e5d8e71f-741b-4eb2-8c2e-9306880b7148 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generated? (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Natalija DaÅ¡kovienÄ, sekretoriaujant Rasai Varaneckienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. J., jo atstovei advokato padÄjÄjai RÅ«tai Globytei, atsakovo atstovui advokatui ArÅ«nui Juodžiui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. J. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei âTeliaâ dÄl darbo ginÄo.
Legislator headnote
AI generatede5d8e71f-741b-4eb2-8c2e-9306880b7148 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: Å iuo atveju, atleidimas iÅ¡ darbo buvo akivaizdžiai neproporcinga priemonÄ tikslui pasiekti. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas palaikÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡Ä jį patenkinti visiÅ¡kai. NurodÄ, jog Å¡iuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje. DarbÄ susirasti apsunkina pasitikÄjimo savimi praradimas po tokio atleidimo. TeigÄ, jog kolektyve tarp kolegų ir vadovų buvo pastovus neformalus bendravimas su panaÅ¡iais pajuokavimais. Tokiu laiko ir savo elgesį. Žinutes, kurias darbdavys laikÄ seksualiniu priekabiavimu, vertina kaip neformalų kolegiÅ¡kÄ bendravimÄ , teigÄ, jog santykio kaip į moterį nebuvo, jeigu ir prisiliesdavo prie kolegių, tai buvo nesÄ moningai.
Full text
? (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Natalija DaÅ¡kovienÄ, sekretoriaujant Rasai Varaneckienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. J., jo atstovei advokato padÄjÄjai RÅ«tai Globytei, atsakovo atstovui advokatui ArÅ«nui Juodžiui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. J. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei âTeliaâ dÄl darbo ginÄo.
Teismas n u s t a t Ä: A. J. (toliau â ir ieÅ¡kovas, darbuotojas), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos ValstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos PanevÄžio darbo ginÄų komisijos (toliau â Darbo ginÄų komisija, DGK, Komisija) 2018 m. lapkriÄio 6 d. sprendimu Nr. DGKS-5977 darbo byloje Nr. APS-118-19654/2018 (toliau â Sprendimas), kuriuo Darbo ginÄų komisija atmetÄ jo praÅ¡ymÄ , pateikÄ ieÅ¡kinį teismui, kuriuo praÅ¡o panaikinti Komisijos SprendimÄ ir pripažinti jį negaliojanÄiu; pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu; negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į darbÄ pas atsakovÄ ; priteisti ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 5 mÄnesių ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesÄio kompensacijÄ bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog nuo 2008 m. sausio 30 d. dirbo pas atsakovÄ pagal darbo sutartį Nr. 347 prekybos salono konsultanto pareigose PanevÄžio mieste. 2018 m. rugsÄjo 3 d. minÄta darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio akcinÄs bendrovÄs âTeliaâ (toliau â ir atsakovas, darbdavys, BendrovÄ, įmonÄ, AB âTeliaâ) sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau â DK) 58 straipsnio 3 dalies 4 punktÄ (priekabiavimas dÄl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobÅ«džio veiksmai ar garbÄs ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar treÄiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje). 2018 m. spalio 1 d. ieÅ¡kovas kreipÄsi į DGK dÄl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu, taÄiau ieÅ¡kovo praÅ¡ymas buvo atmestas.
IeÅ¡kovas nesutinka su DGK Sprendimu, mano jog jis yra nepagrįstas ir neteisÄtas, nes DGK visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovo argumentų ir paaiÅ¡kinimų, o rÄmÄsi tik atsakovo teiginiais. IeÅ¡kovas laiko jo atžvilgiu pritaikytÄ drausminÄ nuobaudÄ â atleidimÄ iÅ¡ darbo â nepagrįsta. Nurodo, jog ginÄijama drausminÄ nuobauda ieÅ¡kovui paskirta už tai, kad jis 2018 m. rugpjÅ«Äio mÄnesį ne darbo metu bandÄ susidraugauti su naujai paskirta regiono vadovÄ G. B., sakÄ jai komplimentus, 2018 m. rugpjÅ«Äio 1 d. bÅ«nant komandiruotÄje ir darbo funkcijas atliekant BendrovÄs prekybos salone RokiÅ¡kyje su naujai paskirta regiono vadove G.
B. apsikeitÄ mandagumo Å¡ypsenomis, keliomis frazÄmis. VÄliau ieÅ¡kovas paskambino G. B., trumpai su ja Å¡nektelÄjo (pokalbis vyko apie 17 val. vakaro), pasakydamas jai ir kelis komplimentus, ir pokalbį baigÄ, nes į salonÄ atÄjo daugiau žmonių. Paskambino po pusvalandžio, pabendravo kiek ilgiau, o vakare pokalbį pratÄsÄ per socialinį tinklÄ Facebook. Jokių pastabų dÄl Å¡io bendravimo ieÅ¡kovas nebuvo gavÄs. Per visÄ 2018 m. rugpjÅ«Äio mÄn. ieÅ¡kovas dar 3-4 kartus raÅ¡Ä G.
B. per socialinį tinklalapį Facebook. SusiraÅ¡inÄjimas visus kartus vyko po darbo valandų, tarp 20-22 val. vakaro. IÅ¡ pradžių G. B. su ieÅ¡kovu bendravo, taÄiau vÄliau nurodÄ, jog jų bendravimas galimas tik darbiniais reikalais. IeÅ¡kovas dar kelis kartus bandÄ su regiono vadove pabendrauti ne darbo reikalais, kviesdamas jÄ iÅ¡gerti kavos ar pasakydamas kelis komplimentus, taÄiau ieÅ¡kovas niekada nei G. B., nei kitų bendradarbių neįžeidinÄjo, nesiekÄ jų sumenkinti, nežemino. 2018 m. rugpjÅ«Äio 30 d.
į ieÅ¡kovo darbo vietÄ atvykÄs l. e. p. mažmenos valdymo padalinio vadovas V. D. paaiÅ¡kino ieÅ¡kovui susiklosÄiusiÄ situacijÄ ir įteikÄ reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti. IeÅ¡kovas 2018 m. rugpjÅ«Äio 31 d. pasiaiÅ¡kinime nurodÄ, kad sakydamas moterims komplimentus ar su jomis pajuokaudamas tikrai neturÄjo piktų kÄslų ar slaptų užmojų, nurodÄ, kad niekada nebuvo susidÅ«rÄs su tokia situacija ir labai apgailestauja dÄl susidariusios nemalonios padÄties. IeÅ¡kovas mano, jog atsakovo reikalavimas pasiaiÅ¡kinti dÄl savo elgesio ir BendrovÄs sprendimas jį atleisti yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neproporcingi neva jo padarytam darbo pareigų pažeidimui.
Teigia, jog atsakovas, atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, neįrodÄ nei vienos kasacinio teismo suformuotų sÄ lygų darbo pareigų pažeidimui pripažinti Å¡iukÅ¡Äiu, t. y. neįrodÄ, jog atsakovo nurodomas seksualinis priekabiavimas bÅ«tų pažeidÄs minÄtos bendradarbÄs G. B. (ar kitų darbuotojų) garbÄ ir orumÄ , o iÅ¡ nurodytų faktinių atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybių nematyti, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų seksualiai priekabiavÄs prie G. B. darbo metu (žinutÄs buvo siųstos ne darbo metu).
Darbo metu, t. y. laikotarpiu nuo 15:35 iki 16:49 val., atsakovÄs nurodytoje vienoje žinutÄje Facebook paskyroje nÄra nurodyta jokių seksualinio priekabiavimo veiksmų, o komentaras âper tiek metų labai iÅ¡gražÄjaiâ yra laikytinas komplimentu, prieÅ¡ingu atveju kiekvienas pasisakymas ir žmogaus pagyrimas galÄtų bÅ«tų laikomas seksualiniu priekabiavimu. AtsakovÄs įsakyme dÄl atleidimo ir reikalavime pasiaiÅ¡kinti esantys teiginiai yra iÅ¡kreipiantys tikrovÄ, neproporcingi ir neracionalÅ«s. Mano, jog tokiu atveju susiklosto situacija, kuomet ieÅ¡kovas buvo atleistas dÄl epizodinių darbo pareigų pažeidimų, vykusių visÄ rugpjÅ«Äio mÄnesį (skambuÄio ir vienos žinutÄs socialiniame tinkle Facebook darbo metu) ir žinuÄių socialiniame tinkle Facebook ne darbo metu G.
B. atžvilgiu. O visi kiti reikalavime pasiaiÅ¡kinti ir atleidimo įsakyme nurodyti neva ieÅ¡kovo atlikti veiksmai dÄl komentarų apie iÅ¡vaizdÄ ir pasižnaibymus yra niekiniai, netirti ir neįrodyti. IeÅ¡kovo teigimu, savo elgesiu jis siekÄ atkreipti į save dÄmesį, siuntÄ komplimentus, tokiu bÅ«du bandÄ rasti bendrų temų â kaip ir kiekvienas, antrosios pusÄs ieÅ¡kantis žmogus. IeÅ¡kovo vertinimu, jis neatliko jokių veiksmų, kurie leistų manyti, jog jis iÅ¡reiÅ¡kÄ seksualinio pobÅ«džio elgesį bendradarbių atžvilgiu.
DGK priÄmÄ sprendimÄ tik iÅ¡klausiusi liudytojų duotus paaiÅ¡kinimus, kurių patikimumas yra itin abejotinas - visos liudytojos yra BendrovÄs darbuotojos, todÄl natÅ«ralu, kad jos neteikÄ paaiÅ¡kinimų BendrovÄs nenaudai. IeÅ¡kovui labai daug abejonių kelia aplinkybÄ, kad visos liudytojos, įskaitant ir G. B. (prie kurios neva buvo priekabiaujama labiausiai), niekada nesikreipÄ Ä¯ darbdavį praÅ¡ydamos nutraukti tokius ieÅ¡kovo veiksmus, o darbdavys net ir seniai žinodamas apie ieÅ¡kovo atliekamus seksualinio priekabiavimo veiksmus, nebuvo tiek atsakingas, kad užkirstų tam keliÄ .
IeÅ¡kovo teigimu, jis neatliko jokių neadekvaÄių veiksmų ir neiÅ¡sakÄ jokių užgaulių žodžių kolegių atžvilgiu, todÄl nÄra jokio pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas sukÅ«rÄ netinkamÄ darbinÄ atmosferÄ ir trukdÄ dirbti. BendrovÄs kolektyvas yra panaÅ¡aus amžiaus, jaunas, todÄl natÅ«ralu, kad dirbant kolegos juokauja. Jei ieÅ¡kovo iÅ¡sakomi juokai ir komplimentai buvo pernelyg dažni, BendrovÄ galÄjo užkirsti keliÄ Ä¯spÄdama ieÅ¡kovÄ , bet netaikydama jo atžvilgiu paÄiÄ griežÄiausiÄ nuobaudÄ .
Å iuo atveju, atleidimas iÅ¡ darbo buvo akivaizdžiai neproporcinga priemonÄ tikslui pasiekti. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas palaikÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡Ä jį patenkinti visiÅ¡kai. NurodÄ, jog Å¡iuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje. DarbÄ susirasti apsunkina pasitikÄjimo savimi praradimas po tokio atleidimo. TeigÄ, jog kolektyve tarp kolegų ir vadovų buvo pastovus neformalus bendravimas su panaÅ¡iais pajuokavimais. Tokiu laiko ir savo elgesį. Žinutes, kurias darbdavys laikÄ seksualiniu priekabiavimu, vertina kaip neformalų kolegiÅ¡kÄ bendravimÄ , teigÄ, jog santykio kaip į moterį nebuvo, jeigu ir prisiliesdavo prie kolegių, tai buvo nesÄ moningai.
SusiraÅ¡inÄjimas vyko ne darbo metu. Kolegoms vyrams taip pat siųsdavo žinutes, bendravo, kviesdavo kavos, bendradarbiai susitikdavo ir ne darbo metu, tokia bendravimo praktika buvo įprasta. Jis neturÄjo jokio siekio pažeminti, įžeisti, sumenkinti garbÄ ar orumÄ . Tai, anot ieÅ¡kovo, neturÄtų bÅ«ti prilyginama seksualiniam priekabiavimui. IeÅ¡kovas teismui pripažino, jog ne iÅ¡ karto po pareikÅ¡tų pretenzijų suprato, kad geriau bÅ«tų pakeisti bendravimo tonÄ ir taktikÄ , o kada suprato, iÅ¡ karto liovÄsi.
Å iai dienai jauÄiasi nepatogiai ir jauÄia gÄdÄ . GavÄs praÅ¡ymÄ pasiaiÅ¡kinti suprato, kad turi pasiaiÅ¡kinti dÄl savo elgesio ir kitų atsakovo darbuotojų R. ir G. atžvilgiu. Klausimų darbdaviui nekÄlÄ, nepraÅ¡Ä patikslinti praÅ¡ymo, suprato, dÄl ko praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti. NetikÄjo, kad 10 metų iÅ¡dirbÄs įmonÄje dÄl tokio dalyko gali bÅ«ti atleistas. IeÅ¡kovas teismui taip pat patvirtino, kad M. J. atÄjus dirbti į salonÄ vyko analogiÅ¡ko turinio neformalus bendravimas, taÄiau ir jos atžvilgiu jokių piktų kÄslų neturÄjo, nežemino ir neįžeidinÄjo ir niekuo nesiekÄ sumenkinti jos orumÄ .
Lovos nuotraukÄ siuntÄ M., taÄiau parodyti norÄjo ne lovÄ , o ant jos padÄtÄ kÄ tik įsigytÄ naujÄ kompiuterį, norÄjo pasidžiaugti pirkiniu, Å¡iÄ nuotraukÄ siuntÄ ir savo pusbroliui, ne tik M.. IeÅ¡kovo teigimu, kolektyve jokių subordinacijos principų bÅ«ti negali, nes visi darbuotojai yra lygÅ«s. Daugiausia abejonių jam kelia darbo sutarties nutraukimo raÅ¡te nurodytas 5 punktas dÄl R. M. atžvilgiu ieÅ¡kovo neva padaryto pažeidimo. NeaiÅ¡ku, kokių veiksmų jos atžvilgiu ÄmÄsi ieÅ¡kovas, o vieninteliai įrodymai Å¡iame epizode â tai paÄios R.
M. liudijimai. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti. NurodÄ, jog 2018-08-23 atsakovo darbuotoja G. B. (regiono, kuriame dirbo ieÅ¡kovas, vadovÄ) žodžiu ir el. laiÅ¡ku praneÅ¡Ä atsakovui apie ieÅ¡kovo elgesį, turintį priekabiavimo dÄl lyties požymių. NurodÄ, jog ieÅ¡kovas tiek darbo metu tiek ir po darbo vÄlyvais vakarais, nepaisydamas G. B. aiÅ¡kių nurodymų dÄl tokio jo elgesio nepriimtinumo ir praÅ¡ymų jį nutraukti, siuntÄ Å¾inutes bei telefonu aptarinÄjo kolegÄs ir vadovÄs iÅ¡vaizdÄ , siÅ«lÄ susipažinti, klausÄ apie jos Å¡eimyninį statusÄ , siuntÄ vaizdelius vaizduojanÄius veidelius su Å¡ypsenomis, iÅ¡kiÅ¡tu liežuviu, o taip pat gÄlÄ ir pan..
Tokio ir panaÅ¡aus pobÅ«džio žinutÄs jai kartojosi visÄ 2018 m. rugpjÅ«Äio mÄnesį. IeÅ¡kovas buvo visiÅ¡kai nepažįstamas su naujai paskirta regiono vadove, nei karto su nebendravo, kuomet leido sau raÅ¡yti žinutes ir savo tiesioginei vadovei R. P. (M.), kad regiono vadovei G. B. skambins su tikslu daryti karjerÄ per lovÄ , o tÄ paÄiÄ dienÄ darbo metu paskambinÄs G. B. aptarinÄjo jos iÅ¡vaizdÄ , primygtinai siekÄ susitikti bei iÅ¡ pokalbio turinio leido suprasti, kad susitikimo tikslas nÄra susijÄs su darbo klausimais.
Visa tai vyko 2018-08-01 dienÄ ieÅ¡kovo darbo metu. 2018-08-24 atsakovas gavo ieÅ¡kovo tiesioginÄs vadovÄs R. P. (M.) paaiÅ¡kinimus žodžiu ir el. laiÅ¡kÄ , kuriame ji nurodÄ, kad darbo metu, girdint kitiems pardavimo salone dirbantiems kolegoms, pati ir kitos bendradarbÄs merginos sulaukia ieÅ¡kovo komentarų apie jų iÅ¡vaizdÄ ir dviprasmiÅ¡kų pokÅ¡tų, be to, ieÅ¡kovas nevengia liesti ar įžnybti savo bendradarbÄms; R. P. (M.) taip pat gaudavo iÅ¡ ieÅ¡kovo dviprasmiÅ¡ko turinio Facebook žinutes; ieÅ¡kovas aptarinÄjo ir klienÄių iÅ¡vaizdÄ su komentarais apie jų krÅ«tinÄ ir t.t..
R. P. (M.) nurodÄ apie nepriimtinÄ ieÅ¡kovo elgesį, buvo įspÄjusi jį žodžiu ir praÅ¡Ä, kad tokio pobÅ«džio elgesys nebesikartotų, bet ieÅ¡kovas į jos pastabas nereagavo. Gavus šį praneÅ¡imÄ ir atsakovui atlikus vidinį tyrimÄ , buvo nustatyta, kad be G. B. ir R. P. (M.), neteisÄtus ieÅ¡kovo veiksmus, turinÄius priekabiavimo dÄl lyties požymių, patyrÄ ir kitos atsakovo darbuotojos - I. Å ., M. J. ir E. L. (ieÅ¡kovo replikos dÄl iÅ¡vaizdos, prisilietimai, įžnybimai, dviprasmiÅ¡kos žinutÄs, pasiÅ«lymai važiuoti su ieÅ¡kovu į vieÅ¡butį ir pan.).
Atsakovas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas ne tik atsakovo darbuotojos G. B. atžvilgiu, bet ir savo tiesioginÄs vadovÄs R. P. (M.) bei kitų pardavimo salono darbuotojų (moterų) ir atsakovo klientų (moterų) atžvilgiu, atliko veiksmus, turinÄius priekabiavimo dÄl lyties požymių, raginamas jų nutraukÄ, iÅ¡vadų nepadarÄ, todÄl atsakovas, įvertinÄs nustatytų aplinkybių visumÄ , priÄmÄ sprendimÄ nutraukti su ieÅ¡kovu darbo santykius. Atsakovo teigimu, jis įvertino ieÅ¡kovo padaryto pažeidimo sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltÄ, priežastinį ryšį tarp ieÅ¡kovo veikos ir atsiradusių padarinių, ieÅ¡kovo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo padarymo.
Atsakovas įvertino ir tai, kad ieÅ¡kovas padarÄ itin sunkų pažeidimÄ - atliko veiksmus, atitinkanÄius priekabiavimo dÄl lyties požymius, Å¡ie veiksmai buvo tÄstinio pobÅ«džio ir nukreipti tiek ieÅ¡kovo bendradarbių (moterų), tiek atsakovo klientų (moterų) atžvilgiu, ieÅ¡kovas nenutraukÄ savo neteisÄtų veiksmų nei savo tiesioginÄs vadovÄs R. P. (M.), nei aukÅ¡tesnio lygio vadovÄs G. B. reikalavimu, padaryto ieÅ¡kovas neneigÄ, tik pateikÄ savo interpretacijÄ dÄl jų vertinimo.
Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo buvo proporcinga priemonÄ ieÅ¡kovo padarytam pažeidimui ir vienintelÄ, galinti veiksmingai apsaugoti tiek atsakovo darbuotojų (moterų), tiek atsakovo klientų (moterų) teises nuo ieÅ¡kovo daromų pažeidimų. TodÄl mano, jog pasielgÄ teisÄtai ir turÄdamas tam pagrindÄ . Teismo posÄdžio metu atsakovas palaikÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį pateiktus argumentus, praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti. 2019 m. vasario 25 d. vykusio teismo posÄdžio metu liudytoja apklausta G.
B. (posÄdžio garso įraÅ¡o laikas 00.03.30 â 00.29.01 val. min. sek.) teismui paaiÅ¡kino, jog nuo 2018 m. liepos mÄn. dirba atsakovo įmonÄje Rytų regiono vadove, ieÅ¡kovo iki aptariamo įvykio nepažinojo ir niekada nebuvo maÄiusi, tiesiog žinojo, jog įmonÄje dirba toks darbuotojas. 2018 m. rugpjÅ«Äio 1 d. su kita darbuotoja J. K. vykdÄ darbuotojų atrankas ir bÅ«dama netoliese apsilankÄ RokiÅ¡kio salone, kuriame tuo metu dirbo vienas ieÅ¡kovas. Tai vienintelis kartas, kada jį matÄ gyvai.
TÄ dienÄ su ieÅ¡kovu pabendrauti nepavyko, kadangi pastarasis buvo užsiÄmÄs su klientais, o ji nenorÄjo trukdyti. Netrukus po iÅ¡vykimo, jau esant automobilyje, po kokių 40 min., į savo darbinį telefonÄ sulaukÄ nepažįstamo skambuÄio, atsiliepusi per laisvų rankų įrangų, suprato, kad skambina ieÅ¡kovas. Pastarasis į jÄ kreipÄsi labai familiariai, pavadino ânekantria klienteâ, klausÄ âkada susitiksimeâ, âkada tu atvažiuosiâ, sakÄ, kad âper daug metų tu labai iÅ¡gražÄjaiâ, kad âmes susitiksime Telia vakarÄlyjeâ ir pan..
Jai buvo netikÄtas ir labai nemalonu pokalbio turinys, ji tuomet pagalvojo, kad skambinantysis pernelyg drÄ sus, pokalbis jÄ suneramino. TÄ paÄiÄ dienÄ ji paskambino telefonu tiesioginei ieÅ¡kovo vadovei R. P.-M. ir pasiteiravo apie ieÅ¡kovÄ , kaip darbuotojÄ . IÅ¡ Å¡io pokalbio ji suprato, kad su A. dÄl tokio gana keisto jo bendravimo su merginomis problemų yra jau seniai, kad ieÅ¡kovas dÄl tokio nederamo elgesio su įmonÄs moterimis jau buvo įspÄtas žodžiu, jo bendravimas pasireiÅ¡kÄ ypatingu dÄmesiu, žinuÄių raÅ¡ymu, komplimentų sakymu, flirtu, nederamo užuominomis, kvietimais nuvykti į vieÅ¡butį, padoraus atstumo nesilaikymu ir fiziniu kontaktu.
R. M. papasakojo, kad ieÅ¡kovas yra ne kartÄ jai įžnybÄs į užpakalį, Å¡onÄ . R. taip pat pasakÄ, kad ieÅ¡kovas papraÅ¡Ä jos telefono numerio. Kita darbuotoja â E. L. taip pat papasakojo panaÅ¡ių dalykų. Jai pasidarÄ neramu dÄl jau esamų darbuotojų ir naujai atÄjusių jaunų darbuotojų - moterų padÄties, ji suprato, kad bÅ«tina pasikalbÄti vadovybe. Po kelių dienų žodžiu situacijÄ aptarÄ su vadovu V. D., dar vÄliau el. laiÅ¡ku susiraÅ¡Ä su personalo vadove S. N..
Nuo 2018 m. rugpjÅ«Äio 11 d., prasidÄjo ieÅ¡kovo žinutÄs liudytojai per socialinius tinklus, kurios iÅ¡ pradžių buvo raÅ¡omos darbo metu, vÄliau vakarais ir tÄsÄsi visÄ 201 8 metų rugpjÅ«Äio mÄnesį. Liudytoja nurodÄ ne kartÄ ieÅ¡kovui raÅ¡iusi apie tai, kad nepageidauja tokio bendravimo, kad jis jÄ trikdo, yra nedarbinis, taÄiau ieÅ¡kovas į tokias jos pastabas nereagavo, todÄl ji tiesiog nekeldavo ragelio arba neatraÅ¡ydavo. Liudytoja teismui paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo elgesys jos atžvilgiu nebuvo priimtinas, jo ji nepageidavo, toks elgesys privertÄ jÄ jaustis nepatogiai, žeidÄ, kad ieÅ¡kovas kalbÄjo apie jos iÅ¡vaizdÄ , kiÅ¡osi į jos asmeninÄ erdvÄ, visa tai kÄlÄ jai įtampÄ , ji vengdavo net bendrų darbuotojų susibÅ«rimų, nes nežinojo, kaip ieÅ¡kovas iÅ¡gÄrÄs gali elgtis jos ar kitų atžvilgiu.
Ji pati ieÅ¡kovo veiksmus traktuoja kaip seksualinį priekabiavimÄ . TeigÄ jautusi įžeista, jai nepatiko ir buvo nesmagu žinoti, kad ieÅ¡kovas su kažkuo aptarinÄja jos iÅ¡vaizdÄ , apsirengimÄ ir pan.. 2019 m. vasario 25 d. vykusio teismo posÄdžio metu liudytoja apklausta J. K. (posÄdžio garso įraÅ¡o laikas 00.33.20 â 00.39.01 val. min. sek.) teismui paaiÅ¡kino, jog dirba atsakovo įstaigoje atrankų specialiste. 2018 m. rugpjÅ«Äio 1 d. kartu su G. B. vykdÄ darbuotojų atrankas ir užvažiavo į salonÄ RokiÅ¡kio mieste.
Liudytoja nurodÄ, jog kartu su G. į salonÄ neužÄjo, taÄiau jai grįžus abi važiavo namo. Ä® G. darbinį telefonÄ paskambino nežinomas numeris, o kadangi G. vairavo, pokalbis vyko per laisvų rankų įrangÄ ir liudytojai buvo aiÅ¡kiai girdimas. G. kalbÄjo labai profesionaliai, pokalbis iÅ¡ jos pusÄs buvo darbinis, tuo tarpu kalbantysis atkreipÄ dÄmesį, kad G. labai iÅ¡gražÄjo, vÄliau primygtinai klausÄ, kada jie susitiks. Liudytojai pasirodÄ, kad pokalbis iÅ¡ ieÅ¡kovo pusÄs buvo pernelyg intensyvus ir per daug drÄ sus kaip konsultantui.
MatÄ, kad G. buvo aiÅ¡kiai sutrikusi dÄl tokio pokalbio konteksto. 2019 m. vasario 25 d. vykusio teismo posÄdžio metu liudytoja apklausta R. M. (posÄdžio garso įraÅ¡o laikas 00.41.20 â 00.59.40 val. min. sek.) teismui paaiÅ¡kino, jog iki 2018 m. lapkriÄio mÄn. dirbo atsakovo įmonÄje PanevÄžio salono vadove. IeÅ¡kovas buvo jos pavaldinys. NurodÄ, jog jis nevengdavo sÄ moningai prisiliesti, aptarinÄti iÅ¡vaizdÄ , toks jo elgesys buvo sistemingas, suintensyvÄdavo kuomet ieÅ¡kovas neturÄjo antrosios pusÄs, ypaÄ praÄjusių metų vasarÄ .
Pirmasis nemalonus įvykis su juo įvyko dar 2012 m. tuometinio âOmnitelâ darbuotojų pikniko metu, kuomet ieÅ¡kovas jÄ apkabino, pervertÄ ant žemÄs ir bandÄ pabuÄiuoti kitų darbuotojų akivaizdoje, vÄliau pasakÄ frazÄ apie tai, kad âvis vien visi darbuotojai mano, jog mes kartu miegameâ, vÄliau raÅ¡Ä jai asmenines žinutes, kas vertÄ jÄ jaustis nemaloniai, ji nežinojo kaip turÄtų reaguoti į tokį ieÅ¡kovo elgesį, sutriko ir pasimetÄ, jautÄsi pažeminta kitų darbuotojų akyse.
IeÅ¡kovas nuolatos prasilenkdamas tyÄia nesilaikÄ deramų atstumų, įžnybdavo į Å¡onÄ , priÄjÄs iÅ¡ nugaros uždÄdavo rankÄ ant moters rankos, tiesmukai aptarinÄdavo moterų iÅ¡vaizdÄ , figÅ«rÄ . Liudytoja nurodÄ pastoviai galvojanti apie tai, kaip ji turi apsirengti eidama į darbÄ , kad nesukeltų pagrindo ieÅ¡kovui aptarinÄti jos iÅ¡vaizdos, kÅ«no formų ir pan.. Ne kartÄ sakÄ jam ,,jausk ribasâ, bet jis jų nejautÄ, į pastabas nereagavo ir paÅ¡aipiai juokÄsi.
Liudytoja paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo veiksmus savo atžvilgiu suprato ir vertina kaip seksualinio priekabiavimo veiksmus, kadangi jie buvo nuolatinio pobÅ«džio, jai nemalonÅ«s, nepriimtini, įžeidžiantys. IeÅ¡kovas netinkamai elgÄsi tiek darbo metu, tiek po darbo ir tai pasireiÅ¡kÄ Å¾inuÄių raÅ¡ymu į telefonÄ , į socialinius tinklus ir pan.. 2017 metų kalÄdinio vakarÄlio metu ieÅ¡kovas per prievartÄ tempÄ liudytojÄ Å¡okti visų darbuotojų akivaizdoje, ko pasÄkoje, tada ji neapsikentusi tokio jo elgesio papasakojo apie viskÄ V.
D.. Pastarasis su juo kalbÄjo, ieÅ¡kovas nuoÅ¡irdžiai atgailavo, vaikÅ¡Äiojo nuleidÄs galvÄ , sakÄ, kad gÄda, taÄiau neilgai, vÄl viskas kartodavosi. Liudytoja teigÄ pati ne kartÄ Ä¯spÄjo ieÅ¡kovÄ apie jo nederamÄ elgesį, informavo jį, kad jai jo elgesys netinka ir nepatinka, ji jauÄiasi nepatogiai ir ieÅ¡kovas privalo taip nebesielgti. Kurį laikÄ ieÅ¡kovas aprimdavo, taÄiau 2018 metų vasaros metu ieÅ¡kovo nederamas elgesys vÄl suaktyvÄjo. 2018 metų vasarÄ pradÄjo dirbti nauja regiono vadovÄ G.
B., kuri veik iÅ¡ karto sulaukÄ jo skambuÄio, kuris jai pasirodÄ Ä¯tartinas, dÄl ko G. paskambino jai. Liudytoja teigÄ, jog pamaÄiusi jos telefono numerį iÅ¡ karto suprato apie kÄ bus kalba, kadangi ieÅ¡kovas jau buvo papraÅ¡Äs jos G. telefono numerio ir pajuokavÄs, kad âkarjerÄ reikia daryti per lovÄ â. G. paskambinus, liudytoja neliko nustebinta ir papasakojo pastarajai apie ieÅ¡kovo elgesio problemas. TÄ paÄiÄ vasarÄ Ä¯ salonÄ atÄjo dirbti nauja darbuotoja M. J., kuriai ieÅ¡kovas tuojau pat pradÄjo rodyti ypatingÄ savo dÄmesį, kas liudytojÄ iÅ¡gÄ sdino.
Liudytoja taip pat patvirtino, kad ieÅ¡kovas, girdint kolegoms, aptarinÄjo susiraÅ¡inÄjimo su G. B. detales, jos ir kitų moterų iÅ¡vaizdÄ . 2019 m. vasario 25 d. vykusio teismo posÄdžio metu liudytoja apklausta E. L. (posÄdžio garso įraÅ¡o laikas 01.00.50 â 01.09.35 val. min. sek.) teismui paaiÅ¡kino, jog dirba atsakovo įmonÄje kokybÄs koordinatore, darbas pasireiÅ¡kia važiavimu per salonus. Liudytoja teigÄ, kad jÄ visada stebino pernelyg familiarus, nemandagus ieÅ¡kovo bendravimas, yra ne kartÄ skambinÄs jai į darbinį telefonÄ , vÄliau raÅ¡Ä Ä¯ asmeninÄ erdvÄ socialiniuose tinkluose su darbu nesusijusiais klausimais, kalbÄjo, kaip norÄtų bÅ«ti Å¡alia, kad ji gerai atrodo ir pan..
Žinutes iÅ¡trynÄ, nes tai trukdÄ Å¡eimai. PanaÅ¡ių atsiliepimų girdÄjusi ir iÅ¡ kitų moterų - R. M., S. M.. Liudytoja taip pat paaiÅ¡kino, kad toks ieÅ¡kovo elgesys jÄ trikdÄ, ji jautÄsi nepatogiai, bijojo važiuoti į tÄ salonÄ , kur jis dirba, visada turÄjo galvoti, kaip ir kÄ apsirengti, visa tai ji suprato kaip savÄs merginimÄ , kas jai, iÅ¡tekÄjusiai, nebuvo priimtina ir nebuvo smagu. IeÅ¡kovas bandydavo neva nejuÄiom jÄ apsikalbinti, kartÄ mÄgino jÄ prisitraukti arÄiau savÄs, ir tai, anot jos, negali bÅ«ti vertinama kaip netyÄinis veiksmas, tÄ darÄ sÄ moningai.
Ji tai priÄmÄ kaip nepagarbÄ , netaktiÅ¡kÄ elgesį. Apie ieÅ¡kovo elgesį jį pasakÄ R. M., auklÄti ieÅ¡kovo pati neketino, kadangi toks jo elgesys jai nebuvo priimtinas, ji blokavo visu ieÅ¡kovo kontaktus socialiniuose tinkluose. 2019 m. vasario 25 d. vykusio teismo posÄdžio metu liudytoja apklausta M. J. (posÄdžio garso įraÅ¡o laikas 01.10.30 â 01.11.20 val. min. sek.) teismui paaiÅ¡kino, jog anksÄiau (iki 2018 m. rugpjÅ«Äio 20 d.) dirbo atsakovo įmonÄje PanevÄžyje privaÄių klientų aptarnavimo vadybininke, dabar â prekybos konsultante.
IeÅ¡kovas buvo jos kolega, dirbantis viename salone. Dar nepradÄjus dirbti salone, sulaukÄ jo nekorektiÅ¡kų žinuÄių apie tai, kad negali sulaukti kada turÄs gražiÄ kolegÄ, vÄliau sulaukdavo žinuÄių tiek darbo metu, tiek ir po apie tai, kad ji gražiai atrodo, yra sulaukusi kvietimo vykti prie jÅ«ros su vieÅ¡buÄio lovos vaizdeliu. RaÅ¡ydamas žinutes ieÅ¡kovas siųsdavo Å¡irdelių, gÄlių, įvairius vaizdelius, einant kartu rÅ«kyti eidavo jai iÅ¡ paskos, nevengdavo prisiliesti ir tai darÄ tyÄia, dÄl ko liudytoja nejaukiai jausdavosi, į praÅ¡ymus to nedaryti nereaguodavo.
Be to, ieÅ¡kovas, anot jos, nuolatos nesilaikÄ padoraus atstumo, siekdamas tiesioginio kontakto prieidavo iÅ¡ nugaros, stengdavosi savo rankÄ uždÄti ant liudytojos rankos. Liudytoja nurodÄ kalbÄjusi su R. M. apie nederamÄ ieÅ¡kovo elgesį, žinojo apie ieÅ¡kovo tokius konfliktus su kitomis moterimis bendradarbÄmis. IeÅ¡kovas nuolatos aptarinÄjo klienÄių iÅ¡vaizdÄ joms iÅ¡Äjus, aptarinÄjo R. M. iÅ¡vaizdÄ tie paÄiai, tiek kolegoms girdint. Situacija visumoje jai nebuvo maloni, jÄ trikdÄ, ji jautÄsi nepatogiai ir nesmagiai. 2019 m. vasario 25 d. vykusio teismo posÄdžio metu liudytoju apklaustas V.
D. (posÄdžio garso įraÅ¡o laikas 01.21.13 â 01.49.53 val. min. sek.) teismui paaiÅ¡kino, jog pažįsta ieÅ¡kovÄ dar nuo darbo ,,Omnitelâ laikų, viso apie 10 metų, nesipyko, santykiai geri. Jis pats Å¡iuo metu eina atsakovo įmonÄs regiono vadovo. TeigÄ, jog pirmÄ sykį apie ieÅ¡kovo netinkamÄ elgesį iÅ¡girdo iÅ¡ jo salono vadovÄs R. M. dar 2018 metų sausio mÄnesį po įmonÄje vykusio kalÄdinio vakarÄlio. RÅ«ta pasakojo, kad ieÅ¡kovas buvo stipriai iÅ¡gÄrÄs, įkyriai kvietÄ pastarÄ jÄ Å¡okti bei jos atžvilgiu elgÄsi neetiÅ¡kai.
IÅ¡ R. M. pasakojimo suprato, kad jis prie jos seksualiai priekabiauja. Kadangi tai buvo ne darbo metu ir ieÅ¡kovas buvo iÅ¡gÄrÄs, jis pasiÅ«lÄ RÅ«tai aptarti situacija su ieÅ¡kovu žodžiu. Po kurio laiko liudytojas buvo informuotas, kad M. su ieÅ¡kovu turÄjo pokalbį, kurio metu buvo iÅ¡dÄstytos jo nederamo elgesio aplinkybÄs. 2018 metų liepos mÄnesį įmonÄje regiono vadove pradÄjo dirbti G. B., kuri 2018 m. rugpjÅ«Äio 6 d. praneÅ¡Ä, kad 2018 m. rugpjÅ«Äio 1 d. aplankiusi RokiÅ¡kio salonÄ , sulaukÄ skambuÄio iÅ¡ ieÅ¡kovo pusÄs, kuris nebuvo darbinio pobÅ«džio, kalba Äjo apie regiono vadovÄs iÅ¡vaizdÄ ir pan., vÄliau sekÄ susiraÅ¡inÄjimai socialiniame tinkle, kvietimai susitikti, bendrauti.
G. klausÄ patarimo kaip elgtis. Liudytojas nurodÄ jai, kad ji turi informuoti darbuotojÄ , savo faktinį pavaldinį, apie jo netinkamÄ elgesį. Po kurio laiko G. vÄl informavo, kad ieÅ¡kovo netinkami veiksmai socialiniame tinkle toliau tÄsÄsi. Liudytojas teigÄ buvÄs informuotu apie siunÄiamų žinuÄių turinį, suprato jas nedviprasmiÅ¡kai ir aiÅ¡kiai kaip kvietimÄ artimiau bendrauti. Žino, kad G. B. ieÅ¡kovui dar sykį siuntÄ Å¾iniÄ apie tai, kad ji su juo bendrauti nenori, taÄiau ieÅ¡kovo kontaktavimas nesiliovÄ.
Tuomet buvo informuotas personalo skyrius, suteikta informacijÄ apie esamÄ padÄtį, kalbamasi su salono vadove R. M., kuri papildomai papasakojo apie ieÅ¡kovo nederamÄ elgesį su nauja darbuotoja M. J., taip pat informavo apie tai, jog panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmai, liudytojo teigimu, turintys akivaizdų seksualinio pobÅ«džio elementų, yra nesiliovÄ ir jos paÄios atžvilgiu, R. M. papasakojo analogiÅ¡kÄ situacijÄ ir su E. L., kuri telefonu patvirtino tokius atvejus buvus. Liudytojas nurodÄ matÄs apklaustų moterų emocijÄ , sutrikimÄ ir nepatogumÄ , jautÄ, kad jos iÅ¡gyvena, jauÄia įtampÄ ir baimÄ, tuomet pats atvyko į salonÄ , kuriame dirbo ieÅ¡kovas, pakalbÄti su juo.
Pokalbio metu informavo ieÅ¡kovÄ apie tai, kad jam bus įteiktas praÅ¡ymas pasiaiÅ¡kinti dÄl netinkamo elgesio su moterimis. Andrius pripažino faktÄ , kad jis socialinÄje erdvÄje susiraÅ¡inÄjo su G., aptarinÄjo jos iÅ¡vaizdÄ , gavo iÅ¡ jos žinutes, reikalaujanÄias nutraukti jai nepatinkanÄius veiksmus ir pan.. Po pokalbio jis pats buvo sutrikÄs. Liudytojo teigimu, jo atlikto vidinio tyrimo metu jis matÄ kaip moterys jautÄsi pažemintos, sutrikusios, todÄl buvo nutarta ieÅ¡kovÄ atleisti iÅ¡ darbo, kadangi darbdavys turi ir privalo kitiems darbuotojams sukurti saugiÄ darbo aplinkÄ .
Buvo atsižvelgta į tai, kad ieÅ¡kovo galimo seksualinio pobÅ«džio veiksmai buvo naudojami ne vienos moters atžvilgiu, jie kartojosi nuolat, ieÅ¡kovas iÅ¡vadų nepadarÄ, todÄl jis, kaip vadovas, nematÄs kitos iÅ¡eities kaip tik nutraukti su juo darbo santykius, nepaisant to, kad ieÅ¡kovo darbo rezultatai buvo geri ir dirbo jis ilgÄ laikÄ . IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje kyla ginÄas dÄl ieÅ¡kovui taikytos drausminÄs nuobaudos â atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumo ir teisÄtumo. Teismas, nagrinÄdamas tokio turinio ginÄus, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, ar jo atleidimas realizuotas tinkamai, t. y. ar nebuvo padaryta esminių procedÅ«rinių to pažeidimų.
Darbuotojas byloje įrodinÄja, jog yra atleistas neteisÄtai, neturint tam pagrindo, darbdavys gi mano, jog darbuotojo atleidimas iÅ¡ darbo buvo realizuotas tinkamai, turint tam tiek teisinį, tiek faktinį pagrindÄ , atsižvelgus į esamos situacijos pobÅ«dį ir rimtumÄ . IeÅ¡kovas ir jo atstovÄ ginÄe iÅ¡reiÅ¡kÄ pozicijÄ , kad atsakovas ÄmÄsi per griežtų ir neadekvaÄių priemonių, reaguodamas į ieÅ¡kovo veiksmus atsakovo darbuotojų G. B. ir R. M. atžvilgiu. IeÅ¡kovas teigia, jog jo atlikti veiksmai Å¡ių darbuotojų atžvilgiu nebuvo seksualinio pobÅ«džio, o ieÅ¡kovo komentarai apie iÅ¡vaizdÄ laikytini komplimentais, prieÅ¡ingu atveju, anot jo, kiekvienas pasisakymas ir žmogaus pagyrimas bÅ«tų laikytinas seksualiniu priekabiavimu.
Be to, ieÅ¡kovo teigimu, nÄra duomenų, jog ieÅ¡kovas priekabiavo darbo metu. Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ iÅ¡ esmÄs, įvertinÄs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, atlikÄs ginÄo Å¡alių ir liudytojų apklausÄ , mano, jog darbdavys turÄjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindÄ priimti darbuotojo atžvilgiu jam nepalankų sprendimÄ , kurį panaikinti teismas pagrindų nenustatÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 178 str., 185 str.). Ir tai grindžia žemiau iÅ¡dÄstytu.
Pagal DK 58 str. 1 d., darbdavys turi teisÄ nutraukti darbo sutartį be įspÄjimo ir nemokÄti iÅ¡eitinÄs iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dÄl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisÄs normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ ; pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; pagal DK 58 str. 3 d. 4 p. nuostatÄ Å¡iurkÅ¡Äiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas priekabiavimas dÄl lyties ar seksualinio priekabiavimo, diskriminacinio pobÅ«džio veiksmai ar garbÄs ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar treÄiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje; pagal DK 58 str. 4 d. prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, iÅ¡skyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytÄ protingÄ laikotarpį Å¡io paaiÅ¡kinimo nepateikia; pagal DK 58 str. 5 d. sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dÄl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinÄs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltÄ, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo, atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonÄ.
DK 214 str. 3 d. numatyta, kad atleidimo iÅ¡ darbo bylose atleidimo teisÄtumÄ privalo įrodyti darbdavys. Pastarajam tenka pareiga tinkamai įforminti atleidimÄ , tiek procedÅ«riniu aspektu, tiek ir aiÅ¡kiai bei suprantamai nurodant atleidimo priežastis, tinkamai darbuotojÄ informuojant apie priimtÄ sprendimÄ ir jo priÄmimo priežastis. Bylos medžiaga nustatyta, jog ieÅ¡kovas nuo 2008 vasario 1 d. iki 2018 m. rugsÄjo 4 d. dirbo pas atsakovÄ (pastarasis perÄmÄ UAB ,,Omnitelâ teises ir pareigas jÄ prijungus prie Telia Lietuva, AB) 2008 m. sausio 30 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 247 pagrindu prekybos konsultanto pareigose (el. b. t.
I., psl. 10-11). Darbo santykių eigoje Å¡i darbo sutartis buvo keista 2012-07-01, 2008-05-06, 2009-03-13, 2010-03-01, 2013-12-30, 2017-04-01 (el. b. t. I., psl. 12-19). IeÅ¡kovas pasiraÅ¡ytinai supažindintas su įmonÄs darbo tvarkos taisyklÄmis (el. b. t. I, psl. 21-23, el. b. t. III, psl. 123-125), kurios, be kita ko, numato reikalavimÄ darbuotojui dÄmesingai bei dalykiÅ¡kai bendrauti su klientais, interesantais ir kolegomis, bÅ«ti pagarbiam, mandagiam, atidžiam, stengtis jiems padÄti (4.1.5 p.), įtvirtina įpareigojimÄ darbuotojams elgtis vienas kito atžvilgiu pagarbiai, mandagiai, iÅ¡laikant pagarbÄ asmens orumui, o taip pat draudimÄ atlikti veiksmus ir elgesį, suprantamus kaip diskriminavimas, priekabiavimas, patyÄios, azartiniai loÅ¡imai (4.3 p.), taip pat įtvirtina teisÄ darbdaviui nutraukti darbo sutartį be įspÄjimo ir iÅ¡eitinÄs iÅ¡mokos mokÄjimo, jeigu darbuotojas dÄl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisÄs normos ar darbo sutartis pažeidimÄ , to priežastimi gali bÅ«ti priekabiavimas dÄl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobÅ«džio veiksmai ar garbÄs ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar treÄiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje (5.1 p. ir 5.3.4 p.).
Darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta 2018 m. rugsÄjo 4 d. pagal DK 58 str. 2 d. 1 p., 3 d. 4 p. (el. b. t. I., psl. 20, 39-40), t. y. darbdaviui pripažinus, jog ieÅ¡kovas padarÄ vienkartinį Å¡iukÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ , numatytÄ minÄto straipsnio 3 dalies 4 punkte, o bÅ«tent, ieÅ¡kovui atlikus priekabiavimo dÄl lyties ar seksualinio priekabiavimo, diskriminacinio pobÅ«džio veiksmus ar garbÄs ir orumo pažeidimÄ kitų darbuotojų ar treÄiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje.
Atsakovo realizuotÄ darbo santykių su ieÅ¡kovu nutraukimÄ lÄmÄ tai, jog 2018 m. rugpjÅ«Äio 23 d. atsakovas elektroniniu paÅ¡tu gavo darbuotojos G. B. laiÅ¡kÄ dÄl netinkamo ieÅ¡kovo elgesio, turinÄio priekabiavimo dÄl lyties (seksualinio priekabiavimo) požymių - ieÅ¡kovas tiek darbo metu, tiek ir po darbo vÄlyvais vakarais, nepaisydamas G. B. aiÅ¡kių nurodymų to nedaryti ir praÅ¡ymų nutraukti G. B. nepriimtinÄ ir jos orumÄ Å¾eidžiantį ieÅ¡kovo elgesį, siuntÄ Å¾inutes bei telefonu aptarinÄjo kolegÄs ir vadovÄs iÅ¡vaizdÄ , siÅ«lÄ susipažinti, klausÄ apie jos Å¡eimyninį statusÄ , siuntÄ vaizdelius vaizduojanÄius veidelius su Å¡ypsenomis, iÅ¡kiÅ¡tu liežuviu, o taip pat gÄlÄ ir pan. (el. b. t.
III., psl. 11, 12-24). 2018 m. rugpjÅ«Äio 24 d. atsakovas elektroniniu paÅ¡tu gavo atsakovo darbuotojos R. M. laiÅ¡kÄ dÄl netinkamo ieÅ¡kovo elgesio, kuriame ji nurodÄ, kad darbo metu, girdint kitiems pardavimo salone dirbantiems kolegoms, pati ir kitos bendradarbÄs merginos sulaukia ieÅ¡kovo komentarų apie jų iÅ¡vaizdÄ ir dviprasmiÅ¡kų pokÅ¡tų, be to, ieÅ¡kovas nevengia liesti ar įžnybti savo bendradarbÄms; R. P. (M.) taip pat gaudavo iÅ¡ ieÅ¡kovo dviprasmiÅ¡ko turinio Facebook žinutes; ieÅ¡kovas aptarinÄjo ir klienÄių iÅ¡vaizdÄ su komentarais apie jų krÅ«tinÄ ir t.t.
R. P. (M.) nurodÄ apie nepriimtinÄ ieÅ¡kovo elgesį ieÅ¡kovÄ buvo įspÄjusi žodžiu ir praÅ¡Ä, kad tokio pobÅ«džio elgesys nebesikartotų, bet ieÅ¡kovas į jos pastabas nereagavo (el. b. t. III., psl. 25). Atsakovas 2018 m. rugpjÅ«Äio 30 d. ieÅ¡kovui nurodÄ konkreÄias aplinkybes, dÄl kurių praÅ¡Ä pasiaiÅ¡kinti, t. y. dÄl ieÅ¡kovo elgesio, turinÄio priekabiavimo dÄl lyties (seksualinio priekabiavimo) požymių, bei nurodÄ ieÅ¡kovui paaiÅ¡kinimÄ pateikti iki 2018 m. rugpjÅ«Äio 31 d. 16:00 val. (el. b. t.
I., psl. 37-38). IeÅ¡kovas 2018 m. rugpjÅ«Äio 31 d. pateikÄ atsakovui paaiÅ¡kinimÄ dÄl savo elgesio su atsakovo darbuotojomis moterimis (el. b. t. I., psl. 41), kuriame nurodÄ, jog sakydamas moterims komplimentus ar su jomis pajuokaudamas neturÄjo slaptų kÄslų ar nedorų užmojų ir apgailestauja dÄl susidariusios situacijos. Atsakovas 2018 m. rugsÄjo 3 d. priÄmÄ sprendimÄ nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kovu nuo 2018 m. rugsÄjo 4 d. pagal DK 58 str. 3 d. 4 p. (el. b. t. I., psl. 39-40). MinÄta, pagal DK 58 str. 1 d. darbdavys turi teisÄ nutraukti darbo sutartį be įspÄjimo ir nemokÄti iÅ¡eitinÄs iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dÄl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisÄs normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ .
DK 58 str. 2 d. nustato priežastis nutraukti darbo sutartį, viena iÅ¡ jų â Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (DK 58 str. 2 d. 1 p.). Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas padarÄ Å¡iurkÅ¡tų darbuotojo pareigų pažeidimÄ pagal DK 58 str. 4 p. ir tai buvo jo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas. TodÄl teisme tikrinant ieÅ¡kovui paskirtos griežÄiausios drausminÄs nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti Å¡io darbuotojo neteisÄtų veiksmų arba neveikimo ir kaltÄs buvimÄ , priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo (DK 58 str. 5 d.) tenka darbdaviui.
GinÄo atveju svarbu įvertinti, ar ieÅ¡kovo elgesys, jo susiraÅ¡inÄjimas su kolegÄmis per Skype programÄ ir Facebook, pokalbiai telefonu, žinutÄs, ieÅ¡kovo pastebÄjimai apie kolegių iÅ¡vaizdÄ , siÅ«lymai susitikti, dviprasmiÅ¡ki pokÅ¡tai ir pan. galÄjo bÅ«ti darbdavio vertinami kaip veika, turinti DK 58 str. 3 d. 4 p. numatyto Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmÄs pažeidimo požymių. Svarbu įvertinti ir kitas pažeidimo konstatavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kitu atveju bÅ«tų sudaromos prielaidos piktnaudžiauti nepagrįstai apkaltinant dÄl subjektyvių priežasÄių nepatinkantį darbuotojÄ .
Svarbu ir tai, kad vien tik subjektyvus asmens požiÅ«ris į kito asmens elgesį nÄra pakankamas pagrindas seksualiniam priekabiavimui konstatuoti. Be to, toks pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todÄl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sÄ lygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. DÄl Å¡ios priežasties, darbdavys atleisti darbuotojÄ tokiu pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinanÄių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisÄtas.
Lietuvos įstatymų leidÄjas seksualinį priekabiavimÄ kaip neleistinÄ elgesį teisÄs aktuose įtvirtino siekdamas apsaugoti visus asmenis - vyrus ir moteris nuo nepagarbaus ir juos žeminanÄio elgesio, nuo kÄsinimosi į asmens orumÄ ir kitas pamatines vertybes, nes bÅ«tent tokį efektÄ turi priekabiavimas ar seksualinis priekabiavimas asmeniui, į kurį jis nukreiptas. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatas, kurios atkartoja 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dÄl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiÅ«rio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinÄs veiklos srityje principo įgyvendinimo nuostatas, įtvirtindamos, kad seksualinis priekabiavimas reiÅ¡kia nepageidaujamÄ užgaulų, žodžiu, raÅ¡tu ar fiziniu veiksmu iÅ¡reikÅ¡tÄ seksualinio pobÅ«džio elgesį su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypaÄ sukuriant bauginanÄiÄ , prieÅ¡iÅ¡kÄ , žeminanÄiÄ ar įžeidžianÄiÄ aplinkÄ ; o priekabiavimas reiÅ¡kia nepageidaujamÄ elgesį, kai dÄl asmens lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, prieÅ¡iÅ¡ka, žeminanti ar įžeidžianti aplinka (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-309//2012) Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas tokio pobÅ«džio bylose laikosi vieningos pozicijos, jog nagrinÄjant fizinių asmenų skundus ir pareiÅ¡kimus, taip pat asmenų ginÄus dÄl diskriminacijos lyties pagrindu, preziumuojama, jog tiesioginÄs ar netiesioginÄs diskriminacijos faktas buvo.
Skundžiamas asmuo ar institucija turi įrodyti, kad lygių teisių principas nebuvo pažeistas. Tokiu bÅ«du atsakovui suformuota teisÄs norma, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str. bei Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika įtvirtina palankesnÄ Ä¯rodinÄjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklÄ, kuri nustato, kad priekabiavimo dÄl lyties ar seksualinio priekabiavimo faktas yra preziumuojamas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-309/2012 LVAT 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta administracinÄje byloje Nr. eA-3283-492/2017 ir kt.) Taigi, faktÄ , kad priekabiavimo dÄl lyties ar seksualinio priekabiavimo nebuvo, turi įrodyti ieÅ¡kovas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 10 d. priimtoje iÅ¡vadoje Nr. KT20-11/2017 yra pasisakÄs, jog Konstitucijoje, inter alia jos 21 straipsnyje, yra įtvirtintas draudimas žeminti žmogaus orumÄ , taip pat valstybÄs pareiga užtikrinti žmogaus orumo apsaugÄ ir gynimÄ . Orumas yra neatimama žmogaus, kaip didžiausios socialinÄs vertybÄs, kuri turi bÅ«ti gerbiama. Pagal KonstitucijÄ Å¾mogaus orumo apsauga neatsiejama nuo jo privataus gyvenimo apsaugos; žmogaus privataus gyvenimo nelieÄiamumo garantija laikytina vienu iÅ¡ konstitucinÄs žmogaus orumo apsaugos elementų.
KonstitucinÄs žmogaus orumo apsaugos elementu laikytinas ir iÅ¡ Konstitucijos 29 straipsnio kylantis draudimas diskriminuoti asmenis dÄl jų lyties, rasÄs, tautybÄs, kalbos, kilmÄs, socialinÄs padÄties, tikÄjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų. Varžant žmogaus teises minÄtais pagrindais, kartu žeminamas ir diskriminuojamo žmogaus orumas. MinÄtoje iÅ¡vadoje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodÄs, kad viena iÅ¡ pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo (kartu ir žmogaus orumo žeminimo) formų yra priekabiavimas, kuris suprantamas kaip užgaulus, nepriimtinas ar nepageidaujamas elgesys, kai dÄl lyties, rasÄs, tautybÄs, kalbos, kilmÄs, socialinÄs padÄties, tikÄjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, taip pat dÄl kitų požymių, kaip antai neįgalumo, amžiaus, lytinÄs orientacijos, siekiama pažeminti ar yra žeminamas asmens orumas ir kuriamajam prieÅ¡iÅ¡ka, jį bauginanti, žeminanti ar žeidžianti aplinka.
Taigi priekabiavimu yra pažeidžiamos žmogaus teisÄs į orumo apsaugÄ , asmens ir privataus gyvenimo nelieÄiamumÄ , taip pat teisÄ nebÅ«ti diskriminuojamam, saugomos pagal Konstitucijos 21 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 22 straipsnio 1, 4 dalis, 29 straipsnį. Priekabiavimas dÄl lyties suprantamas kaip nepriimtinas ar nepageidaujamas fiziniais, verbaliniais ar neverbaliniais veiksmais (prisilietimais, gestais, žodžiu, raÅ¡tu ar vaizdu) iÅ¡reikÅ¡tas elgesys, susijÄs su lytimi, kuriuo, be kita ko, siekiama pažeminti arba yra žeminamas žmogaus orumas, siekiama sukurti arba kuriama asmenį, su kuriuo taip elgiamasi, bauginanti, jam prieÅ¡iÅ¡ka, jį žeminanti ar žeidžianti aplinka.
Seksualinio priekabiavimo, kuris yra viena iÅ¡ priekabiavimo dÄl lyties formų, skiriamasis bruožas yra asmeniui, prie kurio priekabiaujama, nepageidaujamas seksualinio pobÅ«džio elgesys. Priekabiavimo faktams nustatyti nebÅ«tina, kad asmuo, prie kurio priekabiaujamu, aiÅ¡kiai ir kategoriÅ¡kai prieÅ¡tarautų tokiam elgesiui, kai akivaizdu, kad toks elgesys Å¡iam asmeniui buvo nepriimtinas ir objektyviai įžeidžiamas; vertinant, ar tam tikras elgesys laikytinas priekabiavimu, taip pat ir priekabiavimu dÄl lyties (įskaitant seksualinį priekabiavimÄ ), atsižvelgtina į tai, kaip jį suvokÄ asmuo, prie kurio buvo priekabiaujama (nebÅ«tina nustatyti asmens, kuris galbÅ«t priekabiavo, siekio pažeminti žmogaus orumÄ ar sukurti jam prieÅ¡iÅ¡kÄ , jį bauginanÄiÄ , žeminanÄiÄ ar žeidžianÄiÄ aplinkÄ ).
NagrinÄjamu atveju darbdaviui buvo pateikta informacija (2018 m. rugpjÅ«Äio 23 d. ir 24 d. darbuotojų G. B. ir R. M. elektroniniai laiÅ¡kai), signalizuojanti apie nederamÄ ir neetiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo elgesį su darbuotojomis, atitinkantį priekabiavimo sampratÄ bei netinkamai vykdomÄ komunikacijÄ su kolegÄmis, kuri dažnai yra užgauli ir žeminanti asmens orumÄ , sukuria bauginanÄiÄ ir (ar) įžeidžiamÄ darbinÄ aplinkÄ (el. b. t. III., psl. 32-36). Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 str. 6 d. nustatyta, jog seksualinis priekabiavimas â tai nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raÅ¡tu ar fiziniu veiksmu iÅ¡reikÅ¡tas seksualinio pobÅ«džio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypaÄ sukuriant bauginanÄiÄ , prieÅ¡iÅ¡kÄ , žeminanÄiÄ ar įžeidžianÄiÄ aplinkÄ , o Å¡io įstatymo 6 str. 4 p. nustatyta, kad įgyvendindamas moterų ir vyrų lygias galimybes, darbdavys arba darbdavio atstovas, privalo imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo, t. y. darbdaviui kyla pareiga užtikrinti maksimaliai geras ir saugias sÄ lygas darbui.
NagrinÄjamu atveju, darbdavys, gavÄs tokiÄ informacijÄ , ÄmÄsi priemonių, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti kolektyve susidariusiÄ situacijÄ . IeÅ¡kovas buvo papraÅ¡ytas pasiaiÅ¡kinti dÄl savo elgesio, praÅ¡yme buvo detalizuota kokius nusižengimus ieÅ¡kovas padarÄ ir dÄl ko turi bÅ«ti pasiaiÅ¡kinama (el. b. t. I., psl. 37-38). Reikalavime pasiaiÅ¡kinti buvo nurodyta, kad:
1) ieÅ¡kovas 2018 m. rugpjÅ«Äio 1 d. apie 15.35 val. kreipÄsi į savo tiesioginÄ vadovÄ R. P. naudodamas Skype programÄ ir informuodamas, kad skambins regiono vadovei G. B., pokalbiui, kuris neturÄs darbinÄs veiklos konteksto; 2) 2018 m. rugpjÅ«Äio 1 d. apie 16 val. G. B. sulaukÄ skambuÄio, kuris vyko automobilyje per laisvų rankų įrangÄ , pokalbio metu buvo aptarta G. B. iÅ¡vaizda ir užduotas klausimas, kada bÅ«tų galima susitikti, komentaras dÄl iÅ¡vaizdos ,,per tiek metų labai iÅ¡gražÄjaiâ, o šį faktÄ girdÄjo J. K.; 3) 2018 m. rugpjÅ«Äio 1 d. apie 16 val. 49 min. ieÅ¡kovas inicijavo pokalbį Facebook paskyroje norÄdamas susipažinti su G. B., vÄl aptardamas iÅ¡vaizdÄ ir iÅ¡reikÅ¡damas norÄ susipažinti artimiau. IeÅ¡kovas buvo informuotas, kad toks jo elgesys ir bendravimas yra nepriimtinas;
4) panaÅ¡aus pobÅ«džio žinutÄs kartojosi G. B. vakariniu metu visÄ 2018 m. rugpjÅ«Äio mÄn.;
5) R. P., ieÅ¡kovo tiesioginÄ vadovÄ nurodÄ, kad darbo metu girdint kitiems salono kolegoms pati ir kitos komandos merginos sulaukia komentarų apie iÅ¡vaizdÄ ir dviprasmiÅ¡kų pokÅ¡tų, nurodÄ, kad ieÅ¡kovas nevengia paliesti ar įžnybti, sulaukia žinuÄių į Facebook paskyrÄ , nurodÄ neva ieÅ¡kovas buvo įspÄtas žodžiu apie savo elgesį;
6) kad ieÅ¡kovas salone aptarnaudamas moteriÅ¡kos lyties klientes, po jų vizito nevengia vieÅ¡ai aptarti jų iÅ¡vaizdos su kolegomis. Reikalavime taip pat buvo nurodyta, kad bÅ«tent aukÅ¡Äiau nurodytais veiksmais ieÅ¡kovas pažeidÄ DK 58 str. 3 d. 4 p., darbo tvarkos taisyklių 5.3.4 p.. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad reikalavimo pasiaiÅ¡kinti turinys ieÅ¡kovui buvo nežinomas, prieÅ¡ingai, jis yra aiÅ¡kus ir konkretus. TodÄl negalima sutikti su ieÅ¡kovo tik po teismo atliktos liudytojų apklausos iÅ¡sakytomis abejonÄmis, kad jis nesuprato, dÄl ko yra verÄiamas pasiaiÅ¡kinti (tokių abejonių ieÅ¡kovas nei kreipdamasis į DGK, nei raÅ¡ydamas ieÅ¡kinį teismui, nei atliekant jo apklausÄ neiÅ¡reiÅ¡kÄ). Å i aplinkybÄ teismo vertintina kaip ieÅ¡kovo gynybinÄ versija. Byloje esanti raÅ¡ytinÄ medžiaga rodo, kad:
1) ieÅ¡kovas 2018-08-01 iki 15:40 val. (darbo metu) susiraÅ¡inÄjimo per Skype programÄ metu savo tiesioginei vadovei R. P. â M. raÅ¡ytoje žinutÄje paminÄjo ketinimÄ skambinti regiono vadovei G. B., tokio skambuÄio tikslu nurodydamas âpaskambinsiu paklausti ko pabÄgo (Å¡ypsenÄlÄ)â, R. P. į tai atsakius âbaik tikâ, ieÅ¡kovas paraÅ¡Ä âtai kaip karjerÄ per lovÄ padarysiu (Å¡ypsenÄlÄ) (el. b. t. III., psl. 26); 2) 2018-08-01 15:38 val. ir 15:42 val. (darbo metu) ieÅ¡kovas iÅ¡ jam priskirto darbo funkcijoms vykdyti mobiliojo telefono Nr. 8 610 25599 paskambino G.
B. į jai priskirtÄ darbo funkcijoms vykdyti mobilųjį telefonÄ Nr. 8 616 25252 (el. b. t. III., psl. 30), telefoninio pokalbio metu ieÅ¡kovas aptarinÄjo G. B. iÅ¡vaizdÄ : âper tiek daug metų iÅ¡gražÄjaiâ, primygtinai klausÄ kada galima bÅ«tų susitikti, akivaizdžiai leisdamas suprasti, kad toks susitikimas siÅ«lomas ne darbo tikslais, pats vienaÅ¡aliÅ¡kai planavo susitikimÄ su G. B. vasaros Å¡ventÄje; 3) 2018-08-01 ieÅ¡kovas raÅ¡Ä G. B. Facebook programoje pradÄdamas tekstu âsusipažinkim (veidelis su iÅ¡kiÅ¡tu liežuviu)â (el. b. t.
III., psl. 12), į G. B. klausimÄ âkoks tokio bendravimo tikslas?â, ieÅ¡kovas atsakÄ âatvirai? NÄra tikslo tikrai kažkokio. Tiesiog draugiÅ¡kas, mÄgstantis flirtuoti ir Å¡nekÄti beleka, žinai, kai atÄjai aÅ¡ tavÄs nepažinau, pagalvojau graži mergina atÄjoâ (el. b. t. III., psl. 13-14). G. B. raÅ¡Ä ieÅ¡kovui âNa, aÅ¡ tikrai nenoriu bÅ«ti nemandagi, bet man nÄra priimtinas bendravimas su kolegomis po darbo valandų. YpaÄ kai kalbame jau ne apie darbÄ ir kitokio pobÅ«džio bendravimÄ su pastebÄjimais ir komplimentais apie asmens iÅ¡vaizdÄ .
Esu daug bendraujanti ir atvira ir tai yra tam puikiausiai tinkanti darbinÄ aplinka ir darbo temos. Facebook esu pasiekiama, bet tai mano asmeninÄ erdvÄ bendravimui, ne darbo metu. Džiugu, kad esi komunikabilus, taÄiau man tokio pobÅ«džio bendravimas nÄra priimtinas.â (el. b. t. III., psl. 15); 4) 2018-08-11 ieÅ¡kovas vÄl raÅ¡Ä G. B. Facebook programoje âLabas, galiu pakalbintiâ, âTu iÅ¡tekÄjusi?â. G. B. neatsakÄ (el. b. t. III., psl. 16-18); 5) 2018-08-20 ieÅ¡kovas ir vÄl raÅ¡Ä G.
B.: âPaklausiu tik nesupyk. KodÄl dar nemiegi? <...> Gal iÅ¡kalbinsiu tave. Labanaktis (gÄlytÄ). Äia tau ta gÄlytÄâ (el. b. t. III., psl. 20-22). G. B. atsakÄ: âAndriau, aÅ¡ nenoriu bendrauti ne darbo tema ir jau tau apie tai raÅ¡iau. PraÅ¡au man neberaÅ¡yk, nes aÅ¡ tau neatsakysiuâ (el. b. t. III., psl. 23). TaÄiau ieÅ¡kovas toliau raÅ¡Ä G. B.: âOk neraÅ¡yk. Nes aÅ¡ Äia tau tikrai neraÅ¡ysiu darbo reikalais. Nepyk. Darbas liko el.paÅ¡te. Tik ten mane sutiksi. O Äia aÅ¡ esu toks koks aÅ¡ noriu.
Darbas yra darbas. Ir jei tik atraÅ¡ai dÄl darbo, taip to tikrai nereikia. Greta. Užknisauâ (el. b. t. III., psl. 23). G. B. į tai atsakÄ: âPraÅ¡au man neberaÅ¡yti į facebook, nes man tavo bendravimas nepatinka, nes nesu tavo draugÄ, esu kolegÄ, galų gale esu tavo vadovÄ ir toks bendravimas man yra nepriimtinas. Savo asmeninÄj erdvÄj galim bÅ«ti kokie norime, bet su savo draugais, Å¡eima ir pažįstamais. AÅ¡ esu kolega. Tikiuosi mane supratai teisingai, nes iÅ¡ paskutinių žinuÄių su gÄlÄm ir klausimais ar aÅ¡ turiu vyrÄ , darau prielaidÄ , kad ne.
Tai mano asmeninis gyvenimas ir kalbÄti apie tai su kolegomis neketinuâ (el. b. t. III., psl. 24). IeÅ¡kovas tÄsÄ Å¾inuÄių raÅ¡ymÄ G. B. âBliamba gaila, kad nedirbu, tai kada atvažiuoji iÅ¡sivežÄiau kavosâ, âTada ne darbas bÅ«tųâ, â....â (el. b. t. III., psl. 24); 6) 2018-08-24 ieÅ¡kovas raÅ¡Ä tiesioginei vadovei R. P. elektroninį laiÅ¡kÄ , kuris užbaigiamas tekstu âaÄiÅ« buÄiuoju :P ir susiraÅ¡inÄjimo programÄlÄse reiÅ¡kia veidelį su iÅ¡kiÅ¡tu liežuviu) (el. b. t.
III., psl. 29). Å ių užfiksuotų aplinkybių ieÅ¡kovas neginÄijo. Teismo įsitikinimu, susiraÅ¡inÄjimo turinys rodo, kad ieÅ¡kovas kalbÄjo su G. B. nepakankamai etiÅ¡kai ir korektiÅ¡kai, nesilaikÄ jokios subordinacijos, nors pastaroji yra regiono vadovÄ, pokalbis nebuvo susijÄs su atliekamomis darbo funkcijomis (buvo kalbama apie jos iÅ¡vaizdÄ , kvieÄiama susitikti). Å ias aplinkybes patvirtino pati G. B. bei liudytoja apklausta J. K., patvirtinusi, kad ieÅ¡kovas skambino G. B. darbo metu, iÅ¡sakÄ nuomonÄ apie jos iÅ¡vaizdÄ , primygtinai kvietÄ susitikti, bendravo familiariai ir per daug drÄ siai.
FaktÄ , kad ieÅ¡kovo elgesys gali bÅ«ti vertinamas kaip seksualinis priekabiavimas, patvirtina ir ieÅ¡kovo elgesys su savo tiesiogine vadove R. M., praÅ¡Ä G. B. darbinio telefono numerio, informavo, kad jai skambins paklausti ko pastaroji pabÄgo, o salono vadovei pabandžius jį sudrausminti, ieÅ¡kovas atsakÄ âtai kaip karjerÄ per lovÄ padarysiuâ. VÄliau ieÅ¡kovas su liudytoja bendravo socialiniu tinklu, raÅ¡Ä jai asmeninio pobÅ«džio žinutes, kvietÄ bendrauti, liudytojai kelis kartus perspÄjus ieÅ¡kovÄ , kad jai toks bendravimas yra nepriimtinas, ieÅ¡kovas savo nederamų veiksmų nenutraukÄ, liudytojai raÅ¡Ä toliau.
Kadangi ieÅ¡kovas patvirtino, kad jo darbo laikas sutapo su salono darbo laiku (salonas dirbo iki 21 val.), vertinant siunÄiamų žinuÄių, susiraÅ¡inÄjimo laikÄ su ieÅ¡kovo darbo laiko žiniaraÅ¡Äiais, yra didelÄ tikimybÄ manyti, jog didžioji dalis susiraÅ¡inÄjimo vyko ieÅ¡kovo darbo laiko metu. IeÅ¡kovo susiraÅ¡inÄjimas su liudytoja G. B. socialiniais tinklais ne darbo metu negali bÅ«ti laikomas darbo pareigų pažeidimo objektu, už kurį ieÅ¡kovui galÄtų bÅ«ti taikoma drausmine atsakomybÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d.. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-310-403/2018), taÄiau jį teismas vertina kaip ieÅ¡kovÄ charakterizuojantį elementÄ , papildomai įrodantį ieÅ¡kovo ketinimÄ priekabiauti.
IeÅ¡kovo susiraÅ¡inÄjimas su liudytoja G. B. buvo su aiÅ¡kia seksualinio ketinimo priekabiauti potekste, neturintis jokio darbinio konteksto, akivaizdžiai pažeidžiantis asmeninÄ laisvÄ, pakankamai įkyrus ir neetiÅ¡kas, juolab kad vÄliau Å¡iuos susiraÅ¡inÄjimus ieÅ¡kovas aptardavo vieÅ¡ai salone girdint kitiems darbuotojams, kÄ patvirtino posÄdžio metu liudytojomis apklaustos ir kitos ieÅ¡kovo bendradarbÄs. Tai be jokios abejonÄs sukÄlÄ G. B. negatyvius iÅ¡gyvenimus. Vertinant byloje esanÄius kitus įrodymus - R.
M., M. J., E. L. paaiÅ¡kinimus, pakankamai akivaizdu, kad ieÅ¡kovas seksualinio priekabiavimo veiksmus įvykdÄ ir jų atžvilgiu. O bÅ«tent, visos trys liudytojos, apklaustos posÄdžio metu, patvirtino, jog ieÅ¡kovas jų atžvilgiu elgÄsi nederamai, t. y. ieÅ¡kovas prasilenkdamas nesilaikÄ padoraus atstumo, siekÄ neiÅ¡vengti kontakto, jo veiksmai pasireiÅ¡kÄ Ä¯Å¾nybimu į Å¡onÄ , priÄjimu iÅ¡ nugaros, rankos uždÄjimu ant moters rankos, iÅ¡vaizdos ir fizinių savybių aptarimu.
Liudytojos nurodÄ pastoviai jautusios darbe įtampÄ , pažeminimÄ , stresÄ ir nesaugiÄ aplinkÄ . Liudytoja R. M. patvirtino buvusi priversta nuolatos galvoti apie tai, kaip ji turi apsirengti eidama į darbÄ tam, kad nesukeltų pagrindo ieÅ¡kovui aptarinÄti jos iÅ¡vaizdos, kÅ«no formų ir pan.. Liudytoja nurodÄ buvusi susigyvenusi su tokiu ieÅ¡kovu elgesiu, nors ieÅ¡kovas buvo ne kartÄ Ä¯spÄtas dÄl savo nederamo elgesio moterų atžvilgiu, taÄiau jokių iÅ¡vadų nedarÄ, jo netinkami veiksmai nesiliovÄ, į pastabas nebuvo reaguojama.
Liudytoja E. L. nurodÄ, kad kas kartÄ atvykdama į salonÄ , kuriame dirba ieÅ¡kovas, mÄ stydavo apie tai, kÄ ieÅ¡kovas šį kartÄ sau leis ir kuo baigsis jų bendravimas. Liudytoja M. J. patvirtino gavusi iÅ¡ ieÅ¡kovo jai nepriimtino pobÅ«džio kvietimÄ kartu su ieÅ¡kovu vykti prie jÅ«ros, buvo atsiųstas nedviprasmiÅ¡kas vieÅ¡buÄio lovos vaizdas. Liudytojos visiÅ¡kai patvirtino faktÄ , kad tiek darbuotojų moterų, tiek salone apsilankiusių klienÄių iÅ¡vaizda bei fizinÄs savybÄs buvo ieÅ¡kovo aptarinÄjamos vieÅ¡ai, girdint kitiems darbuotojams ir tai jas, kaip moteris, žemino bei menkino, ieÅ¡kovas elgÄsi nekorektiÅ¡kai, nepagarbiai, moteris trikdÄ toks ieÅ¡kovo elgesys, jis buvo nederamas, nepageidaujamas ir nemalonus, be to, toks ieÅ¡kovo elgesys buvo sistemingas ir nuolatinis.
Å ių aplinkybių buvimÄ , netinkamÄ ir nepriimtinÄ bendravimo formos suvokimÄ , nesmagias emocijas, orumo sumenkinimÄ pripažino liudytojomis apklaustos ieÅ¡kovo bendradarbÄs, tokį ieÅ¡kovo elgesio kontekstÄ suprato ir V. D., kuris, nors ir buvo vadovu ir bendradarbiu, ginÄo aplinkybių kontekste savo vertinimÄ pateikÄ kaip paÅ¡alinis asmuo ir vyras, kuriam tokias emocijas ir vertinimÄ sukÄlÄ ieÅ¡kovo elgesys ir jo bendravimo su bendradarbÄmis forma. Teismas nesutinka su ieÅ¡kovo iÅ¡sakyta pozicija, kad toks jo bendravimas buvo viso labo paÅ¡maikÅ¡tavimai ar pajuokavimai arba komplimentų moterims sakymas.
Teismas nesutinka ir su ieÅ¡kovo iÅ¡sakyta pozicija, jog jo bendravimas atitiko kolektyvui bÅ«dingus neformalaus bendravimo bruožus. Teismas kritiÅ¡kai ir nelogiÅ¡kais vertina ieÅ¡kovo jo apklausos metu iÅ¡sakytus teiginius apie subordinacijos suvokimÄ ir poreikio jos nepaisyti nebuvimÄ . Teismo nuomone, ieÅ¡kovas yra pakankamai brandaus amžiaus, kad nesuvoktų, jog yra darbinÄ aplinka ir jai bÅ«dingas profesinis pavaldumas ir profesinÄ etika bei neformali kolegų bendravimo aplinka, kurios kontekstas gali bÅ«ti kiek laisvesnis, bet negali peržengti elementaraus padorumo ir etikos bei kultÅ«ros suvokimo ribų.
Teismo vertinimu, tai, kad pats ieÅ¡kovas turi gana subjektyvų suvokimÄ apie seksualinių veiksmų pobÅ«dį, kas matyti iÅ¡ jo teismui teiktų paaiÅ¡kinimų ir, jo manymu, leistinÄ nesÄ moningÄ fizinį kontaktÄ su kitos lyties asmenimis darbe (teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas nurodÄ Å¡ias aplinkybes), teikiant prioritetÄ neformaliam bendravimui kolektyve, juokaujant, iÅ¡dykaujant, pokÅ¡taujant, visgi neeliminuoja ginÄe aplinkybÄs, jog vykdoma komunikacija su dauguma darbuotojų buvo užgauli ir žeminanti asmens orumÄ , sukurianti bauginanÄiÄ ir (ar) įžeidžianÄiÄ darbinÄ aplinkÄ .
Taip pat pažymÄtina, kad seksualinio pobÅ«džio veiksmai gali pasireikÅ¡ti ir netinkamu fiziniu artumu. Pripažintina, kad netinkamas fizinis artumas tarp bendradarbių (liudytojų paaiÅ¡kinimai, kad ieÅ¡kovas nuolatos nesilaikÄ padoraus atstumo, siekdamas tiesioginio kontakto, prieidavo iÅ¡ nugaros, stengdavosi savo rankÄ uždÄti ant jos rankos; ieÅ¡kovas posÄdžio metu nurodÄ, jog prisiliesdavo prie bendradarbių nesÄ moningai) neabejotinai sukÄlÄ jų orumo pažeidimÄ . VisuomenÄje toks elgesys tarp kolegų nÄra laikomas tinkamu ir priimtinu, dauguma asmenų netinkamÄ fizinį artumÄ suvokia kaip seksualinį priekabiavimÄ , ir Å¡is faktas neabejotinai turÄjo bÅ«ti suprantamas ieÅ¡kovui, juolab po nevienkartinio perspÄjimo elgtis kitaip.
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , konstatuotina, jog ieÅ¡kovas negalÄjo nežinoti ir negalÄjo nesuvokti, kaip turi bÅ«ti elgiamasi, kokie veiksmai gali bÅ«ti atliekami konkreÄiose situacijose, taigi jo elgesys â veiksmai (prisilietimai darbo metu prie bendradarbių â kÄ pats ieÅ¡kovas patvirtino teismo posÄdžio metu) laikytini sÄ moningu valiniu pasirinkimu, ir kvalifikuotini kaip tyÄia. Tokiu atveju nors asmuo ir nesiekia neigiamų padarinių, taÄiau tokie padariniai neiÅ¡vengiamai kyla dÄl jo teisei prieÅ¡ingo elgesio.
IeÅ¡kovo subjektyvus savo veikos motyvų bei tikslų vertinimas aptariamo darbo drausmÄs pažeidimo atveju nÄra reikÅ¡mingi, nes neiÅ¡vengiamai kyla neteisÄto elgesio darbe pasekmÄs, kurias ieÅ¡kovas turÄjo numatyti. Be to, seksualinio priekabiavimo konstatavimui nÄra bÅ«tina nustatyti, kad pats priekabiautojas savo veiksmus vertintų kaip priekabiavimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-309/2012; Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2017-06-01 nutartis administracinÄje byloje Nr. eA-3283-492/2017).
TodÄl nÄra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais teiginiais, jog ieÅ¡kovo atlikti veiksmai dÄl komentarų apie iÅ¡vaizdÄ ir pasižnaibymų yra niekiniai, netirti ir neįrodyti. VirÅ¡ minÄtos byloje nustatytos aplinkybÄs rodo gana kryptingÄ ir sisteminį ieÅ¡kovo netinkamo elgesio modelį kolegių moterų atžvilgiu, ir tai vertino darbdavys priimdamas sprendimÄ nutraukti su ieÅ¡kovu darbo santykius, ir apie tai nurodÄ reikalavime ieÅ¡kovui pasiaiÅ¡kinti, kurio turinys, minÄta, ieÅ¡kovui negalÄjo bÅ«ti nesuprantamas.
Jis, teigdamas paaiÅ¡kinimÄ darbdaviui, nenurodÄ, jog nesuprato dÄl ko turi paaiÅ¡kinti, jame pats nurodÄ, jog ,,AÅ¡, sakydamas moterims komplimentus ar su jomis pajuokaudamas...>, kas reiÅ¡kia, kad toks bendravimas buvo ir buvo ne tik su G. B. ar R. P.-M., kurios reikalavime pasiaiÅ¡kinti įvardintos konkreÄiai ir aiÅ¡kiai. GavÄs ieÅ¡kovo raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , atsakovÄ Ä¯vertino jo padaryto pažeidimo sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltÄ, priežastinį ryšį tarp ieÅ¡kovo veikos ir atsiradusių padarinių, ieÅ¡kovo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo padarymo.
O bÅ«tent, AtsakovÄ Ä¯vertino tai, kad IeÅ¡kovas padarÄ itin sunkų pažeidimÄ - atliko veiksmus, atitinkanÄius priekabiavimo dÄl lyties, inter alia seksualinis priekabiavimo, požymius; Å¡ie veiksmai buvo tÄstinio pobÅ«džio ir nukreipti ne į vienÄ asmenį; ieÅ¡kovas nenutraukÄ savo neteisÄtų veiksmų nei savo tiesioginÄs vadovÄs R. P. (M.), nei aukÅ¡tesnio lygio vadovÄs G. B. reikalavimu; atsakovui pateiktame raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime ieÅ¡kovas neneigÄ jam atsakovo pateiktame reikalavime pasiaiÅ¡kinti nurodytų aplinkybių dÄl pažeidimo padarymo, tik pateikÄ savo interpretacijÄ dÄl jų vertinimo.
Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas ieÅ¡kovo padarytÄ darbo pareigų pažeidimÄ pagrįstai kvalifikavo Å¡iurkÅ¡Äiu darbo pareigų pažeidimu, numatytu DK 58 str. 3 d. 4 p., bei turÄjo pagrindÄ dÄl to nutraukti su juo sudarytÄ darbo sutartį. Darbdavys Å¡iuo atveju buvo saistomas Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 4 p., minÄto Konstitucinio teismo iÅ¡vadoje patiktos nuostatos imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo darbe, t. y. turÄjo užtikrinti jam kylanÄiÄ pareigÄ užtikrinti maksimaliai geras ir saugias sÄ lygas darbui.
TodÄl Å¡iuo atveju nÄra pagrindo pritarti ieÅ¡kovo iÅ¡sakytai pozicijai, kad Å¡i nuobauda yra per griežta ir neadekvati, juolab kad nevienkartinių ir ne vieno asmens žodžiu iÅ¡sakytų perspÄjimų elgtis kitaip ieÅ¡kovas nepaisÄ. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo veiksmais sukelta žala G. B., R. M. ir kitų darbuotojų atžvilgiu pasireiÅ¡kÄ jų orumo pažeidimu, pažeminimu, žala atsakovÄs atžvilgiu taip pat padaryta, kadangi darbdavys privalo užtikrinti tinkamas darbuotojų darbo sÄ lygas, tame tarpe ir apsaugÄ nuo seksualinio priekabiavimo.
Tinkamų darbo sÄ lygų supratimas aktualiu atveju negali bÅ«ti suderinamas su ieÅ¡kovo bendradarbių atžvilgiu atliktais seksualaus pobÅ«džio veiksmais bei žodinÄmis seksualinio pobÅ«džio replikomis. Atkreiptinas dÄmesys, kad ieÅ¡kovas dirbo prekybos konsultanto pareigose, jo darbo vieta buvo vieÅ¡ame bendrovÄs prekybos salone, byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas aptarinÄdavo ir klienÄių iÅ¡vaizdÄ (Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas nepaneigÄ), todÄl akivaizdu, kad žala padaryta ir bendrovÄs įvaizdžiui.
Taigi, minÄta žala atsirado bÅ«tent dÄl ieÅ¡kovo veiksmų, netinkamo ir nepageidaujamo elgesio. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , konstatuotina, jog byloje yra nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo veikos ir atsiradusių padarinių. Teismas įvertinÄs byloje pateiktus abiejų Å¡alių argumentus bei teiktus įrodymus, daro galutinÄ iÅ¡vadÄ , jog nÄra pagrindo tenkinti pagrindinio ieÅ¡kovo reikalavimo dÄl jo atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu, nes atsakovas, bÅ«damas darbdaviu, pasielgÄ teisÄtai ir pagrįstai, nustatÄs ieÅ¡kovo veiksmuose DK 58 str. 3 d. 4 p., 58 str. 1 d., Darbo tvarkos taisyklių 5.3.4 p. pažeidimo sudÄtį.
Netenkinus pagrindinio ieÅ¡kinio reikalavimo, atmestini ir kiti iÅ¡vestiniai ieÅ¡kovo reikalavimai. DÄl kitų Å¡alių iÅ¡sakytų argumentų teismas nepasisako, nes mano, kad teisinÄs reikÅ¡mÄs nagrinÄjamo ginÄo dalykui jie neturi ir negali pakeisti teismo padarytų iÅ¡vadų turinio. Sutinkamai su DK 231 str. 7 d., teismo sprendimui darbo ginÄo byloje įsiteisÄjus, darbo ginÄų komisijos sprendimas netenka galios. Pagal CPK 93 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ .
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padÄjÄjo, dalyvavusių nagrinÄjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. TodÄl atmetus ieÅ¡kinį, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1000 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ ir už atstovavimÄ teisme pagal 2018-12-21 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (el. b. t. III., psl. 55-56) (kadangi 600 Eur dydžio suma nedetalizuota, esant bendrai atstovavimo sutarÄiai dÄl visų, o ne Å¡ios konkreÄios bylos, nÄra pagrindo manyti, kad ji patirta Å¡ioje konkreÄioje, o ne kitose bylose, ji nepriteistina) ir 250 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų pagal 2019-02-25 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (el. b. t.
III., psl. 155, 157) (suma, nurodyta Å¡ioje sÄ skaitoje, mažintina per pusÄ, nes objektyvaus poreikio naujai pasirengti bylos nagrinÄjimui nebuvo). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 1,86 Eur ir jos nÄra didesnÄs už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkriÄio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 âDÄl minimalios valstybei priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymoâ nustatytÄ minimaliÄ (3,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todÄl Å¡ios paÅ¡to iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 92 str.).
Teismas, remdamasis iÅ¡dÄstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str., n u s p r e n d ž i a: atmesti ieÅ¡kinį. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. J. , a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo AB ,,Teliaâ, j. a. k. 121215434, naudai 1250 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) advokato pagalbos iÅ¡laidų. Pripažinti, kad Å¡iam teismo sprendimui įsiteisÄjus, Lietuvos Respublikos ValstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos PanevÄžio darbo ginÄų komisijos 2018 m. lapkriÄio 6 d. sprendimas Nr. DGKS-5977 darbo byloje Nr. APS-118-19654/2018 netenka galios.
Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priÄmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ . TeisÄja Natalija DaÅ¡kovienÄ