e5d3deb2-6ac9-48cd-9da2-e5aa68affcbd · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-492-302/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07947-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.5.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. A. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2165-619/2017 pagal ieÅ¡kovo V.

A. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Ieškovas V. A. L. patikslinu ieškiniu iš atsakovės Lietuvos Respublikos prašė priteisti 58 350,37 Eur turtinės ir 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (27 veikos), 182 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 221 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 bei 4 dalis ir jam neteisėtai buvo paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, paliekant galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžio dalį, pagal kuriÄ jis pripažintas kaltu ir nuteistas tik pagal BK 221 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 40 parų areÅ¡to. IeÅ¡kovo teigimu, jis nuo 2011 m. spalio 27 d. dėl neteisėtų atsakovų veiksmų buvo sulaikytas ir kalinamas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, kurios žemina žmogaus orumÄ LukiÅ¡kių bei Å iaulių TI kalėjimuose, Tauragės, Vilniaus, Klaipėdos areÅ¡tinėse, dėl ko jis susirgo depresija, cukriniu diabetu, hipertonine liga, pablogėjo regėjimas, kas sÄ lygojo materialinę ir moralinę žalÄ .

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-10-2-00677-2010-7 medžiagos teismas nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«roje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00677-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad ieÅ¡kovas, siÅ«lydamas gerÄ darbÄ ir uždarbį Suomijoje, už jo suteiktas paslaugas, garantuojančias tokį uždarbį ir darbo sÄ lygas, paėmęs pinigus iÅ¡ A.

A., T. S., P. R., D. K. Å¡ių paslaugų nesuteikė. PraÅ¡ymas atlikti ikiteisminį tyrimÄ dėl galimo sukčiavimo buvo pradėtas pagal nukentėjusių G. A., T. S., P. R., D. K. praÅ¡ymus. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ .Atsižvelgdamas į tai, kad nutartys skirti įtariamajam suėmimÄ grindžiamos aplinkybe, jog įtariamasis yra įtariamas 29 nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, už kurių padarymÄ gresia reali laisvės atėmimo bausmė, ne mažos turtinės pretenzijos, kurių siekdamas iÅ¡vengti įtariamasis gali bėgti nuo tardymo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, be to, nutartys motyvuotos ir tuo, kad įtariamojo nesaisto jokie socialiniai ryÅ¡iai, jis nedirba, darbo biržoje neregistruotas, neturi legalių pragyvenimui pajamų, yra iÅ¡situokęs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, slapstėsi, buvo sulaikytas Vokietijoje, kas patvirtina, kad įtariamasis turi ryÅ¡ių užsienyje, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teisėtai ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo taikyta kardomoji priemonė - suėmimas.Spręsdamas dėl kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo pagrįstumo, teismas taip pat įvertino ir tai, kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebuvo galima pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų, tai, kad ieÅ¡kovas ne kartÄ apeliaciniais skundais skundė nutartis dėl jo suėmimo ir tokie skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti, bei tai, kad kituose teismuose taip pat nagrinėjamos baudžiamosios bylos dėl analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymo.Pasisakydamas dėl iÅ¡teisinamojo nuosprendžio ieÅ¡kovo atžvilgiu priėmimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiÅ¡kia, jog tyrimo metu visi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros ar teismo atlikti veiksmai buvo neteisėti.

Å ia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, teismo nuomone, turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Ä®vertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju teismų procesiniai sprendimai iÅ¡ dalies buvo panaikinti dėl teismo atliktų procesinių pažeidimų, susijusių su bylos įrodymų visumos vertinimu ir baudžiamosios teisės normos taikymu priimant teismo nuosprendį, į tai, kad kasacinio teismo praktika dėl BK 182 straipsnio taikymo buvo nevienareikÅ¡mė ir kito, bei į tai, kad pagal BK 221 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovas vis dėlto buvo pripažintas kaltu, teismas sprendė, jog, teismams skirtingai vertinant bylos įrodymų visumÄ bei teisės normos taikymÄ , negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad buvo padaryta grubi teisės klaida, todėl pagal pateiktus įrodymus bei aplinkybes nėra pagrindo civilinės atsakomybės taikymo prasme pareigÅ«nų atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas V. A. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendis buvo pakeistas, t. y. buvo panaikinta nuosprendžio dalis dėl V. A. L. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis ir Å¡ioje dalyje buvo priimtas naujas nuosprendis – V.

A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti sukčiavimo požymių; Suvaržymai ir baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas bÅ«tent inkriminuojant BK 182 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Nesant baudžiamosios veikos požymių, toks baudžiamasis persekiojimas negali bÅ«ti pradėtas, o tuo atveju, jeigu buvo pradėtas, turėjo bÅ«ti nutrauktas. Daugelis įmonių nevykdo savo įsipareigojimų klientams, bet tai negali bÅ«ti pagrindas taikyti kardomÄ sias priemones ir pradėti baudžiamasis bylas.

Dėl netinkamo įrodymų vertinimo ieÅ¡kovo veikos kvalifikuotos kaip nusikalstamos veikos, nors tai buvo tik civilinis ginčas. PrieÅ¡ sulaikymÄ ieÅ¡kovas dirbo pagal darbo sutartį Vokietijoje slaugos gydytoju IngolÅ¡tadto miesto slaugos namuose ir gaudavo apie 3 550 Eur mėnesinį atlyginimÄ . Dėl pagrįsto ir neteisėto suėmimo jis neteko galimybės dirbti, pablogėjo jo sveikata, nuo jo nusisuko draugai ir artimieji, juo imta nebepasitikėti, pablogėjo jo reputacija, buvo patirti didžiuliai dvasiniai iÅ¡gyvenimai, dėl patirto streso dėl sÅ«naus sulaikymo ir įkalinimo insultu susirgo ieÅ¡kovo motina.

Dėl valstybės institucijų veiksmų ieÅ¡kovas patyrė žymias netektis, kurias kompensuotų 58 350,37 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. IeÅ¡kovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pateikia Å¡iuos esminius argumentus:Remiantis teismų praktika, iÅ¡teisinamasis nuosprendis ar baudžiamosios bylos nutraukimas pats savaime nepreziumuoja baudžiamojo proceso neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl vien tai, kad pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, nėra pagrindo konstatuoti, jog jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai.

Procesinis veiksmas, kuris buvo atliktas nepažeidžiant nustatytų taisyklių, negali bÅ«ti laikomas pažeidžiančiu asmens teises ar laisves. Apeliantas nei ieÅ¡kinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kokie konkretÅ«s baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai buvo padaryti. Kardomosios prievartos priemonės apeliantui buvo paskirtos siekiant užtikrinti asmens dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ ir nuosprendžio vykdymÄ taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

Visi procesiniai veiksmai buvo grindžiami atitinkamų institucijų procesiniais pažeidimais, kurie, juos peržiÅ«rint instancine tvarka, nebuvo panaikinti. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas neįrodė neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų. IeÅ¡kovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo Å¡iuos esminius argumentus:Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai nustatė, kad, sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimÄ , buvo pakankamai duomenų, sudarančių pagrindÄ manyti, jog apeliantas galėjo įvykdyti jam inkriminuojamas veikas. Ikiteisminio tyrimo metu nėra sprendžiamas kaltės klausimas, tai sprendžia teismas, kuris nagrinėja baudžiamÄ jÄ bylÄ . Apkaltinamojo nuosprendžio dalyje pakeitimas ir panaikinimas negali savaime reikÅ¡ti, kad apelianto atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai.

Apeliantas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu nebuvo visiÅ¡kai iÅ¡teisintas dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų, nuosprendžio dalis dėl BK 221 straipsnio 1 dalies buvo palikta nepakeista, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad apelianto atžvilgiu buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jam padarytÄ Å¾alÄ , be to, apeliantas nutyli, kad kitoje baudžiamojoje byloje jis buvo nuteistas už kitÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Jeigu apelianto reputacija ir pablogėjo bei pasikeitė jo santykiai su aplinkiniais, sumažėjo bendravimo galimybės, jis patyrė gėdÄ bei neigiamus iÅ¡gyvenimus, tai iÅ¡ esmės galėjo atsirasti dėl baudžiamosios bylose, kurioje jis įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir privalėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę, be to, ir dėl Å¡ios baudžiamosios bylos dalies, kuria jis buvo nuteistas pagal BK 221 straipsnį. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus. Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, taikymo sÄ lygų Nagrinėjamu atveju apeliantas ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikos valstybei reiÅ¡kia CK 6.272 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, numatančiu civilinę atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtus veiksmus.Valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugÄ nuo kitų asmenų neteisėto kėsinimosi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigÅ«nai.

Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje ypatinga reikÅ¡mė tenka žalos atlyginimo institutui. Vienas iÅ¡ Å¡iame institute nustatytų žalos atlyginimo atvejų yra specialiai reglamentuojamas žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimas. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje.CK 6.272 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytas baigtinis sÄ raÅ¡as ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų, teisėjo ar teismo veiksmų baudžiamajame procese, kurie gali bÅ«ti pripažinti neteisėtais ir už kuriuos atsako valstybė, bÅ«tent: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimas.

Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės.Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiÅ¡kinimo ir taikymo yra pakankamai iÅ¡plėtota ir nuosekli.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

Dėl to ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas. Spręsdami tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinius teismai, vadovaudamiesi CPK 176–185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus bei juos vertina kompleksiÅ¡kai, t. y. atsižvelgdamas į jų reikÅ¡mę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016).Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Dėl to faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 str. 1 d., 185 str. 1 d.). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

Dėl prievartos priemonių taikymo ieÅ¡kovui neteisėtumo/teisėtumo Apeliantas reikalavimÄ atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia aplinkybėmis dėl jo neteisėto sulaikymo, suėmimo, neteisėto nuosprendžio priėmimo bei fakto, jog jo atžvilgiu buvo priimtas iÅ¡teisinamasis teismo nuosprendis dėl veikų, kurių atžvilgiu jam buvo pareikÅ¡tas kaltinimas.Kaip jau buvo minėta, viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį yra neteisėti teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmai (ar neveikimas).Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui (vien tik) baudžiamojo proceso požiÅ«riu.

Neteisėtais veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga gali bÅ«ti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais (veiksmais) pažeista pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga (BPK 2 str.), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.1 d.). Kita vertus, spręsdamas dėl pareikÅ¡to tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikÅ¡mę baudžiamojo proceso aspektu.

Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi bÅ«ti atliekami kompleksiÅ¡kai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka.Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens iÅ¡teisinimo pagrindas; reikÅ¡minga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visÄ Å¡iÄ informacijÄ laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiÅ«riu turi įvertinti civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių iÅ¡vadų pagrindu spręsti apie pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumÄ .Nagrinėjamu atveju iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-10-2-00677-2010-7 medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«roje 2010 m. rugsėjo 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00677-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad ieÅ¡kovas V.

A. L., siÅ«lydamas gerÄ darbÄ ir uždarbį Suomijoje, už jo suteiktas paslaugas, garantuojančias tokį uždarbį ir darbo sÄ lygas, paėmęs pinigus iÅ¡ G. A., T. S., P. R., D. K., J. D., K. R.. G. M., E. Č., L. B., B. R. ir kitų asmenų, Å¡ių paslaugų nesuteikė. Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2011 m. kovo 3 d. nutarimu ieÅ¡kovas V. A. L. pripažintas įtariamuoju, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, įtariamajam skirta kardomoji priemonė – periodiÅ¡kas registravimasis policijos įstaigoje (b. b. t. 4, b. l. 16–17).

Kadangi įtariamojo V. A. L. buvimo vieta nebuvo žinoma, tÄ pačiÄ dienÄ buvo priimtas nutarimas paskelbti įtariamojo V. A. L. paieÅ¡kÄ (b. b. t. 4, b. l. 18–20). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (b. b. t. 4, b. b. 138–139). 2011 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra iÅ¡davė V. A. L. Europos areÅ¡to orderį (b. b. t. 4, b. l. 39–43). Naumburgo (Naumurg) generalinės prokuratÅ«ros 2011 m. gruodžio 8 d. pažymėjimas patvirtina, kad V.

A. L. buvo sulaikytas Vokietijoje ir išduotas Lietuvos Respublikai (b. b. t. 4, b. l. 126–127). 2011 m. gruodžio 16 d. 12.00 val. ieškovas buvo perduotas Lietuvos institucijoms (b. b. t. 4, b. l. 132–133). 2011 m. gruodžio 21 d. išduotas dar vienas Europos arešto orderis Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarties pagrindu (b. b. t. 4, b. l. 152–170). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatytas vieno mėnesio kardomosios priemonės – suėmimo, terminas, t. y. iki 2012 m. sausio 18 d. (b. b. t. 4, b. l. 94–96), kuris vėliau buvo pratęstas iki 2012 m. birželio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 27 d. (b. b. t. 5, b. l. 114-118). Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartimi V. A. L. skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarties pakeitimo į Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę (dokumentų paėmimÄ ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje) atmestas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. praneÅ¡imu apie įtarimÄ V.

A. L. praneÅ¡ta apie nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 221 straipsnio 1 dalyje padarymÄ (b. b. t. 5, b. l. 87-95). 2012 m. birželio 22 d. nutartimi leistas įtariamojo V. A. L. baudžiamasis persekiojimas už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 221 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios jis nebuvo perduotas pagal Europos areÅ¡to orderį (b. b. t. 5, b. l. 101–102). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, V.

A. L. pripažintas kaltinamuoju, kuriam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. Vilniau miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam V. A. L. pratęstas dviem mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2012 m. spalio 27 d. (b. b. t. 1, b. l. 46–56). Minėta nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi palikta nepakeista (b. b. t. 8, b. l. 63–72).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu V. A. L. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis bei 221 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimÄ turtÄ ir nepateikė deklaracijos. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi nuteistojo V. A. L. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis ir byla perduota nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacine tvarka.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi nuteistajam V. A. L. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikinta. Nutartyje konstatuota, kad V. A. L. yra nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 19 d., realia 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl nebėra suėmimo taikymo pagrindų. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendis buvo pakeistas, t. y. buvo panaikinta nuosprendžio dalis dėl ieškovo V.

A. L. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis ir Å¡ioje dalyje buvo priimtas naujas nuosprendis – V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant nukentėjusiųjų turtÄ ) iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti sukčiavimo požymių; V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant L. B., B. R. turtÄ ) iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io baudžiamojo nusižengimo požymių; nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 221 straipsnio 1 dalį Vilniaus apygardos teismas paskyrė 40 parų areÅ¡to. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ buvo įskaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas, t. y. nuo 2011 m. spalio 27 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d., ir laikyta, kad nuteistasis yra atlikęs Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ 40 parų areÅ¡to bausmę.Neteisėti pareigÅ«nų veiksmai gali bÅ«ti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 str.), tačiau pažymėtina tai, kad ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iÅ¡ gauto skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iÅ¡ tikrųjų buvo padaryta.

Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ galima tik tuo atveju, kai iÅ¡ gauto skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo turinio yra aiÅ¡kiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 str.).Nagrinėjamos bylos kontekste, vertinant pagrįsto įtarimo kaip bÅ«tinosios sulaikymo ir suėmimo teisėtumo sÄ lygos buvimÄ , akcentuotina ir tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikÄ tokį įtarimÄ pagrindžiantys faktai neturi bÅ«ti tokio paties lygmens, kaip bÅ«tina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikÅ¡ti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje).

Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014; EŽTT 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Talat Tepe prieÅ¡ TurkijÄ , peticijos Nr. 31247/96, § 58–59; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas byloje oni Kostadinov prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 37124/10, § 75–80). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju praneÅ¡imuose apie įtarimÄ iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės apie ieÅ¡kovo galimai atliktÄ nusikalstamÄ veikÄ bei nukentėjusių patirtÄ Å¾alÄ ir baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindÄ suformuluoti įtarimus ir esamoje situacijoje įtarti ieÅ¡kovÄ padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus (BK 182 str. 1 ir 3 dalys, 221 str. 1 d.) bei pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ ir imtis procesinių prievartos priemonių ieÅ¡kovo atžvilgiu (CPK 177, 185 str.).

Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas bÅ«tų negalimas, nebuvo nustatyta, todėl tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ buvo galima patikrinti faktus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytomis priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu kartÄ buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris, net ir patikrinus jo teisėtumÄ apeliacine tvarka, buvo paliktas nepakeistas, papildomai patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir tęsiamas esant realiam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika.

Kadangi baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimÄ , tai, kad galiausiai procese asmuo iÅ¡teisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).Nustačius, kad asmens baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog asmuo padarė nusikaltimÄ ir kad ikiteisminio tyrimo pradžios momentu nebuvo aplinkybių, nurodytų BPK 168 straipsnio 1 dalyje bei 3 straipsnio 1 dalyje, spręstina, ar teisėtai taikytos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrÄ sias Å¡ių priemonių skyrimo nuostatas.

Apeliantas akcentuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendis buvo pakeistas, t. y. buvo panaikinta nuosprendžio dalis dėl ieškovo V. A. L. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis ir šioje dalyje buvo priimtas naujas nuosprendis – V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti sukčiavimo požymių; V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl tai, apelianto teigimu, patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas BK 182 straipsnio pagrindu buvo pradėtas ir tęsiamas neteisėtai, be to, nepagrįstai buvo taikytos kardomosios priemonės, kurios iš esmės būtų skyrusiosios nuo tų kardomųjų priemonių, jei baudžiamoji byla būtų pradėta pagal BK 221 straipsnyje numatytas veikas, kurios yra prilyginamos baudžiamajam nusižengimui.

Teisėjų kolegija tokiems argumentams nepritaria.Pagal BPK 122 straipsnio (suėmimo skyrimo pagrindai ir sÄ lygos) 1 dalį suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis:

1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo;

2) trukdys procesui;

3) darys Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskiriamas atsižvelgiant į įtariamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.Dėl kardomosios priemonės – suėmimo, teisėtumo vertinimo Lietuvos Aukščiausiasis teismas detaliai yra pasisakęs 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016, kurioje, inter alia, nurodyta, kad:pagrįsto įtarimo, jog sulaikytas asmuo padarė nusikaltimÄ , buvimas yra bÅ«tina, tačiau nepakankama besitęsiančio suėmimo teisėtumo sÄ lyga; besitęsiančiam suėmimui pateisinti teismai turi pateikti kitus reikÅ¡mingus ir pakankamus pagrindus (pvz., EŽTT 2010 m. liepos 20 d. sprendimas byloje BalčiÅ«nas prieÅ¡ LietuvÄ (peticijos Nr. 17095/02), § 80;

Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Buzadji prieÅ¡ Moldovos RespublikÄ Â§ 102);pagal nuosekliÄ EŽTT praktikÄ gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant pabėgimo ar naujų nusikaltimų darymo pavojų, tačiau kaltinimų sunkumas savaime negali pateisinti ilgesnių suėmimo laikotarpių, be to, suėmimo tęsimas negali bÅ«ti naudojamas užbėgant už akių gresiančiai laisvės atėmimo bausmei (Didžiosios kolegijos 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas byloje Idalov prieÅ¡ RusijÄ (peticijos Nr. 5826/03), § 145);skiriant suėmimÄ , reikia atkreipti dėmesį į asmens charakterį, moralę, turimÄ turtÄ , ryÅ¡ius su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamÄ ja tvarka, ir jo tarptautinius kontaktus (2005 m. spalio 4 d. sprendimas byloje Becciev prieÅ¡ MoldovÄ (peticijos Nr. 9190/03); 1993 m. sausio 26 d. sprendimas byloje W. prieÅ¡ Å veicarijÄ (peticijos Nr. 14379/88), § 33);vertinant suėmimo bÅ«tinumÄ , atsižvelgiant į naujų nusikaltimų padarymo pavojų, pradinis elementas gali bÅ«ti ir kaltinimų sunkumas, tačiau toks pavojus turi bÅ«ti tikėtinas, o suėmimas – reikalingas siekiant jo iÅ¡vengti atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač įtariamojo (kaltinamojo) elgesį praeityje ir jo asmenybę (pvz., 2007 m. balandžio 12 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje MorkÅ«nas prieÅ¡ LietuvÄ (peticijos Nr. 29798/02).Nagrinėjamu atveju teismų nutartys dėl suėmimo skyrimo ir jo pratęsimo įtariamajam V.

A. L. Å¡iuo atveju buvo grindžiamos aplinkybe, kad įtariamasis įtariamas padaręs 29 nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, epizodus, už kurių padarymÄ gresia reali laisvės atėmimo bausmė, be to, ne mažos turtinės pretenzijos, kurių siekdamas iÅ¡vengti pastarasis gali bėgti nuo tardymo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo ir nebus įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Be to, nutartyse akcentuojama ir tai, kad įtariamasis nėra saistomas jokiais socialiniais ryÅ¡iais, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, neturi legalių pragyvenimui pajamų, yra iÅ¡situokęs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, slapstėsi, buvo sulaikytas Vokietijoje, kaltinamojo atžvilgiu kitose teismuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kuriose jis yra kaltinamas padaręs analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas.Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

IÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-684/2017 ).Tai, ar kaltinamojo (įtariamojo) laikymas suimto yra pagrįstas, turi bÅ«ti įvertinama vadovaujantis kiekvienos bylos faktais ir atsižvelgiant į jos ypatumus (Zherebin prieÅ¡ RusijÄ , § 51;

BalčiÅ«nas prieÅ¡ LietuvÄ , § 77; 2000 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Jėčius prieÅ¡ LietuvÄ (peticijos Nr.34578/97), § 93). Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad teismų nutartys, kuriomis ieÅ¡kovui buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir vėliau Å¡ios kardomosios priemonės galiojimo terminas pratęsiamas, įvertinus tai, jog Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebuvo galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, buvo priimtos pagrįstai ir yra tinkamai motyvuotos.Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiųjų G.

A., T. S., P. R. ir D. K. 2010 m. rugsėjo 13 d. praÅ¡ymÄ (b. b. t. 1, b. l. 58-59). Apeliantas buvo įtariamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , t. y. nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2010 m. rugpjūčio 28 d. sudarydamas neegzistuojančios įmonės „A. V. L. IĮ“ (įmonės kodas 121-261-332-1957) vardu dėl konsultacijų ir paslaugų suteikimo įdarbinti Suomijoje, savo naudai už neva suteiktas paslaugas įgijo nukentėjusiųjų svetimÄ turtÄ (pinigus), tačiau žadėtų paslaugų nesuteikė, teikė klaidingas konsultacijas, tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiesiems turtinę žalÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų skaičius ženkliai padidėjo. Taigi apeliantas buvo įtariamas 27 nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ ), už kurių padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ir 2 nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje (už tai, kad apgaule įgijo ne didelės vertės svetimÄ turtÄ ), atlikimu. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad įtariamasis gali bÅ«ti padaręs ir kitas nusikalstamas veikas, 2012 m. birželio 22 d. nutartimi leistas įtariamojo V.

A. L. baudžiamasis persekiojimas ir už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 221 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymÄ taip pat numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų (b. b. t. 5, b. l. 101-102). Be to, įtariamojo atžvilgiu buvo reiÅ¡kiamos ir nemažos turtinės pretenzijos. Ä®vertinę kaltinimų pobÅ«dį ir gresiančios bausmės griežtumÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, teismai pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad, siekdamas iÅ¡vengti laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir turtinių pretenzijų atlyginimo, apeliantas gali bėgti nuo tardymo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo.Kaip jau ir buvo minėta, sprendžiant dėl konkrečios kardomosios priemonės skyrimo teisėtumo, įvertintinos ir įtariamojo/kaltinamojo charakterio, moralės bei kitos savybės, ryÅ¡iai su valstybe ir tarptautiniai kontaktai.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, neturėjo pastovių legalių pajamų, nebuvo registruotas darbo biržoje, buvo iÅ¡situokęs, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nebuvo susaistytas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais su Lietuva. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, nebuvo ir duomenų, kad jis bÅ«tų deklaravęs savo iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienio valstybę. Kaltinamasis buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, todėl 2011 m. kovo 3 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ra priėmė nutarimÄ paskelbti įtariamojo V.

A. L. paieÅ¡kÄ (b. b. t. 4, b. l. 18–20). Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis slapstėsi Vokietijoje, jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra 2011 m. rugsėjo 26 d. iÅ¡davė Europos areÅ¡to orderį (b. b. t. 4, b. l. 39–43), 2011 m. gruodžio 21 d. buvo iÅ¡duotas dar vienas Europos areÅ¡to orderis Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarties pagrindu (b. b. t. 4, b. l. 152–170). Naumburgo (Naumurg) generalinės prokuratÅ«ros 2011 m. gruodžio 8 d. pažymėjimas patvirtina, kad V.

A. L. buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir 2011 m. gruodžio 16 d. 20.05 val. etapuotas į Lietuvos RespublikÄ (b. b. t. 4, b. l. 126–127). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Å¡ios aplinkybės taip pat pagrįstai leido manyti, kad, netaikius kardomosios priemonės – suėmimo, įtariamasis/kaltinamasis slapstydamasis galėjo trukdyti procesui, kas bÅ«tų neleidę įgyvendinti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Maža to, apelianto atžvilgiu Tauragės rajono apylinkės teisme ir Klaipėdos miesto teisme buvo nagrinėjamos baudžiamosios bylos dėl analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymo, kas, teisėjų kolegijos nuomone, teismams leido pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti ir jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (27 epizodai), 3 dalyje (2 epizodai) ir 221 straipsnio 1 dalyje, ir kad jis gali bėgti nuo teismo bei daryti naujas tokio pobÅ«džio nusikalstamas veikas.Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, priimtu kitoje ieÅ¡kovo atžvilgiu iÅ¡keltoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-377/2012, apeliantas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, bei, subendrinus bausmes, nuteistas 5 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo 2011 m. spalio 27 d. (c. b. t. 2, 43–70), Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 1 dalyje, bei, subendrinus bausmes, nuteistas 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kas vėlgi neleidžia abejoti teismų, priėmusių nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo ir jos pratęsimo, teisumu.

Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 19 d., o Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis – 2012 m. spalio 3 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 str. 3 d.)).Nagrinėjamo klausimo kontekste įvertintina ir tai, jog aplinkybė, kad skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjusio tų veiksmų teisėtumÄ , nors tai pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ ir neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumÄ civilinio proceso tvarka, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i aplinkybė tik papildomai patvirtina skundžiamų veiksmų teisėtumÄ .Apelianto sulaikymas ir suėmimas bei kiti procesiniai veiksmai buvo atlikti pagal BPK įtvirtintas procedÅ«ras, tuo metu pagrįstai įtariant ieÅ¡kovÄ padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, Å¡ie procesiniai veiksmai buvo grindžiami atitinkamų institucijų procesiniais sprendimais.

Kardomosios priemonės, kurios buvo paskirtos apeliantui, buvo paskirtos siekiant užtikrinti jo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ bei nuosprendžio vykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Å ių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, vertinant ieÅ¡kovo pabėgimo ar naujų nusikaltimų darymo pavojų, sudarė pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai dėl bÅ«tinybės taikyti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

Nors apeliantas neteisėtais veiksmais įvardijo ir jo nuteisimÄ , tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, padarymu, nebuvo įsiteisėjęs, nes apeliacinės instancijos teismo iÅ¡ dalies buvo panaikintas ir ieÅ¡kovui paskirta laisvės atėmimo bausmė taip ir nebuvo vykdoma. Pastebėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu nebuvo pilnai iÅ¡teisintas dėl visų jam pareikÅ¡tų kaltinimų.

Nuosprendžio dalis, kuria apeliantas pripažintas kaltas dėl BK 221 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, buvo palikta nepakeista.Vien tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu tenkino nuteistojo V. A. L. apeliacinį skundÄ ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeitė, t. y. panaikino nuosprendžio dalį dėl apelianto nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis ir Å¡ioje dalyje priėmė naujÄ nuosprendį – V. A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis iÅ¡teisino, o nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius paliko nenagrinėtus, įvertinus tai, kad kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino dėl nepilno teismų atliko inkriminuojamų veikų visapusiÅ¡ko baudžiamojo teisinio vertinimo bei baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo, savaime negali reikÅ¡ti, kad buvo padaryta esminė klaida, turėjusi įtakos ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarties turinio, teismų praktika dėl BK 182 straipsnio taikymo buvo nevienareikÅ¡miÅ¡ka, todėl teismams skirtingai vertinant bylos įrodymų visumÄ bei teisės normų taikymo klausimÄ , negalima spręsti, jog buvo padaryta grubi teisės klaida. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant Å¡alyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamÄ tvarkÄ . Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje bÅ«tina teisėta veikla.

Ji negali bÅ«ti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamÄ ja tvarka.Atsižvelgdama į tai, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti bÅ«tinos visos trys anksčiau Å¡ioje nutartyje minėtos sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika), teisėjų kolegija dėl kitų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, kaip neturinčių teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje, nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos, o atsakovės atstovės apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas jokių įrodymų teismui nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                         Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                         Romualda Janovičienė                                                                                                                                   Alvydas PoÅ¡kus