Legislator Case Law & Legislation
e5d8e71f-741b-4eb2-8c2e-9306880b7148 AI generated

e5d8e71f-741b-4eb2-8c2e-9306880b7148 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number e5d8e71f-741b-4eb2-8c2e-9306880b7148
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija DaÅ¡kovienė, sekretoriaujant Rasai Varaneckienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. J., jo atstovei advokato padėjėjai RÅ«tai Globytei, atsakovo atstovui advokatui ArÅ«nui Juodžiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. J. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Telia“ dėl darbo ginčo.

Legislator headnote

AI generated

e5d8e71f-741b-4eb2-8c2e-9306880b7148 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Å iuo atveju, atleidimas iÅ¡ darbo buvo akivaizdžiai neproporcinga priemonė tikslui pasiekti. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinį, prašė jį patenkinti visiÅ¡kai. Nurodė, jog Å¡iuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje. DarbÄ susirasti apsunkina pasitikėjimo savimi praradimas po tokio atleidimo. Teigė, jog kolektyve tarp kolegų ir vadovų buvo pastovus neformalus bendravimas su panaÅ¡iais pajuokavimais. Tokiu laiko ir savo elgesį. Žinutes, kurias darbdavys laikė seksualiniu priekabiavimu, vertina kaip neformalų kolegiÅ¡kÄ bendravimÄ , teigė, jog santykio kaip į moterį nebuvo, jeigu ir prisiliesdavo prie kolegių, tai buvo nesÄ moningai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija DaÅ¡kovienė, sekretoriaujant Rasai Varaneckienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. J., jo atstovei advokato padėjėjai RÅ«tai Globytei, atsakovo atstovui advokatui ArÅ«nui Juodžiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. J. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Telia“ dėl darbo ginčo.

Teismas n u s t a t ė: A. J. (toliau – ir ieÅ¡kovas, darbuotojas), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK, Komisija) 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. DGKS-5977 darbo byloje Nr. APS-118-19654/2018 (toliau – Sprendimas), kuriuo Darbo ginčų komisija atmetė jo praÅ¡ymÄ , pateikė ieÅ¡kinį teismui, kuriuo praÅ¡o panaikinti Komisijos SprendimÄ ir pripažinti jį negaliojančiu; pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu; negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į darbÄ pas atsakovÄ ; priteisti ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 5 mėnesių ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog nuo 2008 m. sausio 30 d. dirbo pas atsakovÄ pagal darbo sutartį Nr. 347 prekybos salono konsultanto pareigose Panevėžio mieste. 2018 m. rugsėjo 3 d. minėta darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio akcinės bendrovės „Telia“ (toliau – ir atsakovas, darbdavys, Bendrovė, įmonė, AB „Telia“) sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 3 dalies 4 punktÄ (priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobÅ«džio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje). 2018 m. spalio 1 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į DGK dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, tačiau ieÅ¡kovo praÅ¡ymas buvo atmestas.

IeÅ¡kovas nesutinka su DGK Sprendimu, mano jog jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes DGK visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovo argumentų ir paaiÅ¡kinimų, o rėmėsi tik atsakovo teiginiais. IeÅ¡kovas laiko jo atžvilgiu pritaikytÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo – nepagrįsta. Nurodo, jog ginčijama drausminė nuobauda ieÅ¡kovui paskirta už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio mėnesį ne darbo metu bandė susidraugauti su naujai paskirta regiono vadovė G. B., sakė jai komplimentus, 2018 m. rugpjūčio 1 d. bÅ«nant komandiruotėje ir darbo funkcijas atliekant Bendrovės prekybos salone RokiÅ¡kyje su naujai paskirta regiono vadove G.

B. apsikeitė mandagumo Å¡ypsenomis, keliomis frazėmis. Vėliau ieÅ¡kovas paskambino G. B., trumpai su ja Å¡nektelėjo (pokalbis vyko apie 17 val. vakaro), pasakydamas jai ir kelis komplimentus, ir pokalbį baigė, nes į salonÄ atėjo daugiau žmonių. Paskambino po pusvalandžio, pabendravo kiek ilgiau, o vakare pokalbį pratęsė per socialinį tinklÄ Facebook. Jokių pastabų dėl Å¡io bendravimo ieÅ¡kovas nebuvo gavęs. Per visÄ 2018 m. rugpjūčio mėn. ieÅ¡kovas dar 3-4 kartus rašė G.

B. per socialinį tinklalapį Facebook. SusiraÅ¡inėjimas visus kartus vyko po darbo valandų, tarp 20-22 val. vakaro. IÅ¡ pradžių G. B. su ieÅ¡kovu bendravo, tačiau vėliau nurodė, jog jų bendravimas galimas tik darbiniais reikalais. IeÅ¡kovas dar kelis kartus bandė su regiono vadove pabendrauti ne darbo reikalais, kviesdamas jÄ iÅ¡gerti kavos ar pasakydamas kelis komplimentus, tačiau ieÅ¡kovas niekada nei G. B., nei kitų bendradarbių neįžeidinėjo, nesiekė jų sumenkinti, nežemino. 2018 m. rugpjūčio 30 d.

į ieÅ¡kovo darbo vietÄ atvykęs l. e. p. mažmenos valdymo padalinio vadovas V. D. paaiÅ¡kino ieÅ¡kovui susiklosčiusiÄ situacijÄ ir įteikė reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti. IeÅ¡kovas 2018 m. rugpjūčio 31 d. pasiaiÅ¡kinime nurodė, kad sakydamas moterims komplimentus ar su jomis pajuokaudamas tikrai neturėjo piktų kėslų ar slaptų užmojų, nurodė, kad niekada nebuvo susidÅ«ręs su tokia situacija ir labai apgailestauja dėl susidariusios nemalonios padėties. IeÅ¡kovas mano, jog atsakovo reikalavimas pasiaiÅ¡kinti dėl savo elgesio ir Bendrovės sprendimas jį atleisti yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neproporcingi neva jo padarytam darbo pareigų pažeidimui.

Teigia, jog atsakovas, atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, neįrodė nei vienos kasacinio teismo suformuotų sÄ lygų darbo pareigų pažeidimui pripažinti Å¡iukščiu, t. y. neįrodė, jog atsakovo nurodomas seksualinis priekabiavimas bÅ«tų pažeidęs minėtos bendradarbės G. B. (ar kitų darbuotojų) garbę ir orumÄ , o iÅ¡ nurodytų faktinių atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybių nematyti, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų seksualiai priekabiavęs prie G. B. darbo metu (žinutės buvo siųstos ne darbo metu).

Darbo metu, t. y. laikotarpiu nuo 15:35 iki 16:49 val., atsakovės nurodytoje vienoje žinutėje Facebook paskyroje nėra nurodyta jokių seksualinio priekabiavimo veiksmų, o komentaras „per tiek metų labai iÅ¡gražėjai“ yra laikytinas komplimentu, prieÅ¡ingu atveju kiekvienas pasisakymas ir žmogaus pagyrimas galėtų bÅ«tų laikomas seksualiniu priekabiavimu. Atsakovės įsakyme dėl atleidimo ir reikalavime pasiaiÅ¡kinti esantys teiginiai yra iÅ¡kreipiantys tikrovę, neproporcingi ir neracionalÅ«s. Mano, jog tokiu atveju susiklosto situacija, kuomet ieÅ¡kovas buvo atleistas dėl epizodinių darbo pareigų pažeidimų, vykusių visÄ rugpjūčio mėnesį (skambučio ir vienos žinutės socialiniame tinkle Facebook darbo metu) ir žinučių socialiniame tinkle Facebook ne darbo metu G.

B. atžvilgiu. O visi kiti reikalavime pasiaiÅ¡kinti ir atleidimo įsakyme nurodyti neva ieÅ¡kovo atlikti veiksmai dėl komentarų apie iÅ¡vaizdÄ ir pasižnaibymus yra niekiniai, netirti ir neįrodyti. IeÅ¡kovo teigimu, savo elgesiu jis siekė atkreipti į save dėmesį, siuntė komplimentus, tokiu bÅ«du bandė rasti bendrų temų – kaip ir kiekvienas, antrosios pusės ieÅ¡kantis žmogus. IeÅ¡kovo vertinimu, jis neatliko jokių veiksmų, kurie leistų manyti, jog jis iÅ¡reiÅ¡kė seksualinio pobÅ«džio elgesį bendradarbių atžvilgiu.

DGK priėmė sprendimÄ tik iÅ¡klausiusi liudytojų duotus paaiÅ¡kinimus, kurių patikimumas yra itin abejotinas - visos liudytojos yra Bendrovės darbuotojos, todėl natÅ«ralu, kad jos neteikė paaiÅ¡kinimų Bendrovės nenaudai. IeÅ¡kovui labai daug abejonių kelia aplinkybė, kad visos liudytojos, įskaitant ir G. B. (prie kurios neva buvo priekabiaujama labiausiai), niekada nesikreipė į darbdavį praÅ¡ydamos nutraukti tokius ieÅ¡kovo veiksmus, o darbdavys net ir seniai žinodamas apie ieÅ¡kovo atliekamus seksualinio priekabiavimo veiksmus, nebuvo tiek atsakingas, kad užkirstų tam keliÄ .

IeÅ¡kovo teigimu, jis neatliko jokių neadekvačių veiksmų ir neiÅ¡sakė jokių užgaulių žodžių kolegių atžvilgiu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas sukÅ«rė netinkamÄ darbinę atmosferÄ ir trukdė dirbti. Bendrovės kolektyvas yra panaÅ¡aus amžiaus, jaunas, todėl natÅ«ralu, kad dirbant kolegos juokauja. Jei ieÅ¡kovo iÅ¡sakomi juokai ir komplimentai buvo pernelyg dažni, Bendrovė galėjo užkirsti keliÄ Ä¯spėdama ieÅ¡kovÄ , bet netaikydama jo atžvilgiu pačiÄ griežčiausiÄ nuobaudÄ .

Å iuo atveju, atleidimas iÅ¡ darbo buvo akivaizdžiai neproporcinga priemonė tikslui pasiekti. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinį, prašė jį patenkinti visiÅ¡kai. Nurodė, jog Å¡iuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje. DarbÄ susirasti apsunkina pasitikėjimo savimi praradimas po tokio atleidimo. Teigė, jog kolektyve tarp kolegų ir vadovų buvo pastovus neformalus bendravimas su panaÅ¡iais pajuokavimais. Tokiu laiko ir savo elgesį. Žinutes, kurias darbdavys laikė seksualiniu priekabiavimu, vertina kaip neformalų kolegiÅ¡kÄ bendravimÄ , teigė, jog santykio kaip į moterį nebuvo, jeigu ir prisiliesdavo prie kolegių, tai buvo nesÄ moningai.

SusiraÅ¡inėjimas vyko ne darbo metu. Kolegoms vyrams taip pat siųsdavo žinutes, bendravo, kviesdavo kavos, bendradarbiai susitikdavo ir ne darbo metu, tokia bendravimo praktika buvo įprasta. Jis neturėjo jokio siekio pažeminti, įžeisti, sumenkinti garbę ar orumÄ . Tai, anot ieÅ¡kovo, neturėtų bÅ«ti prilyginama seksualiniam priekabiavimui. IeÅ¡kovas teismui pripažino, jog ne iÅ¡ karto po pareikÅ¡tų pretenzijų suprato, kad geriau bÅ«tų pakeisti bendravimo tonÄ ir taktikÄ , o kada suprato, iÅ¡ karto liovėsi.

Å iai dienai jaučiasi nepatogiai ir jaučia gėdÄ . Gavęs praÅ¡ymÄ pasiaiÅ¡kinti suprato, kad turi pasiaiÅ¡kinti dėl savo elgesio ir kitų atsakovo darbuotojų R. ir G. atžvilgiu. Klausimų darbdaviui nekėlė, neprašė patikslinti praÅ¡ymo, suprato, dėl ko praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti. Netikėjo, kad 10 metų iÅ¡dirbęs įmonėje dėl tokio dalyko gali bÅ«ti atleistas. IeÅ¡kovas teismui taip pat patvirtino, kad M. J. atėjus dirbti į salonÄ vyko analogiÅ¡ko turinio neformalus bendravimas, tačiau ir jos atžvilgiu jokių piktų kėslų neturėjo, nežemino ir neįžeidinėjo ir niekuo nesiekė sumenkinti jos orumÄ .

Lovos nuotraukÄ siuntė M., tačiau parodyti norėjo ne lovÄ , o ant jos padėtÄ kÄ tik įsigytÄ naujÄ kompiuterį, norėjo pasidžiaugti pirkiniu, Å¡iÄ nuotraukÄ siuntė ir savo pusbroliui, ne tik M.. IeÅ¡kovo teigimu, kolektyve jokių subordinacijos principų bÅ«ti negali, nes visi darbuotojai yra lygÅ«s. Daugiausia abejonių jam kelia darbo sutarties nutraukimo raÅ¡te nurodytas 5 punktas dėl R. M. atžvilgiu ieÅ¡kovo neva padaryto pažeidimo. NeaiÅ¡ku, kokių veiksmų jos atžvilgiu ėmėsi ieÅ¡kovas, o vieninteliai įrodymai Å¡iame epizode – tai pačios R.

M. liudijimai. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2018-08-23 atsakovo darbuotoja G. B. (regiono, kuriame dirbo ieÅ¡kovas, vadovė) žodžiu ir el. laiÅ¡ku pranešė atsakovui apie ieÅ¡kovo elgesį, turintį priekabiavimo dėl lyties požymių. Nurodė, jog ieÅ¡kovas tiek darbo metu tiek ir po darbo vėlyvais vakarais, nepaisydamas G. B. aiÅ¡kių nurodymų dėl tokio jo elgesio nepriimtinumo ir praÅ¡ymų jį nutraukti, siuntė žinutes bei telefonu aptarinėjo kolegės ir vadovės iÅ¡vaizdÄ , siÅ«lė susipažinti, klausė apie jos Å¡eimyninį statusÄ , siuntė vaizdelius vaizduojančius veidelius su Å¡ypsenomis, iÅ¡kiÅ¡tu liežuviu, o taip pat gėlę ir pan..

Tokio ir panaÅ¡aus pobÅ«džio žinutės jai kartojosi visÄ 2018 m. rugpjūčio mėnesį. IeÅ¡kovas buvo visiÅ¡kai nepažįstamas su naujai paskirta regiono vadove, nei karto su nebendravo, kuomet leido sau raÅ¡yti žinutes ir savo tiesioginei vadovei R. P. (M.), kad regiono vadovei G. B. skambins su tikslu daryti karjerÄ per lovÄ , o tÄ pačiÄ dienÄ darbo metu paskambinęs G. B. aptarinėjo jos iÅ¡vaizdÄ , primygtinai siekė susitikti bei iÅ¡ pokalbio turinio leido suprasti, kad susitikimo tikslas nėra susijęs su darbo klausimais.

Visa tai vyko 2018-08-01 dienÄ ieÅ¡kovo darbo metu. 2018-08-24 atsakovas gavo ieÅ¡kovo tiesioginės vadovės R. P. (M.) paaiÅ¡kinimus žodžiu ir el. laiÅ¡kÄ , kuriame ji nurodė, kad darbo metu, girdint kitiems pardavimo salone dirbantiems kolegoms, pati ir kitos bendradarbės merginos sulaukia ieÅ¡kovo komentarų apie jų iÅ¡vaizdÄ ir dviprasmiÅ¡kų pokÅ¡tų, be to, ieÅ¡kovas nevengia liesti ar įžnybti savo bendradarbėms; R. P. (M.) taip pat gaudavo iÅ¡ ieÅ¡kovo dviprasmiÅ¡ko turinio Facebook žinutes; ieÅ¡kovas aptarinėjo ir klienčių iÅ¡vaizdÄ su komentarais apie jų krÅ«tinę ir t.t..

R. P. (M.) nurodė apie nepriimtinÄ ieÅ¡kovo elgesį, buvo įspėjusi jį žodžiu ir prašė, kad tokio pobÅ«džio elgesys nebesikartotų, bet ieÅ¡kovas į jos pastabas nereagavo. Gavus šį praneÅ¡imÄ ir atsakovui atlikus vidinį tyrimÄ , buvo nustatyta, kad be G. B. ir R. P. (M.), neteisėtus ieÅ¡kovo veiksmus, turinčius priekabiavimo dėl lyties požymių, patyrė ir kitos atsakovo darbuotojos - I. Å ., M. J. ir E. L. (ieÅ¡kovo replikos dėl iÅ¡vaizdos, prisilietimai, įžnybimai, dviprasmiÅ¡kos žinutės, pasiÅ«lymai važiuoti su ieÅ¡kovu į vieÅ¡butį ir pan.).

Atsakovas nustatė, kad ieÅ¡kovas ne tik atsakovo darbuotojos G. B. atžvilgiu, bet ir savo tiesioginės vadovės R. P. (M.) bei kitų pardavimo salono darbuotojų (moterų) ir atsakovo klientų (moterų) atžvilgiu, atliko veiksmus, turinčius priekabiavimo dėl lyties požymių, raginamas jų nutraukė, iÅ¡vadų nepadarė, todėl atsakovas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumÄ , priėmė sprendimÄ nutraukti su ieÅ¡kovu darbo santykius. Atsakovo teigimu, jis įvertino ieÅ¡kovo padaryto pažeidimo sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp ieÅ¡kovo veikos ir atsiradusių padarinių, ieÅ¡kovo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo padarymo.

Atsakovas įvertino ir tai, kad ieÅ¡kovas padarė itin sunkų pažeidimÄ - atliko veiksmus, atitinkančius priekabiavimo dėl lyties požymius, Å¡ie veiksmai buvo tęstinio pobÅ«džio ir nukreipti tiek ieÅ¡kovo bendradarbių (moterų), tiek atsakovo klientų (moterų) atžvilgiu, ieÅ¡kovas nenutraukė savo neteisėtų veiksmų nei savo tiesioginės vadovės R. P. (M.), nei aukÅ¡tesnio lygio vadovės G. B. reikalavimu, padaryto ieÅ¡kovas neneigė, tik pateikė savo interpretacijÄ dėl jų vertinimo.

Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo buvo proporcinga priemonė ieÅ¡kovo padarytam pažeidimui ir vienintelė, galinti veiksmingai apsaugoti tiek atsakovo darbuotojų (moterų), tiek atsakovo klientų (moterų) teises nuo ieÅ¡kovo daromų pažeidimų. Todėl mano, jog pasielgė teisėtai ir turėdamas tam pagrindÄ . Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį pateiktus argumentus, prašė ieÅ¡kinį atmesti. 2019 m. vasario 25 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G.

B. (posėdžio garso įrašo laikas 00.03.30 – 00.29.01 val. min. sek.) teismui paaiškino, jog nuo 2018 m. liepos mėn. dirba atsakovo įmonėje Rytų regiono vadove, ieškovo iki aptariamo įvykio nepažinojo ir niekada nebuvo mačiusi, tiesiog žinojo, jog įmonėje dirba toks darbuotojas. 2018 m. rugpjūčio 1 d. su kita darbuotoja J. K. vykdė darbuotojų atrankas ir būdama netoliese apsilankė Rokiškio salone, kuriame tuo metu dirbo vienas ieškovas. Tai vienintelis kartas, kada jį matė gyvai.

TÄ dienÄ su ieÅ¡kovu pabendrauti nepavyko, kadangi pastarasis buvo užsiėmęs su klientais, o ji nenorėjo trukdyti. Netrukus po iÅ¡vykimo, jau esant automobilyje, po kokių 40 min., į savo darbinį telefonÄ sulaukė nepažįstamo skambučio, atsiliepusi per laisvų rankų įrangų, suprato, kad skambina ieÅ¡kovas. Pastarasis į jÄ kreipėsi labai familiariai, pavadino „nekantria kliente“, klausė „kada susitiksime“, „kada tu atvažiuosi“, sakė, kad „per daug metų tu labai iÅ¡gražėjai“, kad „mes susitiksime Telia vakarėlyje“ ir pan..

Jai buvo netikėtas ir labai nemalonu pokalbio turinys, ji tuomet pagalvojo, kad skambinantysis pernelyg drÄ sus, pokalbis jÄ suneramino. TÄ pačiÄ dienÄ ji paskambino telefonu tiesioginei ieÅ¡kovo vadovei R. P.-M. ir pasiteiravo apie ieÅ¡kovÄ , kaip darbuotojÄ . IÅ¡ Å¡io pokalbio ji suprato, kad su A. dėl tokio gana keisto jo bendravimo su merginomis problemų yra jau seniai, kad ieÅ¡kovas dėl tokio nederamo elgesio su įmonės moterimis jau buvo įspėtas žodžiu, jo bendravimas pasireiÅ¡kė ypatingu dėmesiu, žinučių raÅ¡ymu, komplimentų sakymu, flirtu, nederamo užuominomis, kvietimais nuvykti į vieÅ¡butį, padoraus atstumo nesilaikymu ir fiziniu kontaktu.

R. M. papasakojo, kad ieÅ¡kovas yra ne kartÄ jai įžnybęs į užpakalį, Å¡onÄ . R. taip pat pasakė, kad ieÅ¡kovas paprašė jos telefono numerio. Kita darbuotoja – E. L. taip pat papasakojo panaÅ¡ių dalykų. Jai pasidarė neramu dėl jau esamų darbuotojų ir naujai atėjusių jaunų darbuotojų - moterų padėties, ji suprato, kad bÅ«tina pasikalbėti vadovybe. Po kelių dienų žodžiu situacijÄ aptarė su vadovu V. D., dar vėliau el. laiÅ¡ku susirašė su personalo vadove S. N..

Nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d., prasidėjo ieÅ¡kovo žinutės liudytojai per socialinius tinklus, kurios iÅ¡ pradžių buvo raÅ¡omos darbo metu, vėliau vakarais ir tęsėsi visÄ 201 8 metų rugpjūčio mėnesį. Liudytoja nurodė ne kartÄ ieÅ¡kovui raÅ¡iusi apie tai, kad nepageidauja tokio bendravimo, kad jis jÄ trikdo, yra nedarbinis, tačiau ieÅ¡kovas į tokias jos pastabas nereagavo, todėl ji tiesiog nekeldavo ragelio arba neatraÅ¡ydavo. Liudytoja teismui paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo elgesys jos atžvilgiu nebuvo priimtinas, jo ji nepageidavo, toks elgesys privertė jÄ jaustis nepatogiai, žeidė, kad ieÅ¡kovas kalbėjo apie jos iÅ¡vaizdÄ , kiÅ¡osi į jos asmeninę erdvę, visa tai kėlė jai įtampÄ , ji vengdavo net bendrų darbuotojų susibÅ«rimų, nes nežinojo, kaip ieÅ¡kovas iÅ¡gėręs gali elgtis jos ar kitų atžvilgiu.

Ji pati ieÅ¡kovo veiksmus traktuoja kaip seksualinį priekabiavimÄ . Teigė jautusi įžeista, jai nepatiko ir buvo nesmagu žinoti, kad ieÅ¡kovas su kažkuo aptarinėja jos iÅ¡vaizdÄ , apsirengimÄ ir pan.. 2019 m. vasario 25 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. K. (posėdžio garso įraÅ¡o laikas 00.33.20 – 00.39.01 val. min. sek.) teismui paaiÅ¡kino, jog dirba atsakovo įstaigoje atrankų specialiste. 2018 m. rugpjūčio 1 d. kartu su G. B. vykdė darbuotojų atrankas ir užvažiavo į salonÄ RokiÅ¡kio mieste.

Liudytoja nurodė, jog kartu su G. į salonÄ neužėjo, tačiau jai grįžus abi važiavo namo. Ä® G. darbinį telefonÄ paskambino nežinomas numeris, o kadangi G. vairavo, pokalbis vyko per laisvų rankų įrangÄ ir liudytojai buvo aiÅ¡kiai girdimas. G. kalbėjo labai profesionaliai, pokalbis iÅ¡ jos pusės buvo darbinis, tuo tarpu kalbantysis atkreipė dėmesį, kad G. labai iÅ¡gražėjo, vėliau primygtinai klausė, kada jie susitiks. Liudytojai pasirodė, kad pokalbis iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės buvo pernelyg intensyvus ir per daug drÄ sus kaip konsultantui.

Matė, kad G. buvo aiÅ¡kiai sutrikusi dėl tokio pokalbio konteksto. 2019 m. vasario 25 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. M. (posėdžio garso įraÅ¡o laikas 00.41.20 – 00.59.40 val. min. sek.) teismui paaiÅ¡kino, jog iki 2018 m. lapkričio mėn. dirbo atsakovo įmonėje Panevėžio salono vadove. IeÅ¡kovas buvo jos pavaldinys. Nurodė, jog jis nevengdavo sÄ moningai prisiliesti, aptarinėti iÅ¡vaizdÄ , toks jo elgesys buvo sistemingas, suintensyvėdavo kuomet ieÅ¡kovas neturėjo antrosios pusės, ypač praėjusių metų vasarÄ .

Pirmasis nemalonus įvykis su juo įvyko dar 2012 m. tuometinio „Omnitel“ darbuotojų pikniko metu, kuomet ieÅ¡kovas jÄ apkabino, pervertė ant žemės ir bandė pabučiuoti kitų darbuotojų akivaizdoje, vėliau pasakė frazę apie tai, kad „vis vien visi darbuotojai mano, jog mes kartu miegame“, vėliau rašė jai asmenines žinutes, kas vertė jÄ jaustis nemaloniai, ji nežinojo kaip turėtų reaguoti į tokį ieÅ¡kovo elgesį, sutriko ir pasimetė, jautėsi pažeminta kitų darbuotojų akyse.

IeÅ¡kovas nuolatos prasilenkdamas tyčia nesilaikė deramų atstumų, įžnybdavo į Å¡onÄ , priėjęs iÅ¡ nugaros uždėdavo rankÄ ant moters rankos, tiesmukai aptarinėdavo moterų iÅ¡vaizdÄ , figÅ«rÄ . Liudytoja nurodė pastoviai galvojanti apie tai, kaip ji turi apsirengti eidama į darbÄ , kad nesukeltų pagrindo ieÅ¡kovui aptarinėti jos iÅ¡vaizdos, kÅ«no formų ir pan.. Ne kartÄ sakė jam ,,jausk ribas“, bet jis jų nejautė, į pastabas nereagavo ir paÅ¡aipiai juokėsi.

Liudytoja paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo veiksmus savo atžvilgiu suprato ir vertina kaip seksualinio priekabiavimo veiksmus, kadangi jie buvo nuolatinio pobÅ«džio, jai nemalonÅ«s, nepriimtini, įžeidžiantys. IeÅ¡kovas netinkamai elgėsi tiek darbo metu, tiek po darbo ir tai pasireiÅ¡kė žinučių raÅ¡ymu į telefonÄ , į socialinius tinklus ir pan.. 2017 metų kalėdinio vakarėlio metu ieÅ¡kovas per prievartÄ tempė liudytojÄ Å¡okti visų darbuotojų akivaizdoje, ko pasėkoje, tada ji neapsikentusi tokio jo elgesio papasakojo apie viskÄ V.

D.. Pastarasis su juo kalbėjo, ieÅ¡kovas nuoÅ¡irdžiai atgailavo, vaikščiojo nuleidęs galvÄ , sakė, kad gėda, tačiau neilgai, vėl viskas kartodavosi. Liudytoja teigė pati ne kartÄ Ä¯spėjo ieÅ¡kovÄ apie jo nederamÄ elgesį, informavo jį, kad jai jo elgesys netinka ir nepatinka, ji jaučiasi nepatogiai ir ieÅ¡kovas privalo taip nebesielgti. Kurį laikÄ ieÅ¡kovas aprimdavo, tačiau 2018 metų vasaros metu ieÅ¡kovo nederamas elgesys vėl suaktyvėjo. 2018 metų vasarÄ pradėjo dirbti nauja regiono vadovė G.

B., kuri veik iÅ¡ karto sulaukė jo skambučio, kuris jai pasirodė įtartinas, dėl ko G. paskambino jai. Liudytoja teigė, jog pamačiusi jos telefono numerį iÅ¡ karto suprato apie kÄ bus kalba, kadangi ieÅ¡kovas jau buvo paprašęs jos G. telefono numerio ir pajuokavęs, kad „karjerÄ reikia daryti per lovÄ â€œ. G. paskambinus, liudytoja neliko nustebinta ir papasakojo pastarajai apie ieÅ¡kovo elgesio problemas. TÄ pačiÄ vasarÄ Ä¯ salonÄ atėjo dirbti nauja darbuotoja M. J., kuriai ieÅ¡kovas tuojau pat pradėjo rodyti ypatingÄ savo dėmesį, kas liudytojÄ iÅ¡gÄ sdino.

Liudytoja taip pat patvirtino, kad ieÅ¡kovas, girdint kolegoms, aptarinėjo susiraÅ¡inėjimo su G. B. detales, jos ir kitų moterų iÅ¡vaizdÄ . 2019 m. vasario 25 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. L. (posėdžio garso įraÅ¡o laikas 01.00.50 – 01.09.35 val. min. sek.) teismui paaiÅ¡kino, jog dirba atsakovo įmonėje kokybės koordinatore, darbas pasireiÅ¡kia važiavimu per salonus. Liudytoja teigė, kad jÄ visada stebino pernelyg familiarus, nemandagus ieÅ¡kovo bendravimas, yra ne kartÄ skambinęs jai į darbinį telefonÄ , vėliau rašė į asmeninę erdvę socialiniuose tinkluose su darbu nesusijusiais klausimais, kalbėjo, kaip norėtų bÅ«ti Å¡alia, kad ji gerai atrodo ir pan..

Žinutes iÅ¡trynė, nes tai trukdė Å¡eimai. PanaÅ¡ių atsiliepimų girdėjusi ir iÅ¡ kitų moterų - R. M., S. M.. Liudytoja taip pat paaiÅ¡kino, kad toks ieÅ¡kovo elgesys jÄ trikdė, ji jautėsi nepatogiai, bijojo važiuoti į tÄ salonÄ , kur jis dirba, visada turėjo galvoti, kaip ir kÄ apsirengti, visa tai ji suprato kaip savęs merginimÄ , kas jai, iÅ¡tekėjusiai, nebuvo priimtina ir nebuvo smagu. IeÅ¡kovas bandydavo neva nejučiom jÄ apsikalbinti, kartÄ mėgino jÄ prisitraukti arčiau savęs, ir tai, anot jos, negali bÅ«ti vertinama kaip netyčinis veiksmas, tÄ darė sÄ moningai.

Ji tai priėmė kaip nepagarbÄ , netaktiÅ¡kÄ elgesį. Apie ieÅ¡kovo elgesį jį pasakė R. M., auklėti ieÅ¡kovo pati neketino, kadangi toks jo elgesys jai nebuvo priimtinas, ji blokavo visu ieÅ¡kovo kontaktus socialiniuose tinkluose. 2019 m. vasario 25 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta M. J. (posėdžio garso įraÅ¡o laikas 01.10.30 – 01.11.20 val. min. sek.) teismui paaiÅ¡kino, jog anksčiau (iki 2018 m. rugpjūčio 20 d.) dirbo atsakovo įmonėje Panevėžyje privačių klientų aptarnavimo vadybininke, dabar – prekybos konsultante.

IeÅ¡kovas buvo jos kolega, dirbantis viename salone. Dar nepradėjus dirbti salone, sulaukė jo nekorektiÅ¡kų žinučių apie tai, kad negali sulaukti kada turės gražiÄ kolegę, vėliau sulaukdavo žinučių tiek darbo metu, tiek ir po apie tai, kad ji gražiai atrodo, yra sulaukusi kvietimo vykti prie jÅ«ros su vieÅ¡bučio lovos vaizdeliu. RaÅ¡ydamas žinutes ieÅ¡kovas siųsdavo Å¡irdelių, gėlių, įvairius vaizdelius, einant kartu rÅ«kyti eidavo jai iÅ¡ paskos, nevengdavo prisiliesti ir tai darė tyčia, dėl ko liudytoja nejaukiai jausdavosi, į praÅ¡ymus to nedaryti nereaguodavo.

Be to, ieÅ¡kovas, anot jos, nuolatos nesilaikė padoraus atstumo, siekdamas tiesioginio kontakto prieidavo iÅ¡ nugaros, stengdavosi savo rankÄ uždėti ant liudytojos rankos. Liudytoja nurodė kalbėjusi su R. M. apie nederamÄ ieÅ¡kovo elgesį, žinojo apie ieÅ¡kovo tokius konfliktus su kitomis moterimis bendradarbėmis. IeÅ¡kovas nuolatos aptarinėjo klienčių iÅ¡vaizdÄ joms išėjus, aptarinėjo R. M. iÅ¡vaizdÄ tie pačiai, tiek kolegoms girdint. Situacija visumoje jai nebuvo maloni, jÄ trikdė, ji jautėsi nepatogiai ir nesmagiai. 2019 m. vasario 25 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V.

D. (posėdžio garso įraÅ¡o laikas 01.21.13 – 01.49.53 val. min. sek.) teismui paaiÅ¡kino, jog pažįsta ieÅ¡kovÄ dar nuo darbo ,,Omnitel“ laikų, viso apie 10 metų, nesipyko, santykiai geri. Jis pats Å¡iuo metu eina atsakovo įmonės regiono vadovo. Teigė, jog pirmÄ sykį apie ieÅ¡kovo netinkamÄ elgesį iÅ¡girdo iÅ¡ jo salono vadovės R. M. dar 2018 metų sausio mėnesį po įmonėje vykusio kalėdinio vakarėlio. RÅ«ta pasakojo, kad ieÅ¡kovas buvo stipriai iÅ¡gėręs, įkyriai kvietė pastarÄ jÄ Å¡okti bei jos atžvilgiu elgėsi neetiÅ¡kai.

IÅ¡ R. M. pasakojimo suprato, kad jis prie jos seksualiai priekabiauja. Kadangi tai buvo ne darbo metu ir ieÅ¡kovas buvo iÅ¡gėręs, jis pasiÅ«lė RÅ«tai aptarti situacija su ieÅ¡kovu žodžiu. Po kurio laiko liudytojas buvo informuotas, kad M. su ieÅ¡kovu turėjo pokalbį, kurio metu buvo iÅ¡dėstytos jo nederamo elgesio aplinkybės. 2018 metų liepos mėnesį įmonėje regiono vadove pradėjo dirbti G. B., kuri 2018 m. rugpjūčio 6 d. pranešė, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. aplankiusi RokiÅ¡kio salonÄ , sulaukė skambučio iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės, kuris nebuvo darbinio pobÅ«džio, kalba ėjo apie regiono vadovės iÅ¡vaizdÄ ir pan., vėliau sekė susiraÅ¡inėjimai socialiniame tinkle, kvietimai susitikti, bendrauti.

G. klausė patarimo kaip elgtis. Liudytojas nurodė jai, kad ji turi informuoti darbuotojÄ , savo faktinį pavaldinį, apie jo netinkamÄ elgesį. Po kurio laiko G. vėl informavo, kad ieÅ¡kovo netinkami veiksmai socialiniame tinkle toliau tęsėsi. Liudytojas teigė buvęs informuotu apie siunčiamų žinučių turinį, suprato jas nedviprasmiÅ¡kai ir aiÅ¡kiai kaip kvietimÄ artimiau bendrauti. Žino, kad G. B. ieÅ¡kovui dar sykį siuntė žiniÄ apie tai, kad ji su juo bendrauti nenori, tačiau ieÅ¡kovo kontaktavimas nesiliovė.

Tuomet buvo informuotas personalo skyrius, suteikta informacijÄ apie esamÄ padėtį, kalbamasi su salono vadove R. M., kuri papildomai papasakojo apie ieÅ¡kovo nederamÄ elgesį su nauja darbuotoja M. J., taip pat informavo apie tai, jog panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmai, liudytojo teigimu, turintys akivaizdų seksualinio pobÅ«džio elementų, yra nesiliovę ir jos pačios atžvilgiu, R. M. papasakojo analogiÅ¡kÄ situacijÄ ir su E. L., kuri telefonu patvirtino tokius atvejus buvus. Liudytojas nurodė matęs apklaustų moterų emocijÄ , sutrikimÄ ir nepatogumÄ , jautė, kad jos iÅ¡gyvena, jaučia įtampÄ ir baimę, tuomet pats atvyko į salonÄ , kuriame dirbo ieÅ¡kovas, pakalbėti su juo.

Pokalbio metu informavo ieÅ¡kovÄ apie tai, kad jam bus įteiktas praÅ¡ymas pasiaiÅ¡kinti dėl netinkamo elgesio su moterimis. Andrius pripažino faktÄ , kad jis socialinėje erdvėje susiraÅ¡inėjo su G., aptarinėjo jos iÅ¡vaizdÄ , gavo iÅ¡ jos žinutes, reikalaujančias nutraukti jai nepatinkančius veiksmus ir pan.. Po pokalbio jis pats buvo sutrikęs. Liudytojo teigimu, jo atlikto vidinio tyrimo metu jis matė kaip moterys jautėsi pažemintos, sutrikusios, todėl buvo nutarta ieÅ¡kovÄ atleisti iÅ¡ darbo, kadangi darbdavys turi ir privalo kitiems darbuotojams sukurti saugiÄ darbo aplinkÄ .

Buvo atsižvelgta į tai, kad ieÅ¡kovo galimo seksualinio pobÅ«džio veiksmai buvo naudojami ne vienos moters atžvilgiu, jie kartojosi nuolat, ieÅ¡kovas iÅ¡vadų nepadarė, todėl jis, kaip vadovas, nematęs kitos iÅ¡eities kaip tik nutraukti su juo darbo santykius, nepaisant to, kad ieÅ¡kovo darbo rezultatai buvo geri ir dirbo jis ilgÄ laikÄ . IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje kyla ginčas dėl ieÅ¡kovui taikytos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, nagrinėdamas tokio turinio ginčus, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, ar jo atleidimas realizuotas tinkamai, t. y. ar nebuvo padaryta esminių procedÅ«rinių to pažeidimų.

Darbuotojas byloje įrodinėja, jog yra atleistas neteisėtai, neturint tam pagrindo, darbdavys gi mano, jog darbuotojo atleidimas iÅ¡ darbo buvo realizuotas tinkamai, turint tam tiek teisinį, tiek faktinį pagrindÄ , atsižvelgus į esamos situacijos pobÅ«dį ir rimtumÄ . IeÅ¡kovas ir jo atstovė ginče iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad atsakovas ėmėsi per griežtų ir neadekvačių priemonių, reaguodamas į ieÅ¡kovo veiksmus atsakovo darbuotojų G. B. ir R. M. atžvilgiu. IeÅ¡kovas teigia, jog jo atlikti veiksmai Å¡ių darbuotojų atžvilgiu nebuvo seksualinio pobÅ«džio, o ieÅ¡kovo komentarai apie iÅ¡vaizdÄ laikytini komplimentais, prieÅ¡ingu atveju, anot jo, kiekvienas pasisakymas ir žmogaus pagyrimas bÅ«tų laikytinas seksualiniu priekabiavimu.

Be to, ieÅ¡kovo teigimu, nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas priekabiavo darbo metu. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, įvertinęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, atlikęs ginčo Å¡alių ir liudytojų apklausÄ , mano, jog darbdavys turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindÄ priimti darbuotojo atžvilgiu jam nepalankų sprendimÄ , kurį panaikinti teismas pagrindų nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str., 185 str.). Ir tai grindžia žemiau iÅ¡dėstytu.

Pagal DK 58 str. 1 d., darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ ; pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; pagal DK 58 str. 3 d. 4 p. nuostatÄ Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas priekabiavimas dėl lyties ar seksualinio priekabiavimo, diskriminacinio pobÅ«džio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje; pagal DK 58 str. 4 d. prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, iÅ¡skyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytÄ protingÄ laikotarpį Å¡io paaiÅ¡kinimo nepateikia; pagal DK 58 str. 5 d. sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo, atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

DK 214 str. 3 d. numatyta, kad atleidimo iÅ¡ darbo bylose atleidimo teisėtumÄ privalo įrodyti darbdavys. Pastarajam tenka pareiga tinkamai įforminti atleidimÄ , tiek procedÅ«riniu aspektu, tiek ir aiÅ¡kiai bei suprantamai nurodant atleidimo priežastis, tinkamai darbuotojÄ informuojant apie priimtÄ sprendimÄ ir jo priėmimo priežastis. Bylos medžiaga nustatyta, jog ieÅ¡kovas nuo 2008 vasario 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. dirbo pas atsakovÄ (pastarasis perėmė UAB ,,Omnitel“ teises ir pareigas jÄ prijungus prie Telia Lietuva, AB) 2008 m. sausio 30 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 247 pagrindu prekybos konsultanto pareigose (el. b. t.

I., psl. 10-11). Darbo santykių eigoje Å¡i darbo sutartis buvo keista 2012-07-01, 2008-05-06, 2009-03-13, 2010-03-01, 2013-12-30, 2017-04-01 (el. b. t. I., psl. 12-19). IeÅ¡kovas pasiraÅ¡ytinai supažindintas su įmonės darbo tvarkos taisyklėmis (el. b. t. I, psl. 21-23, el. b. t. III, psl. 123-125), kurios, be kita ko, numato reikalavimÄ darbuotojui dėmesingai bei dalykiÅ¡kai bendrauti su klientais, interesantais ir kolegomis, bÅ«ti pagarbiam, mandagiam, atidžiam, stengtis jiems padėti (4.1.5 p.), įtvirtina įpareigojimÄ darbuotojams elgtis vienas kito atžvilgiu pagarbiai, mandagiai, iÅ¡laikant pagarbÄ asmens orumui, o taip pat draudimÄ atlikti veiksmus ir elgesį, suprantamus kaip diskriminavimas, priekabiavimas, patyčios, azartiniai loÅ¡imai (4.3 p.), taip pat įtvirtina teisę darbdaviui nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir iÅ¡eitinės iÅ¡mokos mokėjimo, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis pažeidimÄ , to priežastimi gali bÅ«ti priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobÅ«džio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje (5.1 p. ir 5.3.4 p.).

Darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta 2018 m. rugsėjo 4 d. pagal DK 58 str. 2 d. 1 p., 3 d. 4 p. (el. b. t. I., psl. 20, 39-40), t. y. darbdaviui pripažinus, jog ieÅ¡kovas padarė vienkartinį Å¡iukÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , numatytÄ minėto straipsnio 3 dalies 4 punkte, o bÅ«tent, ieÅ¡kovui atlikus priekabiavimo dėl lyties ar seksualinio priekabiavimo, diskriminacinio pobÅ«džio veiksmus ar garbės ir orumo pažeidimÄ kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje.

Atsakovo realizuotÄ darbo santykių su ieÅ¡kovu nutraukimÄ lėmė tai, jog 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas elektroniniu paÅ¡tu gavo darbuotojos G. B. laiÅ¡kÄ dėl netinkamo ieÅ¡kovo elgesio, turinčio priekabiavimo dėl lyties (seksualinio priekabiavimo) požymių - ieÅ¡kovas tiek darbo metu, tiek ir po darbo vėlyvais vakarais, nepaisydamas G. B. aiÅ¡kių nurodymų to nedaryti ir praÅ¡ymų nutraukti G. B. nepriimtinÄ ir jos orumÄ Å¾eidžiantį ieÅ¡kovo elgesį, siuntė žinutes bei telefonu aptarinėjo kolegės ir vadovės iÅ¡vaizdÄ , siÅ«lė susipažinti, klausė apie jos Å¡eimyninį statusÄ , siuntė vaizdelius vaizduojančius veidelius su Å¡ypsenomis, iÅ¡kiÅ¡tu liežuviu, o taip pat gėlę ir pan. (el. b. t.

III., psl. 11, 12-24). 2018 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas elektroniniu paÅ¡tu gavo atsakovo darbuotojos R. M. laiÅ¡kÄ dėl netinkamo ieÅ¡kovo elgesio, kuriame ji nurodė, kad darbo metu, girdint kitiems pardavimo salone dirbantiems kolegoms, pati ir kitos bendradarbės merginos sulaukia ieÅ¡kovo komentarų apie jų iÅ¡vaizdÄ ir dviprasmiÅ¡kų pokÅ¡tų, be to, ieÅ¡kovas nevengia liesti ar įžnybti savo bendradarbėms; R. P. (M.) taip pat gaudavo iÅ¡ ieÅ¡kovo dviprasmiÅ¡ko turinio Facebook žinutes; ieÅ¡kovas aptarinėjo ir klienčių iÅ¡vaizdÄ su komentarais apie jų krÅ«tinę ir t.t.

R. P. (M.) nurodė apie nepriimtinÄ ieÅ¡kovo elgesį ieÅ¡kovÄ buvo įspėjusi žodžiu ir prašė, kad tokio pobÅ«džio elgesys nebesikartotų, bet ieÅ¡kovas į jos pastabas nereagavo (el. b. t. III., psl. 25). Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 30 d. ieÅ¡kovui nurodė konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašė pasiaiÅ¡kinti, t. y. dėl ieÅ¡kovo elgesio, turinčio priekabiavimo dėl lyties (seksualinio priekabiavimo) požymių, bei nurodė ieÅ¡kovui paaiÅ¡kinimÄ pateikti iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. 16:00 val. (el. b. t.

I., psl. 37-38). IeÅ¡kovas 2018 m. rugpjūčio 31 d. pateikė atsakovui paaiÅ¡kinimÄ dėl savo elgesio su atsakovo darbuotojomis moterimis (el. b. t. I., psl. 41), kuriame nurodė, jog sakydamas moterims komplimentus ar su jomis pajuokaudamas neturėjo slaptų kėslų ar nedorų užmojų ir apgailestauja dėl susidariusios situacijos. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 3 d. priėmė sprendimÄ nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kovu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. pagal DK 58 str. 3 d. 4 p. (el. b. t. I., psl. 39-40). Minėta, pagal DK 58 str. 1 d. darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ .

DK 58 str. 2 d. nustato priežastis nutraukti darbo sutartį, viena iÅ¡ jų – Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (DK 58 str. 2 d. 1 p.). Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbuotojo pareigų pažeidimÄ pagal DK 58 str. 4 p. ir tai buvo jo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas. Todėl teisme tikrinant ieÅ¡kovui paskirtos griežčiausios drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti Å¡io darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimÄ , priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo (DK 58 str. 5 d.) tenka darbdaviui.

Ginčo atveju svarbu įvertinti, ar ieÅ¡kovo elgesys, jo susiraÅ¡inėjimas su kolegėmis per Skype programÄ ir Facebook, pokalbiai telefonu, žinutės, ieÅ¡kovo pastebėjimai apie kolegių iÅ¡vaizdÄ , siÅ«lymai susitikti, dviprasmiÅ¡ki pokÅ¡tai ir pan. galėjo bÅ«ti darbdavio vertinami kaip veika, turinti DK 58 str. 3 d. 4 p. numatyto Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo požymių. Svarbu įvertinti ir kitas pažeidimo konstatavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kitu atveju bÅ«tų sudaromos prielaidos piktnaudžiauti nepagrįstai apkaltinant dėl subjektyvių priežasčių nepatinkantį darbuotojÄ .

Svarbu ir tai, kad vien tik subjektyvus asmens požiÅ«ris į kito asmens elgesį nėra pakankamas pagrindas seksualiniam priekabiavimui konstatuoti. Be to, toks pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sÄ lygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl Å¡ios priežasties, darbdavys atleisti darbuotojÄ tokiu pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas.

Lietuvos įstatymų leidėjas seksualinį priekabiavimÄ kaip neleistinÄ elgesį teisės aktuose įtvirtino siekdamas apsaugoti visus asmenis - vyrus ir moteris nuo nepagarbaus ir juos žeminančio elgesio, nuo kėsinimosi į asmens orumÄ ir kitas pamatines vertybes, nes bÅ«tent tokį efektÄ turi priekabiavimas ar seksualinis priekabiavimas asmeniui, į kurį jis nukreiptas. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatas, kurios atkartoja 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiÅ«rio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo nuostatas, įtvirtindamos, kad seksualinis priekabiavimas reiÅ¡kia nepageidaujamÄ užgaulų, žodžiu, raÅ¡tu ar fiziniu veiksmu iÅ¡reikÅ¡tÄ seksualinio pobÅ«džio elgesį su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančiÄ , prieÅ¡iÅ¡kÄ , žeminančiÄ ar įžeidžiančiÄ aplinkÄ ; o priekabiavimas reiÅ¡kia nepageidaujamÄ elgesį, kai dėl asmens lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, prieÅ¡iÅ¡ka, žeminanti ar įžeidžianti aplinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309//2012) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobÅ«džio bylose laikosi vieningos pozicijos, jog nagrinėjant fizinių asmenų skundus ir pareiÅ¡kimus, taip pat asmenų ginčus dėl diskriminacijos lyties pagrindu, preziumuojama, jog tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktas buvo.

Skundžiamas asmuo ar institucija turi įrodyti, kad lygių teisių principas nebuvo pažeistas. Tokiu bÅ«du atsakovui suformuota teisės norma, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įtvirtina palankesnę įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, kuri nustato, kad priekabiavimo dėl lyties ar seksualinio priekabiavimo faktas yra preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2012 LVAT 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-3283-492/2017 ir kt.) Taigi, faktÄ , kad priekabiavimo dėl lyties ar seksualinio priekabiavimo nebuvo, turi įrodyti ieÅ¡kovas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 10 d. priimtoje iÅ¡vadoje Nr. KT20-11/2017 yra pasisakęs, jog Konstitucijoje, inter alia jos 21 straipsnyje, yra įtvirtintas draudimas žeminti žmogaus orumÄ , taip pat valstybės pareiga užtikrinti žmogaus orumo apsaugÄ ir gynimÄ . Orumas yra neatimama žmogaus, kaip didžiausios socialinės vertybės, kuri turi bÅ«ti gerbiama. Pagal KonstitucijÄ Å¾mogaus orumo apsauga neatsiejama nuo jo privataus gyvenimo apsaugos; žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo garantija laikytina vienu iÅ¡ konstitucinės žmogaus orumo apsaugos elementų.

Konstitucinės žmogaus orumo apsaugos elementu laikytinas ir iš Konstitucijos 29 straipsnio kylantis draudimas diskriminuoti asmenis dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Varžant žmogaus teises minėtais pagrindais, kartu žeminamas ir diskriminuojamo žmogaus orumas. Minėtoje išvadoje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad viena iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo (kartu ir žmogaus orumo žeminimo) formų yra priekabiavimas, kuris suprantamas kaip užgaulus, nepriimtinas ar nepageidaujamas elgesys, kai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, taip pat dėl kitų požymių, kaip antai neįgalumo, amžiaus, lytinės orientacijos, siekiama pažeminti ar yra žeminamas asmens orumas ir kuriamajam priešiška, jį bauginanti, žeminanti ar žeidžianti aplinka.

Taigi priekabiavimu yra pažeidžiamos žmogaus teisės į orumo apsaugÄ , asmens ir privataus gyvenimo neliečiamumÄ , taip pat teisė nebÅ«ti diskriminuojamam, saugomos pagal Konstitucijos 21 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 22 straipsnio 1, 4 dalis, 29 straipsnį. Priekabiavimas dėl lyties suprantamas kaip nepriimtinas ar nepageidaujamas fiziniais, verbaliniais ar neverbaliniais veiksmais (prisilietimais, gestais, žodžiu, raÅ¡tu ar vaizdu) iÅ¡reikÅ¡tas elgesys, susijęs su lytimi, kuriuo, be kita ko, siekiama pažeminti arba yra žeminamas žmogaus orumas, siekiama sukurti arba kuriama asmenį, su kuriuo taip elgiamasi, bauginanti, jam prieÅ¡iÅ¡ka, jį žeminanti ar žeidžianti aplinka.

Seksualinio priekabiavimo, kuris yra viena iÅ¡ priekabiavimo dėl lyties formų, skiriamasis bruožas yra asmeniui, prie kurio priekabiaujama, nepageidaujamas seksualinio pobÅ«džio elgesys. Priekabiavimo faktams nustatyti nebÅ«tina, kad asmuo, prie kurio priekabiaujamu, aiÅ¡kiai ir kategoriÅ¡kai prieÅ¡tarautų tokiam elgesiui, kai akivaizdu, kad toks elgesys Å¡iam asmeniui buvo nepriimtinas ir objektyviai įžeidžiamas; vertinant, ar tam tikras elgesys laikytinas priekabiavimu, taip pat ir priekabiavimu dėl lyties (įskaitant seksualinį priekabiavimÄ ), atsižvelgtina į tai, kaip jį suvokė asmuo, prie kurio buvo priekabiaujama (nebÅ«tina nustatyti asmens, kuris galbÅ«t priekabiavo, siekio pažeminti žmogaus orumÄ ar sukurti jam prieÅ¡iÅ¡kÄ , jį bauginančiÄ , žeminančiÄ ar žeidžiančiÄ aplinkÄ ).

Nagrinėjamu atveju darbdaviui buvo pateikta informacija (2018 m. rugpjūčio 23 d. ir 24 d. darbuotojų G. B. ir R. M. elektroniniai laiÅ¡kai), signalizuojanti apie nederamÄ ir neetiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo elgesį su darbuotojomis, atitinkantį priekabiavimo sampratÄ bei netinkamai vykdomÄ komunikacijÄ su kolegėmis, kuri dažnai yra užgauli ir žeminanti asmens orumÄ , sukuria bauginančiÄ ir (ar) įžeidžiamÄ darbinę aplinkÄ (el. b. t. III., psl. 32-36). Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 str. 6 d. nustatyta, jog seksualinis priekabiavimas – tai nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raÅ¡tu ar fiziniu veiksmu iÅ¡reikÅ¡tas seksualinio pobÅ«džio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančiÄ , prieÅ¡iÅ¡kÄ , žeminančiÄ ar įžeidžiančiÄ aplinkÄ , o Å¡io įstatymo 6 str. 4 p. nustatyta, kad įgyvendindamas moterų ir vyrų lygias galimybes, darbdavys arba darbdavio atstovas, privalo imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo, t. y. darbdaviui kyla pareiga užtikrinti maksimaliai geras ir saugias sÄ lygas darbui.

Nagrinėjamu atveju, darbdavys, gavęs tokiÄ informacijÄ , ėmėsi priemonių, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti kolektyve susidariusiÄ situacijÄ . IeÅ¡kovas buvo papraÅ¡ytas pasiaiÅ¡kinti dėl savo elgesio, praÅ¡yme buvo detalizuota kokius nusižengimus ieÅ¡kovas padarė ir dėl ko turi bÅ«ti pasiaiÅ¡kinama (el. b. t. I., psl. 37-38). Reikalavime pasiaiÅ¡kinti buvo nurodyta, kad:

1) ieÅ¡kovas 2018 m. rugpjūčio 1 d. apie 15.35 val. kreipėsi į savo tiesioginę vadovę R. P. naudodamas Skype programÄ ir informuodamas, kad skambins regiono vadovei G. B., pokalbiui, kuris neturės darbinės veiklos konteksto; 2) 2018 m. rugpjūčio 1 d. apie 16 val. G. B. sulaukė skambučio, kuris vyko automobilyje per laisvų rankų įrangÄ , pokalbio metu buvo aptarta G. B. iÅ¡vaizda ir užduotas klausimas, kada bÅ«tų galima susitikti, komentaras dėl iÅ¡vaizdos ,,per tiek metų labai iÅ¡gražėjai“, o šį faktÄ girdėjo J. K.; 3) 2018 m. rugpjūčio 1 d. apie 16 val. 49 min. ieÅ¡kovas inicijavo pokalbį Facebook paskyroje norėdamas susipažinti su G. B., vėl aptardamas iÅ¡vaizdÄ ir iÅ¡reikÅ¡damas norÄ susipažinti artimiau. IeÅ¡kovas buvo informuotas, kad toks jo elgesys ir bendravimas yra nepriimtinas;

4) panaÅ¡aus pobÅ«džio žinutės kartojosi G. B. vakariniu metu visÄ 2018 m. rugpjūčio mėn.;

5) R. P., ieÅ¡kovo tiesioginė vadovė nurodė, kad darbo metu girdint kitiems salono kolegoms pati ir kitos komandos merginos sulaukia komentarų apie iÅ¡vaizdÄ ir dviprasmiÅ¡kų pokÅ¡tų, nurodė, kad ieÅ¡kovas nevengia paliesti ar įžnybti, sulaukia žinučių į Facebook paskyrÄ , nurodė neva ieÅ¡kovas buvo įspėtas žodžiu apie savo elgesį;

6) kad ieÅ¡kovas salone aptarnaudamas moteriÅ¡kos lyties klientes, po jų vizito nevengia vieÅ¡ai aptarti jų iÅ¡vaizdos su kolegomis. Reikalavime taip pat buvo nurodyta, kad bÅ«tent aukščiau nurodytais veiksmais ieÅ¡kovas pažeidė DK 58 str. 3 d. 4 p., darbo tvarkos taisyklių 5.3.4 p.. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad reikalavimo pasiaiÅ¡kinti turinys ieÅ¡kovui buvo nežinomas, prieÅ¡ingai, jis yra aiÅ¡kus ir konkretus. Todėl negalima sutikti su ieÅ¡kovo tik po teismo atliktos liudytojų apklausos iÅ¡sakytomis abejonėmis, kad jis nesuprato, dėl ko yra verčiamas pasiaiÅ¡kinti (tokių abejonių ieÅ¡kovas nei kreipdamasis į DGK, nei raÅ¡ydamas ieÅ¡kinį teismui, nei atliekant jo apklausÄ neiÅ¡reiÅ¡kė). Å i aplinkybė teismo vertintina kaip ieÅ¡kovo gynybinė versija. Byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga rodo, kad:

1) ieÅ¡kovas 2018-08-01 iki 15:40 val. (darbo metu) susiraÅ¡inėjimo per Skype programÄ metu savo tiesioginei vadovei R. P. – M. raÅ¡ytoje žinutėje paminėjo ketinimÄ skambinti regiono vadovei G. B., tokio skambučio tikslu nurodydamas „paskambinsiu paklausti ko pabėgo (Å¡ypsenėlė)“, R. P. į tai atsakius „baik tik“, ieÅ¡kovas parašė „tai kaip karjerÄ per lovÄ padarysiu (Å¡ypsenėlė) (el. b. t. III., psl. 26); 2) 2018-08-01 15:38 val. ir 15:42 val. (darbo metu) ieÅ¡kovas iÅ¡ jam priskirto darbo funkcijoms vykdyti mobiliojo telefono Nr. 8 610 25599 paskambino G.

B. į jai priskirtÄ darbo funkcijoms vykdyti mobilųjį telefonÄ Nr. 8 616 25252 (el. b. t. III., psl. 30), telefoninio pokalbio metu ieÅ¡kovas aptarinėjo G. B. iÅ¡vaizdÄ : „per tiek daug metų iÅ¡gražėjai“, primygtinai klausė kada galima bÅ«tų susitikti, akivaizdžiai leisdamas suprasti, kad toks susitikimas siÅ«lomas ne darbo tikslais, pats vienaÅ¡aliÅ¡kai planavo susitikimÄ su G. B. vasaros Å¡ventėje; 3) 2018-08-01 ieÅ¡kovas rašė G. B. Facebook programoje pradėdamas tekstu „susipažinkim (veidelis su iÅ¡kiÅ¡tu liežuviu)“ (el. b. t.

III., psl. 12), į G. B. klausimÄ â€žkoks tokio bendravimo tikslas?“, ieÅ¡kovas atsakė „atvirai? Nėra tikslo tikrai kažkokio. Tiesiog draugiÅ¡kas, mėgstantis flirtuoti ir Å¡nekėti beleka, žinai, kai atėjai aÅ¡ tavęs nepažinau, pagalvojau graži mergina atėjo“ (el. b. t. III., psl. 13-14). G. B. rašė ieÅ¡kovui „Na, aÅ¡ tikrai nenoriu bÅ«ti nemandagi, bet man nėra priimtinas bendravimas su kolegomis po darbo valandų. Ypač kai kalbame jau ne apie darbÄ ir kitokio pobÅ«džio bendravimÄ su pastebėjimais ir komplimentais apie asmens iÅ¡vaizdÄ .

Esu daug bendraujanti ir atvira ir tai yra tam puikiausiai tinkanti darbinė aplinka ir darbo temos. Facebook esu pasiekiama, bet tai mano asmeninė erdvė bendravimui, ne darbo metu. Džiugu, kad esi komunikabilus, tačiau man tokio pobūdžio bendravimas nėra priimtinas.“ (el. b. t. III., psl. 15); 4) 2018-08-11 ieškovas vėl rašė G. B. Facebook programoje „Labas, galiu pakalbinti“, „Tu ištekėjusi?“. G. B. neatsakė (el. b. t. III., psl. 16-18); 5) 2018-08-20 ieškovas ir vėl rašė G.

B.: „Paklausiu tik nesupyk. Kodėl dar nemiegi? <...> Gal iškalbinsiu tave. Labanaktis (gėlytė). Čia tau ta gėlytė“ (el. b. t. III., psl. 20-22). G. B. atsakė: „Andriau, aš nenoriu bendrauti ne darbo tema ir jau tau apie tai rašiau. Prašau man neberašyk, nes aš tau neatsakysiu“ (el. b. t. III., psl. 23). Tačiau ieškovas toliau rašė G. B.: „Ok nerašyk. Nes aš čia tau tikrai nerašysiu darbo reikalais. Nepyk. Darbas liko el.pašte. Tik ten mane sutiksi. O čia aš esu toks koks aš noriu.

Darbas yra darbas. Ir jei tik atraÅ¡ai dėl darbo, taip to tikrai nereikia. Greta. Užknisau“ (el. b. t. III., psl. 23). G. B. į tai atsakė: „PraÅ¡au man neberaÅ¡yti į facebook, nes man tavo bendravimas nepatinka, nes nesu tavo draugė, esu kolegė, galų gale esu tavo vadovė ir toks bendravimas man yra nepriimtinas. Savo asmeninėj erdvėj galim bÅ«ti kokie norime, bet su savo draugais, Å¡eima ir pažįstamais. AÅ¡ esu kolega. Tikiuosi mane supratai teisingai, nes iÅ¡ paskutinių žinučių su gėlėm ir klausimais ar aÅ¡ turiu vyrÄ , darau prielaidÄ , kad ne.

Tai mano asmeninis gyvenimas ir kalbėti apie tai su kolegomis neketinu“ (el. b. t. III., psl. 24). IeÅ¡kovas tęsė žinučių raÅ¡ymÄ G. B. „Bliamba gaila, kad nedirbu, tai kada atvažiuoji iÅ¡sivežčiau kavos“, „Tada ne darbas bÅ«tų“, „....“ (el. b. t. III., psl. 24); 6) 2018-08-24 ieÅ¡kovas rašė tiesioginei vadovei R. P. elektroninį laiÅ¡kÄ , kuris užbaigiamas tekstu „ačiÅ« bučiuoju :P ir susiraÅ¡inėjimo programėlėse reiÅ¡kia veidelį su iÅ¡kiÅ¡tu liežuviu) (el. b. t.

III., psl. 29). Å ių užfiksuotų aplinkybių ieÅ¡kovas neginčijo. Teismo įsitikinimu, susiraÅ¡inėjimo turinys rodo, kad ieÅ¡kovas kalbėjo su G. B. nepakankamai etiÅ¡kai ir korektiÅ¡kai, nesilaikė jokios subordinacijos, nors pastaroji yra regiono vadovė, pokalbis nebuvo susijęs su atliekamomis darbo funkcijomis (buvo kalbama apie jos iÅ¡vaizdÄ , kviečiama susitikti). Å ias aplinkybes patvirtino pati G. B. bei liudytoja apklausta J. K., patvirtinusi, kad ieÅ¡kovas skambino G. B. darbo metu, iÅ¡sakė nuomonę apie jos iÅ¡vaizdÄ , primygtinai kvietė susitikti, bendravo familiariai ir per daug drÄ siai.

FaktÄ , kad ieÅ¡kovo elgesys gali bÅ«ti vertinamas kaip seksualinis priekabiavimas, patvirtina ir ieÅ¡kovo elgesys su savo tiesiogine vadove R. M., prašė G. B. darbinio telefono numerio, informavo, kad jai skambins paklausti ko pastaroji pabėgo, o salono vadovei pabandžius jį sudrausminti, ieÅ¡kovas atsakė „tai kaip karjerÄ per lovÄ padarysiu“. Vėliau ieÅ¡kovas su liudytoja bendravo socialiniu tinklu, rašė jai asmeninio pobÅ«džio žinutes, kvietė bendrauti, liudytojai kelis kartus perspėjus ieÅ¡kovÄ , kad jai toks bendravimas yra nepriimtinas, ieÅ¡kovas savo nederamų veiksmų nenutraukė, liudytojai rašė toliau.

Kadangi ieÅ¡kovas patvirtino, kad jo darbo laikas sutapo su salono darbo laiku (salonas dirbo iki 21 val.), vertinant siunčiamų žinučių, susiraÅ¡inėjimo laikÄ su ieÅ¡kovo darbo laiko žiniaraščiais, yra didelė tikimybė manyti, jog didžioji dalis susiraÅ¡inėjimo vyko ieÅ¡kovo darbo laiko metu. IeÅ¡kovo susiraÅ¡inėjimas su liudytoja G. B. socialiniais tinklais ne darbo metu negali bÅ«ti laikomas darbo pareigų pažeidimo objektu, už kurį ieÅ¡kovui galėtų bÅ«ti taikoma drausmine atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d.. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-403/2018), tačiau jį teismas vertina kaip ieÅ¡kovÄ charakterizuojantį elementÄ , papildomai įrodantį ieÅ¡kovo ketinimÄ priekabiauti.

IeÅ¡kovo susiraÅ¡inėjimas su liudytoja G. B. buvo su aiÅ¡kia seksualinio ketinimo priekabiauti potekste, neturintis jokio darbinio konteksto, akivaizdžiai pažeidžiantis asmeninę laisvę, pakankamai įkyrus ir neetiÅ¡kas, juolab kad vėliau Å¡iuos susiraÅ¡inėjimus ieÅ¡kovas aptardavo vieÅ¡ai salone girdint kitiems darbuotojams, kÄ patvirtino posėdžio metu liudytojomis apklaustos ir kitos ieÅ¡kovo bendradarbės. Tai be jokios abejonės sukėlė G. B. negatyvius iÅ¡gyvenimus. Vertinant byloje esančius kitus įrodymus - R.

M., M. J., E. L. paaiÅ¡kinimus, pakankamai akivaizdu, kad ieÅ¡kovas seksualinio priekabiavimo veiksmus įvykdė ir jų atžvilgiu. O bÅ«tent, visos trys liudytojos, apklaustos posėdžio metu, patvirtino, jog ieÅ¡kovas jų atžvilgiu elgėsi nederamai, t. y. ieÅ¡kovas prasilenkdamas nesilaikė padoraus atstumo, siekė neiÅ¡vengti kontakto, jo veiksmai pasireiÅ¡kė įžnybimu į Å¡onÄ , priėjimu iÅ¡ nugaros, rankos uždėjimu ant moters rankos, iÅ¡vaizdos ir fizinių savybių aptarimu.

Liudytojos nurodė pastoviai jautusios darbe įtampÄ , pažeminimÄ , stresÄ ir nesaugiÄ aplinkÄ . Liudytoja R. M. patvirtino buvusi priversta nuolatos galvoti apie tai, kaip ji turi apsirengti eidama į darbÄ tam, kad nesukeltų pagrindo ieÅ¡kovui aptarinėti jos iÅ¡vaizdos, kÅ«no formų ir pan.. Liudytoja nurodė buvusi susigyvenusi su tokiu ieÅ¡kovu elgesiu, nors ieÅ¡kovas buvo ne kartÄ Ä¯spėtas dėl savo nederamo elgesio moterų atžvilgiu, tačiau jokių iÅ¡vadų nedarė, jo netinkami veiksmai nesiliovė, į pastabas nebuvo reaguojama.

Liudytoja E. L. nurodė, kad kas kartÄ atvykdama į salonÄ , kuriame dirba ieÅ¡kovas, mÄ stydavo apie tai, kÄ ieÅ¡kovas šį kartÄ sau leis ir kuo baigsis jų bendravimas. Liudytoja M. J. patvirtino gavusi iÅ¡ ieÅ¡kovo jai nepriimtino pobÅ«džio kvietimÄ kartu su ieÅ¡kovu vykti prie jÅ«ros, buvo atsiųstas nedviprasmiÅ¡kas vieÅ¡bučio lovos vaizdas. Liudytojos visiÅ¡kai patvirtino faktÄ , kad tiek darbuotojų moterų, tiek salone apsilankiusių klienčių iÅ¡vaizda bei fizinės savybės buvo ieÅ¡kovo aptarinėjamos vieÅ¡ai, girdint kitiems darbuotojams ir tai jas, kaip moteris, žemino bei menkino, ieÅ¡kovas elgėsi nekorektiÅ¡kai, nepagarbiai, moteris trikdė toks ieÅ¡kovo elgesys, jis buvo nederamas, nepageidaujamas ir nemalonus, be to, toks ieÅ¡kovo elgesys buvo sistemingas ir nuolatinis.

Å ių aplinkybių buvimÄ , netinkamÄ ir nepriimtinÄ bendravimo formos suvokimÄ , nesmagias emocijas, orumo sumenkinimÄ pripažino liudytojomis apklaustos ieÅ¡kovo bendradarbės, tokį ieÅ¡kovo elgesio kontekstÄ suprato ir V. D., kuris, nors ir buvo vadovu ir bendradarbiu, ginčo aplinkybių kontekste savo vertinimÄ pateikė kaip paÅ¡alinis asmuo ir vyras, kuriam tokias emocijas ir vertinimÄ sukėlė ieÅ¡kovo elgesys ir jo bendravimo su bendradarbėmis forma. Teismas nesutinka su ieÅ¡kovo iÅ¡sakyta pozicija, kad toks jo bendravimas buvo viso labo paÅ¡maikÅ¡tavimai ar pajuokavimai arba komplimentų moterims sakymas.

Teismas nesutinka ir su ieÅ¡kovo iÅ¡sakyta pozicija, jog jo bendravimas atitiko kolektyvui bÅ«dingus neformalaus bendravimo bruožus. Teismas kritiÅ¡kai ir nelogiÅ¡kais vertina ieÅ¡kovo jo apklausos metu iÅ¡sakytus teiginius apie subordinacijos suvokimÄ ir poreikio jos nepaisyti nebuvimÄ . Teismo nuomone, ieÅ¡kovas yra pakankamai brandaus amžiaus, kad nesuvoktų, jog yra darbinė aplinka ir jai bÅ«dingas profesinis pavaldumas ir profesinė etika bei neformali kolegų bendravimo aplinka, kurios kontekstas gali bÅ«ti kiek laisvesnis, bet negali peržengti elementaraus padorumo ir etikos bei kultÅ«ros suvokimo ribų.

Teismo vertinimu, tai, kad pats ieÅ¡kovas turi gana subjektyvų suvokimÄ apie seksualinių veiksmų pobÅ«dį, kas matyti iÅ¡ jo teismui teiktų paaiÅ¡kinimų ir, jo manymu, leistinÄ nesÄ moningÄ fizinį kontaktÄ su kitos lyties asmenimis darbe (teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė Å¡ias aplinkybes), teikiant prioritetÄ neformaliam bendravimui kolektyve, juokaujant, iÅ¡dykaujant, pokÅ¡taujant, visgi neeliminuoja ginče aplinkybės, jog vykdoma komunikacija su dauguma darbuotojų buvo užgauli ir žeminanti asmens orumÄ , sukurianti bauginančiÄ ir (ar) įžeidžiančiÄ darbinę aplinkÄ .

Taip pat pažymėtina, kad seksualinio pobÅ«džio veiksmai gali pasireikÅ¡ti ir netinkamu fiziniu artumu. Pripažintina, kad netinkamas fizinis artumas tarp bendradarbių (liudytojų paaiÅ¡kinimai, kad ieÅ¡kovas nuolatos nesilaikė padoraus atstumo, siekdamas tiesioginio kontakto, prieidavo iÅ¡ nugaros, stengdavosi savo rankÄ uždėti ant jos rankos; ieÅ¡kovas posėdžio metu nurodė, jog prisiliesdavo prie bendradarbių nesÄ moningai) neabejotinai sukėlė jų orumo pažeidimÄ . Visuomenėje toks elgesys tarp kolegų nėra laikomas tinkamu ir priimtinu, dauguma asmenų netinkamÄ fizinį artumÄ suvokia kaip seksualinį priekabiavimÄ , ir Å¡is faktas neabejotinai turėjo bÅ«ti suprantamas ieÅ¡kovui, juolab po nevienkartinio perspėjimo elgtis kitaip.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, jog ieÅ¡kovas negalėjo nežinoti ir negalėjo nesuvokti, kaip turi bÅ«ti elgiamasi, kokie veiksmai gali bÅ«ti atliekami konkrečiose situacijose, taigi jo elgesys – veiksmai (prisilietimai darbo metu prie bendradarbių – kÄ pats ieÅ¡kovas patvirtino teismo posėdžio metu) laikytini sÄ moningu valiniu pasirinkimu, ir kvalifikuotini kaip tyčia. Tokiu atveju nors asmuo ir nesiekia neigiamų padarinių, tačiau tokie padariniai neiÅ¡vengiamai kyla dėl jo teisei prieÅ¡ingo elgesio.

IeÅ¡kovo subjektyvus savo veikos motyvų bei tikslų vertinimas aptariamo darbo drausmės pažeidimo atveju nėra reikÅ¡mingi, nes neiÅ¡vengiamai kyla neteisėto elgesio darbe pasekmės, kurias ieÅ¡kovas turėjo numatyti. Be to, seksualinio priekabiavimo konstatavimui nėra bÅ«tina nustatyti, kad pats priekabiautojas savo veiksmus vertintų kaip priekabiavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2012; Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2017-06-01 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3283-492/2017).

Todėl nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais teiginiais, jog ieÅ¡kovo atlikti veiksmai dėl komentarų apie iÅ¡vaizdÄ ir pasižnaibymų yra niekiniai, netirti ir neįrodyti. VirÅ¡ minėtos byloje nustatytos aplinkybės rodo gana kryptingÄ ir sisteminį ieÅ¡kovo netinkamo elgesio modelį kolegių moterų atžvilgiu, ir tai vertino darbdavys priimdamas sprendimÄ nutraukti su ieÅ¡kovu darbo santykius, ir apie tai nurodė reikalavime ieÅ¡kovui pasiaiÅ¡kinti, kurio turinys, minėta, ieÅ¡kovui negalėjo bÅ«ti nesuprantamas.

Jis, teigdamas paaiÅ¡kinimÄ darbdaviui, nenurodė, jog nesuprato dėl ko turi paaiÅ¡kinti, jame pats nurodė, jog ,,AÅ¡, sakydamas moterims komplimentus ar su jomis pajuokaudamas...>, kas reiÅ¡kia, kad toks bendravimas buvo ir buvo ne tik su G. B. ar R. P.-M., kurios reikalavime pasiaiÅ¡kinti įvardintos konkrečiai ir aiÅ¡kiai. Gavęs ieÅ¡kovo raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , atsakovė įvertino jo padaryto pažeidimo sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp ieÅ¡kovo veikos ir atsiradusių padarinių, ieÅ¡kovo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo padarymo.

O bÅ«tent, Atsakovė įvertino tai, kad IeÅ¡kovas padarė itin sunkų pažeidimÄ - atliko veiksmus, atitinkančius priekabiavimo dėl lyties, inter alia seksualinis priekabiavimo, požymius; Å¡ie veiksmai buvo tęstinio pobÅ«džio ir nukreipti ne į vienÄ asmenį; ieÅ¡kovas nenutraukė savo neteisėtų veiksmų nei savo tiesioginės vadovės R. P. (M.), nei aukÅ¡tesnio lygio vadovės G. B. reikalavimu; atsakovui pateiktame raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime ieÅ¡kovas neneigė jam atsakovo pateiktame reikalavime pasiaiÅ¡kinti nurodytų aplinkybių dėl pažeidimo padarymo, tik pateikė savo interpretacijÄ dėl jų vertinimo.

Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas ieÅ¡kovo padarytÄ darbo pareigų pažeidimÄ pagrįstai kvalifikavo Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, numatytu DK 58 str. 3 d. 4 p., bei turėjo pagrindÄ dėl to nutraukti su juo sudarytÄ darbo sutartį. Darbdavys Å¡iuo atveju buvo saistomas Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 str. 4 p., minėto Konstitucinio teismo iÅ¡vadoje patiktos nuostatos imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo darbe, t. y. turėjo užtikrinti jam kylančiÄ pareigÄ užtikrinti maksimaliai geras ir saugias sÄ lygas darbui.

Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo pritarti ieÅ¡kovo iÅ¡sakytai pozicijai, kad Å¡i nuobauda yra per griežta ir neadekvati, juolab kad nevienkartinių ir ne vieno asmens žodžiu iÅ¡sakytų perspėjimų elgtis kitaip ieÅ¡kovas nepaisė. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo veiksmais sukelta žala G. B., R. M. ir kitų darbuotojų atžvilgiu pasireiÅ¡kė jų orumo pažeidimu, pažeminimu, žala atsakovės atžvilgiu taip pat padaryta, kadangi darbdavys privalo užtikrinti tinkamas darbuotojų darbo sÄ lygas, tame tarpe ir apsaugÄ nuo seksualinio priekabiavimo.

Tinkamų darbo sÄ lygų supratimas aktualiu atveju negali bÅ«ti suderinamas su ieÅ¡kovo bendradarbių atžvilgiu atliktais seksualaus pobÅ«džio veiksmais bei žodinėmis seksualinio pobÅ«džio replikomis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas dirbo prekybos konsultanto pareigose, jo darbo vieta buvo vieÅ¡ame bendrovės prekybos salone, byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas aptarinėdavo ir klienčių iÅ¡vaizdÄ (Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas nepaneigė), todėl akivaizdu, kad žala padaryta ir bendrovės įvaizdžiui.

Taigi, minėta žala atsirado bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo veiksmų, netinkamo ir nepageidaujamo elgesio. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, jog byloje yra nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo veikos ir atsiradusių padarinių. Teismas įvertinęs byloje pateiktus abiejų Å¡alių argumentus bei teiktus įrodymus, daro galutinę iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo tenkinti pagrindinio ieÅ¡kovo reikalavimo dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, nes atsakovas, bÅ«damas darbdaviu, pasielgė teisėtai ir pagrįstai, nustatęs ieÅ¡kovo veiksmuose DK 58 str. 3 d. 4 p., 58 str. 1 d., Darbo tvarkos taisyklių 5.3.4 p. pažeidimo sudėtį.

Netenkinus pagrindinio ieÅ¡kinio reikalavimo, atmestini ir kiti iÅ¡vestiniai ieÅ¡kovo reikalavimai. Dėl kitų Å¡alių iÅ¡sakytų argumentų teismas nepasisako, nes mano, kad teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo ginčo dalykui jie neturi ir negali pakeisti teismo padarytų iÅ¡vadų turinio. Sutinkamai su DK 231 str. 7 d., teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Pagal CPK 93 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Todėl atmetus ieÅ¡kinį, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ ir už atstovavimÄ teisme pagal 2018-12-21 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (el. b. t. III., psl. 55-56) (kadangi 600 Eur dydžio suma nedetalizuota, esant bendrai atstovavimo sutarčiai dėl visų, o ne Å¡ios konkrečios bylos, nėra pagrindo manyti, kad ji patirta Å¡ioje konkrečioje, o ne kitose bylose, ji nepriteistina) ir 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pagal 2019-02-25 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (el. b. t.

III., psl. 155, 157) (suma, nurodyta Å¡ioje sÄ skaitoje, mažintina per pusę, nes objektyvaus poreikio naujai pasirengti bylos nagrinėjimui nebuvo). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 1,86 Eur ir jos nėra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ (3,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl Å¡ios paÅ¡to iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 92 str.).

Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str., n u s p r e n d ž i a: atmesti ieÅ¡kinį. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. J. , a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo AB ,,Telia“, j. a. k. 121215434, naudai 1250 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) advokato pagalbos iÅ¡laidų. Pripažinti, kad Å¡iam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. DGKS-5977 darbo byloje Nr. APS-118-19654/2018 netenka galios.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Natalija DaÅ¡kovienė