2017-06-14 Nr. AB-11996-3-61-3-03463-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1321-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03463-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 12.5.1; 12.5.5; 12.13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2015 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. S-102(7-73/2015) (toliau – ir MGK sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 68-32 (toliau – ir VMI sprendimas); 3) priimti naują sprendimą – išspręsti ginčą iš esmės.

Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. (4.65)-400-1 (toliau – ir Vilniaus AVMI sprendimas) neatleido nuo 951,26 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigių ir 160,45 Eur GPM baudos. VMI 2015 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 68-32 ir MGK 2015 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. S-102(7-73/2015) patvirtino minėtą Vilniaus AVMI sprendimą. Pareiškėja nurodė, kad GPM buvo nesumokėtas dėl jos buvusio sutuoktinio kaltės. Apie tai, kad sutuoktinis turi GPM nepriemoką, pareiškėja sužinojo, kai buvo pradėtas mokestinis patikrinimas. Pabrėžė, kad jos finansinė padėtis yra sunki, tačiau tvirtino, kad GPM ir baudą sumokėjo.

Atsakovas VMI padavė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VMI teigimu, Vilniaus AVMI 2015 m. sausio 8 d. sprendime Nr. (4.65)-400-1 detaliai nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, jog būtų pagrindas atleisti ją nuo GPM delspinigių ir baudos sumokėjimo, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 141 straipsnyje 1 dalyje numatytais pagrindais. Nurodė, kad, remiantis turimais duomenimis apie pareiškėjos turimą turtą ir pajamas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos ekonominė (socialinė) padėtis atitinka MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus kriterijus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI padavė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad sutinka su argumentais, išdėstytais VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl MGK 2015 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. S-102(7-73/2015), VMI 2015 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 68-32, kuriais patvirtintas Vilniaus AVMI 2015 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. (4.65)-400-1 atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą atleisti ją nuo GPM delspinigių ir baudos sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nustatė, kad 2014 m. gruodžio 8 d. (tuo metu, kai pareiškėja pateikė Vilniaus AVMI prašymą atleisti ją nuo GPM delspinigių ir baudos) buvo priskaičiuota 951,26 Eur GPM delspinigiai ir 160,45 Eur GPM bauda.

Teismas atkreipė dėmesį, kad sandorių sudarymo metu pareiškėja buvo santuokoje su savo buvusiu vyru ir gavo turto pardavimo pajamų už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą. Minėtos aplinkybės buvo konstatuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-581/2014. Todėl, teismo nuomone, pareiškėjos argumentai, kad ji nekalta dėl nesumokėto GPM, t. y. padaryto mokestinio pažeidimo, nepagrįsti.

Įvertinęs bylos duomenis, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėja dirba ir gauna pajamas, turi vertingo turto ir nepateikė jokių jos sunkią ekonominę (socialinę) padėtį pagrindžiančių įrodymų, kurie būtų pagrindas konstatuoti, kad jos padėtis atitinka MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte apbrėžtus sunkios ekonominės (socialinės) padėties kriterijus. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjos ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog yra MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje ir 141 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai (vienas iš pagrindų) atleisti ją nuo priskaičiuotų GPM delspinigių ir baudos sumokėjimo. Dėl to ginčijami sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais, o pareiškėjos skundo reikalavimai netenkinti.

III. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Pareiškėja pabrėžia, kad jos buvęs vyras buvo kaltas dėl susidariusios GPM nepriemokos. Pareiškėja pažymi, kad kai ji tik sužinojo apie jos buvusio vyro nesumokėtą GPM, ji pareikalavo jo minėtą mokestį sumokėti, t. y. padarė visus veiksmus, kad mokesčiai būtų sumokėti. Pareiškėja paaiškino, kad sklypas (duomenys neskelbtini), jai nebepriklauso, kadangi turėjo jį parduoti, jog galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Sodyba (duomenys neskelbtini), kuri priklauso pareiškėjai ir jos broliui, buvo paveldėta dar iki santuokos mirus močiutei. Pareiškėjos nuomone, šios sodybos, kuri yra senas medinis namas, turėjimas visiškai neįrodo pareiškėjos objektyvios galimybės sumokėti delspinigius. Pareiškėja pažymi, kad turi grąžinti skolas, susidariusias iki santuokos nutraukimo, Rusijos ir Ukrainos piliečiams. Butas (duomenys neskelbtini), priklauso vaikams. Pareiškėja atkreipia teismo dėmesį, kad visi mokesčiai yra sumokėti, valstybė žalos nepatyrė.

Atsakovas VMI padavė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymi, kad neginčijama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-581/2014 konstatuota, jog pareiškėja padarė mokestinį pažeidimą, todėl jo pagrindu buvo apskaičiuoti GPM delspinigiai ir paskirta bauda. Pabrėžia, kad nepateikta duomenų, jog pareiškėja yra registruota darbo biržoje. VMI surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėja turi pakankamai turto ir pajamų padengti mokestinę nepriemoką. Duomenų, kad ji turėtų skolų, pareiškėja nepateikė. Todėl pareiškėjos ekonominė (socialinė) padėtis neatitinka kriterijų, numatytų MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėja taip pat nepateikė duomenų apie tai, jog būtų pagrindas ją atleisti nuo GPM delspinigių ir baudos sumokėjimo, vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI padavė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad sutinka su argumentais, išdėstytais VMI atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal proceso normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Ginčas byloje kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. S-102(7-73/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 68-32, kuriuo patvirtintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. (4.65)-400-1, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja Vilniaus AVMI 2014 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą ją atleisti nuo apskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio delspinigių ir paskirtos baudos (MGK b. l. 16). Vilniaus AVMI 2015 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. (4.65)-400-1 neatleido pareiškėjos nuo 951,26 Eur GPM delspinigių ir 160,45 Eur GPM baudos sumokėjimo.

Kaip minėta, VMI 2015 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 68-32 patvirtino Vilniaus AVMI 2015 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (4.65)-400-1, o MGK 2015 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. S-102(7-73/2015) – minėtą VMI sprendimą.

Taigi byloje nagrinėtina, ar mokesčių administratorius pagrįstai neatleido pareiškėjos nuo 951,26 Eur GPM delspinigių ir 160,45 Eur GPM baudos sumokėjimo.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog GPM, dėl kurio nesumokėjimo buvo pareiškėjai priskaičiuoti minėti delspinigiai ir paskirta bauda, yra sumokėtas.

Pareiškėja, argumentuodama, kad yra pagrindas ją atleisti nuo delspinigių, nurodė, jog jos finansinė padėtis yra sunki, viena augina du vaikus.

Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad minėtos MAĮ nuostatos negali būti taikomos vien tik formaliai atsižvelgiant į mokesčių mokėtojo priklausymą tam tikrai socialinei grupei, kuriai valstybė paprastai teikia paramą. Asmuo, net ir priklausydamas atitinkamai socialinei grupei (būdamas pensininkas, bedarbis, neįgalusis ar pan.), vis tik gali turėti nemažai turto ir finansinių lėšų, o tokiu atveju jo atleidimas nuo delspinigių jau negalėtų būti pateisinamas ekonominiu ar socialiniu požiūriu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-2900/2011).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalis). Todėl aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, turi įrodyti pareiškėja.

Įvertinusi bylos duomenis apie pareiškėjos turimą turtą (MGK b. l. 24, 25–27, 28–29, 31, 32, 33–36, 37, 39, 72, 75–134, 135–136, 137–172, 173–174, 177–178, 179–180) ir nebekartodama šių duomenų, kurie detaliai išdėstyti ginčijamuose sprendimuose bei skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėja turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė gerokai viršija pareiškėjos skolą valstybės biudžetui ir kurį pardavusi pareiškėja galėtų sumokėti jai apskaičiuotą nepriemoką. Nors pareiškėja teigia, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir butas (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise nebepriklauso, tačiau likusio jos turimo turto jai pakanka sumokėti 951,26 Eur GPM delspinigius valstybei.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, jog jai būtų teikiama socialinė parama ar kad tokios paramos jai reikėtų. Bylos duomenys (MGK b. l. 17, 45–46, 46–47, 48–50, 51–52, 53–55) taip pat patvirtina, kad pareiškėja iki ginčijamų sprendimų priėmimo gaudavo pajamų. Pareiškėja nenurodė, kad neturi objektyvios galimybės dirbti ir taip gauti pajamų šiuo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-44258-726/2014 (MGK b. l. 2) patvirtinta taikos sutartis, kuria buvęs pareiškėjos vyras įsipareigojo jos auginamiems vaikams nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. mokėti po 600 Lt. Duomenų, įrodančių, kad jos vyras minėtos prievolės savo vaikams nevykdo, pareiškėja nepateikė. Nors pareiškėja teigė, kad turi finansinių prievolių pagal suteiktus vekselius Rusijos ir Ukrainos piliečiams, tačiau nedetalizavo, kokio dydžio minėtos prievolės, taip pat nepateikė, šią aplinkybę patvirtinančių duomenų.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėją būtų galima atleisti nuo priskaičiuotų GPM delspinigių, vadovaujantis MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja turi galimybę sumokėti 951,26 Eur GPM delspinigių sumą, o įrodymų, paneigiančių šią išvadą, pareiškėja nepateikė.

Pareiškėja taip pat teigia esanti nekalta dėl mokestinės nepriemokos susidarymo, dėl kurios nesumokėjimo priskaičiuoti GPM delspinigiai ir paskirta GPM bauda. Pareiškėjos nuomone, žala valstybės biudžetui nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo padaryta.

Vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, mokesčių mokėtoją galima atleisti nuo paskirtų baudų mokėjimo, jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo (MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui (MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus galima atleisti ir nuo priskaičiuotų mokėtinų delspinigių (MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl pareiškėjos argumento, kad ji nekalta dėl nesumokėtos mokestinės nepriemokos, dėl kurios priskaičiuoti delspinigiai ir bauda, yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-581/2014, turinti res judicata (lot. teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Minėtoje byloje nagrinėtas ginčas dėl Vilniaus AVMI 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-190 ir VMI 2013 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 69-38, kuriuo buvo patvirtintas minėto Vilniaus AVMI 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-190 nurodymas pareiškėjai sumokėti GPM, taip pat GPM delspinigių ir baudos sumas, nuo kurių mokėjimo pareiškėja nagrinėjamoje byloje ir prašo atleisti, teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtoje byloje nagrinėtame mokestiniame ginče GPM, GPM delspinigiai ir bauda buvo apskaičiuoti nuo gautų pajamų iš pareiškėjos buvusio sutuoktinio sudarytų automobilių pirkimo-pardavimo sandorių (už parduotą automobilį „Mercedes Benz“ S500 buvo gauta 72 700 Lt apmokestinamųjų pajamų, už parduotą automobilį „Mercedes Benz“ CLS500 – 2 000 Lt apmokestinamųjų pajamų). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs bylos duomenis, 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjos nurodyti teiginiai, jog nieko apie jos buvusio sutuoktinio automobilių pirkimo-pardavimo sandorius ji nežinojo, laikytini jos pasirinkta gynybine pozicija, kad išvengtų mokestinių prievolių vykdymo. Minėtą išvadą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėjo atsižvelgęs į tai, kad 2012 m. gegužės 23 d. paaiškinime Nr. (4.65)-339-1751 mokesčių administratoriui pareiškėja nurodė visiškai priešingas aplinkybes, t. y., jog ji žinojo tiek apie automobilio „Mercedes Benz“ S500 įsigijimą, tiek apie jo pardavimą. Teisėjų kolegijos vertinumu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-581/2014 konstatuotos nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjos argumentą, kad ji nėra kalta dėl susidariusios GPM nepriemokos. Todėl atleisti pareiškėją, vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo GPM delspinigių ir baudos nėra pagrindo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad mokesčių mokėtojui mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjus į biudžetą mokėtinos mokesčio sumos, biudžetas laiku negauna pajamų atitinkamo mokesčio forma, todėl jam (biudžetui) paprastai padaroma žala ir tokiu būdu nėra Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos sąlygos mokesčių mokėtojo atleidimui nuo delspinigių ir baudos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-773/2010).

Nagrinėjamu atveju nuo gautų pajamų už parduotus automobilius laiku nebuvo sumokėtas GPM, dėl ko priskaičiuoti GPM delspinigiai ir paskirta GPM bauda, todėl, remiantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatuotina, kad valstybės biudžetas patyrė žalą. Nustačius, kad valstybės biudžetui buvo padaryta žala, nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo GPM delspinigių ir baudos mokėjimo pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Kitų argumentų, kuriais remiantis byloje būtų galima spręsti dėl atleidimo nuo GPM delspinigių ir baudos, pareiškėja nenurodė. Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad yra pagrindas pareiškėją atleisti nuo GPM delspinigių ir baudos mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ginčijami MGK ir VMI sprendimai, kuriais patvirtintas Vilniaus AVMI sprendimas neatleisti pareiškėjos nuo GPM delspinigių ir baudos, yra teisėti ir pagrįsti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos I. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dainius Raižys