e5d9f239-e4bd-4ada-ba16-b119cfc25791 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2411-463/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00813-2014-2)Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui H. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo H. B. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas H.

B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas ministerijos (toliau – ir VMI) 2014-01-02 raÅ¡tÄ Nr. (1.13-31-4)-R-14 „Dėl privačios informacijos suteikimo bei priklausančio darbo užmokesčio sumokėjimo“ ir priteisti pareiÅ¡kėjui susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2011-03-15 bei priteisti susidariusį darbo užmokesčio iÅ¡mokos skirtumÄ , remiantis VMI 2010-11-15 įsakymu Nr. P-825 „Dėl H.

B. atleidimo iš pareigų“, dėl mokėtos keturių mėnesių pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos bei kompensacijos už 7,47 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų. Nurodė, kad VMI 2010-11-15 įsakymu Nr. P-825 „Dėl H. B. atleidimo iš pareigų“ pareiškėjas buvo atleistas iš VMI Bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pavaduotojo pareigų ir jam buvo išmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį iki atleidimo dienos, keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka bei kompensacija už 7,47 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų.

Pareiškėjui einant VMI Bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas (A lygis 16 kategorija, pirma kvalifikacinė klasė), 2009-04-23 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymu (toliau – Pakeitimo įstatymas) buvo sumažinti 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai. Vėliau, 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu sumažinti 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarimu. Be to, nesutiko su VMI sprendimu, kuriuo ji atsisakė pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2011-03-15 bei iÅ¡mokėti susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ Â ir, pareiÅ¡kėjo teigimu, taip atsakovė pažeidė jo teisę gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ . PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes. Akcentavo, kad jo reikalavimas turi bÅ«ti tenkintas teismo sprendimu, o ne remiantis nustatytu kompensavimo mechanizmu.

Jo nuomone, priimtas įstatymas neužkerta galimybės teismine tvarka ginčyti neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies.Atsakovė VMI, atstovaudama ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ jį prašė nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2011-03-15 bendra neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis 6 905,92 Eur (23 844,75 Lt). Nurodė, kad vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais ir neturėjo pagrindo pareiÅ¡kėjui praÅ¡omÄ priteisti nepriemokÄ .

Kol nėra nustatytos kompensavimo tvarkos, nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. Ginčijamas raÅ¡tas yra teisėtas, priimtas vadovaujantis galiojusiais teisės aktais. Minėtas raÅ¡tas nesukelia pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių, todėl Å¡i bylos dalis turi bÅ«ti nutraukiama kaip nenagrinėtina teismų administracinio proceso tvarka (b. l. 12–15). Atsakovei apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus.

Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant. Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio reglamentavimo taikymo, priteisimo. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2007-01-02 perkeltas į aukÅ¡tesnes pareigas ir suteikta kvalifikacinė klasė, t. y. į VMI Bendrųjų reikalų departamento A lygio 16 kategorijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, suteikiant antrÄ kvalifikacinę klasę (b. l. 21), nuo 2008-01-14 – suteikta pirma kvalifikacinė klasė (b. l. 22).

PareiÅ¡kėjas VMI virÅ¡ininko 2010-11-15 įsakymu Nr. P-825 atleistas iÅ¡ užimamų pareigų, perkeliant atleidimo datÄ Ä¯ 2011-03-15 ir nurodė pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti 4 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei kompensacijÄ už 7,47 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų (b. l. 24). PareiÅ¡kėjas yra karjeros valstybės tarnautojas. 2009 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai bei priedų už kvalifikacines klases dydžiai, todėl pareiÅ¡kėjas gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei iki minėto įstatymo įsigaliojimo.

Tai patvirtina ir atsakovės pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo nesimokėta – 6 905,92 Eur (23 844,75 Lt; b. l. 18–19). Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo mažinamas darbo užmokestis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Taigi Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiÅ¡kiÄ pareigÄ â€“ paÅ¡alinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė Å¡ios pareigos įvykdymo bÅ«dÄ â€“ įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi bÅ«ti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas) 2 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – ir Vyriausybė) buvo pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensavimo sÄ lygas, mastÄ ir bÅ«dÄ , laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektÄ ir pateikti pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaičiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lėšų sumÄ .

Minėtas terminas vėliau pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieneriems metams buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.Apibendrinant nurodytÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), pagal kurį visiems 2009 m. rugpjūčio–2013 m. spalio mėn. ėjusiems valstybės tarnautojų pareigas asmenims neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis bus kompensuojama 2016–2020 m. laikotarpiu Vyriausybės nustatyta tvarka (2015-08-26 nutarimu Nr. 903).

GrÄ Å¾inimo įstatymo preambulėje nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebÅ«tų buvę patirta, jeigu bÅ«tų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu.

Taigi Å¡iuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , konstatuoja, kad VMI, vadovaudamasi GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytomis sÄ lygomis, turi pareigÄ kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

Taigi, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus tiek, kiek Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime pripažino, kad jie buvo neproporcingi. Konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyto pareiÅ¡kėjo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ visos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimÄ iÅ¡ VMI. Tokia pozicija atitinka aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2016-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-30-520/2016; 2016-02-15 sprendimai administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 ir kt.).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde neginčijo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo teisėtumo. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis įgijo teisę prisiteisti darbo užmokestį teismo tvarka atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgus į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti ir VMI 2014-01-02 raÅ¡tÄ Nr. (1.13-31-4)-R-14 (b. l. 5), kuriuo jam VMI atsakė į 2013-12-06 praÅ¡ymÄ suteikti informacijÄ bei iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį (b. l. 6–7).VMI ginčijamu raÅ¡tu ne tik pareiÅ¡kėjui suteikė praÅ¡omÄ informacijÄ , bet ir atsisakė tenkinti jo praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

Toks atsisakymas pareiÅ¡kėjui sukelia neigiamas teisines pasekmes ir gali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme dalyku. Teismas, patikrinęs VMI 2014-01-02 raÅ¡tÄ , konstatuoja, kad VMI vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais ir pateikė argumentuotÄ bei teisės aktų nuostatomis pagrįstÄ atsakymÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . Atsakymas atitinka pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turinį.Atsižvelgus į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo reikalavimas panaikinti VMI 2014-01-02 raÅ¡tÄ Nr. (1.13-31-4)-R-14 atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo H. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                   Jolanta Malijauskienė