2021-02-17 Nr. AB-3432-3-61-3-01754-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-562-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01754-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ (toliau – ir AB „Panevėžio statybos trestas“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, atsakovas) 2019 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. (21.5)-00290/01 „Dėl dotacijos sutarties su akcine bendrove „Panevėžio statybos trestas“ pasirašymo ir finansavimo dydžio nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) 2 dalį, kuria buvo atsisakyta kompensuoti mokymų išlaidas nurodytiems darbuotojams; 2) įpareigoti atsakovą Įsakymo 2 dalyje nurodytiems darbuotojams kompensuoti mokymų išlaidas; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo 2019 m. vasario 26 d. įsakymo pagrindu tarp šalių pasirašyta dotacijos sutartis, pagal kurią nustatytas finansavimas iš Europos sąjungos struktūrinių fondo lėšų bendrai finansuojamo projekto „Įmonės darbuotojų mokymasis“ (toliau – ir Projektas) pagal priemonę Nr. 09.4.3-IVG-T-813 „Kompetencijų vaučeris“. Atsakovas Įsakymu iš dalies tenkino pareiškėjo 2019 m. kovo 13 d., 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. kovo 20 d. ir 2019 m. kovo 21 d. papildomus prašymus, tačiau Įsakymo 2 dalimi atsisakė kompensuoti mokymų išlaidas šioje dalyje nurodytiems darbuotojams.

3. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentais, jog įmonės filialai veikia su atskirais įmonių kodais, todėl įmonės, turinčios atskirus juridinius kodus, turi kreiptis dėl mokymų kaip atskiri pareiškėjai. Pareiškėjas akcentavo, kad filialas nėra juridinis asmuo, o yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis tik savo buveinę, neturintis juridinio asmens kodo, o finansinės ataskaitos teikiamos AB „Panevėžio statybos trestas“ vardu. Nesutiktina su atsakovo pozicija, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SODRA) informacinėje sistemoje turi sutapti filialo ir AB „Panevėžio statybos trestas“ draudėjo kodai, todėl, pareiškėjo nuomone, tik dėl draudėjų kodų nesutapimo nepagrįstai neskiriama parama.

4. Atsakovas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pagal priemonę Nr. 09.4.3-IVG-T-813 „Kompetencijų vaučeris“ parama gali būti skiriama Projekto vykdytojui, t. y. AB „Panevėžio statybos trestas“ tik už jo darbuotojų mokymus. Atsakovas priėmė sprendimą kompensuoti Projekto vykdytojo darbuotojų mokymų išlaidas pagal 2019 m. vasario 26 d. įsakymą ir 2019 m. balandžio 8 d. įsakymą ir tarp pareiškėjo ir atsakovo pasirašytą dotacijos sutartį. Projekto vykdytojui mokymų išlaidų dalis gali būti kompensuojama tik tuo atveju, jei yra įgyvendintos visos dotacijos sutartyje bei 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.4.3-IVG-T-813 „Kompetencijų vaučeris“ projektų finansavimo sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-611 (toliau – ir Aprašas), numatytos sąlygos.

6. Atsakovas pažymėjo, kad Projekto vykdytojas siekia gauti mokymų išlaidų dalies kompensaciją už kitų subjektų įdarbintus darbuotojus. Atsakovas, vertindamas Projekto vykdytojo 2019 m. kovo 13 d., 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. kovo 20 d. ir 2019 m. kovo 21 d. pateiktus prašymus dėl papildomų darbuotojų mokymų išlaidų kompensavimo, vadovaudamasis SODROS duomenimis, nustatė, kad prašymuose nurodyti asmenys paraiškos pateikimo metu nebuvo Projekto vykdytojo darbuotojai, todėl Įsakymo 2 dalimi atsisakė kompensuoti mokymų išlaidas joje nurodytiems asmenims.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo AB „Panevėžio statybos trestas“ skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

8.1. Pareiškėjas 2019 m. vasario 7 d. pateikė atsakovui paraišką, siekdamas gauti finansavimą pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonę Nr. 09.4.3-IVG-T-813 „Kompetencijų vaučeris“ (toliau – ir Paraiška);

8.2. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. (21.5)-00290 „Dėl dotacijos sutarties su akcine bendrove „Panevėžio statybos trestas“ pasirašymo ir finansavimo dydžio nustatymo“ (toliau – ir 2019 m. vasario 26 d. įsakymas) pagrindu tarp pareiškėjo ir atsakovo 2019 m. vasario 26 d. pasirašyta dotacijos sutartis Nr. 09.4.3-IVG-T-813-01-00276;

8.3. Pareiškėjas 2019 m. kovo 13 d., 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. kovo 20 d. ir 2019 m. kovo 21 d. atsakovui pateikė papildomus prašymus dėl darbuotojų dalyvavimo projekto veiklose;

8.4. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus ginčijamu Įsakymu pakeistas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymas ir nuspręsta kompensuoti mokymų išlaidų dalį Projekto vykdytojui pagal Aprašo 10 punkte numatytą veiklą už papildomus Projekto vykdytojo darbuotojus. Tačiau šio įsakymo 2 dalimi nuspręsta nekompensuoti mokymų išlaidų dalies 8 darbuotojams, motyvuojant tuo, kad minėti darbuotojai nedirba ar nedirbo pareiškėjo įmonėje Paraiškos teikimo metu;

8.5. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 9 d. pateikė atsakovui paaiškinamąjį raštą Nr. 09-544, kuriame nurodė, kad filialas naudojasi visomis AB „Panevėžio statybos trestas“ teisėmis ir pareigomis;

8.6. Atsakovas 2019 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 09-603 pareiškėjui pateikė paaiškinimus, kokias atvejais gali būti teikiama parama, t. y. iš esmės paaiškinta dėl Įsakymo 2 dalies priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo;

8.7. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 16 d. atsakovui pateikė raštą Nr. 09-603, kuriame nurodo, kad Projekto vykdytojo nurodyti asmenys turi būti laikomi AB „Panevėžio statybos trestas“ darbuotojais, o ne nurodyto juridinio asmens filialų darbuotojais ir Projekto vykdytojui turi būti kompensuojamos jo filialų darbuotojų mokymų išlaidos;

8.8. Atsakovas 2019 m. balandžio 17 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. (5.1)-247, kuriame nurodyta, kad AB „Panevėžio statybos trestas“ filialai yra atskiri darbdaviai, ir vertinami atitinkamų darbo santykių tarp pareiškėjo ir projekto dalyvio (darbuotojo) buvimas ar nebuvimas, o ne civiliniai santykiai ir jų teisinės pasekmės tarp juridinio asmens ir jo filialų.

9. Teismas, vadovaudamasis Aprašo 34 punktu, nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2019 m. vasario 7 d. pateikė užpildytą Paraišką, kurios 2.1 punkte nurodytas pareiškėjo pavadinimas - AB „Panevėžio statybos trestas“, 2.2 punkte nurodytas pareiškėjo kodas – 147732969. Aprašo 4.13 punkte projekto vykdytojas apibrėžtas kaip pareiškėjas, su kuriuo yra pasirašyta dotacijos sutartis. Vadovaujantis UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu, 2019 m. balandžio 8 d. įsakymu ir pasirašyta 2019 m. vasario 26 d. dotacijos sutartimi, projekto vykdytojas yra AB „Panevėžio statybos trestas“.

10. Teismas, įvertinęs Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Projektų taisyklės), 453 punkte, Aprašo 4.4 ir 46 punktuose nustatytą reglamentavimą, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovas yra tinkamas subjektas atlikti pateiktų paraiškų (prašymų) vertinimą.

11. Teismas, akcentuodamas Aprašo 42 punkto turinį, nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 13 d., 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. kovo 20 d. ir 2019 m. kovo 21 d. atsakovui pateikė papildomus prašymus dėl darbuotojų dalyvavimo Projekto veiklose. Tačiau UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ Įsakymo 2 dalimi nusprendė nekompensuoti mokymų išlaidų dalies už šioje dalyje nurodytus darbuotojus. Pagrindinis nurodomas motyvas, kad Įsakymo 2 dalyje išvardinti darbuotojai pareiškėjo įmonėje nedirba ar nedirbo Paraiškos teikimo metu.

12. Teismas akcentavo, kad Aprašo 4.2 punkte yra apibrėžta darbuotojo arba projekto dalyvio sąvoka, nurodant, jog tai asmuo, dirbantis pas projekto vykdytoją projekto vykdymo laikotarpiu. Tam, kad pagal Apraše nustatytą tvarką Projekto vykdytojui būtų kompensuojama mokymų išlaidų dalis už konkretų darbuotoją, projekto vykdytojas turi atitikti visas Aprašo 26 punkte nurodytas sąlygas.

13. Teismas, apžvelgęs Aprašo 4.1 ir 4.9 punktuose, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad esminis kriterijus, vertinant dėl mokymų išlaidų kompensavimo, yra duomenys apie tai, kas moka darbuotojui darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo įmonė yra sudariusi darbo sutartis su Įsakymo 2 dalyje nurodytais darbuotojais ir ar moka jiems darbo užmokestį.

14. Teismas vadovavosi Aprašo 1 priedo 1.3 punktu, dotacijos sutarties 3.1 punktu, pabrėždamas, kad sprendžiant dėl Įsakymo 2 dalies teisėtumo ir pagrįstumo, svarbu tai, kad Aprašo 26.3 papunktyje nurodyta viena iš esminių sąlygų, t. y. darbuotojas visą mokymosi laikotarpį dirba arba dirbo pas pareiškėją pagal darbo sutartį.

15. Teismas iš atsakovo 2019 m. balandžio 10 d. rašto ir 2019 m. balandžio 17 d. rašto, adresuotų pareiškėjui, nustatė, kad atsakovas aiškiai nurodė, kad remiantis SODROS duomenimis, pareiškėjo 2019 m. kovo 13 d., 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. kovo 20 d. ir 2019 m. kovo 21 d. pateiktuose papildomuose prašymuose nurodyti asmenys SODROS duomenimis nedirba AB „Panevėžio statybos trestas“, todėl pareiškėjas neatitinka Aprašo 26 punkto reikalavimo. Atsakovas, patikrinęs SODROS informacinėje sistemoje duomenis apie pareiškėjo 2019 m. kovo 13 d., 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. kovo 20 d. ir 2019 m. kovo 21 d. pateiktuose papildomuose prašymuose nurodytus asmenis, nustatė, kad šiose prašymuose nurodyti asmenys nėra Projekto vykdytojo – AB „Panevėžio statybos trestas“ – darbuotojai, todėl atsakovas Įsakymo 2 dalimi atsisakė jiems kompensuoti mokymų išlaidas. Atsakovas Paraiškos vertinimo metu rėmėsi SODROS informacinės sistemos duomenimis, o pagal nurodytus duomenis Projekto vykdytojas nemokėjo SODRAI įmokų už skundžiamo Įsakymo 2 dalyje išvardintus fizinius asmenis bei nebuvo deklaravęs darbo santykių tarp draudėjo ir atitinkamų fizinių asmenų. Todėl pareiškėjo argumentas, kad dėl draudėjų kodų nesutapimo SODROS informacinėje sistemoje atsakovas nepagrįstai neskiria paramos, yra nepagrįsti. Nes priešingai, nei teigia pareiškėjas, atsakovas turi vadovautis būtent SODROS duomenims, siekdamas patikrinti, ar konkretus darbuotojas dirba ar dirbo pas konkretų darbdavį, t. y. šiuo atveju Projekto vykdytoją. Priešingas aiškinimas paneigtų Aprašo nuostatas, nustatančias, kad įgyvendinančioji institucija atlieka projekto įgyvendinimo priežiūrą.

16. Teismas, vadovaudamasis Aprašo 4.9 punktu, 2 priedo 3 punktu, 26.3 punktu, akcentavo, kad pareiškėjas nepaneigė atsakovo argumentų, jog Įsakymo 2 dalyje išvardinti darbuotojai nedirba ar nedirbo Projekto vykdytojo įmonėje – AB „Panevėžio statybos trestas“, t. y. nepateikė nei darbo sutarčių, sudarytų su asmenimis, nurodytais Įsakymo 2 dalyje, nei duomenų – pranešimų, kuriais SODRA buvo informuota apie Įsakymo 2 dalyje minimų asmenų įdarbinimą. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas Įsakymo 2 dalyje teisėtai ir pagrįstai atsisakė kompensuoti mokymų išlaidų dalį už 2 dalyje nurodytus darbuotojus.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas AB SEB banko išrašas nepatvirtina fakto, jog konkretiems filialo darbuotojams tiesiogiai darbo užmokesčius moka AB „Panevėžio statybos trestas“ ir kad Įsakymo 2 dalyje nurodyti asmenys yra pareiškėjo darbuotojai. Pareiškėjo argumentai, kad AB „Panevėžio statybos trestas“ moka filialų darbuotojams darbo užmokestį, nėra teisingas Aprašo 2.1 punkto kontekste.

18. Teismas pažymėjo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 punktą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalį juridinio asmens filialai taip pat gali būti darbdaviu ir mokėti darbo užmokestį, tačiau šiuo atveju vertintinos Aprašo, kaip specialaus teisės akto, nuostatos, sprendžiant, ar juridinio asmens filialai gali teikti paraiškas. Pagal Aprašo 4 Priedo 2.1 punktą teikiamoje paraiškoje turi būti nurodomi šie pareiškėjo duomenys: „nurodomas paraišką teikiančio juridinio asmens, juridinio asmens filialo, atstovybės (toliau – juridinis asmuo) visas pavadinimas (nurodytas Juridinių asmenų registre)”, kas reiškia, jog paraiškas gali teikti ne tik pats juridinis asmuo, bet ir juridinio asmens filialas.

19. Teismas pabrėžė, kad atsakovas 2019 m. balandžio 10 d. rašte pareiškėjui paaiškino, kad jeigu SODROS informacinėje sistemoje esantys duomenys atitinkamų fizinių asmenų atžvilgiu nėra teisingi, pasiūlė kreiptis į SODRĄ dėl tokių duomenų patikslinimo. Taip pat rašte nurodė, jog gavus patikslintą paraišką ir aukščiau paminėta susijusią informaciją, patikslinta paraiška dėl atitinkamų fizinių asmenų galės būti vertinama pakartotinai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas patikslino atsakovo nurodomus duomenis. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti Įsakymo dalies neteisėtumą.

20. Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų skundžiamo akto (2019 m. balandžio 8 d. įsakymo 2 dalies) panaikinimo pagrindų. Netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo, atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus bei, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 21. Pareiškėjas AB „Panevėžio statybos trestas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjo teigimu, ginčas tarp šalių kilo skirtingai vertinant juridinio asmens filialo teisinį statusą, tačiau teismas šiuo aspektu nepasisakė bei priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir vertino įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismo motyvai, kad darbo sutartys su darbuotojais buvo sudarytos ne su pareiškėju, o su jo filialu, todėl nėra laikytina, kad darbuotojai dirba pas pareiškėją, nepagrįsti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.53 straipsnio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų kontekste, pagal kuriuos filialas atlieka visas ar dalį juridinio asmens funkcijų suteiktų įgaliojimų ribose ir jis neturi materialinio teisinio subjektiškumo. Tik juridinis asmuo AB „Panevėžio statybos trestas“ nustato ir įgalioja filialą jo vardu sudaryti sutartis, todėl visos sutartys filiale, sudarytos su darbuotojais, yra sudarytos su AB „Panevėžio statybos trestas“, tik jas pasirašė filialas AB „Panevėžio statybos trestas“ vardu pagal jam suteiktus įgaliojimus. Tai numatyta ir Filialo nuostatų 1.6–1.7, 3.5.1 ir 4.4.2 punktuose.

23. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Filialo nuostatų 3.1 punktą juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles. Joks juridinis asmuo ar filialo darbuotojas negali pateikti ieškinio filialui, o toks ieškinys yra teikiamas AB „Panevėžio statybos trestas“, todėl vertintina, kad darbuotojai dirba AB „Panevėžio statybos trestas“, nes teisiniai santykiai tiek su juridiniais, tiek su fiziniais asmenimis yra susiklostę su juridiniu asmeniu, t. y. pareiškėju.

24. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal AB „Panevėžio statybos trestas“ įstatų 2.2 punktą bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas filialas veikia pagal AB „Panevėžio statybos trestas“ įstatus, todėl tai tik dar kartą įrodo, jog filiale dirbantys darbuotojai dirba AB „Panevėžio statybos trestas“, nes filialas neturi nei valdybos, nei akcininkų susirinkimo, o veikia tik AB „Panevėžio statybos trestas“ suteiktų įgaliojimų ribose ir neturi savarankiškumo.

25. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismo motyvai ir išvados, jog byloje nepatvirtintas faktas, kad konkretiems filialo darbuotojams tiesiogiai darbo užmokestį moka AB „Panevėžio statybos trestas“, prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams. Filialas neturi juridinio asmens kodo, jis turi tik nuostatų registracijos kodą ir finansinės ataskaitos teikiamos AB „Panevėžio statybos trestas“ vardu bei jis veikia juridinio asmens vardu. Pagal Filialų nuostatų 5.2–5.3 punktus AB „Panevėžio statybos trestas“ iš savo sąskaitos ir savo lėšomis moka filialo darbuotojams atlyginimus, o tuo pačiu ir visus mokesčius. Teismui pateiktas SEB banko išrašas patvirtina, kad įmokas SODRAI už filialą moka AB „Panevėžio statybos trestas“. Mokant SODRAI įmokas, nėra nurodomas konkretus darbuotojas, už kurį mokama įmoka, o mokama už visus filiale dirbančius darbuotojus t. y. įmoka mokama nuo sumokėtų visų darbo užmokesčių.

26. Pareiškėjas pažymi, kad siekė iš SODROS gauti duomenis, patvirtinančius, kad AB „Panevėžio statybos trestas“ moka už filialo darbuotojus darbo užmokestį ir įmokas, tačiau SODROS finansų skyrius tokio pobūdžio duomenų neteikia.

27. Pareiškėjo teigimu, su apeliaciniu skundu teikiami išrašai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) duomenų bazės patvirtina, kad visų mokesčių mokėtojas savo padaliniuose, t. y. filialuose, yra AB „Panevėžio statybos trestas“, o teikiami mokėjimo nurodymai patvirtina, kad darbuotojams darbo užmokestį mokėjo AB „Panevėžio statybos trestas“, o ne filialas.

28. Atsakovas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepime į apeliacinį skundą analogiškais atsiliepime į skundą nurodytais argumentais prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Projekto vykdytojas neįrodė, kad Įsakyme nurodyti asmenys buvo jo darbuotojai. Pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo reikšminga nustatyti fizinių asmenų įdarbinimo pas Projekto vykdytoją aplinkybę. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašė teismo išreikalauti iš Projekto vykdytojo su konkrečiais asmenimis sudarytas darbo sutartis, taip pat prašė išreikalauti iš Projekto vykdytojo jo teiktus SODRAI pranešimus, kuriais SODRA buvo informuota apie išvardintų asmenų įdarbinimą. Pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti prašytus duomenis, tačiau Projekto vykdytojas šių duomenų nepateikė. Tokių duomenų Projekto vykdytojas nepateikia ir kartu su apeliaciniu skundu, teikdamas papildomus įrodymus, neva pagrindžiančius apeliaciniame skunde dėstomus argumentus.

30. Atsakovo teigimu, Projekto vykdytojo Filialo nuostatų 1.7 ir 4.4.6 punktai patvirtina, kad filiale dirbantys darbuotojai yra būtent filialo, o ne Projekto vykdytojo darbuotojai.

31. Atsakovas pažymi, kad iš su apeliaciniu skundu teikiamų mokėjimo nurodymų matyti, kad darbo užmokestis asmenims buvo mokamas iš Projekto vykdytojo banko sąskaitos. Tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, kad filialo darbuotojai yra Projekto vykdytojo darbuotojai. Projekto vykdytojo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų jo Filialo nuostatų 5.2 punkte įtvirtinta, kad filialo finansinės operacijos vykdomos per centralizuotą Bendrovės (t. y. Projekto vykdytojo) apskaitos sistemą. Atsižvelgiant į tai, į bylą pateikti mokėjimo nurodymai galimai tik patvirtina, kad finansinės operacijos, apskaičiuojant ir išmokant filialo darbuotojams darbo užmokestį, buvo atliktos laikantis šios nuostatos. Tačiau pridedami mokėjimo nurodymai nepagrindžia aplinkybės, kad Projekto vykdytojo filialo darbuotojai yra jo paties darbuotojai, kaip tai apibrėžta Aprašo 4.2 ir 26.3 punktuose.

32. Atsakovas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ apeliacinės instancijos teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad pareiškėjo pateiktas SODROS raštas nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas atitiko Aprašo reikalavimus, kad visi asmenys, kurių mokymo išlaidų kompensavimo prašė pareiškėjas, yra jo darbuotojai, juolab, kad Paraiškos vertinimo metu surinkta informacija patvirtina priešingą faktą – aplinkybę, kad pareiškėjas prašė mokymo išlaidų kompensavimo ir už asmenis, kurie nėra jo darbuotojai. SODROS rašte pažymėta, kad pareiškėjas galėjo mokėti mokesčius už filialo darbuotojus dėl jį ir jo filialus siejančių civilinių teisinių santykių. Pareiškėjo teikiami įrodymai galimai patvirtina egzistuojančius civilinius santykius tarp pareiškėjo ir jo filialų, bet ne aplinkybę, kad pareiškėją ir nurodytus asmenis siejo darbo santykiai. Analizuojant tinkamas finansuoti išlaidas pagal priemonę, vertinamas darbo santykių tarp pareiškėjo ir projekto dalyvio (darbuotojo) buvimas ar nebuvimas, bet ne civiliniai santykiai ir jų teisinės pasekmės tarp juridinio asmens ir jo filialų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 33. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2019 m. balandžio 8 d. įsakymo dalies, kuria buvo atsisakyta kompensuoti mokymų išlaidas nurodytiems darbuotojams, bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ įpareigojimo kompensuoti mokymų išlaidas teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijama UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ įsakymo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo AB „Panevėžio statybos trestas“ skundą atmetė.

35. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimo argumentais dėl ginčo santykius reglamentuojančios teisės aiškinimo bei jos taikymo.

36. ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

37. Šio ginčo atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nepaisyti apeliacinio skundo ribų, bei šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas neperžengiat jo ribų.

38. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisė į paramą yra kildinama iš darbo santykių ir konstatavo, kad pagal Aprašo reikalavimus darbuotojai, kurie nedirba paraiškos teikimo metu pas Projekto vykdytoją, neatitinka Aprašo 4.9 punkto ir Aprašo 2 priedo 3 punkto reikalavimų, kuriuose nustatyta, kad tinkamomis finansuoti projekto išlaidomis laikomos projekto vykdytojo darbuotojo mokymų išlaidos.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šia išvada ir neturi pagrindo jos keisti, todėl tik papildo ją atsakymais į apeliacinio skundo argumentus.

40. Byloje nustatyta ir nėra ginčijama, kad atsakovo įsakymo 2 dalyje nurodyti darbuotojai, kurių mokymo išlaidas atsisakyta kompensuoti, yra pareiškėjo įsteigtų filialų „Gerbusta“, „Stogas“, „Betonas“, „Pastatų apdaila“, „Genranga“, „Klaipstata“ ir „Konstrukcija“ darbuotojai.

41. Pagal Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalį darbdaviu gali būti juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė). Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą.

42. Filialo teisinio statuso, kylančio iš darbo santykių, vertinimui taikytina atsakovo nurodyta teismų praktika, kurioje konstatuota, kad juridinis asmuo gali nuostatais suteikti savo filialams ir atstovybėms kompetenciją priimti darbuotojus į darbą ir įgyti darbdavio teises, prisiimti darbo pareigas bei tokias teises ir pareigas įgyvendinti. Juridinio asmens filialai ir atstovybės laikomi įsteigtais nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre (CK 2.55, 2.58 straipsniai, 2.63 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais juridinio asmens filialai ir atstovybės yra darbdaviai (DK 16 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-157/2011 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 44 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.), apibendrinimo apžvalgą).

43. Pareiškėjo filialams “Gerbusta“, „Stogas“, „Betonas“, „Pastatų apdaila“, „Genranga“, „Klaipstata“ ir „Konstrukcija“ yra suteikti atskiri draudėjo kodai, kurie, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. V-134 3.3 papunkčiu ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, suteikiami draudėjams, turintiems pareigą įstatymų nustatyta tvarka mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, kylančias iš darbo santykių. Taip pat Juridinių asmenų registrų duomenys patvirtina, kad filialams suteikti atskiri įmonės kodai, kuriuos gauna registre užsiregistravęs subjektas.

44. Atsakovas, tikrindamas darbuotojų mokymų išlaidų kompensavimo teisėtumą, privalėjo tikrinti darbo santykius vadovaudamasis valstybinių registrų duomenimis ir jais remiantis konstatuoti išlaidų kompensavimo tinkamumą. Minėtų filialų (žr. Nutarties 40 p.) registrų duomenis nėra paneigti, todėl jų pakako pripažinti, kad pareiškėjas darbuotojų mokymosi laikotarpiu nebuvo jų darbdaviu, nevertinant filialų steigimo dokumentų.

45. Nustačius, kad pareiškėjas nėra atsakovo 2019 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. (21.5)-00290/01„Dėl dotacijos sutarties su akcine bendrove „Panevėžio statybos trestas“ pasirašymo ir finansavimo dydžio nustatymo“ pakeitimo“ 2 dalyje nurodytų asmenų darbdavys, pagrįstai buvo nuspręsta nekompensuoti pareiškėjui nurodytų asmenų mokymo išlaidų.

46. Pareiškėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010 neturi šiam ginčui precendento galios, kadangi nesutampa bylų faktinės aplinkybės ir ginčui taikytina teisė.

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir atmesdamas pareiškėjo skundą priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

48. Galutinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius