e5cbbe5b-8952-4f75-9da7-04afa85f2663 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-232-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00701-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.6.1.6.1; 2.6.2.2; 3.2.4.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovių L.

M. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Kim Servise“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1362-661/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį atsakovams N. M., uždarajai akcinei bendrovei „Kim Servise“, individualiai įmonei „Auksinis drakonas“, A. P. L., A. B., I. B., R. A., D. A., L. M., L. M., trečiasis asmuo – N. M., dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Medicinos bankas kreipėsi į teismÄ ir, patikslinusi ieÅ¡kinį, prašė: 1.1. priteisti ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovių N. M., individualios įmonės (toliau – ir IÄ®) „Auksinis drakonas“ ir UAB „Kim Servise“ 700 000 Eur negrÄ Å¾into kredito; 1.2. iÅ¡ atsakovės N. M. priteisti ieÅ¡kovei 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas; 1.3. iÅ¡ atsakovių IÄ® „Auksinis drakonas“, UAB „Kim Servise“ priteisti ieÅ¡kovei 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas; 1.4. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovės N. M. ir atsakovo A.

P. L. 2010 m. rugpjūčio 16 d. sudarytÄ sutartinę hipotekÄ (hipotekos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria atsakovė N. M. atsakovui A. P. L. įkeitė žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir N. M. skolos ieÅ¡kovei iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į pirmiau nurodytus žemės sklypÄ ir sodo pastatÄ ; 1.5. 2011 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P1-1072, sudarytÄ N. M., A. B. ir I.

B., 2011 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P1-2421 bei 2011 m. liepos 18 d. susitarimÄ pakeisti sutartį Nr. P1-2422, sudarytus A. B., I. B., R. A., D. A. bei 2013 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P1-3233, sudarytÄ R. A., D. A., L. M. ir L. M., pripažinti apsimestiniais sandoriais, kuriais buvo pridengiamas atsakovės N. M. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo atsakovėms L. M. ir L. M. sandoris; 1.6. pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2011 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P1-1072, 2011 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P1-2421 bei 2011 m. liepos 18 d. susitarimÄ pakeisti sutartį Nr. P1-2422, bei 2013 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P1-3233, kuriomis buvo perleistas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra, grÄ Å¾inant atsakovės N. M. nuosavybėn minėtÄ butÄ , o N. M. skolos ieÅ¡kovei UAB Medicinos bankui iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į grÄ Å¾intinÄ butÄ ; 1.7. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovės N. M. ir L.

M. 2011 m. birželio 22 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį Nr. P1-2119, kuria atsakovė N. M. atsakovei L. M. padovanojo garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ â€“ iÅ¡ atsakovės L. M. ieÅ¡kovei UAB Medicinos bankui priteisti 1 793 Eur; 1.8. priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ visų atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 6 d. kredito sutartimi Nr. LOAN_45297 suteikė trečiajam asmeniui N. M. 637 000 Eur dydžio kreditÄ . 2009 m. spalio 12 d. papildomu susitarimu Nr. 4 trečiasis asmuo N. M. ir ieÅ¡kovė susitarė dėl papildomo 272 555 Eur dydžio kredito iÅ¡davimo, numatant galutinį kredito grÄ Å¾inimo terminÄ 2016 m. lapkričio 16 d. 2011 m. liepos 20 d. papildomu susitarimu Nr. 7 galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas pratęstas iki 2019 m. spalio 16 d. Už paimtÄ kreditÄ N. M.

įsipareigojo mokėti kredito sutartyje numatytas palÅ«kanas (kredito sutarties 2.2 punktas), taip pat 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ kalendorinę dienÄ , skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad už N. M. 2007 m. rugsėjo 6 d. laidavimo sutartimi Nr. LS-F-07-65 laidavo atsakovė N. M., 2009 m. spalio 12 d. laidavimo sutartimi Nr. LOAN_45297 laidavo IÄ® „Auksinis drakonas“, o 2011 m. liepos 20 d. laidavimo sutartimi Nr. LOAN_45297 laidavo UAB „Kim Servise“, kurie įsipareigojo solidariai atsakyti ieÅ¡kovei už N. M. savo turtu tokia pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas, jeigu N. M. neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal kredito sutartį.

Suteikto kredito grÄ Å¾inimas taip pat buvo užtikrintas nekilnojamojo turto, nuosavybės teise priklausančio N. M. ir N. M., hipoteka pagal 2007 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakÅ¡tÄ (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) ir pagal 2007 m. lapkričio 12 d. hipotekos lakÅ¡tÄ (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)).

3. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad N. M. nevykdė įsipareigojimų pagal kredito sutartį, todėl ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį 2016 m. vasario 23 d. ir pareikalavo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei visÄ skolÄ (negrÄ Å¾intÄ kredito likutį, iki nutraukimo dienos priskaičiuotas palÅ«kanas, delspinigius ir kitas mokėtinas sumas), tačiau N. M. skolos ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino. IeÅ¡kovei 2016 m. vasario 25 d. raÅ¡tu pareikalavus, prievolių už kredito gavėjÄ neįvykdė ir atsakovai N. M., UAB „Kim Servise“, IÄ® „Auksinis drakonas“.

4. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovė N. M. su susijusiais asmenimis sudarė turto perleidimo bei apsunkinimo sandorius: 1) 2010 m. rugpjūčio 16 d. sutartine hipoteka N. M. atsakovui A. P. L. įkeitė žemės sklypÄ ir sodo pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini); 2) 2011 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P1-1072 A. B. ir I. B. perleido butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį savo ruožtu A. B. ir I. B. pardavė R. A. ir D. A. 2011 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P1-2421 ir susitarimo pakeisti sutartį Nr. P1-2422 pagrindu, o 2013 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P1-3233 pagrindu R.

A. ir D. A. butÄ pardavė atsakovėms L. M. ir L. M.; 3) 2011 m. birželio 22 d. dovanojimo sutartimi Nr. P1-2119 atsakovė N. M. atsakovei L. M. padovanojo garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), o L. M. šį turtÄ perleido trečiajam asmeniui A. P. 2012 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P1-1396 pagrindu. IeÅ¡kovės įsitikinimu, 2011 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartis, 2011 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir susitarimas pakeisti sutartį bei 2013 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestiniai sandoriai, pridengę realiai įvykusį N. M. buto dovanojimo dukroms L.

M. ir L. M. sandorį. Pripažinus nurodytus sandorius apsimestiniais, ieÅ¡kovės nuomone, bÅ«tų pagrindas juos pripažinti negaliojančiais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kovės teigimu, sandorių apsimestinumÄ patvirtina tai, kad atsakovai A. B. ir I. B. butÄ Ä¯sigijo ne asmeniniams poreikiams tenkinti, nes butÄ pardavė jau po 104 dienų nuo buto įsigijimo, be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. B. ir I. B. nebuvo atsiskaitę su atsakove N. M. iki pat buto pardavimo atsakovams D.

A. ir R. A. momento, o tai patvirtina, kad A. B. ir I. B. butÄ Ä¯sigijo neatlygintinai, nesant tarp Å¡alių jokio atsiskaitymo, nepaisant to, kad buto perleidimo sandoris buvo pavadintas pirkimo–pardavimo sutartimi. IeÅ¡kovė akcentavo, kad N. M. butÄ perleido ypatingai rizikingai, nes buto nuosavybė buvo perleista iÅ¡kart, nors buto pardavimo kaina iÅ¡kart sumokėta nebuvo, ji nebuvo sumokėta ir per 3 mėnesių terminÄ iki pat buto tolesnio pardavimo atsakovams R. A. ir D. A.. IeÅ¡kovės įsitikinimu, N. M. nebÅ«tų taip rizikavusi, jei sandoriai bÅ«tų atlygintiniai ir jeigu bÅ«tų buvę sudaryti su nesusijusiais, ypatingÄ pasitikėjimÄ neturinčiais asmenimis.

IeÅ¡kovė akcentavo ir tai, kad ginčo butas 2011 m. liepos 18 d. buvo perleistas ne kokiam nors jokiais ryÅ¡iais nesusijusiam asmeniui, bet bÅ«tent R. A., kuris yra L. M. sugyventinis. Be to, pagal Juridinių asmenų registro duomenis atsakovė L. M. yra UAB „Šaltakampis“ direktorė, o R. A. yra Å¡ios bendrovės akcininkas. Galiausiai, apsimestinumÄ patvirtina tai, kad ginčo dalyku tapęs butas 2013 m. rugsėjo 6 d. sutartimi parduotas L. M. ir pastarosios sesei L. M., kurios yra atsakovės N. M. dukros.

5. Pasisakydama dėl sÄ lygų actio Pauliana sandorio negaliojimo pagrindui taikyti, ieÅ¡kovė nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. sandorio sudarymo metu skola ieÅ¡kovei buvo 996 030,51 Eur, 2011 m. balandžio 5 d. sandorio sudarymo metu – 1 031 024,57 Eur, o 2011 m. birželio 22 d. sandorio sudarymo metu – 1 051 211,11 Eur. Taigi, atsakovė N. M. ginčijamus sandorius sudarė 2010–2011 metais, kai ieÅ¡kovė buvo atsakovės N. M. kreditorė. IeÅ¡kovės reikalavimo teisė į atsakovę N. M. nebuvo ir nėra ginčijama nei teismine, nei neteismine tvarka, yra galiojanti, todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovė ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo ir Å¡iuo metu turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į N. M..

Atsakovė N. M. Å¡iuo metu nuosavybės teise turi tik ieÅ¡kovei įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir atsakovui A. P. L. hipoteka apsunkintÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Ginčijami sandoriai pažeidė ieÅ¡kovės teises ir sumažino galimybes susigrÄ Å¾inti skolÄ iÅ¡ laiduotojos, nes sandoriai pablogino N. M. turtinę padėtį ir apribojo ieÅ¡kovės galimybes atgauti paskolintas lėšas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu UAB Medicinos banko ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai.

7. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens ir ieÅ¡kovės kredito sutarčiai užtikrinti sudarytose atsakovių (laiduotojų) ir ieÅ¡kovės laidavimo sutartyse suformuluota sÄ lyga, jog laidavimo sutartis galioja iki visiÅ¡ko skolininko prievolių įvykdymo. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas konstatavo, kad CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikytinas – pagal ieÅ¡kovės ir laiduotojų sutartis laidavimas galioja tol, kol ieÅ¡kovei bus įvykdyta prievolė pagal kredito sutartį. Kadangi Å¡iuo atveju nepasibaigęs įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį terminas, teismas nurodė nepasisakantis dėl senaties termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, Å¡io termino skaičiavimo, nes Å¡ie klausimai neturi nagrinėjamam ginčui teisinės reikÅ¡mės. Teismas nurodė, kad Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys yra tenkinamas ir iÅ¡ laiduotojų priteistina praÅ¡oma 700 000 Eur suma.

8. Spręsdamas dėl vienų metų ieÅ¡kinio senaties termino actio Pauliana institutui taikyti, teismas pažymėjo, kad nors atsakovai IÄ® „Auksinis drakonas“, L. M., L. M., R. A. ir trečiasis asmuo nurodo, jog ieÅ¡kinio senaties termino pradžios eiga skaičiuotina nuo 2012 m., kuomet bankas buvo įtrauktas į atsakovės N. M. ir trečiojo asmens N. M. santuokos nutraukimo bylÄ ir kuomet iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų buvo galima matyti ginčo sandorius, teismas sutinka su ieÅ¡kovės argumentu, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia laikytina – 2016 m. vasario 23 d., nes nuo Å¡ios datos bankas suprato, jog ginčo sandoriais galėjo bÅ«ti pažeistos jo teisės, nes įkeisto turto nepakako įsiskolinimui padengti. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinį pateikus 2016 m. balandžio 4 d., laikytina, jog jis pareikÅ¡tas nepraleidus CK 6.66 straipsnyje 3 dalyje nustatyto termino.

9. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimo teisė atsakovei N. M. kildinama iÅ¡ 2007 m. rugsėjo 6 d. laidavimo sutarties ir fakto, jog pagrindinis skolininkas tinkamai neįvykdė prievolės, už kurios tinkamÄ Ä¯vykdymÄ laidavo atsakovė. Atsakovė N. M. ginčijamus sandorius sudarė 2010–2011 metais, t. y. tuo metu, kai ieÅ¡kovė buvo atsakovės N. M. kreditorė. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės reikalavimo teisė į atsakovę nebuvo ir nėra ginčijama nei teismine, nei neteismine tvarka, yra galiojanti, todėl pripažintina, jog ieÅ¡kovė ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo ir Å¡iuo metu turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovę N. M..

10. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina ieÅ¡kovės argumentus, jog sudariusi ginčo sandorius atsakovė N. M. mainais negavo jokio vertingo turto ar piniginių lėšų, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovė galėtų iÅ¡ieÅ¡koti atsakovės skolÄ . Teismas laikė pagrįstu ir įrodytu ieÅ¡kovės argumentÄ , kad atsakovė N. M., sudarydama ginčo sandorius, pažeidė laidavimo sutarties 5.1.4 punkte prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ be ieÅ¡kovės raÅ¡ytinio sutikimo neparduoti ar kitaip neperleisti kito asmens nuosavybėn turimo nekilnojamojo turto, neįkeisti turimo turto ir pan.

Tokio raÅ¡ytinio įsipareigojimo pažeidimas yra akivaizdus ieÅ¡kovės teisių pažeidimas. Atsakovė ne tik, kad tokio raÅ¡ytinio leidimo neprašė, bet apskritai neinformavo ieÅ¡kovės apie sandorių sudarymÄ . Teismas pažymėjo, kad nei įstatymai, nei jokie kiti teisės aktai nenumatė pareigos atsakovams sudaryti ginčo sandorius. Tokius sprendimus priėmusi atsakovė N. M., teismo vertinimu, turėjo arba galėjo suvokti, kad ieÅ¡kovė nukreips reikalavimus į atsakovės vertingÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

11. Spręsdamas dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo, kaip vienos iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygos, teismas nurodė, kad atsakovė N. M., bÅ«dama 1,1 mln. Eur virÅ¡ijančios sumos skolininkė, sudarė ginčo sandorius, blogindama savo turtinę padėtį ir mažindama turimo turto masę – vertingÄ turtÄ dovanodama, sudarydama apsimestinius sandorius, neįsigydama jokio kito vertingo turto, mainais negaudama jokio kito apčiuopiamo ir lengvai iÅ¡ieÅ¡komo turto, nekaupdama piniginių lėšų bankų sÄ skaitose ir pan. Atsakovė N. M. sandorio sudarymo aplinkybių ieÅ¡kovei nepaaiÅ¡kino, sandorių nepateikė, o tai, teismo vertinimu, taip pat patvirtina ypatingÄ jos nesÄ Å¾iningumÄ . Teismo įsitikinimu, remiantis byloje esančių įrodymų visuma galima spręsti, kad atsakovė N. M. sÄ moningai vienus turtus įkeitė, kitus padovanojo ir (ar) perleido apsimestinių sandorių pagrindu (pridengiant dovanojimo sandorį) dukroms L. M., L. M. bei broliui A. P. L..

12. Teismas pažymėjo, kad į bylÄ nebuvo pateikti įrodymai apie faktiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ už ginčo butÄ nei R. A. ir D. A., nei L. M., L. M.. Teismas konstatavo, kad 2011 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartis, 2011 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis, 2011 m. liepos 18 d. susitarimas pakeisti sutartį ir 2013 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestiniai sandoriai. Pripažinus nurodytus sandorius apsimestiniais, byloje, teismo įsitikinimu, yra pagrindas juos pripažinti negaliojančiais ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Teismas pastebėjo, kad sudaryti ginčo sandoriai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami ne izoliuotai, bet kartu. Å ių sandorių Å¡alys (A. B., I. B., R. A., D. A.) buvo pasirinktos dėl tamprių ir glaudžių asmeninių santykių su N. M. bei jos Å¡eimos nariais ir padėjo pridengti faktiÅ¡kai įvykusį dovanojimo N. M. dukroms sandorį. Teismo įsitikinimu, sandorio apsimestinumÄ patvirtina ir tai, kad A. B. ir I. B. butÄ Ä¯sigijo ne asmeniniams poreikiams tenkinti, nes butÄ pardavė jau po 104 dienų nuo buto įsigijimo.

Be to, A. B. ir I. B. nebuvo atsiskaitę su N. M. iki pat buto pardavimo atsakovams D. A. ir R. A. momento, o tai patvirtina, kad A. B. ir I. B. butÄ Ä¯sigijo neatlygintinai, nesant tarp Å¡alių jokio atsiskaitymo. Buto nuosavybė buvo perleista iÅ¡kart, nors buto pardavimo kaina iÅ¡kart sumokėta nebuvo, ji nebuvo sumokėta ir per 3 mėnesių terminÄ iki pat buto pardavimo atsakovams R. A. ir D. A.. Tokio rizikingo sandorio sudarymas, teismo vertinimu, patvirtina aplinkybę, kad 2011 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp ypatingo pasitikėjimo ryÅ¡iais susijusių asmenų (N. M., A.

B. ir I. B.). Sandorių apsimestinumÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad vėliau butas buvo perleistas ne kam nors kitam (t. y. jokiais ryÅ¡iais nesusijusiam asmeniui), bet bÅ«tent R. A.. Atsakovė L. M. yra UAB „Šaltakampis“ direktorė, o R. A. yra Å¡ios bendrovės akcininkas, taigi, teismo įsitikinimu, neabejotinai atsakovus R. A. ir L. M. sandorių sudarymo metu siejo artimi asmeniniai santykiai.

13. Teismo įsitikinimu, bylai svarbi ir aplinkybė, kad pagal vieÅ¡ojoje erdvėje esančiÄ informacijÄ atsakovė L. M. buvo kaltinama sukėlusi juridinio asmens tyčinį bankrotÄ ir vekselių klastojimu, o atsakovas R. A. kaltinamas svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymu, sukčiavimu ir vekselių klastojimu. Å ios atsakovus charakterizuojančios aplinkybės, teismo teigimu, yra gana reikÅ¡mingos, vertinant tikėtinÄ atsakovų bendrumÄ , patirtį niekinių sandorių sudaryme, bei tikėtinÄ Å¡ių asmenų nesÄ Å¾iningumÄ .

Tai, kad L. M. buvo kaltinama dėl bendrovės tyčinio bankroto, patvirtina aplinkybę, jog ji sÄ moningai ir jau ne pirmÄ kartÄ blogino kito asmens turtinę bÅ«klę. Tai, kad R. A. ir L. M. buvo kaltinami vekselių klastojimu, patvirtina aplinkybę, jog Å¡ie asmenys ne pirmÄ kartÄ dalyvavo fiktyvių sandorių, neatitinkančių sandorio Å¡alių vidinės valios, sudaryme. Teismas sutiko su ieÅ¡kove, kad neatsitiktinai bÅ«tent tokie asmenys, artimai susiję su atsakove N. M., dalyvavo buto perleidimo sandorių grandinėje, kurios tikslas buvo ne vertingo buto pardavimas, bet dovanojimas.

Sandorių seka ir neįtikėtinas sutapimas, kad turtÄ perpardavus net kelis kartus, galutinėmis buto įgijėjomis tapo atsakovės N. M. dukros, teismo įsitikinimu, atskleidžia tikrÄ jį ginčijamų sandorių tikslÄ â€“ padovanoti N. M. turtÄ dukroms tam, kad turtas bÅ«tų iÅ¡saugotas nuo gresiančio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir tokio sandorio ginčijimo.

14. Teismas nurodė ir tai, kad R. A. jau buvo žinomas atsakovei N. M., nes Å¡ie asmenys 2011 m. kovo 29 d. sudarė preliminariÄ jÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), A. ir I. B. buvo parduotas, teismui patenkinus N. M. praÅ¡ymÄ dėl teismo leidimo, kurį atsakovė grindė bÅ«tent su atsakovu R. A. sudaryta preliminariÄ ja buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartimi. Kitaip tariant, atsakovas R. A. dalyvavo ginčo buto perleidimo mechanizme nuo 2011 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su atsakovais A. ir I.

B.. Teismas pažymėjo, kad gavusi teismo leidimÄ parduoti ginčo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė N. M. savo vardu neįgijo buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisę į kurį turėjo pagal preliminariÄ jÄ sutartį. Å i aplinkybė, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad aptariama preliminarioji sutartis buvo pasiraÅ¡yta nesiekiant tikslo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, bet tik tam, kad bÅ«tų gautas teismo leidimas ginčo butui parduoti, t. y. sudarytas vaizdas dėl kito buto pirkimo.

Teismas pastebėjo ir tai, kad atsakovės L. M. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2011 m. spalio 26 d. yra adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. beveik 2 metai iki paskutinio ginčo buto perleidimo sandorio įforminimo bei galiojant Z. A. ir K. A. atsakovui R. A. išduotam 2010 m. kovo 18 d. įgaliojimui savo nuožiūra naudoti, valdyti ir disponuoti butu adresu: (duomenys neskelbtini).

15. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė N. M. žemės sklypÄ ir sodo namÄ , esančius (duomenys neskelbtini), paveldėjo iÅ¡ motinos – V. L.. Teismo posėdyje nustatyta, kad atsakovė N. M. yra A. P. L. artima giminaitė (sesuo). Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus bei vadovaudamasis CK 6.67 straipsnio 1 punkte nustatytomis skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos nuostatomis, sprendžia, kad yra pagrindas preziumuoti N. M. ir A. P. L. nesÄ Å¾iningumÄ . Kadangi atsakovai N. M. ir A. P. L. byloje įrodymų neteikė ir minėtos prezumpcijos nepaneigė, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas.

16. Teismo vertinimu, sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcija nebuvo paneigta ir dėl N. M. ir L. M. sudarytos dovanojimo sutarties, kuria atsakovė N. M. atsakovei L. M. padovanojo garaÅ¾Ä . Tačiau kadangi L. M. garaÅ¾Ä perleido trečiajam asmeniui A. P., iÅ¡ atsakovių N. M. ir L. M. ieÅ¡kovei solidariai priteistina 1 793 Eur suma. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 17. Atsakovė L. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta 2011 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 2011 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir susitarimÄ pakeisti sutartį, bei 2013 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti apsimestiniais sandoriais, pridengiant atsakovės N. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorį atsakovėms L.

M. ir L. M., ir nuo sudarymo momento minėtus sandorius pripažinti negaliojančiais bei taikyti restitucijÄ natÅ«ra, grÄ Å¾inant atsakovės N. M. nuosavybėn butÄ ir nukreipiant į jį UAB Medicinos banko iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 17.1. Atsakovės N. M. laidavimo terminas pasibaigė 2012 m. rugpjūčio 16 d. 2007 m. rugsėjo 6 d. kredito sutartyje nustatyta, kad kredito grÄ Å¾inimo terminas yra 2012 m. rugpjūčio 16 d.

Daugiau jokių papildomų susitarimų prie kredito sutarties atsakovė N. M. nepasirašė ir nieko apie juos nežinojo. Pasibaigus kredito grÄ Å¾inimo pagal kredito sutartį terminui, ieÅ¡kovė per tris mėnesius (CK 6.88 straipsnio 1 dalis) nuo paminėtos datos nepareiÅ¡kė atsakovei N. M. ieÅ¡kinio. Toks terminas yra naikinamasis, kuriam suėjus teismas atsisako ginti kreditoriaus teises, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir ieÅ¡kinys atmestinas. 17.2. Teismas neiÅ¡tyrė ypatingÄ reikÅ¡mę bylai turinčių ir byloje esančių įrodymų.

Teismas neįvertino M. sudarytos povedybinės sutarties ir jos sudarymo pasekmių bei aplinkybių. PrieÅ¡ sudarant povedybinę sutartį, N. M. su L. K. sudarė 2010 m. sausio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Gautus pinigus už parduotÄ butÄ N. M. atidavė dukroms L. ir L. M., todėl jos turėjo pinigų nupirkti ginčo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). N. M. sudarė ginčo buto pirkimo–padavimo sutartį, nes N. M., kuri iki tol buvo iÅ¡laikoma buvusio sutuoktinio, reikėjo lėšų pragyvenimui.

Taigi, vykstant M. iÅ¡tuokos procesui ir jiems nustojus kartu faktiÅ¡kai gyventi, M. dėl finansinių sunkumų pardavinėjo turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , paskirstydami lėšas. Atsakovų veiksmuose nenustatytas joks nesÄ Å¾iningumas, aplinkybės, dėl kurių buvo sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys, yra pagrįstos ir nuoseklios. Nei Vilniaus apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. e2A-381-196/2018 nenustatė jokio atsakovų L. K. ir N. M. nesÄ Å¾iningumo dėl 2010 m. sausio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties, nors UAB Medicinos banko ieÅ¡kinio pagrindas buvo panaÅ¡us, kaip ir Å¡ioje byloje. 2010 m. rugsėjo 3 d. povedybinė sutartis sudaryta notarine tvarka ir iÅ¡vieÅ¡inta vedybų sutarčių registre, be to, ji buvo pateikta tiesiogiai ieÅ¡kovei, kuriai buvo žinoma apie nuo 2010 m. vykusį M. santuokos nutraukimo procesÄ .

Todėl ieÅ¡kovė nuo 2010 m. rugsėjo 3 d., kai sužinojo apie sudarytÄ povedybinę sutartį, po 2012 m. rugpjūčio 16 d., kai baigėsi atsakovės N. M. laidavimo pagal kredito sutartį prievolė, privalėjo gauti N. M. pritarimÄ visiems kredito sutarties pakeitimams. IeÅ¡kovė žinojo, kad N. M. nedalyvauja kredito sutartimi finansuojamo projekto vystyme. Bankas N. M. niekuomet nesiuntė jokių praneÅ¡imų apie kredito sutarties pakeitimus, neprašė N. M. sutikimo papildomiems susitarimams prie kredito sutarties, nes žinojo, kad tokių sutikimų negaus – apie tai juos informavo N. M., pateikdamas povedybinę sutartį. 17.3.

PrieÅ¡ingai nei įrodinėjo ieÅ¡kovė, niekur nenurodyta, kad kredito gavėjo atsisakymas pasiraÅ¡yti papildomÄ susitarimÄ yra kreditoriaus teisių pažeidimas, juolab tokios aplinkybės nepatvirtina kreditoriaus sužinojimo apie tariamai pažeistas teises. Teismas turėjo įvertinti aplinkybes, kada ieÅ¡kovei kilo pareiga sužinoti apie atsakovų sudarytus ir ieÅ¡kovės ginčijamus sandorius. Teismas Å¡ių aplinkybių nevertino. Senaties terminas ieÅ¡kovės tariamai pažeistoms teisėms apginti skaičiuotinas nuo 2010 m., kai buvo sudarytas pirmasis ginčijamas hipotekos sandoris.

Su UAB Medicinos banku nuo pat 2009 metų buvo ne tik deramasi dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo priskyrimo N. M., tačiau UAB Medicinos bankas teikė atsiliepimus, matė M. santuokos nutraukimo dokumentus, įskaitant ir faktÄ , jog dokumentuose neaptartas ginčo turto dalybų klausimas. Vilniaus apygardos teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1112-580/2017 (Lietuvos apeliaciniame teisme Nr. e2A-381-196/2018), kurioje ieÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento N. M. ir L.

K. 2010 m. sausio 20 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį, buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes gavusi dokumentus dėl atsakovų M. skyrybų, ieÅ¡kovė turėjo pastebėti, jog nutraukiant santuokÄ nėra dalinamas jų turėtas nekilnojamasis turtas – butas, todėl senaties terminas skaičiuojamas nuo dienos, kuriÄ ieÅ¡kovė turėjo sužinoti apie Å¡iÄ aplinkybę bei jÄ galėjo patikrinti Nekilnojamojo turto registre, t. y. 2012 m. balandžio 13 d., kai pateikė atsiliepimÄ skyrybų byloje. 17.4.

IeÅ¡kovės ginčijami sandoriai nėra apsimestiniai. IeÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad butas perduotas atsakovėms L. ir L. M. neatlygintinai, kaip tai numato CK 6.465 straipsnis. IeÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neįrodė. IeÅ¡kovė nepateikė nei vienos iÅ¡ jos ginčijamų sutarčių. Byloje yra 2013 m. rugsėjo 6 d. buto pirkimo–pardavimo sutartis, kuriÄ pateikė atsakovė L. M. su atsiliepimu, kitos sutartys teikiamos su Å¡iuo apeliaciniu skundu. Nei viena iÅ¡ sutarčių nepatvirtina sandorių apsimestinumo. 2011 m. balandžio 15 d. sutartyje N. M. patvirtino, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama sutartį gavo iÅ¡ atsakovo A.

B. 40 000 Lt (11 584,80 Eur), o likusiÄ kainos dalį – 135 000 Lt (39 098,70 Eur) atsakovas A. B. įsipareigojo sumokėti iki 2012 m. balandžio 5 d. Kadangi A. B. dėl pasikeitusių aplinkybių neatsiskaitė su N. M., pastaroji kreipėsi į atsakovÄ R. A., kurį pažinojo dėl to, kad jos dukra L. M. dirbo direktore bendrovėje, kurios akcininku buvo R. A.. PraÅ¡omas L. ir N. M., R. A. paskambino A. B. klausdamas, dėl kokių priežasčių A. B. neatsiskaito su N. M.. A. B. paaiÅ¡kino, kad likusių 135 000 Lt nesurinks dėl pablogėjusios finansinės padėties.

Tuomet L. M. ir jos sesuo L. M. prašė R. A. nupirkti butÄ , atsiskaityti su N. M., bei įsipareigojo nupirkti iÅ¡ R. A. butÄ , vos atgaus investuotus pinigus, kuriuos L. ir L. M. davė N. M., pardavęs butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, N. M. dukros stengėsi iÅ¡spręsti situacijÄ iÅ¡gelbstint butÄ ir atsiskaityti su N. M., kuri tuomet, kai nustojo faktiÅ¡kai gyventi su N. M., neturėjo lėšų elementariam pragyvenimui – niekur nedirbo, santaupų neturėjo, darbo patirties taip pat neturėjo, nes visuomet buvo iÅ¡laikoma buvusio sutuoktinio.

Atsakovas R. A. sutiko atsiskaityti su atsakove N. M. ir pilnai su ja atsiskaitė, kÄ patvirtina su apeliaciniu skundu pridedamas 2012 m. vasario 27 d. N. M. pakvitavimas. 2013 m. rugsėjo 6 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties 1 punkte taip pat aiÅ¡kiai paraÅ¡yta atsiskaitymo už ginčo turtÄ tvarka, t. y. 167 000 Lt. D. ir R. A. patvirtino, kad Å¡iuos pinigus iÅ¡ atsakovių gavo. Siekdami nutraukti santuokÄ , N. M. ir N. M. turtÄ (įskaitant ginčo butÄ ) pardavinėjo dėl finansinių sunkumų, o ne dėl banko iÅ¡galvotų ir ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, todėl skundžiamo sprendimo argumentai, neva N. M. butÄ perleido neatlygintinai, nepagrįsti. 17.5.

Byloje pateiktos VÄ® Registrų centro pažymos patvirtina, kad ginčo sandorius sudarę atsakovai nesusiję giminystės ryÅ¡iais. Tai reiÅ¡kia, kad nėra CK 6.67 straipsnyje nustatytos nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos. Atsakovai R. A. ir L. M. ne kartÄ paaiÅ¡kino, kad jokių tamprių asmeninių santykių tarp jų neegzistavo. R. A. turi sutuoktinę ir du nepilnamečius vaikus. IeÅ¡kovė, įrodinėdama atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , apeliavo į tai, kad atsakovė anksčiau dirbo R. A. bendrovėje, o aplinkybę, jog atsakovė tariamai buvo R.

A. sugyventinė, įrodinėjo tik spaudoje paskelbta informacija, t. y. deklaratyvaus, spekuliacinio pobÅ«džio neoficialia informacija. Teismas turi vadovautis įstatymais, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio informacija. L. M. neneigė, kad dirbo direktore bendrovėje, kurios akcininku buvo R. A.. Tačiau tokie santykiai yra darbiniai ir nepatvirtina jokio atsakovų nesÄ Å¾iningumo. 17.6. IeÅ¡kovės ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2011 ir 2013 metais. Byloje nėra ir bankas nepateikė duomenų, kad kredito gavėjas N. M. minėtu laikotarpiu bÅ«tų nevykdęs savo įsipareigojimų bankui, prisiimtų kredito sutartimi.

Tai reiÅ¡kia, kad bankas kiekvieno konkretaus ginčijamo sandorio sudarymo momentu neturėjo galiojančios ir neginčijamos reikalavimo teisės į atsakovę N. M. ir (ar) bet kurį kitÄ atsakovÄ Å¡ioje civilinėje byloje, iÅ¡skyrus trečiÄ jį asmenį N. M.. IeÅ¡kovė minėtu laikotarpiu, kai buvo sudaryti ginčijami sandoriai, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų nei atsakovams, nei trečiajam asmeniui. Kredito sutartis buvo nutraukta 2016 m. vasario 23 d. Tai reiÅ¡kia, kad 2011 m. ir 2013 m., kuomet buvo sudaryti ginčo sandoriai, kredito sutartis buvo vykdoma tinkamai ir jokių pretenzijų atsakovams ieÅ¡kovė neturėjo, atsakovė N. M. bankui nebuvo skolinga, o tai taip pat patvirtina, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

18. Atsakovė UAB „Kim Servise“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nutarta priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Kim Servise“ 700 000 Eur, 5 proc. ir 6 proc. procesines palÅ«kanas ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo atmesti. Apeliaciniame skunde nurodyti Å¡ie pagrindiniai argumentai: 18.1. UAB „Kim Servise“ laidavimo terminas pasibaigęs. Pagal CK 6.186 straipsnį negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sÄ lygos.

CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio. 2007 m. rugsėjo 6 d. kredito sutartyje nustatyta, kad kredito grÄ Å¾inimo terminas yra 2012 m. rugpjūčio 16 d. Daugiau jokių papildomų susitarimų prie kredito sutarties atsakovė nepasirašė ir nieko apie juos nežinojo.

Taigi, atsakovė laidavo iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. Pasibaigus kredito grÄ Å¾inimo terminui ieÅ¡kovė per 3 mėnesius nepareiÅ¡kė atsakovei ieÅ¡kinio. IeÅ¡kinys buvo pateiktas tik 2016 m. balandžio mėnesį, t. y. praleidus terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti. Toks terminas yra naikinamasis, kuriam suėjus teismas atsisako ginti kreditoriaus teises.

19. Atsakovas R. A. atsiliepime į L. M. apeliacinį skundÄ praÅ¡o panaikinti sprendimo dalis, kuriomis ginčo sandoriai, susiję su butu, pripažinti apsimestiniais, negaliojančiais nuo sudarymo momento ir ieÅ¡kovei N. M. grÄ Å¾intas ginčo butas, nukreipiant ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ šį butÄ , bei Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime nurodyti Å¡ie pagrindiniai argumentai: 19.1. Byloje nėra pateikta absoliučiai jokių įrodymų, nenurodyta argumentų, kurie leistų pagrįstai abejoti, kad ginčijamose pirkimo–pardavimo sutartyse nėra iÅ¡reikÅ¡ta tikroji kiekvienos sandorio Å¡alių valia, jog ji neatitinka tikrųjų jų ketinimų sudarant sandorį.

Sprendimo motyvai, kad sandoriai yra apsimestiniai, yra paremti tik spėjimais ir nėra paremti įrodymais, jog Å¡alys iÅ¡ tikrųjų nesiekė parduoti buto, o siekė jį dovanoti. Atsakovės N. M. finansinė padėtis tuo metu buvo sunki, todėl butÄ ji pardavė, siekdama iÅ¡ gautų pajamų patenkinti bÅ«tinuosius pragyvenimo kaÅ¡tus. N. M. tuo metu neturėjo jokių galiojančių prievolių ieÅ¡kovei, todėl, natÅ«ralu, neturėjo nei pagrindo, nei tikslo slėpti turtÄ nuo ieÅ¡kovės, vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto, nes joks iÅ¡ieÅ¡kojimas ir nebuvo vykdomas, kredito gavėjas tinkamai vykdė visus įsipareigojimus ir laiduotojams pareiga vykdyti įsipareigojimus už kredito gavėjÄ nebuvo kilusi. 19.2. 2011 metais N. M. pardavus butÄ A. ir I.

B., ir, juolab, atlygintinai, ji niekaip negalėjo pažeisti ieškovės teisių, kai iki pat 2016 metų kredito sutartis buvo vykdoma, todėl teismo išvada dėl senaties skaičiavimo ne nuo 2012 metų (santuokos nutraukimo byla), o nuo 2016 metų, akivaizdžiai neteisinga. Visi sandoriai buvo įregistruoti viešajame registre nedelsiant po jų sudarymo. Ieškovė, būdama savo srities profesionalė, kuriai keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, neabejotinai žinojo arba turėjo žinoti apie sudarytus sandorius ir savo teises ginti turėjo, nepraleisdama įstatymo nustatyto termino (jei tokios teisės iš viso buvo pažeistos).

Ä®vertinus, kad nuo sandorių iÅ¡vieÅ¡inimo vieÅ¡ajame registre yra praėjęs ilgesnis nei vienų metų terminas, laikytina, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o tai savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti. 19.3. Nėra duomenų, kad kredito gavėjas N. M. 2011 – 2013 metų laikotarpiu bÅ«tų nevykdęs savo įsipareigojimų ieÅ¡kovei. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė kiekvieno ginčijamo sandorio sudarymo momentu neturėjo galiojančios ir neginčijamos reikalavimo teisės į N. M. ir (ar) bet kurį kitÄ atsakovÄ .

Laidavimo sutartyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad laiduotojo prievolės atsiranda tik tada, kai kredito gavėjas nevykdo savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį. 19.4. Buto pardavimas buvo atlygintinis. N. M. už butÄ gavusi ekvivalentÄ pinigais, nesumažino savo tuo metu turimo turto. 2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio metu A. B. davė aiÅ¡kius paaiÅ¡kinimus, kad iÅ¡ N. M. butÄ Ä¯sigijo atlygintinai, o kodėl teismas vadovavosi ieÅ¡kovės spėlionėmis ir interpretacijomis bei visiÅ¡kai nepasisakė dėl A.

B. parodymų – nėra aiÅ¡ku. 2013 m. rugsėjo 6 d. buto perleidimo sandorio Å¡alys taip pat yra fiziniai asmenys, atsiskaitymas vyko grynais pinigais, todėl atsakovas R. A. neturi galimybės pateikti kasos pajamų orderio ar pan., kaip galėtų padaryti juridiniai asmenys. Ginčijami pirkimo–pardavimo sandoriai banko teisių nepažeidė ir dėl to, kad už parduotÄ turtÄ laiduotoja N. M. gavo realiÄ pinigų sumÄ , atitinkančiÄ tuometinę turto rinkos vertę. 19.5. Ä® bylÄ pačios ieÅ¡kovės yra pateiktos Gyventojų registro pažymos, kad atsakovų N. M., A. ir I.

B. bei R. A. nesieja jokie giminystės ryÅ¡iai. Atsakovas A. B. 2019 m. kovo 13 d. teismo posėdyje patvirtino, kad jokie „tamprÅ«s“ ar „artimi santykiai nesiejo“, o teismas Å¡ių teiginių jokiais įrodymais nepaneigė. Teismo iÅ¡vada, kad B. butÄ Ä¯sigijo ne asmeniniais poreikiais prieÅ¡tarauja A. B. paaiÅ¡kinimams, kuris nurodė, jog ketino įsigyti butÄ savo senyvo amžiaus motinai. Atsakovei N. M. siekiant kuo greičiau gauti visÄ pardavimo kainÄ už butÄ , N. M. davė raÅ¡ytinį notarinį sutikimÄ perkelti pirkėjo teises ir pareigas R.

A.. 19.6. Tiek L. M. atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek R. A. patvirtino, kad juos sandorių sudarymo metu siejo iÅ¡imtinai darbiniai santykiai, o ne artimi asmeniniai santykiai. Be to, sprendime neteisingai nurodyta, kad L. M. yra UAB „Šaltakampis“ direktorė, nes jau ilgÄ laikÄ UAB „Šaltakampis“ direktorius yra pasikeitęs. L. M. dėl vekselių klastojimo niekada nebuvo net kaltinamoji (baudžiamoji byla Nr. 2K-7-47-895/2016). Savo ruožtu dėl pareikÅ¡tų kaltinimų dėl tyčinio bankroto, svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymo, sukčiavimo tiek L.

M., tiek R. A. pilnai iÅ¡teisinti (2016 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-387/2015). PaaiÅ¡kintina, kad L. M., bÅ«nant vadove vienos iÅ¡ bendrovių, kurios faktinė buveinė ir buvo bute, adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos deklaravimo tikslas buvo dėl paprastesnės automobiliui parkuoti leidimo gavimo procedÅ«ros, nes (duomenys neskelbtini) namas yra (duomenys neskelbtini). Visų Å¡ių netiesioginių įrodymų netinkamas pirmosios instancijos teismo vertinimas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

20. IeÅ¡kovė UAB Medicinos bankas atsiliepime į apeliacinius skundus praÅ¡o L. M. ir UAB „Kim Servise“ apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 20.1. Remiantis teismų praktika, tuo atveju, kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, netaikomas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas. Trečiojo asmens ir ieÅ¡kovės kredito sutarčiai užtikrinti sudarytose atsakovių (laiduotojų) laidavimo sutartyse suformuluota sÄ lyga, kad laidavimo sutartis galioja iki visiÅ¡ko skolininko prievolių įvykdymo.

Paskolos sutarties sÄ lygų pakeitimai po laidavimo sutarčių sudarymo neturi reikÅ¡mės laiduotojų prievolių galiojimui. UAB „Kim Servise“ ir N. M. laidavo už paskolos sutartį su visais bÅ«simais papildomais susitarimais. Dar daugiau, laidavimo sutarčių 7.2 punkte laiduotojai iÅ¡reiÅ¡kė atskirÄ sutikimÄ , kad paskolos sutarties sÄ lygos bÅ«tų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo bei garantavo, jog toks paskolos sutarties sÄ lygų keitimas neturės įtakos laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui.

Sutuoktinių bendro turto pasidalinimas ir bendros jungtinės nuosavybės teisinio režimo pabaiga neturėjo įtakos N. M. asmeninių įsipareigojimų prieÅ¡ kreditorių galiojimui ir nesudaro pagrindo kitaip aiÅ¡kinti laidavimo sutarties sÄ lygas bei laidavimo sutartyje pateiktus pareiÅ¡kimus. Be to, byloje taip pat nustatyta, kad kredito sutarties pakeitimai faktiÅ¡kai neturėjo įtakos laiduotojų prievolių prisiėmimo metų buvusios užtikrintos prievolės (atsakomybės) dydžiui. N. M. 2007 m. rugsėjo 6 d. laidavimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė ir N. M. buvo sutarę dėl 637 000 Eur paskolos suteikimo ir palÅ«kanų mokėjimo.

UAB „Kim Servise“ 2011 m. liepos 20 d. laidavimo sutarties sudarymo metu N. M. prievolė pagal paskolos sutartį siekė 909 552,98 Eur. Teismo sprendimo priėmimo metu (po įkeisto turto iÅ¡varžymo) N. M. įsipareigojimai ieÅ¡kovei sudarė 614 242,08 Eur negrÄ Å¾into kredito; 99 826,02 Eur negrÄ Å¾intų iki 2018 m. spalio 15 d. priskaičiuotų sutartinių palÅ«kanų, 6 936,55 Eur delspinigių ir kitų iÅ¡laidų atlyginimo, iÅ¡ viso 775 353,41 Eur sumÄ . Kadangi laiduotojai įsipareigojo atsakyti ta pačia apimtimi už visų paskolos gavėjo įsipareigojimų įvykdymÄ (paskolos grÄ Å¾inimÄ , palÅ«kanų ir netesybų mokėjimÄ ), o abiejų laiduotojų sutarčių sudarymo metu buvusi paskolos suma buvo didesnė, nei sprendimo priėmimo metu buvusi 614 242,08 Eur negrÄ Å¾into kredito dalis, Å¡ios faktinės aplinkybės paneigia apeliantų spekuliacijas dėl paskolos sutarties pakeitimais neva padidėjusios laiduotojų prievolės. Be to, N. M. nereiÅ¡kiant skundo dėl teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡ jos priteista 700 000 Eur, Å¡i sprendimo dalis laikytina įsiteisėjusia bei negali bÅ«ti ginčijama kitų atsakovų. 20.2.

Teismas pagrįstai ir motyvuotai sprendimÄ dėl ginčo pirkimo–pardavimo sutarčių apsimestinumo priėmė įvertinęs surinktų raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ bei atsakovų N. M., A. B., I. B., R. A., D. A. pozicijÄ neteikti įrodymų aiÅ¡kino jų nenaudai. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vertinant aplinkybes sandorių ginčijimo bylose netiesioginiams įrodymams ir jų visetui suteikiama didesnė įrodomoji reikÅ¡mė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad jeigu kuri nors Å¡alis sÄ moningais veiksmais sunkina įrodymų rinkimÄ , nebendradarbiauja, tokiu atveju visos abejonės dėl įrodymų pakankamumo turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos tokios Å¡alies nenaudai.

Å ioje byloje priimto skundžiamo sprendimo pagrįstumÄ patvirtina ne tik byloje surinktų netiesioginių įrodymų visuma bei atsakovų atsisakymo bendradarbiauti teikiant įrodymus neigiamos pasekmės, bet taip pat L. M. apeliaciniame skunde keliami nauji paaiÅ¡kinimai (versija) dėl vienos iÅ¡ sutarčių sudarymo aplinkybių, kurie prieÅ¡tarauja kitos atsakovės L. M. pirmosios instancijos teismui pateiktiems paaiÅ¡kinimams apie jai žinomas aplinkybes. Be to, su apeliaciniu skundu pateikta versija dėl atsakovių L. ir L.

M. finansinių galimybių sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį (tėvo N. M. duoti pinigai, pardavus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)) prieÅ¡tarauja apeliaciniame skunde nurodomai kitai aplinkybei apie Å¡io N. M. buto pardavimÄ dėl to, kad jis negalėjo mokėti bankui paskolos. 20.3. Ginčo pirkimo–pardavimo sutartimis butas per 2,5 metų laikotarpį po trijų sandorių pakeitė savininkÄ iÅ¡ N. M. į jos dukras. Sudarant visus sandorius dalyvavo R. A.. Skundžiamame sprendime pagrįstai spręsta, kad atsakovų sudaryti ginčijami sandoriai turi bÅ«ti aiÅ¡kintini ne izoliuotai, bet kompleksiÅ¡kai, įvertinus tai, kad nepateikta įrodymų apie kainos mokėjimÄ arba bent apie finansines galimybes sumokėti kainÄ , bei tai, jog jie sudaryti tarp asmenų, susijusių glaudžiais asmeniniais santykiais su N. M. dukra L.

M.. N. M. nuosavybės teises į butÄ 2011 m. balandžio 5 d. sutartimi tariamai perleido A. B., negavusi už jį kainos, nors neva Å¡io asmens nepažinojo. Butas 2011 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas po to, kai atsakovė teismui pateikė neteisingus duomenis teismo leidimui gauti, neva Å¡eimos interesams tenkinti yra rastas kitas butas, adresu: (duomenys neskelbtini), dėl kurio 2011 m. kovo 29 d. sudaryta preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis. Pardavėjų Z. A. ir K. A. vardu Å¡iÄ preliminariÄ jÄ sutartį pasirašė atsakovas R.

A.. 2013 m. rugsėjo 6 d. buto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad L. M. ir R. A. gyvenamoji vieta viešai registruota tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), o R. A. sutuoktinės gyvenamoji vieta deklaruota kitu adresu. Oficiali gyvenamosios vietos deklaracija yra tiesioginis atsakovų L. M. ir R. A. santykių artimumo įrodymas, viešai išviešintas ir šių asmenų pripažintas. Atsakovų A. B. ir R. A. ryšys atsitiktinai paaiškėjo kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1089-565/2019, kurioje ieškovu yra R.

A., o A. B. dalyvavo liudytoju. Å ioje byloje A. B., atsakydamas į teismo klausimÄ , ar pažįsta ieÅ¡kovÄ (R. A.), davęs priesaikÄ paaiÅ¡kino, kad pažįsta labai senai, nuo mažens. Papildomai liudytojas parodė, kad ieÅ¡kovas (R. A.) yra liudytojo (A. B.) sesers sutuoktinio sÅ«nėnas. Å i aplinkybė ieÅ¡kovės atstovui advokatui S. P., kaip atsakovo kitoje byloje atstovui, tapo žinoma atsitiktinai, tačiau ji paaiÅ¡kina A. B. dalyvavimÄ ginčo pirkimo–pardavimo sutarčių sudaryme bei papildomai patvirtina, kad visi sandoriai sudaryti dalyvaujant R.

A. – artimais santykiais su L. M. susijusiam asmeniui, kuris tiesiogiai ir netiesiogiai per A. B. padėjo atsakovėms sudaryti ginčo sutartis. 20.4. Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie paneigia apeliacinio skundo teiginius dėl N. M. buto pardavimo motyvų, neva jai trÅ«ko lėšų pragyvenimui. M. santuokos nutraukimo byloje N. M. pateiktame 2016 m. birželio 17 d. patikslintame ieÅ¡kinyje N. M. teismui nurodė, kad 2011 metų rugsėjo mėnesį (t. y. po dviejų ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo) N. M. iÅ¡vyko ilsėtis į PrancÅ«zijÄ , o taip pat, kad N. M. pasisavino visas sutuoktinių santaupas – 186 000 Lt, kurios buvo skirtos dukters L.

M. mokslams ir pragyvenimui apmokėti bei kitoms bendroms Å¡eimos iÅ¡laidoms. L. M. apeliacinis skundas grindžiamas nesÄ Å¾iningų ginčo pirkimo–pardavimo sutarčių Å¡alių raÅ¡ytiniais patvirtinamais apie atsiskaitymÄ pagal apsimestines sutartis. IeÅ¡kovė byloje prašė iÅ¡ atsakovų iÅ¡reikalauti įrodymus apie atsiskaitymÄ pagal ginčo sandorius, tačiau atsakovai N. M., A. B., I. B., R. A., D. A. nepateikė nei sutarčių, nei įrodymų apie faktiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ už butÄ .

Apskritai, nei vienas iš ginčo pirkimo–pardavimo sutartis sudariusių asmenų, išskyrus L. M., teismo nustatytais terminais nepateikė atsiliepimų į ieškinį. 20.5. Kadangi sutartys negaliojančiomis pripažintos CK 1.87 straipsnio pagrindu, o ginčo sandoriai sudaryti 2011 – 2013 metais, bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, todėl apeliacinio skundo motyvai apie ieškinio senatį yra nepagrįsti ir negali būti reikšmingi skundžiamo sprendimo pagrįstumui vertinti. 20.6.

Skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatytos visos actio Pauliana sÄ lygos, reikalingos neatlygintiniam sandoriui nuginčyti. Actio Pauliana institutas gali bÅ«ti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieÅ¡kinį, kaip teisių gynimo bÅ«dÄ , kreditorius gali per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo.

Pagal CK įtvirtintÄ actio Pauliana instituto reglamentavimÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė bÅ«tų vykdytina. Tuo labiau, negali bÅ«ti keliamas reikalavimas, jog kreditoriaus reikalavimo teisė bÅ«tų vykdytina ginčijamo sandorio sudarymo metu. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-869/2014 pažymėta, kad draudimas pasinaudoti actio Pauliana institutu ginčijant laiduotojo sandorius su trečiaisiais asmenims, kol kreditoriaus reikalavimo teisė laiduotojo atžvilgiu nėra tapusi vykdytina, neatitiktų actio Pauliana paskirties, sumažintų kreditoriaus teisių apsaugos galimybes ir iÅ¡ esmės susilpnintų kreditoriaus reikalavimų užtikrinimo priemones. 20.7.

Neatlygintiniu N. M. buto perleidimo sandoriu buvo pažeisti teisėti ieÅ¡kovės interesai, nes atsakovė neturi kito savo vardu įregistruoto arba kitų asmenų naudai neapsunkinto turto, kuris galėtų bÅ«ti panaudotas atsakovės prievolių vykdymui, o skolininko įkeisto turto nepakako. Neatlygintinai perleisdama ginčo butÄ N. M. buvo nesÄ Å¾ininga ir pažeidė savo įsipareigojimus kreditorei, nes siekė pridengti tikrÄ jį buto perleidimo naudos gavėjÄ â€“ savo dukras ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti CK 6.66 ir 6.67 str. nustatytų prezumpcijų taikymo, bei žinojo arba turėjo žinoti, kad pažeidžia kreditorės interesus ir jos atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus, nes, be kita ko, galiojo atsakovės pareigos be banko sutikimo neparduoti ar kitaip neperleisti kito nuosavybėn turimo nekilnojamojo turto (Laidavimo sutarties 5.1.4.1) bei neprisiimti finansinių įsipareigojimų, jei visų įsipareigojimų bendra suma ar atskiro įsipareigojimo suma virÅ¡ija 10 000 Lt, neprisiimti kitų įsipareigojimų, užtikrinant savo ar kitų asmenų prievoles, jeigu reikalavimo suma virÅ¡ija 10 000 Lt (Laidavimo sutarties 5.1.4.2).

Atsakovė neturėjo teisinės pareigos neatlygintinai perleisti dukroms ginčo butÄ . 20.8. Sprendime pagrįstai spręsta, kad apie pažeistas teises ieÅ¡kovei tapo žinoma po to, kai N. M. neatnaujino kredito sutarties vykdymo, atsisakė sudaryti naujÄ sutarties pakeitimÄ bei pats pradėjo pardavinėti kitÄ savo turtÄ . Iki tol ieÅ¡kovė neturėjo teisėto pagrindo reikalauti iÅ¡ laiduotojų įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį vykdymo, todėl negalėjo turėti duomenų apie pažeistas teises, laiduotojai perleidus turtÄ .

Kadangi ginčo buto neatlygintinis perleidimas nustatytas tik teismo sprendimu ir tik byloje surinkus visumÄ Ä¯rodymų, ieÅ¡kovės sužinojimo apie tokiu sandoriu pažeistas teises momentas yra tapatus su teismo sprendimu, kuriuo ginčo pirkimo–pardavimo sutartys pripažintos apsimestinėmis, t. y. neatlygintinu ginčo buto perleidimu. Todėl apeliacinio skundo teiginiai apie vienų metų senaties termino praleidimÄ Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, yra nepagrįsti ir nesuderinami su sprendimo dalimi dėl ginčo sandorių apsimestinumo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atsakovių L. M. ir UAB „Kim Servise“ apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas.

22. Apeliantės L. M. teigimu, N. M. laidavimo terminas baigėsi dar 2012 m. rugpjūčio 16 d, todėl bankui per tris mėnesius nuo Å¡ios dienos nepareiÅ¡kus laiduotojai ieÅ¡kinio, jis nebegali reikalauti skolos iÅ¡ laiduotojos priteisimo, o taip pat ir ginčyti pastarosios sudarytus sandorius, tuo labiau kad po 2010 m. rugsėjo 3 d. N. ir N. M. sudarytos povedybinės sutarties ir kai baigėsi atsakovės N. M. laidavimo terminas, bankas privalėjo gauti N. M. pritarimÄ visiems kredito sutarties pakeitimams, kurių negavo.

Apeliantė taip pat akcentuoja, kad senaties terminas ieÅ¡kovės pažeistoms teisėms apginti skaičiuotinas nuo 2010 m., kai buvo sudarytas pirmasis ginčijamas hipotekos sandoris, nes UAB Medicinos bankas matė N. ir N. M. santuokos nutraukimo dokumentus, taip pat ir faktÄ , jog minėtuose dokumentuose neaptartas ginčo turto dalybų klausimas. L. M. įsitikinimu, bÅ«tent ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad ginčo butas perduotas atsakovėms L. ir L. M. neatlygintinai, tačiau to neįrodė, bei patikimais įrodymais nepagrindė atsakovų nesÄ Å¾iningumo.

Galiausiai, apeliantės tvirtinimu, byloje nėra duomenų, kad kredito gavėjas N. M. ginčo sandorių sudarymo metu nevykdė savo įsipareigojimų bankui, todėl ieÅ¡kovė kiekvieno konkretaus ginčijamo sandorio sudarymo momentu neturėjo galiojančios ir neginčijamos reikalavimo teisės į atsakovę N. M. ar bet kurį kitÄ atsakovÄ Å¡ioje civilinėje byloje.

23. Atsakovė UAB „Kim Servise“, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ UAB „Kim Servise“ ieÅ¡kovei priteista 700 000 Eur suma bei 6 proc. palÅ«kanos, laikosi pozicijos, kad kadangi kredito sutartyje kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo numatytas 2012 m. rugpjūčio 16 d. ir apeliantė jokių papildomų susitarimų prie kredito sutarties nebuvo pasiraÅ¡iusi, ji laidavo tik iki 2012 m. rugpjūčio 16 d., todėl bankui per 3 mėnesius nuo minėtos datos nepareiÅ¡kus atsakovei ieÅ¡kinio, teismas turėjo atsisakyti ginti UAB Medicinos banko teises, nes minėtas terminas naikinamasis. Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo 24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

25. Apeliantė L. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o priimti naujus įrodymus – 2011 m. balandžio 15 d. buto pirkimo–padavimo sutartį, sudarytÄ atsakovės N. M. ir A. B., 2011 m. liepos 18 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ B. ir R. A. ir, apeliantės teigimu, pridėtÄ prie apeliacinio skundo 2012 m. vasario 27 d. N. M. pakvitavimÄ , kuriais apeliantė siekia įrodinėti ginčo sandorių atlygintinumÄ .

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad apeliantės minimas 2012 m. vasario 27 d. N. M. pakvitavimas, neva pagrindžiantis, jog R. A. iÅ¡ tikrųjų atsiskaitė su N. M. už ginčo butÄ , nei kartu su apeliaciniu skundu, nei vėliau apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateiktas, kita vertus, apeliantė, praÅ¡ydama priimti naujus įrodymus, be kita ko, prie apeliacinio skundo pridėtas 2011 m. balandžio 15 d. ir 2011 m. liepos 18 d. sutartis, nenurodė jokių priežasčių, kodėl Å¡ie įrodymai nebuvo ir (ar) negalėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, nors byla iÅ¡kelta nuo 2016 metų, ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu ne kartÄ kėlė klausimÄ dėl Å¡ių sutarčių pateikimo bÅ«tinybės, o 2018 m. gruodžio 17 d. L. ir L. M. teikė į bylÄ bendrÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atstovaujamos to paties advokato, kuris atstovauja L. M. ir apeliacinės instancijos teisme.

27. Kadangi, įvertinus pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, naujų L. M. pateiktų įrodymų priėmimas iÅ¡ esmės neatitiktų CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sÄ lygų, tokie įrodymai nepriimami, papildomai pažymint, kad pats savaime sÄ lygų, kuriose sutarčių Å¡alys patvirtino, jog dalį buto kainos sumokėjo pardavėjui iki sutarties sudarymo (t. y. ne notaro akivaizdoje) grynaisiais pinigais, o likusiÄ dalį įsipareigoja sumokėti vėliau, buvimas 2011 m. balandžio 15 d. ir 2011 m. liepos 18 d. sutartyse, įvertinus visas pirmosios instancijos teismo nustatytas ir žemiau Å¡ioje nutartyje aptartas aplinkybes, nėra pakankamas sandorių atlygintinumui ginčo atveju patikimai patvirtinti, kaip kad savo skunde interpretuoja apeliantė (CPK 185 straipsnis).

Dėl laidavimo galiojimo 28. Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra ne kartÄ pasisakęs, kad CK nedraudžiama Å¡alių susitarimu pakeisti CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nurodytus terminus. Kai skolininkas nustatytu terminu prievolės neįvykdė, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir Å¡alių dispozityvumo principÄ , sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys).

Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467-611/2015; kt.) 30.

Tiek N. M. 2007 m. rugsėjo 6 d. laidavimo sutarties 8.1 punkte, tiek ir apeliantė UAB „Kim Servise“ 2011 m. liepos 20 d. laidavimo sutarties 8.2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai sulygo su banku, kad laidavimas galioja iki prievolių pagal kredito sutartį visiško įvykdymo, todėl CK 6.88 straipsnio 1 dalis bei joje nurodytas 3 mėnesių terminas ieškiniui pareikšti šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, netaikomi.

31. Kadangi laiduotojai pasiraÅ¡ytinai sutiko atsakyti bankui solidariai su kredito gavėju iki pat prievolių pagal kredito sutartį visiÅ¡ko įvykdymo, atmestini L. M. bei UAB „Kim Servise“ apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, kad N. M. ir UAB „Kim Servise“ laidavimai pasibaigė 2012 m. rugpjūčio 16 d. Pažymėtina, kad tiek N. M., tiek ir UAB „Kim Servise“ laidavimo sutarčių 7.2 punktuose pasiraÅ¡ytinai sutiko, kad kredito sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir garantavo, jog toks pakeitimas neturės įtakos jų, kaip laiduotojų, prisiimtų įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis vykdymui, kitaip tariant, sutarė dėl CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nurodytos normos netaikymo.

32. Minėtos sÄ lygos laiduotojų pasiraÅ¡ytose sutartyse egzistavimas paneigia tiek UAB „Kim Servise“ apeliacinio skundo argumentÄ , kad ji laidavo tik iki 2012 m. rugpjūčio 16 d., nes nepasirašė jokių papildomų susitarimų prie kredito sutarties, tiek ir L. M. samprotavimus, neva UAB Medicinos bankas nuo 2010 m. rugsėjo 3 d., kai N. M. ir N. M. sudarė povedybinę sutartį ir kai 2012 m. rugpjūčio 16 d. baigėsi pirminėje kredito sutarties redakcijoje nurodytas kredito grÄ Å¾inimo terminas, privalėjo gauti N. M. pritarimÄ visiems kredito sutarties pakeitimams, o to nepadaręs, neturi reikalavimo teisės į atsakovę.

Kaip visiÅ¡kai pagrįstai pastebėjo ieÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinius skundus, bendros jungtinės nuosavybės teisinio režimo pabaiga, įtvirtinta sutuoktinių sudarytoje povedybinėje sutartyje, neturėjo jokios įtakos N. M. asmeninių įsipareigojimų prieÅ¡ kreditorių (bankÄ ) galiojimui ir nesudaro pagrindo kitaip aiÅ¡kinti laidavimo sutarties sÄ lygų bei sutartyje pateiktų pareiÅ¡kimų (garantijų) bankui. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad L. M. akcentuojamoje jos tėvų 2010 m. rugsėjo 3 d. sudarytoje povedybinėje sutartyje aptariamas tik po Å¡ios sutarties sudarymo momento sutuoktinių įgijamo turto (ar turto pegerinimo rezultato) teisinis režimas, tačiau sutartyje nėra jokių sÄ lygų nei dėl jau turimo turto pasidalinimo, nei dėl bendrų ar asmeninių sutuoktinių prievolių likimo.

Taigi, prieÅ¡ingai nei interpretuoja apeliantė L. M. savo skunde, minėtos povedybinės sutarties sudarymas, kaip ir M. santuokos nutraukimo procesas, niekaip nepaneigia banko teisės reikalauti iÅ¡ N. M., asmeniÅ¡kai įsipareigojusios bankui solidariai su kredito gavėju atsakyti už prievolių pagal kredito sutartį tinkamÄ ir visiÅ¡kÄ Ä¯vykdymÄ , nepadengtos pagal kredito sutartį sumos sumokėjimo. Dėl sandorių apsimestinumo 33. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų.

CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįsta ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad 2011 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P1-1072, pagal kuriÄ laiduotoja N. M. perleido jai priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), A. B. ir I. B., 2011 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P1-2421 ir susitarimu pakeisti sutartį Nr. P1-2422, kurių pagrindu A. ir I. B. perleido tÄ patį butÄ R. A. ir D. A., bei 2013 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P1-3233, pagal kuriÄ R. ir D. A. ginčo butÄ perleido N. M. dukroms L. M. ir L. M., iÅ¡ tikrųjų buvo siekiama pridengti laiduotojos N. M. buto dovanojimo jos dukroms sandorį, kuris savo ruožtu buvo sudarytas siekiant užkirsti bankui keliÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal laidavimo sutartį veiksmus į minėtÄ butÄ .

35. Apeliantės L. M. ir jos pozicijÄ palaikančio atsakovo R. A. teigimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kad ginčo sandoriai buvo neatlygintiniai, jog ginčo pirkimo–pardavimo sutartyse nėra iÅ¡reikÅ¡ta tikroji kiekvienos Å¡alies valia, o skundžiamo sprendimo motyvai, jog sandoriai yra apsimestiniai, atsakovų tvirtinimu, paremti tik spėjimais ir prielaidomis.

36. Nesutikdama su nurodyta atsakovų pozicija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad nors įrodinėjimo civiliniame procese pareiga bendriausia prasme tenka tai bylos Å¡aliai, kuri teigia, jog egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindÄ (CPK 12 ir 178 straipsniai), kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali bÅ«ti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali bÅ«ti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo naÅ¡ta.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas suponuotų asmens teisės į teisingÄ teismÄ paneigimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

37. Nagrinėjamoje situacijoje, Å¡alims ginčo pirkimo–pardavimo sutartyse sutarus ir pasiraÅ¡ius, kad už ginčo butÄ jie iÅ¡ dalies atsiskaitė grynaisiais pinigais iki Å¡ių sutarčių notaro akivaizdoje pasiraÅ¡ymo, o kitÄ dalį įsipareigoja sumokėti vėliau (vėlgi ne notaro akivaizdoje), reikalavimas, jog UAB Medicinos bankas, nesantis sutarčių Å¡alimi ir negalėjęs dalyvauti sutarčių sudarymo procese, kokiais nors tiesioginiais įrodymais pagrįstų, kad atsakovai sutartyse minimų grynųjų pinigų iÅ¡ tikrųjų vienas kitam neperdavė, faktiÅ¡kai reikÅ¡tų reikalavimÄ Ä¯rodyti, jog kažko nebuvo, t. y.

įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bÅ«tent atsakovai, kaip ginčo sandorių dėl buto perleidimo Å¡alys, siekdami pagrįsti, kad ieÅ¡kovės pozicija dėl Å¡ių sutarčių neatlygintinumo neatitinka tikrovės, turėjo teikti atlygintinumÄ pagrindžiančius, atsakovams lengviau prieinamus, įrodymus, tačiau to nedarė (CPK 178 straipsnis).

38. Kita vertus, kaip teisingai pastebėjo ieÅ¡kovė, byloje surinkta pakankamai netiesioginių įrodymų, kurių visuma tikėtinai pagrindžia (CPK 185 straipsnis) banko pozicijÄ dėl sandorių, susijusių su buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimu, apsimestinumo, siekiant pridengti realiai įvykusį ginčo buto dovanojimo laiduotojos dukroms sandorį.

39. Antai, nors atsakovų aiÅ¡kinimu, N. M. ginčo butÄ pardavinėjo, nes, nutraukusi santykius su N. M., neturėjo lėšų pragyvenimui, tačiau ginčo 2011 m. balandžio 5 d. sutartyje ji sutiko, kad tariamai visiÅ¡kai nepažįstamas jai asmuo (A. B.) didžiÄ jÄ dalį buto kainos (135 000 Lt iÅ¡ 175 000 Lt) sumokėtų per vienų metų nuo sutarties sudarymo terminÄ , nors nuosavybės teisė į butÄ pagal sutarties sÄ lygas perėjo pirkėjams iÅ¡kart sutarties pasiraÅ¡ymo metu. Be to, nors A.

B. teigė pirkęs ginčo butÄ asmeniniais tikslais, jau po 3 mėnesių po 2011 m. balandžio 5 d. sutarties sudarymo, butas buvo perleistas R. A., atsakovų teigimu, A. B. atsiradus finansinių sunkumų ir nebeiÅ¡galint sumokėti visos buto kainos. Tačiau byloje nėra jokių duomenų ne tik patvirtinančių, kad 2011 m. balandžio 5 d. A. B. finansinė padėtis jam leido pirkti ginčo butÄ ir N. M., sudarydama rizikingÄ sandorį, pagal kurį nuosavybės teisė į butÄ perėjo pirkėjams jiems net nesumokėjus visos turto kainos, įvertino pirkėjų galimybes, bet ir duomenų, pagrindžiančių, jog A.

B. finansinis pajėgumas kardinaliai pasikeitė per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo ir dėl to jam teko atsisakyti buto.

40. Maža to, ginčo butÄ iÅ¡ A. B. perpirko ne kas kitas, o R. A., kuris ne tik buvo akcininku bendrovės, kurioje tuo metu direktore dirbo viena iÅ¡ N. M. dukrų (L. M.), bet ir kuris visame ginčo buto perleidimo mechanizme dalyvavo nuo pat pradžių – kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, N. M., prieÅ¡ parduodama ginčo butÄ , teismo leidimui gauti pateikė teismui duomenis, kad, pardavusi butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ji Å¡eimos interesams tenkinti įgys kitÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio dar 2011 m. kovo 29 d. sudaryta preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis ir kurio pardavėjai yra Z.

A. ir K. A., kurių vardu veikia jų įgaliotas asmuo – R. A.. Pastebėtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovės N. M. taip ir nebuvo nupirktas, nors atsakovai teigia, kad R. A. su N. M. visiÅ¡kai atsiskaitė už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (kaip minėta, atsiskaitymo įrodymų į bylÄ nepateikta), o jau 2013 m. rugsėjo 6 d. sutartimi ginčo butas R. ir D. A. buvo perleistas N. M. dukroms, sutartyje Å¡alims tik nurodžius, kad pardavėjai gavo 167 000 Lt grynaisiais iÅ¡ pirkėjų iki sutarties pasiraÅ¡ymo.

Jokių įrodymų, pagrindžiančių tokios sumos sutarties sudarymo metu turėjimÄ , o taip pat jos perdavimÄ pardavėjams A., atsakovės L. ir L. M. nepateikė. Nors L. M. apeliaciniame skunde teigia, kad N. M., pardavęs butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), gautus pinigus už parduotÄ butÄ padovanojo dukroms ir todėl jos turėjo galimybę iÅ¡pirkti butÄ iÅ¡ R. A., Å¡ių teiginių jokiais įrodymais apeliantė nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, Å¡ie teiginiai prieÅ¡tarauja pačios L.

M. argumentui, kad savo turimus butus tiek N. M., tiek ir N. M. pardavinėjo dėl turėtų finansinių sunkumų, o taip pat neatitinka civilinėje byloje Nr. e2-1112-580/2017 nustatytų faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad didžiÄ jÄ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainos, konkrečiai 273 645,68 Lt sumÄ , pirkėjas sumokėjo mokėjimo nurodymu į hipotekos kreditorės AB SEB banko sÄ skaitÄ , padengdamas skolininko N. M. kreditÄ , ir tik 76 354,32 Lt (t. y. dvigubai mažiau nei L. ir L.

M. turėjo sumokėti R. ir D. A.) pagal 2010 m. sausio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas buvo sumokėti pardavėjui prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį.

41. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl bendros schemos, siekiant pridengti faktiÅ¡kai įvykusį buto dovanojimo N. M. dukroms sandorį, egzistavimo, kurį (perleidimų mechanizmÄ ) įgyvendino pažįstamų, asmeniniais draugiÅ¡kais santykiais susijusių asmenų grupė, patvirtina ne tik pirmiau nurodytų aplinkybių visuma, bet ir atsakovų paaiÅ¡kinimų Å¡ioje byloje nenuoseklumas, prieÅ¡taringumas, bei sandorio Å¡alių aktyvus siekis nuslėpti nuo teismo vienas kito pažinojimo faktÄ .

42. Antai, kaip pagrįstai akcentavo ieÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinius skundus, nors Å¡ioje byloje atsakovai teigė, kad A. B. yra visiÅ¡kai paÅ¡alinis tiek M., tiek A. asmuo, neva atsitiktinai tuo pat metu nutaręs pirkti butÄ savo senyvo amžiaus motinai, iÅ¡ civilinės bylos Nr. e2-1089-565/2019 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nagrinėjimo metu 2019 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje paties A. B. duotų parodymų (protokolo garso įraÅ¡o dalis nuo 1 val. 14 min. 07 sek. iki 1 val. 14 min. 30 sek., taip pat nuo 1 val. 19 min. 30 sek. iki 1 val. 19 min.) paaiÅ¡kėjo, kad iÅ¡ tikrųjų A. B. jau daug metų pažįsta R. A., nes pastarasis yra A. B. sesers sutuoktinio sÅ«nėnas.

43. L. M. atsiliepime į ieÅ¡kinį, ginčydama sandorių apsimestinumÄ , teigė, kad jai nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis B. pardavė butÄ A. ir jog jai visiÅ¡kai atsitiktinai tapo žinoma, kad R. A. įsigijo jos motinos butÄ , kuriame ji su seserimi augo, o tai sužinojusi, ji paprašė R. A. parduoti ginčo butÄ jai ir L. M.. Savo ruožtu L. M. sesuo L. M. apeliaciniame skunde nurodė jau visiÅ¡kai kitokiÄ Ä¯vykių versijÄ , pagal kuriÄ bÅ«tent praÅ¡omas L. ir N. M., R. A. nupirko butÄ iÅ¡ nebeatsiskaitančio neva nepažįstamo A.

B., kurį (butÄ ) vėliau perleido N. M. dukroms. Pastebėtina, kad apeliantė, akcentuodama, jog L. M. ir R. A. nesiejo absoliučiai jokie, iÅ¡skyrus darbinius, santykiai, niekaip nepaaiÅ¡kino, kodėl bendrovės, kurioje dirbo jos sesuo L. M., akcininkas, su kuriuo L. M. tariamai nesiejo jokie draugystės ar artimesni ryÅ¡iai, ne tik sutiko skambinti neva nepažįstamam jam asmeniui A. B. ir aiÅ¡kintis, kodėl pastarasis nemoka likusios sumos už ginčo butÄ , bet ir sutiko pirkti jam nereikalingÄ butÄ L. M. ir jos motinos interesais, pastarųjų praÅ¡omas.

44. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimas B. inicijuotas kaip tik po kai UAB Medicinos bankas kredito gavėjui ir laiduotojams iÅ¡siuntė raÅ¡tus apie kredito gavėjo vėlavimÄ vykdyti savo prievoles. 2011 m. sausio 30 d. raÅ¡te kredito gavėjas ir laiduotojai informuoti, kad N. M. vėluoja vykdyti savo prievoles pagal sutartį ir nurodyta, jog jeigu prievolė nebus įvykdyta iki tam tikros datos, bankas įgis teisę kreiptis dėl skolos sumokėjimo į laiduotojus.

Savo ruožtu 2011 m. kovo 23 d. (t. y. prieÅ¡ pat ginčo sutarties su A. B. sudarymÄ ) bankas raÅ¡tu pareiÅ¡kė reikalavimus laiduotojams dėl 32 920,49 Eur sumos sumokėjimo. Nors vėliau N. M. susitarė su banku dėl kredito sutarties pakeitimo, kredito sutartis 2011 metais nebuvo nutraukta ir iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ laiduotojų nebuvo pradėtas, pirmiau nurodytos aplinkybės paneigia R. A. atsiliepime iÅ¡dėstytÄ argumentÄ , kad N. M. ginčo sandorių sudarymo metu neturėjo jokio tikslo slėpti turtÄ nuo ieÅ¡kovės, dovanojant jį savo dukroms, nes kredito gavėjas tinkamai vykdė visus įsipareigojimus ir laiduotojams nebuvo kilusi rizika, t. y. pareiga vykdyti įsipareigojimus už kredito gavėjÄ .

Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo pateikta jokių patikimų argumentų, kodėl N. M., neva neturėjusi jokio tikslo kaip nors pažeisti banko, su kuriuo pasirašė laidavimo sutartį, interesų, nepranešė bankui apie sandorio su A. B. sudarymÄ , nors laidavimo sutarties 5.1.4.1 punkte įsipareigojo neparduoti ar kitaip neperleisti kito asmens nuosavybėn turimo nekilnojamojo turto be banko raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo.

45. Apibendrindama pirmiau iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, visiÅ¡kai pagrįstai pripažino 2011 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P1-1072, 2011 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P1-2421 bei tos pačios datos susitarimÄ pakeisti sutartį ir 2013 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P1-3233, apsimestiniais sandoriais, kuriais iÅ¡ tikrųjų buvo pridengtas laiduotojos N. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo jos dukroms L.

M. ir L. M. sandoris. Dėl actio Pauliana taikymo sÄ lygų 46. Pripažinus pirmiau nurodytus buto perleidimo sandorius apsimestiniais, kuriais iÅ¡ tikrųjų N. M. neatlygintinai perleido jos turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ savo dukroms, ieÅ¡kovė prašė taip pat juos pripažinti negaliojančiais ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, grÄ Å¾inant ginčo butÄ N. M. nuosavybėn ir nukreipiant į jį N. M. skolos ieÅ¡kovei UAB Medicinos bankui iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

47. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį reikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana skirtas ginti kreditoriui nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ .

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; ir kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tina nurodytų sÄ lygų visuma. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

49. Kaip matyti iÅ¡ L. M. apeliacinio skundo argumentų, apeliantė ginčija pirmos (kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios teisės turėjimas), ketvirtos ir penktos sÄ lygų (sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumas) egzistavimÄ , o taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog UAB Medicinos bankas nepraleido senaties termino tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti. R. A. atsiliepime į skundus taip pat papildomai pažymi, kad sandoriai nepažeidžia banko teisių, nes N. M. gavo rinkos vertę atitinkančiÄ buto kainÄ .

50. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad ieÅ¡kovė nepraleido vienų metų ieÅ¡kinio senaties termino actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

51. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytÄ sandorį, antra, informacija, kad Å¡is sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. IeÅ¡kinio senaties vienų metų termino skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktÄ , taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien paties sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad bÅ«tų pradėtas ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2014 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2014).

52. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantė teisi, teigdama, kad jau iÅ¡ 2012 m. kovo 12 d. sutarties dėl M. santuokos nutraukimo (teiktoje į santuokos nutraukimo bylÄ ), bankas galėjo pamatyti, jog N. M. nebeturi buto, adresu: (duomenys neskelbtini), vis dėlto tik 2016 m. vasario 23 d., kai kredito sutartis buvo nutraukta ir paaiÅ¡kėjo, kad įkeisto turto iÅ¡ tikrųjų nepakanka įsiskolinimui pagal kredito sutartį padengti, o laiduotojai vengia vykdyti įsipareigojimus bankui, ieÅ¡kovė galėjo ir turėjo suprasti, jog ginčo sandoriais buvo pažeistos jos teisės. Banko ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje pateiktas 2016 m. balandžio 4 d., taigi, akivaizdu, kad vienų metų terminas dar nebuvo suėjęs.

53. Apeliantė L. M. nepagrįstai savo nuomonę dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo grindžia Vilniaus apygardos teisme iÅ¡nagrinėta civiline byla Nr. e2-1112-580/2017, teigdama, kad minėtoje byloje teismas konstatavo UAB Medicinos bankÄ praleidus vienų metų senaties terminÄ reikalavimui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį pateikti. Viena vertus, minėtoje byloje (Nr. e2-1112-580/2017) buvo nagrinėjamas visiÅ¡kai kito sandorio, sudaryto kitų asmenų, negaliojimo klausimas, todėl iÅ¡nagrinėtoje byloje padarytos iÅ¡vados dėl actio Pauliana sÄ lygų buvimo ar nebuvimo savaime nedaro įtakos Å¡iuo metu nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui.

Kita vertus, nors Vilniaus apygardos teismas apeliantės akcentuojamoje byloje iÅ¡ tikrųjų pripažino bankÄ praleidusiu ieÅ¡kinio senaties terminÄ , Lietuvos apeliacinis teismas (civilinė byla Nr. e2A-381-196/2018) su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl ieÅ¡kinio senaties praleidimo nesutiko ir konstatavo, kad UAB Medicinos banko ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepraleidus CK 6.66 straipsnyje 3 dalyje nustatyto termino.

54. Antra, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės L. M., o taip pat jos pozicijÄ palaikančio R. A. argumentais, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovė neturėjo galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės į N. M., todėl negali nuginčyti Å¡ių sandorių actio Pauliana pagrindu.

55. Pirmiau nurodytÄ pozicijÄ atsakovai grindžia tuo, kad 2011 m. ir 2013 m., kuomet buvo sudaryti ginčo sandoriai, kredito sutartis buvo vykdoma tinkamai ir jokių pretenzijų atsakovams ieÅ¡kovė neturėjo, atsakovė N. M. bankui nebuvo skolinga, o laiduotojo prievolės atsiranda tik tada, kai kredito gavėjas nevykdo savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį.

56. Nesutikdama su pirmiau nurodyta argumentacija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta, jog draudimas pasinaudoti actio Pauliana institutu ginčijant laiduotojo sandorius su trečiaisiais asmenims, kol kreditoriaus reikalavimo teisė laiduotojo atžvilgiu nėra tapusi vykdytina, neatitiktų actio Pauliana paskirties, sumažintų kreditoriaus teisių apsaugos galimybes ir iš esmės susilpnintų kreditoriaus reikalavimų užtikrinimo priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-869/2014).

57. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-292-464/2019, remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012), kurioje analizuotas laiduotojo sudaryto sandorio, ginčijamo actio Pauliana ieÅ¡kiniu, teisėtumo klausimas, taip pat buvo pasisakyta, kad tais atvejais, kai, nevykdant pagrindinės prievolės, laiduotojo ir pagrindinio skolininko atsakomybė solidari, kreditoriaus reikalavimo teisės į laiduotojÄ atsiradimo momentas sutampa su reikalavimo teisės atsiradimu į pagrindinį skolininkÄ .

58. Atsakovai neginčija aplinkybės, kad N. M. laidavimo sutartyje įsipareigojo atsakyti bankui su kredito gavėju kaip solidari skolininkė, todėl, įvertinus pirmiau nurodytus teismų iÅ¡aiÅ¡kinimus, pripažintina, jog UAB Medicinos banko galiojanti reikalavimo teisė į N. M. atsirado sudarius laidavimo sutartį su atsakove, nepaisant aplinkybės, kad galimybę realizuoti Å¡iÄ teisę (ja pasinaudoti) ieÅ¡kovė įgijo tik nuo to momento, kai kredito gavėjas N. M. nebevykdė įsipareigojimų pagal kredito sutartį.

59. Trečia, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmiau Å¡ioje nutartyje detaliai iÅ¡dėstytos aplinkybės, pagrindžiančios sandorių apsimestinumÄ , taip pat yra visiÅ¡kai pakankamos ne tik kreditoriaus teisių pažeidimui (nes laiduotoja, neatlygintinai perleisdama butÄ dukroms, už jį negavo jokio kito, analogiÅ¡kos vertės, turto), bet ir N. M. bei kitų ginčo sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumui, kaip actio Pauliana taikymo sÄ lygoms, pagrįsti (CPK 185 straipsnis).

60. Net jeigu bankas 2011 metais, kai buvo inicijuotas ginčo buto perleidimas, nesiųstų laiduotojai jokių praneÅ¡imų dėl kredito sutarties vykdymo netinkamumo (nors, kaip pirmiau minėta nutartyje, tokie praneÅ¡imai kaip tik buvo siųsti 2011 m. sausio ir kovo mėnesiais), atsakovė N. M., sudariusi laidavimo sutartį, kurioje, be kita ko, įsipareigojo be raÅ¡tiÅ¡ko banko sutikimo neparduoti turimo turto ir niekaip kitaip neapsunkinti savo turtinės padėties, negalėjo nesuprasti, kad neatlygintinai perleisdama savo turimÄ turtÄ dukroms, ji gali pažeisti kreditorės teises bei interesus.

Å ios aplinkybės (banko interesų pažeidimo) suvokimÄ pagrindžia tiek pats buto perleidimo mechanizmas (pažįstamų asmenų pasitelkimas, siekiant imituoti pirkimo–pardavimo sandorius; teismo, iÅ¡davusio leidimo perleisti Å¡eimos turtÄ , apgaulė, teigiant, kad pardavus butÄ bus perkamas kitas ne mažiau vertingas nekilnojamsis turtas), tiek ir aplinkybė, jog laiduotoja, atsakovų aiÅ¡kinimu neva nemaniusi, kad ginčo sandoriais kaip nors pažeidžia banko interesus, vis dėlto neinformavo banko apie siekį perleisti turimÄ butÄ .

Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovės N. M. ginčo sandorių sudarymo metu turėto kito turto būtų visiškai pakakę banko reikalavimams padengti (CPK 178 straipsnis).

61. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), per 2,5 metų laikotarpį (nuo pat 2011 m. kovo mėnesio visame buto perleidimo procese dalyvaujant R. A., akivaizdžiai palaikančiam mažų mažiausiai draugiÅ¡kus santykius su L. M.), pakeitęs kelis formalius, su R. A. susijusius, savininkus, galiausiai tapo pačios L. M. ir jos sesers nuosavybe, nei vienam iÅ¡ buto formalių pirkėjų negalint pagrįsti jokiais įrodymais pinigų už butÄ sumokėjimo fakto ir visiems teigiant, kad buvo atsiskaitoma iki sutarčių pasiraÅ¡ymo grynaisiais pinigais, kurių turėjimo tuo momentu aplinkybė taip pat nebuvo patvirtinta jokiais duomenimis.

Ginčo sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ , kaip minėta, pagrindžia ne tik pirmiau nurodytų įrodymų apie realų atsiskaitymo faktÄ neturėjimas, bet ir atsakovų nebendradarbiavimas su teismu, neteikiant sutarčių ir kitų įrodymų, aktyvus siekis nuslėpti aplinkybę, kad visos ginčo sandorių Å¡alys tarpusavyje ar per R. A. yra pažįstamos, bei atsakovų dėstomos įvykių versijos nenuoseklumas, vienų atsakovų pateiktų paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taravimas kitų atsakovų parodymams.

62. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta pirmiau, bei įvertindama, kad kitos pirmosios instancijos teismo konstatuotos actio Pauliana taikymo sÄ lygos nebuvo ginčijamos L. M. apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino ginčo sutartis, kurių dėka N. M. priklausęs butas, adresu: (duomenys neskelbtini), tapo jos dukrų bendrÄ ja daline nuosavybe, negaliojančiomis ir taikė restitucijÄ natÅ«ra, grÄ Å¾indamas minėtÄ butÄ atsakovės N. M. nuosavybėn ir Å¡ios laiduotojos skolos UAB Medicinos bankui iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipdamas į ginčo butÄ .

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 63. Apibendrindama pirmiau iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes ir teisinius motyvus, teisėjų kolegija priėjo iÅ¡vadÄ , kad L. M. ir UAB „Kim Servise“ apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingas ir teisėtas apeliančių apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, todėl Vilniaus apygardos tesmo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

64. Kadangi apeliaciniai skundai atmesti, atsakovų patirtos iÅ¡laidos, taip pat ir R. A., praÅ¡iusio priteisti 726 Eur sumÄ už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimÄ , neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

65. IeÅ¡kovė UAB Medicinos bankas įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi iÅ¡laidų patyrimo apeliacinės instancijos teisme faktÄ bei dydį, nepateikė (CPK 98 straipsnis).

66. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi atsakovei UAB „Kim Servise“ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo buvo atidėtas 6 225 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimas. Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus, 6 225 Eur žyminio mokesčio suma priteistina iÅ¡ apeliantės į valstybės biudžetÄ . Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Kim Servise“ (juridinio asmens kodas 302032626) 6 225 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius du Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Å i valstybei priteista suma mokėtina į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas – 5660.

Teisėjai Rasa Gudžiūnienė Aldona Tilindienė Vytautas Zelianka