e5dab8c9-4ec9-4b8e-a6db-e1dd419d08a6 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LAdministracinio nusižengimo byla Nr. AN2-48-557/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01137-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.;1.4.7.;16.9.4; 21.11.10.;21.1.7.; 21.1.5.                                                                 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal D.

M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atmestas D. M. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialisto 2017-10-25 nutarimo, kuriuo D. M. nubaustas pagal ANK 420 str. 2 d. 500 Eur bauda ir atimta specialioji teisė vairuoti 18 mėnesių. Teismas n u s t a t ė: D. M. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialisto 2017-10-25 nutarimu nubaustas pagal ANK 420 str. 2 d. už tai, kad 2017-07-01, 20.27 val., Klaipėdoje, Å iaurės pr., chuliganiÅ¡kai vairavo transporto priemonę, tai yra padarė KET pažeidimÄ , sukeliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Tokiais savo veiksmais D. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi D. M. skundas dėl Institucijos nutarimo netenkintas. Teismas pažymėjo, kad atsakomybėn patraukto D. M. paaiÅ¡kinimus, kad jis automobilio nevairavo, laiko neatitinkančiais tikrovės ir vertina kaip pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ ir siekį iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Teismas kritiÅ¡kai vertino ir administracinėn atsakomybės patraukto asmens draugo liudytojo A.

S. parodymus, kuriuos laikė siekiu padėti draugui iÅ¡vengti arba suÅ¡velninti administracinę atsakomybę. IÅ¡nagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad D. M. padarė nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 2 dalyje, kadangi važiuodamas automobiliu, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų pavojingai manevravo kelyje, tai yra staigiai keitė judėjimo trajektorijÄ , slydo Å¡onu, staigiai stabdė, nesaugiai rikiavosi iÅ¡ vienos eismo juostos į kitÄ eismo juostÄ , staigiai stabdė prieÅ¡ T.

B. automobilį, sustojo skersai kelio. Teismo nuomone, D. M. tokiu savo elgesiu sukėlė pavojų eismo, savo ir kitų asmenų saugumui, t. y. elgėsi nepagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė nepagarbÄ eismo dalyviams ir aplinkiniams. Be to, teismas nurodė, jog pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, ji atitinka ANK 22 str. įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.Apeliaciniu skundu D. M. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti.

Nurodo, kad jis nėra kaltas dėl padaryto administracinio nusižengimo, ir objektyviai vertinant tyrimo metu surinktus faktinius duomenis, administracinis procesas dėl jo turėtų bÅ«ti nutrauktas. Pažymi, kad viena iÅ¡ pagrindinių administracinės atsakomybės paskirčių yra užtikrinti, kad asmenys, padarę ANK nusižengimus, po pritaikytos administracinės nuobaudos nebedarytų naujų nusižengimų. KategoriÅ¡kai neigia kaltę dėl jam suraÅ¡yto nutarimo, yra įsitikinęs, kad Å¡is nutarimas yra suraÅ¡ytas ne tam asmeniui, kuris padarė nusižengimÄ , todėl administracinės nuobaudos pritaikymas neturės teigiamų pasekmių, nes nutarimu yra nubaustas ne tas žmogus, kuris padarė nusižengimÄ .

Teigia, jog tuomet, kai buvo pakviestas į policijos komisariatÄ administracinio nusižengimo aiÅ¡kinimuisi, jam buvo pateikta filmuota medžiaga, kurioje matosi jo mamai priklausantis automobilis Mersedes Benz (duomenys neskelbtini), važiuojantis Klaipėdos mieste Å iaurės prospektu ties parduotuve „Lxuizė“. Vaizdo įraÅ¡e matosi, kad iÅ¡važiavus iÅ¡ apsisukimo, automobilio galÄ sumėto. Kalbėdamasis su policijos pareigÅ«nu paaiÅ¡kino, kad Å¡is automobilis priklauso jo mamai, ir kad minėtu laikotarpiu bÅ«tent jis juo naudojosi.

Teigia, jog pareigÅ«nui sakė, kad nepamena taip vairavęs automobilį ir negali atpažinti asmens, kuris sėdi už automobilio vairo. PareigÅ«nas jam paaiÅ¡kino, kad jie turi Å¡io įvykio filmuotÄ medžiagÄ ir jo mamos paaiÅ¡kinimÄ , kuriame ji liudija, kad minėtu laikotarpiu Å¡iuo automobiliu naudojosi bÅ«tent D. M., todėl jam buvo geranoriÅ¡kai pasiÅ«lyta susimažinti piniginę baudÄ pripažįstant kaltę dėl padaryto nusižengimo. PareigÅ«nas jam paminėjo, kad tokiu atveju bauda bus mažesnė vienu trečdaliu, o kaltę neigiant, bauda didės. Neturėdamas patirties bei jokio teisinio iÅ¡prusimo, nurodo sutikęs su policijos pareigÅ«no siÅ«lymu susimažinti piniginę baudÄ ir po suraÅ¡ytu protokolu parašė ranka paaiÅ¡kinimÄ , kad su pažeidimu sutinka ir gailisi, nors, kaip jau minėjo anksčiau, šį pažeidimÄ padarė ne jis.

Ä® policijos komisariatÄ apklausai buvo pakviestas praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po liepos 1-osios dienos, ir sunkiai prisiminė, kÄ tÄ dienÄ jis veikė. Grįžęs iÅ¡ policijos komisariato bandė atgaminti įvykius ir galiausiai prisiminė, kad 2017-06-30 buvo sutaręs su draugu A. S. važiuoti jo maÅ¡ina į Vilnių parsivežti jo maÅ¡inos ratlankius ir apdailos detales. Važiuoti planavo D. M. automobiliu, tačiau ryte užvedus maÅ¡inos motorÄ pastebėjo, kad motoras keistai vibruoja ir per duslintuvÄ meta neįprastai daug dÅ«mų.

Pasitaręs su A. S. nutarė maÅ¡inÄ varyti pas automechanikÄ . Draugas jam davė meistro vardu Tomas telefonÄ . Tomas privačiai remontuoja maÅ¡inas nuosavame garaže Klaipėdoje. Susiskambinęs su Tomu, nuvarė jam automobilį. Meistras pasakė, kad turi bÅ«tinai užbaigti kito automobilio remontÄ , o jo automobilį pasistengs suremontuoti iki 18 val. Jie negalėjo tiek laukti, todėl į Vilnių su A. S. iÅ¡važiavo jo maÅ¡ina. Savo automobilį nuo Tomo garažo pasiėmė grįžęs iÅ¡ Vilniaus sekmadienį, t. y. liepos 2 d., apie 16 val.Mano, kad administracinį teisės pažeidimÄ , už kurio padarymÄ atsakomybėn yra traukimas, galėjo padaryti automechanikas Tomas, kuomet norėjo patikrinti, ar po atlikto remonto motoras dar dÅ«mija.

Buvo nuvykęs prie to garažo, kuriame jo automobilį remontavo Tomas, tačiau Å¡iuo metu jo ten nėra, o aplinkinių garažų savininkai nieko konkretaus apie TomÄ pasakyti negali. Telefonu Tomui prisiskambinti nepavyksta. Dėl Å¡ių priežasčių jis negali įvardinti asmens, kuris vairuodamas jo automobilį padarė administracinį teisės pažeidimÄ . Pabrėžia, kad teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas A. S., kuris patvirtino jo parodymus ir paaiÅ¡kino, kad D. M. neturėjo galimybės padaryti Å¡io pažeidimo, nes įvykio metu jis net nebuvo Klaipėdoje, ir kad jo automobilis buvo paliktas pas automechanikÄ .

Nesupranta kodėl, bet liudytojo, kuris nėra policijos pareigÅ«nas, parodymai teisme buvo įvertinti kritiÅ¡kai. Teismo nuomone, A. S. tenorėjo pagelbėti D. M. suÅ¡velninti ar iÅ¡vengti atsakomybės. Teismui abejonių nesukėlė policijos pareigÅ«nų parodymai, nes anot teismo nutarties, duomenų, kad pareigÅ«nai siektų jam pakenkti ar bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra. Su tokia teismo nuomone nesutinka, nes A. S. buvo apklaustas liudytoju prisaikdintas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

Savo ruožtu, policijos pareigÅ«nai nenori, kad teismas naikintų ir neteisėtais pripažintų jų suraÅ¡ytus nutarimus. Nors negali tvirtinti, kad pareigÅ«nai teisme tyčia melavo apie jo duotus parodymus, tačiau mano, jog dėl didelio darbo kiekio jie paprasčiausiai painioja įvykius ir žmones, davusius paaiÅ¡kinimus kitose panaÅ¡iose bylose. Pažymi, jog teismas netenkino praÅ¡ymo į teismo posėdį iÅ¡kviesti ir liudytoja apklausti jo mamÄ L. M., nurodydamas, kad liudytoja dar tyrimo metu patvirtino aplinkybes, jog transporto priemonę vairavo bÅ«tent D.

M.. Grįžęs iÅ¡ policijos įstaigos kalbėjo su mama, kuri jam paaiÅ¡kino, kad pareigÅ«nams paliudijo negalinti atpažinti asmens, vairuojančio jai priklausantį automobilį, bet įvykio metu ji pati buvo užsienyje, todėl Å¡ia jai priklausančia transporto priemone naudojosi sÅ«nus.Nurodo, jog kaip neginčijamÄ jo kaltės įrodymÄ teismas vertina D. M. tariamÄ paaiÅ¡kinimÄ , paraÅ¡ytÄ po ANK protokolu, kuriame nurodyta: „Pripažįstu, gailiuosi“. Šį prieraÅ¡Ä jis padarė pasikliovęs policijos pareigÅ«no „draugiÅ¡ka rekomendacija“ taip susimažinti baudÄ .

Nemano, kad tokiÄ keliais žodžiais traukiamo atsakomybėn asmens iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ dėl suraÅ¡yto protokolo galima pripažinti paaiÅ¡kinimu. Å iame paaiÅ¡kinime nėra jokių detalių, aplinkybių, tai tik trumpa neindividualizuota pozicija. Prie administracinės bylos pridėtas vaizdo registratoriaus įraÅ¡as iÅ¡ liudytojo T. B. automobilio patvirtina tik tai, kad automobilio ratai iÅ¡važiavus iÅ¡ apsisukimo praslysta ir automobilį sumėto. KeletÄ kartų peržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä , jis gali tik patvirtinti, kad už automobilio vairo sėdi ne jis, o Tomas, automechanikas, kuriam jis paliko remontuoti automobilį.

Nors teismui kėlė abejones situacija, kad savo automobilį jis paliko remontuoti nepažįstamam asmeniui be jokio priėmimo-perdavimo akto kažkokiame garaže, tačiau jis pabrėžia, kad šį automobilių meistrÄ jam parekomendavo draugas, kuris jau naudojosi Å¡io meistro paslaugomis. Garaže dirbantį meistrÄ pasirinko, nes jau nebenaujÄ maÅ¡inÄ remontuoti autorizuotame autoservise jam bÅ«tų buvę brangiau, nei pas asmenį, dirbantį individualiai. Be to, nurodo ir tai, kad 2017-10-25 suraÅ¡ytame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje yra teigiama, kad „chuliganiÅ¡kas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų”, tačiau iÅ¡ nutarimo neįmanoma suprasti, kuo pasireiÅ¡kė chuliganiÅ¡kas vairavimas, kur ir kokia transporto priemone Å¡is pažeidimas buvo padarytas, kam konkrečiai tokie kalto asmens veiksmai sukliudė, bei kaip buvo pavojingi.

ANK 618 str. 2 d. teigiama, kad nutarime turi bÅ«ti „duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytÄ administracinį nusižengimÄ ; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas“.

Å iuo atveju institucija, suraÅ¡iusi administracinį nutarimÄ , apsiribojo paprasčiausiu chuliganiÅ¡ko vairavimo apibrėžimo perkėlimu į nutarimÄ , nenurodydama net transporto priemonės markės bei valstybinio numerio. Mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, 2017-12-07 nutartimi atmesdamas skundÄ , priėmė neteisingÄ , skubotÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Teigia, jog jis nepadarė administracinio nusižengimo, kurio padarymu yra kaltinamas. Apeliacinis skundas atmestinas. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėjas kategoriÅ¡kai nesutinka su institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta iÅ¡vada, jog bÅ«tent jis padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 str. 2 d., ir teigia, jog automobilį įvykio metu vairavo automobilių meistras, o jis tuo metu buvo iÅ¡vykęs į kitÄ miestÄ .

Be to, pažeidėjas nesutinka ir su pažeidimo kvalifikavimu, teigia, jog iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti tik tai, kad automobilio ratai iÅ¡važiavus iÅ¡ apsisukimo praslysta ir automobilį sumėto, t. y. nurodo, jog automobilis nebuvo vairuotas chuliganiÅ¡kai. Galiausiai, pažeidėjas nurodo, kad jam suraÅ¡ytas nutarimas neatitinka Å¡iam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, iÅ¡ jo nėra aiÅ¡ku, dėl kokių veiksmų jis yra nubaustas. BÅ«tent Å¡iais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.Pagal ANK 652 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (LAT nutartis Nr.e2AT-18-648/2017).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad D. M. padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ . Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo iÅ¡vados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ pagrįstos ir atitinka byloje esančius įrodymus.Visų pirma pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvykio metu automobilis Mercedes Benz, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo vairuotas chuliganiÅ¡kai, o automobilio ratai iÅ¡važiavus iÅ¡ apsisukimo tiesiog praslysta ir automobilis yra sumėtomas, tačiau iÅ¡analizavus byloje esančius duomenis matyti, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiÅ¡kai, tyčia staigiai akceleruojant, priverčiant ratus prasisukti ir sukinėjant vairÄ , taip priverčiant automobilį slysti Å¡onu, keisti važiavimo kryptį, ir tokiu bÅ«du sukeliant pavojų visiems eismo dalyviams. ANK 420 str. 2 d. numatyta, jog chuliganiÅ¡kas vairavimas - tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Å io nusižengimo konstatavimui bÅ«tina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡iame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius bÅ«tinus Å¡io nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formÄ ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiÅ¡kas paskatas.

ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.Analizuojant byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä (b. l. 22a) matyti, kad automobilis Mercedes Benz, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Å iaurės pr. antra eismo juosta, prie prekybos centro „Luizė“ staiga akceleruoja, jo vairuotojas sukteli vairÄ Ä¯ deÅ¡inę, taip priversdamas automobilio galÄ paslysti (pirmo vaizdo įraÅ¡o 1 s.). Tuo metu automobilis staiga pakeičia judėjimo trajektorijÄ , juda kairiu Å¡onu slysdamas važiavimo kryptimi, užimdamas antrÄ ir pirmÄ važiavimo juostas. Automobiliui pasiekus pirmÄ juostÄ , automobilis stabdomas (užsidega galiniai žibintai), iÅ¡lyginama jo važiavimo kryptis ir tuomet vėl staiga akceleruojama, vairas sukamas į kairę, taip priverčiant automobilio galÄ vėl paslysti (pirmo vaizdo įraÅ¡o 3 s.), automobilis pakeičia judėjimo trajektorijÄ , juda deÅ¡iniu Å¡onu slysdamas važiavimo kryptimi, užimdamas pirmÄ ir antrÄ važiavimo juostas.

Automobiliui pasiekus antrÄ juostÄ , automobilis Å¡iek tiek pristabdomas (užsidega galiniai žibintai), ir sukant vairÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę keičiama automobilio slydimo kryptis akceleruojant, automobilis staiga dar kartÄ keičia judėjimo trajektorijÄ , juda kairiu Å¡onu slysdamas važiavimo kryptimi, užimdamas antrÄ ir pirmÄ važiavimo juostas, įvažiuodamas į lėtėjimo juostÄ . Po paskutinio manevro automobilis paslysta taip stipriai, jog sudaro statų kampÄ su kelkraščiu, vairuotojas, nebegalėdamas iÅ¡lyginti automobilio ir nukreipti jį eismo judėjimo kryptimi, pradeda intensyviai stabdyti (nuolatos dega galiniai žibintai) ir sustoja, kairiu automobilio Å¡onu nukreiptu į eismo judėjimo kryptį, taip užblokuodamas lėtėjimo ir pirmÄ eismo juostas (pirmo vaizdo įraÅ¡o 6 s.).

Tuomet automobilio vairuotojas, negalėdamas iÅ¡važiuoti tiesiai (automobilis sustojo per arti lėtėjimo juostÄ ir kelkraÅ¡tį esančio bortelio), važiuoja atbulomis (pirmo vaizdo įraÅ¡o 7 s.), ir įvažiuodamas į lėtėjimo juostÄ , iÅ¡suka iÅ¡ Å iaurės pr. (antras vaizdo įraÅ¡as). Apygardos teismo vertinimu, Å¡is vaizdo įraÅ¡as visiÅ¡kai paneigia apelianto skunde keliamÄ abejonę, jog automobilis galėjo paslysti netyčia – įraÅ¡e matomÄ automobilio slydimÄ ir jo manevravimÄ po visÄ važiuojamÄ jÄ Å iaurės pr. dalį akivaizdžiai nulėmė besikartojantys valiniai automobilio vairuotojo veiksmai – staigus akceleravimas, automobilio vairo sukiojimas, staigus stabdymas.

Be to, vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas aplinkybes - tai, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiÅ¡kai - patvirtina ir vaizdo įraÅ¡Ä pateikusio liudytojo T. B. parodymai, kad vairuodamas automobilį pastebėjo chuliganiÅ¡kai vairuojantį jaunuolį. Kadangi Å¡is įvykis buvo užfiksuotas jo vaizdo registratoriumi, apie tai pranešė policijai. Automobilį vairavo vaikinas, o Å¡alia jo sėdėjo mergina. Vairuotojo neįsidėmėjo, nes viskas vyko greitai, jis važiavo su mažu vaiku, todėl negalėjo sustabdyti pažeidėjo.

Vaizdo įraÅ¡Ä policijai elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siuntė kitÄ dienÄ (b. l. 39). AnalogiÅ¡kas aplinkybes liudytojas T. B. nurodė ir savo 2017-07-18 paaiÅ¡kinime policijai (b. l. 11). Å ie liudytojo parodymai atskleidžia, kad ir įvykį betarpiÅ¡kai stebėjęs liudytojas matė ir suprato, kad automobilis vairuojamas chuliganiÅ¡kai, o jo manevrai, keliantys pavojų kelyje, yra nulemti vairuotojo tyčinių veiksmų, o ne atsitiktinio automobilio slystelėjimo, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

Taigi vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti automobilio vairuotojo veiksmai Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip chuliganiÅ¡kas vairavimas.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog automobilį vairavo bÅ«tent administracinėn atsakomybėn patrauktas D. M.. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su tokia pažeidėjo pozicija. Visų pirma pastebėtina, jog versijÄ , kad automobilį vairavo ne jis, D.

M. iÅ¡kėlė tik savo skunde pirmosios instancijos teismui, o iki to tiek pažeidėjas, tiek automobilio savininkė nurodė, kad automobilį vairavo D. M.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigÅ«nas liudytojas E. R. parodė, kad į policijos įstaigÄ buvo kviečiama ir atvyko pažeidėjo mama L. M., nes jos vardu registruotas automobilis. Kai L. M. atvyko į policijos įstaigÄ , jis jai parodė vaizdo įraÅ¡Ä , kurį kelis kartus peržiÅ«rėjusi L. M. parašė paaiÅ¡kinimÄ , kad automobilį vairavo jos sÅ«nus D.

M. (b. l. 40). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta policijos pareigÅ«nė liudytoja A. K. parodė, kad per policijos registruojamų įvykių registrÄ buvo gautas T. B. praneÅ¡imas apie automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , prie kurio buvo pridėtas tai patvirtinantis vaizdo įraÅ¡as. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilis priklauso L. M., kuri atvykusi paaiÅ¡kino, kad įvykio metu automobilį vairavo jos sÅ«nus D. M. (b. l. 40). IÅ¡ byloje esančio D.

M. mamos, pažeidėjo vairuoto automobilio savininkės D. M. paaiÅ¡kinimo matyti, jog ji savo paaiÅ¡kinime policijos pareigÅ«nams nurodė, kad įvykio dienÄ , 2017-07-01, apie 20.25 val., jos vardu registruotÄ automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo D. M. (b. l 12). Analizuojant byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä matyti, jog jame galima įžvelgti tam tikrus automobilį vairavusio asmens veido bruožus, matosi jo rÅ«bų detalės, laikrodis (pirmo vaizdo įraÅ¡o 7 – 11 s.), todėl tai, jog pažeidėjo mama galėjo atpažinti savo sÅ«nų, vairuojantį jos automobilį, nekelia jokių abejonių (b. l. 22a).

Aptarti liudytojų parodymai, automobilio savininkės paaiÅ¡kinimas ir byloje esantis vaizdo įraÅ¡as rodo, jog automobilio savininkė peržiÅ«rėjusi vaizdo įraÅ¡Ä atpažino, jog įvykio metu (jos paaiÅ¡kinime nurodyta konkreti diena ir laikas, kuomet buvo vairuota chuliganiÅ¡kai) automobilį vairavo jos sÅ«nus D. M. – Å¡iÄ aplinkybę ji nurodė tiek savo ranka raÅ¡ytame pasiaiÅ¡kinime, tiek ir policijos pareigÅ«nui, o tai paneigia apeliaciniame skunde teikiamÄ pozicijÄ , neva L. M. pareigÅ«nams paliudijo negalinti atpažinti asmens, vairuojančio jai priklausantį automobilį.

Nors apeliantas nurodo, kad skundžiamÄ nutarimÄ priėmusi institucija ir apelianto skundÄ nagrinėjęs teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai dėl to, kad teismo posėdyje nebuvo apklausta jo motina L. M., nors toks praÅ¡ymas teismui buvo pateiktas, tačiau apygardos teismo vertinimu, Å¡ios liudytojos apklausa bÅ«tų perteklinė, nes pati įvykio nemačiusi liudytoja negalėtų nurodyti jokių naujų aplinkybių, nei ji nurodė savo ranka raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime (b. l.

11) policijai. Pastebėtina, kad į policijÄ L. M. pakvietę pareigÅ«nai nežinojo ir negalėjo žinoti, kas vairavo automobilį, ir tik tuomet, kai pati L. M. savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad automobilį įvykio metu vairavo jos sÅ«nus, į policijÄ buvo iÅ¡kviestas D. M.. Analizuojant bylos duomenis matyti, jog aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes policijoje, vairavimo fakto neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigÅ«nas liudytojas E. R. parodė, kad D.

M. atvykus, jis tÄ dienÄ buvo paskirtas bendrauti su į policijÄ atvykstančiais asmenimis. PareigÅ«nas D. M. parodė vaizdo medžiagÄ , pažeidėjas su pažeidimu sutiko, paaiÅ¡kino, kad važiuojant automobilis pradėjo slysti, jis bandė automobilį iÅ¡tiesinti, tačiau jam nepavyko, dėl minėto įvykio labai iÅ¡sigando, susijaudino, grįžęs namo apie tai parašė žinutę savo draugei, Å¡iÄ Å¾inutę parodė ir pareigÅ«nui. Nurodė, kad D. M. protokole pats parašė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi, prašė jam paskirti tik baudÄ , neskirti specialiosios teisės atėmimo.

D. M. administraciniu nurodymu jam paskirtos baudos nesumokėjo, negrÄ Å¾ino vairuotojo pažymėjimo, o atvykęs į bylos nagrinėjimÄ , kaltės nebepripažino ir padėjo viskÄ neigti. D. M. jokių papildomų aplinkybių nenurodė, nesakė, kad automobilį vairavo kitas asmuo. Jis jokio spaudimo D. M. nedarė, neliepė pripažinti kaltės, policijos patalpos yra filmuojamas, joks poveikis asmenims negali bÅ«ti daromas (b. l. 40). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta policijos pareigÅ«nė liudytoja A.

K. parodė, kad D. M. Å¡aukiamas į policijos įstaigÄ atvyko 2017-07-11, jam parodžius vaizdo įraÅ¡Ä , jis su pažeidimu sutiko ir savo kaltę pripažino. Nurodo, kad nepamena, kokias aplinkybes jis jai nurodė, D. M. paaiÅ¡kinimo nerašė, tačiau administracinio nusižengimo protokole savo ranka parašė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi. Jokio poveikio ji D. M. nedarė, neliepė jam pripažinti kaltės. D. M. neminėjo, kad automobilį vairavo kitas asmuo. Po protokolo suraÅ¡ymo D. M. jai skambino, klausė, kada vyks bylos nagrinėjimas, sakė, kad advokatas jam pasiÅ«lė nesutikti su protokolu, apskųsti nutarimÄ .

Mano, kad D. M. skundÄ pateikė, nes jam buvo paskirtas specialiosios teisės atėmimas (b. l. 40). IÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog D. M. jame savo ranka parašė ir paraÅ¡u patvirtino, kad su pažeidimu sutinka ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (b. l. 5). Aptarti liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymai, kad pažeidėjas prisipažino įvykio dienÄ vairavęs automobilį, bei administracinio nusižengimo protokole esantis pažeidėjo paaiÅ¡kinimas, jog jis su pažeidimu sutinka ir dėl jo gailisi, patvirtina, jog iÅ¡ pradžių D.

M. pripažino padaręs pažeidimÄ , ir tik vėliau jo pozicija dėl pažeidimo padarymo pasikeitė, ir pažeidimo padarymo faktÄ jis pradėjo neigti. Å i aplinkybė, kartu su anksčiau nustatytais duomenimis, jog pažeidėjo mama ir automobilio savininkė L. M. atpažino D. M., kaip asmenį chuliganiÅ¡kai vairavusį automobilį, patvirtina Institucijos ir pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent D. M. 2017-07-01, 20.27 val., Klaipėdoje, Å iaurės pr., chuliganiÅ¡kai vairavo automobilį Mercedes Benz, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai nenori, kad teismas naikintų ir neteisėtais pripažintų jų surašytus nutarimus, ir dėl to gali duoti melagingus parodymus, tačiau tokie hipotetiniai pažeidėjo pasvarstymai nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis. Kita vertus, policijos pareigūnų nurodomas aplinkybes patvirtina byloje esantys tiek pažeidėjo rankraštinis įrašas administracinio nusižengimo protokole, kad dėl padaryto pažeidimo jis prisipažįsta ir gailisi, tiek ir L.

M. paaiÅ¡kinimas, kad jos automobilį 2017-07-01 vairavo jos sÅ«nus. Pažymėtina, jog D. M. nepaneigė policijos pareigÅ«no liudytojo E. R. nurodytos aplinkybės, kad D. M. jam parodė žinutę, kuriÄ po įvykio jis nusiuntė savo draugei, jog dėl įvykio labai iÅ¡sigando, susijaudino, o apie Å¡iÄ Å¾inutę policijos pareigÅ«nas galėjo sužinoti tik iÅ¡ paties pažeidėjo. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų policijos pareigÅ«nų suinteresuotumÄ apkalbėti pažeidėjÄ , jų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai.

Kita vertus, vadovaujantis apelianto logika dėl policininkų procesinio suinteresuotumo, policijos pareigÅ«nai niekuomet negalėtų duoti parodymų, tačiau įstatymai nenumato, kad policijos pareigÅ«nas negali bÅ«ti liudytoju byloje ir parodyti jam žinomų aplinkybių. Dėl iÅ¡vardytų priežasčių nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai vadovavosi liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymais.Nors apeliaciniame skunde laikomasi skunde pirmosios instancijos teismui iÅ¡keltos versijos, jog pažeidimo padarymo dienÄ D.

M. ir liudytojas A. S. buvo Vilniuje, o automobilis neva buvo paliktas remontui garaže pas meistrÄ TomÄ , kuris ir padarė D. M. inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , tačiau tokia įvykių versija yra visiÅ¡kai neįtikima ir nelogiÅ¡ka, jÄ grindžia tik nenuoseklÅ«s paties nukentėjusiojo ir jo draugo A. S. parodymai. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M. nurodė, kad automobilis priklauso jo mamai, tačiau faktiÅ¡kai automobiliu naudojasi jis.

Å iuo automobiliu kartu su A. S. jis planavo vykti į Vilnių, tačiau 2017-07-01 pastebėjo, kad automobilio variklis vibruoja, skleidžia dÅ«mus, todėl A. S. pasiÅ«lė automobilį nugabenti jo pažįstamam automechanikui Tomui, kuris turi garaÅ¾Ä KaÅ¡tonų g., garažų bendrijoje. TÄ pačiÄ dienÄ po pietų nuvyko pas TomÄ , paliko jam automobilį tvarkyti, sumokėjo 100 Eur. Ä® Vilnių važiavo su A. S. automobiliu, o sekmadienį (2017-07-02) grįžęs iÅ¡ Vilniaus, iÅ¡ Tomo pasiėmė savo automobilį, kuris jau buvo suremontuotas.

Automobilį vairavo ir administracinį nusižengimÄ padarė Tomas, kurio kitų asmens duomenų nežino (b. l. 33-34). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad D. M. yra jo draugas nuo vaikystės, jie ketino važiuoti į Vilnių pas pažeidėjo pusseserę. Å eÅ¡tadienį po pietų atvažiavo pas D. M., kuris užvedė automobilį, tačiau iÅ¡ automobilio variklio pradėjo eiti dÅ«mai. A. S. paskambino pažįstamam automechanikui, kuris sutiko automobilį suremontuoti.

Minėtas automechanikas dirbo garaže, privačiai, prie Å iaurės pr., garažų bendrijoje. Atvykus pas automechanikÄ , jis jau remontavo kitÄ automobilį, po to turėjo remontuoti D. M. automobilį. Ä® Vilnių vyko 2017-07-01 A. S. automobiliu, iÅ¡ Vilniaus grįžo kitos dienos vakare. Vilniuje jis pasiėmė lietus diskus su padangomis, o D. M. ketino aplankyti pusseserę. IÅ¡ Vilniaus sugrįžo sekmadienį, 2017-07-02, Vilniuje nakvojo pas D. M. pusseserę. Pasiimti D. M. automobilį vyko kartu su D.

M., automechanikas sakė, kad sugedo automobilio purkÅ¡tukai. AutomechanikÄ rekomendavo jo draugas, kai reikėjo skubiai suremontuoti jo automobilį po eismo įvykio. Automechaniko vardas Tomas, kitų jo asmens duomenų nežino. Turėjo savo telefone Tomo telefono numerį, tačiau jo mobilaus ryÅ¡io telefonas, kur buvo iÅ¡saugotas Tomo telefono numeris, sugedo, todėl Tomo telefono numerio nurodyti teismui negali. D. M. Tomui sumokėjo 100 Eur. Atvykę pasiimti automobilio, laukė Tomo prie jo garažo, matė, kad Tomas grįžo D.

M. automobiliu (b. l. 34). Visų pirma pažymėtina, kad tiek pažeidėjas D. M., tiek ir gynybos pakviestas liudytojas A. S. yra draugai nuo vaikystės, be to, duodamas parodymus A. S. pažymėjo, kad jis turėjo iÅ¡važiuoti į VokietijÄ , tačiau dėl to, kad galėtų paliudyti ir patvirtinti D. M. nurodomas aplinkybes, jis liko Lietuvoje (2017-11-27 teismo posėdžio įraÅ¡o 34.05 min.). Å ios aplinkybės atskleidžia, jog Å¡io liudytojo parodymai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turi bÅ«ti vertinami itin rezervuotai, nes jis gali bÅ«ti suinteresuotas padėti savo draugui iÅ¡vengti gręsiančios griežtos administracinės atsakomybės. Akivaizdu, jog iki teisiamojo posėdžio pažeidėjas ir liudytojas turėjo pakankamai laiko suderinti savo pozicijas taip, kad jos atitiktų jų palaikomÄ Ä¯vykių versijÄ , ir kad jie vieningai nurodytų, kad 2017-07-01 D.

M. paliko savo sugedusį automobilį garaže pas meistrÄ TomÄ , kurio jokių duomenų nežino, tuomet kartu iÅ¡vyko į Vilnių pas D. M. pusseserę, o automobilį atsiėmė tik 2017-07-02 po to, kai jo sugedusius purkÅ¡tukus suremontavo meistras Tomas, t. y. kad pažeidimo padarymo metu automobilis buvo pas meistrÄ TomÄ , todėl ypatingas dėmesys turi bÅ«ti kreipiamas į Å¡ių asmenų parodymuose pateikiamas įvykių detales, kurių asmenys galėjo neaptarti, laikydami jas neesminėmis, tačiau jos buvo pakankamai svarbios, kad bÅ«tų įsiminamos.Analizuojant parodymus matyti, kad D.

M. iÅ¡ pradžių nurodė, jog meistrui paliko 100 Eur, po to nurodė, kad Tomui, remontavusiam automobilį, paliko iÅ¡ viso 200 Eur (2017-11-27 teismo posėdžio įraÅ¡o 15.53 min.). VisÄ laikÄ su D. M. teigiantis kartu buvęs liudytojas A. S. nurodė, kad D. M. Tomui sumokėjo 100 Eur, tačiau negalėjo nurodyti, ar D. M. mokėjo ir kiek mokėjo meistrui, atsiimdamas automobilį. Liudytojas A. S. nurodo, kad jie ilgai laukė prie garažo Tomo, ir po to jis atvyko prie garažo su D. M. automobiliu, kas sukėlė jo pasipiktinimÄ , tuo tarpu pats D.

M. tokios, Å¡iuo atveju esminės aplinkybės (kad jis matė automechanikÄ TomÄ vairuojant jo automobilį) duodamas parodymus teisme nenurodė, tik paminėjo, kad 2017-07-02 atvažiavo atsiimti automobilį iÅ¡ Tomo ir jam sumokėjo už remontÄ (2017-11-27 teismo posėdžio įraÅ¡o 15.40 min.). Liudytojas A. S. nurodė, kad jam Tomas nebuvo remontavęs automobilio, jis Tomui tik kažkada buvo skambinęs dėl remonto, bet Å¡is atsisakė remontuoti A. S. automobilį (2017-11-27 teismo posėdžio įraÅ¡o 35.05 min.), tuo tarpu D.

M. nurodė, jog Tomas prieš tai buvo remontavęs A. S. automobilį, todėl jis turėjo jo kontaktus (2017-11-27 teismo posėdžio įrašo 16.30 min.). A. S., dėstydamas kelionės į Vilnių priežastis nurodė, jog jie važiavo į Vilnių pas D. M. pusseserę, kuri pati turėjo panašų automobilį kaip jo, ir pasiūlė jam padovanoti lietus diskus su padangomis, kuriuos žadėjo mesti lauk (2017-11-27 teismo posėdžio įrašo 25.50 min.), tuo tarpu D. M. nurodė, jog A. S. savo automobilį buvo įsigijęs iš jo pusseserės draugo, o šio automobilio ratai liko pas pusseserę Vilniuje, todėl jie važiavo pasiimti A.

S. ratų, likusių pas pusseserę (2017-11-27 teismo posėdžio įrašo 19.50 min). Pažymėtina, kad A. S. iš pradžių nurodė, kad jis padengė visas kelionės išlaidas (2017-11-27 teismo posėdžio įrašo 26 min), tačiau vėliau nurodė, kad kelionės išlaidas jis su D. M. pasidalino per pusę (2017-11-27 teismo posėdžio įrašo 33.03 min). Aptartos aplinkybės atskleidžia, jog pažeidėjo ir liudytojo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi dėl aplinkybių (dėl meistrui Tomui sumokėtų pinigų, dėl A.

S. susipažinimo su meistru aplinkybių, dėl neva Vilniuje atsiimtų lietų diskų su padangomis atidavimo priežasties, dėl automobilio atsiėmimo iÅ¡ meistro aplinkybių), kurias Å¡ie asmenys turėjo atsiminti ir vienodai nurodyti, jei Å¡ie įvykai 2017-07-01 – 2017-07-02 iÅ¡ tiesų bÅ«tų klostęsi taip, kaip nurodo D. M. ir A. S..Apygardos teismas pažymi ir tai, kad pažeidėjo ir jo draugo liudytojo A. S. įvykių versija neįtikima ne tik dėl to, kad jų parodymai nesutampa ir yra prieÅ¡taringi, tačiau ir dėl pačios situacijos nelogiÅ¡kumo ir Å¡ių asmenų nesugebėjimo nurodyti jokių konkrečių duomenų apie neva automobilį įvykio metu remontavusį meistrÄ TomÄ .

Tiek pažeidėjas, tiek liudytojas A. S. nurodė, jog sugedus D. M. automobiliui, bÅ«tent A. S. jam pasiÅ«lė meistrÄ TomÄ , pas kurį, anot D. M., A. S. yra remontavęs savo automobilį, tačiau pats liudytojas nurodė nei karto Å¡io meistro paslaugomis nesinaudojęs, prieÅ¡ tai su juo net nebuvęs susitikęs, ir tik turėjo jo numerį. Taigi, D. M. ir A. S. nurodo, kad L. M. automobilį prieÅ¡ iÅ¡važiuodami į Vilnių jie patikėjo meistrui Tomui, kuris dirbo garaže garažų bendrijoje, be jokios iÅ¡kabos, ant kurios bÅ«tų nurodyti meistro kontaktai, ir kurio nei vienas iÅ¡ jų nebuvo matęs prieÅ¡ tai.

Vieninteliai duomenys, kuriuos apie meistrÄ TomÄ Å¾inojo A. S., yra jo telefono numeris, tačiau ir Å¡io jis neva neiÅ¡saugojo, nes jo telefonas sugedo. Pastebėtina, kad nors liudytojas A. S. nurodė, kad jam automechanikÄ TomÄ buvo rekomendavęs jo kolega, dirbęs automobilių servise, tačiau A. S. vis tiek teigia, jog neva pametęs telefonÄ , jis nebeturėjo jokių galimybių sužinoti meistro kontaktinių duomenų, nors tokiu atveju jis tiesiog galėjo kreiptis į tÄ patį kolegÄ , iÅ¡ kurio ir buvo gavęs Tomo numerį.

Negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog neįtikima, kad D. M., nepraÅ¡ydamas jokių meistro Tomo duomenų, ir nereikalaudamas jokio pakvitavimo apie jam perduodamÄ automobilį bei sumokamus pinigus, pirmÄ kartÄ sutikęs meistrÄ , perdavė vertingÄ mamos automobilį ir sumokėjo 100 Eur už remontÄ nei jam pačiam, nei jo draugui A. S. visiÅ¡kai nepažįstamam asmeniui. Pažymėtina ir tai, jog nors pažeidėjas ir jo draugas nurodė, kad sužinojus apie chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , jie neva nuvyko prie garažo, kuriame automobilį remontavo Tomas, tačiau jis čia nebedirbo, ir jokių duomenų apie jį jiems neva nepavyko sužinoti, nors meistro telefono numerį galima gauti, iÅ¡ telekomunikacijų bendrovių papraÅ¡ius neva meistrui skambinusio A.

S. 2017-07-01 pokalbių iÅ¡klotinės. Be to, nors apeliaciniame skunde teigiama, jog D. M. buvo nuvykęs prie to garažo, kuriame jo automobilį remontavo Tomas, tačiau Å¡iuo metu jo ten nėra, o aplinkinių garažų savininkai nieko konkretaus apie TomÄ pasakyti negali, Tomui nepavyksta prisiskambinti ir telefonu, tačiau kaip matyti iÅ¡ liudytojo A. S. parodymų, bÅ«tent jis žinojo Tomo numerį, o Å¡iuo metu jis nebėra žinomas, nes sugedo telefonas, kuriame neva buvo iÅ¡saugotas meistro Tomo numeris.

Taigi, pasak liudytojo A. S., skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, D. M. net negalėjo mėginti skambinti meistrui, remontavusiam jo mamos automobilį, nes Tomo numeris jau buvo prarastas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidėjo ir liudytojo A. S. pateikiama įvykių versija, remiantis aptartais duomenimis, yra neįtikėtina, o vaikinų veiksmai patikint visiÅ¡kai svetimam ir nepažįstamam žmogui brangų turtÄ â€“ automobilį, yra nelogiÅ¡ki. Neįtikima ir tai, jog apie kurį laikÄ garažuose dirbusį ir privačiai transporto priemones dirbusį asmenį nieko negalėjo pasakyti gretimų garažų savininkai.

Pastebėtina, jog pažeidėjas taip pat galėjo pasiteirauti garažų bendrijoje, kam priklauso garažas, kuriame dirbo meistras Tomas, tačiau to taip pat nepadarė, t. y. realiai nedėjo jokių pastangų išsiaiškinti automobilį remontavusio meistro tapatybę, o tokių pastangų nedėjimas rodo, jog 2017-07-01 pažeidėjas mamos automobilio niekam perdavęs ir nebuvo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui abejones nepagrįstai kėlė situacija, kad savo automobilį D.

M. paliko remontuoti nepažįstamam asmeniui be jokio priėmimo-perdavimo akto kažkokiame garaže, nes šį automobilių meistrÄ jam parekomendavo draugas, kuris jau naudojosi Å¡io meistro paslaugomis, o garaže dirbantį meistrÄ pasirinko, nes jau nebenaujÄ maÅ¡inÄ remontuoti autorizuotame autoservise jam bÅ«tų buvę brangiau, nei pas asmenį, dirbantį individualiai, tačiau pažymėtina, kaip jau minėta, A. S. nurodė, kad pas minėtÄ meistrÄ automobilio niekada nebuvo tvarkęs, prieÅ¡ tai buvo tik kartÄ su juo kalbėjęs telefonu.

Kita vertus, tam, jog bÅ«tų gaunami automobilių meistro kontaktiniai duomenys, sudaromas priėmimo-perdavimo aktas, galų gale iÅ¡duodamas pinigų priėmimo kvitas 100 Eur, kuriuos D. M. sumokėjo avansu už automobilio remontÄ , remontas neprivalo bÅ«ti atliekamas brangiame autorizuotame servise – tokių dokumentų galima praÅ¡yti ir iÅ¡ privačiai automobilių remontu užsiimančio asmens. Apibendrinant byloje esančius duomenis apie aptartÄ pažeidėjo keliamÄ jį teisinančiÄ Ä¯vykio versijÄ matyti, jog D.

M. versija yra grindžiama tik jo parodymus ne visiÅ¡kai atitinkančiais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto jo draugo liudytojo A. S. parodymais, kurie yra ne tik prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s, tačiau ir nesutampa dėl svarbių paties pažeidėjo nurodomų įvykio detalių, be to, D. M. nenurodė jokių kitų jam prieinamų duomenų (telefono iÅ¡klotinės, kurioje bÅ«tų matoma, kad 2017-07-01 buvo skambinta meistrui, garažų bendrijos duomenų apie tai, kam priklauso garažas, kuriame vyko remontas ir pan.), kurie patvirtintų jo versijÄ , neva įvykio dienÄ automobilį jis patikėjo meistrui Tomui.

SistemiÅ¡kai analizuojant anksčiau aptartus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus duomenis, matyti, jog pažeidėjo keliamÄ jį teisinančiÄ versijÄ visiÅ¡kai paneigia: liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymai, kad į policijÄ atvykusi L. M. patvirtino, kad ji atpažįsta įvykio metu automobilį vairavusį D. M.; L. M. paaiÅ¡kinimas, kad įvykio metu automobilį vairavo D. M.; liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymai, kad į policijÄ atvykęs D. M. pripažino, kad vairavo automobilį įvykio metu; liudytojo T.

B. parodymai, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiÅ¡kai, jį vairavo vaikinas, o Å¡alia jo sėdėjo mergina; administracinio nusižengimo protokole esantis D. M. rankraÅ¡tinis įraÅ¡as, kad jis dėl pažeidimo padarymo prisipažįsta ir gailisi; byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti chuliganiÅ¡kai vairuojamas automobilis ir jame sėdintis jaunuolis. Ä®vertinus aptartus duomenis, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad D. M. teisinanti versija ir jÄ tvirtinantys liudytojo parodymai yra visiÅ¡kai paneigti aukščiau aptartų D.

M. kaltinančių įrodymų visumos, teismas tinkamai įvertino pažeidėjo versijÄ kaip pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ , ir pagrįstai jÄ atmetė kaip neatitinkančiÄ tikrovės. D. M. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo nekelia jokių abejonių.Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje trÅ«kumų, apeliantas nurodo, kad iÅ¡ nutarimo neįmanoma suprasti, kuo pasireiÅ¡kė chuliganiÅ¡kas vairavimas, kur ir kokia transporto priemone Å¡is pažeidimas buvo padarytas, kam konkrečiai tokie kalto asmens veiksmai sukliudė bei kaip buvo pavojingi, o institucija, suraÅ¡iusi administracinį nutarimÄ , apsiribojo paprasčiausiu chuliganiÅ¡ko vairavimo apibrėžimo perkėlimu į nutarimÄ , nenurodydama net transporto priemonės markės bei valstybinio numerio.

ANK 618 str. 2 d. numatyta, kad pareigÅ«no priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje turi bÅ«ti nurodomas nutarimÄ priėmusio pareigÅ«no pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytÄ administracinį nusižengimÄ ; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Analizuojant byloje esantį Institucijos priimtÄ nutarimÄ matyti, jog jis iÅ¡ esmės atitinka ANK 618 str. 2 d. reikalavimus, nurodomi esminiai duomenys apie pažeidėjÄ , jo pažeidimo kvalifikacija pagal ANK, pažeistas KET punktas, pažeidimo padarymo laikas ir vieta, nutarimÄ priėmęs pareigÅ«nas. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad nutarime nenurodoma, kam konkrečiai tokie kalto asmens veiksmai sukliudė, tačiau pažymėtina, kad Å¡i aplinkybė (konkrečių asmenų, kuriems bÅ«tų kilęs pavojus dėl chuliganiÅ¡ko vairavimo nurodymas), sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal ANK 420 str. 2 d., ir neturi bÅ«ti nurodyta.

Å io nusižengimo sudėtis formali, ir konkretÅ«s padariniai, t. y. konkretiems asmenims sukeltas pavojus, nėra bÅ«tinasis jos požymis. Galima sutikti su apeliantu, jog nutarime ne visiÅ¡kai tiksliai atskleista pati pažeidimo esmė, t. y. tiksliai nenurodyti konkretÅ«s D. M. veiksmai, kuriais pasireiÅ¡kė ANK 420 str. 2 d. numatytos veikos padarymas, tačiau pažymėtina, jog pažeidėjo veiksmai aiÅ¡kiai užfiksuoti byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e, iÅ¡ kurio galima aiÅ¡kiai matyti, kokie D. M. veiksmai lėmė tokiÄ teisinę jo veiksmų kvalifikacijÄ : automobilis buvo vairuojamas chuliganiÅ¡kai tyčia staigiai akceleruojant, priverčiant ratus prasisukti ir sukinėjant vairÄ , priverčiant automobilį slysti Å¡onu, keisti važiavimo kryptį, ir taip sukeliant pavojų visiems eismo dalyviams judrioje miesto gatvėje.

Su Å¡iuo vaizdo įraÅ¡u prieÅ¡ nutarimo suraÅ¡ymÄ susipažino tiek automobilio savininkė L. M., tiek ir pats pažeidėjas D. M.. Pažymėtina, kad policijos pareigÅ«nas liudytojas E. R. nurodė, kad suraÅ¡ant nutarimÄ yra remiamasi administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, nes jos yra sistemoje, koreguoti negalima, taigi pareigÅ«nai nutarime neturėjo galimybės nurodyti daugiau D. M. pažeidimo esmę apibÅ«dinančių aplinkybių, nei jų buvo nurodyta protokole, nekeisdami paties protokolo.

Kita vertus, tinkamas protokolo (Å¡iuo atveju jame nurodoma pažeidimo esmė sutampa su nurodoma nutarime) suraÅ¡ymas siejamas su asmens teisės į gynybÄ užtikrinimu, jam suteikiant galimybę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, tačiau pažeidėjas savo skunde pirmosios instancijos teismui Å¡ios aplinkybės, jog netinkamai suformuluota pažeidimo esmė bÅ«tų trukdžiusi jam tinkamai pasiruoÅ¡ti gynybai, nenurodė. Kaip matyti iÅ¡ D. M. skundo pirmosios instancijos teismui, apie tai, jog protokolas ar institucijos priimtas nutarimas neatitiktų kokių nors jiems keliamų reikalavimų, net nebuvo užsiminta, o netinkamai nutarime suformuluotÄ pažeidimo esmę apeliantas pradėjo akcentuoti tik apeliaciniame skunde apygardos teismui, kas taip pat rodo, kad aptarti institucijos procesinio sprendimo (nutarimo) trÅ«kumai pažeidėjui tiksliai suprasti kaltinimo esmę, gintis nuo Å¡io kaltinimo ir jį apskųsti pirmosios instancijos teismui taip pat nesutrukdė.

Kita vertus, pažeidėjo gynybinė pozicija buvo grindžiama paties pažeidėjo vairavimo fakto neigimu, o ne kokių nors faktinių vairavimo aplinkybių ginčijimu. Akivaizdu, jog nenustačius, kad institucijos 2017-10-25 nutarime butų esminių trÅ«kumų, dėl kurių kaltas asmuo nesuprastų, dėl kokių savo veiksmų yra nubaustas, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir šį institucijos priimtÄ procesinį sprendimÄ pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu.Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , institucijos nutarimÄ , pirmosios instancijos teismo nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog D.

M. kaltė padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ Ä¯rodyta. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, apeliacinio skundo argumentai D. M. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Nutartis, patikrinus jÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį ar Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialisto 2017-10-25 nutarimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : D. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                 Linas Pauliukėnas