2019-05-15 Nr. AB-11306-3-61-3-02743-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-673-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02743-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. birželio 2 d. reikalavimą Nr. RV-43 (toliau – ir Reikalavimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Žemės sklypas), jame esantis gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, lauko tualetas. Žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, tačiau kitiems pareiškėjui nuosavybės teise priklausantiems pastatams (sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius) (toliau – ir Kluonas), sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius) (toliau – ir Tvarto liekanos) ir sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius)) jokios specialios žemės naudojimo sąlygos ar juridiniai faktai nenustatyti, taip pat nėra nurodyta, kad minėti pastatai būtų nekilnojamosios kultūros vertybės ar būtų tokių vertybių apsaugos zonoje. Reikalavimas surašytas Kluono (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) ir Tvarto liekanų (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl pareiškėjo atliktų Kluono ir Tvarto lieknų statybos darbų, tačiau pareiškėjas nebuvo informuotas, kad jam priklausančiam nekilnojamam turtui yra nustatytas apsaugos teisinis statusas. Apie tai, kad Tvarto liekanos ir Kluonas yra pripažinti saugomomis nekilnojamomis kultūros vertybėmis ir įregistruoti Kultūros vertybių registre, pareiškėjas sužinojo tik patikrinimo metu. Pareiškėjas nurodė, kad minėti ginčo objektai buvo avarinės būklės ir fiziškai nusidėvėję daugiau kaip 67 proc. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnyje įtvirtinta pastatų valdytojo pareiga, esant avarinei pastatų būklei, imtis skubių priemonių, kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad Kluonas nebuvo demontuotas, jis sugriuvo, pareiškėjas atliko po pastato griūčių likusių statybinių medžiagų tvarkymo darbus. Tokia pati situacija ir dėl Tvarto liekanų. Manė, kad nepažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto, nes nekilnojamosios kultūros vertybės pase, kurio pareiškėjas iki šiol neturi, nurodytos vertingosios savybės jau buvo sunykusios.

Pareiškėjas tik siekė užtikrinti saugumą. Pareiškėjui nėra aišku, ką ir kaip jis turėtų atkurti, kadangi pareiškėjas neatliko jokių Kluono statybos darbų, tik išrūšiavo po griūties likusį statybinį laužą bei nuėmė nuo dar nenugriuvusios pastato dalies stogo krentančius asbestinio šiferio lakštus. Tvarto liekanų atstatymo projektas šiuo metu yra derinamas su Departamento Vilniaus teritoriniu padaliniu. Pažymėjo, kad ginčo pastatai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. Manė, kad Departamentas neatliko nei vienos iš jam priskirtų pareigų, todėl iki 2016 m. gegužės 19 d. faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje pareiškėjas neturėjo jokių duomenų apie sugriuvusių pastatų pripažinimą kultūros paveldo objektais.

Be to, Reikalavimą surašęs Departamentas pareiškėjui nepateikė jokių konkrečių duomenų apie Reikalavime nurodytus paveldo objektus, todėl, pareiškėjo nuomone, ginčo statiniams paveldosaugos reikalavimai nėra nustatyti. Ginčo pastatai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti jau 1995 m., o kultūros paveldo objektais jie buvo paskelbti Departamento direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. Į-517 ir Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190. Įsakymo priėmimo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 10 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Departamentas ar savivaldybės paveldosaugos padalinys sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto paskelbimą saugomu privalo registruoti Kultūros vertybių registre ir per 15 dienų po įregistravimo pranešti raštu visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokio objekto teritorijos ribose yra registruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau apie tai pareiškėjas nebuvo informuotas.

Pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį saugomi kultūros paveldo objektai turi būti ženklinami, tačiau ginčo pastatai neturi jokių lentelių ar nuorodų apie jų paskelbimą saugomais. Pareiškėjo nuomone, Reikalavimas yra nemotyvuotas ir neaiškus, pažeidžiantis gero administravimo bei protingumo principus. Reikalavime nėra nurodyta aiški nustatytų pareiškėjo pareigų apimtis, t. y. įpareigojimai suformuluoti taip, kad pareiškėjas jų negali objektyviai įvykdyti, dėl to Reikalavimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

4. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. atliko sandėlio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, atstatymo darbus – išliejo pamatus, atliko karkaso montavimo darbus, įrengė stogo konstrukcijas. Nurodė, kad statybos darbai yra įteisinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2017 m. rugpjūčio 11 d. išdavus leidimą atlikti statinio kapitalinį remontą. Pažymėjo, kad Departamentas pritarė ir išdavė leidimą minėto objekto tvarkybos darbams. Teigė, kad dalį projektuose nustatytų darbų pareiškėjas jau yra atlikęs ir per artimiausius metus planuoja atlikti visus. Nurodė, kad Departamento Vilniaus skyrius 2017 m. birželio 8 d. patikrino (duomenys neskelbtini) kluono Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tvarkybos projektą ir 2017 m. liepos 5 d. išdavė leidimą tvarkybos darbams Nr. LVP -89. Manė, kad atsakovas yra suinteresuotas ne 2015 metais buvusios būklės atstatymu, bet patvirtintame tvarkybos projekte ir leidime numatytų tvarkybos darbų atlikimu.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Departamentas paaiškino, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo kultūros paveldo objektus – Kluoną ir Tvarto liekanas – bei Žemės sklypą, kuriame yra minimi pastatai. Pastatai bei Žemės sklypas patenka į kompleksinio kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sodyba) teritoriją. Vadovaujantis Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. Į-517, Kluonas bei Tvarto liekanos Kultūros vertybių registre registruoti nuo 2003 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. JV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (duomenys neskelbtini) punktu, Sodyba paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 7.1 punkte nurodyta, kad Žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Šis juridinis faktas įregistruotas vadovaujantis 2010 m. gruodžio 29 d. Departamento pranešimu Nr. 12-68 ir galioja nuo 2010 m. gruodžio 29 d. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas minėtą žemės sklypą nuosavybės teise valdo nuo 1995 m. spalio 24 d., apie tai, kad Žemės sklypas patenka į Sodybos teritoriją, pareiškėjui buvo žinoma.

7. Departamentas atkreipė dėmesį, kad Departamento direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. Į-517 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“ ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ buvo paskelbti „Valstybės žiniose“. Pažymėjo, kad apie tai, kad Kluonas ir Tvarto liekanos yra registruoti Kultūros vertybių registre, valdytojui buvo žinoma. Departamento Vilniaus skyrius 2016 m. gegužės 20 d. atliko Kluono ir Tvarto liekanų patikrinimą. Faktinių duomenų patikrinimo akte buvo nustatyta, kad kultūros paveldo objektų valdytojas savavališkai nugriovė kultūros paveldo objektus bei pradėjo tvarkymo darbus, todėl konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atkreipė dėmesį, kad pats kultūros paveldo objektų valdytojas savo skunde pripažįsta ir nurodo, kad statybos darbus atliko 2015 m. rugpjūčio mėn., neturint statybą leidžiančio dokumento.

8. Departamento nuomone, atsižvelgus į nustatytus pažeidimus ir vadovaujantis įstatymų reikalavimais, kultūros paveldo objekto valdytojui buvo pagrįstai surašytas Reikalavimas. Departamentas atkreipė dėmesį, jog nors pareiškėjas ir nurodo, kad Kluonas nebuvo demontuotas, o sugriuvo savaime, pareiškėjui yra nustatyta pareiga rūpintis kultūros paveldo išsaugojimu.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Reikalavimo dalį, kurioje pateiktas reikalavimas atkurti iki sužalojimo buvusią (duomenys neskelbtini) sodybos kluono (u. k. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) sodybos tvarto liekanų (u. k. (duomenys neskelbtini)) būklę (reikalavimo eilės Nr. 2).

10. Teismas nustatė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 2D-6539 „Dėl faktinių duomenų patikrinimo“ pareiškėjas buvo informuotas, kad, gavus iš Departamento raštą apie galimai savavališkus darbus valstybės saugomo kompleksinio kultūros paveldo objekto teritorijoje adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius ketina atlikti statybos patikrinimą. 2016 m. gegužės 20 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. AAV-261 konstatuota, kad 2016 m. gegužės 19 d. (duomenys neskelbtini) sodybos kluonas (u. k. (duomenys neskelbtini)) demontuotas, šalia sukrauta dalis liekanų, demontuoto pastato vietoje pastatyti laikini statiniai, (duomenys neskelbtini) sodybos tvarto liekanos (u. k. (duomenys neskelbtini)) demontuotos, šalia sukrauta dalis liekanų. Demontuoto pastato vietoje išlieti pamatai, pastatyti pastato mediniai karkasai. Nustatyta, kad darbai atlikti savavališkai. Įvertinęs nustatytus pažeidimus, Departamentas priėmė Reikalavimą, kuriuo nustatyti įpareigojimai nedelsiant sustabdyti savavališkai vykdomus tvarkybos darbus (duomenys neskelbtini) sodybos kluone (u. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) sodybos tvarto liekanose (u. k. (duomenys neskelbtini)) ir iki 2016 m. spalio 1 d. atkurti iki sužalojimo buvusią (duomenys neskelbtini) sodybos kluono (u. k. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) sodybos tvarto liekanų (u. k. (duomenys neskelbtini)) būklę.

11. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 punkte nustatyta, kad Departamentas teikia šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims. Reikalavime nurodyta, kad jis teikiamas, remiantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 29 straipsnio 1 dalimi.

12. Teismas pažymėjo, kad nors Departamento Reikalavime nenurodyta, tačiau Įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad Departamentas privalo sustabdyti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes žalojančius ar joms grėsmę keliančius darbus; toks sustabdymas galioja, kol bus pašalinti paveldosaugos reikalavimų pažeidimai, iškilusi grėsmė ar iki teismo sprendimo.

13. Pagal Įstatymo 23 straipsnį kultūros paveldo objekto tvarkyba atliekama pagal tvarkybos projektą. Byloje iš esmės nebuvo ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) sodybos kluonas (u. k. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) sodybos tvarto liekanos (u. k. (duomenys neskelbtini)) yra pripažinti nekilnojamo turto vertybėmis, yra registruoti Kultūros vertybių registre, taip pat dėl to, kad pareiškėjo atliekamų darbų metu nebuvo išduotas tokius darbus atlikti leidžiantis dokumentas. Pareiškėjas atliko darbus neturėdamas tvarkybos projekto ar kito tokius darbus leidžiančio dokumento. Taigi, Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 10 dalimi, turėjo teisę pateikti reikalavimą sustabdyti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes žalojančius ar joms grėsmę keliančius darbus. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Departamento Reikalavimo dalis, kurioje nurodytas reikalavimas nedelsiant sustabdyti savavališkai vykdomus tvarkybos darbus (duomenys neskelbtini) sodybos kluone (u. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) sodybos tvarto liekanose (u. k. (duomenys neskelbtini)) (reikalavimo eilės Nr. 1), yra teisėtas ir pagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu tiek pareiškėjas, tiek atsakovas patvirtino, kad ši Reikalavimo dalis buvo įvykdyta. Teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti šią Reikalavimo dalį.

14. Kitoje Reikalavimo dalyje buvo pateiktas reikalavimas atkurti iki sužalojimo buvusią (duomenys neskelbtini) sodybos kluono (u. k. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) sodybos tvarto liekanų (u. k. (duomenys neskelbtini)) būklę (reikalavimo eilės Nr. 2).

15. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį už nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugą atsakinga institucija privalo pasiūlyti žalą padariusiam asmeniui atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos patirtus nuostolius. Jeigu nesutariama, Departamentas teikia ieškinius teismui dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimo ir nuostolių išieškojimo. Taigi, pagal šią Įstatymo nuostatą Departamentas turi teisę pasiūlyti žalą padariusiam asmeniui atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos patirtus nuostolius ir teikti dėl to ieškinius teismui, tačiau Departamentui nesuteikta teisė teikti reikalavimą atkurti iki savavališkos statybų darbų atlikimo buvusią pastato būklę. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Departamentas neturėjo teisės teikti reikalavimą pareiškėjui atkurti iki sužalojimo buvusią (duomenys neskelbtini) sodybos kluono (u. k. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) sodybos tvarto liekanų (u. k. (duomenys neskelbtini)) būklę, jis galėjo tik pasiūlyti pareiškėjui imtis Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų. Teismas darė išvadą, kad ši Reikalavimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl to, kad joje pateiktas reikalavimas pareiškėjui priimtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jam nebuvo žinoma apie pastatų įrašymą į kultūros vertybių sąrašą, nėra reikšmingos sprendžiant klausimą, ar Departamento Reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šios aplinkybės gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl galbūt pareiškėjui padarytos žalos atlyginimo.

III. 17. Atsakovas Departamentas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Reikalavimo dalis, kurioje pateiktas reikalavimas atkurti iki sužalojimo buvusią (duomenys neskelbtini) sodybos kluono (u. k. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) sodybos tvarto liekanų (u. k. (duomenys neskelbtini)) būklę (reikalavimo eilės Nr. 2), ir šią Reikalavimo dalį pripažinti galiojančia.

18. Departamento nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiškino Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį. Atsakovas pažymi, kad civilinė atsakomybė pagal Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį taikoma tik jeigu nesutariama atkurti iki sužalojimo buvusią būklę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas sutiko atkurti statinių būklę. Ginčas tarp pareiškėjo ir Departamento iš esmės kilo dėl atkūrimo darbų, su kuriais sutiko pareiškėjas, realaus atlikimo terminų, tačiau, kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas šių aplinkybių neišnagrinėjo.

19. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą pateikė atsakovui ir teismui taikos sutarties projektą, kuriame įsipareigojo atkurti iki sužalojimo buvusią Kluono ir Tvarko liekanų būklę, t. y. sutiko su ta Reikalavimo dalimi, kurią pirmosios instancijos teismas panaikino savo iniciatyva. Taikos sutartis šioje byloje nebuvo pasirašyta todėl, kad pareiškėjas nenurodė termino, iki kada įsipareigoja atkurti Kluono ir Tvarto liekanų tvarkybos darbus pagal Departamento Vilniaus skyriaus patvirtintų projektų sprendinius.

20. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Reikalavimas surašytas netinkamo subjekto. Atsakovas nurodo, kad Reikalavimas surašytas vyriausiojo valstybinio inspektoriaus, ginčo dėl šio asmens einamų pareigų byloje nėra, todėl teismo išvada, kad Reikalavimas surašytas nekompetentingo subjekto, atmestina. Be to, pareiškėjas neginčijo, kad Reikalavimas surašytas nekompetentingo subjekto, todėl teismas išėjo už skundo nagrinėjimo ribų. Atsakovas taip pat teigia, jog teismui konstatavus, kad pirmasis Departamento reikalavimas yra surašytas kompetentingo subjekto, visiškai nepagrįsta tampa išvada, kad antrasis reikalavimas jau yra priimtas nekompetentingo subjekto. Atsakovas akcentuoja, jog Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, suteikianti teisę Departamentui teikti civilinius ieškinius teismui dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimo ir nuostolių išieškojimo, jei asmuo nesutinka atkurti iki sužalojimo buvusios būklės, nepaneigia Įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 10 punkto nuostatos, suteikiančios teisę Departamentui teikti šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims ir jai neprieštarauja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

22. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad už nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugą atsakinga institucija privalo pasiūlyti žalą padariusiam asmeniui atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos patirtus nuostolius. Jeigu nesutariama, Departamentas teikia ieškinius teismui dėl nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimo ir nuostolių išieškojimo.

23. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalos nekilnojamajai kultūros vertybei, taip pat jos teritorijoje ar apsaugos zonoje, privalo kiek įmanoma atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patiria visuomenė ir valdytojas.

24. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys aiškintinos ir taikytinos kartu, nes reglamentuoja tuos pačius teisinius santykius, nustatančius prievoles kultūros vertybėms žalą padariusiems asmenims ir Departamento teises bei pareigas imantis priemonių neigiamiems padariniams šalinti.

25. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato asmens, padariusio žalą kultūros vertybėms, prievolę kiek įmanoma atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kaip privalo veikti Departamentas siekdamas pašalinti neigiamus padarinius: Departamentas turi teisę pasiūlyti žalą padariusiam asmeniui atkurti iki sužalojimo buvusią būklę ir atlyginti dėl padarytos žalos patirtus nuostolius; o kai nesusitariama – reikalauti žalos atlyginimo ieškininės teisenos tvarka.

26. Šiuo atveju Departamentas reikalavimu suformulavo pareiškėjui įpareigojimą atkurti iki sužalojimo buvusią būklę nustatydamas reikalavimo įvykdymo terminą. Tokie Departamento veiksmai neatitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą konstatavęs, kad Departamentas neturėjo teisės teikti reikalavimą pareiškėjui atkurti iki sužalojimo buvusią (duomenys neskelbtini) sodybos kluono (u. k. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) sodybos tvarto liekanų (u. k. (duomenys neskelbtini)) būklę. Jis galėjo tik pasiūlyti pareiškėjui imtis Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų, o jei nesusitariama – kreiptis dėl žalos atlyginimo su ieškiniu į teismą.

27. Todėl ši Reikalavimo dalis yra neteisėta ir pagrįstai panaikinta.

28. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas šią Reikalavimo dalį, pripažino, kad joje pateiktas reikalavimas pareiškėjui priimtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto ir rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

29. Teisėjų kolegija pakeičia Reikalavimo panaikinimo teisinį pagrindą ir remiasi ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu – reikalavimas savo turinių prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, nes tokio turinio reikalavimas negalimas vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi.

30. Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė