Court dismissed appeal against tax authority for denying refund of overpaid income tax due to tax avoidance scheme.
Legislator summary
AI generatedThe court dismissed the appellant's appeal, upholding the first-instance decision to deny a refund of overpaid income tax. The tax authority determined that a property donation was a sham transaction designed to artificially inflate the acquisition cost of sold property and avoid tax liability. Consequently, the court found the donation was a tax avoidance instrument and ruled that the tax benefits were attributable to the parents, not the appellant.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos mokesÄių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalis 1 punktas: When a transaction is established solely to obtain tax benefits, the court must disregard the formalities and reconstruct the facts to determine the true tax liability.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. A442-2758/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02916-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1.1.1; 9.8.1 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 27 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ArtÅ«ro Drigoto, Dainiaus Raižio (praneÅ¡Äjas) ir Virginijos VolskienÄs (kolegijos pirmininkÄ),sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,raÅ¡ytinio proceso tvarka tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo E. Z. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimo administracinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo E. Z. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesÄių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dalyvaujant treÄiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesÄių inspekcijai, dÄl sprendimų panaikinimo.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. PareiÅ¡kÄjas E. Z. kreipÄsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Mokestinių ginÄų komisijos prie Lietuvos Respublikos VyriausybÄs (toliau â ir Komisija) 2010 m. rugsÄjo 28 d. sprendimÄ Nr. S-266(7-217/2010), ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau â ir VMI prie FM) 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ Nr. 68-167 ir Vilniaus apskrities valstybinÄs mokesÄių inspekcijos (toliau â ir Vilniaus AVMI, Inspekcija) 2009 m. rugsÄjo 8 d. sprendimÄ Nr. (21.26)-256-396.
Skunde (b. l. 1-6) paaiÅ¡kino, kad nagrinÄjamu atveju buvo atliekamas pakartotinis mokestinis patikrinimas remiantis Vilniaus AVMI 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-160, kuriame Inspekcija konstatavo, kad vien faktas, jog tuo atveju, jeigu S. ir J. Z. nebÅ«tų padovanojÄ sÅ«nui (pareiÅ¡kÄjui) žemÄs sklypo su gyvenamuoju namu ir patys šį turtÄ bÅ«tų pardavÄ, jiems bÅ«tų atsiradusi didesnÄ mokestinÄ prievolÄ, nei atsirado jų apdovanotam sÅ«nui (pareiÅ¡kÄjui), nesudaro pakankamo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos mokesÄių administravimo įstatymo (toliau â ir MokesÄių administravimo įstatymas, MAÄ®) 69 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Anot Vilniaus AVMI, joks teisÄs aktas neįpareigoja mokesÄio mokÄtojo, esant galimybei pasirinkti vienÄ iÅ¡ kelių elgesio variantų, rinktis tokį, pagal kurį jam atsirastų didžiausia mokestinÄ prievolÄ, prieÅ¡ingai, rÅ«pestingas asmuo numato savo veiksmų mokestines pasekmes ir siekia vykdyti savo veiklÄ mažiausiomis iÅ¡laidomis. Kaip minÄtame sprendime pažymÄjo Vilniaus AVMI, ta aplinkybÄ, kad E. Z. ne iÅ¡ karto visas lÄÅ¡as panaudojo savo reikmÄms ir laisvų lÄšų nepaliko savo sÄ skaitoje banke, įvertinus tai, kad jis mokosi užsienyje, nesudaro pagrindo besÄ lygiÅ¡kai teigti, kad už parduotÄ turtÄ gautos lÄÅ¡os iÅ¡ esmÄs buvo jo tÄvų pinigai.
Inspekcija nurodÄ, kad nors nagrinÄjamu atveju mokesÄių administratorius laikosi pozicijos, jog bÅ«tent pareiÅ¡kÄjo tÄvai dovanojimo sandoriu siekÄ mokestinÄs naudos, patikrinimo akte nÄra jokių iÅ¡samesnių duomenų apie pareiÅ¡kÄjo tÄvų vykdytos veiklos sÄ sajas su žemÄs sklypo ir gyvenamojo namo, esanÄių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dovanojimo sandoriu bei pastarojo sandorio vieta bendroje sklypo su gyvenamuoju namu perleidimo sandorių grandinÄje. Vilniaus AVMI taip pat pastebÄjo, kad faktai, jog S. ir J.
Z. 2004 â 2005 metais vykdÄ individualiÄ prekybos nekilnojamuoju turtu veiklÄ , nÄra pakankamas teigti, kad pareiÅ¡kÄjo tÄvai negalÄjo sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo (dovanojimo) sandorio asmeniniais tikslais. Pakartotinio patikrinimo metu Inspekcija nenustatÄ naujų papildomų aplinkybių. Inspekcija netyrÄ, ar ginÄo dovanojimo sandorio vienintelis tikslas buvo mokestinÄs naudos siekimas. MokesÄių administratoriai tiesiog preziumavo, kad dovanojimo sandorio sudarymo tikslas buvo mokestinÄ nauda.
Inspekcija klaidingai citavo uždarosios akcinÄs bendrovÄs (toliau â ir UAB) âGežaâ akcininko G. Ž. paaiÅ¡kinimus dÄl ginÄo turto įsigijimo aplinkybių. TÄvai stengiasi savo vaikams suteikti bei užtikrinti ne tik dvasinÄ-moralinÄ, bet ir finansinÄ-materialinÄ gerovÄ, padedanÄiÄ vaikams greiÄiau bei lengviau integruotis visuomenÄje bei pradÄti savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ . Tuo tikslu ir buvo pareiÅ¡kÄjui padovanotas nekilnojamasis turtas. DÄl to, jog teisÄ disponuoti ginÄo turtu jis įgijo iÅ¡ karto po dovanojimo sutarties sudarymo, mokesÄių mokÄtojo sprendimas parduoti šį turtÄ negali bÅ«ti laikomas neteisÄtu, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų varžomos jo, kaip turto savininko, įstatymiÅ¡kai garantuojamos ir ginamos teisÄs į nuosavybÄ.
E. Z. nesutinka, kad jis ir jo tÄvai, įsigydami nekilnojamÄ jį turtÄ , jau žinojo, kokios statybos gali vykti toje teritorijoje, nors 2004 m. lapkriÄio 1 d. dienraÅ¡tyje âRespublikaâ ir 2004 m. lapkriÄio 6 d. dienraÅ¡tyje âLietuvos rytasâ buvo informacija apie pradÄtÄ rengti Vilniaus miesto savivaldybÄs bendrÄ jį planÄ . PareiÅ¡kÄjo nuomone, Å¡i aplinkybÄ negali bÅ«ti traktuojama kaip įrodanti, jog jo tÄvai privalÄjo Å¡iÄ informacijÄ Å¾inoti, ir yra tik hipotetinio pobÅ«džio.
Nesupranta, kodÄl mokesÄių administratorius savo iÅ¡vadoms pagrįsti nurodo, kad ginÄo sandorio tikslÄ â mokestinÄs naudos siekimÄ , įrodo jo tÄvų sudaromų turto pirkimo-pardavimo sandorių dažnumas ir pobÅ«dis. Inspekcijos 2009 m. balandžio 14 d. sprendime Nr. (21.26)-256-160 aiÅ¡kiai pripažinta, kad mokesÄių mokÄtojo tÄvų vykdyta veikla nesudaro savarankiÅ¡ko pagrindo konstatuoti nagrinÄjamu atveju buvus mokestinÄ naudÄ .Atsakovas VMI prie FM atsiliepime (b. l. 42-44) praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .NurodÄ, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesÄio įstatymo (toliau â ir Gyventojų pajamų mokesÄio įstatymas, GPMÄ®) nuostatomis, UAB âGežaâ iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo įsigijusi žemÄs sklypÄ , iÅ¡skaitÄ ir sumokÄjo į biudžetÄ 345 000 Lt gyventojų pajamų mokesÄio (toliau â ir GPM).
Inspekcija, iÅ¡analizavusi patikrinimo metu nustatytus faktus ir aplinkybes, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas buvo tik tarpininkas ir turto dovanojimo sandoris buvo sudarytas tam, kad nebÅ«tų apskaiÄiuojamos turto vertÄs padidÄjimo pajamos, t. y. mokesÄio mokÄjimo pareiga pareiÅ¡kÄjui buvo perkelta formaliai, siekiant iÅ¡vengti turto vertÄs padidÄjimo pajamų ir jų apmokestinimo. Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia patikrinimo metu nustatyti faktai ir aplinkybÄs, t. y. nuo momento, kai sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ nuosavybÄs teise įsigijo pareiÅ¡kÄjo tÄvai (2004 m. spalio 29 d.) iki momento, kai turtas buvo parduotas UAB âGežaâ (2006 m. liepos 20 d.) nebuvo praÄjÄ 3 metai; nuo žemÄs sklypo ir gyvenamojo namo dovanojimo sandorio (2006 m. liepos 11 d.) iki Å¡io turto pardavimo bendrovei praÄjo tik 9 dienos; nors pareiÅ¡kÄjo tÄvai paaiÅ¡kinimuose yra nurodÄ, jog žemÄs sklypÄ su gyvenamuoju namu padovanojo sÅ«nui norÄdami užtikrinti jo ateitį (kad sÅ«nus galÄtų įsikurti ir pasistatyti nuosavÄ namÄ ), taÄiau tuo paÄiu nurodÄ ir tai, kad jau dovanojimo sutarties sudarymo metu žinojo, jog sÅ«nus šį sklypÄ parduos, nes paaiÅ¡kÄjo, kad toje vietoje, kur yra turtas, miesto detaliajame plane buvo projektuojamas daugiaaukÅ¡Äių namų gyvenamasis kvartalas, todÄl pareiÅ¡kÄjas nuosavo gyvenamojo namo statytis neturÄs galimybÄs. Atsižvelgiant į tai, buvo pripažinta, kad: dovanojimo sandoris, su tikslu pasistatyti nuosavÄ namÄ , neturÄjo prasmÄs; su žemÄs sklypu ir gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki jų pardavimo UAB âGežaâ, pareiÅ¡kÄjas jokių veiksmų neatliko ir Å¡io turto nenaudojo, tik pareiÅ¡kÄjo tÄvas S. Z. tvarkÄ reikalus su elektros tinklais ir sumokÄjo buvusių namo Å¡eimininkų įsiskolinimus už elektrÄ ; nors pareiÅ¡kÄjas ir jo tÄvai teigia, kad žemÄs sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ Ä¯sigijo turÄdami tikslÄ ateityje rekonstruoti ir palikti sÅ«nui, S. ir J.
Z. iÅ¡ banko paimta paskola minÄto gyvenamojo namo rekonstrukcijai faktiÅ¡kai buvo panaudota ne namo rekonstrukcijai, bet įsigyjant sklypus (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., pareiÅ¡kÄjo ir jo sesers A. Z. vardu; iÅ¡analizavus sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perleidimo sandorius, įvertinus pareiÅ¡kÄjo, jo tÄvų, taip pat UAB âGežaâ atstovų pateiktus paaiÅ¡kinimus, teigtina, jog Å¡io sklypo pardavimo sandorio iniciatoriai buvo bÅ«tent S. ir J. Z.; dar iki 2006 m. liepos 11 d. dovanojimo sutarties sudarymo, su UAB âGežaâ buvo susitarta dÄl turto pardavimo kainos (tarp pareiÅ¡kÄjo ir UAB âGežaâ pasiraÅ¡yta 2006 m. gegužÄs 10 d. sutartis ir gautas 20 000 Lt avansas); didžiÄ jÄ dalį už parduotÄ sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ gautų pinigų pareiÅ¡kÄjas pervedÄ savo tÄvams.TreÄiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ .
Atsiliepime į skundÄ (b. l.
40) nurodÄ, kad palaiko atsakovo atsiliepime iÅ¡dÄstytus argumentus. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 3 d. sprendimu (b. l. 53-59) atmetÄ pareiÅ¡kÄjo skundÄ .Teismas, nuosekliai įvertinÄs faktinių bylos aplinkybių visumÄ , pripažino, kad: ginÄo turto pardavimas buvo žinomas dar iki dovanojimo sandorio sudarymo; dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp pareiÅ¡kÄjo ir jo tÄvų, t. y. tarp artimais giminystÄs ryÅ¡iais susijusių asmenų; 2006 m. liepos 11 d. dovanojimo sutartimi turtas buvo įvertintas 2 400 000 Lt, o vÄliau parduotas už bendrÄ 2 300 000 Lt sumÄ ; tarp dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo praÄjo labai trumpas laiko tarpas â 9 dienos, ir tuo buvo siekiama mokestinÄs naudos; pareiÅ¡kÄjui dovanojimo sutartimi perleistas turtas buvo tarpinÄ grandis, padÄjusi nuslÄpti tikruosius tikslus nemokÄti GPM nuo turto pardavimo pajamų siekiant mokestinÄs naudos.
Pagal GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 19 punktÄ , pajamų mokesÄiu neapmokestinamos pajamos, gautos dovanojimo bÅ«du iÅ¡ sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tÄvų (įtÄvių). PareiÅ¡kÄjo tÄvams dovanojimo sandoriu perleidus ginÄo turtÄ sÅ«nui ir tokiu bÅ«du įteisinus didesnÄ turto vertÄ, po žemÄs sklypo dalies pardavimo neatsirado prievolÄ mokÄti GPM, nes nesusidarius turto pardavimo ir pirkimo sumų skirtumui prievolÄ mokÄti GPM neatsiranda. TodÄl, teismo vertinimu, mokesÄių administratorius padarÄ teisingas iÅ¡vadas, kad 2006 m. liepos 11 d. sudarytu dovanojimo sandoriu buvo siekiama įteisinti didesnÄ turto įsigijimo kainÄ , sumažinti turto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumÄ , kad dovanojimo sandorio tikslas buvo gauti mokestinÄs naudos â nemokÄti GPM nuo turto pardavimo pajamų ir, susidarius GPM permokai, jÄ susigrÄ Å¾inti.
Taigi tiek vietos ir centrinis mokesÄių administratorius, tiek Komisija, vertindama ginÄo dovanojimo sandorį, pagrįstai taikÄ MAÄ® 69 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atsisakÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kÄjui 345 000 Lt GPM permokÄ . III. PareiÅ¡kÄjas E. Z. pateikÄ apeliacinį skundÄ (b. l. 66-71), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â jo skundÄ tenkinti.Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais paÄiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui.
Papildomai nurodoma, kad visas mokesÄių administratoriaus iÅ¡vadas Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino remdamasis tais paÄiais mokesÄių administratoriaus argumentais. PavirÅ¡utiniÅ¡kÄ mokestinio ginÄo nagrinÄjimo pobÅ«dį patvirtina toks akivaizdus pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisÄtumo pagrindas, kaip iÅ¡vada, kad 345 000 Lt GPM permoka pareiÅ¡kÄjui negrÄ Å¾intina, kuomet GPM permoka, į kurios negrÄ Å¾inimÄ galÄtų pretenduoti mokesÄių administratorius, jeigu bÅ«tų teisus, yra daug mažesnÄ.
MokesÄių administratorius, Komisija ir pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nekreipÄ dÄmesio į tai, kad 15 procentų GPM buvo apskaiÄiuota nuo visos ginÄo nekilnojamojo daikto pardavimo kainos â nuo 2 300 000 Lt, nors buvo privalu atimti nekilnojamojo daikto įsigijimo kainÄ â 210 000 Lt, kuriÄ sumokÄjo S. ir J. Z., jeigu jie, anot mokesÄių administratoriaus, Komisijos ir teismo, yra apmokestinamieji asmenys. Tai reiÅ¡kia, kad nagrinÄjamu atveju GPM permoka yra ne 345 000 Lt (2 300 000 Lt x 15 proc.), o 313 500 Lt ((2 300 000 Lt - 210 000 Lt) x 15 proc.), t. y. 31 500 Lt mažesnÄ.
TodÄl netgi esant patvirtintoms mokesÄių administratoriaus iÅ¡vadoms, jo pozicija dÄl visos 345 000 Lt GPM permokos negrÄ Å¾inimo yra neteisÄta ir nepagrįsta, nes kaip ir nurodo teismas sprendime, iÅ¡ gautų turto pardavimo pajamų gali bÅ«ti atimamos Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidos.Atsakovas VMI prie FM praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus (b. l. 82-84). DÄl pareiÅ¡kÄjo pastabos, jog turÄjo bÅ«ti įvertintos turto įsigijimo iÅ¡laidos, todÄl negrÄ Å¾intina GPM permoka turi bÅ«ti mažesnÄ 31 500 Lt, pažymÄjo, kad Å¡ios aplinkybÄs galÄs bÅ«ti vertinamos atliekant pareiÅ¡kÄjo tÄvų kontrolÄs veiksmus (nes pripažinta, kad bÅ«tent jie realiai gavo pajamas).TreÄiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI praÅ¡o pareiÅ¡kÄjo apeliacinio skundo netenkinti (b. l. 81).
TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinis skundas atmestinas. PareiÅ¡kÄjas pagal 2006 m. liepos 11 d. dovanojimo sutartį iÅ¡ savo tÄvų S. ir J. Z. gavo dovanų gyvenamÄ jį namÄ ir žemÄs sklypÄ , esanÄius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurie buvo įvertinti 2400000 Lt. 2006 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pareiÅ¡kÄjas minÄtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ už 2300000 Lt pardavÄ UAB âGežaâ. Å i bendrovÄ, įgijusi iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo žemÄs sklypÄ , iÅ¡skaitÄ ir sumokÄjo į biudžetÄ 345000 Lt gyventojų pajamų mokesÄio.
PareiÅ¡kÄjas 2008 m. rugpjÅ«Äio 11 d. pateikÄ metinÄ gyventojų pajamų mokesÄio deklaracijÄ už 2006 metus ir apskaiÄiavo joje grÄ Å¾intinÄ 345000 Lt gyventojų pajamų mokesÄio sumÄ , susidariusiÄ dÄl to, kad pareiÅ¡kÄjas UAB âGežaâ 2006 metais perleido ne anksÄiau kaip prieÅ¡ trejus metus įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Vilniaus apskrities valstybinÄ mokesÄių inspekcija, atlikusi mokestinį patikrinimÄ , nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjo tÄvai, siekdami mokestinÄs naudos, nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį sudarÄ formaliai ir tokiu bÅ«du nuslÄpÄ arba iÅ¡kreipÄ aplinkybes, su kuriomis mokesÄių įstatymai sieja apmokestinimÄ , todÄl mokesÄių administratoriai skundžiamais sprendimais nusprendÄ, kad pareiÅ¡kÄjas teisÄs į gyventojų pajamų mokesÄio permokos grÄ Å¾inimÄ neturi, nes gyventojų pajamų mokestis yra realiai iÅ¡skaiÄiuotas ir sumokÄtas nuo S. ir J.
Z. gautų pajamų. MokesÄių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai mokesÄio mokÄtojo sandoris, Å«kinÄ operacija ar bet kokia jų grupÄ sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinÄ naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesÄio mokÄjimo terminus, sumažinti mokÄtinÄ mokesÄio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesÄio mokÄjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesÄio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesÄio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesÄių administratorius, apskaiÄiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybÄs prieÅ¡ formÄ principÄ .
Å iuo atveju mokesÄių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesÄių mokÄtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesÄių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaiÄiuoja pagal minÄtų mokesÄių įstatymų atitinkamas nuostatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisÄs normÄ , pažymÄta, kad joje kalbama apie mokesÄio mokÄtojo tikslÄ gauti mokestinÄ naudÄ ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali bÅ«ti tiriamas Å¡ios teisÄs normos taikymo aspektu, sudarymo.
Tai reiÅ¡kia, kad taikant Å¡iÄ teisÄs normÄ reikÅ¡mingomis gali bÅ«ti pripažintos aplinkybÄs, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones kelianÄio) sandorio sudarymo, t. y. taikant Å¡iÄ teisÄs normÄ atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytÄ normÄ , yra bÅ«tina nustatyti joje nurodytÄ mokesÄio mokÄtojo tikslÄ (gauti Å¡ioje normoje apibÅ«dintÄ mokestinÄ naudÄ ). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i teisÄs norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones kelianÄio) sandorio (Å«kinÄs operacijos) tikslas yra vienintelis â gauti minÄtÄ mokestinÄ naudÄ .
Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (Å«kinÄ operacija) turÄjo kitus, ekonomiÅ¡kai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali bÅ«ti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesÄio mokÄtojas turÄjo iÅ¡ Å¡io sandorio (Å«kinÄs operacijos) atitinkamÄ mokestinÄ naudÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A11-719/2007; 2008 m. vasario 20 d. nutartis administracinÄje byloje Nr.A556-250/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis administracinÄje byloje Nr.A438-493/2009).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos tam tikros taisyklÄs, kaip turÄtų bÅ«ti vertinamos faktinÄs aplinkybÄs, sÄ lygojanÄios mokesÄio apskaiÄiavimo pagrįstumÄ taikant turinio virÅ¡enybÄs prieÅ¡ formÄ principÄ . Pažymima, kad pagal sandorių sudarymÄ laike to paties nekilnojamojo turto perleidimo iÅ¡ vieno asmens kitam, o po to ir treÄiam asmeniui vykimas sparÄiu tempu leidžia teigti, jog nekilnojamojo turto likimas jau buvo pakankamai aiÅ¡kus prieÅ¡ dovanojimo sandorį.
Atliktų veiksmų seka, atsižvelgiant į dokumentiÅ¡kai kintanÄiÄ turto vertÄ, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du siekiama mokestinÄs naudos. Tokiu bÅ«du vien trumpame laiko tarpe įvykusių sandorių daugetas, nesant kitų aplinkybių, patvirtinanÄių tokių sandorių bÅ«tinumÄ , pakankamas pagrindas taikyti turinio virÅ¡enybÄs prieÅ¡ formÄ principÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A556-250/2008).Byloje nustatyta, kad dar iki dovanojimo sutarties sudarymo buvo žinoma aplinkybÄ, jog pareiÅ¡kÄjui padovanotas turtas bus parduotas.
Tai patvirtina 2006 m. gegužÄs 10 d. sutartis, sudaryta tarp pareiÅ¡kÄjo ir UAB âGežaâ dÄl nekilnojamojo turto, esanÄio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo, kuria pareiÅ¡kÄjas įsipareigojo parduoti turtÄ , kuris jam bus padovanotas. Å ias aplinkybes patvirtina ir J. Z., S. Z., G. Ž. paaiÅ¡kinimai (Mokestinių ginÄų komisijos bylos t. 2, b. l. 12-13, 109-112, 113-115, 146-147). G. Ž. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad S. Z. su pareiÅ¡kÄju dalyvavo derybose dÄl minÄto nekilnojamojo turto pardavimo UAB âGežaâ, o pasiraÅ¡ant sutartį kartu su pareiÅ¡kÄju dalyvavo ir jo tÄvai.
Dalį lÄšų, kurias UAB âGežaâ sumokÄjo už žemÄs sklypÄ , pareiÅ¡kÄjas pervedÄ savo tÄvams. J. ir S. Z. nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2004 m. spalio 29 d. nutartimi įsigijo už 21000 Lt, 2006 m. liepos 11 d. dovanojimo sutartimi turtas buvo įvertintas 2400000 Lt, o 2006 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi turtas parduotas UAB âGežaâ už 2300000 Lt. Taigi minÄtos aplinkybes patvirtina, kad pardavimo sandoris inicijuotas dar tada, kai nekilnojamasis turtas buvo pareiÅ¡kÄjo tÄvų nuosavybÄ, o turtas buvo parduotas praÄjus 9 dienoms po to, kai jis buvo padovanotas pareiÅ¡kÄjui.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp pareiÅ¡kÄjo ir jo tÄvų, t. y. tarp artimais giminystÄs ryÅ¡iais susijusių asmenų, kad dalį lÄšų, gautų iÅ¡ UAB âGežaâ už turto pardavimÄ , pareiÅ¡kÄjas pervedÄ tÄvams, galima prieiti iÅ¡vadÄ , kad sudarytu sandoriu buvo siekiama įforminti didesnÄ turto įsigijimo kainÄ ir tuo sumažinti turto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumÄ . Tokiu bÅ«du siekta mokestinÄs naudos, nes tuo atveju, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis bÅ«tų įforminta tarp pareiÅ¡kÄjo tÄvų ir UAB âGežaâ, reikÄtų mokÄti gyventojų pajamų mokestį nuo skirtumo tarp nekilnojamojo turto pardavimo ir Å¡io turto įsigijimo kainos.
Sudarius dovanojimo sandorį, buvo padidinta UAB âGežaâ parduoto nekilnojamojo turto vertÄ ir atsirado formalus pagrindas susigrÄ Å¾inti sumokÄtÄ gyventojų pajamų mokestį, nes dovanojimo bÅ«du gautos pajamos iÅ¡ tÄvų yra neapmokestinamos, o turto pardavimo kaina, nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, yra mažesnÄ negu jo vertÄ nurodyta, dovanojimo sutartyje (Gyventojų pajamų mokesÄio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 ir 28 punktai, 19 straipsnis, 32 straipsnis)TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad minÄtų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant gauti mokestinÄs naudos, todÄl, vadovaujantis MokesÄių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstai nebuvo atsižvelgta į formaliÄ mokesÄio mokÄtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ bei buvo atkurtos iÅ¡kreiptos aplinkybÄs, su kuriomis mokesÄių įstatymai sieja apmokestinimÄ .
MokestinÄ naudÄ gavusiu pagrįstai pripažintas ne pareiÅ¡kÄjas, o jo tÄvai, todÄl pagrįstai netenkintas pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas grÄ Å¾inti 345000 Lt gyventojų pajamų mokesÄio permokÄ . Å ios bylos nagrinÄjimo dalykas yra mokesÄių administratoriaus sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta pareiÅ¡kÄjui sugrÄ Å¾inti gyventojų pajamų mokesÄio permokÄ . TodÄl nustaÄius, kad Å¡iuo atveju dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant mokestinÄs naudos, t. y. realiai ginÄo turtÄ pardavÄ pareiÅ¡kÄjo tÄvai, o dovanojimo sutartis buvo naudojama tik kaip instrumentas siekiant dirbtinai padidinti ginÄo turto įsigijimo kainÄ ir taip iÅ¡vengti gyventojų pajamų mokesÄio mokÄjimo, grÄ Å¾intinos gyventojų pajamų mokesÄio permokos dydžio klausimas sprendžiant šį ginÄÄ nÄra reikÅ¡mingas.
Remdamasi iÅ¡dÄstytomis aplinkybÄmis, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmÄs teisingai aiÅ¡kino ir taikÄ mokesÄius bei mokesÄių administravimÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas, priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todÄl nÄra pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisÄjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.
Nutartis neskundžiama. TeisÄjai:                                                     ArtÅ«ras Drigotas                                                                                                                                                             Dainius Raižys                                                                                                                                                             Virginija VolskienÄ