e5d7e9c2-d1e6-4124-a55b-baec0aa7ee5e · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-339-368/2023

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00061-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 13 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės.

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sausumos transportas“ dėl draudiminės iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sausumos transportas“ 3 652,69 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 256,12 Eur už vertimÄ iÅ¡ užsienio kalbos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Draudimo sutartis), pagal kuriÄ buvo apdrausta transporto priemonės DAF XF440 FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytÄ Å¾alÄ . 2021 m. birželio 18 d. Vokietijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ä®vykio kaltininku nurodytas UAB „Sausumos transportas“ priklausančios Transporto priemonės valdytojas. IeÅ¡kovas 2022 m. rugpjūčio 17 d. iÅ¡mokėjo 3652,69 Eur dėl transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų. 2022 m. rugsėjo 22 d. pretenzijÄ kreipėsi į atsakovę, reikalaujant grÄ Å¾inti sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau atsakovė negrÄ Å¾ino reikalaujamos draudimo iÅ¡mokos dalies. Pagal Draudimo sutarties sÄ lygas, draudimo įmoka turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2021 m. birželio 18 d., įvykis įvyko 2021 m. birželio 18 d., draudėjas įmokÄ sumokėjo 2021 m. liepos 2 d.

3. Atsakovė UAB „Sausumos transportas“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad draudimo praktikoje yra įprasta, kad draudimo įmokas juridiniai asmenys sumoka vėliau. Mokėdama draudimo įmokas atsakovė 2021 m. liepos 2 d. vienu pavedimu ieÅ¡kovui pervedė 16 024,70 Eur sumÄ (draudimo įmoka už Å¡iai bylai aktualiÄ draudimo sutartį sudarė 191,66 Eur). IeÅ¡kovas taip pat nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų raginęs atsakovę sumokėti draudimo įmokÄ bei nurodęs draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes. IeÅ¡kovas iÅ¡davė atsakovei Draudimo sutartį atsakovei nesumokėjus draudimo įmokos. IeÅ¡kovas draudimo įmokos sumokėjimo nelaikė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu, todėl tokia aplinkybe ieÅ¡kovas negali pasinaudoti kaip galimybe susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Eismo įvykis įvyko 2021 m. birželio 18 d., t. y. tÄ dienÄ , kai turėjo baigtis terminas draudimo įmokai sumokėti, todėl nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykis įvyko draudimo įmokos mokėjimo vėlavimo laikotarpiu. Draudimo įmokÄ už Draudimo sutartį atsakovė sumokėjo iÅ¡kovei 2021 m. liepos 2 d., o kaip ieÅ¡kovas draudimo iÅ¡mokÄ dėl Å¡iai bylai aktualaus eismo įvykio iÅ¡mokėjo 2022 m. rugpjūčio 17 d. Atsakovė sumokėjo visÄ draudimo įmokÄ pagal draudimo sutartį, todėl situacija, kai draudikas gavęs draudimo įmokÄ dar galėtų susigrÄ Å¾inti iÅ¡ draudėjo nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, konstituciniam proporcingumo principui. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. kovo 9 d. sprendimu ieÅ¡kovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, 1 149,50 Eur iÅ¡laidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, atsakovės UAB „Sausumos transportas“ naudai.

5. Teismas sprendė, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė ne visiÅ¡kai tinkamai laikėsi Å¡alių bendradarbiavimo pareigos, sutarties vykdymo esminių principų. Draudimo sutartis yra ne tik rizikos, bet ir fiduciarinė sutartis, todėl ypač svarbus draudimo sutarties Å¡alių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas, pagal kurį Å¡alys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), taip pat Å¡is principas svarbus ir draudimo sutarties Å¡alių tarpusavio atsiskaitymų santykiuose. Teismas vertino, kad atsakovė Draudimo sutartį vykdė ne visiÅ¡kai tinkamai, nes nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, t. y. draudimo įmokÄ sumokėjo ne iki 2021 m. birželio 18 d., bet 2021 m. liepos 2 d., t. y. įmoka už sudarytÄ Draudimo sutartį buvo sumokėta praėjus 13 dienų nuo sutarties apmokėjimo termino pabaigos.

6. Teismas nustatė, kad Draudimo sutartyje nėra atskirai aptarta draudėjo atsakomybė ir pasekmės jam laiku nesumokant pagal sudarytÄ draudimo sutartį. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovas dėl nesumokėtos draudimo įmokos vėlavimo bÅ«tų kreipęsis į atsakovę dėl įmokų vėlavimo bei iÅ¡aiÅ¡kinęs atsakovei dėl Å¡ios įmokos nesumokėjimo nustatytais terminais teisinių pasekmių.

7. Teismas, atsižvelgęs, kad 2021 m. liepos 2 d. atsakovė sumokėjo 16 024,70 Eur, kai už 2021 m. birželio 14 d. sudarytÄ draudimo polisÄ turėjo mokėti 191,66 Eur, sutiko su atsakovės paaiÅ¡kinimu, kad tarp Å¡alių buvo susiklosčiusi praktika, kad atsakovė nemokėdavo už kiekvienÄ sudarytÄ draudimo sutartį atskirai, bet mokėdavo mėnesio laikotarpyje už visas sudarytas draudimo sutartis. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas toleravo tokį atsakovės elgesį dėl įmokų sumokėjimo už kelias draudimo sutartis vienu metu. IeÅ¡kovas, disponuodamas informacija apie atsakovės draudimo nepriemokų dydžius, netinkamai vykdė bendradarbiavimo su atsakove pareigÄ , dėl ko turi prisiimti didesnę atsakomybės dalį dėl netinkamos sutarties įvykdymo.

8. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas elgėsi neatidžiai ir nerÅ«pestingai nesikreipdamas į atsakovę dėl laiku nesumokėtos draudimo įmokos, neinformuodamas atsakovės dėl jai galimai kilsiančių teisinių pasekmių tinkamai nevykdant sutarties, todėl draudikas pats prisiėmė dėl tinkamo draudimo sutarties nevykdymo galimai kilsiančiÄ rizikÄ . Teismas vertino, kad tenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, susiklostytų neadekvati situacija draudikui gaunant ir draudimo įmokÄ , ir susigrÄ Å¾inant visÄ draudiminio įvykio metu iÅ¡mokėtÄ Å¾alÄ , o pats draudimas nebeturėtų jokios prasmės, tai bÅ«tų neproporcinga draudėjo padarytam pažeidimui, nes tokiu atveju draudėjas netektų draudimu jam teikiamos apsaugos. Teismas atsižvelgęs, kad draudėjo mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta iÅ¡mokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti bÅ«tų nesÄ Å¾ininga draudėjo atžvilgiu, ieÅ¡kinio netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1754-952/2023 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visa apimtimi, bei priteisti iÅ¡ atsakovės 3 652,69 Eur, 6 procentų metines palÅ«kanas, 256,12 Eur už vertimo paslaugas, 1 000,00 eurų už advokato paslaugas. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 500,00 Eur už advokato konsultacijas, procesinių dokumentų parengimÄ ir pateikimÄ , atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

9.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kuris prieÅ¡tarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, kad eismo įvykio metu draudėjas dar nebuvo praleidęs įmokos sumokėjimo termino, ir nėra vienos iÅ¡ privalomų sÄ lygų numatytų Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 11 straipsnio 7 dalyje, todėl draudikui reikalaujant grÄ Å¾inti sumokėtas sumas, pats draudimas nebeturėtų jokios prasmės ir tai bÅ«tų neproporcinga draudėjo padarytam pažeidimui. Teismas nustatė, kad atsakovė Draudimo sutartį vykdė netinkamai, nes nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, t. y. draudimo įmokÄ sumokėjo ne iki 2021 birželio 18 dienos, bet 2021 liepos 2 dienÄ . Draudimo apsauga prasidėjo 2021 m. birželio 18 d. 00:00 val., tačiau atsakovė draudimo įmokos nesumokėjo iki draudimo apsaugos suteikimo pradžios, tokiu bÅ«du vienaÅ¡aliÅ¡kai nuspręsdamas pažeisti Draudimo sutartį. Yra nustatyta ir antroji bÅ«tina sÄ lyga atsakovės atsakomybei kilti – įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo įmoka už teikiamÄ draudimo apsaugÄ nebuvo sumokėta.

9.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės atžvilgiu, TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalis netaikytina, nes aplinkybė, kad atsakovė po įvykio sumokėjo draudimo įmokÄ pagal Draudimo sutartį, atsakovę atleidžia nuo atsakomybės pagal minėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ . Kasacinis teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012 yra suformavęs praktikÄ , kad argumentai, kad atsakovas vėliau sumokėjo draudimo įmokÄ , draudimo įmonė jÄ priėmė, nenutraukė draudimo sutarties ir pan. neturi teisinės reikÅ¡mės, nes Å¡ios aplinkybės nėra ginčijamos teisės normos taikymo (netaikymo) sÄ lygos.

9.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių buvo praktika, kad įmokos mokamos kada nori atsakovė. Å alys niekada nebuvo sudarę jokių susitarimų, kuriais bÅ«tų pakeista Draudimo sutartis. Atsakovė bÅ«dama savo srities profesionalė, labai gerai žino pasekmes, kai pažeidus sutartį ir nesumokėjus laiku numatytos įmokos, bei įvykus draudžiamajam įvykiui, tenka už tai atsakyti pagal įstatymÄ . Tarp Å¡alių yra susiklosčiusi praktika, kai įvykus draudžiamajam įvykiui, bei nustačius, kad draudimo įmoka buvo sumokėta pavėluotai, atsakovė suprasdamas pasekmes dėl sutarties pažeidimo, su ieÅ¡kovu sudarydavo taikos sutartis (bylos Nr. eL2- 6434-1151/2022; eL2-2974-1055/2022; eL2-3570-308/2022; eL2-3786-1029/2022), o ieÅ¡kovas niekada netoleravo draudimo sutarties pažeidimo.

9.4. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl draudėjo atleidimo nuo atsakomybės pagal TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalies yra nepagrįstos ir prieÅ¡taraujančios teismų praktikai. Pirmosios instancijos teismo vertintose kasacinio teismo bylose, Nr. 3K-3- 524/2012, 3K-3-123/2013,3K-3-2015/2013 buvo pripažinta, kad nustačius, jog draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ; 2) per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, turi bÅ«ti taikoma Draudėjui atsakomybė pagal TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 d. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nurodytose kasacinio teismo nutartyse, buvo nustatytos lengvinančios aplinkybės, todėl draudėjo atsakomybė už draudimo sutarties pažeidimÄ buvo suÅ¡velninta ir abejose bylose buvo priteistÄ iÅ¡ atsakovų po 66,67 procentus nuo sumokėtų draudimo iÅ¡mokų. Nei vienoje iÅ¡ bylų, kasacinis teismas nekonstatavo, kad TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalies taikymas yra negalimas, nes Draudėjas netektų jokios draudimu jam teikiamos apsaugos. Teismui nenustačius jokių lengvinančių aplinkybių, Draudėjo atžvilgiu, TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalis bÅ«ti taikoma ir priteisiama 100 procentų nuo sumokėtų sumų.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Sausumos transportas“ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. kovo 9 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1754-952/2023 palikti nepakeistÄ ; priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

10.1. Pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motoriniu transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva 2009/103/EB) tikslus, tiek Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) jurisprudencijÄ (Sprendimo CPP, C-349/96, EU:C:1999:93, 17 punktas, Sprendimo Skandia, C-240/99, EU:C:2001:140, 37 punktas), nors ir pavėlavus, tačiau draudėjui sumokėjus visÄ draudimo įmokÄ už pagal draudimo sutartį teikiamÄ draudimo apsaugÄ , draudikas negali susigrÄ Å¾inti iÅ¡ draudėjo nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies.

10.2. Byloje susiklostė situacija, kad ieÅ¡kovas gavęs visÄ draudimo įmokos sumÄ , visÄ jÄ priėmęs, reikalauja grÄ Å¾inti pagal Draudimo sutartį iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Draudėjui (atsakovei) pavėlavus sumokėti draudimo įmokÄ , pagal TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 5 dalį, draudikas turi teisę reikalauti už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ 0,04 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos.

10.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai, atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas ir tikslus, iÅ¡sprendė tarp Å¡alių kilusį teisinį ginÄÄ , be to pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas neprieÅ¡tarauja teismų praktikai Å¡ios kategorijos bylose.

10.4. IeÅ¡kinio nepagrįstumÄ , be kita ko, rodo ir tai, kad eismo įvykis įvyko 2021 m. birželio 18 d., t. y. tÄ dienÄ , kai terminas draudimo įmokai sumokėti dar nebuvo pasibaigęs, todėl nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykis įvyko draudimo įmokos mokėjimo vėlavimo laikotarpiu. Å iuo atveju vėlavimo laikotarpis prasidėjo tik 2021 m. birželio 19 d., t. y. sekančiÄ dienÄ po eismo įvykio ir tęsėsi iki draudimo įmokos sumokėjimo 2021 m. liepos 2 d. Per šį neilgÄ vėlavimo laikotarpį eismo įvykis neįvyko ir žala su atsakovės apdrausta transporto priemone nebuvo padaryta.

10.5. Tarp Å¡alių buvo susiklosčiusi praktika, kad atsakovė draudimo įmokas sumoka per mėnesį nuo sutarties sudarymo, kadangi atsakovė draudė didelį skaičių transporto priemonių ir draudimo įmokas vienu metu mokėdavo už didelį skaičių draudimo sutarčių. Atsakovės su atsiliepimu į ieÅ¡kinį į bylÄ pateikė mokėjimo nurodymÄ , įrodantį, kad mokėdama draudimo įmokas atsakovė 2021 m. liepos 2 d. vienu pavedimu ieÅ¡kovui pervedė 16 024,70 Eur draudimo įmokų sumÄ (už Å¡iai bylai aktualiÄ draudimo sutartį minėtoje sumoje tesudaro 191,66 Eur).

10.6. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovo minimos bylos buvo inicijuotos 2022 metais ir iki tol jokių teisminių bylų tuo pagrindu tarp Å¡alių nebuvo inicijuota, todėl atsakovė neturėjo pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovas keičia nusistovėjusiÄ praktikÄ ir reikalauja griežtai laikytis draudimo įmokos mokėjimo terminų.

10.7. Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų 29 punkte numatyta, kad jei draudėjas draudimo įmokos nesumoka ilgiau negu 1 mėnesį nuo Å¡ių sÄ lygų 27 punkte nustatyto praneÅ¡imo gavimo, draudikas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti draudimo sutartį. Nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovo atstovas patvirtino, jog Draudimo sutartis eismo įvykio metu galiojo, ieÅ¡kovas jos nenutraukė ir dėl vėluojamos mokėti draudimo įmokos atsakovei praneÅ¡imo nesiuntė.

10.8. IeÅ¡kovas iÅ¡davė atsakovei draudimo sutarti net nesumokėjus draudimo įmokos, todėl paties ieÅ¡kovo elgesys liudija, kad draudimo įmokos sumokėjimo momentas jai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas. Tokia aplinkybė vėliau negali tapti teisėtu pretekstu ieÅ¡kovui pasinaudoti ja, kaip galimybe susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

10.9. VisÄ draudimo įmokÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės gavo daugiau nei prieÅ¡ metus iki draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, kas aiÅ¡kiai rodo, kad nežymiai pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas ieÅ¡kovo finansinių pajamų (iÅ¡ gautos draudimo įmokos) panaudojimo draudimo iÅ¡mokos mokėjimui galimybės nesuvaržė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 18 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®vykio kaltininku nurodytas UAB „Sausumos transportas“ priklausančios transporto priemonės DAF XF440 FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. IÅ¡ Ä®prastinės TPVCAPD sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovei UAB „Sausumos transportas“ priklausanti transporto priemonės DAF XF440 FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (draudėjas UAB „Sausumos transportas“), draudimo laikotarpis nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2022 m. birželio 17 d., draudimo įmoka 191,66 Eur, draudimo įmokos sumokėjimas iki 2021 m. birželio 18 d., draudėjo praÅ¡ymu Draudimo sutartis nutraukta 2021 m. liepos 17 d. IÅ¡ mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė UAB „Sausumos transportas“ už draudimo polisÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus draudimo polisus 2021 m. liepos 2 d. sumokėjo 16 027,70 Eur.

13. IÅ¡ byloje esančio korespondento Vokietijoje pateiktų ieÅ¡kovui dokumentų nustatyta, kad draudimo iÅ¡mokos dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į ekspertizę iÅ¡vadÄ , joje nurodytÄ Å¾alos mastas, remonto darbų kainÄ ir transporto priemonės rinkos vertę. IÅ¡ „AXA Versicherung AG“ 2022 m. rugpjūčio 15 d. sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad korespondentas Vokietijoje pateikė ieÅ¡kovui apmokėti sÄ skaitÄ 3 652,69 Eur sumai, kurioje nurodyta, kad draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾intinÄ sumÄ sudaro žala nuosavybei – 2 413,32 Eur, iÅ¡laidos ekspertui – 818,01 Eur, vienkartinė iÅ¡moka, kitos iÅ¡mokos – 30 Eur, asmeninė žala – 3 261,33 Eur, administravimo mokestis – 391,36 Eur. IÅ¡ 2022 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieÅ¡kovas, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, iÅ¡mokėjo AXA VERSICHERUNG AG (duomenys neskelbtini) 3652,69 Eur dėl transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų.

14. IeÅ¡kovas 2022 m. rugsėjo 22 d. pretenzija kreipėsi į UAB „Sausumos transportas“ dėl 2 191,62 Eur sumos (60 procentų draudiminės iÅ¡mokos) atlyginimo, nurodant, kad atsakovė praleido Draudimo sutartyje numatytus draudimo įmokos sumokėjimo terminus ir laiku nesumokėjo už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ . Atsakovei nesumokėjus pretenzijoje nurodytos sumos, ieÅ¡kovas kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 3 652,69 Eur, t. y. 100 procentų sumokėtÄ iÅ¡mokÄ .

Dėl pareigos grÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokÄ , draudėjui pavėluotai sumokėjus vienkartinę draudimo įmokÄ

15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo prieÅ¡taringu vertinimu, kad atsakovės atžvilgiu, TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalis netaikytina, nes aplinkybė, kad atsakovė po įvykio sumokėjo draudimo įmokÄ pagal Draudimo sutartį, atsakovę atleidžia nuo atsakomybės pagal minėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ , nes draudikui reikalaujant grÄ Å¾inti sumokėtas sumas, pats draudimas nebeturėtų jokios prasmės ir tai bÅ«tų neproporcinga draudėjo padarytam pažeidimui. Apeliantas pažymėjo, kad TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje nurodytos bÅ«tinos sÄ lygos egzistuoja: 1) atsakovė pažeidė Draudimo sutarties sÄ lygas, iki draudimo apsaugos pradžios nesumokėjusi draudimo įmokos; 2) įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo įmoka už teikiamÄ draudimo apsaugÄ nebuvo sumokėta.

16. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ argumentuoja, kad eismo įvykis įvyko 2021 m. birželio 18 d., kai terminas draudimo įmokai sumokėti dar nebuvo pasibaigęs, todėl eismo įvykis įvyko dar neprasidėjus draudimo įmokos mokėjimo vėlavimo laikotarpiui, kuris prasidėjo 2021 m. birželio 19 d., ir tęsėsi iki draudimo įmokos sumokėjimo 2021 m. liepos 2 d.

17. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

18. TPVCAPDÄ® 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPDÄ®, yra raÅ¡ytinė, terminuota ir konsensualinė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , draudikas negali atsisakyti mokėti iÅ¡mokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 6 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Kartu teisiniame reguliavime įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal Å¡io įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas (TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalis). Taigi, įstatymas nustato teisinę kompensuojamojo pobÅ«džio sankcijÄ , kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).

19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kuriÄ draudėjas draudimo sutarties sÄ lygomis moka draudikui už draudimo apsaugÄ . Draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Ji turi bÅ«ti vykdoma tinkamai, t. y. pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu pažeidžiama sutartimi nustatyta draudimo įmokų mokėjimo tvarka, pavyzdžiui, draudimo įmoka mokama ne laiku arba ne visa, tai kvalifikuojama kaip draudėjo pareigų nevykdymas.

Dėl pareigų nevykdymo gali bÅ«ti ribojamos asmens teisės, nutraukiama sutartis, reikalaujama kompensacijos ar atlyginti nuostolius ir kt. Tokios sankcijos yra nustatytos draudėjui už pareigos mokėti draudimo įmokÄ pažeidimÄ . Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi bÅ«ti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Å ių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiÅ¡kia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).

Tai sudaro pagrindÄ draudikui, iÅ¡mokėjusiam iÅ¡mokÄ , reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas (TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡i draudiko teisė savaime nėra ribojama (veikiama) TPVCAPDÄ® nuostatų, reglamentuojančių draudimo sutarties nutraukimÄ (TPVCAPDÄ® 7 straipsnio 2 dalis), galimybės reikalauti delspinigių (TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 5 dalis) ar praneÅ¡imo draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013).

Tačiau kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , Å¡i TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiÅ¡kinama ir taikoma kartu su TPVCAPDÄ® 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų iÅ¡mokų grÄ Å¾inimas“ 2 dalyje įtvirtintais grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikÅ¡mingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPDÄ® 22 straipsnio normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį.

Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ . GrÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).

20. Byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 14 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ji įsigaliojo 2021 m. birželio 18 d. 00.00 val. Draudimo laikotarpis nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2022 m. birželio 17 d., Pagal Draudimo sutarties sÄ lygas, 191,66 Eur draudimo įmoka turėjo bÅ«ti sumokėta iki sutartyje nurodytos datos – 2021 m. birželio 18 d., tačiau nurodytu terminu draudimo įmokos atsakovė nesumokėjo. Eismo įvykis įvyko 2021 m. birželio 18 d. Atsakovė draudimo įmokÄ sumokėjo 2021 m. liepos 2 d., t. y. po 2021 m. birželio 18 d. įvykusio eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė Draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumokėjo draudimo įmokos, pripažino, kad atsakovė Draudimo sutartį vykdė ne visiÅ¡kai tinkamai.

21. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , reikÅ¡minga aplinkybe laikė, jog Draudimo sutartyje nėra atskirai aptarta draudėjo atsakomybė ir kylančios pasekmės laiku nesumokėjus draudimo įmokos, bei tai, kad nenustatyta, kad ieÅ¡kovas vėluojant atsakovei mokėti draudimo įmokas siuntė praneÅ¡imÄ dėl įmokų vėlavimo ir iÅ¡aiÅ¡kinusi atsakovei draudimo įmokos nustatytu terminu teisines pasekmes.

22. Nagrinėjamu atveju terminas sumokėti draudimo įmokÄ , Eismo įvykio dienÄ buvo suėjęs (draudimo įmoka turėjo bÅ«ti sumokėta ne vėliau nei 2021 m. birželio 17 d. 24 val., t. y. ne vėliau nei iki 2021 m. birželio 18 d.) ir atsakovė jau buvo pradelsusi sumokėti įmokÄ vienÄ dienÄ , todėl teisėjų kolegijos vertinimu bÅ«tų neprotinga reikalauti, kad atsakovei pradelsus sumokėti draudimo įmokÄ pirmÄ dienÄ , draudikas siųstų praneÅ¡imÄ draudėjui apie vėluojamÄ sumokėti įmokÄ . Tai, kad apeliantas vėliau, jau po Eismo įvykio, nepranešė atsakovei apie vėluojamÄ sumokėti draudimo įmokÄ , neturi jokios reikÅ¡mės, sprendžiant dėl iÅ¡mokėtos draudimo įmokos grÄ Å¾inimo, nes Eismo įvykis įvyko jau atsakovei pažeidus Draudimo sutartyje nustatytÄ sÄ lygÄ dėl draudimo įmokos sumokėjimo termino.

23. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog sprendžiant dėl draudiko atsakomybės pažeidus draudimo įmokos sumokėjimo terminÄ , yra reikÅ¡minga aplinkybė, kad Draudimo sutartyje nėra nenurodytos pasekmės kylančios draudikui pažeidus draudimo įmokos sumokėjimo terminÄ . Tarp Å¡alių buvo sudaryta įprastinė TPVCAPD sutartis, kurios vykdymui yra taikomos TPVCAPDÄ® nuostatos, kuriose yra nustatytos TPVCAPD sutarties Å¡alių teisės ir pareigos, reglamentuotos situacijos, kai draudėjas pažeidžia draudimo įmokos sumokėjimo terminus, todėl aplinkybė, kad Draudimo sutartyje draudikas atskirai neiÅ¡aiÅ¡kino draudėjui, kokios pasekmės kyla laiku nesumokėjus draudimo įmokų nesudaro pagrindo atleisti draudikÄ nuo atsakomybės už Draudimo sutarties sÄ lygų netinkamÄ vykdymÄ .

24. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad TPVCAPDÄ® įtvirtinta draudiko pareiga mokėti nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡mokÄ net ir tais atvejais, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, tačiau kartu nustatyta draudiko teisė reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos sumokėtas sumas. Tokiu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių atlygintinį pobÅ«dį ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, prasmę, yra siekiama užtikrinti draudiko teisėtų interesų apsaugÄ bei paÅ¡alinti galimybę draudėjui piktnaudžiauti. Tokiu bÅ«du draudėjas drausminamas, nes, draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėdamas draudimo įmokos už teikiamÄ draudimo apsaugÄ , jis prisiima su tuo susijusiÄ rizikÄ , kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , įgis į draudėjÄ atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012).

25. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad draudimo įmokos pagal sutartis buvo sumokamos per mėnesį, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad byloje nėra duomenų, jog Draudimo sutarties šalys būtų susitarusios dėl kitokių draudimo įmokų mokėjimo terminų, nei nustatyta draudimo sutartyse. Pažymėtina, kad Draudimo sutartis buvo sudaryta raštu, todėl jos pakeitimai turi būti sudaryti tokia pat forma kaip ir sutartis (CK 6.183 straipsnio 1 dalis).

26. Pirmosios instancijos teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė, įvertinęs atsakovės pateiktÄ 2021 m. liepos 2 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors Å¡iame mokėjimo dokumente yra nurodoma eilė draudimo sutarčių skirtingais numeriais, tačiau byloje nėra duomenų, tokių nenurodė ir pati atsakovė, kad už Å¡iame mokėjimo dokumente mokėjimai susiję su dokumente nurodytomis draudimo sutartimis yra atlikti vėliau nei nustatyta pačiose sutartyse, be to nėra duomenų, kad ieÅ¡kovÄ sistemingas atsakovės vėlavimas sumokėti draudimo įmokas tenkino.

27. Aplinkybė, kad apeliantas yra inicijavęs ne vienÄ bylÄ atsakovės atžvilgiu dėl iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų iÅ¡siieÅ¡kojimo (pvz. eL2-6434-1151/2022; eL2-2974-1055/2022; eL2-3570-308/2022; eL2-3786-1029/2022), patvirtina, kad apelianto netenkino atsakovės sistemingas vengimas sumokėti laiku draudimo įmokas. IÅ¡ Liteko duomenų nustatyta, jog, pavyzdžiui civilinėje byloje Nr. eL2-3786-1029/2022 Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mai 2022 m. kovo 14 d. iÅ¡davė teismo įsakymÄ , kuris 2022 m. kovo 22 d. nutartimi buvo panaikintas, Å¡alims sudarius taikos sutartį. Kaip matyti iÅ¡ praÅ¡ymo iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , kreditorius kreipėsi dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, jog atsakovė laiku nesumokėjus draudimo įmokos, nors dėl atsakovės apdraustos transporto priemonės valdytojo kaltės 2021 m. balandžio 19 d. įvykusio eismo įvykio draudėjas iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau atsakovė draudikui negrÄ Å¾ino Å¡ios iÅ¡mokos.

28. Aplinkybė, kad apeliantas yra inicijavęs ne vienÄ civilinę bylÄ dėl draudimo įmokų susigrÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakovės dėl to, kad atsakovė pažeidė draudimo įmokos terminus, patvirtina, jog atsakovei sistemingai nesumokant laiku draudimo įmokas, apeliantas nevengė sudaryti draudimo sutartis, nors ir nepritarė tokiems atsakovės veiksmams. Pažymėtina, kad Å¡i aplinkybė yra reikÅ¡minga sprendžiant dėl priteistino iÅ¡ atsakovės draudimo iÅ¡mokos dydžio, bet nepaÅ¡alina atsakovės atsakomybės už Draudimo sutarties sÄ lygos pažeidimÄ .

29. Pažymėtina, kad laiko intervalas nuo atsakovės sumokėtos draudimo įmokos ir ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos korespondentui Vokietijoje, nėra reikÅ¡mingas sprendžiant dėl atsakovės pareigos laiku sumokėti draudimo įmokÄ . TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudikas negali atsisakyti mokėti iÅ¡mokas, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų. Atsakovė vėluodama sumokėti draudimo įmokÄ Draudimo sutartyje nustatytu laiku ir nesumokėdamas draudimo įmokos už teikiamÄ draudimo apsaugÄ , prisiėmė su tuo susijusiÄ rizikÄ , kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , įgis į draudėjÄ atgręžtinio reikalavimo teisę.

30. Pagal TPVCAPDÄ® 43 straipsnį už draudimo sutarties sudarymÄ atsako transporto priemonės savininkas. Draudimo įmokų mokėjimas yra draudėjo (atsakovės) pareiga, todėl įmokos nesumokėjimas atsakovei sukelia pasekmes numatytas TPVCAPDÄ®.

31. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės procesiniuose dokumentuose minimos Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnyje reglamentuojama, kad pagal visas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis vienkartinės įmokos pagrindu visÄ sutarties terminÄ draudimo apsauga galiotų visoje Bendrijos teritorijoje. Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnyje nėra reglamentuojama, kaip teigia atsakovė, kad esant sudarytai draudimo sutarčiai, draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokos, įvykus eismo įvykiui dėl draudėjo kaltės, draudėjas yra apsaugotas nuo pareigos atlyginti draudiko nukentėjusiajam iÅ¡mokėtÄ draudimo įmokÄ , todėl Å¡ioje byloje minėta Direktyvos 2009/103/EB nuostata nėra taikoma.

32. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013), konstatuoja, kad galiojant Å¡alių sudarytai draudimo sutarčiai apeliantas, neturėdamas teisės atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui, turi teisę taikyti atsakovei TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ už Draudimo sutarties netinkamÄ vykdymÄ (laiku nesumokėtÄ draudimo įmokÄ ), t. y. apeliantas gali reikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovei grÄ Å¾inti draudiko nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau, vadovaujantis TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalimi grÄ Å¾intinos draudikui sumos dydis nebÅ«tinai turi sutapti su dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtų draudimo sumų dydžiu.

33. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad draudikui susigrÄ Å¾inant ir draudimo įmokÄ , ir praÅ¡ant draudėjo sumokėti nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtÄ Å¾alÄ , pats draudimas nebeturėtų jokios prasmės, tai bÅ«tų neproporcinga draudėjo padarytam pažeidimui. Kasacinis teismas dėl tokios situacijos yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad draudimo įmokos pavėluotas sumokėjimas ir ta aplinkybė, jog draudikas jÄ priėmė, nepaÅ¡alina draudiko regreso teisės, nes to nenustatyta TPVCAPDÄ®. Pavėluotas draudimo įmokų sumokėjimas yra sutarties pažeidimo padarinių Å¡alinimas, kuris nepaneigia sutarties pažeidimo, kaip pagrindo regreso teisei pagal TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalį įgyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2013). Atsižvelgiant į minėtÄ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , aplinkybė, kad atsakovė pavėlavusi sumokėjo draudimo įmokÄ , o apeliantas (draudikas) jÄ priėmė, nepaÅ¡alina apelianto teisės reikalauti iÅ¡ atsakovės (draudėjo) sumokėtos draudimo įmokos nukentėjusiajam sugrÄ Å¾inimo.

34. Nustačius, kad atsakovė turi pareigÄ grÄ Å¾inti apeliantui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , spręstina dėl draudikui grÄ Å¾intinos sumos dydžio. Nagrinėjamoje byloje grÄ Å¾inamos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į minėtus TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalies ir kasacinio teismo suformuluotus kriterijus, taip pat atsižvelgiant į sutarties Å¡alių tarpusavio santykius, į tai, kad ginčo Å¡alys yra juridiniai asmenys, kur vienam jų (ieÅ¡kovui) draudimas yra jo įprasta komercinė veikla (kuriam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukÅ¡tesni nei vidutiniai atidumo, rÅ«pestingumo, profesionalumo standartai), o kitam (atsakovei) – bendrovės pagrindinė veikla yra transporto paslaugos; krovinių vežimais keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimÄ , ir kt. Ginčo Å¡alims turi bÅ«ti žinomi Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos (neprieÅ¡taraujančios imperatyviosioms įstatymo nuostatoms).

35. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad svarbus ir gintinas, priteisiant kompensavimo iÅ¡laidų dalį, draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iÅ¡ draudėjų. Tik taip bÅ«tų garantuota draudikų stabili finansinė bÅ«klė, užtikrinanti efektyviÄ draudimo apsaugos teikimÄ . Tai atitinka ir draudėjų interesus, nes draudėjas transportu perveža klientų krovinius, tai neretai susiję su nuostoliais dėl eismo įvykių: transporto priemonių gedimo, krovinių arba kitokio turto žuvimo ar sugadinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2013).

36. Taip pat sprendžiant dėl grÄ Å¾intino sumos dydžio atsižvelgtina, kad atsakovė vienkartinę 191,66 Eur draudimo įmokÄ pagal Draudimo sutartį sumokėjo praėjus 13 dienų, po to kai įvyko eismo įvykis, į tai, kad atsakovei vėluojant sumokėti draudimo įmokÄ , ieÅ¡kovas Draudimo sutarties nenutraukė, ir į tai, kad apeliantas žinodamas, kad atsakovė sistemingai nesumoka laiku draudimo įmokų, nevengė sudaryti Draudimo sutartį, nors ir nepritarė tokiems atsakovės veiksmams, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovui 60 procentų reikalaujamos grÄ Å¾intinos draudimo iÅ¡mokos sumos, t. y. 2 191,61 Eur (TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 2 dalis). Toks grÄ Å¾intinas draudiko nukentėjusiajam iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydis, atsižvelgiant į Å¡alių elgesį iki Draudimo sutarties sudarymo ir po sutarties sudarymo, yra teisingas ir atitinka teisingumo, proporcingumo ir proporcingumo principus.

37. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys nurodytais argumentais tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinių palūkanų

38. Priteisus apeliantui 2 191,61 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , spręstina dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å ioje normoje įtvirtintos procesinės palÅ«kanos priskirtinos prie kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Procesinės palÅ«kanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ . Pažymėtina, kad kompensuojamosios palÅ«kanos gali bÅ«ti mokamos ir esant sutartinei ir deliktinei civilinei atsakomybei, todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti procesinių palÅ«kanų priteisimo.

39. Preziumuojama, kad CK 6.210 straipsnyje numatyti kompensuojamųjų palÅ«kanų dydžiui yra minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 straipsnis), todėl Å¡ių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apelianto reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas. Procesinės palÅ«kanos skaičiuotinos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. sausio 11 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo santykiams reglamentuoti taikytinas materialiosios teisės normas (TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalį, 22 straipsnio 2 dalį), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir apeliacinio teismo padarytas iÅ¡vadas apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ iÅ¡ atsakovės UAB „Sausumos transportas“ priteisinat 2 191,61 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2023 m. sausio 11 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimÄ arba priėmus naujÄ sprendimÄ , atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

42. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

43. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas.

44. IeÅ¡kovas pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato paslaugas rengiant ieÅ¡kinį, atstovaujant pirmosios instancijos teisme. Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Taigi, pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimalus iÅ¡laidų dydis už ieÅ¡kinio parengimÄ (2023 m. sausio 10 d.), siekė 4 497, 50 Eur (2,5×1 799 Eur), todėl ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma už advokato paslaugas yra ženkliai mažesnė nei Rekomendacijose nustatytas dydis. Taip pat ieÅ¡kovas už ieÅ¡kinį sumokėjo 83 Eur žyminį mokestį bei patyrė 256,12 Eur iÅ¡laidas už vertimÄ iÅ¡ užsienio kalbos. Tai yra iÅ¡ viso ieÅ¡kovas patyrė 839,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad vertimo iÅ¡laidos yra įstatymo priskirtos prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu teisme, todėl jos ieÅ¡kovui kompensuotinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

45. Atsakovė pateikė duomenis, kad už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme patyrė 1 149,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ymus teismui, atstovavimÄ teisme. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimalus iÅ¡laidų dydis už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ (2022 m. vasario 26 d.), siekė 4 497, 50 Eur (2,5×1 799 Eur), todėl atsakovo praÅ¡omų priteisti bendra bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra ženkliai mažesnė nei Rekomendacijose nustatytas dydis.

46. Ä®vertinus bylos sudėtingumÄ , laiko sÄ naudas darytina iÅ¡vada, kad abiejų Å¡alių praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra realios. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimai tenkinti 60 proc., ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 503,46 Eur (839,10 Eur x 60 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsižvelgiant, kad ieÅ¡kovo atmesti reikalavimai sudaro 40 proc., atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 459,80 Eur (1 149,50 Eur x 40 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93, 98 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

48. Ieškovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 583,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 Eur išlaidos už advokato paslaugas ir 83 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovė nors ir prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie patirtas išlaidas nepateikė.

49. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

50. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, į tai, kad pagal Rekomendacijų 8.9 papunktį maksimalus iÅ¡laidų dydis už apeliacinio skundo parengimÄ (2023 m. balandžio 4 d.), siekė 4 750,75 Eur (2,5× 1 900,30 Eur), todėl ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma už advokato paslaugas yra ženkliai mažesnė nei Rekomendacijose nustatytas dydis. Ä®vertinus procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sÄ naudas, į tai, kad iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintas 60 procentų, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 349,80 Eur (583 Eur x 60 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. kovo 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti ieÅ¡kovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sausumos transportas“, juridinio asmens kodas 181351531, 2 191,61 Eur (dviejų tÅ«kstančių vieno Å¡imto devyniasdeÅ¡imt vieno euro 61 ct) draudimo iÅ¡mokÄ , 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2023 m. sausio 11 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

Priteisti ieÅ¡kovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sausumos transportas“, juridinio asmens kodas 181351531, 503,46 Eur (penkių Å¡imtų trijų eurų 46 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sausumos transportas“, juridinio asmens kodas 181351531, iÅ¡ ieÅ¡kovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 459,80 Eur (keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt devynių eurų 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieÅ¡kovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sausumos transportas“, juridinio asmens kodas 181351531, 349,80 Eur (trijų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt devynių eurų 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Mockevičius

Lina Muchtarovienė

Birutė Simonaitienė