e5ca4fa6-415b-4d4e-a16a-9c7237292e68 · Vilniaus apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrNuorašas

Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-492-626/2019

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00522-2019-5

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.5.; 21.1.7.;

16.9.7.; 16.9.10.; 21.11.10

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. (M. G.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimo, kuriuo M. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė:

1. M. G. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 19 d., apie 19.30 val., Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 80“ (v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai atimta teisė vairuoti transporto priemones, vairuodamas neatsižvelgė į kelio sÄ lygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į tvorÄ ir jÄ apgadino. IÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taip padarydamas žalÄ , kuri nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 222 punktų reikalavimus.

2. Apeliaciniu skundu M. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimÄ . Skunde nurodo, jog apelianto kaltė padarius administracinį nusižengimÄ nebuvo įrodyta. Pasak apelianto, jo kaltė grįsta iÅ¡imtinai kaimo žmonių apkalbomis. Pažymi, kad iÅ¡ jo vairuotojo pažymėjimas paimtas 2017 m. trims metams, po to karto jis automobilio nevairavo. SkundÄ grindžia tuo, kad teismo proceso metu nebuvo jokių liudininkų, teigiančių, kad jis vairavo automobilį ir nėra užfiksuoto nei jo veido, nei automobilio numerio.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

Skundas netenkinamas.

4. Apeliantas iš esmės neigia, kad jis vairavo automobilį ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu jam inkriminuoti administraciniai nusižengimai padaryti ne kaltinime nurodytu automobiliu, kuris priklauso jo sugyventinei L. S.. Taip pat jis nurodo, jog automobilį, kuriuo apgadinta tvora, vairavo ne jis.

5. Apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , skundžiamo nutarimo ir skundo argumentus, nesutinka su apelianto teiginiu, kad byloje nepakanka įrodymų jo kaltei patvirtinti.

6. Pažymėtina, kad teisėjai byloje surinktus duomenis vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje surinkti duomenys tikrinami atliekant administracinių nusižengimų kodekse numatytus veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.

7. Neginčytinai nustatyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje į (duomenys neskelbtini) mokyklos tvorÄ Ä¯važiavo „Audi 80“ markės, pilkos spalvos automobilis. Tokiu bÅ«du tvora buvo apgadinta, o eismo įvykį sukėlęs asmuo pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

8. Apeliantas nurodo, kad jo kaltė grindžiama vien kaimo gyventojų parodymais, kurie nėra objektyvÅ«s, o gyventojai jį apkalba iÅ¡ pykčio. Administracinio nusižengimo tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiek jis, tiek liudytoja L. S. nurodė, kad įvykio dienÄ nei ji, nei jos sugyventinis M. G. su kaltinime nurodytu automobiliu niekur nebuvo iÅ¡vykę, buvo namuose. Taip pat nurodė, kad automobilį „Audi 80“ vairuoja tik ji. Tačiau Å¡iÄ M. G. ir liudytojos L. S. versijÄ paneigia kiti teisme iÅ¡tirti įrodymai.

9. Visų pirma atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi. Pažymėtina, jog byloje apklausti liudytojai – tiek policijos pareigūnai R. L., A. S. ir T. (T.) D., tiek mokyklos direktorė J. N., nepažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, o sugadinta tvora sutvarkyta, pretenzijų dėl turtinės žalos atlyginimo nekyla, todėl nėra pagrindo manyti, kad liudytojai suinteresuoti apkalbėti M. G.. Be to, šių liudytojų parodymus patvirtina ir vaizdo įrašas, automobilio apžiūros duomenys bei kita byloje surinkta medžiaga. Todėl konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai minėtų liudytojų parodymus pripažino įrodymais ir jais vadovavosi.

10. Tuo tarpu liudytojos L. S. parodymai prieÅ¡tarauja (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorės J. N. ir pareigÅ«nų R. L. bei T. D. parodymams, kurie nuosekliai paaiÅ¡kino, kaip nustatė galimai pažeidimÄ padariusį asmenį. Pažymėtina, jog liudytojos L. S. parodymai turi bÅ«ti vertinami itin atidžiai, nes L. S. ir M. G. kartu gyvena, veda bendrÄ Å«kį ir dėl to liudytoja gali bÅ«ti suinteresuota bylos baigtimi. Todėl konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei vidiniu įsitikinimu, pagrįstu įstatymais ir loginiais dėsniais, liudytojos L. S. parodymais, kurie prieÅ¡taravo kitiems surinktiems įrodymams, nesivadovavo.

11. Taip pat atmetamos apelianto versijos, jog tvora buvo apgadinta ne jo sugyventinės vardu registruotu pilkos spalvos automobiliu „Audi 80“ ir, kad ne jis vairavo minėtÄ transporto priemonę. Apelianto teigimu, vaizdo įraÅ¡e nematyti automobilio, įvažiavusio į tvorÄ , valstybinio numerio, o tuo keliu pravažiuoja „tÅ«kstančiai“ kitų automobilių, tarp kurių yra panaÅ¡aus modelio ir spalvos automobilių; vaizdo įraÅ¡e nematyti ir asmens, vairavusio automobilį, veido. Apygardos teismo nuomone, nors vaizdo įraÅ¡e nematyti automobilio valstybinių numerių ir vairavusio asmens veido, byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog eismo įvykį sukėlė bÅ«tent apeliantas, vairuodamas sugyventinės vardu registruotÄ kelių transporto priemonę.

Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apygardos teismo nuomone, apelianto versijÄ ir argumentus paneigia byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, jog laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 7 val. pravažiavo tik vienas automobilis, o ne „tÅ«kstančiai“, taip pat – liudytojų R.

L., T. D. parodymai. IÅ¡ liudytojos R. L. (policijos pareigÅ«nės, buvusios įvykio vietoje) parodymų matyti, jog tiriant įvykio vietÄ buvo rastas „Audi“ ženklelis, koks bÅ«na ant automobilio užpakalio. Liudytojas T. D. nurodė, kad jis apžiÅ«rėjęs M. G. sugyventinės vardu registruotÄ automobilį pastebėjo, jog ant automobilio užpakalio esantis ženklelis buvo blizgus ir naujas, o pats automobilis yra senos gamybos, apie 30 m., tad akivaizdžiai matėsi, kad prie automobilio priklijuota nauja detalė.

Matėsi ir taisytas automobilio priekis. Automobilio priekio kairė pusė buvo sutvirtinta kniedėmis. Å is liudytojas taip pat nurodė, jog jam papraÅ¡ius automobilio savininkės pateikti pažymÄ ar deklaracijÄ , galinčias patvirtinti automobilio apgadinimo aplinkybes, ji klausiama nieko dėl automobilio apgadinimo negalėjo paaiÅ¡kinti, jokių dokumentų nepateikė. Apygardos teismas pažymi, jog automobilis buvo apžiÅ«rėtas praėjus beveik mėnesiui po įvykio, tad buvo pakankamai laiko pakeisti atitinkamas automobilio dalis arba jį suremontuoti, kas liudytojo T.

D. parodymais ir buvo padaryta. T. D. parodymus patvirtina fotonuotraukos, darytos apžiÅ«rint L. S. priklausantį automobilį, kuriose matosi automobilio priekio apgadinimai (fotonuotrauka RIMG2875; RIMG2880JPG; b. l. 12, 26). Teismo vidinį įsitikinimÄ , kad bÅ«tent pažeidėjo sugyventinei priklausančiu automobiliu ir, kad bÅ«tent apeliantas vairavo minėtÄ automobilį, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis, sustiprina ir aplinkybė, kad nuo mokyklos, kurios tvora buvo apgadinta, apeliantas gyvena tik 2 – 2,5 km atstumu, kad kelias pro mokyklÄ yra vienintelis kelias vedantis į kaimÄ , bei liudytojos J.

N. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime bei apklausoje apylinkės teisme nurodyti duomenys, kad kaimo gyventojai, kurie matė eismo įvykį, atpažino, kad į tvorÄ Ä¯važiavo administracinėn atsakomybėms traukiamas asmuo – „M.“ G., gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, esančiame nuo (duomenys neskelbtini) kaimo 2,5 kilometrų atstumu. Liudytoja Å¡iÄ informacijÄ pateikė atvykusiems į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams R. L. ir A. S.. PareigÅ«nai tirdami įvykio vietos aplinkybes rado ir apžiÅ«rėjo pilkos spalvos automobilį „Audi 80“, nustatė apgadinimus, kurių atsiradimo aplinkybių savininkė negalėjo paaiÅ¡kinti.

Išdėstytos aplinkybės, apygardos teismo nuomone, yra pakankamos išvadai, kad būtent L. S. vardu registruotu automobiliu ir būtent apeliantui jį vairuojant kilo kaltinime nurodytas eismo įvykis.

12. M. G. nuomone, aplinkybę, kad jis negalėjo vairuoti patvirtina ir faktas, jog iÅ¡ jo atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones trims metams, tuo pagrindu 2017 m. iÅ¡ jo paimtas vairuotojo pažymėjimas. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors M. G. teigimu iÅ¡ jo paėmus vairuotojo pažymėjimÄ jis daugiau nevairavo, tačiau iÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad praeityje jis ne kartÄ vairavo kelių transporto priemones, ne tik kad neturėdamas teisės vairuoti, bet ir bÅ«damas neblaivus. Toks M. G., kaip eismo dalyvio elgesys, parodo jo visuomenėje priimtų ir teisės aktų nustatytų, su eismo dalyvių elgesiu susijusių privalomų elgesio taisyklių nepaisymÄ ir neigiamÄ požiÅ«rį į jas, kas leidžia teismui spręsti, jog jam kaip asmeniui, kuris linkęs nesilaikyti KET reikalavimų, teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas, nėra pakankamas sulaikyti jį nuo teisės pažeidimų, susijusių su KET reikalavimais, darymo.

13. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs įrodymus, nustatė visas M. G. atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį bei 426 straipsnio 1 dalį klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei jo kaltę sukėlus eismo įvykį ir tyčiÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas, pripažįstant, kad minėtus administracinius nusižengimus padarė bÅ«tent M. G., yra teisingas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. (M. G.) skundo netenkinti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ .

Teisėja Vitalija Norkūnaitė

Nuorašas tikras:

Teisėja Vitalija Norkūnaitė