e5d2b661-a694-4ebd-8a0c-1ea5cc8e2c46 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-768/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20749-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 30 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo ir kolegijos pirmininko Donato Jatužio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Bronės Vidzėnienės,sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,nuteistajam S. P., jo gynėjui advokatui Arvydui Peneliui ir advokato padėjėjui Ryčiui Kazilevičiui, nukentėjusiajam J.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo: S. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taip pat S. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 243 str.Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡ S. P. nukentėjusiajam J. P. priteista 300 Eur turėtų atstovavimo iÅ¡laidų.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : S. P. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 11 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), privačioje fermų teritorijoje, smurtavo prieÅ¡ savo tėvÄ J.

P., t.y. ginčo metu, pripuolęs prie tėvo, sėdėjusio automobilyje, sudavė jam kumščiu tris kartus į veidÄ ir du kartus į kairę rankÄ , taip padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus ir minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ kairio skruosto srityje – nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po to suėmęs tėvui už treningo atlapų, bandė jį iÅ¡traukti iÅ¡ automobilio ir taip suplėšė nukentėjusiojo treningÄ .Apeliaciniu skundu S. P. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nenurodė jo (nuteistojo) kaltės formos – tyčios ir kaltės klausimo nuosprendyje atskirai neanalizavo.

Teismas ginčijamu nuosprendžiu neatskleidė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos (BK 140 str. 2 d.) sudėties ir byloje surinktus įrodymus vertino konstatuodamas tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo metu jis, pripuolęs prie tėvo, sėdėjusio automobilyje, sudavė jam smÅ«gius į veidÄ bei rankÄ , tačiau byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktines aplinkybes, kad ginčo tarp jo ir J. P. visiÅ¡kai nebuvo. Byloje apklausti 2015-04-11 įvykio vietoje dirbę liudininkai V.

K. ir G. A. patvirtino, kad minėtÄ dienÄ konflikto tarp jo ir J. P. nebuvo, nes konfliktas vyko tarp jo ir jo darbus trukdžiusios O. P.. Byloje apklausti liudininkai V. K. ir G. A. patvirtino, kad J. P. viso 2015-04-11 įvykio metu sėdėjo savo automobilyje, iÅ¡ jo iÅ¡lipęs nebuvo ir nesistengė trukdyti trÄ Å¡Å³ perpumpavimo į talpyklas darbų. Å ios aplinkybės patvirtina, kad J. P. įvykio metu savo elgesiu nesukėlė paskatos net pagalvoti apie galimus smurtinius veiksmus prieÅ¡ jį. Pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu neanalizavo ir neatskleidė dėl kokių priežasčių J.

P. patyrė sužalojimus, nenurodė kokios byloje nustatytos aplinkybės galėjo sukelti konfliktÄ tarp jo ir nukentėjusiojo J. P., kurio metu jis (nuteistasis) neva atliko smurtinius veiksmus prieÅ¡ J. P.. Taip pat teismas nesiaiÅ¡kino ir skundžiamu nuosprendžiu neatskleidė kokių tikslų jis siekė smurtaudamas J. P. atžvilgiu ir ar Å¡ie tikslai buvo pasiekti. Kadangi asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas (BK 2 str. 3 d.), o baudžiamojoje byloje kaltė turi bÅ«ti įrodyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 299 str. 2 d.), todėl jo (nuteistojo) kaltė negali bÅ«ti preziumuojama kaip tariamo konflikto tarp jo ir J.

P. ir smurto prielaida. Nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis dėl kaltės. Teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Vertinant byloje surinktus įrodymus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmos instancijos teismas, 2016-02-02 priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi tariamo konflikto prielaida, neatskleidė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., sudėties subjektyviosios pusės požymio – kaltės, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, pažeidė BPK 20 str. 1 d., 3 d., 5 d., BPK 241 str. 2 d., BPK 301 str. 1 d. nuostatas ir neatskleidęs bylos esmės priėmė nepagrįstÄ , neteisėtÄ , todėl naikintinÄ nuosprendį.

Nors pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje skundžiamo nuosprendžio dalyje nurodė, jog iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo J. P. ir liudytojos O. P. nurodytomis aplinkybėmis dėl sužalojimo atsiradimo aplinkybių, pobūdžio ir mechanizmo, tačiau teismo medicinos ekspertai netiria įvykio aplinkybių ir 2015-04-13 Specialisto išvadoje Nr.G469/15(05) pateikiama tik prielaida, kad sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku.

Kadangi prielaida nėra įrodymas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu Specialisto išvados Nr.G469/15(05) duomenis apie J. P. sužalojimus nepagrįstai prilygino ir pripažino sutampančiais (patvirtinančiais) su konflikto, įvykusio tarp jo (nuteistojo) ir J. P., bei sužalojimų atsiradimo aplinkybėmis. Apylinkės teismas nepagrįstai nevertino J. P. parodymų nenuoseklumo bylos nagrinėjimo metu ir nukentėjusiojo parodymų prieštaringumo visų įvykusių apklausų metu.

J. P. painiojasi nurodydamas įvykių eigÄ , nes 2015-04-11 pareiÅ¡kime ir tos pačios dienos apklausoje jis tvirtina, kad jis (nuteistasis), pripuolęs prie automobilio, pirma norėjo nukentėjusįjį iÅ¡traukti iÅ¡ automobilio, o nepavykus, neva sudavė J. P. smÅ«gius. Tačiau 2015-04-20 apklausoje J. P. nurodo prieÅ¡ingai ir tvirtina, kad jis (nuteistasis) pirma sudavė smÅ«gius, o tik po to bandė iÅ¡traukti iÅ¡ automobilio ir suplėšė drabužius. Bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė spalvotas įvykio vietos fotonuotraukas, kuriose matyti automobilyje sėdintis J.

P. prie praviro automobilio lango ir rankoje laikantis dideles metalui kirpti žirkles. J. P. parodymų nenuoseklumÄ atsakant į teismo užduodamus klausimus (remiantis pateiktomis fotonuotraukomis) patvirtina nukentėjusiojo parodymų, duotų bylos nagrinėjimo metu, posėdžio garso įraÅ¡as ir 2015-04-20 apklausos protokolas. 2015-04-20 apklausos protokole J. P. nurodė, kad įvykio metu iÅ¡sigando jog jis (nuteistasis) gali iÅ¡muÅ¡ti automobilio langÄ ir pasiėmė į rankas „metalines reples“ (metalui kirpti žirkles) tam atvejui, jei bÅ«tų iÅ¡muÅ¡tas stiklas ir reikės gintis.

Bylos nagrinėjimo metu apklausiant J. P. teismas uždavė klausimÄ , kodėl 2015-04-20 apklausos protokole jis nurodė, kad bijojo jo (nuteistojo), kad gali iÅ¡daužti automobilio langÄ , o nuotraukoje matomas J. P. sėdintis prie atviro automobilio lango su metalui kirpti žirklėmis rankoje. Nuosekliai, suprantamai atsakyti į teismo klausimÄ bei paaiÅ¡kinti Å¡ias aplinkybes J. P. teismui nesugebėjo, tačiau ėmė aiÅ¡kinti, kad neva tai jis (nuteistasis) užėjo iÅ¡ kitos automobilio pusės, kur langai buvo uždaryti ir neva ten kėsinosi daužti langÄ , neva tai jis (nuteistasis) bandė atidaryti ne vairuotojo, bet galines automobilio dureles ir pro jas iÅ¡traukti J.

P.. Bylos nagrinėjimo metu apklausiant J. P. ir teismui uždavus klausimÄ , kokie konkrečiai necenzÅ«riniai žodžiai buvo panaudoti jo atžvilgiu ir po to patikslinus ar iÅ¡ viso necenzÅ«riniai žodžiai 2015-04-11 buvo naudoti, J. P. patvirtino, kad įvykio dienÄ necenzÅ«rinių žodžių jo atžvilgiu jis (nuteistasis) nevartojo. Tokiu bÅ«du teismo posėdžio apklausos metu J. P. paneigė savo duotus parodymus 2015-04-11 pareiÅ¡kime ir tos pačios dienos apklausoje. Kadangi Å¡iuos parodymus užfiksavo policijos tyrėjas S. K. ir tyrėja V.

R., todėl iÅ¡kilo pagrįsta abejonė dėl nukentėjusiojo J. P. duotų parodymų 2015-04-11 ir 2015-04-20 apklausų metu patikimumo ar gavimo teisėtumo. Prašė iÅ¡kviesti bei apklausti liudininku tyrėjÄ S. K., kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta, kokiomis aplinkybėmis bylos medžiagoje atsirado J. P. parodymai, kuriuos teismo posėdžio metu neigia pats nukentėjusysis. Nors pirmosios instancijos teismas tenkino šį praÅ¡ymÄ , bet tyrėjui S. K. neatvykus į sekantį bylos nagrinėjimo posėdį, pakartotinÄ praÅ¡ymÄ apklausti S. K. teismas nepagrįstai atmetė.

Tokiu bÅ«du pirmos instancijos teismas nepagrįstai paliko J. P. parodymų prieÅ¡taravimų atsiradimo aplinkybes neiÅ¡tirtas. Apkaltinamajame nuosprendyje J. P. parodymų prieÅ¡taringumas nebuvo teismo vertinamas, netgi prieÅ¡ingai, J. P. parodymai skundžiamu nuosprendžiu pripažinti nuosekliais viso proceso metu. Kadangi skundžiamu 2016-02-02 nuosprendžiu J. P. parodymų prieÅ¡taravimai liko nepaÅ¡alinti ir neįvertinti, bet priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pirmosios instancijos teismas pažeidė in dubio pro reo principÄ , pagal kurį sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Nors teismas nustatė, kad jo (nuteistojo) ir J. P. bei O. P. santykiai konfliktiÅ¡ki, bet priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį neįvertino, kad 2015-04-11 ir 2015-04-20 apklausų metu ir tesimo posėdyje davusi parodymus O. P. turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi. O. P. parodymai laikytini neobjektyviais. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad O. P. parodymai prieÅ¡tarauja paties J. P. parodymams, nes 2015-04-11 apklausos metu O. P. nurodė, kad įvykio dienÄ jis (nuteistasis) plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais, tačiau Å¡ias faktines aplinkybes paneigė pats J.

P., duodamas parodymus teismo posėdžio metu. O. P. parodymai yra prieštaringi. 2015-04-11 ji nurodė, kad įvykio metu jis (nuteistasis) neva pripuolęs prie automobilio, kuriame sėdėjo J. P., atidarė duris ir bandė nukentėjusįjį ištraukti, o kadangi nepavyko, tai sudavė J. P. penkis smūgius. Tačiau 2015-04-20 apklausos metu O. P. nurodė priešingas įvykio aplinkybes ir teigė, kad įvykio metu jis (nuteistasis) priėjo prie automobilio, atidarė vairuotojo dureles, sudavė smūgius J.

P. ir tik po to bandė nukentėjusįjį iÅ¡traukti iÅ¡ automobilio. Teismas nepagrįstai policijos pareigÅ«nų M. N. ir D. D. parodymus pripažino netiesioginiais įrodymais, neva patvirtinančiais J. P. parodymus apie tai, kad prieÅ¡ jį buvo smurtauta, nes pirma, policijos pareigÅ«nai tarnybiniuose praneÅ¡imuose fiksavo ir teismo posėdžio metu davė parodymus apie įvykio aplinkybes, kurias jiems nurodė tas pats informacijos Å¡altinis – J. P., taigi policijos pareigÅ«nų nurodyta informacija apie tariamÄ smurtÄ yra tiek teisinga, kiek teisingi paties J.

P. parodymai. Tačiau byloje yra pakankamai paties J. P. parodymų prieÅ¡taravimų, todėl gautus iÅ¡ to paties informacijos Å¡altinio policijos pareigÅ«nų M. N. ir D. D. parodymus laikyti netiesioginiais smurto įrodymais nėra teisinga. Antra, bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad minėti policijos pareigÅ«nai 2015-04-11 buvo iÅ¡kviesti į įvykio vietÄ ne dėl smurto, bet pilamų trÄ Å¡Å³, tačiau skundo dėl pilamų trÄ Å¡Å³ nei O. P., nei J. P. neparašė, nes pareigÅ«nams pamačius J.

P. skruosto įbrėžimus ir užsiminus apie galimÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę, pilamos trÄ Å¡os buvo pamirÅ¡tos ir paraÅ¡ytas skundas dėl tariamo sužalojimo. J. P. sužalojimus policijos pareigÅ«nai užfiksavo ne įvykio vietoje, bet praėjus ne mažiau kaip pusvalandžiui po to, kai J. P. su O. P. iÅ¡vyko iÅ¡ įvykio vietos ir atvyko į J. P. namus. Å iÄ faktinę aplinkybę teismas turėjo įvertinti kartu su O. P. parodymais, duotais teismo posėdyje, apie tai, kad jų automobilyje visada yra metalinių žirklių, vamzdžių ir kitokių priemonių atvejui, jei reikėtų apsiginti.

Šias faktines aplinkybes taip pat patvirtina J. P. ir O. P. parodymai bei fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas J. P., sėdintis savo automobilyje prie atviro lango ir laikantis rankoje dideles metalui kirpti žirkles. Neabejotinai J. P. su O. P. ir policijos pareigūnams vykstant į J. P. namus didelės metalui kirpti žirklės buvo J. P. automobilyje, todėl mažiausiai pusvalandį važiuojant automobiliu kaimo keliu iš įvykio vietos pačiam J. P., o taip pat ir O. P. buvo reali galimybė susižaloti patiems tomis metalinėmis žirklėmis ar kitais metaliniais daiktais, kurie, remiantis O.

P. parodymais, visada yra vežiojami jų automobilyje. Nors pirmosios instancijos teismo nuomone tai, kad prieÅ¡ J. P. įvykio vietoje jis (nuteistasis) naudojo smurtÄ , patvirtina teismo posėdyje iÅ¡klausytas Bendrosios pagalbos centro pateiktas įraÅ¡as apie iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykį, tačiau iÅ¡analizavus įraÅ¡Ä yra akivaizdu, kad O. P. skundžiasi ne smurtiniais veiksmais, o neva ant jos žemės pilamomis trÄ Å¡omis. Ä®raÅ¡as atskleidžia, kad O. P., nesulaukdama pareigÅ«nų po pirmojo savo skambučio dėl ant jos žemės pilamų trÄ Å¡Å³, paskambinusi į Bendrosios pagalbos centrÄ antrÄ kartÄ , jau praneÅ¡a apie pasikėsinimÄ užmuÅ¡ti žmogų, kadangi tokiu atveju policijos pareigÅ«nai turi reagavimo prioritetÄ ir greičiau iÅ¡vyksta pagal iÅ¡kvietimÄ .

O. P., prisiskambinusi į Bendrosios pagalbos centrÄ antrÄ kartÄ , nepamirÅ¡o operatorei paminėti aÅ¡tuonių teismų, apspardytos maÅ¡inos, bet kad buvo suduoti smÅ«giai ir kokia forma jie buvo suduoti J. P. nurodyta nebuvo. Teismas nepagrįstai pokalbio su Bendrosios pagalbos centru įraÅ¡o duomenis pripažino tiesioginiu smurto prieÅ¡ J. P. įrodymu, kadangi O. P. yra suinteresuota bylos baigtimi. Taip pat pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nors liudytoja V. L. tiesiogiai įvykio nematė, bet jos apklausa teismui netiesiogiai patvirtino faktines aplinkybes, kad prieÅ¡ J.

P. jis (nuteistasis) naudojo smurtÄ . Tačiau tokios teismo iÅ¡vados negalima pripažinti nei pagrįsta, nei teisinga, nes vieno liudytojo parodymai apie tai, kÄ jis sužinojo iÅ¡ kito liudytojo, negali patvirtinti J. P. ir O. P., esančių ne tik suinteresuotais bylos baigtimi, bet ir pačiu informacijos Å¡altiniu kitam liudytojui (V. L.), parodymų dėl esminių bylos aplinkybių patikimumo ir jo (nuteistojo) kaltės įrodymų pakankamumo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, byloje apklausti liudytojai V. K. ir G.

A. nei patvirtino, nei paneigė kaltinime nurodytų aplinkybių ir Å¡ie liudytojai iÅ¡ esmės patvirtino, jog įvykio vietoje buvo konfliktas tarp S. P. ir O. P., bet jokio smurto jie nematė, nes buvo užsiėmę savais darbais. Tačiau, duodami parodymus teismo posėdžio metu V. K. ir G. A. nurodė, kad jis (nuteistasis) neturėjo net prielaidos smurtui prieÅ¡ J. P., kadangi J. P. visÄ laikÄ sėdėjo savo automobilyje, darbų netrukdė, nesiginčijo ir buvo pasyvus visų įvykių stebėtojas.

Taip pat nuteistasis teigia, kad toje situacijoje bÅ«tent O. P. ir nukentėjusysis J. P. sukėlė realų pavojų įvykio vietoje dirbusių žmonių gyvybei ir sveikatai bei gamtai, nes O. P. stengėsi iÅ¡traukti žarnÄ , per kuriÄ bėgo nuodingi chemikalai (trÄ Å¡os) ir tokie veiksmai užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 294 str. 2 d., 148 str. 1 d. ir 187 str. 2 d., tačiau apylinkės teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė tenkinti.

Prokurorė ir nukentėjusysis prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo S. P. apeliacinis skundas atmetamas.BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006). Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ių reikalavimų teismas, pripažindamas S. P. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino.Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad jo kaltė dėl nusikalstamos veikos neįrodyta. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir iš naujo įvertinusi byloje surinktus duomenis, sutinka ne su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, o su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. P. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo yra įrodyta.

Å i iÅ¡vada pagrįsta nukentėjusiojo J. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, liudytojų O. P., V. L., liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų M. N. ir D. D. parodymais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.Nors nuteistasis savo kaltę neigia, tačiau faktiniais bylos duomenimis yra nustatyta, kad S. P. 2015 m. balandžio 11 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), privačioje fermų teritorijoje, kilusio konflikto metu pripuolęs prie tėvo J.

P., sėdėjusio automobilyje, sudavė jam kumščiu tris kartus į veidÄ ir du kartus į kairę rankÄ , taip padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus ir minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ kairio skruosto srityje, po to suėmęs tėvui už treningo atlapų, bandė jį iÅ¡traukti iÅ¡ automobilio ir taip suplėšė nukentėjusiojo treningÄ . Å iais S. P. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad nukentėjusiojo J.

P. ir liudytojos O. P. parodymai yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jais vadovavosi, tačiau su Å¡iais skundo argumentais nesutiktina. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytoja O. P. nuosekliai teigė, kad tarpusavio konflikto dėl trÄ Å¡Å³ pylimo į O. P. žemėje esančias talpas metu S. P., pribėgęs prie automobilio, kuriame sėdėjo J. P., sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis smÅ«gius į kairę veido pusę ir kairę rankÄ .

Tai, ar nukentėjusiajam pirmiausia buvo suduoti smÅ«giai, ar pirmiau S. P. bandė jį iÅ¡traukti iÅ¡ automobilio ir suplėšė treningÄ , taip pat tai, ar įvykio metu buvo vartojami necenzÅ«riniai žodžiai, nėra esminės aplinkybės, kurios keltų abejonių dėl nukentėjusiojo ir liudytojos O. P. parodymų patikimumo. Patį konfliktÄ , jo kilimo priežastis ir eigÄ nukentėjusysis J. P. ir liudytoja O. P. nurodė nuosekliai ir Å¡ie parodymai iÅ¡ esmės nesutampa su nuteistojo parodymais tik toje dalyje, kurioje S. P. neigia smurtavęs J.

P. atžvilgiu. Apeliaciniame skunde nuteistasis kelia versijÄ , kad susižaloti nukentėjusysis galėjo automobilyje esančiais įrankiais jau po to, kai iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų nuotraukų, tarp kitų įrankių, nukentėjusysis turėjo ir metalines žirkles. AukÅ¡tesnysis teismas Å¡iuos S. P. argumentus laiko tik nepagrįstomis prielaidomis ginantis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, kadangi tokias nuteistojo nurodomas aplinkybes paneigia nukentėjusiojo ir liudytojos O.

P. parodymai, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo. Aplinkybę, kad bÅ«tent S. P. sužalojo J. P. patvirtina ir byloje esantis Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡as bei jo apžiÅ«ros protokolas (1 t., 154-157 b.l.), iÅ¡ kurių matyti, kad antrÄ kartÄ paskambinusi pagalbos telefonu O. P. pranešė, jog sÅ«nus muÅ¡a tėvÄ . Tai galima suprasti iÅ¡ jos operatoriai iÅ¡sakytų žodžių „žmogų užmuš“, „sÅ«nus tėvÄ â€œ, „spardo ir laukia kol iÅ¡lips“. VisiÅ¡kai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog O.

P. pagalbos telefonu antrÄ kartÄ skambino praneÅ¡dama apie smurtÄ tik tam, kad greičiau atvažiuotų policijos pareigÅ«nai dėl pilamų trÄ Å¡Å³. TokiÄ nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ paneigia bylos įrodymai, patvirtinantys smurto panaudojimo faktÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, S. P. smurtavimo faktÄ prieÅ¡ tėvÄ netiesiogiai patvirtina ir liudytojų V. L., M. N. ir D. D. parodymai, kurie sutampa tiek tarpusavyje, tiek su nukentėjusiojo ir liudytojos O.

P. parodymais, pripažintais nuosekliais, todėl laikytini patikimais ir logiÅ¡kais. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir liudytojos O. P. amžių, įvykio metu patirtÄ stresÄ , smulkÅ«s neatitikimai jų parodymuose negali bÅ«ti priežastimi juos vertinti kaip nepatikimus. Pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. P. ir liudytojos O. P. parodymais nesuteikia ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 469/15(05), kurioje konstatuota, kad odos nubrozdinimai ir minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas kairio skruosto srityje J.

P. padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2015-04-11, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trijų smÅ«gių pasekoje (1 t., 24 b.l.). Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nepagrįstai nesirėmė liudytojų V. K. ir G. A. parodymais. Kaip matyti iÅ¡ parodymų turinio, minėti liudytojai tik patvirtino, kad vyko konfliktas tarp O. P. ir S. P. dėl trÄ Å¡Å³ pylimo, tačiau abu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje nurodė nematę, jog nuteistasis bÅ«tų mušęs savo tėvÄ J.

P.. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad liudytojų V. K. ir G. A. parodymai nei patvirtino, nei paneigė kaltinime nurodytų aplinkybių. Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, kad nagrinėjamo incidento metu dėl agresyvių ir neteisėtų liudytojos O. P. ir nukentėjusiojo J. P. bendrų veiksmų nukentėjo pats nuteistasis. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp nuteistojo ir jo tėvų vyksta nuolatiniai nesutarimai ir jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški.

Nustatyta, kad 2015-04-11 konfliktas pirmiausia įvyko tarp O. P. ir S. P., kurio metu liudytoja bandė neleisti į ant jos žemės sklypo esančias talpas, priklausančias nuteistajam, pilti trÄ Å¡as. O. P. Å¡iuo atveju turėjo teisę reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus. Å ie iÅ¡dėstyti faktai rodo ir dar kartÄ patvirtina, kad bÅ«tent nuteistasis, o ne jo tėvai elgėsi neteisėtai. Be to, jokių duomenų, kad S. P. dėl O. P., o tuo labiau dėl J. P., kuris sėdėjo automobilyje ir nebuvo iÅ¡ jo iÅ¡lipęs, veiksmų bÅ«tų patyręs kokios nors žalos nėra, todėl nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistasis tapo įvykusio konflikto auka.Skunde apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jo kaltės bei nesiaiÅ¡kino ir skundžiamu nuosprendžiu neatskleidė kokių tikslų jis siekė smurtaudamas J.

P. atžvilgiu ir ar Å¡ie tikslai buvo pasiekti. BK 140 str. 2 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris muÅ¡damas, ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å io straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ , pasireiÅ¡kiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stÅ«mimu, tempimu, laužimu ir panaÅ¡iais veiksmais. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. iÅ¡kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 str. 2 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 2 d. nurodyti padariniai ir jų nori.

Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 2 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti. IÅ¡ tikrųjų pirmosios instancijos teismas nenurodė nuteistojo S. P. kaltės formos – tyčios – ir jo kaltės klausimo atskirai skundžiamame nuosprendyje neanalizavo. Kaip jau minėta, bylos įrodymai patvirtina, kad fizinis nuteistojo kontaktas su nukentėjusiuoju buvo.

Ir nors nuteistasis S. P. neigia tėvui sudavęs smÅ«gius, tačiau atsiradę padariniai – specialisto iÅ¡vadoje nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai – tokius nuteistojo parodymus paneigia bei patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jam buvo suduoti ne mažiau kaip trys smÅ«giai į kairę veido pusę bei ne mažiau kaip du į kairę rankÄ . IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad S. P. konflikto metu veikė tiesiogine tyčia, o suduotų smÅ«gių skaičius ir kilę padariniai rodo, kad jis suvokė pavojingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad jam esant žymiai jaunesniam ir fiziÅ¡kai stipresniam už nukentėjusįjį dėl jo veikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai ir jų nenorėjo.

Smurtavimo motyvas ir tikslas nėra Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties dalis, todėl įrodinėjami tik tada, kai jie apraÅ¡yti BK specialios dalies straipsnio dispozicijoje. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad S. P. smurto tėvo atžvilgiu kilus jų tarpusavio konfliktui. Paprastai tokiais atvejais smurtaujantis asmuo atlikdamas smurtinio pobÅ«džio veiksmus iÅ¡lieja savo pyktį nukentėjusiojo atžvilgiu, demonstruoja savo pranaÅ¡umÄ , siekia įskaudinti, sužaloti, sukelti fizinį skausmÄ ir pan. Dažnai tokiais atvejais smurtinio pobÅ«džio veika padaroma spontaniÅ¡kai, kilus konfliktui, todėl veikos motyvas ir tikslas nekonkretizuojami.

Aukščiau aptarti ir apeliacinės instancijos teismo dar kartÄ iÅ¡analizuoti įrodymai, papildydami bei patvirtindami vieni kitus, sudarė nuosekliÄ bei logiÅ¡kÄ grandinę, kuri susiejo visus įrodymus į vienÄ S. P. kaltę patvirtinančiÄ Ä¯rodymų visumÄ . Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė, todėl nesutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. 1 d., 3 d., 5 d., 241 str. 2 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas.Apylinkės teismas, skirdamas bausmę S. P., tinkamai taikė BK 54 str. nuostatas, nurodė iÅ¡samius motyvus dėl laisvės apribojimo bausmės skyrimo, su kuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, paskirtoji bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ir pakankama pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: atmesti nuteistojo S. P. apeliacinį skundÄ . Kolegijos pirmininkas             Donatas Jatužis Teisėjai             Bronė Vidzėnienė              Algirdas Gaputis