2017-12-20 Nr. AB-24159-3-61-3-03248-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2739-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03248-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. (D. S.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d. buvo laikomas kamerose, kuriose buvo kalinami 3–4 asmenys, kameros plotas buvo 7,05 kv. m ir neatitiko nustatyto ploto, turėjusio tekti vienam asmeniui, reikalavimo. Kamerose yra tamsu, šalta, drėgna, trūksta oro, nuo lubų byra pelėsis. Sanitarinis mazgas matomas pro duryse esantį langelį. Kamerose nepalaikoma švara. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl tokių neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, didžiulį psichologinį sukrėtimą, buvo pažemintas jo žmogiškas orumas.

3. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad plotas kameroje atitiko minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą, tačiau pareiškėjo atveju, tokių pažeidimų nebuvo. Higienos reikalavimų yra laikomasi teisės aktuose nustatyta tvarka, Visuomenės sveikatos centras periodiškai tikrina kameras. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Todėl atsakovo nuomone konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė D. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. vasario 21 d. atvyko į Lukiškių TI-K, o 2014 m. lapkričio 17 d. išvyko iš Lukiškių TI-K. Teismas, remdamasis rašytiniais bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu tam tikrą laiką buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, t. y. 3,6 kv. m 242 paras. Teismas esminiu pareiškėjo teisių pažeidimu pripažino ploto reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas 242 parą buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, teismas darė išvadą, jog tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskonfortą, teisės aktais garantuotos gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nėra byloje nustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai pabloginęs pareiškėjo padėtį ar siekęs jį pažeminti ir sukelti dvasinius išgyvenimus. Priešingai atsakovės atstovas nuolat stengiasi užtikrinti bei gerinti kalinčių asmenų gyvenimo ir buities sąlygas. Taip pat byloje nenustatyta, kad nustatytas pažeidimas būtų sukėlęs pareiškėjui išskirtinius nusiskundimus ar ženklų sveikatos pablogėjimą. Todėl teismas įvertino visų pirma esminio ploto pažeidimo ilgą trukmę (242 paros) ir darė išvadą, kad pareiškėjui priteistina 2 600 Eur suma yra protinga ir pakankama patirtiems išgyvenimams kompensuoti, o pareiškėjo prašoma priteisti 6 000 Eur suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.

7. Dėl kitų pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjo buvimo laikotarpiu kalinimo įstaigoje iš jo nebuvo gauta jokių skundų dėl netinkamų kalėjimo sąlygų. Atsižvelgus į Lukiškių TI-K pateiktus prie atsiliepimo papildomus duomenis, matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengtos sanitarinio mazgo patalpos su klozetu, kurios atitvertos 1,5 m aukščio pertvara ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010)) reikalavimus. Taigi daryta išvada, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, sanitarinio mazgo vieta atitiko tokiam sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus, kurių Lukiškių TI-K nepažeidė. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu, kuomet pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, byloje yra pateikti kamerų periodinio patikrinimo aktai, kuriuos atliko Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius, kuriuose nėra konstatuotų pažeidimų arba nustatyti pažeidimai pašalinti. Byloje pateikta paslaugų teikimo sutartis paneigia pareiškėjo argumentus apie švaros ir higienos normų nesilaikymą atsakovo įstaigoje.

8. Teismas pareiškėjo teiginius dėl jo privatumo pažeidimo atmetė kaip nepagrįstus. Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta privaloma nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra. Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje nustatyta, kad asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudaro šių asmenų nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės, įstatymų nustatyto suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas, asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos. Viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų varžęs pareiškėjo teisę į privatumą. Lukiškių TI-K turi atlikti kamerų nuolatinę stebėjimo kontrolę, todėl tokie veiksmai atsakovui yra būtini ir negali paneigti atsakovo pareigos tinkamai atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.

9. Pažymėta, kad teismui pateikti pareiškėjo argumentai yra abstraktaus pobūdžio, jie nekonkretūs, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtus nepatogumus ar sveikatos sutrikdymą. Pažymėta, kad pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, jo neindividualizavo. Tokios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodyti kiti pažeidimai, nesusiję su ploto trūkumu vienam asmeniui, nėra individualūs ir todėl negali būti laikomi pagrįstais.

10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini. Ši skundo dalis buvo laikoma nepagrįsta ir atmesta.

11. Atsakovo Lukiškių TI-K prašymas priteisti 2,34 Eur bylinėjimosi išlaidas atmestas kaip nepagrįstas, kadangi atsakovas jų nepagrindė, o dokumentus į bylą teikė teismo nurodymu.

III. 12. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Atsakovo atstovas, atsižvelgiant į tai, jog tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijų ar jos darbuotojų neteisėta veika. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Mano, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

14. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą. Lukiškių TI-K realiai turėjo padaryti kopijas iš dokumentų, kurie įstaigoje laikomi popierine forma. Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo.

15. Pareiškėjas D. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio. Pareiškėjo teiginius galėjo patvirtinti tik duomenys, kuriais disponuoja atsakovas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, todėl jie išlieka kaip nepagrįsti. Teigia, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas neturėjo įrodinėti konkrečių atsakovo pareigūnų kaltės.

17. Prašo adekvačiai nustatyti pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos teismų praktiką.

18. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

19. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo D. S. galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas.

22. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

23. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

24. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto ploto, turėjusio tekti vienam asmeniui, reikalavimo, vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 1 kv. m.

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad per ginčo laikotarpį nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d., kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, 242 paras buvo pažeidžiamas minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui reikalavimas, t. y. pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 kv. m, kaip yra nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1. punkte.

26. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, o taip pat sprendžiant dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, yra svarbu tiksliai nustatyti, kiek konkrečiai ploto tam tikru laikotarpiu ar tam tikrą dieną teko vienam asmeniui kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino.

27. Pareiškėjas skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, taip pat teigė, jog gamtinius reikalus turi atlikti visiems matant, kas žemino jo orumą.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengtos sanitarinio mazgo patalpos su klozetu, kurios atitvertos 1,5 m aukščio pertvara ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (Higienos norma HN 76:2010) reikalavimus.

29. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje pažymėjo tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

30. Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieš Lietuvą neigiamai vertino aplinkybę, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) 81 p.).

31. Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

32. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turėtų būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo atskyrimas užtikrino privatumą juo naudojantis.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, svarbu nustatyti, kokį laikotarpį asmuo buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į privatumą.

35. Pažymėtina, kad tik visapusiškai ir objektyviai ištyręs šias bylai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas galėjo vertinti pareiškėjo šioje byloje keliamų reikalavimų pagrįstumą.

36. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini.

37. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).

38. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. (D. S.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė