e5d5168e-3396-4d8a-96c3-e211716dad73 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamosios bylos Nr. 1-186-1150/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37004-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS Lietuvos Respublikos vardu 2022 m. vasario 24 d. Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė, sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Vilučiui, kaltinamajam R. A., jo gynėjai advokatei Linai Gervelienei, laiduotojai A. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

A. (R. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, Ukrainos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimÄ , dirbantis Lietuvos Respublikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam).

Teismas n u s t a t ė :

1. R. A. 2021 m. spalio 24 d. apie 00.00 val. Trakų r. sav., magistralinio kelio A4 „Vilnius – Varėna – Gardinas“ 27 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Varėnos kryptimi vairavo sutuoktinei D. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,21 promilės etilo alkoholio koncentracija).

2. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, gailėjosi bei iš esmės atkartojo aplinkybes, kurios nurodytos pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 122–127).

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.

4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais: 4.1. Liudytojas Arnold Grunt-Mejer apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiÅ¡kino, kad 2021 m. spalio 23 d. apie 23.30 val. gavo praneÅ¡imÄ , kad link Trakų Vokės važiuoja automobilis „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. 2021 m. spalio 24 d. apie 00.01 val. kelio „Vilnius – Varėna – Gardinas“ 27 kilometre liudytojas pastebėjo automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo Å¡alikelėje su įjungtu avariniu signalu.

Liudytojas nustatė, kad šį automobilį vairavo R. A.. Jis kalbėjo rusų kalba, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kaltinamasis prisipažino vairavęs automobilį, paaiÅ¡kino, kad vartojo alkoholį, yra susinervinęs, nes važiuoja pas savo sutuoktinę, pas kuriÄ Å¡iuo metu yra jos buvęs sutuoktinis. Kaltinamajam alkotesteriu pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 2,21 promilės neblaivumas, antruoju – 2,35 promilės neblaivumas. R. A. buvo sulaikytas, o automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į UAB „Regula“ automobilių saugojimo aikÅ¡telę (1 t., b. l. 25–28). 4.2.

Liudytoja D. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu. Å iuo automobiliu naudojasi ji, jos dukra ir retkarčiais jos sutuoktinis R. A.. 2021 m. spalio 18 d. sutuoktiniui davė minėtÄ automobilį, kadangi kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) ir savaitgalį, t. y. spalio 23-24 d., turėjo bÅ«ti Vilniuje ir į Alytų turėjo negrįžti. 2021 m. spalio 23 d. apie 20.00 val. ji paskambino savo sutuoktiniui ir pasakė, kad pas jÄ buvo atėjęs jos buvęs sutuoktinis, su kuriuo įvyko konfliktas.

Liudytoja sutuoktinio neprašė, kad pastarasis grįžtų namo į (duomenys neskelbtini). Kai ji kalbėjo su sutuoktiniu telefonu, iš pastarojo balso jautėsi, kad jis yra neblaivus. Maždaug apie vidurnaktį, jai paskambino sutuoktinis ir pasakė, kad jį sustabdė policijos pareigūnai ir automobilį gabena ant tralo į aikštelę. Tai patvirtino policijos pareigūnas, kuris taip pat pasakė, jog sutuoktinis įpūtė 2,2 promilės (1 t., b. l. 31–34). 4.3. Policijos pareigūnės Irmos Zakarauskytė tarnybiniame pranešime iš esmės nurodytos tos pačios aplinkybės, kaip ir liudytojo Arnoldo Grunt-Mejer ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (1 t., b. l. 13) 4.4.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 23 d. 23.48 val. bendruoju pagalbos centro telefonu pranešta, kad link Trakų Vokės važiuoja automobilis „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį galimai vairuoja neblaivus asmuo (1 t., b. l. 6–10). 4.5. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta yra kelio „Vilnius – Varėna – Gardinas“ 27 kilometro kelkraštyje. Automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu į Varėnos pusę (1 t. b. l. 14–22). 4.6.

IÅ¡ neblaivumo nustatymo akto teismas nustatė, kad kaltinamajam nustatyti Å¡ie neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neriÅ¡li kalba, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ (atsimerkęs ir užsimerkęs), negali (1 t., b. l. 35, 36). 4.7. IÅ¡ alkotesterio „Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0138” (patikros sertifikatas galiojantis iki 2022 m. sausio 19 d.) teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 23 d. 00.01 val. kaltinamajam pirmu pÅ«timu buvo nustatytas 2,21 promilės neblaivumas, antru pÅ«timu – 2,35 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 37–39). 4.8.

IÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o teismas nustatė, kad transporto priemonės „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas yra D. A. (1 t., b. l. 42). 4.9. IÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymos teismas nustatė, kad vidutinė transporto priemonės „Ford Galaxy“ pagaminto 2000–2006 m., vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 2 400 Eur (1 t., b. l. 43). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

6. IÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad R. A. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 2,21 promilių neblaivumas. Å ias iÅ¡vadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumÄ . Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, paaiÅ¡kino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, patvirtina policijos pareigūnų parodymai, BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys bei įvykio metu darytos automobilio fotonuotraukos. Tai, kad kaltinamajam įvykio metu buvo nustatytas vidutinis girtumas – 2,21 promilių neblaivumas – patvirtina alkoholio kiekio matuoklio rezultatai, neblaivumo nustatymo aktas bei policijos pareigūno tarnybinis pranešimas.

7. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, be to, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, žinodamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumÄ , nurodytÄ draudimÄ ignoravo, vairavo automobilį, bÅ«damas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis.

Nors vairuoti automobilį nebuvo jokios bÅ«tinybės, kaltinamasis sÄ moningai vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus. Å ie duomenys pripažįstami įrodymais, vertinami kompleksiÅ¡kai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu bÅ«du kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

8. Pripažinus kaltinamÄ jį R. A. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, toliau turėtų bÅ«ti svarstomas bausmės dydžio klausimas, tačiau, esant praÅ¡ymui kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , visų pirma, svarstomas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 9. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

10. Byloje pateiktas praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos A. V. laidavimÄ (1 t., b. l. 152–153).

11. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamÄ veikÄ , sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali bÅ«ti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pavyzdžiui, paskiriant bausmę. Vienas iÅ¡ tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali bÅ«ti ir sÄ moningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir tai yra viena iÅ¡ baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Å vedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).

12. Viena iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡ių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ , su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminÄ nuo vienerių iki trejų metų.

13. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

14. Tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sÄ lygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021; 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019).

15. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų R. A. baudžiamojoje byloje: 15.1. Nustatyta, kad BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už Å¡iame straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ kaltininkas gali bÅ«ti baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Minėtas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų grupei (rÅ«Å¡iai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinama viena iÅ¡ BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų, t. y. laidavimas galimas, asmeniui padarius nesunkų tyčinį (dėl kaltinamojo R.

A. tyčios nuosprendyje jau pasisakyta, todėl plačiau tyčios klausimas nebeanalizuojamas) nusikaltimÄ . 15.2. Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti laiduotojÄ pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ ; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, laiduotojo charakteristikÄ bei kitus duomenis; nustatoma, ar laiduotojas nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019).

Aptariant aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ : 15.2.1. Laiduotoja A. V. yra kaltinamojo sutuoktinės mama – kaltinamojo uoÅ¡vė. Tokia aplinkybė reiÅ¡kia, kad laiduotoja yra vienas iÅ¡ BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčių bÅ«ti laiduotojais. 15.2.2. Laiduotoja A. V. nedirba, Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 10); neteista (2 t., b. l. 9); administracine tvarka 5-erių metų bėgyje bausta tik kartÄ , nusižengimas pripažintas mažai pavojingu, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 8). 15.2.3.

Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022 m. vasario 10 d., A. V. nurodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta nuo 2017 m. Santykiai labai geri, gyvena vienoje laiptinėje, tad nuolat bendrauja, o kai kaltinamasis bÅ«na iÅ¡vykęs, jie dažnai susiskambina. Pokalbių metu kaltinamasis domisi laiduotojos sveikata, iÅ¡klauso laiduotojos patarimų ar pastabų, ja pasitiki. Be to, kaltinamasis jÄ vadina mama. Dėl Å¡ių priežasčių laiduotoja mano, kad ji kaltinamajam darys teigiamÄ Ä¯takÄ . Teismas neturi duomenų, kurie keltų abejones dėl A.

V. paaiÅ¡kinimų. 15.2.4. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį bÅ«ti kaltinamojo laiduotoju, sprendžia, kad A. V. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų negalėjimÄ bÅ«ti laiduotoja. Teismo vertinimu, laiduotojÄ ir kaltinamÄ jį siejantis artimas ryÅ¡is, bendravimas, kaltinamasis laiduotojÄ vadina mama, klauso jos patarimų, taip santÅ«ri ir brandi A. V. asmenybė vienareikÅ¡miÅ¡kai darys kaltinamajam teigiamÄ Ä¯takÄ . Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja kritiÅ¡kai vertino kaltinamojo padarytÄ veikÄ , iÅ¡reiÅ¡kė nusivylimÄ kaltinamuoju, tačiau aiÅ¡kiai ir argumentuotai atsakė į teisėjos ir prokuroro užduotus klausimus, nurodė, kad teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam darys siejančiu, artimu ryÅ¡iu, patarimais. 15.3.

Nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (1 t., b. l. 115). 15.4. Kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus.

Toks pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviu atsipraÅ¡ymu. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020).

Teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio, buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paliko nuoÅ¡irdžiai sutrikusio ir dėl nusikaltimo padarymo pergyvenančio asmens įspÅ«dį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali bÅ«ti sÄ lygojama gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamasis neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiÅ¡kai vertino savo poelgį.

Tad visos aptartos aplinkybės įgalina teismÄ spręsti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sÄ lyga iÅ¡pildyta ne formaliai, o realiai. 15.5. Kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu materialinės žalos nepadarė, civilinis ieÅ¡kinys byloje nepateiktas, proceso iÅ¡laidos dėl transporto priemonės nutempimo atlygintos, todėl teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju detalesnė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sÄ lygos analizė neaktuali. 15.6. Galiausiai, pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sÄ lygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, matyti, kad vertinant Å¡iÄ sÄ lygÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti iÅ¡vadÄ apie atsitiktinį padarytos veikos pobÅ«dį ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai iÅ¡vadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (iÅ¡nykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobÅ«dis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).

Kaltinamasis anksčiau neteistas (1 t., b. l. 115). Penkerių metų laikotarpyje kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 113–114). Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis dirba Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaltinamÄ jį apibÅ«dina kaip darbÅ¡tų, atsakingÄ bei nevengiantį prisiimti atsakomybę už savo veiksmus (1 t., b. l. 155). Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei iÅ¡klausęs kaltinamojo parodymų, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡ esmės padaryta nesuvaldžius emocijų ir neapgalvojus galimų pasekmių.

Nėra duomenų, kurie indikuotų, kad kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. PrieÅ¡ingai – kaltinamojo motyvacija, surinkti raÅ¡ytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamasis neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų) ir iÅ¡ esmės į nusikaltimų darymÄ nėra linkęs.

16. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios Å¡ios bylos kontekste darytų negalimÄ atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismo vertinimu, A. V. asmenybės branda, taip pat kaltinamojo motyvacija bei kritiÅ¡kas požiÅ«ris į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai iÅ¡vengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permÄ stant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal uoÅ¡vės A. V. laidavimÄ .

17. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo pajamos yra nedidelės, vertingo turto jis neturi, tačiau kritiÅ¡kai vertino savo veiksmus, suprato veikos pavojingumÄ , laiduotojos gaunamos pajamos iÅ¡ pensijos taip pat nedidelės, teismo pasitikėjimas laiduotoja gali bÅ«ti įgyvendinamas, nereikalaujant užstato. Å iuo atveju, vertintina, kad reikalavimas įmokėti užstatÄ iÅ¡ esmės neatliks reikÅ¡mingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamojo motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimÄ , yra pakankamai stiprÅ«s bei nuoÅ¡irdÅ«s.

18. Baudžiamasis įstatymas numato, kad laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Å ioje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Prokuroras praÅ¡o skirti dviejų metų laidavimo terminÄ . Teismas sprendžia, kad laidavimo tikslai bus pasiekti, taikant prokuroro siÅ«lomÄ terminÄ â€“ 2 metus. Kaltinamojo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiÅ¡kai vertina savo poelgį ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

19. Visgi, net asmenį ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kadangi prokuroras siÅ«lo kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemones, todėl teismas dėl minėto praÅ¡ymo pasisako atskirai. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo 20. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iÅ¡ esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).

Baudžiamojo poveikio priemonės gali bÅ«ti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sÄ raÅ¡e iÅ¡vardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

21. Prokuroras siūlo kaltinamajam skirti tris baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis dvejus metus;

2) konfiskuoti transporto priemonę „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3) sumokėti 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

22. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panaÅ¡iai) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

23. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino. Nustatyta, kad kaltinamasis padarė vienÄ pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam (kaltinamajam) nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bÅ«tinumo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas 2,21 promilės neblaivumas.

Ä®vertinus visus bylos duomenis bei kaltinamojo asmenybę, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principÄ .

24. Prokuroras kaltinamajam siÅ«lo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui. Su aptartu uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones prokuroro siÅ«lomu terminu kaltinamasis nesutiko, prašė Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ poveikio priemonę paskirti 1 metų terminui, kadangi tenka vežioti darbininkus į objektus, vykti dirbti į kitÄ miestÄ .

25. Pažymėtina, kad tokios kategorijos bylose, kai nusikalstama veika padaryta esant neblaiviam, draudimas vairuoti transporto priemones skirtinas privalomai, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo charakterizuojančiÄ medžiagÄ , terminas gali bÅ«ti mažinamas. Nors kaltinamasis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu nebaustas bei yra kritiÅ¡kai įvertinęs savo veikÄ , svarbu yra ir tai, kad kaltinamojo padaryta veika yra itin pavojingas KET pažeidimas, kaltinamajam buvo nustatytas 2,21 promilės neblaivumas.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro pasiÅ«lytas draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, todėl kaltinamajam nustatytinas draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui, pradžios terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo –2021 m. spalio 24 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

26. Prokuroras kaltinamajam taip pat siÅ«lo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimÄ .

27. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

28. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas. Transporto priemonė yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021).

29. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrÄ taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė – privalo bÅ«ti konfiskuojama ex lege (pagal įstatymÄ ).

30. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iÅ¡ pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtÄ , remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimÄ dėl konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

31. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruota kaltinamojo sutuoktinės D. A. vardu. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog automobilis buvo pirktas šeimai, jam periodiškai taip pat tenka juo naudotis. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. A. nurodė, jog transporto priemone naudojasi visi šeimos nariai, tame tarpe ir sutuoktinis. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis bei teisiamojo posėdžio metu duotus kaltinamojo parodymus, darytina išvada, jog minėta transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam. Kaltinamasis, kaip ir kiti šeimos nariai, ja naudojasi esant būtinumui, todėl toliau spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertės konfiskavimo.

32. Teisiamojo posėdžio metu kilo ginčas dėl transporto priemonės vertės nustatymo. Kaltinamojo gynėja prašo vadovautis byloje esančia transporto priemonių vertintojo Jono Pikūno ataskaita. Kurioje nurodyta, jog transporto priemonės „Ford Galaxy“, pagamintos 2005 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1 450 Eur (1 t., b. l. 165–183). Prokuroras teisiamojo posėdžio metu nesutiko su kaltinamojo gynėjos išreikšta pozicija, kadangi transporto priemonių vertintojo Jono Pikūno ataskaitoje nurodyta transporto priemonės vertė neatitinka jos realios rinkos vertės.

33. Teismas sutinka su prokuroro teisiamojo posėdžio metu pateiktais argumentais, o bÅ«tent tai, kad siekiant nustatyti transporto priemonės vidutinę kainÄ ir jÄ lyginant su kitomis transporto priemonėmis, pastarųjų duomenys turi kuo įmanoma labiau atitikti lyginamosios transporto priemonės bÅ«klę bei jos duomenis. Kaip matyti iÅ¡ Jono PikÅ«no ataskaitos, lyginamųjų transporto priemonių ridos neatitiko kaltinamojo įvykio metu turėtos transporto priemonės „Ford Galaxy“ buvusios ridos, prieÅ¡ingai – skirtumas tarp jų yra net nuo 61 000 km iki 93 000 km.

Transporto priemonės, su kuriomis buvo lyginama kaltinamojo transporto priemonė, registruotos anksčiau nei kaltinamojo vairuotas automobilis, todėl akivaizdu, kad lyginamųjų transporto priemonių rida didesnė. Dėl Å¡ių priežasčių, kaip teisingai pastebėjo prokuroras, nenuostabu, kad senesnių ir turinčių žymiai didesnę ridÄ automobilių rinkos vertė yra mažesnė. Todėl lyginti transporto priemones pagal Å¡ias savybes nebÅ«tų objektyvu. Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamas turto vertinimas yra atliktas netinkamai, neatskleidžia realios kaltinamojo vairuotos transporto priemonės vertės. Todėl teismas vadovaujasi įvykio metu, t. y. 2021 m spalio mėnesį, suformuota VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog kaltinamojo vairuotos transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje yra 2 400 Eur su PVM.

34. Transporto priemonė „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta nusikalstamos veikos įrankiu. Ä®vykio dienÄ transporto priemonę vairavo kaltinamasis, tačiau transporto priemonės savininkė, prieÅ¡ duodama transporto priemonę kaltinamajam, nežinojo, kad automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo bei liudytojos duotų parodymų, transporto priemone kaltinamasis naudojasi kartais, be to, už jos įsigijimÄ mokėjo ir sutuoktinė. Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad konfiskavus transporto priemonę dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, bÅ«tų sukelta daug nepatogumų tretiesiems asmenims, o bÅ«tent sutuoktinei bei jos dukrai. Tad nesant teisinio pagrindo konfiskuoti transporto priemonę iÅ¡ jos savininko, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2 400 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

35. Be aukščiau aptartų baudžiamojo poveikio priemonių prokuroras taip pat praÅ¡o kaltinamajam paskirti 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant įmokÄ sumokėti per 10 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

36. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, <...> įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . <...>. <...>, kartu nustato, jog Å¡ios įmokos sumokėjimo terminas negali bÅ«ti ilgesnis negu treji metai (BK 71 straipsnio 1 ir 3 dalys).

37. Pasisakydamas galimybės skirti kaltinamajam įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , teismas pažymi, jog viena iÅ¡ Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskirčių yra identifikuojama materialinė pagalba nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų asmenims. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nukentėjusių nėra. Teismas vertina ir tai, kad teismų praktikoje vyrauja tendencija, jog baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje paprastai taikoma tuomet, kai neskiriamos kitos baudžiamojo poveikio priemonės, pavyzdžiui, netaikomas teisės vairuoti transporto priemonės uždraudimas arba netaikoma turto konfiskacija (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-1073/2019; kt.). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad prokuratÅ«ros pozicija dėl nagrinėjamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo Å¡ioje byloje yra labiau iÅ¡imtinė, nerodanti bendros tendencijos.

38. Tad teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamajam jau ir taip paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, nenustatyta kokių nors įtariamÄ jį neigimai charakterizuojančių aplinkybių, taip pat – į baudžiamojo poveikio priemonių tikslus bei paskirtį, sprendžia, jog baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje, aptariamu atveju bÅ«tų perteklinė. Teismo įsitikinimu, paskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondÄ â€“ faktiÅ¡kai kaltinamasis, bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bÅ«tų nubaustas pinigine bausme.

Baudžiamojo poveikio priemonės orientuotos labiau į nusikalstamų veikų prevencijÄ bei užkardymÄ , o ne asmens nubaudimÄ . Nagrinėjamos situacijos kontekste teismas neįžvelgia kokių nors ypatingų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų bÅ«tina svarstyti ir trečiÄ baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 71 straipsnyje.

39. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – dokumentų (Ukrainos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 93–94), specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (1 t., b. l. 110–112) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinamos.

40. Kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. spalio 24 d. 00.01 val. iki 2021 m. spalio 24 d. 12.52 val. (1 t., b. l. 79–81, 92). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, n u s p r e n d ė : Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, R. A. (R. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos A.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimÄ be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nustatyti 2 (dviejų) metų laidavimo terminÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. A. (R. A.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ R. A. (R. A.) iÅ¡ieÅ¡koti, transporto priemonės „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , 2 400 Eur (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus eurų), valstybės naudai. R. A. (R. A.) skirtas kardomÄ sias priemones – dokumentų (Ukrainos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ , specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymÄ â€“ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtÄ dokumentÄ â€“ R. A. (R. A.) vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) – saugomÄ byloje, perduoti Lietuvos kelių policijos tarnybai perdavimui į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijÄ IÅ¡aiÅ¡kinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ R. A. (R. A.) ir laiduotojai A. V. kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus. Teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė