e5cba9dc-4fa0-4c7b-a7b4-5f4ddf37dd16 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-6084-283/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01388-2018-5 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 26 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. A. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas S. A. (toliau – ir S. A., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų- atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK, ir valstybės atstovas), priteisti 2 280 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių PN-AK, atlyginti už 2015 m. gruodžio 16 d. - 2018 m. birželio 26 d. laikotarpį.

S. A. skunde ir atsikirtime į PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimÄ nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. liepos 1 d. jam teko mažesnis plotas, nei teisės aktuose numatyta minimali norma; gyvenamosiose patalpose trÅ«ko inventoriaus; nebuvo įrengto laisvalaikio kambario; gyvenamosios patalpos seniai remontuotos, jos nedezinfekuojamos, jose bÅ«davo tarakonų, blakių, o vasarÄ - musių, uodų, Å¡irÅ¡ių. Kadangi kalinimo patalpose nebuvo įrengtų drabužių ir avalynės džiovyklos, todėl rÅ«bus ir patalynę džiovindavo miegamojoje patalpoje, dėl ko joje bÅ«davo drėgna.

Tvirtino, kad patalpose esanti elektros instaliacija netvarkinga, o gaisro gesinimo priemonių nebuvo, todėl pareiÅ¡kėjas iÅ¡gyveno dėl gaisro grėsmės. Teigė, kad duÅ¡o patalpos grindys slidžios, blogai veikė vandens maiÅ¡ytuvai. Nurodė, kad neturėjo galimybės iÅ¡siskalbti rÅ«bų nemokamai, PravieniÅ¡kių PN-AK administracija neiÅ¡duodavo Å¡luosčių, cheminių priemonių, Å¡iukÅ¡lių maišų. PareiÅ¡kėjas kalinimo sÄ lygas, buvusias ginčo laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN-AK, vertino kaip antisanitarines, kankinančias, nežmoniÅ¡kas ir pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį.

Dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ orumo pažeminimu, emocine depresija, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, reputacijos pablogėjimu (b. l. 4-13, 122-125). Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimu prašė S. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PravieniÅ¡kių PN-AK tvirtino, kad laikosi teisės aktų reikalavimų, laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos, numatytos atitinkamuose teisės aktuose, yra užtikrinamos.

Valstybės atstovas nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui minimalus gyvenamasis plotas buvo užtikrintas. Teigė, jog teisės aktai numato, kad nuteistieji patys turi rūpintis gyvenamųjų patalpų švara ir tvarka. Nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais, apranga, asmens higienos priemonėmis, kitu inventoriumi ir švaros priemonėmis aprūpintos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“.

Pravieniškių PN-AK teigė, kad nuteistųjų sugadintas inventorius nuolat tvarkomas, pareiškėjas skundų dėl prastos inventoriaus būklės neteikė. Paaiškino, kad nuteistieji savo daiktus susideda į spintas ir spinteles, atskiros lentynos knygoms susidėti neįrengiamos. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje 9, 10 ir 15 būruose poilsio kambariai neįrengti, poilsio kambarys įrengtas 17-ame būryje. Teigė, kad laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore.

DuÅ¡inėje karÅ¡tas vanduo tiekiamas pastoviai ir nuteistiesiems suteikiama galimybė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u; duÅ¡inėje patiesti guminiai kilimėliai, bÅ«rių prausyklose yra įmontuoti karÅ¡to vandens Å¡ildytuvai. Nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius; nuteistieji dienotvarkėje numatytu maudymosi metu gali skalbti rÅ«bus duÅ¡inėje; bÅ«rių kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, kur nuteistieji gali padžiauti iÅ¡siskalbtus drabužius.

Paaiškino, kad pataisos įstaigoje buitiniai parazitai nuolat naikinami; evakuaciniai išėjimai numatyti ir paskelbti visuose būriuose. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pravieniškių PN-AK vertinimu, pareiškėjo argumentai yra nekonkretūs ir deklaratyvūs, jis nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė prašoma priteisti žala, savo reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis.

Valstybės atstovas pabrėžė, kad reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ nurodyti, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai (b. l. 20-29) PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikti asmens bylos duomenys patvirtina, kad S. A. atlikti teismo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę į PravieniÅ¡kių PN-AK atvyko 2015 m. gruodžio 16 d. ( b. l. 30).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ pataisos namų, kuriuose jis atliko laisvės atėmimo bausmę, neteisėtų veiksmų (neveikimo), atlyginimo. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas valstybė yra specialusis – vieÅ¡as asmuo.

Toks atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, pasireiÅ¡kiančius tuo, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog pataisos įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, nustatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

EŽTT yra pateikusi iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, užtikrinančiomis jų orumo gerbimÄ , o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ teisminę praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį, kurio vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo visų bylos aplinkybių - elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė.

Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). PareiÅ¡kėjas, visų pirma, teigė, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad jam tekęs gyvenamosios patalpos minimalus plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. IÅ¡analizavus PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime nurodytus ir kitus pateiktus duomenis, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į Å¡ias 2-jo sektoriaus gyvenamÄ sias patalpas: nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. - į karantino patalpÄ , kurios plotas 41,25 kv. m, įrengta 13 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,17 kv. m ploto; nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. birželio 21 d.

– į 15 bÅ«rį 4 brigadÄ , kurios plotas 34,87 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,17 kv. m ploto; nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. – į 17 bÅ«rį 12 brigadÄ , kurios plotas 12,09 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 4,03 kv. m ploto; nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. kovo 22 d. – į 10 bÅ«rį, 1 brigadÄ , kurios plotas 64,37 kv. m, įrengta 20 gyvenamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,21 kv. m ploto; nuo 2018 m. kovo 22 d.

– į 9 bÅ«rį, 1 brigadÄ , kurios plotas 60,05 kv. m, įrengta 19 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,16 kv. m ploto (b. l. 20-21, 33-38). Taigi, pagal PravieniÅ¡kių PN-AK pateiktus duomenis, vienam nuteistajam tenkanti ploto norma atitiko Taisyklių 111.1 punkto reikalavimus. Tačiau pareiÅ¡kėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimÄ tvirtino, jog 15 bÅ«rio 4 brigadoje iki 2016 m. liepos 1 d. gyveno 16 žmonių, ir tik nuo 2016 m. liepos 1 d. - 11 žmonių. Vertinat ginčo Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, atsižvelgiama į suformuotÄ teisminę praktikÄ .

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, bylose dėl žalos atlyginimo, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017 ir kt.). Atsakovės atstovas teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti teismui gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei asmenų, kartu kalinamų Å¡iose patalpose, skaičių (b. l. 18).

PravieniÅ¡kių PN-AK pateikė 2018 m. liepos 19 d. pažymÄ Nr. 42-12042 „Dėl nuteistojo S. A.“, kurioje nurodė duomenis paskyrimo dienai, tačiau nenurodė, ar tiek įrengtų miegamųjų vietų buvo visÄ ginčo laikotarpį, ar jų skaičius kito (b. l. 34). Gavus pareiÅ¡kėjo atsikirtimÄ Ä¯ atsiliepimÄ , jis buvo iÅ¡siųstas atsakovės atstovui susipažinti (b. l. 122). PravieniÅ¡kių PN-AK iki teismo posėdžio paaiÅ¡kinimų ir duomenų, galinčių paneigti pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ , jog iki 2016 m. liepos 1 d. 15 bÅ«rio 4 brigadoje gyveno 16 nuteistųjų, nepateikė.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau minėtu teisės normų aiÅ¡kinimu, sprendžiama, kad PravieniÅ¡kių PN-AK tinkamais įrodymais nepaneigus pareiÅ¡kėjo skundo teiginio, jog iki 2016 m. liepos 1 d. 15 bÅ«rio 4 brigadoje gyveno 16 žmonių, daroma iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. liepos 1 d. gyvenamojoje patalpoje teko 2,17 kv. m, t. y. 190 parų bendrabučio tipo patalpose trÅ«ko 0,93 kv. m ploto. Nustačius, kad 2015 m. gruodžio 23 d. - 2016 m. liepos 1 d. laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, yra pagrindas konstatuoti PravieniÅ¡kių PN-AK, kaip valstybės valdžios institucijos, neteisėtus veiksmus.

Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas kaip pagrįstÄ vertina pareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę, jog patalpoje buvę baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016;). Be to, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ siejo su spintų ir spintelių trÅ«kumu gyvenamosiose patalpose. Ginčo laikotarpiu iki 2017 m. sausio 1 d. galiojo Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkÄ nustatė Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – ir 2004 m. Aprūpinimo normos). Jose buvo nurodyta, jog pataisos namų bendrabučio gyvenamojoje patalpoje kiekvienam asmeniui turi būti skirta viena metalinė lova, spintelė prie lovos, taburetė, gyvenamajai patalpai turi būti skirtas vienas stalas, staliukas, sieninis laikrodis, kambarinis termometras, šiukšlių dėžė, valymo inventoriaus komplektas bei užuolaidos kiekvienam langui.

Nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir 2017 m. Aprūpinimo normos), patvirtintose Teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad pataisos namų bendrabučio gyvenamojoje patalpoje kiekvienam asmeniui turi būti skirta viena metalinė lova, spintelė prie lovos, taburetė ir/ar kėdė ir/ar suolas pagal poreikį, gyvenamajai patalpai turi būti skirtas vienas stalas, šiukšlių dėžė, valymo inventoriaus komplektas bei sieninė pakaba arba spinta.

PareiÅ¡kėjas skunde detaliai nurodė duomenis apie gyvenamųjų patalpų apstatymÄ (b. l. 7-8). PravieniÅ¡kių PN atsiliepime nurodė, kad teisės aktai nėra nustatę pareigos kaupti bei saugoti informacijÄ apie patalpų bÅ«klę, todėl atsiliepime iÅ¡dėstė teisės normų nuostatas, o duomenų apie konkretų apstatymo inventorių, ginčo laikotarpiu buvusį patalpose, nepateikė (b. l. 23). Minėta, kad teisminėje praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, atsakovui tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si.

Atsakovės atstovui nepateikus tinkamų įrodymų, patvirtinančių, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, kietojo inventoriaus kiekis atitiko teisės normų reikalavimus, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl ginčo laikotarpiu trÅ«kusio inventoriaus vertinami kaip pagrįsti. Be to, pareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, jog sanitariniuose mazguose trÅ«ko klozetų, pisuarų, praustuvių, į prausyklas buvo tiekiamas tik Å¡altas vanduo (b. l. 8).

Galiojusiose 2004 m. Aprūpinimo normose buvo numatyta, kad 1 praustuvė turi būti skiriama dešimčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas - dvylikai asmenų, šis normatyvas taikomas ir l pisuarų skaičiaus, o 2017 m. Aprūpinimo normose numatyta, kad 1 praustuvė skiriama ne daugiau kaip 15 asmenų, 1 klozetas arba pisuaras – ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovės atstovas atsiliepime ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. pažymoje Nr. 88-484 nurodė, jog Pravieniškių PN-AK 9 ir 10 būrių sanitariniuose mazguose įrengta po 6 unitazus, 4 pisuarus, prausykloje po 8 praustuvus, 4 kojų plautuves; 15-16 būrio sanitariniame mazge įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 9 praustuvės, 4 kojų plautuvės; 17 būrio sanitariniame mazge – 2 klozetai, 4 pisuarai, 5 praustuvės, 2 dušo galvutės (b. l. 24, 36).

Iš atsakovo pateiktos 2018 m. liepos 19 d. pažymos Nr. 42-12042 matyti, kad 15 būryje bausmę atlieka 67 nuteistieji, 17 būryje – 73 nuteistieji, 10 būryje – 59 nuteistieji, 9 būryje 57 nuteistieji, nuo 2018 m. birželio 26 d. – 54 nuteistieji (b. l. 34). Išanalizavus nurodytus duomenis, darytina išvada, jog iki 2017 m. birželio 8 d. praustuvių, klozetų, pisuarų skaičius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių, neatitiko 2004 m. Aprūpinimo normų nustatytų normatyvų.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino ir iÅ¡ to, kad jis negalėjo naudotis laisvalaikio kambariu, kadangi tokios paskirties patalpa nebuvo įrengta. Taisyklių 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam bÅ«riui turi bÅ«ti įrengiamas laisvalaikio kambarys. IÅ¡analizavus PravieniÅ¡kių PN-AK pateiktus duomenis, daroma iÅ¡vada kad 2-jame sektoriuje 9, 10 ir 15 bÅ«riuose laisvalaikio kambariai neįrengti, tokia patalpa įrengta tik 17 bÅ«ryje (b. l. 23, 36). Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė naudotis laisvalaikio kambariu, atliekant bausmę 2-jame sektoriuje 9, 10 ir 15 bÅ«riuose, buvo pažeista.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ kėlė tai, jog dėl didelio kiekio nuteistųjų buvo sunku pasinaudoti tualetu, prausykla, virtuvėle. Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų, duÅ¡inėje, virtuvėlėje ir pan. Be to, nagrinėjant bylÄ , nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos įstaigos administracijÄ skundais, pareiÅ¡kimais dėl jam kilusių nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu, duÅ¡ine, virtuvėle ir kitomis bendro naudojimo patalpomis.

Pažymėtina, kad, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo (neveikimo) atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyti žalingi padariniai. Objektyvių duomenų, kad dėl naudojimosi sanitariniu mazgu, duÅ¡ine, virtuvėle pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilę žalingų padarinių, vertintinų kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, nenustatyta.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, aukščiau minėti pareiÅ¡kėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Be to, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ siejo su tuo, kad į prausyklas tiekiamas tik Å¡altas vanduo, duÅ¡inėje prastai veikė vandens maiÅ¡ytuvai, duÅ¡inės grindys slidžios, skalbti rÅ«bus teko Å¡altame vandenyje, neįrengta drabužių ir avalynės džiovykla, todėl nebuvo sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti drabužius. Taisyklių 5.9 punkte nurodyta, kad kiekvienam bÅ«riui turi bÅ«ti įrengiama batų ir drabužių džiovykla.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog 2 sektoriuje yra veikianti skalbykla ir džiovykla, sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti rÅ«bus, bÅ«rių kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu; kartÄ per savaitę nuteistųjų drabužiai skalbiami centralizuotai; nuteistiesiems turi galimybę iÅ¡siskalbti drabužius duÅ¡inėje, kur yra skalbimui skirti indai; prausyklose sumontuoti vandens Å¡ildytuvai (b. l. 25). PravieniÅ¡kių PN-AK pateikti duomenys leidžia teigti, kad Å¡ioje pataisos įstaigoje laikomiems asmenims yra teikiamos drabužių ir patalynės skalbimo ir dezinfekcijos paslaugos (b. l. 100-105); bÅ«rių kiemuose įrengtos drabužių džiovinimo vietos (b. l. 113, 115).

Be to, atsakovės atstovas nurodė, jog dušinėje yra kilimėliai, ant sienų sumontuoti skysto muilo dozatoriai, sumontuoti purkštukai, kurie nedelsiant keičiami naujais, jeigu sugadinami ir neveikia (b. l. 25). Nurodytoms aplinkybėms patvirtinti Pravieniškių PN-AK pateikė dušinės fotonuotraukas (b. l. 112). Pravieniškių PN-AK, atsakydama į skundo teiginius dėl dušuose blogai veikusių vandens maišytuvų, paaiškino, jog pareiškėjas dėl tokio pažeidimo skundų nėra teikęs. Teismas neturi pagrindo abejoti aukščiau nurodytais atsakovės atstovo pateiktais paaiškinimais ir duomenimis.

Nagrinėjant bylÄ , nenustatyta duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos įstaigÄ administracijÄ skundais dėl negalėjimo iÅ¡siskalbti ir iÅ¡sidžiovinti drabužius ar dėl nesuteiktų skalbimo paslaugų. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių nurodytų aplinkybių sukeltos neturtinės žalos atsiradimo fakto, o skunde iÅ¡dėstyti argumentai vertinami kaip deklaratyvÅ«s ir abstraktÅ«s. PareiÅ¡kėjas žalÄ kildino ir iÅ¡ to, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosios patalpos nebuvo dezinfekuojamos ir remontuojamos, jose veisėsi pelėsis, pataisos įstaiga neiÅ¡duodavo priemonių patalpoms valyti.

Bylos duomenys patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymas vykdymas, vadovaujantis Å¡ios įstaigos direktoriaus tvirtinamu Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡u (toliau – ApraÅ¡as). Bylos nagrinėjimo metu galioja apraÅ¡as, patvirtintas 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56, kuris pakeitė 2011 m. liepos 20 d. įsakymÄ Nr. V-416 ( b. l. 62). ApraÅ¡o 4 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ patalpos budėjimo tvarkaraÅ¡tį (b. l. 63).

PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime nurodė, kad valymo komplektus ir valymo priemones iÅ¡ sandėlio paima Socialinės reabilitacijos skyrių bÅ«rių virÅ¡ininkai ir iÅ¡duoda nuteistiesiems; kamerų budėtojai, dalyvaujant pareigÅ«nams, nuolat palaiko Å¡varÄ patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrengimus (b. l. 22). Tai reiÅ¡kia, kad patys patalpose apgyvendinti asmenys, reguliariai prižiÅ«rintys ir tvarkantys patalpas, užtikrina, kad jos bÅ«tų Å¡varios, iÅ¡vėdintos, kad jose nesijaustų nemalonaus kvapo, nesiveistų pelėsis.

Pagrindinio patalpų valymo vykdymo žurnalo duomenimis, vykdant ApraÅ¡o 6-11 punktus, patalpų pagrindinis valymas, kurio metu plaunamos grindys, sienos, langai, baldai (spintelių vidus) ir sanitariniai mazgai buvo atliekamas periodiÅ¡kai (b. l. 65-99). Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl nevykdomo ApraÅ¡o reikalavimų bÅ«tų kreipęsis į pataisos įstaigos administracijÄ , be to, byloje nėra kompetentingų institucijų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, kad patalpų, kuriose ginčo laiku buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, higieninė bÅ«klė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjo teiginiai dėl netvarkingų patalpų ir nevykdomos dezinfekcijos atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, yra pasenusi elektros instaliacija. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad visuose būriuose yra numatyti ir paskelbti evakuaciniai išėjimai, pirminės gaisro gesinimo priemonės (gesintuvai) yra laikomos kontrolės ir praleidimo punkte bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete (b. l. 26).

Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais duomenimis, todėl pareiÅ¡kėjo teiginius apie neturtinę žalÄ , kuriÄ galimai kėlė gaisrų grėsmė, atmeta kaip nepagrįstus. Teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas, tvirtindamas apie Å¡io faktoriaus keltÄ Å¾alÄ , nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis skundais, praneÅ¡imais kreipėsi į institucijas, kontroliuojančias prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų laikymÄ si ir buvo gavęs jų parengtus atsakymus su konstatuotais pažeidimais.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teiginiai apie prastÄ elektros instaliacijÄ objektyviais įrodymais nepagrįsti, iÅ¡ esmės remiamasi subjektyvia nuomone. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad patalpose bÅ«davo tarakonų ir blakių, o vasarÄ - musių, uodų, Å¡irÅ¡ių. Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos ir saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

Laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje turi bÅ«ti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumÄ reglamentuoja Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (2016 m. rugpjūčio 29 d.

įsakymo Nr. V-1045 redakcija). PravieniÅ¡kių PN-AK nurodė, kad vykdė teisės aktų reikalavimus ir visoje pataisos įstaigoje vykdė kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ ( b. l. 26). Atsakovės atstovas Å¡iems teiginiams pagrįsti pateikė 2016 m. lapkričio 23 d. Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-203, sudarytÄ tarp UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 39-42). Ä®vertinęs bylos aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN-AK vykdė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 reikalavimus ir organizavo kenkėjų (tarakonų) monitoringÄ bei naikinimÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Apibendrindamas iÅ¡vardintas nuostatas, teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtu kankinimu, orumo pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais.

PareiÅ¡kėjas apie sveikatos sutrikimus konkrečių duomenų į bylÄ nepateikė. PravieniÅ¡kių PN-AK pateikto Medicininio pažymėjimo ir PravieniÅ¡kių PB-AK Psichologinės tarnybos pažymos Nr. 73(2)-632 duomenimis, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų nesikreipė, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo konsultuotas tik dėl atopinio dermatito (b. l. 31, 32). Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, daroma iÅ¡vada, kad nenustatyta duomenų, patvirtinančių nustatytų netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų ilgalaikį žalingÄ poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, emocinei ir psichinei bÅ«klei, kuris galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant dėl bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio.

Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ , atsižvelgia ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kurioje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę. Tai reiÅ¡kia, kad pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o bÅ«ti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku.

Byloje nenustatyta, kad pataisos įstaigoje bÅ«tų priimti teisės aktai, draudžiantys nuteistiesiems dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad ribota gyvenamosios vietos erdvė sÄ lyginai gali bÅ«ti kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ N. prieÅ¡ RusijÄ , bylos Nr. 30138/02 ir kt.).

Sprendžiant dėl neturtinės žalos, atsižvelgiama ir į tai, kad pareiÅ¡kėjui kalint bendrabučio tipo patalpose, teisės į nustatytÄ gyvenamosios patalpos minimalų plotÄ pažeidimas trÅ«ko 190 parų. Konstatuojama, jog byloje nustatyti pažeidimai ir jų mastas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus ir galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir tai yra nesuderinama su Konvencijos 3 straipsniu.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybes, atsižvelgus į Lietuvoje ginčo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, daroma iÅ¡vada, kad S. A. patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 000 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti S. A. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1 000 Eur (vienÄ trÅ«kstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Dalytė Zlatkuvienė