e5c671c9-aee3-4acd-be16-bfd83bf7b028 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-173-943/2016Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00098-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7.; (S) 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.2.17.; 2.5.10.8.; 3..1.2.11.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),             teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-350-368/2015 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusio žemės Å«kio kooperatyvo „Brigrantas“, atstovaujamo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Renavita“, ieÅ¡kinį atsakovui A. Å . dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas BŽŪK „Brigrantas“, atstovaujamas bankroto administratorės UAB „Renavita“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo A.

Å . 261 992,40 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å iaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi iÅ¡kėlė ŽŪK „Brigrantas“ bankroto bylÄ , administratoriumi paskyrė UAB „Renavita“, o atsakovÄ A. Å ., kuris nuo bendrovės įsteigimo dienos buvo ŽŪK „Brigrantas“ administracijos vadovu, įpareigojo per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtam administratoriui įmonės turtÄ ir visus dokumentus.Atsakovas ir po daugelio bankroto administratoriaus raginimų bei teismo įpareigojimų neperdavė įmonės turto ir dokumentų, nurodydamas, kad jie yra perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Å iaulių skyriui, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 261 992,40 Eur dydžio žalÄ , padarytÄ Ä¯monei ir jos kreditoriams, kuriÄ sudaro Å iaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtintų BŽŪK „Brigrantas“ kreditorių finansinių reikalavimų suma.IeÅ¡kovo reikalavimas atlyginti žalÄ grindžiamas laiku neinicijuota bankroto byla bei neįvykdytu įpareigojimu perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ ir visus jos dokumentus.Teigiama, kad iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo matyti, kad viso už 2004-2007 laikotarpį ŽŪK „Brigrantas“ buvo paskaičiuota 238 817,77 Eur mokesčių, kuriuos įmonė turėjo sumokėti į valstybės biudžetÄ .

Tuo tarpu pagal 2007 m. metų įmonės balansÄ , įmonės turtas 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 190 115 Eur. VMI bankroto administratorei pateikė praÅ¡ymÄ patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ BŽŪK „Brigrantas“ bankroto byloje, 261 992,40 Eur sumai, iÅ¡ kurio spręstina, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendime nurodyto dydžio skola ne tik kad nebuvo padengta, bet iÅ¡augo papildoma - 23 374,63 Eur suma. Å ios aplinkybės, administratorės manymu, rodo, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, be to, nuo 2007 m. neteikė VÄ® Registrų centras įmonės metinių finansinių ataskaitų.

Administratorė taip pat pažymi, kad atsakovas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi yra pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo; Å iaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi skyrė atsakovui baudÄ už turto ir dokumentų neperdavimÄ BŽŪK „Brigrantas“ administratorei, o 2014 m. liepos 9 d. nutartimi pripažino BŽŪK „Brigrantas“ bankrotÄ tyčiniu. Å ios aplinkybės, ieÅ¡kovo atstovės manymu, leidžia teigti, kad atsakovas ne tik, kad nevykdo jam kaip įmonės vadovui pavestos bendrovės veiklos organizavimo ir jos finansinės atskaitomybės parengimo pareigos, bet ir neiÅ¡saugojo įmonės turto, neužtikrino įmonės kreditorių teisių apsaugos laiku kreipdamasis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas A.

Å . prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Å¡iuo atveju nėra įrodytos atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, o bÅ«tent viena iÅ¡ jų – neteisėti atsakovo veiksmai. Atsakovas pažymėjo, kad reiÅ¡kiamas reikalavimas atsakovui atlyginti nuostolius už juridinio asmens prievoles, prieÅ¡tarauja imperatyvioms Kooperatinių bendrovių įstatymo normomis, nustatančiomis, kad kooperatinės bendrovės turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 23 374,63 Eur žalai atlyginti, 5 procentus metinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo teiginiai, jog jau 2007 m. ŽŪK „Brigrantas“ buvo nemokus, o atsakovas, bÅ«damas Å¡ios įmonės vadovu, žinojo apie įmonės finansinę padėtį, jos sunkumus, tačiau nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, yra pagrįsti. Atsakovas sistemingai veikė prieÅ¡ingai įmonės ir jos kreditorių interesams, siekė nemokumo.

Remiantis 2007 m. balanso duomenis, atsakovas jau 2007 m. turėjo kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau Å¡ių pareigų neatliko. Spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio teismas pažymėjo, kad 2007 m. gruodžio 31 d. ŽŪK „Brigrantas“ turtas sudarė 190 115 Eur, o įsipareigojimų suma vien tik VMI – 238 817,77 Eur, t.y. įsipareigojimai virÅ¡ijo visÄ Ä¯monės turtÄ . Remiantis VMI 2013 m. spalio 18 d. pateiktu raÅ¡tu nustatyta, kad nesumokėjus mokesčių į valstybės biudžetÄ , per laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. iki 2013 m. spalio 18 d.

ŽŪK „Brigrantas“ įsiskolinimas VMI padidėjo 23 374,63 Eur, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo, dėl jo neįvykdytos pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, priteistina atlyginti 23 374,63 Eur dydžio žala (iÅ¡augęs įsiskolinimas valstybės biudžetui). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį taip pat grindžia turto neperdavimo bankroto administratoriui aplinkybe remdamasis paskutiniu pateiktu Å¡ios įmonės 2007 metų balansu. Teismas nusprendė, kad remtis minėtu balansu sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ iÅ¡ atsakovo nėra pagrindo, nes nuo Å¡io balanso sudarymo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2013 m. praėjo daugiau kaip penkeri metai.Pažymėtina, kad už 2005 m. vestÄ apgaulingÄ Å½ÅªK „Brigrantas“ buhalterinę apskaitÄ atsakovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas teismo nuosprendžiu.

Tai rodo, kad duomenys apie Å¡ios įmonės turtÄ ir pinigines lėšas minėtame balanse nėra tikslÅ«s ir jais remtis nėra pagrindo, o ieÅ¡kovas jokių kitų įrodymų apie įmonės turėtÄ turtÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ teismui nepateikė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A. Å . praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.             Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:15.1.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad buvo praleistas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas pareikÅ¡ti reikalavimams dėl žalos atlyginimo. VMI 2009 m. rugsėjo 17 d. sužinojo apie teisės pažeidimÄ , todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas tik iki 2012 m. rugsėjo 17 d., tačiau dėl paties kreditoriaus kaltės ieÅ¡kinys per šį laikÄ nebuvo paduotas. IeÅ¡kinio senaties terminų skaičiavimo nekeičia ir ta aplinkybė, kad VMI atstovauja bankroto administratorius.15.2.

Sprendime nurodoma, kad ŽŪK „Brigrantas“ nemokumas egzistavo jau 2007 m., tačiau kartu teigiama ir tai, kad 2007 m. įmonės balanse pateikti finansiniai duomenys nėra tikslÅ«s ir jais remtis nėra pagrindo, tuo tarpu ieÅ¡kovas kitų įrodymų apie įmonės turėtÄ turtÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ teismui nepateikė. Teismas negalėjo tinkamai įvertinti bendrovės nemokumo, kadangi Å¡io klausimo neįvertino specialių žinių finansų ir buhalterijos srityje turintis ekspertas, o teismo vertinimas prilygsta samprotavimui ir yra prieÅ¡taringas. 15.3.

Teismas neteisingai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus, t.y. pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymÄ . Kadangi nebuvo nustatytas įmonės nemokumas, todėl nėra pagrindo teigti, kad Å¡i pareiga atsakovui buvo neginčijamai kilusi. 15.4. Teismo sprendimu iÅ¡ atsakovo priteista suma yra VMI įmonei už laiku nesumokėtÄ skolÄ apskaičiuoti delspinigiai, o ne įmonės patirta žala. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BŽŪK „Brigrantas“, atstovaujamas bankroto administratorės UAB „Renavita“, praÅ¡o atmesti atsakovo A.

Å . apeliacinį skundÄ ir Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:17.1. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi pirmosios instancijos teisme jis tokių reikalavimų nepateikė. Antra vertus, nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos ir bankroto administratoriaus paskyrimo (kuomet buvo sužinota apie teisės pažeidimÄ ) iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nėra praėjęs senaties terminas, todėl dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kinys negali bÅ«ti atmestas.17.2.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , visapusiÅ¡kai ir objektyviai tyrė pateiktus įrodymus bei vadovavosi jų visetu, todėl nėra pagrindo teigti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos. Ekspertizės aktas ar specialisto iÅ¡vada nėra bÅ«tinas įrodymas konstatuoti įmonės nemokumÄ .17.3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad neegzistuoja jo civilinės atsakomybės sÄ lygos. Juridinio asmens vadovo kaltė už įstatymais jam nustatytų pareigų neatlikimÄ yra preziumuojama, o juridinio asmens vadovas Å¡ios prezumpcijos nepaneigė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje keliamas reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę BŽŪK „Brigrantas“ vadovui A. Š., dėl jo neįgyvendintos pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo bei įmonės turto ir dokumentų neperdavimo bankrutavusios įmonės administracijai, t. y. reikalavimas dėl civilinės atsakomybės taikymo grindžiamas Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindais.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų, kurie pripažino BŽŪK „Brigrantas“ bankrotÄ tyčiniu, o atsakovÄ A. Å . nuteisė dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, procesiniuose sprendimuose konstatuotomis aplinkybėmis, pripažino, kad atsakovo neteisėti veiksmai, kaip viena iÅ¡ sÄ lygų įmonės vadovo civilinei atsakomybei nurodytais pagrindais taikyti, yra neabejotinai įrodyta. Ä®vertinęs byloje pateiktus įrodymus apie įmonės finansinių įsipareigojimų ir turto santykį nuo 2007 m. metų iki 2013 m., kuomet įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jau 2007 m. egzistavo pagrindai kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, todėl įmonės įsipareigojimų sumÄ , kuri iÅ¡augo dėl atsakovo nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo per laikotarpį nuo 2007 m. iki 2013 m., teismas vertino realia įmonės patirta žala ir priteisė jÄ atlyginti ieÅ¡kovui.Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, mano, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei buvo kilusi jau 2007 m., kadangi patikimų tai patvirtinančių įrodymų, eksperto iÅ¡vados, Å¡iuo klausimu nėra, teismo priteista suma yra ne įmonės patirta žala, o delspinigiai dėl laiku nesumokėtų mokesčių valstybei, be to, ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas vien Å¡iuo pagrindu.

Teisėjų kolegija vertina ir atskirai pasisako dėl kiekvieno iÅ¡ Å¡ių atsakovų argumentų. Dėl apeliacijos nagrinėjimo ribų ir ieÅ¡kinio senaties terminoApeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl bÅ«tent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, <...> galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkcijÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų iÅ¡taisymui. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo skundo, reikalavimÄ panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ jis grindžia nauju, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nevertintu pagrindu, t. y. kaip pateiktÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsižvelgiant į tai, kad minėtas reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikÅ¡tas, dėl ko pirmosios instancijos teismas tokio pobÅ«džio reikalavimų ginčijamu sprendimu nenagrinėjo, atsakovas neturi teisės praÅ¡yti pripažinti ginčijamÄ sprendimÄ negaliojančiu Å¡iuo pagrindu ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nors ir laikydamasi nuomonės, kad apeliantas negali skunde reikÅ¡ti naujų reikalavimų, ir plačiau Å¡iuo klausimu nepasisakydama pažymi, kad atsakovas Å¡iuo atveju klaidingai ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ sieja su skolos VMI atsiradimo diena.Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintÄ CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Å ioje byloje keliamas žalos bankrutavusiai įmonei bei jos kreditoriams, atsiradusios dėl neteisėtų įmonės vadovo veiksmų, atlyginimo klausimas, ir Å¡iam reikalavimui pateikti taikomas, kaip teisingai nurodė atsakovas, trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), tačiau jis skaičiuotinas ne nuo atskirų kreditorių sužinojimo apie galimÄ jų teisių pažeidimÄ , momento, bet nuo to momento, kai asmuo reiÅ¡kiantis šį reikalavimÄ sužinojo apie aplinkybes, sudarančias pagrindÄ spręsti apie įmonės bei kreditorių teisių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Konkretus kreditorius į teismÄ dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis tik su netiesioginiu ieÅ¡kiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Å iuo atveju ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo reiÅ¡kia ne įmonės kreditorius – VMI, bet visų įmonės kreditorių bei pačios įmonės interesus atstovaujantis bankroto administratorius, kuriam įstatymu pavesta imtis bÅ«tinų priemonių visų įmonės kreditorių teisėms apginti (Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas).Administratoriui apie įmonei padarytÄ Å¾alÄ tampa žinoma tik iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ ir įsiteisėjus teismo nutarčiai, tai visiÅ¡kai atitinka įstatymų leidėjo pozicijÄ , nes ieÅ¡kinio senaties termino pradžia siejama ne su objektyviu (teisės pažeidimo), o su subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ).

Kadangi Å iaulių apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ŽŪK „Brigrantas“ ir bankroto administratoriaus paskyrimo įsiteisėjo 2013 m. spalio 1 d., tuomet ir kilo administratoriui pareiga atlikti faktiÅ¡kai (ne)perduoto jam turto ir dokumentų patikrÄ bei pareikÅ¡ti teismui reikalavimus dėl įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimo. Taigi, faktinių Å¡ios konkrečios bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kina apeliantui, kad BŽŪK „Brigrantas“ administratorius 2014 m. vasario 24 d. pateikęs teismui reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido.

Dėl atsakovo atsakomybės Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalies pagrinduIeÅ¡kiniu, kaip minėta, atsakovo civilinę atsakomybę taikyti buvo praÅ¡oma dviem pagrindais, sukėlusiais įmonei žalÄ : įmonės vadovui laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir neperdavus paskirtam bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų. IeÅ¡kinio reikalavimai buvo tenkinti pirmuoju pagrindu, tačiau atsakovas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad pagrindai kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo egzistavo jau ir 2007 m., kadangi pats pirmosios instancijos teismas 2007 m. balanso duomenimis nesivadovavo, įmonės nemokumas eksperto iÅ¡vada nepatvirtintas.

Ä®monių bankroto įstatymo (toliau tekste - Ä®BÄ®) 8 straipsnio 4 dalis nuostato įmonės vadovo ar kito asmens (asmenų), įmonėje turinčio teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , pareigÄ padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Minėtas Ä®BÄ® straipsnis apibrėžia asmenų, kuriems kyla atsakomybė už savalaikį įmonės bankroto bylos neinicijavimÄ , ratÄ . Teisės aktuose pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek savininkui (Ä®BÄ® 5 straipsnio 1 dalis) (akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. liepos 1 d.).

Atsakovas A. Å . ŽŪK „Brigrantas“ administracijos vadovu buvo nuo 2003 m. iki 2013 m. spalio 7 d. kuomet bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla (t. 1, b. l. 12-13). Juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų juridinio asmens atžvilgiu pažeidimas. Pasisakydama dėl atsakovo pareigos pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos ŽŪK „Brigrantas“ iÅ¡kėlimo nevykdymo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis), teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje Å¡iuo klausimu yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog už nurodytos pareigos nevykdymÄ Ä¯monės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrÄ sias Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

Tai reiÅ¡kia, jog nustatinėjant, ar atsakovas nepažeidė Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, esminę reikÅ¡mę turi tai, ar pagal bylos faktines aplinkybes atsakovas Å¡ios pareigos vykdymo požiÅ«riu veikė pakankamai rÅ«pestingai, atidžiai ir sÄ Å¾iningai, įmonės ir jos kreditorių interesais. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas įrodinėjo, kad atsakovo, kaip kooperatyvo vadovo, pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atsirado jau 2007 m. Kalbant apie datÄ , su kuria ieÅ¡kovo atstovas sieja vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiradimÄ , matyti, jog ji siejama su nurodytais metais, kadangi bÅ«tent 2007 m. kooperatyvo paskutiniame vieÅ¡ai paskelbtame balanse apskaityta turto vertė buvo nepakankama kooperatyvo turimiems įsipareigojimams įvykdyti.Nustatyta, kad VMI atlikusi ŽŪK „Brigrantas“ 2004 m. sausio 1 d.

– 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpio mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kompleksinį patikrinimÄ , 2009 m. liepos 13 d. sprendimu konstatavo, kad nurodytu laikotarpiu įmonė nesumokėjo 238 817,77 Eur mokesčių valstybei (b. l. 29-32). Tuo tarpu 2007 m. balanso duomenimis kooperatyvo turto vertė sudarė tik 190 115 Eur (b. l. 114). Nors VMI sprendimas dėl nurodytos sumos mokesčių valstybei nesumokėjimo buvo priimtas 2009 m., tačiau tai nepaneigia, kad atsakovui, kaip vadovui ir asmeniui atsakingam už mokesčių valstybei mokėjimÄ bei tinkamų finansinių dokumentų parengimÄ , buvo žinoma ir suprantama, kad kooperatyvas nuo 2004 m. nemoka (ar moka nepilnai) mokesčius valstybei ir kad įmonės skola valstybei kaupiasi.

Å ias aplinkybes bei tai, kad atsakovo veiksmai, susiję su kooperatyvo apskaitos tvarkymu, vedimu ir mokesčių mokėjimu, buvo atliekami sÄ moningai, neginčytinai patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-591/2016 buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingo ŽŪK „Brigrantas“ apskaitos tvarkymo. A. Å . nuteistas už tai, kad, bÅ«damas atsakingas už ŽŪK „Brigrantas“ apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ bei jų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ , apgaulingai tvarkė ŽŪK „Brigrantas“ apskaitÄ â€“ pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, įpareigojančias į apskaitÄ privalomai įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, į apskaitÄ Ä¯rašė neįvykusias Å«kines operacijas ir dėl Å¡ių pažeidimų nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti ŽŪK „Brigrantas“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros už 2005 metus.

Å is kasacinio teismo procesinis sprendimas bei Å iaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-800-357/2014, kuria ŽŪK „Brigrantas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, patvirtina, kad kooperatyvo, kuriam vadovavo atsakovas, veikla buvo organizuojama taip, kad dar labiau pablogintų kooperatyvo turtinę padėtį, apsunkintų kooperatyvo atsiskaitymÄ su kreditoriais. Paneigti Å¡ias aplinkybei bei kartu savo neteisėtus veiksmus, kaip vienÄ iÅ¡ sÄ lygų vadovo civilinei atsakomybei kilti, kilo bÅ«tent atsakovui, tačiau jis Å¡ias konstatuotas aplinkybes paneigiančių aplinkybių nenurodė, įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

Skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tik viena pagrindinių aplinkybių – sprendžiant dėl ŽŪK „Brigrantas“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2007 m. balansu nebuvo remtasi, juo nesivadovavo ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vadovo neteisėtų veiksmų, todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, kad pareiga kelti kooperatyvo mokumo klausimÄ egzistavo jau 2007 m. Ä®statymu pareiga įmonės vadovui ar savininkui inicijuoti įmonei bankroto bylÄ kyla tuomet, kai įmonė tampa nemoki, todėl teismui sprendžiančiam, ar įmonės vadovas ar savininkas Å¡iÄ pareigÄ pažeidė, svarbu įvertinti, ar asmens, kurio atsakomybės klausimas keliamas, vadovavimo įmonei laikotarpiu, buvo pagrindas įmonę pripažinti nemokia.

Å iuo atveju aktuali yra nemokumo sÄ voka, įtvirtinta Ä®monių bankroto įstatyme, kuriame nemokumas apibÅ«dinamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis). Kaip matyti iÅ¡ nemokumo apibÅ«dinimo Ä®BÄ® prasme, siekiant įvertinti įmonės finansinį stabilumÄ , teismas turi vertinti įmonės finansinius dokumentus už konkretų laikotarpį, atspindinčius įmonės turimo turto masę, bei jos santykį su pradelstais, vykdytinais įsipareigojimais.

Å iuo atveju bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo įrodyta, kad pagal paskutinį vieÅ¡ai paskelbtÄ kooperatyvo balansÄ kooperatyvas 2007 m. turėjo turto 190 115 Eur sumai (b. l. 114), tuo tarpu vykdyti įsipareigojimai vien valstybei virÅ¡ijo 231 696 Eur (b. l. 29-32), kas rodo jau 2007 m. kooperatyvÄ buvus nemokiu Ä®BÄ® įtvirtinta tvarka. Å ios aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad kooperatyvo nemokumo klausimÄ buvo bÅ«tina kelti jau 2007 m., ir Å¡i pareiga imperatyviomis Ä®BÄ® nuostatomis nustatyta bÅ«tent kooperatyvo vadovui – atsakovui A.

Š.. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2007 m. balanso duomenimis nesivadovavo kaip įrodymu įmonės patirtai žalai dėl neteisėtų įmonės vadovo veiksmų nustatyti, kadangi kaip buvo nurodyta ir nutartyje, kuria buvo iškelta bankroto byla ŽŪK „Brigrantas“, finansinėje ataskaitoje nurodyti duomenys apie kooperatyvo įsipareigojimus akivaizdžiai neatitiko realios kooperatyvo padėties, dėl aukščiau aptartų neteisėtų kooperatyvo vadovo veiksmų. Atsakovo nuomone, teismas, nesant neabejotinų įrodymų kooperatyvo nemokumui 2007 m. konstatuoti, turėjo skirti ekspertizę.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos argumentus kaip nepagrįstus, kadangi eksperto iÅ¡vada – viena iÅ¡ civiliniame procese leistinų raÅ¡ytinių įrodinėjimo priemonių. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ ne vienu įrodymu, bet visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Ekspertizė skiriama siekiant atsakyti į klausimus, kuriems reikia specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju byloje esančių duomenų ir nustatytų aplinkybių visumÄ bei teismo kompetencija buvo pakankama spręsti byloje kilusį klausimÄ dėl įmonės nemokumo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas jokių įrodymų ar aplinkybių, kurios prieÅ¡tarautų byloje esantiems įrodymams, o kartu ir keltų poreikį juos Å¡alinant skirti ekspertizę - nepateikė, ekspertizės skirti neprašė, todėl jo argumentai, kad teismo iÅ¡vados dėl įmonės nemokumo 2007 m. nepagrįstos, atmestini.Teisėjų kolegijos vertinant atsakovo skundo argumentus nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas įrodė civilinės atsakomybės sÄ lygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, preziumuojamos kaltės atsakovas nepaneigė, todėl konstatavęs, jog įmonės žalÄ sudaro skirtumas tarp 2007 m. valstybei mokėtinų ir ŽŪK „Brigrantas“ bankroto byloje VMI patvirtinto finansinio reikalavimo, ir tarp Å¡ios žalos atsiradimo bei neteisėtų ir kaltų vadovo veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei atlyginti 23 374,63 Eur sumÄ .

Apeliaciniame skunde teismo priteistas žalos atlyginimas ginčijamas tik tuo pagrindu, jog priteista suma vertintina kaip VMI ieÅ¡kovei už laiku nesumokėtus mokesčius apskaičiuota delspinigių suma, bet ne žala. Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto argumentus atmeta kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus ir nepaneigiančius teismo nustatyto žalos fakto ir dydžio. Žala, kaip viena iÅ¡ įmonės vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.249 straipsnis), gali bÅ«ti apibÅ«dinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikÅ¡ti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma.

Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Šiuo atveju iš atsakovo priteista suma yra VMI ieškovui už laiku nesumokėtus mokesčius valstybei apskaičiuoti delspinigiai, kurie laikytini minimaliais VMI patirtais neįrodinėtinais nuostoliais už laiku, dėl atsakovo kaltės, įmonės neįvykdytas mokestines prievoles valstybei.

Å ia suma padidėjo įmonės prievolės kreditoriams, todėl ji pagrįstai laikytina įmonės patirta žala.Kitais pagrindais atsakovui priteistos atlyginti žalos fakto ir dydžio neginčijus, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės aktus, reguliuojančius civilinės atsakomybės įmonės vadovui dėl Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje numatytų pareigų nevykdymo, bei pagrįstai konstatavo, kad Å¡iuo atveju įrodytos visos sÄ lygos BŽŪK „Brigrantas“ vadovo civilinei atsakomybei kilti.

Apeliacinio skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo nesudaro, todėl jis paliekamas nepakeistu.Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme jis patyrė atstovavimo išlaidas, todėl prašymas priteisti iš atsakovo ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nevertinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                         Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                    Kazys KailiÅ«nas                                                                                                    Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė