2025-05-21 Nr. AB-8668-3-63-3-00794-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1871-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00794-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2024 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 21RE2-152(AG2-134/17-2024) (toliau – ir 2024 m. liepos 5 d. sprendimas) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)ATP-A-2024-00254 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir 2024 m. birželio 12 d. sprendimas, Sprendimas).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje yra pradėtas procesas atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo sudaryti sutartį dėl socialinio būsto nuomos (administracinė byla Nr. AG2-122/15-2024), pati pareiškėja neturi galimybių vesti bylą, todėl jai būtina kvalifikuota antrinė teisinė pagalba. Tarnybai ji pateikė 2024 m. gegužės 24 d. prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tačiau Tarnyba Sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nuo 2002 metų yra šiurkščiai pažeidžiama pareiškėjos teisė gauti antrinę teisinę pagalbą, tokiais veiksmais užkertama teisė kreiptis į teismą. Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas įrodymais. Skola yra priteista, remiantis sufabrikuotais duomenimis, kuriuos teismui pateikė Tarnyba, ir teismas priėmė sprendimą, vadovaudamasis subjektyvia Tarnybos pažyma, bei vadovaudamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2024 m. birželio 6 d. rašte Nr. RMA-6515 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikta subjektyvia informacija, jog yra padengta tik dalis skolos, nes VMI disponuoja tik antstolių pateiktais duomenimis, kurie yra subjektyvūs, o, vadovaujantis objektyviais duomenimis, skola turėtų būti padengta. Pareiškėjos situacija individualiai neįvertinta, nesilaikoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2018 m. spalio 11 d. nutarimo. Tarnybos Sprendimą pareiškėja apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui, tačiau skundas buvo atmestas.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad visus argumentus Tarnyba yra išdėsčiusi atsiliepime į pareiškėjos skundą Komisijai. Pareiškėja iki šiol nėra pateikusi jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad ji yra sumokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidas, priteistas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015. Pareiškėja Tarnybai nėra pateikusi prašymo dėl individualios jos situacijos vertinimo, o savo iniciatyva Tarnyba to atlikti negali. Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu vertino, jog Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ, Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstitucinės teisės valstybės principui ta apimtimi, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais. Pareiškėja kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą ne baudžiamojoje, o administracinėje byloje. Tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu ir 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, pagrįstai bei teisėtai 2024 m. birželio 12 d. sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą, sprendimas yra išsamus, pagrįstas objektyviais duomenimis, jį panaikinti nėra pagrindo.

II. 5. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. kovo 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjos S. S. skundą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2024 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu suteikti jai antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, dėl įpareigojimo sudaryti sutartį dėl socialinio būsto nuomos. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė neįgaliojo pažymėjimą, turto deklaraciją, 2024 m. gegužės 24 d. skundą bei 2024 m. gegužės 9 d. skundžiamą aktą. Tarnyba 2024 m. birželio 12 d. sprendimu atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto, 18 straipsnio 2 ir 4 dalių pagrindu, konstatavus, jog pareiškėja nėra apmokėjusi anksčiau suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nesutikdama su šiuo 2024 m. birželio 12 d. sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių, tačiau 2024 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo įsigaliojo ginčui aktualių VGTPĮ nuostatų pakeitimai. Pagal VGTPĮ 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą, be kita ko, vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu, pareiškėjas gali kreiptis su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Įvertinusi pareiškėjo individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui), išimtiniais atvejais Tarnyba turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies. VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose. Šiuo atveju pareiškėja kreipėsi su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, todėl VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimai pareiškėjos atveju nebuvo pažeisti ir atsakovo Sprendimas neprieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai.

8. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos Sprendimas grindžiamas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015, kuriuo iš pareiškėjos priteista 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-9-10, 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-9-12. Minėtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Nr. eAS-1110-556/2015 paliktas nepakeistas. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 yra įsiteisėjęs, įgijęs, res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, todėl nei Tarnyba, nei teismas negali vertinti šio sprendimo pagrįstumo, juo privaloma vadovautis. Be to, Tarnyba kreipėsi į VMI, prašydamas pateikti informaciją, ar yra įvykdyti / vykdomi išskaitymai iš pareiškėjos pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą ir iš į bylą pateikto VMI rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, jog Tarnybos Sprendimo priėmimo metu pareiškėja jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nebuvo sumokėjusi. Nors pareiškėja nurodo, kad raštas yra grindžiamas subjektyvia informacija, tačiau teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog skola yra sumokėta.

9. Teismas konstatavo, kad Tarnybos Sprendimo priėmimo metu pareiškėja nebuvo visiškai apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patvirtintų įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015, todėl pagrįstai pareiškėjos atveju taikytos VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatos.

10. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka negalėjo būti teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl Sprendimas yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus ir nėra pagrindo jį panaikinti.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja po šio skundo padavimo kreipėsi su prašymu į Tarnybą įvertinti jos situaciją individualiai, šis prašymas buvo priimtas ir antrinė teisinė pagalba 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2024-06050 buvo suteikta.

12. Teismas nurodė, kad, konstatavus, jog Tarnybos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo panaikinti Komisijos 2024 m. liepos 5 d. sprendimą.

III. 13. Pareiškėja S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

14. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi subjektyviomis Tarnybos prielaidomis, jog pareiškėja nėra sumokėjusi priteistos 983,94 Eur skolos už tariamai suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Minėta suma pareiškėjai buvo priteista pagal pateiktus Tarnybos suklastotus duomenis. Antrinė teisinė pagalba pareiškėjai neteikiama nuo 2002 metų. Tai susiję su neteisėtu labai didelės vertės turto užgrobimu. Turto užgrobimą vykdė antstolė Vida Daugiadienė, kuri tariamai vykdo minėtos skolos išieškojimą. Antstolė pareiškėjai duomenų nesuteikia. Tarnyba oficialiai iš antstolės duomenų apie skolos padengimą neišreikalauja. Šių aplinkybių teismas neatskleidė. Teismas netinkamai įvertino Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarime paskelbtą doktriną, kad VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto norma prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjos individuali situacija Tarnybai yra gerai žinoma, pareiškėja dėl sveikatos būklės negali dalyvauti teisminiuose procesuose, yra socialiai remtinas asmuo. Sprendime remiamasi VMI subjektyvia informacija, kad skola tariamai yra nepadengta. VMI neteikia objektyvių duomenų, nes nustatytais objektyviais faktais Tarnybai anksčiau teikė neatitinkančius tikrovei duomenis. Pareiškėja teismo poziciją byloje vertina kaip šališką.

15. Pareiškėja 2025 m. gegužės 12 d. pateikė prašymą pridėti prie bylos Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2025 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 21RE-224, kuriame, pasak pareiškėjos, buvo nagrinėjamos analogiškos skundo aplinkybės. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba nenuginčijo minėto Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo, todėl, esant tokioms aplinkybėms, išaiškėjo akivaizdūs prieštaravimai, kurie vertintini nagrinėjant pareiškėjos apeliacinį skundą.

16. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą Komisijai ir atsiliepime į skundą teismui. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (8.3Mr)ATP-A-2024-00254 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo pagrįstumą, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytų materialiosios teisės normų, nustatant, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, dėl įpareigojimo sudaryti sutartį dėl socialinio būsto nuomos.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, kad teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama. Ši teisė įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1042/2009; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2972-415/2021 ir kt.).

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Ginčui aktuali Įstatymo 11 straipsnio 7 dalis, kurioje įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, vienas iš jų – jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies (Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas).

22. Byloje nepateikta įrodymų, kad iki šioje byloje ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo pareiškėja yra sumokėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 iš pareiškėjos priteistą 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-9-10 ir 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-9-12. Šis Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Nr. eAS-1110-556/2015 paliktas nepakeistas. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 yra įsiteisėjęs, įgijęs, res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, todėl nei Tarnyba, nei teismas negali vertinti šio sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, juo privaloma vadovautis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 str.). Byloje nustatyta, kad Tarnyba kreipėsi į VMI, prašydama pateikti informaciją, ar yra įvykdyti / vykdomi išskaitymai iš pareiškėjos pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą. Iš į bylą pateikto VMI rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, jog Tarnybos Sprendimo priėmimo metu pareiškėja jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nebuvo sumokėjusi. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų vertinimams, kad nurodyti įrodymai neatitinka tikrosios reikalų padėties, todėl prieina prie išvados, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad atsakovas nesurinko objektyvių įrodymų dėl pareiškėjos skolos, atmestinos kaip nepagrįstos (ABTĮ 56 str. 7 d.).

23. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo nuostatas, teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu pripažino, jog Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pastarajame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus išaiškinimus ir padarytas išvadas ne kartą pritaikė savo jurisprudencijoje, konstatuodamas, kad Tarnybos sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia (be kita ko) bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Akcentuotina, kad minėta Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija reiškia ne tai, jog valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama, neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), o tai, kad, sprendžiant dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, asmens įsiskolinimo Tarnybai (Lietuvos valstybei) faktas savaime nėra pakankamas ir turi būti vertinamos papildomos aplinkybės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-662/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2972-415/2021; 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-815/2022; 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2887-502/2022).

25. Po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo įsigaliojo ginčui aktualių Įstatymo nuostatų pakeitimai. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu (2018 m. birželio 30 d. Nr. XIII-1437), įsigaliojusiu 2019 m. sausio 1 d. (to paties įstatymo 19 str. 1 d.), Įstatymo 11 straipsnio 10 dalis buvo pakeista, ją išdėstant taip: „Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai“. Be to, Įstatymo 11 straipsnis papildytas 11 dalimi, pagal kurią „Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju Tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka“.

26. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo nauja Įstatymo 11 straipsnio 10 ir 11 dalių redakcija (2020 m. birželio 26 d. įstatymas Nr. XIII-3179). Įstatymo 11 straipsnio 10 dalis numato, kad Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 11 dalį, kai asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju Tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.

27. Sprendimų dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1R-220 (toliau – ir Aprašas), 4 punktas nustato, kad Tarnyba individualią pareiškėjo situaciją papildomai vertina gavusi jo rašytinį prašymą ir atsižvelgdama į pateiktus prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Prašymas ir jį pagrindžiantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Apraše taip pat numatyti ir individualios pareiškėjo situacijos vertinimo kriterijai.

28. Taigi, Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtino pareiškėjos teisę kreiptis į Tarnybą, jog pastaroji pakartotinai įvertintų situaciją, neatsižvelgiant į pareiškėjos skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei). Įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos formuluotė aiškintina taip, kad Tarnybai Įstatyme nustatytais pagrindais atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui, šis asmuo įgyja teisę kreiptis į Tarnybą dar kartą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją, t. y. nurodyta teisės norma reikalauja asmens aktyvių veiksmų įrodant aplinkybes, kurios, jo manymu, turėtų pagrįsti jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (pvz. sunki finansinė padėtis, kitų šeimos narių išlaikymas ir pan.). Vadovaujantis šia teisės nuostata, Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai savo iniciatyva vertinti asmens individualių aplinkybių, jo finansinės padėties (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2972-415/2021; 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2887-502/2022).

29. Byloje nustatyta, kad pareiškėja po šio skundo padavimo kreipėsi su prašymu į Tarnybą įvertinti jos situaciją individualiai, šis prašymas buvo priimtas ir antrinė teisinė pagalba 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2024-06050 buvo suteikta.

30. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinimui, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarime išdėstytus argumentus.

31. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

32. Pareiškėja 2025 m. gegužės 12 d. pateikė prašymą pridėti prie bylos Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2025 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 21RE-224. Šis pareiškėjos prašymas atmetamas. Komisijos sprendimas priimtas po šioje byloje ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo, todėl neturi reikšmės sprendžiant šioje byloje nagrinėjamą ginčą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė