N-575-559-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-559/2012

Teisminio proceso Nr.4-61-3-00022-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 42.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties D. R. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros (toliau – ir Institucija) 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimu D. R. D. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 512 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 1 500 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda D. R. D., UAB „Ekoportas“ direktoriui, skirta už tai, kad bendrovė 2010 m. vykdė gamybinę veiklą pažeisdama Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimo Nr.4.7-V-02-Šv-03 II dalies sąlygas, t. y. jis nustatytu laiku neatnaujintas, taip pažeidžiant Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs D. R. D. skundą, 2011 m. vasario 25 d. nutarimu jo netenkino. Teismas nustatė, jog UAB „Ekoportas“ TIPK leidimas išduotas su sąlyga, t. y. bendrovei nustatyta pareiga iki 2009 m. spalio 31 d. pateikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui paraišką TIPK leidimui atnaujinti. Pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 53.2 punktą TIPK leidimas atnaujinamas leidime nustatytais atvejais ir terminais, tačiau bylos duomenys rodo, kad UAB „Ekoportas“ į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą su prašymu nei dėl TIPK leidimo atnaujinimo, nei dėl jo panaikinimo nesikreipė, duomenų, kad UAB „Ekoportas“ būtų likviduota ar jai būtų iškelta bankroto byla, nėra. Teismas pažymėjo, jog pagal UAB „Ekoportas“ 2010 m. vasario 4 d. pateiktų 2009 metų atliekų apskaitos metinės ataskaitų duomenis, bendrovė 2010 m. sausio 1 d. turėjo 11,68 tonų rūšiuotų plastikinių pakuočių atliekų ir 9,82 tonų antrinių žaliavų. Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad UAB „Ekoportas“ 2010 metais naudojo objektą – antrinių medžiagų (plastikinių, kombinuotų ir mišrių pakuočių) perdirbimo cechą, esantį (duomenys neskelbtini), Jauniūnų seniūnijoje, Širvintų rajone, be TIPK leidimo, taip pažeisdamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 56.2 punkto reikalavimus. Teismas pabrėžė, jog pagal minėtų taisyklių 25 punkto, 26 punkto ir 54 punkto nuostatas paraišką TIPK leidimui gauti ir atnaujinti teikia veiklos vykdytojas, o ne objektų savininkas, todėl ta aplinkybė, kad nuo UAB „Ekoportas“ TIPK leidimo išdavimo dienos pasikeitė mechaninių dirbtuvių, arkinio sandėlio, o taip pat žemės sklypo, kuriame yra antrinių medžiagų (plastikinių, kombinuotų ir mišrių pakuočių) perdirbimo cechas, savininkai, nagrinėjamu atveju pareiškėjo veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi.

III. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, D. R. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje turėjo būti nustatyta, kad UAB „Ekoportas“ 2010 m. vykdė ūkinę-komercinę veiklą ir (ar) naudojo objektus, kuriems eksploatuoti būtina TIPK leidimas, tačiau tai nebuvo nustatyta. Teigia, kad teismui buvo pateikta informacija, iš kurios matyti, kad bendrovėje 2010 m. dirbo tik vienas darbuotojas, be to, pateikti teismui dokumentai įrodo, jog bendrovėje buvusioje vykdytoje veiklos vietoje neturėjo jokio tam reikiamo nekilnojamojo turto ir įrenginių, o ataskaita už 2009 m. veiklos 2010 m. nepagrindžia. Tai, kad bendrovė nėra išregistruota iš juridinių asmenų registro, jai neiškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama nereiškia, kad bendrovė 2010 m. vykdė veiklą. Pažymi, jog esamoje situacijoje UAB „Ekoportas“ negali būti laikomas veiklos vykdytoju Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 5.1 punkto prasme.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti palaikydama apygardos administracinio teismo nutarties motyvus. Papildomai nurodo, jog atliekų apskaitos metinė ataskaita patvirtina, kad UAB „Ekoportas“ 2010 m. saugojo 11,68 t rūšiuotų plastikinių pakuočių atliekų, o atliekų saugojimas – tai atliekų tvarkymo veikla, kuriai būtina turėti TIPK leidimą, tačiau UAB „Ekoportas“ jo neturėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pirmiausia pasakytina, jog administracinio teisės pažeidimo byla teisme nagrinėjama tik to asmens atžvilgiu, ir tik tokio kaltinimo ribose, pagal kurį medžiaga perduota teismui pagal administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą ir jo pildymas naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis teisme negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N15-1022/2005, N1 -976/2006, N575-1801/2011 ir kt.). Šiuo atveju D. R. D., UAB „Ekoportas“ direktorius, atsakomybėn patrauktas už tai, jog 2010 m. rugpjūčio 30 d. nustatyta, kad bendrovė 2010 m. vykdė gamybinę veiklą pažeisdama TIPK leidimo Nr.4.7-V-02-Šv-03 II dalies sąlygas (atnaujinti leidimą ne vėliau kaip iki 2009 m. spalio 31 d.), t. y. leidimas nustatytu laiku neatnaujintas, taip pažeidžiant Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus.

ATPK (redakcija, galiojusi ginčijamo pažeidimo padarymo metu) 512 straipsnio 2 dalis numatė, jog administracinę atsakomybę užtraukia tokios alternatyvios veikos: 1) ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų eksploatavimas neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose; 2) ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų eksploatavimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus. Taigi matyti, jog būtent už pastaruosius veiksmus apeliantas ir patrauktas atsakomybėn, todėl šiuo atveju, kaip teisingai nurodo D. R. D., pirmiausia nustatytina, ar UAB „Ekoportas“ 2010 m. vykdė gamybinę veiklą.

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėse (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) nurodyta, jog leidimas – dokumentas – suteikiantis teisę jame nustatytomis sąlygomis vykdyti ūkinę veiklą arba eksploatuoti įrenginį ar jo dalį (5.9 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad TIPK leidimas Nr.4.7-V-02-Šv-03 išduotas ūkinės veiklos objektui – UAB „Ekoportas“ antrinių medžiagų (plastikinių, kombinuotų ir mišrių pakuočių) perdirbimo cechui, nurodyta ūkinės veiklos rūšis – nepavojingų atliekų fizikinis cheminis perdirbimas bei kitų neorganinių medžiagų perdirbimas. Byloje pateikti UAB „Ekoportas“ atliekų apskaitos metinės ataskaitos 2010 m. duomenys, iš kurių matyti, kad bendrovė 2010 m. atliekų negavo ir netvarkė, metų pradžioje turėjo 11,68 t atliekų, metų pabaigoje – taip pat 11,68 t (b. l. 53-54). Iš šių duomenų matyti, kad bendrovė 2010 m. iš esmės vykdė ne TIPK leidime Nr.4.7-V-02-Šv-03 nurodytą ūkinę atliekų perdirbimo veiklą. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 priedą, atliekų, skirtų naudoti nurodytais būdais, saugojimas yra vienas iš atliekų naudojimo būdų. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 punkte numatyta, kad atliekų naudojimas yra atliekų tvarkymo būdas. Taigi remiantis nurodytu reglamentavimu, saugodama atliekas UAB „Ekoportas“ iš esmės vykdė atliekų tvarkymą, o ne perdirbimą, ir tokia veikla, kaip iš esmės ir nurodyta Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą, yra ūkinės veiklos vykdymas (t. y. atliekų saugojimas), neturint tokiai veiklai išduoto TIPK leidimo.

Tačiau, kaip minėta, kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokole apeliantui pareikštas dėl to, kad UAB „Ekoportas“2010 m. vykdė gamybinę veiklą pažeisdama TIPK leidimo Nr.4.7-V-02-Šv-03 II dalies sąlygas ne vėliau kaip iki 2009 m. spalio 31 d. pateikti paraišką TIPK leidimui atnaujinti, t. y. šio leidimo laiku neatnaujinusi. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad bendrovė 2010 m. vykdė veiklą, nurodytą TIPK leidime Nr.4.7-V-02-Šv-03, t. y. antrinių medžiagų perdirbimo veiklą, tokiu būdu pažeisdama TIPK leidimo II dalies sąlygas (atnaujinti leidimą ne vėliau kaip iki 2009 m. spalio 31 d.). Apeliantas neigia, kad UAB „Ekoportas“ 2010 m. vykdė ūkinę veiklą, taip pat nurodė, kad bendrovėje 2010 m. faktiškai dirbo tik vienas asmuo – bendrovės direktorius. Iš pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad bendrovė nebėra pastatų, t. y. mechaninių dirbtuvių ir arkinio sandėlio, kuriose vykdyti ūkinę veiklą buvo išduotas TIPK leidimas Nr.4.7-V-02-Šv-03, savininke (b. l. 16-19).

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Taigi, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N444-216/2011; N444-619/2011).

Nagrinėjamoje byloje nesant įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „Ekoportas“ 2010 m. vykdė atliekų perdirbimo veiklą, nurodytą TIPK leidime Nr.4.7-V-02-Šv-03, bei vadovaujantis principu, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuotina, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka daryti neabejotiną išvadą, jog apeliantas padarė inkriminuotą ATPK 512 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą (ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus). Todėl administracinio teisės pažeidimo byla D. R. D. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje inkriminuoto pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

D. R. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. R. D. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas