Legislator Case Law & Legislation
e5c7e092-a7a8-45ff-978f-8ed23618abc5 AI generated

Court dismissed appeal against tax authority for denying refund of overpaid income tax due to tax avoidance scheme.

Case Number e5c7e092-a7a8-45ff-978f-8ed23618abc5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the appellant's appeal, upholding the first-instance decision to deny a refund of overpaid income tax. The tax authority determined that a property donation was a sham transaction designed to artificially inflate the acquisition cost of sold property and avoid tax liability. Consequently, the court found the donation was a tax avoidance instrument and ruled that the tax benefits were attributable to the parents, not the appellant.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalis 1 punktas: When a transaction is established solely to obtain tax benefits, the court must disregard the formalities and reconstruct the facts to determine the true tax liability.

Keywords

AI generated
tax avoidance sham transaction income tax refund property donation tax evasion administrative appeal tax liability reconstruction

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A442-2758/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02916-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1.1.1; 9.8.1 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 27 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,raÅ¡ytinio proceso tvarka tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo E. Z. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. PareiÅ¡kėjas E. Z. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ Nr. S-266(7-217/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ Nr. 68-167 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI, Inspekcija) 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ Nr. (21.26)-256-396.

Skunde (b. l. 1-6) paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekamas pakartotinis mokestinis patikrinimas remiantis Vilniaus AVMI 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-160, kuriame Inspekcija konstatavo, kad vien faktas, jog tuo atveju, jeigu S. ir J. Z. nebÅ«tų padovanoję sÅ«nui (pareiÅ¡kėjui) žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir patys šį turtÄ bÅ«tų pardavę, jiems bÅ«tų atsiradusi didesnė mokestinė prievolė, nei atsirado jų apdovanotam sÅ«nui (pareiÅ¡kėjui), nesudaro pakankamo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas, MAÄ®) 69 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Anot Vilniaus AVMI, joks teisės aktas neįpareigoja mokesčio mokėtojo, esant galimybei pasirinkti vienÄ iÅ¡ kelių elgesio variantų, rinktis tokį, pagal kurį jam atsirastų didžiausia mokestinė prievolė, prieÅ¡ingai, rÅ«pestingas asmuo numato savo veiksmų mokestines pasekmes ir siekia vykdyti savo veiklÄ mažiausiomis iÅ¡laidomis. Kaip minėtame sprendime pažymėjo Vilniaus AVMI, ta aplinkybė, kad E. Z. ne iÅ¡ karto visas lėšas panaudojo savo reikmėms ir laisvų lėšų nepaliko savo sÄ skaitoje banke, įvertinus tai, kad jis mokosi užsienyje, nesudaro pagrindo besÄ lygiÅ¡kai teigti, kad už parduotÄ turtÄ gautos lėšos iÅ¡ esmės buvo jo tėvų pinigai.

Inspekcija nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius laikosi pozicijos, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėjo tėvai dovanojimo sandoriu siekė mokestinės naudos, patikrinimo akte nėra jokių iÅ¡samesnių duomenų apie pareiÅ¡kėjo tėvų vykdytos veiklos sÄ sajas su žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dovanojimo sandoriu bei pastarojo sandorio vieta bendroje sklypo su gyvenamuoju namu perleidimo sandorių grandinėje. Vilniaus AVMI taip pat pastebėjo, kad faktai, jog S. ir J.

Z. 2004 – 2005 metais vykdė individualiÄ prekybos nekilnojamuoju turtu veiklÄ , nėra pakankamas teigti, kad pareiÅ¡kėjo tėvai negalėjo sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo (dovanojimo) sandorio asmeniniais tikslais. Pakartotinio patikrinimo metu Inspekcija nenustatė naujų papildomų aplinkybių. Inspekcija netyrė, ar ginčo dovanojimo sandorio vienintelis tikslas buvo mokestinės naudos siekimas. Mokesčių administratoriai tiesiog preziumavo, kad dovanojimo sandorio sudarymo tikslas buvo mokestinė nauda.

Inspekcija klaidingai citavo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geža” akcininko G. Ž. paaiÅ¡kinimus dėl ginčo turto įsigijimo aplinkybių. Tėvai stengiasi savo vaikams suteikti bei užtikrinti ne tik dvasinę-moralinę, bet ir finansinę-materialinę gerovę, padedančiÄ vaikams greičiau bei lengviau integruotis visuomenėje bei pradėti savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ . Tuo tikslu ir buvo pareiÅ¡kėjui padovanotas nekilnojamasis turtas. Dėl to, jog teisę disponuoti ginčo turtu jis įgijo iÅ¡ karto po dovanojimo sutarties sudarymo, mokesčių mokėtojo sprendimas parduoti šį turtÄ negali bÅ«ti laikomas neteisėtu, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų varžomos jo, kaip turto savininko, įstatymiÅ¡kai garantuojamos ir ginamos teisės į nuosavybę.

E. Z. nesutinka, kad jis ir jo tėvai, įsigydami nekilnojamÄ jį turtÄ , jau žinojo, kokios statybos gali vykti toje teritorijoje, nors 2004 m. lapkričio 1 d. dienraÅ¡tyje „Respublika” ir 2004 m. lapkričio 6 d. dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas” buvo informacija apie pradėtÄ rengti Vilniaus miesto savivaldybės bendrÄ jį planÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti traktuojama kaip įrodanti, jog jo tėvai privalėjo Å¡iÄ informacijÄ Å¾inoti, ir yra tik hipotetinio pobÅ«džio.

Nesupranta, kodėl mokesčių administratorius savo iÅ¡vadoms pagrįsti nurodo, kad ginčo sandorio tikslÄ â€“ mokestinės naudos siekimÄ , įrodo jo tėvų sudaromų turto pirkimo-pardavimo sandorių dažnumas ir pobÅ«dis. Inspekcijos 2009 m. balandžio 14 d. sprendime Nr. (21.26)-256-160 aiÅ¡kiai pripažinta, kad mokesčių mokėtojo tėvų vykdyta veikla nesudaro savarankiÅ¡ko pagrindo konstatuoti nagrinėjamu atveju buvus mokestinę naudÄ .Atsakovas VMI prie FM atsiliepime (b. l. 42-44) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, GPMÄ®) nuostatomis, UAB „Geža” iÅ¡ pareiÅ¡kėjo įsigijusi žemės sklypÄ , iÅ¡skaitė ir sumokėjo į biudžetÄ 345 000 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM).

Inspekcija, iÅ¡analizavusi patikrinimo metu nustatytus faktus ir aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas buvo tik tarpininkas ir turto dovanojimo sandoris buvo sudarytas tam, kad nebÅ«tų apskaičiuojamos turto vertės padidėjimo pajamos, t. y. mokesčio mokėjimo pareiga pareiÅ¡kėjui buvo perkelta formaliai, siekiant iÅ¡vengti turto vertės padidėjimo pajamų ir jų apmokestinimo. Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia patikrinimo metu nustatyti faktai ir aplinkybės, t. y. nuo momento, kai sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ nuosavybės teise įsigijo pareiÅ¡kėjo tėvai (2004 m. spalio 29 d.) iki momento, kai turtas buvo parduotas UAB „Geža” (2006 m. liepos 20 d.) nebuvo praėję 3 metai; nuo žemės sklypo ir gyvenamojo namo dovanojimo sandorio (2006 m. liepos 11 d.) iki Å¡io turto pardavimo bendrovei praėjo tik 9 dienos; nors pareiÅ¡kėjo tėvai paaiÅ¡kinimuose yra nurodę, jog žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu padovanojo sÅ«nui norėdami užtikrinti jo ateitį (kad sÅ«nus galėtų įsikurti ir pasistatyti nuosavÄ namÄ ), tačiau tuo pačiu nurodė ir tai, kad jau dovanojimo sutarties sudarymo metu žinojo, jog sÅ«nus šį sklypÄ parduos, nes paaiÅ¡kėjo, kad toje vietoje, kur yra turtas, miesto detaliajame plane buvo projektuojamas daugiaaukščių namų gyvenamasis kvartalas, todėl pareiÅ¡kėjas nuosavo gyvenamojo namo statytis neturės galimybės. Atsižvelgiant į tai, buvo pripažinta, kad: dovanojimo sandoris, su tikslu pasistatyti nuosavÄ namÄ , neturėjo prasmės; su žemės sklypu ir gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki jų pardavimo UAB „Geža”, pareiÅ¡kėjas jokių veiksmų neatliko ir Å¡io turto nenaudojo, tik pareiÅ¡kėjo tėvas S. Z. tvarkė reikalus su elektros tinklais ir sumokėjo buvusių namo Å¡eimininkų įsiskolinimus už elektrÄ ; nors pareiÅ¡kėjas ir jo tėvai teigia, kad žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ Ä¯sigijo turėdami tikslÄ ateityje rekonstruoti ir palikti sÅ«nui, S. ir J.

Z. iÅ¡ banko paimta paskola minėto gyvenamojo namo rekonstrukcijai faktiÅ¡kai buvo panaudota ne namo rekonstrukcijai, bet įsigyjant sklypus (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., pareiÅ¡kėjo ir jo sesers A. Z. vardu; iÅ¡analizavus sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perleidimo sandorius, įvertinus pareiÅ¡kėjo, jo tėvų, taip pat UAB „Geža” atstovų pateiktus paaiÅ¡kinimus, teigtina, jog Å¡io sklypo pardavimo sandorio iniciatoriai buvo bÅ«tent S. ir J. Z.; dar iki 2006 m. liepos 11 d. dovanojimo sutarties sudarymo, su UAB „Geža” buvo susitarta dėl turto pardavimo kainos (tarp pareiÅ¡kėjo ir UAB „Geža” pasiraÅ¡yta 2006 m. gegužės 10 d. sutartis ir gautas 20 000 Lt avansas); didžiÄ jÄ dalį už parduotÄ sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ gautų pinigų pareiÅ¡kėjas pervedė savo tėvams.Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l.

40) nurodė, kad palaiko atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 3 d. sprendimu (b. l. 53-59) atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ .Teismas, nuosekliai įvertinęs faktinių bylos aplinkybių visumÄ , pripažino, kad: ginčo turto pardavimas buvo žinomas dar iki dovanojimo sandorio sudarymo; dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp pareiÅ¡kėjo ir jo tėvų, t. y. tarp artimais giminystės ryÅ¡iais susijusių asmenų; 2006 m. liepos 11 d. dovanojimo sutartimi turtas buvo įvertintas 2 400 000 Lt, o vėliau parduotas už bendrÄ 2 300 000 Lt sumÄ ; tarp dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo praėjo labai trumpas laiko tarpas – 9 dienos, ir tuo buvo siekiama mokestinės naudos; pareiÅ¡kėjui dovanojimo sutartimi perleistas turtas buvo tarpinė grandis, padėjusi nuslėpti tikruosius tikslus nemokėti GPM nuo turto pardavimo pajamų siekiant mokestinės naudos.

Pagal GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 19 punktÄ , pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos, gautos dovanojimo bÅ«du iÅ¡ sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių). PareiÅ¡kėjo tėvams dovanojimo sandoriu perleidus ginčo turtÄ sÅ«nui ir tokiu bÅ«du įteisinus didesnę turto vertę, po žemės sklypo dalies pardavimo neatsirado prievolė mokėti GPM, nes nesusidarius turto pardavimo ir pirkimo sumų skirtumui prievolė mokėti GPM neatsiranda. Todėl, teismo vertinimu, mokesčių administratorius padarė teisingas iÅ¡vadas, kad 2006 m. liepos 11 d. sudarytu dovanojimo sandoriu buvo siekiama įteisinti didesnę turto įsigijimo kainÄ , sumažinti turto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumÄ , kad dovanojimo sandorio tikslas buvo gauti mokestinės naudos – nemokėti GPM nuo turto pardavimo pajamų ir, susidarius GPM permokai, jÄ susigrÄ Å¾inti.

Taigi tiek vietos ir centrinis mokesčių administratorius, tiek Komisija, vertindama ginčo dovanojimo sandorį, pagrįstai taikė MAÄ® 69 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atsisakė grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui 345 000 Lt GPM permokÄ . III. PareiÅ¡kėjas E. Z. pateikė apeliacinį skundÄ (b. l. 66-71), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jo skundÄ tenkinti.Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui.

Papildomai nurodoma, kad visas mokesčių administratoriaus iÅ¡vadas Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino remdamasis tais pačiais mokesčių administratoriaus argumentais. PavirÅ¡utiniÅ¡kÄ mokestinio ginčo nagrinėjimo pobÅ«dį patvirtina toks akivaizdus pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo pagrindas, kaip iÅ¡vada, kad 345 000 Lt GPM permoka pareiÅ¡kėjui negrÄ Å¾intina, kuomet GPM permoka, į kurios negrÄ Å¾inimÄ galėtų pretenduoti mokesčių administratorius, jeigu bÅ«tų teisus, yra daug mažesnė.

Mokesčių administratorius, Komisija ir pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į tai, kad 15 procentų GPM buvo apskaičiuota nuo visos ginčo nekilnojamojo daikto pardavimo kainos – nuo 2 300 000 Lt, nors buvo privalu atimti nekilnojamojo daikto įsigijimo kainÄ â€“ 210 000 Lt, kuriÄ sumokėjo S. ir J. Z., jeigu jie, anot mokesčių administratoriaus, Komisijos ir teismo, yra apmokestinamieji asmenys. Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju GPM permoka yra ne 345 000 Lt (2 300 000 Lt x 15 proc.), o 313 500 Lt ((2 300 000 Lt - 210 000 Lt) x 15 proc.), t. y. 31 500 Lt mažesnė.

Todėl netgi esant patvirtintoms mokesčių administratoriaus iÅ¡vadoms, jo pozicija dėl visos 345 000 Lt GPM permokos negrÄ Å¾inimo yra neteisėta ir nepagrįsta, nes kaip ir nurodo teismas sprendime, iÅ¡ gautų turto pardavimo pajamų gali bÅ«ti atimamos Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidos.Atsakovas VMI prie FM praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus (b. l. 82-84). Dėl pareiÅ¡kėjo pastabos, jog turėjo bÅ«ti įvertintos turto įsigijimo iÅ¡laidos, todėl negrÄ Å¾intina GPM permoka turi bÅ«ti mažesnė 31 500 Lt, pažymėjo, kad Å¡ios aplinkybės galės bÅ«ti vertinamos atliekant pareiÅ¡kėjo tėvų kontrolės veiksmus (nes pripažinta, kad bÅ«tent jie realiai gavo pajamas).Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI praÅ¡o pareiÅ¡kėjo apeliacinio skundo netenkinti (b. l. 81).

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinis skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas pagal 2006 m. liepos 11 d. dovanojimo sutartį iÅ¡ savo tėvų S. ir J. Z. gavo dovanų gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurie buvo įvertinti 2400000 Lt. 2006 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pareiÅ¡kėjas minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ už 2300000 Lt pardavė UAB „Geža“. Å i bendrovė, įgijusi iÅ¡ pareiÅ¡kėjo žemės sklypÄ , iÅ¡skaitė ir sumokėjo į biudžetÄ 345000 Lt gyventojų pajamų mokesčio.

PareiÅ¡kėjas 2008 m. rugpjūčio 11 d. pateikė metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaracijÄ už 2006 metus ir apskaičiavo joje grÄ Å¾intinÄ 345000 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumÄ , susidariusiÄ dėl to, kad pareiÅ¡kėjas UAB „Geža“ 2006 metais perleido ne anksčiau kaip prieÅ¡ trejus metus įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi mokestinį patikrinimÄ , nustatė, kad pareiÅ¡kėjo tėvai, siekdami mokestinės naudos, nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį sudarė formaliai ir tokiu bÅ«du nuslėpė arba iÅ¡kreipė aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , todėl mokesčių administratoriai skundžiamais sprendimais nusprendė, kad pareiÅ¡kėjas teisės į gyventojų pajamų mokesčio permokos grÄ Å¾inimÄ neturi, nes gyventojų pajamų mokestis yra realiai iÅ¡skaičiuotas ir sumokėtas nuo S. ir J.

Z. gautų pajamų. Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .

Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ , pažymėta, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslÄ gauti mokestinę naudÄ ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali bÅ«ti tiriamas Å¡ios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo.

Tai reiÅ¡kia, kad taikant Å¡iÄ teisės normÄ reikÅ¡mingomis gali bÅ«ti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant Å¡iÄ teisės normÄ atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytÄ normÄ , yra bÅ«tina nustatyti joje nurodytÄ mokesčio mokėtojo tikslÄ (gauti Å¡ioje normoje apibÅ«dintÄ mokestinę naudÄ ). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (Å«kinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtÄ mokestinę naudÄ .

Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (Å«kinė operacija) turėjo kitus, ekonomiÅ¡kai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali bÅ«ti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iÅ¡ Å¡io sandorio (Å«kinės operacijos) atitinkamÄ mokestinę naudÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; 2008 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A556-250/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A438-493/2009).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos tam tikros taisyklės, kaip turėtų bÅ«ti vertinamos faktinės aplinkybės, sÄ lygojančios mokesčio apskaičiavimo pagrįstumÄ taikant turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ . Pažymima, kad pagal sandorių sudarymÄ laike to paties nekilnojamojo turto perleidimo iÅ¡ vieno asmens kitam, o po to ir trečiam asmeniui vykimas sparčiu tempu leidžia teigti, jog nekilnojamojo turto likimas jau buvo pakankamai aiÅ¡kus prieÅ¡ dovanojimo sandorį.

Atliktų veiksmų seka, atsižvelgiant į dokumentiÅ¡kai kintančiÄ turto vertę, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du siekiama mokestinės naudos. Tokiu bÅ«du vien trumpame laiko tarpe įvykusių sandorių daugetas, nesant kitų aplinkybių, patvirtinančių tokių sandorių bÅ«tinumÄ , pakankamas pagrindas taikyti turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-250/2008).Byloje nustatyta, kad dar iki dovanojimo sutarties sudarymo buvo žinoma aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjui padovanotas turtas bus parduotas.

Tai patvirtina 2006 m. gegužės 10 d. sutartis, sudaryta tarp pareiÅ¡kėjo ir UAB „Geža“ dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo, kuria pareiÅ¡kėjas įsipareigojo parduoti turtÄ , kuris jam bus padovanotas. Å ias aplinkybes patvirtina ir J. Z., S. Z., G. Ž. paaiÅ¡kinimai (Mokestinių ginčų komisijos bylos t. 2, b. l. 12-13, 109-112, 113-115, 146-147). G. Ž. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad S. Z. su pareiÅ¡kėju dalyvavo derybose dėl minėto nekilnojamojo turto pardavimo UAB „Geža“, o pasiraÅ¡ant sutartį kartu su pareiÅ¡kėju dalyvavo ir jo tėvai.

Dalį lėšų, kurias UAB „Geža“ sumokėjo už žemės sklypÄ , pareiÅ¡kėjas pervedė savo tėvams. J. ir S. Z. nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2004 m. spalio 29 d. nutartimi įsigijo už 21000 Lt, 2006 m. liepos 11 d. dovanojimo sutartimi turtas buvo įvertintas 2400000 Lt, o 2006 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi turtas parduotas UAB „Geža“ už 2300000 Lt. Taigi minėtos aplinkybes patvirtina, kad pardavimo sandoris inicijuotas dar tada, kai nekilnojamasis turtas buvo pareiÅ¡kėjo tėvų nuosavybė, o turtas buvo parduotas praėjus 9 dienoms po to, kai jis buvo padovanotas pareiÅ¡kėjui.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp pareiÅ¡kėjo ir jo tėvų, t. y. tarp artimais giminystės ryÅ¡iais susijusių asmenų, kad dalį lėšų, gautų iÅ¡ UAB „Geža“ už turto pardavimÄ , pareiÅ¡kėjas pervedė tėvams, galima prieiti iÅ¡vadÄ , kad sudarytu sandoriu buvo siekiama įforminti didesnę turto įsigijimo kainÄ ir tuo sumažinti turto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumÄ . Tokiu bÅ«du siekta mokestinės naudos, nes tuo atveju, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis bÅ«tų įforminta tarp pareiÅ¡kėjo tėvų ir UAB „Geža“, reikėtų mokėti gyventojų pajamų mokestį nuo skirtumo tarp nekilnojamojo turto pardavimo ir Å¡io turto įsigijimo kainos.

Sudarius dovanojimo sandorį, buvo padidinta UAB „Geža“ parduoto nekilnojamojo turto vertė ir atsirado formalus pagrindas susigrÄ Å¾inti sumokėtÄ gyventojų pajamų mokestį, nes dovanojimo bÅ«du gautos pajamos iÅ¡ tėvų yra neapmokestinamos, o turto pardavimo kaina, nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, yra mažesnė negu jo vertė nurodyta, dovanojimo sutartyje (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 ir 28 punktai, 19 straipsnis, 32 straipsnis)Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant gauti mokestinės naudos, todėl, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstai nebuvo atsižvelgta į formaliÄ mokesčio mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ bei buvo atkurtos iÅ¡kreiptos aplinkybės, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ .

Mokestinę naudÄ gavusiu pagrįstai pripažintas ne pareiÅ¡kėjas, o jo tėvai, todėl pagrįstai netenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas grÄ Å¾inti 345000 Lt gyventojų pajamų mokesčio permokÄ . Å ios bylos nagrinėjimo dalykas yra mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta pareiÅ¡kėjui sugrÄ Å¾inti gyventojų pajamų mokesčio permokÄ . Todėl nustačius, kad Å¡iuo atveju dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant mokestinės naudos, t. y. realiai ginčo turtÄ pardavė pareiÅ¡kėjo tėvai, o dovanojimo sutartis buvo naudojama tik kaip instrumentas siekiant dirbtinai padidinti ginčo turto įsigijimo kainÄ ir taip iÅ¡vengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, grÄ Å¾intinos gyventojų pajamų mokesčio permokos dydžio klausimas sprendžiant šį ginÄÄ nėra reikÅ¡mingas.

Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai aiÅ¡kino ir taikė mokesčius bei mokesčių administravimÄ reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis neskundžiama. Teisėjai:                                                     Artūras Drigotas                                                                                                                                                             Dainius Raižys                                                                                                                                                             Virginija Volskienė