e5cecc6b-9652-497b-aafc-888d3fe0fd2c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-4284-608/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27510-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.8.10; 2.6.18; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios kredito unijos Centro taupomoji kasa atstovui advokato padėjėjui Artūrui Liutvinui, atsakovei J. M., atsakovės J.

M. atstovui advokatui Kęstučiui RagaiÅ¡iui, atsakovui T. V., atsakovų T. V. ir K. P. atstovei advokatei Inesai Arbočienei, atsakovo L. F. atstovui advokatui Kęstučiui Betingiui, atsakovės G. K. atstovui advokatui Daliui VaitiekÅ«nui, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Grant Thornton Baltic“ atstovui advokato padėjėjui Andrejui Beliakovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios kredito unijos Centro taupomoji kasa ieÅ¡kinį atsakovams L.

F., J. M., G. K., T. V. ir K. P., tretiesiems asmenims Lietuvos bankui, uždarajai akcinei bendrovei „Grant Thornton Baltic“ ir O. D. dėl nuostolių atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė bankrutavusi kredito unija Centro taupomoji kasa kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų L. F., J. M., G. K., T. V. ir K. P. 29 291,56 Eur nuostoliams atlyginti. Nurodo, kad pagal 2011 m. gegužės 30 d. sudarytÄ neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 06 D. Z. nuo 2011 m. birželio 1 d.

ėjo kredito unijos Centro taupomoji kasa administracijos vadovo pavaduotojos pareigas, nuo 2012 m. kovo 16 d. perkelta į Vidaus audito tarnybos vadovės pareigas, nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. perkelta į administracijos vadovo pavaduotojos pareigas, taip pat vykdė atitikties ir rizikos vertinimo specialistės pareigas. Unijos stebėtojų tarybos ir valdybos jungtiniame posėdyje, įvykusiame 2017 m. kovo 29 d., svarstytas vienas darbotvarkės klausimas – dėl rizikos ir atitikties specialistės D. Z. tinkamumo toliau eiti šias pareigas unijoje.

Unijos 2017 m. kovo 29 d. posėdžio protokole užfiksuota, kad unijos valdyba nutarė siÅ«lyti unijos stebėtojų tarybai rizikos ir atitikties specialistę, administracijos vadovo pavaduotojÄ D. Z. atÅ¡aukti (atleisti iÅ¡ užimamų pareigų) nuo 2017 m. kovo 31 d. dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 4, 6 punktus, nutraukti su ja darbo sutartį be įspėjimo pagal darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ . Kredito unijos Centro taupomoji kasa stebėtojų tarybos ir valdybos jungtiniame posėdyje, įvykusiame 2017 m. kovo 29 d., dalyvavo trys unijos stebėtojų tarybos nariai:

G. K., K. P. ir T. V. bei du valdybos nariai: L. F. ir J. M.. Unijos stebėtojų taryba patvirtino valdybos sprendimÄ dėl D. Z. atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų. Unijos administracijos vadovės pareigas laikinai ėjusi J. M., kuri tuo pačiu metu ėjo ir Unijos valdybos narės pareigas bei balsavo 2017 m. kovo 29 d. posėdyje, priėmė įsakymÄ dėl D. Z. atleidimo iÅ¡ darbo. D. Z. kreipėsi į teismÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22414-996/2017, nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies: D. Z. atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu ir priteisti iÅ¡ kredito unijos Centro taupomoji kasa 12 202,68 Eur iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 10 000 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, po 145,27 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 1087,79 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat priteisė iÅ¡ unijos į valstybės biudžetÄ 500 Eur žyminio mokesčio ir 8,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

Apeliacine tvarka bylÄ iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2536-640/2017, paliko nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , o iÅ¡ kredito unijos Centro taupomoji kasa D. Z. naudai priteisė 1106,04 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Å ių teismų procesinių sprendimų pagrindu iÅ¡ieÅ¡kotojos D. Z. praÅ¡ymu 2017 m. gruodžio 19 d. iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2973-262/2018, Unijai iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas J.

S.. 2018 m. vasario 22 d. kreditorė D. Z. pateikė bankroto administratoriui 38 584,52 Eur dydžio kreditorinį reikalavimÄ . Unijos bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas patvirtino 28 783,52 Eur dydžio pirmos eilės reikalavimÄ , tačiau nepatvirtino 9801 Eur finansinio reikalavimo dalies. IeÅ¡kovės teigimu, iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad dėl teismo pripažintų neteisėtais unijos stebėtojų tarybos ir valdybos narių veiksmų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis), atleidžiant iÅ¡ darbo D.

Z., unija patyrė nuostolių, kurių dydis lygus unijos bankroto byloje patvirtintam šios kreditorės finansinio reikalavimo dydžiui. Nurodytų nuostolių unija nebūtų patyrusi, jeigu unijos stebėtojų tarybos ir valdybos nariai nebūtų priėmę atitinkamo sprendimo, t. y. unijos patirta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovų neteisėtais veiksmais. Ieškovė taip pat nurodė, kad, D. Z. ginant pažeistas neteisėtu atleidimu iš darbo teises teisme, teismo sprendimu iš Unijos valstybei priteista 508,04 Eur bylinėjimosi išlaidų (500 Eur žyminis mokestis ir 8,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos).

Å i 508,04 Eur dydžio suma taip pat laikytina dėl atsakovų neteisėtų veiksmų unijai padaryta žala. Pagal Kredito unijų įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, 25 straipsnio 6 dalį, unijos įstatų 5.48, 5.54, 5.78, 5.79 punktus unijos stebėtojų tarybos ir valdybos nariai, administracijos vadovas, spręsdami jų kompetencijai priskirtus klausimus, privalo imtis visų priemonių, kad jų sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, ir turi pareigÄ atlyginti nuostolius, padarytus dėl sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus bei unijos įstatus; stebėtojų tarybos ir valdybos nariai žalÄ , padarytÄ bendrais veiksmais, atlygina solidariai.

IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 29 291,56 Eur žalos atlyginimo. Atsiliepimuose į ieÅ¡kinį atsakovai nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Atsakovų teigimu, unijos finansinė padėtis buvo sunki, tai patvirtina Lietuvos banko atlikto patikrinimo iÅ¡vados, taip pat sprendimas skirti unijos priežiÅ«rÄ nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. Už kredito rizikos valdymÄ unijoje buvo atsakinga rizikos ir atitikties specialistė, administracijos vadovo pavaduotoja D.

Z., kuri aplaidžiai vykdė pareigas, paaiÅ¡kėjo aplinkybės, susijusios su jos privačių interesų tenkinimu, unijos iÅ¡duodamų paskolų lėšomis. Ji atleista iÅ¡ darbo laikantis Unijos įstatų nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos, surinkus aktualiÄ informacijÄ , be to, Å¡ios darbuotojos atleidimÄ iÅ¡ anksto suderinus su Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos direktoriaus paskirtu laikinuoju atstovu unijos veiklos priežiÅ«rai vykdyti – uždarÄ ja akcine bendrove „Grant Thornton Baltic“.

Atsakovų teigimu, už teisėtus veiksmus unijos naudai negali kilti jų civilinė atsakomybė. Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Grant Thornton Baltic“ nurodė, kad ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kinys atmetamas. Atsakovai G. K., K. P. ir T. V. buvo kredito unijos Centro taupomoji kasa (toliu – Unija) stebėtojų tarybos nariai, o atsakovai L. F. ir J. M. – valdybos nariai. Atsakovė J. M. taip pat ėjo Unijos administracijos vadovės pareigas.

Jungtiniame Unijos stebėtojų tarybos ir valdybos posėdyje, įvykusiame 2017 m. kovo 29 d., svarstytas vienintelis klausimas – dėl Unijos rizikos ir atitikties specialistės D. Z. galimybės toliau vykdyti Å¡ias pareigas. Unijos valdyba pateikė siÅ«lymÄ stebėtojų tarybai atÅ¡aukti (atleisti iÅ¡ užimamų pareigų) rizikos ir atitikties specialistę D. Z. ir nutraukti darbo sutartį su Unijos administracijos vadovo pavaduotoja D. Z. nuo 2017 m. kovo 31 d. dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo (Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktai) be įspėjimo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (t. 1, e. b. l. 17-18).

Laikinai ėjusi pareigas Unijos administracijos vadovė J. M., atsižvelgdama į 2017 m. kovo 29 d. jungtiniame posėdyje priimtÄ sprendimÄ , 2017 m. kovo 29 d. įsakymu atleido D. Z. iÅ¡ Unijos administracijos vadovo pavaduotojos bei rizikos ir atitikties specialistės pareigų pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktus, nutraukiant darbo sutartį Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu (t. 1, e. b. l. 19). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-22414-996/2017, D.

Z. atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažino neteisėtu ir priteisė iÅ¡ Unijos D. Z. 12 202,68 Eur iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 10 000 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, po 145,27 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 1087,79 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; iÅ¡ Unijos į valstybės biudžetÄ priteista 500 Eur žyminio mokesčio ir 8,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

IÅ¡nagrinėjęs Unijos apeliacinį skundÄ , Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ , o iÅ¡ Unijos D. Z. naudai priteisė 1106,04 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-2536-640/2017) (t. 1, e. b. l. 33-50). Å ių teismų procesinių sprendimų pagrindu D. Z. 2017 m. gruodžio 19 d. iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas (t. 1, e. b. l. 51). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje, Unijai iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas J.

S. (t. 1, e. b. l. 52-54). Kreditorė D. Z. 2018 m. vasario 22 d. pateikė bankroto administratoriui 38 584,52 Eur dydžio kreditorinį reikalavimÄ (t. 1, e. b. l. 55). Unijos bankroto bylÄ nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas patvirtino 28 783,52 Eur dydžio D. Z. pirmos eilės reikalavimÄ , nepatvirtino 9801 Eur finansinio reikalavimo dalies (t. 1, e. b. l. 91-92). Akcinės bendrovės „Swedbank“ 2018 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymo Nr. 102 kopija patvirtina, jog bankrutavusi kredito unija Centro taupomoji kasa sumokėjo D.

Z. 28783,52 Eur minėto kreditorinio reikalavimo dengimui. Unijos bankroto administratorius Å¡ioje civilinėje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu reikalauja iÅ¡ Unijos stebėtojų tarybos, valdybos narių, dalyvavusių 2017 m. kovo 29 d. jungtiniame posėdyje ir priėmusių sprendimÄ atleisti iÅ¡ darbo D. Z., taip pat Unijos administracijos vadovės, 2017 m. kovo 29 d įsakymu atleidusios darbuotojÄ iÅ¡ pareigų, priteisti solidariai Unijos naudai 29 291,56 Eur nuostoliams, atsiradusiems dėl Å¡ios darbuotojos neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, atlyginti: 28 783,52 Eur teismo D.

Z. priteistų dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo iÅ¡mokų ir 508,04 Eur teismo iÅ¡ Unijos valstybės naudai priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų (t. 1, b. l. 2-10). Valdybos, stebėtojų tarybos narių ir administracijos vadovo atsakomybė už žalÄ grindžiamÄ tuo, kad atsakovų – kredito unijos Centro taupomoji kasa valdymo organų narių sprendimas atleisti iÅ¡ darbo Unijos darbuotojÄ Ä¯siteisėjusiais teismų sprendimais pripažintas neteisėtu ir dėl neteisėto sprendimo iÅ¡ Unijos neteisėtai atleistai darbuotojai priteista 28 783,52 Eur iÅ¡mokų, taip pat 508,04 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai.

IeÅ¡kovė minėtu teismo sprendimu iÅ¡ Unijos priteistÄ 29 291,56 Eur sumÄ laiko nuostoliais, patirtais dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kurių nebÅ«tų patyrusi, jeigu Unijos organų nariai bÅ«tų tinkamai vykdę jiems teisės aktų nustatytas pareigas. IeÅ¡kovė praÅ¡o taikyti atsakovams solidariÄ atsakomybę dėl neteisėtu darbuotojos atleidimu iÅ¡ darbo padarytos žalos. Nurodytų atsakovų veiksmų neteisėtumÄ ieÅ¡kovė grindžia CK 2.87 straipsnio 7 dalies, Kredito unijų įstatymo 24 straipsnio 5 dalies, 25 straipsnio 6 dalies, Unijos įstatų 5.32, 5.48, 5.54, 5.77, 5.78, 5.79 punktų nuostatų pažeidimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Pagal Kredito unijų įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, taip pat Kredito unijos įstatų 5.32 punktÄ kiekvienas kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų įstatymų nustatytas pareigas.

Unijos stebėtojų tarybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis Å¡iÄ pareigÄ ar kitas teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis. Kredito unijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje, Unijos įstatų 5.48 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas Unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas.

Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis Å¡iÄ pareigÄ ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis. Pagal Kredito unijų įstatymo 26 straipsnio 4 dalį, Kredito unijos įstatų 5.54, 5.77 punktus kredito unijos administracijos vadovas, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teisės aktuose ar kredito unijos įstatuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.

Kredito unijos Centro taupomoji kasa įstatuose numatyta, kad Unijos valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, administracijos vadovas privalo atlyginti Unijai nuostolius, padarytus dėl Unijos valdybos arba administracijos vadovo sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus ir šiuos įstatus. Valdybos nario ir valdybos pirmininko arba administracijos vadovo atsistatydinimas ar pašalinimas iš pareigų neatleidžia jo nuo nuostolių, kurie susidarė dėl jo kaltės, atlyginimo. Unijos valdybos nariai pareigas, atsako taip kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.

Unijos įstatų 5.78 punkte numatyta, kad Unijos valdybos nariai Unijai bendrais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ atlygina solidariai. Pavieniai valdybos nariai, priimant neteisėtus, Unijai žalingus sprendimus, balsavę prieÅ¡ (tai turi bÅ«ti užfiksuota protokole), nuo žalos atlyginimo atleidžiami. Unijos įstatų 5.79 punkte įtvirtinta, kad Unijos stebėtojų tarybos nariai ir stebėtojų tarybos pirmininkas nuostolius Unijai, padarytus dėl stebėtojų tarybos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus ir Å¡iuos įstatus, atlygina taip, kaip numatyta Unijos 5.78 punkte, t. y. pagal tas pačias taisykles, kokios nustatytos Unijos valdybos nariams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, pažymima, kad valdymo organų narių pareigos yra skirtingos: vienokios – vienasmenio valdymo organo, kitokios – kolegialaus valdymo organo. Skirtingų valdymo organų narių atsakomybė už bendrovei padarytÄ Å¾alÄ turi bÅ«ti atribojama ir paskirstoma, atsižvelgiant į jų kompetencijos skirtumus bei vadovaujantis principu, kad kiekvieno valdymo organo (vienasmenio ar kolegialaus) pareigos yra savarankiÅ¡kos ir vieno valdymo organo pareigų vykdymas neatleidžia kito valdymo organo nuo Å¡io pareigų vykdymo.

Nepriklausomai nuo to, kokios konkrečios funkcijos yra priskirtos, tiek vienasmenis, tiek kolegialus valdymo organai visÄ savo veiklos laikotarpį privalo atlikti fiduciarines pareigas. Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 1 dalimi, juridinių asmenų organų kompetencijÄ ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Nagrinėjamu atveju Unijos valdymo organų, kurių nariams pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo, kompetencija nustatyta Kredito unijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 26 straipsnio 7 dalyje, Unijos įstatų 5.29, 5.45, 5.57 punktuose.

Apeliacinės instancijos teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo nustatyti, kokių Unijos organų kompetencija buvo spręsti Unijoje rizikos ir atitikties specialistės, taip pat administracijos vadovo pavaduotojos pareigas ėjusios darbuotojos atleidimo iÅ¡ darbo klausimÄ , t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas yra tinkami atsakomybės pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį subjektai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog 2017 m. kovo 29 d. jungtiniame Unijos stebėtojų tarybos ir valdybos posėdyje buvo nutarta atleisti iÅ¡ darbo Unijoje rizikos ir atitikties specialistę bei administracijos vadovo pavaduotojÄ , kurios atleidimas įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažintas neteisėtu, savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti Å¡iame jungtiniame posėdyje dalyvavusiems kolegialių Unijos organų nariams civilinę atsakomybę.

Turėjo bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar Unijos stebėtojų tarybos ir valdybos nariai pagal įstatymo ir Unijos įstatų jiems nustatytÄ kompetencijÄ turėjo teisę priimti Unijos administracijos vadovÄ Ä¯pareigojantį sprendimÄ dėl pirmiau įvardytos Unijos darbuotojos atleidimo iÅ¡ darbo, ar jų sprendimas galėjo bÅ«ti tik rekomendacinio, konsultacinio pobÅ«džio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atsakomybės, turi bÅ«ti individualiai nustatytas Å¡io asmens neteisėtas veikimas ar neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir bÅ«tent iÅ¡ Å¡io asmens elgesio iÅ¡plaukianti žala.

Jeigu kilusiÄ Å¾alÄ nulėmė ne tik vienasmenio valdymo organo, bet ir kitų valdymo organų sprendimai, vienasmeniam organui tenkanti atsakomybė turi bÅ«ti įvertinta pagal dalinių prievolių taisykles, proporcingai jo elgesio įtakai žalos atsiradimui, iÅ¡skyrus atvejus kai valdymo organų narių atsakomybė pagal įstatymus arba steigimo dokumentus yra solidari. Nagrinėjamu atveju pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį trys civilinės atsakomybės yra Unijos priežiÅ«ros organo - stebėtojų tarybos nariai, du – Unijos kolegialaus valdymo organo - valdybos nariai; atsakovė J.

M. yra ir kolegialaus valdymo organo – valdybos narė, taip pat ir laikinai ėjo Unijos vienasmenio valdymo organo – administracijos vadovės – pareigas. Tiek įstatymas, tiek Unijos įstatai numato skirtingo pobÅ«džio ir apimties stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovo kompetencijÄ , priimant Å¡ioje civilinėje byloje aktualius sprendimus; solidarios atsakomybės nei įstatymas, nei įstatai nenumato. Atsižvelgiant į tai, atsakovų atsakomybė dėl ieÅ¡kovės nuostolių nėra solidari, o dalinė.

Kiekvieno atsakovo atsakomybės dalis turi bÅ«ti įvertinama pagal atskirų valdymo organų kompetencijÄ ir konkrečių jo veiksmų sÄ lygotas pasekmes. Pagal Unijos įstatų 5.4 punktÄ , tiek Unijos stebėtojų tarybos nariai, tiek valdybos nariai, tiek administracijos vadovas turi Unijos vadovų statusÄ (t 1, e.b.l. 94-117). Unijos įstatų 5.24 punktas stebėtojų tarybÄ apibrėžia kaip kolegialų unijos priežiÅ«ros organÄ . Pagal įstatų 5.29 punkte apibrėžtÄ stebėtojų tarybos kaip kolegialaus valdymo organo kompetencijÄ , stebėtojų tarybos sprendimai administracijos vadovui nėra privalomi.

Ä®statų 5.29.4 punkte numatyta, kad stebėtojų taryba tik įspėja unijos administracijos vadovÄ , kad nedelsiant paÅ¡alintų veiklos unijoje pažeidimus, o įspėjimo nevykdymo atveju praneÅ¡a apie tai visuotiniam narių susirinkimui. Pagal minėtÄ Ä¯statų normÄ stebėtojų taryba turi teisę siÅ«lyti visuotiniam narių susirinkimui atÅ¡aukti valdybos ir paskolų komiteto narius, o valdybai – atÅ¡aukti administracijos vadovÄ , jeigu jie, tarybos įsitikinimu, pažeidė Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymÄ , kitus teisės aktus, Å¡iuos įstatus.

Nei minėtoje, nei kitose Unijos įstatų normose nenumatytas stebėtojų tarybos dalyvavimas priimant sprendimus dėl Unijos darbuotojų, nesančių Unijos valdymo organais ar jų nariais, priėmimo ir atleidimo iÅ¡ darbo, drausminės nuobaudos skyrimo. Tuo atveju, jeigu darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo klausimas teikiamas įspėjimas paÅ¡alinti veiklos unijoje pažeidimus, tai toks įspėjimas pagal įstatų 5.29.4 punktÄ tiek administracijos vadovui, tiek valdybai, o taip pat visuotiniam narių susirinkimui taip pat yra tik rekomendacinio pobÅ«džio.

Taigi, pagal stebėtojų tarybos kompetencijÄ , apibrėžtÄ Kredito unijų įstatymo ir Unijos įstatais, stebėtojų tarybos sprendimas atleisti iÅ¡ darbo Unijos administracijos vadovo pavaduotojo pareigų D. Z. buvo tik rekomendacinio pobÅ«džio siÅ«lymas. Kaip minėta, D. Z. Unijoje ėjo ne tik administracijos vadovo pavaduotojos, bet ir rizikos vertinimo specialisto – atitikties pareigÅ«no pareigas. Pagal Atitikties funkcijos gaires, patvirtintas Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 241-84 (toliau – Gairės), atitikties pareigÅ«nas apibrėžiamas kaip finansų rinkos dalyvio paskirtas asmuo, atsakingas už atitikties funkcijos vykdymÄ , arba atitikties padalinio (kai toks padalinys įsteigtas) vadovas (Gairių 7 punktas).

Gairių 10 punkte numatyta finansų rinkos dalyvių pareiga užtikrinti, kad bÅ«tų paskirtas atitikties pareigÅ«nas arba įsteigtas atskiras atitikties padalinys, atsakingas už atitikties funkcijos vykdymÄ . Gairių 13 punktas numato, kad atitikties pareigÅ«nas turėtų turėti pakankamai iÅ¡samių žinių ir patirties bei bÅ«ti kompetentingas, kad galėtų prisiimti atsakomybę už atitikties funkcijos vykdymÄ ir užtikrinti jos veiksmingumÄ . Gairių 28 punktas numato, kad finansų rinkos dalyviai turėtų užtikrinti, kad atitikties funkcija finansų rinkos dalyvio organizacinėje struktÅ«roje užimtų tokiÄ padėtį, kuria bÅ«tų užtikrinta, kad atitikties pareigÅ«nas ir kiti Å¡iÄ funkcijÄ vykdantys darbuotojai, atlikdami savo užduotis, veiktų nepriklausomai.

Atitikties pareigÅ«nÄ turėtų skirti ir atleisti finansų rinkos dalyvio administracijos vadovas, valdyba arba stebėtojų taryba. Kredito unijos Centro taupomoji kasa 2014 m. rugpjūčio 11 d. stebėtojų tarybos protokolas patvirtina, kad Kredito unijos Centro taupomoji kasa 2014 m. rugpjūčio 11 d. stebėtojų tarybos posėdžio sprendimu buvo patvirtinti Rizikos vertinimo specialisto – atitikties pareigÅ«no pareiginiai nuostatai, pagal kurių 1.5 punktÄ rizikos vertinimo specialistÄ â€“ atitikties pareigÅ«nÄ skiria ir atÅ¡aukia kredito unijos Stebėtojų taryba kredito unijos valdybos teikimu.

Tame pačiame Unijos Stebėtojų tarybos posėdyje priimtu sprendimu Unijos atitikties ir rizikos vertinimo specialiste patvirtinta administracijos vadovo pavaduotojos pareigas einanti D. Z.. Taigi, pagal minėtose teisės normose numatytÄ rizikos vertinimo specialisto – atitikties pareigÅ«no skyrimo bei atÅ¡aukimo tvarkÄ , sprendimo dėl minėto specialisto skyrimo ir atÅ¡aukimo priėmimas priklauso Stebėtojų tarybos kompetencijai. Tokio sprendimo priėmimas yra teisėtas Stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtas veiksmas, todėl jis nesudaro pagrindo Stebėtojų tarybos narių materialinei atsakomybei kilti.

Tačiau nei viename aukščiau nurodytame teisės akte nėra numatyta Stebėtojų tarybos kompetencija spręsti Unijos darbuotojo drausminės atsakomybės klausimÄ . Todėl Stebėtojų tarybos sprendimas dėl D. Z. atÅ¡aukimo iÅ¡ Unijos atitikties ir rizikos vertinimo specialistės pareigų yra privalomas, tačiau dėl atÅ¡aukimo pagrindo, skiriant drausminę nuobaudÄ , taip pat dėl D. Z. atleidimo iÅ¡ administracijos vadovo pavaduotojo pareigų, skiriant drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, yra tik rekomendacinio pobÅ«džio.

Unijos valdybos kompetencija yra apibrėžta Unijos įstatų 5.45 punkte, kuriam taip pat tiesiogiai nenumatyta valdybos kompetencija priimti sprendimus dėl Unijos darbuotojų priėmimo ir atleidimo iÅ¡ darbo, taip pat drausminių nuobaudų skyrimo darbuotojams. Pagal Gairių 28 punktÄ ir Unijos Rizikos vertinimo specialisto – atitikties pareigÅ«no pareiginių nuostatų 1.5 punktÄ valdyba yra tik patariamasis organas skiriant ir atÅ¡aukiant Rizikos vertinimo specialistÄ â€“ atitikties pareigÅ«nÄ , kuris skiriamas ir atÅ¡aukiamas Stebėtojų tarybos valdybos teikimu.

Todėl valdybos narių veiksmai nagrinėjamu atveju nesukėlė tiesioginių teisinių pasekmių, sÄ lygojusių ieÅ¡kinyje nurodytas ieÅ¡kovės iÅ¡laidas. Unijos administracijos vadovas yra Unijos vienasmenis valdymo organas (Unijos įstatų 5.53 punktas), kuris organizuoja ir vykdo unijos Å«kinę finansinę veiklÄ , sudaro sandorius su trečiaisiais asmenimis, darbo sutartis su darbuotojais (įstatų 5.57.1 punktas, 5.57.3 punktas, 5.57.5 punktas). Pagal įstatų 5.57.3 punktÄ administracijos vadovui neprivalomas Unijos valdybos sprendimas darbuotojo priėmimui ir atleidimui iÅ¡ darbo.

IÅ¡analizavus Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme bei Unijos įstatuose, Gairėse ir Rizikos vertinimo specialisto – atitikties pareigÅ«no pareiginiuose nuostatuose apibrėžtÄ Unijos valdymo organų – stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovo kompetencijÄ , darytina iÅ¡vada, jog sprendimo atleisti Unijos darbuotojÄ D. Z. iÅ¡ administracijos vadovo pavaduotojo pareigų priėmimas ir tokio sprendimo priėmimo pagrindo nustatymas yra priskirtas atsakovės J. M., kaip atitinkamo sprendimo priėmimo metu ėjusio Unijos administracijos vadovės pareigas asmens.

D. Z. kaip rizikos vertinimo specialisto – atitikties pareigūno skyrimas ir atšaukimas iš pareigų priklauso Stebėtojų tarybos kompetencijai, tačiau drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimas yra Unijos administracijos vadovo kompetencijai priskirtas klausimas. Stebėtojų tarybos ir Unijos valdybos sprendimai ir/ar pritarimai drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo klausimu yra tik rekomendacinio pobūdžio ir administracijos vadovo neprivalo būti vykdomi, nes darbuotojų padarytų darbo drausmės pažeidimų tyrimo, taip pat drausminės nuobaudos pagrindo nustatymo bei darbuotojų drausminės atsakomybės klausimas yra administracijos vadovo kompetencijai priskirtas klausimas.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ atsakovams kildina iÅ¡ neteisėtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo skyrimu D. Z. bei to sukeltomis materialinėmis pasekmėmis – su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimu iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakomybė dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, kaip drausminės nuobaudos paskyrimo, tenka administracijos vadovui, nagrinėjamu atveju J. M., kuri ir priėmė įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikintÄ Ä¯sakymÄ dėl D. Z. atleidimo iÅ¡ darbo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2012; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2995-492/2018, yra konstatavęs, kad atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ juridiniam asmeniui dėl neteisėtai atleisto iÅ¡ darbo darbuotojo, taikymui itin reikÅ¡mingu pripažįstamas subjekto, priėmusio teismų neteisėtu pripažintÄ sprendimÄ dėl konkretaus darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo, kaltės, kaip bÅ«tinos atsakomybės sÄ lygos, vertinimas.

Minėtose nutartyse pasisakant dėl juridinio asmens vadovo teisinio statuso, teismai akcentavo tam tikrÄ vadovo ir bendrovės santykių dualizmÄ : „vidiniuose“ santykiuose, organizuojant kasdienę bendrovės veiklÄ , priimant, atleidžiant, skatinant, baudžiant darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „iÅ¡oriniuose“, veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, – kaip bendrovės valdymo organas (ir atstovas), ir iÅ¡aiÅ¡kino, jog kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „iÅ¡oriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksÄ .

Tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklÄ , t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose, tai dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas. Kadangi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė atsakovų civilinę atsakomybę kildina iÅ¡ žalos, padarytos netinkamai atliekant vadovo pareigas ,,vidiniuose“ santykiuose (darbdaviui skiriant neteisėt drausminę nuobaudÄ darbuotojui), tai atsakovės J.

M., kaip bendrovės vadovo, veiksmai vertinti pagal darbo teisės normas. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Materialinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos tokios sÄ lygos:

1) padaryta žala;

2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos Darbo kodekse nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sÄ lygos. Nustačius pirmiau nurodytas materialinės atsakomybės sÄ lygas, Å¡i atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimÄ ), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes, minėta, materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiÅ¡ka turtinės atsakomybės rÅ«Å¡is.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbuotojų materialinė atsakomybė paprastai atsiranda dėl tikrosios tiesioginės žalos padarymo, t. y. turto netekimo, sužalojimo ir pan., tačiau galimi atvejai, kai dėl darbuotojo veiksmų, be padarytos tiesioginės žalos, darbdavys praranda tam tikras pajamas, kurias darbuotojas taip pat turėtų atlyginti darbdaviui. Kita bÅ«tina materialinės atsakomybės sÄ lyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas; jo neveikimas gali bÅ«ti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus. Trečioji materialinės atsakomybės sÄ lyga – priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Analizuojant priežastinį ryšį nustatoma, dėl kieno veikos atsirado ir kokio dydžio žala. Taip pat gali bÅ«ti nustatytas ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kai tam tikri darbuotojo veiksmai (neveikimas) yra sÄ lyga žalai padaryti (pvz., neatliekama ar netinkamai atliekama materialinių vertybių apskaita, neužrakinamas sandėlis, dėl to pavagiamas turtas ir pan.).

Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rÅ«Å¡is (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerÅ«pestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Nuo kaltės rÅ«Å¡ies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis. Be to, minėta, bÅ«tinos dar dvi sÄ lygos materialinei atsakomybei atsirasti, bÅ«tent: kad atsakomybės Å¡alys teisės pažeidimo metu bÅ«tų saistomos darbo teisinių santykių ir kad žalos atsiradimas bÅ«tų susijęs su darbo veikla.

Sutartimi gali bÅ«ti sutarta ir dėl kitų sÄ lygų. Nagrinėjamu atveju atsakovė J. M. priėmė sprendimÄ atleisti D. Z. iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , vykdydamas savo darbo funkcijas, t. y. eidama Unijos administracijos vadovo pareigas. Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22414-996/2017, konstatuota, kad „2017-03-29 posėdžio protokole, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas įsakymas, aplinkybės dėl ieÅ¡kovės ir UAB „Asnita“ sÄ sajų iÅ¡ viso nebuvo nurodytos, darbo drausmės pažeidimai, kuriuos unijos valdyba ir stebėtojų taryba įvardijo 2017-03-29 posėdžio protokole iÅ¡ esmės savo turiniu skiriasi nuo tų, kuriuos atsakovė nurodė bylos nagrinėjimo metu.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, įrodinėdama skundžiamo įsakymo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , rėmėsi 2015-04-21 Lietuvos Banko PriežiÅ«ros tarnybos Tikslinio inspektavimo ataskaita, 2016-08-30 Lietuvos Banko PriežiÅ«ros tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. 241-177, tačiau, pabrėžtina, kad Å¡iuose dokumentuose nustatyti ne ieÅ¡kovės darbo trÅ«kumai, o unijos, kaip juridinio asmens, veiklos trÅ«kumai, už kuriuos atsakinga unijos vadovybė. Darbdavė, manydama, jos unijos veiklos trÅ«kumus (visus ar jų dalį) galėjo sÄ lygoti bÅ«tent ieÅ¡kovės netinkamas pareigų atlikimas, turėjo inicijuoti ieÅ¡kovės atžvilgiu galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimÄ , tam, kad konkrečiai nustatytų kada, kokiais veiksmais ir kokių pareigų ieÅ¡kovė neatliko ar atliko netinkamai – Å¡ios pareigos atsakovė nesilaikė nei priimdama skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , nei Å¡alių ginÄÄ nagrinėjant teisme.

Teismo vertinimu, atsakovė, bandydama ieÅ¡kovei perkelti visÄ savo atsakomybę dėl netinkamai iÅ¡duotų paskolų, ieÅ¡kovės atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai, taip pažeisdama DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ darbuotojos atžvilgiu veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, piktnaudžiavo teise“ (t. 1, e.b.l. 20-32). Taigi, pagal minėtu teismo sprendimu, kuriuo ieÅ¡kovė grindžia atsakovų neteisėtus veiksmus, nėra konstatuota, jog D.

Z. kaip Unijos rizikos vertinimo specialistas – atitikties pareigÅ«nas, visiÅ¡kai nėra atsakinga už Lietuvos Banko PriežiÅ«ros tarnybos 2015 m. balandžio 21 d. Tikslinio inspektavimo ataskaitoje ir Lietuvos Banko PriežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendime Nr. 241-177 nurodytus pažeidimus dėl netinkamai iÅ¡duotų paskolų ir su tuo susijusios rizikos vertinimu. Nors minėtu teismo sprendimu konstatuota, kad administracijos vadovas, skirdamas drausminę nuobaudÄ , padarė proceso pažeidimÄ â€“ nepareikalavo darbuotojo pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo, tačiau minėtas proceso pažeidimas nelėmė atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumo.

Teismo sprendimu buvo konstatuota, kad Unija neįrodė darbo drausmės pažeidimo, už kurį pritaikyta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, taip pat jog yra pasibaigęs patraukimo drausminėn atsakomybėn senaties terminas. Tačiau atsakovė J. M., kaip administracijos vadovė, privalėjo vykdyti Unijos Stebėtojų tarybos sprendimÄ atÅ¡aukti D. Z. iÅ¡ rizikos vertinimo specialisto – atitikties pareigÅ«no pareigų, tačiau ne skiriant atleidimÄ iÅ¡ darbo, kaip drausminę nuobaudÄ , o kitu pagrindu.

Tačiau vertinant kilusias ir galimas turtines atleidimo iÅ¡ darbo pasekmes Unijai matyti, jog taikant D. Z. atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų metu galiojusio Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytus 4 mėnesių įspėjimo terminus ir Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto 4 mėnesių iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydį, pritaikius D. Z. atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rÄ pagal Darbo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 4 dalyje numatytÄ atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rÄ , bÅ«tų iÅ¡mokėtos didesnio dydžio iÅ¡mokos darbuotojui.

Be to pažymėtina, jog po D. Z. atleidimo iÅ¡ darbo naujas rizikos vertinimo specialistas – atitikties pareigÅ«nas nebuvo paskirtas, todėl ieÅ¡kovė nepatyrė papildomų iÅ¡laidų, negu bÅ«tų patyrusi neatleidus D. Z. iÅ¡ pareigų. Atsakovė J. M. kaip Unijos administracijos vadovės netinkamai taikyta drausminė nuobauda sudarė pagrindÄ pripažinti tokiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo – neteisėta, tačiau tai nesudaro pripažinti, jog atsakovė veikė prieÅ¡ Unijos interesus, taip pat tokio atsakovės kaltės laipsnio, kurio pagrindu galėtų bÅ«ti taikoma materialinė atsakomybė.

Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-22414-996/2017 atsakovės kaip administracijos vadovės veiksmų teisėtumas nevertintas kaip pažeidžiantis ar neatitinkantis tam tikrų administracijos vadovui keliamų reikalavimų, o tik drausminės nuobaudos taikymo aspektu. Dėl to vien tai, kad vadovo paskirta drausminė nuobauda teismo sprendimu pripažinta neteisėta, nesukuria teisinio pagrindo vadovo kaltei konstatuoti. Ieškove neįrodinėjo atsakovės J.

M. kaip administracijos vadovės kaltės, o ji nagrinėjamu atveju nėra preziumuojama. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracijos vadovas negali bÅ«ti asmeniÅ¡kai atsakingas už kiekvienÄ rizikingÄ ir nuostolingÄ bendrovės veiksmÄ ar sandorį. Vadovas asmeniÅ¡kai atsako už sprendimus tik tais atvejais, kai sprendimÄ jis priėmė neįvertinęs rizikos, toks sprendimas buvo akivaizdžiai nenaudingas bendrovei ar kai vadovas veikė aplaidžiai. Siekiant pagrįsti neteisėtus vadovo veiksmus, bÅ«tina įrodyti, jog vadovas neįvertino rizikos, sandoris bendrovei buvo nenaudingas, vadovas buvo nesÄ Å¾iningas ar supainiojo interesus.

Juridinio asmens vadovo ar valdymo organo pareigų principai apibrėžti CK 2.87 straipsnyje, - vadovas privalo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, laikytis turto atskyrimo principo. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė, jog priimdama įsakymÄ dėl D. Z. atleidimo iÅ¡ darbo atsakovė J. M. pažeidė minėtoje teisės normoje numatytus administracijos vadovo veiklos principus. Lietuvos Banko PriežiÅ«ros tarnybos 2015 m. balandžio 21 d.

Tikslinio inspektavimo ataskaitoje ir Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendime Nr. 241-177 yra nurodyti pažeidimai, susiję su netinkamais vidaus kontrole ir rizikų valdymo vertinimu. Užtikrinimas, kad Unijoje būtų įdiegtos veiksmingos vidaus kontrolės ir rizikų valdymo sistemos, jų įgyvendinimo organizavimas ir kontroliavimas kaip šių sistemų laikosi darbuotojai savo veikloje, teikimas pasiūlymų dėl šių sistemų tobulinimo administracijos vadovui ir jų įgyvendinimas yra rizikos vertinimo specialisto – atitikties pareigūno kompetencijai priskirtos funkcijos (Rizikos vertinimo specialisto – atitikties pareigūno pareiginių nuostatų 2.3.6 punktas).

Nors byloje nebuvo įrodinėjama, dėl kieno kaltės buvo padaryti atitinkami pažeidimai, tačiau tokių pažeidimų faktas patvirtina, jog rizikos vertinimo specialisto – atitikties pareigÅ«no kompetencijai priskirtų funkcijų vykdymas nebuvo sklandus ir tinkamas. Taigi, Å¡io specialisto atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų nebuvo Unijos interesams žalingas veiksmas, suponuojantis tokį sprendimÄ priėmusių valdymo organų civilinės atsakomybės pagrindÄ . Todėl ieÅ¡kinys atmetamas, ieÅ¡kovei neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų bei kaltės dėl ieÅ¡kovės iÅ¡laidų, susijusių su D.

Z. atleidimu iš darbo. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovų ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Grant Thornton Baltic“ patirtos išlaidos priteisiamos iš ieškovės; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš ieškovės valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios kredito unijos Centro taupomosios kasos atsakovei J. M. 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios kredito unijos Centro taupomosios kasos atsakovei G. K. 2728,54 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus, penkiasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios kredito unijos Centro taupomosios kasos atsakovui L. F. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios kredito unijos Centro taupomosios kasos atsakovui T. V. 500,00 Eur Priteisti iš ieškovės bankrutavusios kredito unijos Centro taupomosios kasos atsakovui K. P. 500,00 Eur Priteisti iš ieškovės bankrutavusios kredito unijos Centro taupomosios kasos trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Grant Thornton Baltic“ 1452,0 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios kredito unijos Centro taupomosios kasos valstybei 10,09 Eur (dešimt eurų, devynis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lidija Valentukonytė