e5d2da35-f280-4e27-8cff-bcbfee4a7b2c · Alytaus apylinkės teismas

?Byla Nr. T-511-791/2020 Teisminio proceso Nr. 1-22-3-00019-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. gruodžio 16 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja V. D. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. P. patvirtinimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė : T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas J.

K. Vuličiaus karūnos teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, paskiriant jam galutinę 19 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartimi J. K. Vuličiaus karūnos teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalimi ir paskirta galutinė 8 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 24 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 24 d.

Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. gegužės 3 d. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), iÅ¡nagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktÄ socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo T. P. lygtinio paleidimo, 2020 m. lapkričio 18 d. priėmė nutarimÄ taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimÄ . Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas 2 kartÄ , Å¡iuo metu yra atlikęs daugiau kaip 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuo 2020 metų rugsėjo mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) profesijos bei mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje.

Atliekant bausmę pataisos namuose savo laisvalaikį stengiasi praleisti pozityviai, nebendrauti su neigiamÄ Ä¯takÄ darančiais asmenimis. Å iuo metu nuteistasis iÅ¡reiÅ¡kia motyvacijÄ keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ . Pataisos namuose nebaustas drausmine tvarka už pažeidimus, skatintas du kartus. Nėra stebima, jog siektų socialinės izoliacijos tarp aplinkinių asmenų. Nuteistasis palaiko gan glaudų ryšį su artimaisiais, jaučia jų palaikymÄ bei paramÄ . Savęs vertinimas racionalus, savimi pasitikintis.

Stebimas išugdytas gebėjimas prisitaikyti naujoje aplinkoje. Jis geba palaikyti pokalbį, išklausyti, yra taktiškas. Būdingas konvencinis bendravimo stilius, manipuliacija bendravime nėra stebima. Nėra linkęs analizuoti savo nusikaltimų, kalba abstrakčiai, tačiau iš esmės geba atpažinti pagrindinius veiksnius, turėjusius įtakos nusikalsti: bendravimas su netinkama kompanija, siekis pasipelnyti finansiškai, orientacija daugiau į teigiamas pasekmes sau ir aplinkiniams asmenims, minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes.

Save apibÅ«dina kaip emociÅ¡kai ramų, nekonfliktiÅ¡kÄ asmenį. Stebima, jog nuteistasis geba nustatyti problemos Å¡altinį, suvokia, jog visada yra pasirinkimas. Laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis. Bausmės atlikimo metu domisi savo resocializacijos procesu, intervencinių programų neatsisakė: turimas elgesio problemas sprendė elgesio korekcinės programos užsiėmimų metu. Tikslų siekimo gebėjimai iÅ¡ugdyti gan gerai, juos formuluoja pakankamai realistiÅ¡kai, geba įvardinti konkrečius veiksmus.

Neigiamų nuostatų jam skirtos priežiÅ«ros atžvilgiu nereiÅ¡kia, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, laikytis visuomenei bÅ«dingų elgesio normų. Savo vertybių sistemoje reiÅ¡kia Å¡eimos bei darbo svarbÄ gyvenime, tai pagrindžia. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai sumažėjo nuo 49 balų (vidutinė) iki 35 balų (žema). Komisija sprendė, kad yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis T. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kas leidžia konstatuoti, jog nuteistasis gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos.

Komisijos 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimÄ atsisakoma patvirtinti. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį:

1) vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo;

2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;

3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sÄ lygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ padarymas.

Taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus aplinkybių visumÄ (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ , nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis T. P. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ bausmės dalį, taigi, egzistuoja įstatyme numatytas formalusis pagrindas lygtiniam paleidimui. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos ir elgesio korekcijos bei psichologinio konsultavimo programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, drausminių nuobaudų neturi, už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį ir rizikos mažinimÄ paskatintas du kartus.

Bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo, jis palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais. Nurodytos aplinkybės nuteistÄ jį charakterizuoja teigiamai, visgi, jos nesudaro besÄ lyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimÄ galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir bÅ«tina nustatyti aplinkybes, įgalinančias apręsti apie akivaizdžios pažangos padarymÄ ir leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad, nors T. P. nusikalstamo elgesio rizika yra žema, Å¡iuo metu daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, dar negalima. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog Å¡iuo metu nuteistojo T. P. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema – 35 balai pagal OASys vertinimo metodikÄ , iÅ¡ kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir 15 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mÄ stymu dar galėtų sumažinti.

Pažymima ir tai, kad nuo prieÅ¡ tai buvusio 2020 m. kovo 10 d. rizikos vertinimo rizika nusikalsti tesumažėjo tik simboliÅ¡kai – vos trimis balais, kas nepatvirtina akivaizdžios nuteistojo pažangos. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir yra žema, tačiau Å¡is faktorius irgi negali bÅ«ti absoliutus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Toks nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra tik vienas iÅ¡ aukščiau paminėtų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui bÅ«tinų kriterijų.

Be to, paminėtas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas (35 balai) dar yra labai artimas vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai (41-99 balai pagal OASys vertinimo metodikÄ ). IÅ¡ teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad T. P. bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, du kartus skatintas už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį ir pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Å i aplinkybė yra asmenį charakterizuojanti teigiamai, tačiau tinkamai elgtis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga.

Tuo labiau, kad per visÄ bausmės atlikimo laikÄ nuteistasis buvo paskatintas tik du kartus, kas irgi nepatvirtina akivaizdžios nuteistojo pažangos. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad nėra stebima, kad nuteistasis pateisintų kriminalinei subkultÅ«rai bÅ«dingas nuostatas ir jas neigia, gyvena pagal savus įsitikimus, tačiau akcentuotina, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje, kas rodo, jog jis veikė pagal grupėms bÅ«dingÄ elgsenos modelį, vertybių bei nuostatų sistemÄ . Itin svarbu paminėti ir tai, kad iÅ¡ nuteistojo asmens byloje esančios Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2019 m. sausio 24 d. nutarties matyti, kad T.

P. J. K. priimant nuosprendį buvo pripažintas bendrininkų grupuotės lyderiu, o tai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad jis buvo ne eilinis nusikalstamos grupuotės narys. Å ių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius bei atsisakyti bendravimo su neigiamos reputacijos asmenimis. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis turi artimų žmonių ratÄ , su kuriais palaiko glaudžius ryÅ¡ius.

T. P. nevengia kontakto su kitais nuteistaisiais, nėra atsiribojęs, bendrauja įvairiais lygiais, pasitiki savimi, neigia autoagresyvaus ar suicidinio elgesio patirtį. Visgi jis nėra linkęs analizuoti savo nusikaltimus, kalba apie juos abstrakčiai, tačiau geba atpažinti veiksnius, turėjusius įtakos nusikalsti: bendravimas su netinkama kompanija, siekis pasipelnyti, neigiamų pasekmių minimalizavimas ir orientavimasis tik į teigiamas pasekmes. Praeityje buvo ir smurtinio nusikalstamo elgesio patirties. Bylos duomenimis nustatyta, kad T.

P. anksčiau teistas 4 kartus, be to, vengdamas teisinės atsakomybės, net kelis metus slapstėsi nuo teisėsaugos. Nors ankstesnė kriminalinė nuteistojo patirtis ir negali bÅ«ti laikoma absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau tiek, kiek ankstesni teistumai atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, ji neturėtų bÅ«ti sumenkinama. Taip pat iÅ¡lieka nuteistojo kriminogeninis veiksnys - ankstesni teistumai ir tai neabejotinai didina nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Pažymima ir tai, kad vienas iÅ¡ sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra pozityvus užimtumas ir finansinis stabilumas, teigiama darbinė motyvacija ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų Å¡altinį. T. P. yra tik pagrindinio iÅ¡silavinimo, tačiau mokytis pataisos namuose Suaugusių ir jaunimo mokykloje pradėjo tik nuo 2020 m. rugsėjo mėn., t. y. tik prieÅ¡ pat klausimo dėl jo lygtinio paleidimo svarstymÄ . Be to, duomenų apie nuteistojo legalaus darbo staÅ¾Ä iki bausmės atlikimo byloje nėra, taigi jo turima minimali darbinė patirtis bei profesinės kvalifikacijos nebuvimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Nuteistasis buvo pateikęs Komisijai G. B. IÄ® pažymÄ , kad perkeltas į (duomenys neskelbtini) namus jis bÅ«tų Å¡ioje įmonėje įdarbintas pagalbiniu darbuotoju, tačiau vertinant tÄ aplinkybę, jog laisvėje jis, bÅ«damas 42 metų amžiaus, turėjo tik minimaliÄ darbinę patirtį, o pataisos namuose ilgÄ laikÄ dirbti taip pat nepageidavo, abejotina ir tuo, kad, bÅ«damas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtÄ darbÄ , gaus bei disponuos vien tik teisėtu bÅ«du įgytomis piniginėmis lėšomis.

Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad G. B. IÄ® pažyma nėra teisiÅ¡kai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo Å¡altinį, tuo labiau, kad jo paties požiÅ«ris į darbÄ pataisos namuose kelia abejonių ir neleidžia spręsti, kad jis išėjęs į laisvę nesieks įgyti pajamų neteisėtais bÅ«dais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartÄ pasisakė dėl pažymų (praneÅ¡imų) apie nuteistųjų įdarbinimÄ deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis, tiek bÅ«damas laisvėje, tiek atlikdamas bausmę, yra orientuotas į santykius su Å¡eimos nariais bei jų puoselėjimÄ ir tai buvo įvertinta kaip apsauginis nusikalstamo elgesio veiksnys. Tokį Socialinio tyrimo iÅ¡vados teiginį teismas vertina kritiÅ¡kai, nes šį sunkų nusikaltimÄ , už kurį dabar atlieka bausmę, T. P. padarė J. K. gyvendamas kartu su drauge bei turėdamas sÅ«nų, kuriam Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, ir tai jo vis tiek nesulaikė nuo sunkaus nusikaltimo padarymo.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog vertinant nuteistojo pažangÄ atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas Å¡iuos veiksnius paÅ¡alinti.

Nuteistasis T. P. atlieka bausmę už vienÄ sunkų nusikaltimÄ , anksčiau buvo nuteistas keturis kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas jo elgesiui įtakos neturėjo, jis vėl nusikalto, kaip nurodyta Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, siekdamas gyventi geriau. Å ios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir padaryto nusikaltimo pobÅ«dis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikÅ¡mingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiama charakteristika pataisos namų administracijos Å¡iuo metu tinkamai įvertinta, nes bausmę atlikti jis perkeltas į lengvÄ jÄ grupę. Tačiau teismo nustatytų nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių visuma Å¡iuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mÄ stymÄ teigiama linkme ir daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgÄ laikÄ pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra labai didelė (bausmės pabaiga 2024 m. lapkričio 24 d.).

Ä®vertinęs visas nustatytas bei iÅ¡tirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiÅ¡kai įvertino nuteistojo T. P. asmenybę, jo elgesį ir mÄ stymo pokyčius, nutylėdama nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančius duomenis. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis T. P. vis dar neatitinka vienos iÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, bÅ«tent todėl lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos jam ir negali bÅ«ti taikomas.

Be to, Å¡iuo metu paleidus nuteistÄ jį lygtinai, bÅ«tų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebÅ«tų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Komisijos 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimÄ dėl nuteistojo T. P. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis, n u t a r i a :

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutarties nuoraÅ¡us iÅ¡siųsti nuteistajam ir prokurorui. Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėja V. D.