Legislator Case Law & Legislation
e5c582f5-5a7c-4d2b-a2a8-2d50f00cb87a AI generated

Lithuanian court dismisses planning association's appeal as it lacks standing to sue for members' rights.

Case Number e5c582f5-5a7c-4d2b-a2a8-2d50f00cb87a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Kaunas District Administrative Court dismissed the appeal filed by the Romainiškės Community Center against the city council's detailed plan approval. The plaintiff argued that the plan violated its members' rights, but the court found no evidence linking the plan's specifics to the association's own legal interests. Consequently, the court ruled that the association could not act as a representative for its members in this administrative proceeding.

Legislator headnote

AI generated

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 7 punktas; juridinis asmuo gali teisti tik dėl savo subjektinių teisės ar interesų pažeidimo, o ne narių teisių.

Keywords

AI generated
administrative standing legal personality community association detailed plan approval representative capacity

Cited Legislation

AI generated
Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis
Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniai
Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-361-353/12. Proceso Nr. 3-62-3-00138-2010-9                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 14.3; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 26 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimanto Giedraičio ir Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Sonatai Rimkutei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei A.

M.,atsakovo atstovei N. Ž.,trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ladavas“ atstovui advokatui L. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Romainių bendruomenės centro skundÄ Â atsakovei Kauno miesto savivaldybės tarybai, tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „Ladavas“ ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl sprendimo panaikinimo,                                     n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir patikslintame skunde (b.l. 94-116) prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimÄ Nr. T-22 dėl žemės sklypo MedekÅ¡inės g. 10 detaliojo plano patvirtinimo.PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės taryba (toliau - Taryba) 2010 m. sausio 28 d. priėmė sprendimÄ Nr. T 22 dėl žemės sklypo MedekÅ¡inės g. 10 detaliojo plano tvirtinimo (toliau - Tarybos sprendimas), kuris yra neteisėtas, nepagrįstas ir privalo bÅ«ti panaikintas.

Patikslintame skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2008 m. liepos 4 d., iÅ¡davus planavimo sÄ lygų sÄ vadÄ detaliojo planavimo dokumentui rengti buvo pradėtas rengti žemės sklypo, esančio adresu MedekÅ¡inės g. 10, Kaunas, unikalus Nr. 1901-0284-0001, kadastrinis Nr. 1901/0284:1 (toliau - Žemės sklypas), detalusis planas (toliau - Detalusis planas).PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatomis, 2009m. vasario 3 d. pateikė planavimo organizatoriui UAB „Ladavas“ planavimo pasiÅ«lymÄ dėl rengiamo Detaliojo plano sprendinių.2009 m. vasario 18 d. atsakymu planavimo organizatorius UAB „Ladavas“ į pateiktÄ planavimo pasiÅ«lymÄ atsižvelgti atsisakė.

Manydamas, kad planavimo organizatoriaus atsisakymas atsižvelgti į pateiktas pastabas yra -nepagrįstas, o Detaliojo plano sprendiniai yra neteisėti ir todėl keistini, 2009 m. kovo 19 d. Romainių bendruomenės centras kartu su pareiÅ¡kėjais, fiziniais asmenimis, padavė Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai, kaip valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ vykdančiai institucijai, skundÄ dėl planavimo organizatoriaus UAB „Ladavas“ atsisakymo atsižvelgti į pasiÅ«lymus dėl Žemės sklypo Detaliojo plano sprendinių.

Be to, 2009 m. gegužės 20 d. PareiÅ¡kėjas planavimo organizatoriui UAB „Ladavas“ pateikė papildomus pasiÅ«lymus dėl Žemės sklypo Detaliojo plano Å iais pasiÅ«lymais planavimo organizatoriui buvo nurodyti galimi alternatyvus teritorijos plėtros variantai, kuriems pritartų Romainių bendruomenė.Planavimo organizatorius UAB „Ladavas“ į papildomus pasiÅ«lymus atsakė 2009 m. gegužės 26 d. raÅ¡tu, kuriuo atsisakė atsižvelgti į galimus alternatyvius teritorijos plėtros variantus, kurie galėtų bÅ«ti įgyvendinti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. 2009  m. birželio 17 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijoje atliekant Detaliojo plano valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ Ä¯vyko anksčiau minėto 2009 m. kovo 19 d. skundo dėl rengiamo Žemės sklypo Detaliojo plano nagrinėjimas ir 2009 m. liepos 8 d. raÅ¡tu Nr. 4-1272 Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija atsakė į pareiÅ¡kėjo skundÄ . Šiuo atsakymu atsisakyta įpareigoti planavimo organizatorių UAB „Ladavas“ iÅ¡taisyti Detaliojo plano trÅ«kumus.

Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija 2009 m. liepos 20 d. priėmė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr. TP-1172 (toliau - Patikrinimo aktas), kuriuo pateikė teigiamÄ Detaliojo plano patikrinimo iÅ¡vadÄ . PareiÅ¡kėjas aktyviai dalyvavo visame Detaliojo plano rengimo procese, teikė pastabas, pasiÅ«lymus, tačiau nei Detaliojo plano planavimo organizatorius, nei Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, tikrindama Detalųjį planÄ , į Å¡ias pastabas neatsižvelgė. Dėl to pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ dėl Patikrinimo akto panaikinimo ir įpareigojimo priimti naujÄ sprendimÄ - patvirtinti Detaliojo plano Patikrinimo aktÄ .

PareiÅ¡kėjo skundas buvo priimtas ir jį iÅ¡nagrinėjus jau minėtoje administracinėje byloje Nr. 1-160-414/2010m. kovo 15 d. buvo priimtas pareiÅ¡kėjui nepalankus sprendimas. Teismas Å¡ioje byloje vertino tik Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos atlikto Detaliojo plano projekto patikrinimo teisėtumÄ , tačiau ne paties Detaliojo plano sprendinių teisėtumÄ , neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo pateiktus Detaliojo plano neteisėtumÄ pagrindžiančius argumentus. Dėl to pareiÅ¡kėjas Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje remiasi jau anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, pagrindžiančiais paties Detaliojo plano sprendinių neteisėtumÄ .          Nepaisant minėto Patikrinimo akto apskundimo ir jo bylos nagrinėjimo teisme, Žemės sklypo nuomininkas UAB „Ladavas“ įvairiausiomis priemonėmis siekė, kad bÅ«tų patvirtintas Detalusis planas PirmÄ kartÄ Detalusis planas buvo teikiamas tvirtinti 2009 m. spalio 15 d.

Tarybos posėdyje sprendimu Nr. T-536. Prieš šį Tarybos posėdį Romainių bendruomenės centras kreipėsi į Kauno miesto tarybos narius, prašydamas netvirtinti Detaliojo plano. Romainių bendruomenė nurodė, jog planas neturėtų būti tvirtinamas tiek dėl nepakankamai suderintų UAB „Ladavas“ bei vietos bendruomenės interesų (Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (toliau - TPĮ) 3 str. 2 ; 7 p.), tiek dėl Detaliojo plano sprendinių, grubiai pažeidžiančių teisės aktus (TPĮ 26 str. 3 d.).

Romainių bendruomenės centro atstovai aktyviai dalyvavo ir pasisakė Kauno miesto savivaldybės komitetų posėdžiuose ir Tarybos posėdžiuose,  kuriuose buvo svarstomas Detaliojo plano tvirtinimo klausimas. Matydami PareiÅ¡kėjo argumentų pagrįstumÄ Tarybos nariai nepritarė sprendimui dėl Detaliojo plano tvirtinimo.AntrÄ kartÄ Detalusis planas buvo teikiamas tvirtinti 2009 m. lapkričio 5 d., kuomet Tarybai buvo teikiamas tvirtinti sprendimas Nr. TP-14, kuriuo buvo bandoma patvirtinti Detalųjį planÄ tačiau Tarybos nariai ir vėl pagrįstai nepritarė Detaliojo plano patvirtinimui.

TrečiÄ kartÄ pateikus tvirtinti Detalųjį planÄ jis buvo patvirtintas skundžiamu 2010 m. sausio 28 dienos Tarybos sprendimu. Å is Tarybos sprendimas yra naikintas dėl to, jog jį priimant buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nesilaikyta sprendimų priėmimo Tarybos posėdyje nustatytos procedÅ«ros, bei dėl paties Detaliojo plano sprendinių neteisėtumo. Visus tris kartus tvirtinti buvo teikiamas tas pats Detalusis planas - Detaliojo plano sprendiniai nebuvo nei koreguojami, nei taisomi. Pažymėtina aplinkybė, kad statybos pagal ginčijamÄ Detalųjį planÄ yra įpusėtos, bet dar nebaigtos, todėl jau dabar natÅ«roje galima pamatyti, kaip milžiniÅ¡kas prekybos centro tÅ«ris, pastatytas prieÅ¡ individualių namų langus, paveikė artimiausio kvartalo gyventojų gyvenimo sÄ lygas ir gamtinę aplinkÄ .

Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama kita su Å¡iuo procesu susijusi byla - dėl statybos leidimo panaikinimo bei neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo. Kadangi Detaliojo plano neteisėtumas ir statinio projekto, pagal kurį iÅ¡duotas statybos leidimas, kildinamas iÅ¡ tų pačių pažeidimų, teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai Å¡ioje byloje turės reikÅ¡mės ir sprendžiant bylÄ dėl statybų teisėtumo. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 89 straipsnyje yra numatyti trys skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai.

Priimtas Tarybos sprendimas yra naikintinas net dviem iÅ¡ trijų minėtame straipsnyje nurodytų pagrindų. Nurodė, kad Tarybos sprendimo ginčijimo pagrindus tikslinga skirsto į tris pagrindines grupes, t.y. esminiai procedÅ«riniai pažeidimai, padaryti Detaliojo plano sprendiniu pasekmių vertinimo stadijoje, lėmę nepakankamÄ visų reikÅ¡mingų aplinkybių įvertinimÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ patvirtinti Detalųjį planÄ (ABTÄ® 89 str. 1 d. 3p.); esminiai  procedÅ«riniai  pažeidimai,  padaryti  Detaliojo  plano tvirtinimo stadijoje,  lėmę neteisėtÄ fundamentaliems teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams prieÅ¡taraujantį sprendimÄ ABTÄ® 89 str. 1 d. 3p.) bei Detaliojo plano sprendinių neteisėtumas,  lemiantis tai,  kad Tarybos sprendimas yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t.y. savo turiniu prieÅ¡tarauja teisės aktams (ABTÄ® 89 str. 1 d. 1 p.).

Detaliojo plano sprendinių pasekmių vertinimo stadijoje padaryti grubÅ«s įstatymo pažeidimai. Vienas iÅ¡ jų, tai Detaliojo plano sprendinių pasekmių ir planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas netinkamai, t.y. ignoruojant pagrindinius teritorijų planavimo proceso ir atskirų jo etapų principus bei pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Detaliojo teritorijų planavimo procesÄ sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendiniu pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas (TPÄ® 25 str. 1 d.).

Atsakovo pozicija, kad sprendinių vertinimo etapas yra formali procedÅ«ra, yra visiÅ¡kai neteisinga ir prieÅ¡taraujanti pagrindiniams detaliojo teritorijų planavimo tikslams bei principams. Teisės aktai aiÅ¡kiai numato net tris skirtingas, su Detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimu susijusias procedÅ«ras, kurių nė vienos UAB „Ladavas“ nesilaikė. Detaliojo plano sprendinių vertinimo etape turėjo bÅ«ti atliktas planuojamos vykdyti veiklos poveikio aplinkai vertinimas pagal Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymÄ , kadangi pareiga atlikti tokį vertinimÄ kyla iÅ¡ Saugomų teritorijų įstatymoPareiÅ¡kėjas sutinka su Atsakovo pozicija tik toje apimtyje, kurioje daroma iÅ¡vada, kad PŪVPAVÄ® tiesiogiai nenumatė pareigos atlikti poveikio aplinkai vertinimo atrankÄ arba poveikio aplinkai vertinimÄ rengiant Detalųjį planÄ .

Tačiau Atsakovas visiÅ¡kai ignoravo tai, jog Å¡ia pareigÄ numatė kiti teisės aktai, o bÅ«tent Saugomu teritorijų įstatymas, į kurį rengiant Detalųjį planÄ apskritai nebuvo atsižvelgta. PŪVPAVÄ® nėra vienintelis teisės aktas, kuris numato privalomus atvejus, kada bÅ«tina atlikti planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ . Tam tikroms Å«kinės veiklos rūšims, kurios yra iÅ¡vardintos PŪVPAVÄ® prieduose, vien dėl jų didelio mÄ sto ar specifinio pobÅ«džio yra nustatomas įpareigojimas atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ arba poveikio aplinkai vertinimo atrankÄ .

PareigÄ atlikti planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ gali lemti ne tik ketinamos vykdyti veiklos pobÅ«dis ir mastas, bet ir vietos ypatumai, teritorijos gamtinis jautrumas ar jos specialus statusas. Tuo atveju, kai teritorija yra priskiriama prie jautrių ir labiau saugotinų, net ir sÄ lyginai nepavojinga veikla gali padaryti nepataisomos žalos, todėl planuojamos veiklos poveikį yra bÅ«tina įvertinti iÅ¡ esmės. Atsižvelgiant bÅ«tent į Å¡iuos kriterijus, pareigÄ atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ numato Saugomų teritorijų įstatymas.Saugomų teritorijų įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi Detaliojo plano rengimo metu1) 24 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad „projektai, kurie nėra tiesiogiai susiję su Europos ekologinio linkio „NatÅ«ra 2000" teritorijų tvarkymu, bet gali turėti neigiamÄ poveiki natÅ«ralioms buveinėms ir saugomoms augalų ir gyvÅ«nu rūšims, turi bÅ«ti įvertinti Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka.".

Remiantis minėta Saugomų teritorijų įstatymo norma, poveikio aplinkai vertinimas turi bÅ«ti atliekamas, jeigu: nustatoma teritorija, kurioje egzistuoja natÅ«ralios buveinės ir saugomos augalų ir gyvÅ«nų rūšys; yra rengiamas projektas, kurio sprendiniai ir planuojama vykdyti veikla gali turėti neigiamÄ poveikį Å¡iai teritorijai. Pažymėtina, kad Å¡alia Detaliuoju planu planuojamo žemės sklypo yra teritorija, kuriÄ ketinama įtraukti į „NatÅ«ra 2000" saugomų teritorijų tinklÄ , t.y.

Romainių Ä Å¾uolynas. Å ios teritorijos reikÅ¡mingumÄ sÄ lygoja tai, kad čia yra aptikta itin reta Europoje ir Lietuvoje vabalų rūšis - niÅ«riaspalviai auksavabaliai. Å i vabalų rūšis yra įraÅ¡yta į Lietuvos RaudonÄ jÄ knygÄ . Siekiant užtikrinti Å¡ios vabalų rūšies iÅ¡saugojimÄ , buvo nuspręsta pradėti Romainių Ä Å¾uolyno įtraukimo į „NatÅ«ra 2000" tinklÄ procedÅ«rÄ . Atitinkamai Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2009-11-03 įsakymu Nr. D1-654 buvo papildytas „Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sÄ raÅ¡as, skirtas pateikti Europos Komisijai“, į šį sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukiant Romainių Ä Å¾uolynÄ .Detaliojo plano rengimo metu jau buvo žinoma, kad Romainių Ä Å¾uolynÄ ketinama įtraukti į „NatÅ«ra 2000" saugomų teritorijų tinklÄ .

Å i teritorija Detaliojo plano rengimo metu jau buvo pripažinta vietove, kurioje egzistuoja saugomos gyvÅ«nų rūšys ir kuriai atitinkamai yra taikomi padidinti apsaugos reikalavimai. Taigi yra tenkinama pirmoji Saugomu teritorijų įstatymo 24 straipsnio 8 ralyje nustatyta sÄ lyga, t.y. nustatoma teritorija, kurioje egzistuoja natÅ«ralios buveinės ir saugomos augalu ir gyvÅ«nu rūšys. Detaliuoju planu suplanuotas prekybos centras bÅ«tų tik apie 60 metrų nutolęs nuo Romainių Ä Å¾uolyno (potencialios „NatÅ«ra 2000" teritorijos).

Taigi planuojama teritorija ribojasi su gamtiniu požiÅ«riu itin pažeidžiamomis vietomis. Planuojamoje teritorijoje jau statomas nemažas prekybos centras, kuris jau dabar daro neigiamÄ poveikį aplinkai (įskaitant ir Romainių Ä Å¾uolynui) transporto priemonių, kurios pasitelktos statybos veiklai vykdyti, iÅ¡metamas dujų kiekis, sukeliamas triukÅ¡mas ir pan.) bei akivaizdžiai turės neigiamÄ poveikį aplinkai ateityje ne tik dėl iÅ¡augsiančio atvykstančių apsipirkti žmonių automobilių, bet ir sunkiasvorių maÅ¡inų, kurios į prekybos centravęs skirtÄ parduoti produkcijÄ , iÅ¡metamų dujų kiekio.

Detaliojo plano sprendiniai gali padaryti itin didelį neigiamÄ poveikį supančiai aplinkai ir suinteresuotai visuomenei ir todėl turėjo bÅ«ti pripažinti neteisėtais, kadangi įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius yra virÅ¡ijamos leistinos triukÅ¡mo normos, gali bÅ«ti padaryta įtaka oro kokybei, požeminiams vandenims ir dirvožemiui bei iki Detaliojo plano tvirtinimo nebuvo atlikti ekogeologiniai tyrimai ir pan.Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad Detaliuoju planu planuojami sprendiniai ir ketinama vykdyti bei jau iÅ¡ dalies pradėta vykdyti veikla turi ir potencialiai turės neigiamÄ poveikį supančioms teritorijoms, kurioms, kaip minėta, keliami padidinti apsaugos reikalavimai.

Tokiu bÅ«du yra tenkinama ir antroji sÄ lyga, nustatyta Saugomu teritorijų įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje, todėl Detaliojo plano rengimo metu, vadovaujantis Saugomu teritorijų įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi turėjo bÅ«ti atliktas planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Tačiau tai padaryta nebuvo ir tokiu bÅ«du buvo pažeista tiek PŪVPAVÄ® 3 straipsnio 3 dalis, tiek Saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 8 dalis, tiek ir TPÄ® 25 straipsnio 4 dalis. Nurodė, kad Planavimo organizatorius neatliko privalomų procedÅ«rų tam, kad bÅ«tų nustatyta, ar reikia atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimÄ .

Kaip minėta, Romainių Ä Å¾uolynas yra potenciali „NatÅ«ra 2000" teritorija. Å ios aplinkybės neginčijo net Atsakovas. Specialaus teisės akto - Planų ar programų ir planuojamos Å«kinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „NatÅ«ra 2000" teritorijoms reikÅ¡mingumo nustatymo tvarkos apraÅ¡o (toliau - Tvarkos apraÅ¡as) 2 punkte nustatyta, kad Å¡is norminis aktas taikomas „nustatant, kokį poveikį įsteigtoms ar potencialioms „NatÅ«ra 2000" teritorijoms gali daryti planų ar programų, susijusiu su įsteigtomis ar potencialiomis „NatÅ«ra 2000" teritorijomis ar artima tokiu teritorijų aplinka, įgyvendinimas;

Detaliuoju planu buvo planuojama teritorija, artimai susijusi su potencialia „NatÅ«ra 2000" teritorija (jau minėtu Romainių Ä Å¾uolynu). Atitinkamai planuojama vykdyti veikla taip pat buvo artimai susijusi su potencialios „NatÅ«ra 2000" teritorijos aplinka. Atsižvelgdamas į tai, planavimo organizatorius privalėjo laikytis Tvarkos apraÅ¡e numatytų reikalavimų, tačiau į minėtÄ aplinkybę neatsižvelgė ir savo pareigos, t.y. privalomų procedÅ«rų, numatytų Tvarkos apraÅ¡e, nevykdė.Tvarkos apraÅ¡o V skyriuje nustatyta, kaip privalomai turi bÅ«ti įvertinamas rengiamų planų poveikis potencialiai „NatÅ«ra 2000" teritorijai tuo atveju, kai nėra privaloma atlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo.

Tvarkos apraÅ¡o 23 punkte nustatyta, kad „tais atvejais, kai plano ar programos neprivaloma vertinti pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraÅ¡o 7.1 ir 7.2 punktus, tačiau plano ar programos Ä®gyvendinimas bus susijęs su įsteigtomis ar potencialiomis „NatÅ«ra 2000" teritorijomis ar artima tokių teritorijų aplinka, organizatoriai (jų pasitelkti konsultantai) užpildo Å¡io Tvarkos apraÅ¡o 1 priedo bendrÄ jÄ bei A dalis ir pateikia VSTT raÅ¡tu ir skaitmeniniame formate tam, kad bÅ«tų nustatytas plano ar programos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „NatÅ«ra 2000“ teritorijoms reikÅ¡mingumas ir nuspręsta, ar privaloma atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimÄ .“.Atkreipiame dėmesį, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad planavimo organizatorius bÅ«tų įvykdęs Tvarkos apraÅ¡o 23 punkte nustatytus privalomus reikalavimus, t.y. planavimo organizatorius nepildė Å¡ios Tvarkos apraÅ¡o 1 priedo bendrojoje bei A dalyje pateiktų ir privalomų pildyti lentelių bei nepateikė Å¡ių dokumentų Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (toliau -VSTT).

Atitinkamai iÅ¡ VSTT nebuvo gauta privaloma iÅ¡vada, ar rengiamam Detaliajam planui privaloma atlikti strategini pasekmių aplinkai vertinimÄ . Å is pažeidimas laikytinas itin reikÅ¡mingu, juo labiau, kad Tvarkos apraÅ¡o 28 punkte imperatyviai nustatyta, kad „VSTT iÅ¡vada dėl plano ar programos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „NatÅ«ra 2000" teritorijoms reikÅ¡mingumo yra privaloma Organizatoriams“.Taigi planavimo organizatorius, nesilaikydamas Tvarkos apraÅ¡o reikalavimų, neatliko privalomų procedÅ«rų tam, kad bÅ«tų nustatyta, ar reikia atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimÄ .

Tokiu bÅ«du planavimo organizatorius iÅ¡vengė privalomo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, kurio iÅ¡vados galimai bÅ«tų patvirtinę PareiÅ¡kėjo įrodinėjamas aplinkybes, t.y. kad Detaliojo plano sprendiniai yra neteisėti, o planuojama vykdyti veikla darys itin žalingÄ poveikį supančiai aplinkai, todėl yra negalima. Atsižvelgiant į tai, kad planavimo organizatorius pažeidė imperatyvias Detaliojo plano rengimo procedÅ«ras, atsakovas neturėjo teisės priimti sprendimÄ patvirtinti Detalųjį planÄ , o priimtas sprendimas pagrįstai turėjo bÅ«ti ir buvo panaikintas teismo tvarka.        Taip pat nurodė, kad atliekant detalųjį teritorijų planavimÄ , yra siekiama pagrindinio tikslo, t.y. parengti detalųjį planÄ , kuriame žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sÄ lygos) bÅ«tų nustatytos, užtikrinant darnų vystymÄ si (TPÄ®2 str. 3 d.).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pažymėjęs, kad „darnus vystymasis yra suprantamas kaip plėtra, tenkinanti žmonijos reikmes dabar, neapribojant galimybių ateities kartoms tenkinti savÄ sias; siekiant geresnės gyvenimo kokybės dabar ir ateityje, ekonomikos, socialinės raidos ir aplinkos apsaugos tikslai yra derinami ir papildantys vienas kitÄ .

Šis procesas yra glaudžiai ir neatsiejamai susijęs su valstybės, visuomenės, žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) interesų derinimu, Įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų jų teisių bei teisėtų lūkesčių apsauga. įgyvendinant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, daroma įtaka ne tik suplanuotos teritorijos nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) teisėms bei teisėtiems interesams, tačiau ir ekonominiam bei socialiniam teritorijos vystymuisi, aplinkai ar atskiriems jos elementams, visuomenės narių sveikatai, kultūros paveldui ir kitiems valstybei bei visuomenei svarbiems objektams".

Pareiga siekti Å¡io bendro tikslo yra taikoma ir įgyvendinant atskirus teritorijų planavimo proceso etapus. Tinkamas Å¡ios pareigos įgyvendinimas yra itin reikÅ¡mingas Å¡ios bylos kontekste.TPÄ® 25 straipsnio 4 dalis įpareigoja atlikti Detaliojo plano sprendinių pasekmių vertinimÄ . Å io vertinimo atlikimo tvarkÄ detalizuoja Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau - ApraÅ¡as).Tiek TPÄ®, tiek ir ApraÅ¡o tikslas yra garantuoti, kad atliekant detalųjį planavimÄ , bus patvirtinti tokie sprendiniai, kurie užtikrins darniÄ plėtrÄ .

ApraÅ¡e Å¡is tikslas yra detalizuojamas nurodant, kad Å¡io ApraÅ¡o tikslas yra „reglamentuoti sprendinių poveikio vertinimÄ kad derinančios ir tvirtinančios teritorijų planavimo dokumentų sprendinius institucijos galėtų atsižvelgti į galimas pasekmes ir tai užtikrintu gerÄ priimamu sprendimu kokybę“. ApraÅ¡as nėra iÅ¡samus dokumentas, kuriame bÅ«tų detaliai aptarta, kokie tyrimai turi bÅ«ti atliekami vertinant sprendinius, tačiau jame yra nustatyti pagrindiniai tokio vertinimo principai.

Tai - proporcingumas, profesionalumas ir bendradarbiavimas (ApraÅ¡o 6 punktas). Aspektų, kuriais turi bÅ«ti vertinami parengti sprendiniai, sÄ raÅ¡as yra pateikiamas Å¡io ApraÅ¡o 7 punkte, o jų taikymas konkretizuotas 8 punkte, nustatančiame, kad sprendinių poveikio vertinimo aspektai priklauso nuo planavimo tikslų ir uždavinių, taip pat nuo parengtų sprendinių pobÅ«džio. Planavimo organizatorius, įvertindamas planuojamos teritorijos ir jÄ supančios aplinkos specifikÄ , taip pat planuojamos vykdyti veiklos pobÅ«dį ir mastÄ turėjo pasirinkti tokius sprendinių patikrinimo bÅ«dus, kurie užtikrintų minėtų principų įgyvendinimÄ .

Tuo tarpu planavimo organizatorius, atlikdamas sprendinių pasekmių vertinimÄ , neatliko jokių iÅ¡samesnių tyrimų ar skaičiavimų, nepasitelkė ekspertų, kurie tinkamai pagrįstų prieitas iÅ¡vadas, o pateiktame aiÅ¡kinamajame raÅ¡te apsiribojo nurodymu, kad sprendinių poveikis yra „teigiamas“ arba „neutralus“. Romainių bendruomenė nuolat teikė pastabas tiek dėl Detaliojo plano sprendinių teisėtumo, tiek dėl jų pasekmių vertinimo. Suinteresuota visuomenė atkreipė dėmesį į tÄ aplinkybę, kad rengiant Detalųjį planÄ visiÅ¡kai nebuvo įvertinta įtakÄ oro kokybei, kuri dėl padidėjusio automobilių skaičiaus bus itin neigiama ir ilgalaikė.

Taip pat nebuvo analizuotas ir sprendinių poveikis požeminiams vandenims bei dirvožemiui, kuris, atsižvelgiant į Å¡io sklypo specifikÄ ir galimÄ užterÅ¡tumÄ , yra bÅ«tinas.Be to, pagal ApraÅ¡Ä , turi bÅ«ti vertinamas planuojamos Å«kinės veiklos poveikis žmonių sveikatai. Ūkinė veikla yra planuojama buvusios degalinės teritorijoje, kuri Romainių gyvenvietės gyventojų nuomone, yra užterÅ¡ta įvairiomis cheminėmis medžiagomis, ypač naftos produktais. Planavimo organizatorius, privalėdamas siekti įvertinti galimÄ veiklos poveikį žmonių sveikatai, jokių iÅ¡samių tyrimų neatliko.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 patvirtintų Cheminėmis medžiagomis užterÅ¡tų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų IV skyriaus 9.1. punktÄ , rengiant Detalųjį planÄ , buvo bÅ«tina atlikti ekogeologinį tyrimÄ . Žemės sklypo ekogeologinis tyrimas privalo bÅ«ti atliktas iki Detaliojo plano vieÅ¡o svarstymo, nes tai yra esamos bÅ«klės analizės dalis (TPI 25 str. 3 d. 1 p.). Å io tyrimo rezultatai turėjo bÅ«ti pateikti susipažinti visuomenei vieÅ¡o svarstymo metu, nes, nesant Å¡io tyrimo rezultatų, nebuvo galima įvertinti Detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai.

Užbaigus prekybos centro statybÄ , bus nuolat atvežamos ir iÅ¡kraunamos prekės, atvežančių prekes sunkiasvorių maÅ¡inų varikliai kels triukÅ¡mÄ ir vibracijÄ , nuolat veiks prekybos centro ventiliatoriai ir kitos triukÅ¡mÄ keliančios inžinerinės sistemos. Todėl yra rimtas pagrindas abejoti, ar planuojamos Å«kinės veiklos keliamas triukÅ¡mas nevirÅ¡ys higienos normoje HN 33:2007 „Akustinis triukÅ¡mas. TriukÅ¡mo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" nustatytų maksimalių lygių gyvenamojoje patalpoje ir gyvenamųjų namų aplinkoje, kurie nuo 6 vai. iki 18 vai. yra atitinkamai 55dBA ir 70dBA.

Detalaus ir nepriklausomo Detaliojo plano sprendinių keliamo triukÅ¡mo įtakos kaimynystėje esančiai gyvenamajai aplinkai vertinimo planavimo organizatorius neatliko. Planavimo organizatorius taip pat neatliko visų reikalingų tyrimų, jo pateiktų sprendinių pasekmių vertinimo rezultatų teisingumas taip pat abejotinas. Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia toliau nurodomi motyvai.Suinteresuotos visuomenės iniciatyva 2009 m. kovo 16 d. buvo atliktas akustinės tarÅ¡os dėl numatomo sunkiasvorio judėjimo detaliai planuojamo sklypo teritorijoje įvertinimas, kuris patvirtino, kad „triukÅ¡mo lygiai prie gyvenamųjų pastatų bei sklypuose dėl objekto „S. M. g. 10, Kaune detalusis planas [...]“.

Galimo įgyvendinimo pagal aukščiau atliktÄ teorinį akustinės tarÅ¡os įvertinimÄ (tik sunkiasvorio transporto, stovinčio prie prekių iÅ¡krovimo-pakrovimo rampos, keliamÄ triukÅ¡mÄ ) [...] vakaro laikotarpiu (18-22 vai.) bei nakties laikotarpiu (22-6 val.) -higienos normos reikalavimai bÅ«tu paleidžiami (2010-08-12 patikslinto skundo Priedas Nr. 18). Be to, papildomai suinteresuotos visuomenės užsakymu 2009 m. kovo 24 d. buvo atlikti ir akustinio triukÅ¡mo skaičiavimai planuojamoje teritorijoje veikiant sunkiasvorės maÅ¡inos varikliams tokiu atstumu, koks Detaliajame plane numatytas nuo prekybos centro iki artimiausių gyvenamų namų .

Šie matavimai akivaizdžiai patvirtino, kad skleidžiamo triukšmo lygis bus viršijamas ne tik vakaro ir nakties metu, bet ir dienos metu. Planavimo organizatorius užsakyti ir atlikti triukšmo matavimus nusprendė tik po viešo susirinkimo, t.y. jau po to, kai pamatė jam nepalankius suinteresuotos visuomenės užsakytų ir atliktų triukšmo matavimų rezultatus. Tai tik patvirtina, kad pagrįstai galima abejoti planavimo organizatoriaus pateiktu tyrimų rezultatu teisingumu ir objektyvumu.Be to, visiškai neteisinga ir nepagrįsta laikytina atsakovo pozicija, neva reikia vadovautis ne Pareiškėjo atliktais triukšmo lygio tyrimais ir vertinimais, o planavimo organizatoriaus pateiktomis išvadomis.

Pažymėtina, jog planavimo organizatorius pareigÄ atlikti tyrimus, kurių objektyvumu ir neÅ¡aliÅ¡kumu nebÅ«tų pagrindo abejoti, turėjo dar detaliojo planavimo metu. PareiÅ¡kėjas taip pat vienareikÅ¡miÅ¡kai nesutinka su Atsakovo teiginiais, neva pagal ApraÅ¡Ä sprendinių vertintoju gali bÅ«ti ir fiziniai ar juridiniai asmenys (planų rengėjai), nebÅ«tinai ekspertai, o be to, ApraÅ¡as neva nenurodo „kokia informacija ir kaip iÅ¡samiai privalo bÅ«ti surinkta ir kiek iÅ¡samiai iÅ¡analizuota".

Tokiu bÅ«du, galima pasirinkti bet kokius vertinimo bÅ«dus, o savivaldybė neva negali reikalauti jokių papildomų ekspertizių ar vertinimų bei skaičiavimų atlikimo. Laikantis minėtos Atsakovo pozicijos, planavimo organizatoriui bÅ«tų suteikta perteklinė kompetencija priiminėti tik sau naudingus sprendimus, nesižvelgiant nei į suinteresuotos visuomenės, nei į valdžios institucijų teisėtus interesus, todėl bÅ«tų neįmanoma pasiekti sprendinių pasekmių vertinimo ir apskirtai teritorijų planavimo proceso tikslų bei įgyvendinti esminių teritorijų planavimo principų.PareiÅ¡kėjas padarė iÅ¡vadÄ , kad planavimo organizatorius, atlikdamas tik formalų Detaliojo plano sprendinių pasekmių vertinimÄ , ignoravo pagrindinius teritorijų planavimo proceso principus ir tikslus, nesudarė prielaidų užtikrinti darnų vystymÄ si, neatsižvelgė į argumentuotas suinteresuotos visuomenės pastabas bei užkirto keliÄ kompetentingai institucijai Detaliojo plano tvirtinimo stadijoje priimti pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ .

Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad Å¡is detaliojo planavimo etapas buvo įgyvendintas netinkamai, pažeidžiant TPÄ® 25 straipsnio 4 dalį, todėl Detalusis planas negalėjo bÅ«ti tvirtinamas. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad elgtasi nesÄ Å¾iningai ir grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus tvirtinant Detalųjį planÄ Taryboje. Visų pirma, balsuojant dėl Tarybos sprendimo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, kuris yra patvirtintas 2009 m. vasario 5 d.

Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-60 (toliau - Reglamentas), nes Tarybos posėdžio primininkas netinkamai vykdė savo pareigas ir nesÄ Å¾iningai suklaidino Tarybos narius dėl sprendimo, už kurį balsuojama turinio. Dėl Å¡ios priežasties paskelbto Tarybos sprendimo turinys nesutampa su sprendimo turiniu, dėl kurio balsavo Tarybos nariai. Å ioje situacijoje svarbu atkreipti dėmesį į jo priėmimo kontekstÄ , o bÅ«tent į tai, kad per tris mėnesius tas pats Detalusis planas Tarybos buvo du kartus nepatvirtintas, o trečiÄ kartÄ apgaule, neva „nusileidžiant" bendruomenei ir nurodant, kad projektavimo stadijoje projektas dar turės bÅ«ti su ja derinamas, buvo iÅ¡gautas Tarybos narių pritarimas.Kaip minėta, pirmÄ kartÄ Detalusis planas buvo teikiamas tvirtinti 2009 m. spalio 15 d.

PrieÅ¡ šį Tarybos posėdį Romainių bendruomenės centras kreipėsi į Kauno miesto tarybos narius, praÅ¡ydamas netvirtinti Detaliojo plano. Matydami pareiÅ¡kėjo argumentų pagrįstumÄ , Tarybos nariai nepritarė sprendimui dėl Detaliojo plano tvirtinimo. AntrÄ kartÄ Detalusis planas buvo teikiamas tvirtinti 2009 m. lapkričio 5 d., tačiau Tarybos nariai ir vėl nepritarė Detaliojo plano patvirtinimui. TrečiÄ kartÄ pateikus tvirtinti Detalųjį planÄ , jis buvo patvirtintas 2010 m. sausio 28 dienos Tarybos sprendimu.

Pažymėtina, jog visus tris kartus tvirtinti buvo teikiamas tas pats Detalusis planas - Detaliojo plano sprendiniai nebuvo koreguojami ar taisomi.Tarybos sudėtis per minėtÄ laikotarpį nuo spalio mėnesio vidurio iki sausio mėnesio galo taip pat nepasikeitė. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, kas gi lėmė tokį Tarybos narių „persigalvojimÄ " bei kyla pagrįstos abejonės dėl ginčijamo Tarybos sprendimo priėmimo teisėtumo ir procedÅ«rų skaidrumo.Atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ Tarybos posėdžio įraÅ¡o nuo 1 vai. 23 min. 12 s. iki 1 vai. 25 min. 55 s., matome, jog Tarybos posėdžiui pirmininkaujantis mero pavaduotojas p. M. vedė balsavimÄ tokia tvarka, kuri leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis nesilaikant Reglamento 99, 108-110 punktų nuostatų bei Vietos savivaldos įstatymo 12-13 straipsnių.

Atsakovas bandė suklaidinti teismÄ , neva komitetai siÅ«lė ne pataisas (už kurias gali ir turi bÅ«ti balsuojama posėdyje), o alternatyvius sprendimus, deja, pažeisdami sprendimų projektų pateikimo tvarkÄ . Kaip minėta, PareiÅ¡kėjas laikosi pozicijos, kad pataisa ir alternatyvus sprendimas yra du skirtingi dalykai ir nebuvo jokių kliūčių balsuoti dėl kiekvienos projekto pataisos. Net jei sutinkant su Atsakovo argumentais, kad dėl komitetų pasiÅ«lymų nebuvo galima balsuoti, nes jie nebuvo parengti ir pateikti Reglamento VII skyriuje nustatyta tvarka, vis tiek turi bÅ«ti konstatuota, jog posėdžio pirmininkaujantis grubiai ir iÅ¡ esmės pažeidė Reglamento 35.8. punktÄ , nes netinkamai suformulavo klausimÄ balsavimui.

Å is procedÅ«rinis balsavimo pažeidimas negali bÅ«ti laikomas nežymiu pažeidimu. Tikėtina, jog tuo atveju, jei Tarybos posėdžiui pirmininkavęs R. M. bÅ«tų aiÅ¡kiai nurodęs, kad jis negali įtraukti į teikiamÄ balsuoti sprendimÄ komitetų rekomendacijų ir bÅ«tų suformulavęs sprendimÄ bÅ«tent taip, kaip jį formulavo pirminį sprendimo projektÄ pasiÅ«liusi Kauno miesto savivaldybės administracija, Tarybos nariai bÅ«tų balsavę kitaip, t.y. lygiai taip pat kaip du ankstesnius kartus - prieÅ¡ Detaliojo plano patvirtinimÄ .Be to, Tarybos posėdyje nebuvo svarstomas ir teikiamas balsuoti skelbiamo priimtu Tarybos sprendimo antrasis punktas (pripažinti negaliojančiu Tarybos 2009 m. spalio 15 d. sprendimÄ Nr. T 536 „Dėl žemės sklypo MedekÅ¡inės g. 10 detaliojo plano netvirtinimo).

Tokiu bÅ«du į Tarybos sprendimÄ yra įraÅ¡yta tai, dėl ko nebalsavo Tarybos nariai.Tampa akivaizdu, jog priėmus, pasiraÅ¡ius ir paskelbus skundžiamÄ Tarybos sprendimÄ buvo pažeistos sprendimo priėmimo taisyklės, pagal kurias Tarybos sprendimai priimami tik dėl sprendimo projekto pagrindu posėdžio metu svarstytų klausimų (Vietos savivaldos įstatymo 12 str.) ir sprendimai priimami Tarybos narių balsavimo pagrindu, t.y. tokie už kuriuos nustatyta tvarka balsavo Tarybos nariai ir balsavo pagal posėdžio pirmininko balsuoti pateiktÄ sprendimo -formuluotę (Reglamento 109, 108 p.).

Konstatuotini ne tik minėti sprendimo priėmimo tvarkos pažeidimai, bet ir netinkamas posėdžio primininko pareigų vykdymas, lėmęs neteisėtÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į visa tai darytina iÅ¡vada, jog buvo padaryti esminiai procedÅ«riniai pažeidimai, lėmę neteisėtÄ , fundamentaliems teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams prieÅ¡taraujantį sprendimÄ (ABTÄ® 89 str. 1 d. 3p.).Be to PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad teikiant Tarybai tvirtinti Detalųjį planÄ neiÅ¡sprendus administracinės bylos dėl Patikrinimo akto nuginčijimo, buvo pažeistas VieÅ¡ojo administravimo įstatymas ir Teritorijų planavimo įstatymasPagal TPÄ® 25 straipsnį, ginčų nagrinėjimas yra priskirtas teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadijai.

Nebaigus Å¡ios, negalima pereiti prie tvirtinimo stadijos. Nepaisant to, Detalusis planas buvo teikiamas tvirtinti Tarybai tuomet, kai Kauno apygardos administraciniame teisme vis dar buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-160-414/2010. T.y. nors dar nebuvo užbaigta derinimo stadija, buvo neteisėtai pereita prie kitos - tvirtinimo stadijos.Be to, pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, jeigu paaiÅ¡kėja, kad, pradėjus administracinę procedÅ«rÄ skundÄ tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedÅ«ra sustabdoma, kol teismas iÅ¡nagrinės skundÄ ir apie tai praneÅ¡ama asmeniui.

Kaip jau minėta, teikiant tvirtinti Detalųjį planÄ , Kauno apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla, kurioje PareiÅ¡kėjas ginčijo 2009 m. liepos 20 d. teritorijų planavimo dokumento Patikrinimo aktÄ Nr. TP-1172, kuriuo buvo pateikta teigiama Detaliojo plano patikrinimo iÅ¡vada. Atsižvelgiant į tai, jog Detalusis planas Tarybai buvo pateiktas tvirtinti ir patvirtintas esant dar neiÅ¡spręstai administracinei bylai dėl Detaliojo plano Patikrinimo akto teisėtumo, konstatuotinas grubus privalomų teritorijų planavimo stadijų (administracinės procedÅ«ros) pažeidimas.

Minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, jog Detaliojo plano tvirtinimas buvo atliktas pažeidžiant tiek TPÄ® 25 straipsnį, tiek VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį ir tai lėmė neteisėto, fundamentaliems teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams prieÅ¡taraujančio sprendimÄ priėmimÄ . Kaip vienÄ iÅ¡ savo motyvų, pareiÅ¡kėjas įvardijo paties Detaliojo plano sprendinių neteisėtumÄ . Pirmiausiai nurodė, kad įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius bus virÅ¡ijamos leistinos triukÅ¡mo normos.

Detaliuoju planu 1 000 kv. m prekybos centras planuojamas (ir jau pradėtas) statyti itin ramioje Romainių gyvenvietės dalyje. Nepaisant to, kad gyvenamieji namai yra prie C2 kategorijos gatvės, Å¡iuo metu maksimalus triukÅ¡mo lygis gyvenamųjų namų aplinkoje aplink detaliai planuojamÄ Å¾emės sklypÄ nevirÅ¡ija 44-46 dB (prie S. S. ir V. Z. gyvenamųjų namų - 44dB, prie A. K. ir J. L. gyvenamųjų namų, esančių arčiausiai gatvės - atitinkamai 45dB ir 46dB). Å iuos faktus patvirtina Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Kauno skyriaus 2009 m. kovo 24 d. atlikti akustinio triukÅ¡mo matavimai.

Atkreiptinas dėmesys, jog pastačius prekybos centrÄ , bus nuolat atvežamos ir iÅ¡kraunamos prekės, atvežančių prekes sunkiasvorių maÅ¡inų varikliai kels triukÅ¡mÄ ir vibracijÄ , nuolat veiks prekybos centro ventiliatoriai ir kitos triukÅ¡mÄ keliančios inžinerinės sistemos. Dėl to yra rimtas pagrindas abejoti, ar planuojamos Å«kinės veiklos keliamas triukÅ¡mas nevirÅ¡ys higienos normoje HN 33:2007 „Akustinis triukÅ¡mas. TriukÅ¡mo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" (toliau - Higienos norma) nustatytų maksimalių lygių gyvenamojoje patalpoje ir gyvenamųjų namų aplinkoje, kurie nuo 6 vai. iki 18 vai. yra atitinkamai 55dBA ir 70dBA.

Detalaus ir nepriklausomo Detaliojo plano sprendinių keliamo triukÅ¡mo įtakos kaimynystėje esančiai gyvenamajai aplinkai vertinimo planavimo organizatorius neatliko. Kaip minėta anksčiau, dėl nurodytų priežasčių suinteresuotos visuomenės iniciatyva 2009 m. kovo 16 d. buvo atliktas akustinės tarÅ¡os dėl numatomo sunkiasvorio judėjimo detaliai planuojamo sklypo teritorijoje įvertinimas. Svarbu tai, jog iÅ¡vada, kad nurodytu metu leistinas triukÅ¡mo lygis bus virÅ¡ytas, buvo padaryta įvertinus tik vienÄ akustinio triukÅ¡mo tarÅ¡os Å¡altinį - prekes į prekybos centrus vežiojančių sunkiasvorių transporto priemonių variklių skleidžiamÄ triukÅ¡mÄ .

Tuo tarpu tokios inžinerinės įrangos, kaip rekuperacinės, ventiliacinės sistemų bÅ«siančių objekte, keliamo triukÅ¡mo įtaka aplinkos tarÅ¡ai nebuvo vertinama. Nevertinta ir tai, kokį triukÅ¡mÄ skleis atidaromos ir uždaromos metalinės sunkiasvorių maÅ¡inų durys, prekių iÅ¡krovimui skirtose maÅ¡inose įmontuotos pakėlimo/nuleidimo sistemos. Negana to, nevertinta ir ta aplinkybė, kad prie prekybos centro suplanuota 32 vietų automobilių stovėjimo aikÅ¡telė. Akivaizdu, kad visi Å¡ie triukÅ¡mo Å¡altiniai prisidės prie daug didesnės nei minėtoje ataskaitoje paskaičiuotos akustinės tarÅ¡os, kuri net ir paskaičiavus tik vienos prekes atvežančios transporto priemonės variklio skleidžiamÄ triukÅ¡mÄ vakaro ir nakties metu jau virÅ¡ija leistinus reikalavimus.Atsižvelgiant į tai, kad atliekant akustinius skaičiavimus nėra įvertinamos realios vietovės ypatybės, suinteresuotos visuomenės užsakymu 2009 m. kovo 24 d. buvo atlikti ir akustinio triukÅ¡mo skaičiavimai planuojamoje teritorijoje faktiÅ¡kai veikiant sunkiasvorės maÅ¡inos varikliams tokiu atstumu, koks Detaliajame plane numatytas nuo prekybos centro iki artimiausių gyvenamų namų.

Å ie matavimai patvirtina, kad skleidžiamo triukÅ¡mo lygis bus virÅ¡ijamas ne tik vakaro ir nakties, bet ir dienos metu. Detaliajame plane minėtos aplinkybės nėra nagrinėjamos ir vertinamos, visuomenei nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su minėtų sprendinių poveikiu ar tinkamais Å¡ių aplinkybių sprendimo bÅ«dais. Visus klausimus, kurie yra svarbÅ«s visuomenei ir kurių įtakÄ aplinkai, visuomenės sveikatai, gyvenimo sÄ lygoms buvo bÅ«tina nagrinėti bÅ«tent Detaliojo plano rengimo metu.

Planavimo organizatorius nepagrįstai nurodė, kad Å¡ie klausimai bus sprendžiami techninio projekto stadijoje. Planavimo organizatorius ignoravo tai, jog Detaliojo plano rengimo procedÅ«ra yra vienintelė stadija, kurioje gyventojai turi teisę įvertinti bÅ«simus planuojamos Å«kinės veiklos sprendinius ir siekti, kad nebÅ«tų leista įgyvendinti tų sprendinių, dėl kurių pablogės jų gyvenimo sÄ lygos ar bus pažeidžiamos teisės aktų normos.Atkreiptinas dėmesys, jog atitinkamos procedÅ«ros (tyrimai, vertinimai) planavimo organizatoriaus užsakymu buvo atlikti tik po vieÅ¡ojo svarstymo, negana to, jų rezultatai nebuvo pristatyti visuomenei pakartotiniame vieÅ¡ame svarstyme.

Nagrinėjant šį klausimÄ Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijoje planavimo organizatoriaus atstovas pripažino, kad „ Å¡io dalyko nebuvo numatyto sÄ lygose ir atliktas Å¡is dalykas jau po vieÅ¡o svarstymo procedÅ«rų, nenumatyta, kaip jį pristatyti gyventojams". Todėl darytina vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, jog buvo pažeisti Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai.Pažymėtina, kad planavimo organizatoriaus po vieÅ¡o susirinkimo užsakyti ir atlikti triukÅ¡mo matavimai nesutapo su suinteresuotos visuomenės užsakytais ir atliktais triukÅ¡mo matavimais.

Esant tokiems neatitikimams, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija neturėjo teisės pateikti teigiamos Detaliojo plano iÅ¡vados, o privalėjo nustatyti, kurie triukÅ¡mo matavimai yra teisingi (galbÅ«t net paskiriant nepriklausomÄ ekspertizę). PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, vertindamas pateiktus įrodymus, turi bÅ«ti atsižvelgti į tai, jog suinteresuotos visuomenės ir planavimo organizatoriaus užsakytų tyrimų ir vertinimų rezultatai nesutampa todėl, kad suinteresuotos visuomenės užsakyto ir 2009 m. kovo 24 d. atlikto akustinio triukÅ¡mo matavimo rezultatai gauti Detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje faktiÅ¡kai atvežus ir užvedus sunkiasvorės maÅ¡inos (analogiÅ¡kos maÅ¡inai, kuri praktiÅ¡kai vežioja prekes į prekybos centrus) variklius tokiu atstumu, koks Detaliajame plane numatytas nuo prekybos centro iki artimiausių gyvenamų namų, tuo tarpu planavimo organizatoriaus užsakyto akustinio tyrimo ir vertinimo aplinkos akustinės tarÅ¡os galimi rezultatai ir rekomendacijos gauti remiantis vien teoriniais paskaičiavimais, neįvertinus realių vietovės ypatybių, ir taip gavus tikėtinai klaidingus bei tikrovės faktiÅ¡kai neatitiksiančius rezultatus.

Be to, planavimo organizatoriaus užsakymu dr. A. K. pateikti aplinkos akustinės taršos galimi rezultatai ir rekomendacijos gauti garso slėgio lygį teoriškai apskaičiavus tik gyvenamojoje patalpoje, kai tuo tarpu Higienos normoje įtvirtinti maksimalūs garso lygiai ne tik gyvenamųjų patalpų viduje, bet ir gyvenamųjų pastatų aplinkoje. Būtent gyvenamųjų namų aplinkoje (kieme) buvo išmatuotas maksimalus faktiškai sunkiasvorės mašinos variklių skleidžiamo triukšmo/garso lygis atlikus suinteresuotos visuomenės užsakytus matavimus, kurie parodė rezultatus, patvirtinančius, jog įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius bus viršijami Higienos normoje nustatyti maksimalūs dydžiai.

PareiÅ¡kėjas padarė iÅ¡vadÄ , kad įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius bus pažeistos teritorijų planavimo normos (TPÄ® 2 str. 45 d.), t.y. higienos normos nustatančios privalomuosius planavimo kiekybinius ir kokybinius reikalavimus ir rodiklius, taikomus rengiant teritorijų planavimo dokumentus, kartu pažeidžiant TPÄ® 26 straipsnio 3 dalį.          Taip pat nurodė, kad Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nėra pėsčiųjų judėjimo schemos, nenumatytas Å¡aligatvis, nenumatytas pėstiesiems skirtas minimalus 1,5 metro atstumas tarp pastato ir automobilių parkavimo vietų, nenumatyta pėsčiųjų judėjimo schema, taip pat nenumatyti Å¡aligatviai, kaip sudėtinė ir bÅ«tina susisiekimo infrastruktÅ«ros dalis.

Rengiant detaliuosius planus privaloma vadovautis STR 2.06.01:1999 "Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" (STR 2.06.01:1999 1.1 punktas), kuris nustato privalomus reikalavimus teritorijų planavimo dokumentuose planuojant susisiekimo sistemos sprendinius. Susisiekimo sistema apima ne tik transporto priemonių, bet ir pėsčiųjų bei jų eismui reikalingos techninės infrastruktūros sprendinius. Be automobilių stovėjimo aikštelių susisiekimo sistema apima ir šaligatvius bei takus (STR 2.06.01:1999 2.3.5 punktas, II skyriaus 2.2 punktas), kurie Detaliajame plane nepagrįstai nesuplanuoti.

Å iuos sprendinius bÅ«tina numatyti atlikus iÅ¡samiÄ susisiekimo sistemos prie planuojamo prekybos centro analizę ir vertinimÄ , kur bÅ«tų įvertintas ne tik automobilių parkavimo vietų poreikis, bet ir pėsčiųjų saugumui užtikrinti bÅ«tini Detaliojo plano sprendiniai. Detaliųjų planų rengimo taisyklių VIII skyriaus 39.3.1. punkte taip pat yra įtvirtintas reikalavimas, jog detaliojo plano brėžiniuose bÅ«tų pėsčiųjų eismo organizavimo schema. Tuo tarpu Detaliojo plano grafinėje dalyje nepateikta jokių sprendinių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadas, kaip planavimo organizatorius ketina spręsti pėsčiųjų eismÄ ir jo saugumo klausimÄ .

Detaliesiems planams taikomo STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ III skyriaus 4.12 punkte numatyta, kad šaligatviai neturėtų būti įrengiami siauresni nei 1,5 m, išskyrus ekstensyvias pavienių pėsčiųjų eismo teritorijas, kur šaligatvio plotis gali būti 1 m. Remiantis STR VI skyriaus 4.8 punktu „minimalus praėjimas (takas) pėstiesiems tarp pastato (nepriklausomai nuo jo paskirties) ir automobilio stovėjimo vietos gatvėje turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m.“ Tuo tarpu, analizuojant Detaliojo plano pagrindinį brėžinį matyti, kad automobilių parkavimo vietos suplanuotos prie pat pastato, nepaliekant jokios erdvės pėsčiųjų judėjimui.

Automobilių parkavimui skirtas aikÅ¡teles Detaliajame plane atitraukus nuo pastato ne mažiau kaip 1,5 metro, atitinkamai turėtų bÅ«ti įvertinta, ar numatytas automobilių parkavimo vietų skaičius sutelpa į tam Detaliajame ciane numatytÄ teritorijÄ . Detaliajame plane nenumačius apskritai jokių su Å¡aligatviais ir pėsčiųjų judėjimu susijusių sprendinių, visuomenė neturėjo galimybės įvertinti, ar planavimo organizatoriaus bei architektų planuose Å¡aligatviams tariamai numatytos sklypo erdvės yra pakankamos, ar jos tenkina teisės aktų reikalavimus bei susisiekimo infrastruktÅ«ros poreikius.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ie sprendiniai susiję su visos visuomenės ir numatomo prekybos centro lankytojų saugumu, bÅ«tina Detaliojo plano sprendinius atitinkamai papildyti ir leisti visuomenei juos įvertinti, kas padaryta nebuvo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Transporto eismo organizavimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia Detaliojo plano rengimui iÅ¡duotas planavimo sÄ lygas. Rengiamo Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje įvažiavimas į žemės sklypÄ ir iÅ¡važiavimas iÅ¡ jo yra suplanuoti per Å¡alia esančiÄ valstybinę žemę, neturint tam bÅ«tino valstybinės žemės valdytojo, Kauno apskrities virÅ¡ininko, sutikimo.

Tokiu bÅ«du pažeidžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotose planavimo sÄ lygose numatytas reikalavimas, kad visi sprendiniai bÅ«tų planuojami žemės sklypo ribose. Žemės sklypo esantys valstybinės žemės plotai yra tinkami formuoti žemės sklypus, skirtus nuosavybės teisių atkÅ«rimui, pardavimui ar nuomai visuomenės reikmėms, įvažiavimų ir iÅ¡važiavimų planavimas tokioje žemėje akivaizdžiai pažeidžia valstybės ir visos visuomenės interesus.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, negavus valstybinės žemės valdytojo sutikimo, toks Detalusis planas negalėjo bÅ«ti patvirtintas.Be to, remiantis Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų XIV skyriaus 68 punktu, minimalus atstumas nuo atvirų stovėjimo aikÅ¡telių, taip pat įvažiavimu į jas, iki visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų langų, planuojant daugiau kaip 11 (vienuolika) stovėjimo vietų, privalo bÅ«ti ne mažesnis kaip atitinkamai 10 (deÅ¡imt) ir 15 (penkiolika) metrų.

Planuojant įvažiavimÄ ir iÅ¡važiavimÄ per valstybinę žemę Å¡is reikalavimas yra pažeidžiamas, nes įvažiavimas iÅ¡ MedekÅ¡inės gatvės į žemės sklypÄ per valstybinę žemę bÅ«tų mažesniu nei minimaliu 10 (deÅ¡imt) metrų atstumu nuo kaimyniniame žemės sklype, adresu MedekÅ¡inės g. 8a, kurio unikalus Nr. 4400-0710-9097, esančio visuomeninės paskirties pastato angų. Å is žemės sklypas Kauno miesto bendruoju planu yra priskirtas gyvenamajai teritorijai ir Å¡iuo metu yra rengiamas jo detalusis planas, kuriuo keičiamas sklypo naudojimo bÅ«das, nustatant gyvenamÄ jÄ paskirtį, o tokiu atveju reikėtų laikytis ne 10 (deÅ¡imties), o 15 (penkiolikos) metrų atstumo.

Taigi, Detaliojo plano sprendiniais ne tik pažeidžiamas Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų XIV skyriaus 68 punktas, bet ir užkertama galimybė panaudoti šį žemės sklypÄ pagal Kauno miesto bendrajame plane nustatytÄ paskirtį - kaip gyvenamÄ jÄ teritorijÄ . Pabrėžtina, kad jokių valstybinės žemės valdytojų sutikimų, kad numatomos sanitarinės apsaugos zonos užeitų ant valstybinės žemės, planavimo organizatorius nėra gavęs. PrieÅ¡ingai, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ne kartÄ atsisakė tenkinti tokį planavimo organizatoriaus praÅ¡ymÄ .

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, kad sanitarinės apsaugos zonos gali iÅ¡eiti už planuojamo žemės sklypo ribų tik tuo atveju, jei yra gauti gretimų žemės sklypų valdytojų sutikimai. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos konstitucinės nuosavybės teisės - be žemės valdytojo sutikimo tam tikros valdymo ir naudojimosi teisės bÅ«tų apribotos. Siekiant panaudoti Å¡iÄ valstybinę žemę gyvenamajai statybai, gyvenamasis namas galės bÅ«ti statomas tik 10 - 12 metrų atstumu nuo Å¡io Žemės sklypo ribos, o atsižvelgiant į Å¡io Žemės sklypo dydį, toks statybos apribojimas yra esminis.

Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, patikėjimo teise valdanti valstybinę žemę, turėjo bÅ«ti suinteresuota užtikrinti, kad aukciono bÅ«du tinkamoje iÅ¡nuomoti ir gyvenamajai statybai panaudoti valstybinėje žemėje, dėl privačius interesus tenkinančio naujo prekybos centro statybos nebÅ«tų iÅ¡ esmės apribotos galimybės tÄ padaryti, tačiau į šį visuomenės interesÄ atsižvelgta nebuvo. Detaliojo plano sprendiniais dėl stovėjimo aikÅ¡telės taip pat ribojamas užstatymas dalyje žemės sklypo, adresu LukÅ¡tinės g.

2. Dar kartÄ pažymėtina, jog taisyklė, kad detaliuoju planu nustatomos įvairios apsaugos zonos privalo bÅ«ti planuojamos teritorijos ribose, yra ne kartÄ pripažinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuluojamoje administracinių teismų praktikoje.Taigi rengiant Detalųjį planÄ buvo pažeisti Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu N r. 343 patvirtinto Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų XIV skyriaus 68. punkto reikalavimai, Kauno miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotose planavimo sÄ lygose numatyti reikalavimai.

Atsižvelgiant į tai, rengiant Detalųjį planÄ yra atliktas pažeidimas, sÄ lygojantis Detaliojo plano turinio prieÅ¡taravimÄ teisės aktų reikalavimams ir suformuotai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Patikslintame skunde taip pat nurodyta, kad neiÅ¡laikytas minimalus atstumas nuo atvirų automobilių stovėjimo aikÅ¡telių iki visuomeninės paskirties pastato, nenumatytos automobilių sustojimo vietos žmonėms įlipti ir iÅ¡lipti. Remiantis Aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d.

įsakymu Nr. 61 patvirtinto STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" VI skyriaus 3 dalies 3.4 punktu, minimalus atstumas nuo atvirų stovėjimo aikštelių iki visuomeninių pastatų langų, planuojant daugiau kaip 11 (vienuolika) stovėjimo vietų, privalo būti ne mažesnis kaip 10 (dešimt) metrų. Nors atstumas yra ne iki pastatų, o iki jų langų, tačiau iš eksponuotų vizualizacijų yra matyti, jog planuojamo prekybos centro vitrininiai langai yra suplanuoti prie pat stovėjimo aikštelės (akivaizdu, kad vitrininiai langai turi būti į aikštelės, iš kurios ateina klientai, pusę), t. y. nesilaikant minimalaus atstumo.

Detaliojo plano organizatorius nepagrįstai atsisakė atsižvelgti į pateiktÄ pasiÅ«lymÄ atviras automobilių stovėjimo aikÅ¡teles suplanuoti ne arčiau kaip 10 (deÅ¡imt) metrų nuo prekybinio pastato arba pakeisti statinio vizualizacijÄ taip, jog neliktų vitrininių langų ir į Detalųjį planÄ Ä¯traukti pastabÄ , jog 10 (deÅ¡imties) metrų atstumu nuo automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ribos pastate neturi bÅ«ti langų. Planavimo organizatorius, siekdamas iÅ¡vengti Å¡io jam keblaus klausimo sprendimo detaliojo planavimo metu, nurodė, kad langų iÅ¡dėstymÄ konkretizuojantys sprendiniai bus numatyti techninio projekto stadijoje.

Techninis projektas yra rengiamas remiantis detaliuoju planu, todėl Detaliajame plane leidus automobilių parkavimo aikšteles planuoti pažeidžiant STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" VI skyriaus 3 dalies 3.4 punkte nustatytus minimalius atstumus iki visuomeninių pastatų langų bei Detaliajame plane nenumačius draudimo aptariamoje pastato sienoje projektuoti langų, tai vėliau galėtų būti interpretuojama, kaip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt. v.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nr. A2-1372-05. Be to, visuomenė, nedalyvaudama techninio projekto derinimo ir svarstymo procese, neturi jokios galimybės užtikrinti, kad rengiant techninį projektÄ minėtų reikalavimų bus laikomasi. BÅ«tina atitinkamai pakoreguoti Detaliojo plano sprendinius atitinkamai atviras automobilių stovėjimo aikÅ¡teles planuojant ne arčiau kaip 10 (deÅ¡imt) metrų nuo prekybinio pastato arba į Detalųjį planÄ Ä¯traukti pastabÄ , jog 10 (deÅ¡imties) metrų atstumu nuo automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ribos pastate negali bÅ«ti langų.Detaliajame plane taip pat nenumatytos ir automobilių sustojimo vietos žmonėms įlipti ir iÅ¡lipti, kaip tai numato STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" VI skyriaus 2.8 punktas.

Planuojant prekybos centro statybÄ pažeidžiamos ir 2006 m. liepos 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2006-238 5.1 punkte nustatytos naujų statinių statybos sÄ lygos. Žemės sklypas UAB „Ladavas“, remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsniu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais, buvo ne aukciono bÅ«du iÅ¡nuomotas kaip žemės sklypas prie UAB „Ladavas“ nuosavybės teise priklausančių pastatų - benzino kolonėlės pastato. 2006 m. liepos 25 d. sudarytos valstybinės žemės sutarties 5.1 punktas nustato, kad „iÅ¡nuomotame žemės sklype gali bÅ«ti statomi tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui iÅ¡nuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo rėžimui.

Statinius ar įrenginius, kurie buvo pastatyti nesilaikant iÅ¡vardintų sÄ lygų, nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypÄ ." Valstybinė žemė buvo iÅ¡nuomota UAB „Ladavas" remiantis Žemės sklypo planu, kuriame numatytas benzino kolonėlės pastatas ir jai naudoti skirti pastatai (požeminio suskystintų dujų modulio, sandėlio). Tai reiÅ¡kia, kad žemės sklypas buvo iÅ¡nuomotas siekiant sudaryti galimybę pastatų savininkui naudoti juos pilna apimtimi pagal tiesioginę paskirtį.

Tuo tarpu pastatus įsigijęs ir valstybės žemę iÅ¡sinuomavęs savininkas neketina eksploatuoti statinių pagal jų tiesioginę paskirtį ir siekia nustatyti visiÅ¡kai kitÄ Å¾emės naudojimo pobÅ«dį bei iÅ¡sinuomotame Žemės sklype statyti prekybos centrÄ , o Valstybinės žemės nuomos sutartis nenumato galimybės statyti kitai, nei buvo iÅ¡nuomota valstybinė žemė, veiklai. Nors Valstybinės žemės nuomos sutartyje naudojimo pobÅ«dis nenurodytas, jis statomas (a) remiantis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d.

įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto „Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo bÅ«dų turinys žemės sklypų naudojimo pobÅ«džių sÄ raÅ¡as ir jų turinys" lentelės 18 punktu, kuris numato, kad žemės sklypai, kuriuose yra esami skysto ir kito kuro degalinių statiniai, priskiriami „degalinių ir autoservisų statybos" žemės naudojimo pobÅ«džiui (b) atsižvelgiant į pastatų paskirtį. Todėl laikytina, kad žemės sklype susiklostęs ir Å¡iai veiklai iÅ¡nuomotas žemės naudojimo pobÅ«dis yra „degalinių ir autoservisų statybos ir Valstybinės žemės nuomos sutartis nenumato galimybės keisti šį žemės naudojimo pobÅ«dį.

Dėl visų Å¡ių aplinkybių Detaliojo plano Patikrinimo aktas su teigiama iÅ¡vada negalėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas, o ginčijamas Tarybos sprendimas, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, negalėjo bÅ«ti priimtas. Patikslintu skundu pareiÅ¡kėjas papildomai nurodė, kad prekybos centro statybos metu paaiÅ¡kėjo naujų aplinkybių, kuriomis vadovaujantis Detaliuoju planu suplanuotÄ prekybos centrÄ planuojama neteisėtai prijungti prie lietaus kanalizacijos, nuotekas vedančios į privatų vandens telkinį, kurio savininkas nesutinka su tokiu jo vandens telkinio panaudojimu.

At kreiptas dėmesys į tai, kad planuojamoje teritorijoje nėra centralizuotos Kauno miesto lietaus (pavirÅ¡inių) nuotekų kanalizacijos. Å iÄ aplinkybę patvirtina „Kauno vandenų" raÅ¡tas, kuriame nurodyta jog „Romainių gyvenamųjų namų kvartale, Kaune, UAB „Kauno vandenys" eksploatuojamų pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų tinklų neturi". Be to, iÅ¡ Skaitmeninio žemėlapio iÅ¡traukos aiÅ¡kiai matyti, kad statomo prekybos centro gretimybėje esanti lietaus kanalizacijos linija veda į netoliese esantį vandens telkinį (kÅ«drÄ ), esantį privačiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. 1901-0284-0404, tai patvirtina ir iÅ¡trauka iÅ¡ VÄ® „Registrų centras" tvarkomo skaitmeninio kadastro žemėlapio.

Minėtas žemės sklypas, kartu su jame esančiu minėtu vandens telkiniu (kūdra) nuosavybės teise priklauso p. V. N. . Jis nėra davęs ir neketina duoti sutikimo tam, kad lietaus (paviršinės) nuotekos, susidarančios Žemės sklype adresu Medekšinės g. 10, Kaune būtu nutekinamos į jo žemės sklype esantį vandens telkinį. Dėl to kompetentingos institucijos neturėjo teisės nei derinti, nei tvirtinti tokius Detaliojo plano sprendinius, kuriuos įgyvendinti bus faktiškai neįmanoma.

Net ir tuo atveju, jeigu minėto vandens telkinio savininko sutikimas dėl lietaus nuotekų nutekinimo bÅ«tų gautas ar dėl tokių veiksmų atlikimo UAB „Ladavas“ pavyktų susitarti su kito žemės sklypo savininku, tačiau bet koks lietaus (pavirÅ¡inių) nuotekų nutekinimas į privatų objektÄ prieÅ¡tarauja Planavimo sÄ lygų 5.4 punktui, kuriame numatyta, kad „visi inžineriniai tinklai planuojami jungti prie miesto tinklu pagal inžineriniams tinklams iÅ¡duotas sÄ lygas". Planavimo sÄ lygos, kaip numato TPÄ®, yra planuojamai teritorijai taikomi specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų ir teritorijų planavimo normų reikalavimai ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, taip pat Å«kio Å¡akų plėtros programų ir strateginių dokumentų nuostatos, sÄ lygas iÅ¡duodančių institucijų reikalavimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, o Detaliųjų planų rengimo taisyklių 37 punkte įtvirtinta, jog planavimo sÄ lygų sÄ vadas galioja viso detaliojo teritorijų planavimo proceso metu.

Taigi Detalusis planas turi atitikti iÅ¡duotas planavimo sÄ lygas, o atsižvelgiant į tai, jog Romainių gyvenvietėje nėra centralizuotų miesto lietaus kanalizacijos tinklų, Detalusis planas Planavimo sÄ lygų neatitinka ir negali atitikti, todėl prieÅ¡tarauja privalomoms Detaliųjų planų rengimo taisyklėms. Konstatuotina, jog Detalusis planas negalėjo bÅ«ti tvirtinamas dar ir dėl prieÅ¡taravimo teisės aktui (TPÄ® 26 str. 3 d.). Taip pat nurodė, kad anksčiau iÅ¡nagrinėtos administracinės bylos dėl Detalaus plano Patikrinimo akto sprendimas neturi prejudicinės galios Å¡ioje byloje.PareiÅ¡kėjo atstovė teisme patvirtino patikslintame skunde iÅ¡dėstytus motyvus, nurodė, kad pareiÅ¡kėjas teisme gina vieÅ¡Ä jį interesÄ vadovaudamasi Orhuso konvencijos 9 straipsnio nuostatomis, Konvencijos I priedo, taip pat ir savo, kaip juridinio asmens teises ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies pagrindu.         Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba su skundo motyvais nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ nurodė, jog laikosi tokios pačios pozicijos kaip ir anksčiau, t. y., kad pareiÅ¡kėjas nėra tinkamas subjektas reikÅ¡ti tokio pobÅ«džio reikalavimÄ ir mano, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2011 m....nutartis tokiÄ pozicijÄ tik patvirtina. Minėtoje nutartyje LVAT, remdamasis Å¡io teismo praktika kitose administracinėse bylose nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A556-393/2010), nagrinėdamas ginÄÄ pagal visuomeninės organizacijos skundÄ , atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjas, be kita ko, teigė, jog kreipėsi į teismÄ , gindamas jį kaip organizacijÄ sudarančių narių subjektines teises ir interesus, pažymėjo, kad Å¡ių teisių ir interesų gynyba administraciniame teisme gali įgauti įvairias formas.

Toliau yra apraÅ¡omi trys skirtingi atvejai, kuriais esant asociacija gali / turi teisę kreiptis į teismÄ reikÅ¡dama atitinkamus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje, esanti situacija neatitinka nei vienos iÅ¡ LVAT apibÅ«dintų atvejų.             Visų pirma LVAT nutartyje nagrinėjamoje byloje nurodo, kad „Pirmiausia, organizacijos narių teisės ir įstatymų saugomi interesai gali bÅ«ti apginti per pareiÅ¡kėjui suteikiamus įgalinimus ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Tokioje byloje, administracinių bylų teisenos, t. y. procesiniu požiÅ«riu, organizacija veikia savo vardu (kaip pareiÅ¡kėjas), bet iÅ¡ esmės dėl kitų asmenų (tiek esančių, tiek nesančių organizacijos nariais), visuomenės (jos dalies) ar valstybės teisėms ir teisėtiems interesams galbÅ«t padaryto pažeidimo, kurio paÅ¡alinimas yra vieÅ¡ojo intereso reikalas.

Tačiau ABTÄ® 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte, taip pat 56 straipsnyje nurodyta, kad asmenų (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo) įgalinimai (teisė) ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ turi bÅ«ti nustatyti įstatyme, todėl tuo atveju, jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, asmuo neturi teisės kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, o teismas neturi pareigos nagrinėti tokio pareiÅ¡kimo“. Nagrinėjamoje byloje asociacija (t.y. Romainių bendruomenės centras) veikia kaip pareiÅ¡kėjas gindama savo narių interesus.

Teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti nustatyta įstatyme ir atitinkamai pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ , turi nurodyti kokio įstatymo pagrindu gina vieÅ¡Ä jį interesÄ . MÅ«sų nuomone, pareiÅ¡kėjas nėra tinkamas subjektas reikÅ¡ti aukščiau nurodytus reikalavimus teismui. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis nustato teisės kreiptis gynybos į teismÄ prielaidas. Å iame straipsnyje yra nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o teisė kreiptis į teismÄ Ä¯staigoms, organizacijoms, pagal Å¡io straipsnio 3 dalies 3 punktÄ yra suteikta tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nėra nurodęs Lietuvos Respublikos įstatymo, suteikiančio jam aukščiau nurodytÄ teisę realizuoti, be to skunde nėra nurodoma kokius konkrečiai valstybės ar vieÅ¡uosius interesus skundu yra siekiama apginti. Reikia turėti omenyje, kad pareiÅ¡kėjas t.y. Romainių bendruomenės centras vienija fizinius asmenis ir iÅ¡ esmės atstovauja Å¡ių fizinių asmenų privačius interesus. Pats faktas, kad pareiÅ¡kėjas detaliojo plano rengimo procese teikė pastabas, pasiÅ«lymus, savaime, mÅ«sų nuomone, nėra laikytinas pakankamu pagrindu pripažinti pareiÅ¡kėjo atitikimÄ aukščiau nurodytai imperatyviai normai.

Paminėtina tai, kad pirmojo bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas kaip kreipimosi į teismÄ pagrindÄ buvo nurodęs Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalį. Padarė iÅ¡vadÄ , kad minėtas konvencijos straipsnis, taipogi tokios teisės pareiÅ¡kėjui nesuteikia, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-39-1775-06 (publikuota 2007 m. „Administracinių teismų praktikoje" Nr.

10) pažymėjo, kad „Lietuvos Respublika 2001 m. spalio 31d. ratifikavo Orhuso konvencijÄ dėl teisės gauti informacijÄ , visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis aplinkosaugos klausimais. Konvencijos 2 straipsnio 2 dalyje reglamentuota visuomeninių organizacijų teisė, vadovaujantis nacionaliniais įstatymais, kreiptis į teismus ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ aplinkosaugos srityje. Todėl visuomeninės organizacijos, padedančios spęsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę kreiptis į administracinį teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ aplinkosaugos srityje, jeigu tai gali turėti didelį poveikį aplinkai (ABTÄ® 56 str. 1 d.).

Konvencijos I priede pateiktas sÄ raÅ¡as veiklos rūšių galinčių turėti didelį poveikį aplinkai. Darytina iÅ¡vada, kad tik dėl Å¡iame veiklos rūšių sÄ raÅ¡e iÅ¡vardintų veiklos rūšių visuomeninė organizacija gali kreiptis į teismÄ gindama vieÅ¡Ä jį interesÄ aplinkosaugos srityje ". AnalogiÅ¡kos nuostatos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir 2008 m. spalio 3 d. administracinėje byloje Nr. A-438-1661/2008, konstatuodamas, kad Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies nurodytu pagrindu gali bÅ«ti ginčijami sprendimai tik dėl potencialiai ypač didelį poveikį aplinkai galinčių turėti veiklos rūšių, tokių kaip naftos ir dujų perdirbimo įmonių veiklos.

Kadangi nagrinėjamoje byloje, ginčijamu Tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu planuojama veikla nepatenka į Konvencijos 1 priede nurodytų veiklos rūšių sÄ raÅ¡Ä (sÄ raÅ¡e nurodytos tokios veiklos rūšys kaip: energetika, metalų gamyba ir apdirbimas, žaliavų perdirbimas, chemijos pramonė ir pan.), todėl manome, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas netenkina Pirmojo atvejo reikalavimų, todėl Å¡iuo požiÅ«riu pareiÅ¡kėjas laikytinas netinkamu subjektu reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl ginčijamo tarybos sprendimo panaikinimo.Toliau atsakovas pabrėžė, kad LVAT nutartyje nagrinėjamoje byloje taip pat nurodo, kad:

„Minėtoje administracinių teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog organizacijos narių teisės ir teisėti interesai taip pat gali bÅ«ti apginti jiems administracinių bylų teisenoje dalyvaujant pareiÅ¡kėjais, tačiau įgaliojant juos atstovauti tam tikrÄ organizacija (asociacija), jei toks pavedimas neprieÅ¡tarauja teisės normoms. Å iuo atveju patys organizacijos nariai (kaip fiziniai ar juridiniai asmenys) dalyvauja byloje pareiÅ¡kėjais (procesiniu požiÅ«riu), o atitinkama organizacija yra tik procesinis jų atstovas.

Tačiau tokiu atveju teismui turi bÅ«ti pateikti atstovaujamųjų įgaliojimai, įforminti įstatymų nustatyta tvarka, kuriais atstovui pavedama veikti jų (atstovaujamųjų) vardu. Jei skundÄ (praÅ¡ymÄ ) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylÄ asmuo, skundÄ (praÅ¡ymÄ ) atsisakoma priimti (ABTÄ® 37 str. 2 d. 7 p.). Jei pastaroji aplinkybė paaiÅ¡kėja jau iÅ¡kėlus bylÄ , skundas (praÅ¡ymas) turi bÅ«ti paliekamas nenagrinėtu (ABTÄ® 103 str. 3 p.)". ApraÅ¡ytas atvejis nagrinėjamai bylai netaikytinas, kadangi pareiÅ¡kėju byloje dalyvauja ne organizacijos nariai, o pati organizacija.

Atsakovas toliau rėmėsi LVAT 2011 m.... nutartimi ir nurodė, jog „pagal ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta,  kad  skundÄ Â (praÅ¡ymÄ )  dėl  vieÅ¡ojo  ar vidaus  administravimo  subjekto  priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Å ios nuostatos taikomos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Todėl pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjas, kaip juridinis asmuo (asociacija), turi teisę kreiptis į teismÄ dėl savo, kaip juridinio asmens (asociacijos), teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo“. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas buvo nurodęs, kad gina savo privatų interesÄ , t.y. pažeistÄ subjektinę teisę. Taigi iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjas teigia, kad nagrinėjamoje byloje jis gynė(-a) savo privatų interesÄ dėl to jam pripažintina teisė kreiptis į teismÄ ABTÄ® 5 str. 1 d. ir 3d. 1 p. pagrindu.

Tačiau neaiÅ¡ku koks yra konkrečiai to pažeisto asociacijos privataus intereso (subjektinės teisės) turinys, t.y. koks asociacijos kaip juridinio asmens interesas buvo pažeistas priimant ginčijamÄ tarybos sprendimÄ . Manantis, kad bÅ«tent Å¡ios teisės turinio pareiÅ¡kėjas nepagrindė ir neįrodė. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau - Asociacijų įstatymas) 2 str. 1 d. įtvirtinta asociacijos samprata, t.y. savo pavadinimÄ turintis ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio tikslas - koordinuoti asociacijos narių veiklÄ , atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus vieÅ¡uosius interesus.

Å iÄ sÄ vokos formuluotę vertino lingvistiniu požiÅ«riu ir padarė iÅ¡vadÄ , kad ir prieÅ¡ tai nurodytas atstovavimas asociacijos narių interesams ir jų gynimas taip pat turi turėti vieÅ¡umo pobÅ«dį. Todėl teiginys, jog pareiÅ¡kėjas, teikdamas skundÄ teismui, gynė tiek asociacijos narių, tiek pačios asociacijos privačius interesus yra teisiÅ¡kai nepagrįstas. Asociacija, vadovaujantis Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, gali ginti ir atstovauti tik asociacijos narių interesus, o ne savo pačios interesus.

Vertinant asociacijos galimybę kreiptis į teismÄ ABTÄ® 5 str. 1 d. pagrindu, ginant savo pačios privatų interesÄ (pažeistÄ subjektinę teisę), mÅ«sų nuomone, turi bÅ«ti nurodytas konkretus asociacijos (t.y. jos kaip juridinio asmens, o ne jos narių) teisių pažeidimas. Jeigu tokio pačios asociacijos subjektinės teisės pažeidimo nėra, tai darytina, kad pareiÅ¡kėjas neturi teisės kreiptis į teismÄ ir Å¡iuo požiÅ«riu.Atsižvelgiant į visus aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad pareiÅ¡kėjas neturi reikalavimo teisės nagrinėjamoje byloje ir patikslintas skundas atmestinas kaip paduotas reikalavimo teisės neturinčio subjekto.Be to, atsakovas nurodė, kad nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys, kad Detaliojo plano vertinimo etape turėjo bÅ«ti atliktas planuojamos vykdyti veiklos poveikio aplinkai vertinimas pagal Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymÄ (toliau - PŪVPAVÄ®) , kadangi pareiga atlikti tokį vertinimÄ kyla iÅ¡ Saugomų teritorijų įstatymo.LR teritorijų planavimo įstatymo (toliau - TPÄ®) 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti.

Rengiant detalųjį planÄ strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymÄ turi bÅ«ti atliktas planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet jis nėra atliktas, Å¡is vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu. Vadovaujantis PŪVPAVÄ® (redakcijos galiojusios ginčijamo detaliojo plano rengimo metu) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama Å«kinė veikla, kuri dėl savo pobÅ«džio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikÅ¡mingÄ poveikį aplinkai.

Å i veikla yra įraÅ¡yta į planuojamos Å«kinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo bÅ«ti vertinamas, rūšių sÄ raÅ¡Ä (PUVPAVÄ® 1 priedas). Ginčijamu detaliuoju planu planuojama Å«kinė veikla nepatenka į planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo priedų sÄ raÅ¡us pagal kuriuos bÅ«tina atlikti planuojamos Å«kinės veiklos poveikio vertinimÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas patikslintame skunde (5 1. 5 pastraipa) sutinka su atsakovo (t.y. Kauno miesto savivaldybės) pozicija toje apimtyje, kad PŪVPAVÄ® tiesiogiai nenumatė pareigos atlikti poveikio aplinkai vertinimo atrankÄ arba poveikio aplinkai vertinimÄ rengiant ginčijamÄ detalųjį planÄ .

Tačiau pareiÅ¡kėjo nuomone atsakovas visiÅ¡kai ignoravo tai, kad Å¡iÄ pareigÄ numatė kiti teisės aktai, o bÅ«tent Saugomų teritorijų įstatymas, į kurį rengiant detalųjį planÄ visiÅ¡kai nebuvo atsižvelgta. Atsakovas su tokia pareiÅ¡kėjo pozicija nesutiko ir nurodė, kad LR Saugomų teritorijų įstatymo (redakcijos galiojusios ginčijamo detaliojo plano rengimo metu) 2 straipsnio 32 dalimi buvo nustatyta, kad saugomos teritorijos tai sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiÅ¡kiomis ribomis, turintys pripažintÄ mokslinę, ekologinę, kultÅ«rinę ir kitokiÄ vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka).

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pareigÄ atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ kildino iÅ¡ Saugomų teritorijų įstatymo 24 str. 8 d., kurioje nustatyta, kad „projektai, kurie nėra tiesiogiai susiję su Europos ekologinio tinklo „NatÅ«ra 2000" teritorijų tvarkymu, bet gali turėti neigiamÄ poveikį natÅ«ralioms buveinėms ir saugomoms augalų ir gyvÅ«nų rūšims, turi bÅ«ti įvertinti Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka". Pabrėžė, kad vertindami minėtÄ nuostatÄ pareiÅ¡kėjai padarė iÅ¡vadÄ , kad vertinimas turi bÅ«ti atliekamas jei:1)  nustatoma teritorija, kurioje egzistuoja natÅ«ralios buveinės ir saugomos augalų ir gyvÅ«nų rūšys; 2)  yra rengiamas projektas, kurio sprendiniai ir planuojama vykdyti veikla gali turėti neigiamÄ poveikį Å¡iai teritorijai.

LR aplinkos ministro 2009-11-03 įsakymu Nr. D1-654 buvo papildytas „Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sÄ raÅ¡as, skirtas pateikti Europos Komisijai", todėl lyg tai yra tenkinama pirmoji sÄ lyga, nes yra nustatyta teritorija, kurioje egzistuoja natÅ«ralios buveinės ir saugomos augalų rūšys. Nurodė, kad tokia pareiÅ¡kėjo pozicija yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir atmestina, kadangi detaliojo planavimo procesas pradėtas dar 2008 m. (planavimo sÄ lygų sÄ vadas iÅ¡duotas 2008-07-04), paskutinė vieÅ¡ojo svarstymo procedÅ«ra įvyko 2009-02-14, detaliojo plano patikrinimo aktas su teigiama iÅ¡vada iÅ¡duotas 2009-07-20, t. y. visos detaliojo plano rengimo procedÅ«ros baigtos iki pareiÅ¡kėjo minimos teritorijos (t. y.

Romainių Ä Å¾uolyno) įtraukimo į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sÄ raÅ¡Ä . Taigi vadovaujantis vienu iÅ¡ pagrindinių teisės principų lex retro non agit, Romainių Ä Å¾uolyno teritorijos įtraukimas į minėtų teritorijų sÄ raÅ¡Ä , negalėjo sukelti planavimo organizatoriui pareigos atlikinėti procedÅ«rų, kurių ginčijamo detaliojo plano rengimo metu nebuvo jokio teisinio pagrindo atlikinėti.Atsakovo nuomone, nebuvo pagrindo tenkinama ir antroji sÄ lyga, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tai, jog planuojama vykdyti veikla galėtų turėti neigiamÄ poveikį Å¡iai saugomai teritorijai.

Manantys, kad pareiÅ¡kėjo argumentai prieÅ¡tarauja vienas kitam, t. y. patikslintame skunde (6 psl.) pareiÅ¡kėjas teigė, kad detaliuoju planu suplanuotas prekybos centras (paminėtina tai, kad pats iÅ¡sireiÅ¡kimas yra ydingas, nes detaliuoju planu yra nustatomas konkretus sklypo naudojimo ir tvarkymo reglamentas, užstatymo zonos ir t.t, tačiau nėra planuojamas pats prekybos centras, prekybos centro pastatas yra planuojamas techniniu projektu, kuris derinamas ir gaunamas statybos leidimas, tačiau ne detaliuoju planu) bÅ«tų tik apie 60 metrų nutolęs nuo Romainių Ä Å¾uolyno, o po to teigiama, kad planuojama teritorija ribojasi su gamtiniu požiÅ«riu itin pažeidžiamomis vietomis.

PareiÅ¡kėjas konstatuoja faktus, pvz. ..prekybos centras <...> akivaizdžiai turės neigiamÄ poveikį", kurie iÅ¡ esmės yra tik pareiÅ¡kėjo samprotavimai bei prielaidos, tačiau nėra pagrįsti jokiais konkrečiais byloje esančiais įrodymais. Argumentai, kuriuos patikslintame skunde dėstė pareiÅ¡kėjas, yra susiję tik su aplinkinių gyventojų tariamu gyvenimo kokybės pablogėjimu, t.y. padidėjusiu triukÅ¡mo lygiu, automobilių srautais, gretimų sklypų užstatymo zonų  sumažėjimu  ir pan.,  tačiau  byloje  nėra jokių  įrodymų, pagrindžiančių galimÄ neigiamÄ poveikį saugomai teritorijai.

PareiÅ¡kėjo teiginys, jog „įgyvendinus detaliojo plano sprendinius gali bÅ«ti padaryta įtaka oro kokybei, požeminiams vandenims ir dirvožemiui" yra taip pat tik prielaida, kuri suprantama vien jau iÅ¡ pateikiamos formuluotės „gali bÅ«ti". Nurodė, kad skundas turi bÅ«ti grindžiamas konkrečiais įrodymais, patvirtinančiais pareiÅ¡kėjo teisių ar interesų pažeidimÄ , o ne subjektyviais samprotavimais. Dėl to nebuvo tenkintina ir antroji sÄ lyga dėl pareigos atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , argumentai dėl to, kad detaliojo plano rengimo metu buvo pažeista PŪVPAVÄ® 3 straipsnio 3 dalis, Saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 8 dalis ir TPÄ® 25 straipsnio 4 dalis yra atmestini kaip nepagrįsti.Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjo teiginys, kad planavimo organizatorius, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, neatliko privalomų procedÅ«rų tam, kad bÅ«tų nustatyta, ar reikia atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimÄ , yra nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas rėmėsi Planų ar programų ir planuojamos Å«kinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „NatÅ«ra 2000" teritorijoms reikÅ¡mingumo nustatymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255, 23 p. nuostata, kad „Tais atvejais, kai plano ar programos neprivaloma vertinti pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraÅ¡o 7.1 ir 7.2 punktus [9], tačiau plano ar programos įgyvendinimas bus susijęs su įsteigtomis ar potencialiomis „NatÅ«ra 2000" teritorijomis ar artima tokių teritorijų aplinka, Organizatoriai (jų pasitelkti konsultantai) užpildo Å¡io Tvarkos apraÅ¡o 1 priedo bendrÄ jÄ bei A dalis ir pateikia VSTT (raÅ¡tu ir skaitmeniniame formate) tam, kad bÅ«tų nustatytas plano ar programos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „NatÅ«ra 2000" teritorijoms reikÅ¡mingumas ir nuspręsta, ar privaloma atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimÄ ".

Å ios pareigos, pareiÅ¡kėjo teigimu, planavimo organizatorius neatliko ir tai, jo nuomone, sÄ lygoja detaliojo plano sprendinių neteisėtumÄ . IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, Romainių Ä Å¾uolynas į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sÄ raÅ¡Ä buvo įtrauktas LR aplinkos ministro 2009-11-03 įsakymu Nr. D1-654, t.y. jau pasibaigus detaliojo plano rengimo procedÅ«rai, todėl Å¡io Tvarkos apraÅ¡o nuostatos nagrinėjamu atveju planavimo organizatoriui negalėjo bÅ«ti privalomos ir juo labiau tai negali sÄ lygoti ginčijamo detaliojo plano rengimo procedÅ«ros neteisėtumo.

         Atsakovo nuomone nėra pagrindo laikyti pagrįstu pareiÅ¡kėjo motyvÄ , kad planavimo organizatorius atlikdamas tik formalų detaliojo plano sprendinių pasekmių vertinimÄ , ignoravo pagrindinius teritorijų planavimo proceso principus ir tikslus, nesudarė prielaidų užtikrinti darnų vystimÄ si, neatsižvelgė į argumentuotas suinteresuotos visuomenės pastabas bei užkirto keliÄ kompetentingai institucijai detaliojo plano tvirtinimo stadijoje priimti pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ ir dėl to Å¡is detaliojo planavimo etapas buvo įgyvendintas netinkamai, pažeidžiant TPÄ® 25 straipsnio 4 dalies.TPÄ® 25 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti.

Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau - Vertinimo tvarkos apraÅ¡as), patvirtinto LR Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 1 punktas nustato, kad Å¡io apraÅ¡o tikslas - reglamentuoti teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimÄ , kad derinančios ir tvirtinančios teritorijų planavimo dokumentų sprendinius institucijos galėtų atsižvelgti į galimas jų įgyvendinimo pasekmes ir tai užtikrintų gerÄ priimamų sprendimų kokybę.

Šio aprašo 2 punktas nustato, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimas - tai teritorijų planavimo proceso etapas, kurio metu surenkama ir analizuojama informacija, jos pagrindu įvertinamas nustatytais aspektais rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo galimas teigiamas ir (ar) neigiamas ilgalaikis ir (ar) trumpalaikis poveikis. Vertinimo tvarkos aprašo 4 punkte nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertintojai yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, rengiantys teritorijų planavimo dokumentus (planų rengėjai), taip pat pasitelkti ekspertai ir (ar) mokslo institucijos.

Atkreipė dėmesį į tai, Vertinimo tvarkos apraÅ¡e nėra nurodyta pareiga vertintojui kiekvienÄ numatomÄ poveikį pagrįsti tyrimais. Aukščiau cituotame Å¡io apraÅ¡o 2 punkte nurodyta, kad vertinimo metu surenkama ir analizuojama informacija, tuo remiantis įvertinamas galimas detaliojo plano sprendinių poveikis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra detaliai nurodyta kokia informacija ir kaip privalo bÅ«ti surinkta ir kiek iÅ¡samiai iÅ¡analizuota. PrieÅ¡ingai, yra nurodyta, kad poveikio vertinimÄ gali atlikti ir fiziniai asmenys (planų rengėjai), todėl Kauno miesto savivaldybė, kaip detalųjį planÄ tvirtinanti institucija, neturėjo pagrindo iÅ¡ detaliojo plano organizatoriaus reikalauti ekspertizėmis paremto poveikio vertinimo, kadangi to nenumato teisės aktai.

Vadovaujantis Vertinimo tvarkos apraÅ¡o 13 punktu buvo surinkta informacija apie planuojamÄ teritorijÄ ir apraÅ¡yta detaliojo plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te (T2 b. 1. 12-13) analizuojant esamÄ padėtį, teritorijos plėtros tendencijas, detaliojo plano sprendinius, trečiųjų asmenų apsaugÄ bei vadovaujantis Vertinimo tvarkos apraÅ¡o 16 punktu pateikta įvertinimo iÅ¡vadinę santrauka -Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo lentelė (T2 b. 1. 14-15).Ten įvertintas detaliojo plano sprendinių poveikis Vertinimo tvarkos apraÅ¡o 7 punkte nurodytais aspektais, t.y.

įvertintas detaliojo plano sprendinių poveikis teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai, ekonominei aplinkai, socialinei aplinkai, gamtinei aplinkai ir kraÅ¡tovaizdžiui, taip pat įvertintas siÅ«lomos alternatyvos (nestatant naujų pastatų) poveikis tais pačiais aspektais. Vertinimo tvarkos apraÅ¡o 6.2 p. nustatyta, kad galimÄ sprendinių poveikį vertina Teritorijų planavimo įstatymo 36 str. nurodyti planų rengėjai, kurie gali pasitelkti ekspertus ir (ar) mokslo institucijas, kai profesionaliam įvertinimui atlikti reikia specifinio ar kitokio pasirengimo, žinių bei įgÅ«džių.

Ši nuostata nėra imperatyvi, kadangi numatyta, kad rengėjas gali, bet neprivalo pasitelkti ekspertų kokiems nors tyrimams atlikti. Dėl to, pareiškėjo teiginiai, neva detaliojo plano sprendinių pasekmių vertinimas buvo atliktas netinkamai, yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini, kadangi nei Vertinimo tvarkos apraše, nei kituose teisės aktuose tokios prievolės numatyta nėra. Vertinimo tvarkos aprašo 2 priede yra patvirtinta Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimo lentelės forma, būtent toks dokumentas ir yra pateiktas detaliojo plano dokumentacijoje, joje pateiktas poveikio vertinimas Vertinimo tvarkos aprašo 7 p. nurodytais aspektais.

Taip pat pažymėtina tai, kad papildomai buvo atlikti teoriniai triukÅ¡mo skaičiavimai, kurių iÅ¡vadose nurodyta, jog statant detaliajame plane numatytų parametrų prekybinį pastatÄ , leistini triukÅ¡mo ribiniai dydžiai gretimuose gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje, nurodyti Lietuvos higienos normoje HN 33:2007 „Akustinis triukÅ¡mas", nebus virÅ¡yti. Aukščiau iÅ¡dėstyti argumentai pavirtina, kad detaliojo plano organizatorius tinkamai atliko poveikio aplinkai vertinimo procedÅ«ras, nustatytas Vertinimo tvarkos apraÅ¡e ir kituose teisės aktuose, todėl ir Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Toliau nurodė, kad nepagrįstas ir pareiÅ¡kėjo teiginys, kad balsuojant dėl Tarybos sprendimo buvo pažeistas Vietos savivaldos įstatymas, Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, nes posėdžio pirmininkas netinkamai vykdė savo pareigas ir nesÄ Å¾iningai suklaidino Tarybos narius dėl sprendimo, už kurį balsuojama turinio, o be to, galutinis paskelbtas Tarybos sprendimas papildytas punktu, dėl kurio Tarybos nariai apskritai nebalsavo.Nesutikdami su pareiÅ¡kėju nurodė, kad iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjas neteisingai suvokia komitetų pasiÅ«lymų reikÅ¡mę, bei juos traktuoja kaip pataisas, teikdamas, kad buvo pažeisti Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau - Reglamentas), patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-02-05 sprendimu Nr. T-60, 110.3 ir 110.4 papunkčiai.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad Komitetų pasiÅ«lymai, tarybos sprendimo projekto pataisos ir alternatyvÅ«s tarybos sprendimo projektai yra trys skirtingi dalykai. Reglamento 25 p. nustatyta, kad Komitetai sudaromi Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir iÅ¡vadoms bei pasiÅ«lymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Tarybos sprendimai ir mero potvarkiai. Komitetai pagal savo kompetencijÄ priima rekomendacinius sprendimus. Reglamentas nenumato to, kad komiteto pasiÅ«lymo turinys yra (ar galėtų bÅ«ti) tarybos sprendimo turinio sudėtinė dalis.

Nagrinėjamu atveju tarybos posėdžio darbotvarkėje buvo registruotas vienas projektas, dėl kurio buvo balsuojama tarybos posėdžio metu. Registruoto tarybos sprendimo projekto ir patvirtinto (t.y. tarybos posėdžio metu priimto) sprendimo turinys atitinka, tai patvirtina prie atsiliepimo pridedamas suderintas sprendimo projektas, kuris buvo registruotas tarybos posėdžio darbotvarkėje. Atmestini pareiškėjo argumentai, neva, nebuvo balsuojama atskirai už kažkokias tai pataisas, nes minėto tarybos posėdžio darbotvarkėje nebuvo registruota nei viena pataisa ar alternatyvus projektas (pvz. dėl detaliojo plano ne tvirtinimo), dėl kurio priėmimo / nepriėmimo būtų reikėję balsuoti.

Pažymėjo, kad tarybos nariai balsuoja už darbotvarkėje registruoto projekto patvirtinimÄ / nepatvirtinimÄ , o ne už žodinį klausimo suformulavimÄ . Tokį teiginį iÅ¡reiÅ¡kia Reglamento 112 p., kuriame nustatyta, kokius sprendimus taryba gali priimti, t. y :112.

1. pritarti sprendimo projektui be pataisų ar su jomis arba pritarti vienam iš alternatyvių sprendimo projektų; 112.

2. atidėti sprendimo projekto priėmimÄ ir pavesti Administracijai paskelbti jį vieÅ¡ai svarstyti arba grÄ Å¾inti rengėjui iÅ¡ esmės tobulinti, nurodant terminÄ ; 112.

3. padaryti svarstymo procedÅ«ros pertraukÄ , nurodant jos trukmę; 112.4. nepritarti sprendimo projektui arba pavesti parengti naujÄ , nurodant terminÄ .Visais atvejais yra kalbama apie pritarimÄ / nepritarimÄ sprendimo projektui, o ne žodiniam klausimo pristatymui. Darbotvarkėje nebuvo registruota jokių pataisų ar alternatyvių projektų, taigi buvo balsuojama už pateiktÄ projektÄ ir balsų dauguma jam buvo pritarta. Todėl atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, kad tarybos nariai balsavo už kažkokio kitokio turinio sprendimÄ , nei buvo paskelbta.Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl detaliojo plano sprendinių neteisėtumo taip be pagrindo.Visų pirma pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl leistinų triukÅ¡mo normų virÅ¡ijimo yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos triukÅ¡mo valdymo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog „Planavimo organizatoriai, planuojamos Å«kinės veiklos užsakovai, rengdami ir tvirtindami teritorijų planavimo dokumentus ir planuodami Å«kinę veiklÄ , privalo užtikrinti, kad nebus virÅ¡ijami nustatyti triukÅ¡mo ribiniai dydžiai". Atkreiptinas dėmesys, kad detaliojo plano tekstinėje dalyje, t.y. aiÅ¡kinamajame raÅ¡te yra nurodyta, kad „Pastato viduje ir iÅ¡orėje montuojami įrenginiai (jei tokie bus numatyti techniniame projekte) privalomai parenkami taip, kad jų skleidžiamo į aplinkÄ garso lygis nevirÅ¡ytų higienos normose nustatytų leistinų normų Å¡alia esančiuose gyvenamuosiuose namuose (Lietuvos higienos norma 33-1:2003 „Akustinis triukÅ¡mas.

Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje - vėliau pakeista aukščiau nurodyta Lietuvos higienos norma HN 33:2007). Sprendiniai detalizuojami techniniame projekte". Padarė iÅ¡vadÄ , kad detaliojo planavimo organizatorius įsipareigojo užtikrinti, kad nebus virÅ¡ijami triukÅ¡mo ribiniai dydžiai, t.y. įvykdė Lietuvos Respublikos triukÅ¡mo valdymo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ imperatyviÄ normÄ , ir prisiimtas įsipareigojimas įrengti triukÅ¡mo valdymo technines priemones tam, kad nebÅ«tų pažeidžiami nustatyti ribiniai triukÅ¡mo dydžiai.

Atkreipė dėmesys, kad, net ir tuo atveju, jeigu jau pastačius ir eksploatuojant objektÄ detaliajame plane nustatytas įsipareigojimas nebÅ«tų vykdomas, pareiÅ¡kėjas tokį, teisės aktų reikalavimų neatitinkantį objekto eksploatavimÄ galėtų skųsti teisės aktų nustatyta tvarka statinių eksploatavimo priežiÅ«rÄ atliekančioms institucijoms, kurios galės imtis atitinkamų poveikio priemonių, kad užtikrinti teisės aktuose nustatytų normų laikymÄ si. Nagrinėjamu metu nėra visiÅ¡kai jokio pagrindo konstatuoti, kad detaliajame plane nustatytas įsipareigojimas bus nevykdomas, todėl laikė, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniai jo tvirtinimo metu atitiko imperatyvias teisės normas, reguliuojančias triukÅ¡mo ribinių dydžių nevirÅ¡ijimo užtikrinimÄ .

Be to pažymėjo, kad detaliojo plano planavimo sÄ lygų sÄ vade nebuvo nustatytas reikalavimas atlikti projektuojamo objekto galimai sukeliamo triukÅ¡mo prognozę, Kauno visuomenės sveikatos centras detalųjį planÄ suderino ir tokiu bÅ«du patvirtino, kad detaliojo teritorijų planavimo procese keliami įsipareigojimai, susiję su triukÅ¡mo valdymu, yra visiÅ¡kai įvykdyti, o siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones dėl galimų triukÅ¡mo ribinių dydžio virÅ¡ijimo, buvo atlikti galimo triukÅ¡mo skaičiavimai (atlikti Vilniaus Gedimino technikos universitete), kurie patvirtino, kad ribiniai triukÅ¡mo dydžiai įgyvendinus visus detaliojo plano sprendinius nebus virÅ¡yti.

Detaliuoju planu yra nustatomas žemės sklypo privalomasis tvarkymo ir naudojimo režimas, todėl pats detalusis planas pareiÅ¡kėjo keliamų nuogÄ stavimų dėl galimai bÅ«simo per didelio triukÅ¡mo nesukelia. Prekybos centras bus (dabar jau yra statomas) pagal suderintÄ techninį pastato (prekybos centro) projektÄ ir iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ . Dėl to, argumentas dėl galimo triukÅ¡mo negali bÅ«ti sudarantis pagrindÄ detaliojo plano panaikinimui, kadangi detaliuoju planu yra planuojamas žemės sklypas, o ne pats pastatas ir ne pastato sprendiniai.

Atsakovo nuomone skunde nepagrįstai teigiama, kad detaliojo plano rengėjas, rengdamas detalųjį planÄ privalėjo įtraukti pastabÄ , kad 10 metrų atstumu nuo automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ribos, pastate neturi bÅ«ti langų. Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" VI sk. 3.4. p. nustatyta, jog atstumas nuo atvirų automobilių stovėjimo aikÅ¡telių iki visuomeninių pastatų langų, planuojant daugiau nei 11 stovėjimo vietų, turi bÅ«ti 10 m. rengiant detalųjį planÄ nebuvo aiÅ¡kÅ«s bÅ«simo pastato projektiniai sprendiniai (t.y. ar langai pastate bus apskritai projektuojami), todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai apie pažeidžiamus atstumus tarp pastato langų ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės tėra niekuo nepagrįsta prielaida.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo nurodytas automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įrengimo reikalavimas kaip imperatyvi norma yra nustatyta Statybos techniniame reglamente STR 2.06.01:1999 "Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos". Grafinėje detaliojo plano dalyje Å¡ios normos yra laikomasi, todėl reikalavimÄ Å¡iÄ imperatyviÄ teisės aktų normÄ perkelti į tekstinę detaliojo plano dalį yra laikė nepagrįstu, kadangi tokiu atveju detaliojo plano tekstinėje dalyje turėtų bÅ«ti perkeliami visi statybos techniniai reglamentai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys tiek teritorijų planavimÄ , tiek statybas, tačiau tokio imperatyvaus reikalavimo teisės normose, reglamentuojančiuose teritorijų planavimo procedÅ«ras, nėra įtvirtinta.

Dėl to patvirtintas detalusis planas atitinka Å¡iai imperatyviai teisės akto normai, o atitinkamai detaliojo plano organizatorius privalės laikytis Å¡ios normos realizuodamas detaliojo plano sprendinius, t.y. rengdamas techninį statinio projektÄ , gaudamas statybos leidimÄ , bei komisijai priduodamas statinį tinkamu naudoti, prieÅ¡ingu atveju aukščiau nurodytos procedÅ«ros (statybos leidimo iÅ¡davimas, statinio pripažinimas tinkamu naudoti) bÅ«tų sustabdytos dėl teisės aktuose nustatytų normų nesilaikymo.

Atkreipė dėmesį, kad detaliojo plano sudėtyje yra brėžinys SP-3 „Inžinerinė infrastruktÅ«ra ir susisiekimo komunikacijos", kuriame yra aiÅ¡kiai iÅ¡skirta visa žemės sklypo infrastruktÅ«ra ir susisiekimo komunikacijos (tame tarpe: projektuojama įvaža, naikinama įvaža, projektuojama kietoji danga, projektuojami pėsčiųjų takai ir kt).         Vertinant pareiÅ¡kėjas nuorodÄ , kad detaliuoju planu planuojant prekybos centro statybÄ pažeidžiamos 2006 m. liepos 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. Nl9/2006-238 5.1 punkte nustatytos naujų statinių statybos sÄ lygos, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nėra tas subjektas, kuris turi teisę kreiptis į teismÄ dėl trečiųjų Å¡alių, t.y. tarp UAB „Ladavas" ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos (dabar - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos) sudarytos sutarties priverstinio vykdymo.

Pagal detaliojo plano sprendinius žemės sklypas bus naudojamas komercinei veiklai, t.y. sklype bus vykdoma ta pati komercinė veikla, tik pasikeis tokios komercinės veiklos specifika (vietoje degalinės veiklos, bus vykdoma prekybos centro veikla). Ta aplinkybė, kad keičiama komercinės veiklos specifika, nesuteikia nei faktinio, nei teisinio pagrindo iÅ¡vadai, jog keičiama ir pati veikla, kuriai naudojamas žemės 10 sklypas. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių" 30.7. p. buvo nustatyta, jog „IÅ¡nuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimÄ , ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, iÅ¡skyrus Å¡ių taisyklių 30.3 punkte nurodytÄ atvejį.

Nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypÄ ". Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija 2007-05-30 yra iÅ¡davusi sutikima Nr. 24-348-(16.24) „Dėl detaliojo plano rengimo", kuriuo aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir sutiko su tuo, kad bÅ«tų rengiamas detalusis planas, kurio sprendiniai numatytų naujo pastato (prekybos centro) žemės sklype statybÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ ir Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.PrieÅ¡taraudami pareiÅ¡kėjo teiginiams dėl prekybos centro statybos metu naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, kad detaliuoju planu suplanuotÄ prekybos centrÄ planuojama neteisėtai prijungti prie lietaus kanalizacijos nuotekas vedančios į privatų vandens telkinį, kurio savininkas, neva, nesutinka su tokiu jam priklausančio vandens telkinio panaudojimu, nurodė, kad skirtingai, nei teigia pareiÅ¡kėjas, detaliuoju planu prekybos centras nesuplanuotas, juo suplanuotas teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimas, užstatymo zonos ir kiti privalomieji teritorijos tvarkymo režimai.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė niekaip negali įtakoti ginčijamo detaliojo plano teisėtumo, kadangi tokie sprendiniai kaip kanalizacijos tinklų prijungimas yra detalizuojami ir konkretizuojami pastato techninio projekto rengimo metu. Tai patvirtina ir TPĮ 23 straipsnis (Žin. 2009-12-31 Nr. 159-7205), kuriame nustatyta, kad rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas:

1) konkretus teritorijos naudojimo tipas;

2) leistinas pastatų aukštis;

3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas;

4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas;

5) statinių statybos zona;

6) užstatymo tipas (išreikštas tekstiniu apibūdinimu ir grafiškai - statinių statybos zona, statybos riba ar linija);

7) servitutai;

8) susisiekimo sistemų organizavimas. Taigi, detaliuoju planu nenustatomas konkretus inžinerinių tinklų prijungimo režimas, o rodomi preliminarÅ«s inžinerinių komunikacijų prijungimo pasiÅ«lymai, kurie detalizuojami techninio projekto metu, todėl net ir esant pareiÅ¡kėjo nurodytoms aplinkybėms jos galėtų sudaryti pagrindus ginčyti prekybos centro, esančio MedekÅ¡inės g. 10, Kaune, statybos leidimÄ , kuris iÅ¡duotas parengto techninio projekto pagrindu, o ne nagrinėjamoje byloje ginčijamÄ tarybos sprendimÄ , kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas.Nesutiko su pareiÅ¡kėjo nuomone, jog teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-160-414/2010 neturi jokios prejudicinės galios ir apskritai jokios reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai.

Minėtoje administracinėje byloje tas pats pareiÅ¡kėjas Romainių bendruomenės centras teismo prašė panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009 m. liepos 20 d. priimtÄ teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr. TP-1172, kuriuo buvo pateikta teigiama detaliojo plano patikrinimo iÅ¡vada, ir įpareigoti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ priimti naujÄ sprendimÄ - patvirtinti detaliojo plano patikrinimo aktÄ , kuriame bÅ«tų pateikta neigiama detaliojo plano patikrinimo iÅ¡vada.

Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. Dl-200 (toliau - Tikrinimo tvarkos apraÅ¡as) 14.2 punkte nurodyta, kad priežiÅ«ros institucija gali pateikti neigiamÄ iÅ¡vadÄ tuo atveju, jei nustato, kad teritorijų planavimo procedÅ«ros ir dokumento sprendiniai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų (neatlikti privalomi planavimo proceso etapai, stadijos ar procedÅ«ros, lemiančios dokumento sprendinius, dokumento sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, suklastoti ar teisės aktų reikalavimų neatitinka planavimo procedÅ«rų dokumentai).             Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ladavas“ atsiliepime į skundÄ nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo patikslintu skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir atmestinas.

           Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo nurodytas Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-485-428/2010 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-525-1470/2011 buvo panaikintas kaip neteisėtas. Taigi, pareiÅ¡kėjas, teigdamas, jog detaliojo plano sprendinių pasekmių ir planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo netinkamÄ atlikimÄ konstatavo Kauno apygardos administracinis teismas dar pirmÄ kartÄ nagrinėdamas bylÄ , remiasi panaikintu ir neteisėtu teismo sprendimu.

Be to paaiÅ¡kino, kad Saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje yra nurodyta, jog projektai, kurie nėra tiesiogiai susiję su Europos ekologinio tinklo „NatÅ«ra 2000" teritorijų tvarkymu, bet gali turėti neigiamÄ poveikį natÅ«ralioms buveinėms ir saugomoms augalų ir gyvÅ«nų rūšims, turi bÅ«ti vertinti Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka.Saugomų teritorijų įstatymas ne imperatyviai nurodo pareiga atlikti planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ projektams, kurie nėra tiesiogiai susiję su Europos ekologinio tinklo „NatÅ«ra 2000" teritorijų tvarkymu, bet gali turėti neigiamÄ poveikį natÅ«ralioms buveinėms ir saugomoms augalų ir gyvÅ«nų rūšims, o nukreipia į kitÄ teisės aktÄ -Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymÄ .

Dėl to padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginys, kad pareigÄ atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ numato Saugomų teritorijų įstatymas, yra atmestinas, nes, kaip minėta, Saugomų teritorijų įstatymas tokios pareigos nenumato, o tik nukreipia į kitÄ Ä¯statymÄ , t.y. į Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymÄ .Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, jog planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atranka bÅ«tų atlikta yra bÅ«tinos 2 sÄ lygos:1)  planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi reikalauti atsakingos institucijos, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo bÅ«tų atliekama; 2)  atsakinga institucija turi nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo bÅ«tų atliekama.Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nurodo, kad atsakinga institucija - Aplinkos ministerija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija, koordinuojanti poveikio aplinkai vertinimo procesÄ ir vykdanti kitas Å¡io įstatymo nustatytas funkcijas.

Nurodė, kad aukščiau nurodytos 2 įstatymo sÄ lygos neegzistavo, t.y.: planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai (įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ Romainių bendruomenės centrÄ ) nereikalavo atsakingos institucijos, t.y. Aplinkos ministerijos ar kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos, koordinuojančios poveikio aplinkaivertinimo procesÄ ir vykdančios kitas Å¡io įstatymo nustatytas funkcijas, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo bÅ«tų atliekama. Netgi tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai ir pasiÅ«lymai planavimo organizatoriui (UAB „Ladavas") bÅ«tų vertinami kaip reikalavimai atsakingai institucijai (nors akivaizdu, kad planavimo organizatorius negali bÅ«ti laikomas atsakinga institucija pagal Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį), jokia atsakinga institucija nenusprendė, kad tokia atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi bÅ«ti atlikta ir neįpareigojo planavimo organizatoriaus Å¡ios atrankos atlikti.

Be to 2009 m. liepos 20 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP-1172, kuriame buvo pateikta teigiama teritorijų planavimo dokumento patikrinimo iÅ¡vada, nurodyta, jog projekto rengimo, derinimo, vieÅ¡o svarstymo proceso procedÅ«rų bei teritorijų planavimo normų sÄ vado reikalavimų esminių pažeidimų nenustatyta. Patikrinimo iÅ¡vada priimta vadovaujantis Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamente 2009 m. birželio 17 d. vykusio susirinkimo metu priimtais sprendimais.Be to, Kauno apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame 2010 m. kovo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-160-414/2010, iÅ¡nagrinėjęs aukščiau nurodyto patikrinimo akto teisėtumo klausimÄ , konstatavo, kad iki skundžiamo Patikrinimo akto priėmimo, dėl parengto detaliojo plano teigiamas iÅ¡vadas pateikė (suderino be pastabų) visos planavimo sÄ lygas iÅ¡davusios institucijos ir kitos institucijos, į kurių kompetencijÄ Ä¯Ä—jo pareiÅ¡kėjo skunde keliamų klausimų patikrinimas, bei nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas, atlikdamas planavimo dokumento patikrinimÄ atitikties planavimo sÄ lygoms aspektu turėjo pagrindÄ nustatyti prieÅ¡ingai.

Kaip matyti iÅ¡ detaliojo planavimo dokumentų, rengiant detalųjį planÄ buvo laikytasi pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad detaliojo plano rengimo procese bÅ«tų pažeista pareiÅ¡kėjo ir jo narių, tarp jų gretimų su planuojama teritorija žemės sklypų savininkų, teisė žinoti apie teritorijos detalųjį planavimÄ ir galimÄ teritorijos planavimo įtakÄ pareiÅ¡kėjų teisėms ir teisėtiems interesams, arba teisė Visuomenės dalyvavimo nuostatų numatyta tvarka dalyvauti detaliojo planavimo procedÅ«rose.   Taip pat atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu akcentavo, kad skundžiamu detaliuoju planu planuojama Å«kinė veikla nepatenka į Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo priedų sÄ raÅ¡us pagal kuriuos bÅ«tina atlikti planuojamos Å«kinės veiklos poveikio vertinimÄ ir nebuvo privalu atlikti Å«kinės veiklos poveikio vertinimÄ .Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis numato, kad Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti.

Rengiant detalųjį planÄ strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymÄ turi bÅ«ti atliktas planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet jis nėra atliktas, Å¡is vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu. Saugomų teritorijų įstatymas, nei Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas tokios pareigos ginčijamo detaliojo plano atveju nenumatė, todėl manantys, kad nebėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti ir Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalies pažeidimÄ .

Apibendrintai padarė iÅ¡vadÄ , kad Saugomų teritorijų įstatymas nenumatė/nenumato pareigos atlikti planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ ginčo atveju, o tik nukreipė/nukreipia į kitÄ teisės aktÄ -Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymÄ , o skundžiamu detaliuoju planu planuojama Å«kinė veikla nepatenka į Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo priedų sÄ raÅ¡us pagal kuriuos bÅ«tina atlikti planuojamos Å«kinės veiklos poveikio vertinimÄ , o nurodytas teisinis reguliavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės reiÅ¡kia, kad dėl detaliuoju planu planuojamos Å«kinės veiklos pobÅ«džio nebuvo privalu atlikti Å«kinės veiklos poveikio vertinimÄ ;Taip pat nurodė, kad 2009 m. liepos 20 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP-1172, kuriame buvo pateikta teigiama teritorijų planavimo dokumento patikrinimo iÅ¡vada, ir kurio teisėtumÄ Ä¯sitesėjusiu sprendimu patvirtino teismas, konstatuota, kad projekto rengimo, derinimo, vieÅ¡o svarstymo proceso procedÅ«rų bei teritorijų planavimo normų sÄ vado reikalavimų esminių pažeidimų nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo teiginys, kad remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, planavimo organizatorius privalėjo atlikti planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ , tačiau tai padaryta nebuvo ir tokiu bÅ«du buvo pažeista tiek Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, tiek Saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 8 dalis, tiek ir Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Nurodė, kad nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys, jog planavimo organizatorius, nesilaikydamas Tvarkos apraÅ¡o reikalavimų, neatliko privalomų procedÅ«rų tam, kad bÅ«tų nustatyta, ar reikia atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimÄ Å½emės sklypo MedekÅ¡inės g. 10 detaliojo planavimo procesas pradėtas 2008 metais. Detaliojo plano patikrinimo aktas, kurioje buvo pateikta teigiama iÅ¡vada buvo iÅ¡duotas 2009 m. liepos 20 d. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-654, kuriuo buvo papildytas „Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų sÄ raÅ¡as, skirtas pateikti Europos Komisijai" buvo priimtas tik 2009 m. lapkričio 3 dienÄ , t.y. jau po to, kai visos žemės sklypo MedekÅ¡inės g. 10 detaliojo plano rengimo procedÅ«ros jau buvo baigtos.

Esant tokioms aplinkybėms padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo detaliojo plano rengimo metu nebuvo jokio teisinio pagrindo atlikti pareiÅ¡kėjo nurodytas procedÅ«ras.Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ladavas" su nurodytais pareiÅ¡kėjo samprotavimais nesutinka dėl detaliojo plano pasekmių vertinimo pagal Teritorijų planavimo įstatymÄ Â taip pat nesutiko. Nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 4 d. yra numatyta, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti.

Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio įvertinimÄ reglamentuoja 2004 m. liepos 16 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 920. Å io nutarimo 14 punkte yra numatyta, kad sprendinių vertintojams, atliekantiems sprendinių poveikio vertinimÄ , rekomenduojama vadovautis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo klausimynu (Å¡ios tvarkos apraÅ¡o 1 priedu), 16 punkte numatyta, kad ataskaitoje pateikiama teritorijų planavimo dokumento sprendinių (jų alternatyvų) įvertinimo iÅ¡vadinę santrauka - teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo lentelė (Å¡ios tvarkos apraÅ¡o 2 priedas).Žemės sklypo MedekÅ¡inės g. 10 detaliojo plano rengimo metu sprendinių pasekmių vertinimas buvo atliktas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 4 d. ir 2004 m. liepos 16 d.

Vyriausybės nutarimu Nr. 920, o detaliojo plano Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo lentelė atitiko visus šio Vyriausybės nutarimu keliamus reikalavimus.Pabrėžė, kad žemės sklypo Medekšinės g. 10 detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyti teiginiai dėl poveikio žmonių sveikatai bei gyvenamajai aplinkai yra paremti papildomai atliktais teoriniais triukšmo skaičiavimais, kurie buvo atlikti vadovaujantis Kauno visuomenės sveikatos centro 2009 m. kovo 9 d. teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažymos Nr. 66-17(6) išvadomis.

Minėtų skaičiavimų iÅ¡vadose nurodoma, kad Lietuvos higienos normoje HN 33:2007 „Akustinis triukÅ¡mas" leidžiamas maksimalus triukÅ¡mas aplinkiniuose namuose nebus virÅ¡ytas; transporto srautų iÅ¡metamųjų dujų NO2 koncentracijos nebus virÅ¡ijamos netgi esant mažiems vėjo greičiams Lietuvos Respublikos triukÅ¡mo valdymo įstatymo 28 str. 3 d. yra nustatyta, jog planavimo organizatoriai, planuojamos ūkinės veiklos užsakovai, rengdami  ir tvirtindami teritorijų planavimo dokumentus ir planuodami Å«kinę veiklÄ , privalo užtikrinti, kad nebus virÅ¡ijami nustatyti triukÅ¡mo ribiniai dydžiai.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡i teisės norma iÅ¡ detaliojo teritorijų planavimo proceso dalyviu reikalauja tik vieno - prisiimti įsipareigojimÄ (užtikrinti), kad nebus virÅ¡ijami triukÅ¡mo ribiniai dydžiai. Ribinius triukÅ¡mo dydžius nustato Lietuvos higienos norma HN 33:2007 „Akustinis triukÅ¡mas. TriukÅ¡mo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje", patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-07-02 Nr. V-555. Nustatyta, kad detaliojo planavimo organizatorius įsipareigoja užtikrinti, kad nebus virÅ¡ijami triukÅ¡mo ribiniai dydžiai, t.y.

įvykdytas Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 28 str. 3 d. nustatytas įsipareigojimas. Be to, papildomai prisiimtas įsipareigojimas įrengti triukšmo valdymo technines priemones tam, kad nebūtų pažeidžiami nustatyti ribiniai triukšmo dydžiai. Pareiškėjo užsakymu 2009 m. kovo 16 d. atliktų akustinio triukšmo skaičiavimų, kurie nurodo, kad skleidžiamas triukšmo lygis dėl planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio bus viršytas. Tačiau pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad skaičiavimai buvo atlikti remiantis tik sunkiasvorio transporto, stovinčio prie prekių iškrovimo-pakrovimo rampos keliamu triukšmu.

Pateiktoje ataskaitoje nėra įvertinta tai, kad planavimo organizatorius yra numatęs kompensacines priemones t.y. akustinius ekranus, siekiant nevirÅ¡yti maksimalaus Lietuvos higienos normoje HN 33:2007 „Akustinis triukÅ¡mas" leidžiamo triukÅ¡mo, todėl Å¡ie skaičiavimai nėra teisingi ir objektyvÅ«s. Å ioje situacijoje pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame 2010 m. kovo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-160-414/2010 konstatavo, kad dėl parengto detaliojo plano teigiamas iÅ¡vadas pateikė (suderino be pastabų) visos planavimo sÄ lygas iÅ¡davusios institucijos ir kitos institucijos, į kurių kompetencijÄ Ä¯Ä—jo pareiÅ¡kėjo skunde keliamų klausimų patikrinimas (2009 m. gegužės 20-21 d Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolas Nr. 40-12-SK 79/2; b.L 95-97), rengiant detalųjį planÄ buvo laikytasi pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių.Tretysis asmuo su pareiÅ¡kėjo teiginiu dėl Vietos savivaldos įstatymo bei Kauno miesto savivaldybės veiklos reglamento pažeidimo balsuojant Taryboje taip pat nesutiko.

Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama 2010 m. sausio 28 d. sprendimÄ Nr. T-22 dėl žemės sklypo MedekÅ¡inės g. 10 detaliojo plano tvirtinimo, šį klausimÄ sprendė jau trečiÄ kartÄ . Tris kartus Å¡is klausimas buvo svarstytas savivaldybės tarybos komitetuose. Žemės sklypo MedekÅ¡inės g. 10 detaliojo plano tvirtinimo klausimas sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio - laikraščiuose buvo publikuotas ne vienas straipsnis, buvo rodomi reportažai per televizijÄ . Å ios aplinkybės akivaizdžiai paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius apie neaiÅ¡kumÄ dėl kokio sprendimo turinio balsavo Tarybos nariai.

Nurodė, kad nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys, jog teikiant Tarybai tvirtinti detalųjį planÄ neiÅ¡sprendus administracinės bylos dėl Patikrino akto nuginčijimo, buvo pažeistas VieÅ¡ojo administravimo įstatymas ir Teritorijų planavimo įstatymas. Administracinėje byloje Nr. 1-160-414/2010 (buvęs bylos Nr. 1-989-414/2009), kurioje buvo ginčijamas 2009 m. liepos 20 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP-1172, PareiÅ¡kėjas buvo pateikęs teismui praÅ¡ymÄ taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - sustabdyti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009 m. liepos 20 d. priimto teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP-1172 galiojimÄ iki tol, kol bus iÅ¡nagrinėtas ginčas dėl Å¡io akto teisėtumo ir uždrausti iki to laiko priimti naujÄ patikrinimo aktÄ .

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-989-414/2009 PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl priemonių reikalavimui užtikrinti taikymo atmetė. PareiÅ¡kėjas nurodytos nutarties neskundė, ji įsiteisėjo. Kauno miesto savivaldybės tarybai priimant ginčijamÄ 2010 m. sausio 28 d. sprendimÄ Nr. T-22 dėl žemės sklypo MedekÅ¡inės g. 10 detaliojo plano tvirtinimo, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009 m. liepos 20 d. priimtas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP-1172 buvo galiojantis (jo galiojimas nebuvo sustabdytas).

Be to, detaliojo plano derinimo stadija, į kuriÄ Ä¯eina ir ginčų nagrinėjimas, buvo užbaigta, todėl Kauno miesto savivaldybės taryba pagrįstai perėjo prie kitos - tvirtinimo stadijos bei pagrįstai 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T-22 patvirtino žemės sklypo MedekÅ¡inės g. 10 detalųjį planÄ . Atsižvelgiant į tai, kad PareiÅ¡kėjas Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 4-1272 neskundė, galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad detaliojo plano derinimo stadija, į kuriÄ Ä¯eina ir ginčų nagrinėjimas, buvo užbaigta, todėl Kauno miesto savivaldybės taryba pagrįstai perėjo prie kitos - tvirtinimo stadijos bei pagrįstai 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T-22 patvirtino žemės sklypo MedekÅ¡inės g. 10 detalųjį planÄ .

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas teritorijų planavimo procesÄ (detaliojo plano teikimo bei tvirtinimo procedÅ«rÄ ) nepagrįstai sutapatina su „administracinės procedÅ«ros" sÄ voka ir daro klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo atveju buvo pažeistas VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. nustatytas draudimas tęsti administracinę procedÅ«rÄ , jei ginčas tuo pačiu klausimu yra nagrinėjamas teisme.         Tretysis suinteresuotas asmuo nesutiko ir su pareiÅ¡kėjo motyvais dėl detaliojo plano sprendinių neteisėtumo.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėstyti teiginiai, jog įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius bus virÅ¡ijamos leistinos triukÅ¡mo normos; Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nėra pėsčiųjų judėjimo schemos, nenumatytas Å¡aligatvis, nenumatytas pėstiesiems skirtas minimalus 1,5 metro atstumas tarp pastato ir automobilių parkavimo vietų; Transporto eismo organizavimas neatitinka teisės aktų reikalavimÄ ir pažeidžia Detaliojo plano rengimui iÅ¡duotas planavimo sÄ lygas;

  NeiÅ¡laikytas minimalus atstumas nuo atvirų automobilių stovėjimo aikÅ¡telių iki visuomeninės paskirties pastato, nenumatytos automobilių sustojimo vietos žmonėms įlipti ir iÅ¡lipti; Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinime neanalizuojama įtaka oro kokybei, požeminiams vandenims ir dirvožemiui ir į tai, kad netoliese planuojama steigti „NatÅ«ra 2000";  Iki Detaliojo plano tvirtinimo nebuvo atlikti Ekogeologiniai tyrimai;  Detaliuoju planu planuojant prekybos centro statybÄ pažeidžiamos 2006 m. liepos 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2006-238 5.1 punkte nustatytos naujų statinių statybos sÄ lygos buvo nagrinėjami administracinėje byloje Nr. 1-160-414/2010, kurioje pareiÅ¡kėjas ginčijo 2009 m. liepos 20 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr. TP-1172, kuriuo buvo pateikta teigiama žemės sklypo MedekÅ¡inės g. 10, Kaune, detaliojo plano iÅ¡vada. 2010 m. kovo 15 d.

Kauno apygardos administracinis teismas Å¡ioje byloje priėmė sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl 2009 m. liepos 20 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP-1172 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstÄ , o pareiÅ¡kėjas 2010 m. kovo 15 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-160-414/2010 neskundė, sprendimas yra įsiteisėjęs.         Tretysis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiÅ¡kėjui naujai tapus žinoma aplinkybės, jog detaliuoju planu suplanuotÄ prekybos centrÄ numatyta prijungti ne prie centralizuotos Kauno miesto lietaus kanalizacijos, o prie kolÅ«kinio lietaus kanalizacijos tinklo, vedančio nuotekas į privatų vandens telkinį, kurio savininkas nesutinka su tokiu jo vandens telkinio panaudojimu, vertinimu.

Nurodė, kad žemės sklypo Medekšinės g. 10 detaliajame plane (brėžinys Nr. SP-3; inžinerinė infrastruktūra; punktas Nr. 1 „Lietaus kanalizacijos tinklai") numatyta, kad „Lietaus kanalizacijos tinklai prijungiami prie centralizuotų tinklų. Sprendimai detalizuojami techninio projekto stadijoje". Techniniame projekte matyti, kad lietaus kanalizacijos tinklas yra prijungtas prie lietaus kanalizacijos šulinio, kuris toponuotraukoje (suderintoje su kompetentingomis institucijomis) pažymėtas Nr. 218.

Sis Å¡ulinys yra Å¡alia apie 3-4 metrai nuo sklypo ribos, kuriame suprojektuotas prekybos paskirties pastatas. Kompetentingų institucijų patvirtintoje ir galiojančioje toponuotraukoje Å¡is Å¡ulinys ir lietaus kanalizacijos rasa parodyti. Pažymėtina, kad techninio projekto sprendiniai apima tik žemės sklypÄ , kuriame suprojektuotas prekybos paskirties pastatas, ir besiribojančius kaimyninius žemės sklypus. Toliau esančios teritorijos techniniame projekte nenagrinėjamos. Taip pat pažymėtina, kad lietaus kanalizacijos Å¡ulinys Nr. 218 yra valstybinėje žemėje.

Techninio projekto inžinerinių tinklų suvestinis planas yra suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriumi.Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ladavas“ padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas Romainių bendruomenės centras neturėjo ir neturi teisės kreiptis su skundu į teismÄ dėl detaliojo plano panaikinimo, kadangi pareiÅ¡kėjas nenurodė ir neįrodė, kokias pareiÅ¡kėjo, kaip asociacijos, subjektines teises pažeidžia ginčijamas sprendimas ir juo patvirtintas detalusis planas.

PareiÅ¡kėjas neatstovauja visos Romainių bendruomenės interesams, o prieÅ¡ingai - veikia prieÅ¡ didesnės dalies bendruomenės interesus, bei neturi teisės kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo pagal Orhuso konvencijÄ .Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teisme palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė skundÄ atmesti.        Skundas netenkintinas.        Nustatyta, kad 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr.T-22 „Dėl žemės sklypo MedekÅ¡inės g.10 detalaus plano patvirtinimo“ Kauno miesto savivaldybės taryba ( toliau-Taryba) patvirtino 2866 kv.m.

žemės sklypo MedekÅ¡inės g.10, Kaune detalųjį planÄ (T.1., b.l.23). Nustatyta žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirties-kitos paskirties žemė, naudojimo bÅ«das-komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobÅ«dis –prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos.PareiÅ¡kėjas ginčijo šį sprendimÄ motyvuodamas tuo, kad pažeistos Å¡io detaliojo plano procedÅ«ros teikiant jį ir tvirtinant Taryboje bei paties detaliojo plano sprendiniai neteisėti.

Tai reiÅ¡kia, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo ( toliau-TPÄ®) 25 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ginčas kilo teritorijų planavimo proceso baigiamojoje stadijoje, t.y. jo tvirtinimo etape. Detaliojo plano sprendiniai turi neprieÅ¡tarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialių žemės naudojimo sÄ lygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip[ pat specialiųjų planų ( iÅ¡skyrus žemės reformos žemėtvarkos projektams, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams( TPÄ® 26 str.3d.).  PareiÅ¡kėjas savo reikalavimus sieja su tuo, kad patvirtinus žemės sklypo MedekÅ¡inės g.10 detalųjį planÄ naujo 1000 kv.m. ploto prekybinio pastato statybai, bus pažeistas Romainių bendruomenės interesas į darniÄ , saugiÄ , Å¡variÄ ir ramiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Romainių mikrorajone.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas siekia apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ bei savo, kaip juridinio asmens subjektines teises, gindamas bendruomenės narių interesus. Atsakovas savo pozicijÄ grindė teiginiais, kad pareiÅ¡kėjas neturi reikalavimo teisės Å¡ioje administracinėje byloje, kadangi nėra teisiÅ¡kai įgaliotas atstovauti piliečių, kurių teisės pažeistos, be to neturi teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ bei neįrodė, kaip patvirtinto detaliojo plano sprendiniai pažeis jo, kaip juridinio asmens teises.  Romainių bendruomenės centras ( teisinė forma-asociacija) įregistruota 2004 m. rugpjūčio 3d., Registracijos pažymėjimo Nr.001044.

Vadovaujantis Romainių bendruomenės centro įstatų 7 punktu, bendruomenės centras gali ginti gyventojų teises, teikti , esant galimybėms ir poreikiui, jiems reikalingÄ teisinę paramÄ ( T.2, b.l.176).   Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr.A(556)-393/2010 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi konstatavo, kad visuomeninei organizacijai kaip pareiÅ¡kėjui ginant jÄ kaip organizacijÄ sudarančių narių subjektines teises ir interesus, teisminė gynyba administraciniame teisme gali įgauti įvairias formas.

Nurodė, kad vis pirma tokia teisė suteikiama per įgalinimus ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Tokioje situacijoje procesiniu požiÅ«riu organizacija veikia kaip pareiÅ¡kėjas savo vardu, tačiau iÅ¡ esmės kitų asmenų ( tiek esančių, tiek nesančių organizacijos nariais), visuomenės ar valstybės teisėms ir teisėtiems interesams. Tačiau vadovaujantis ABTÄ® 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei 56 straipsniu tokie asmenų įgalinimai ( ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ) turi bÅ«ti nustatyti įstatymais.

Jeigu tokia teisė nesuteikta, asmuo neturi teisės kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo Kitu atveju organizacijos nariai patys dalyvauja administracinės bylos procese kaip pareiÅ¡kėjai, o atitinkama organizacija yra tiks procesinis jų atstovas. Tačiau tokiu atveju teismui turi bÅ«ti pateikti atstovaujamųjų įgaliojimai, įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad vadovaujantis ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalimi kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė.

ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalies pagrindu skundÄ dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo( neveikimo) gali paduoti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Tai reiÅ¡kia, kad visuomeninė organizacija ( asociacija) kaip juridinis asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ Â dėl savo kaip juridinio asmens ( asociacijos) teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo. IÅ¡ bylos duomenų (posėdžio protokolo) matyti, kad 2010 m. kovo 3d. Romainių bendruomenės centro tarybos posėdžio metu nutarta ginčyti 2010 m. sausio 28 d.

Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr.T-22, kuriuo patvirtintas žemės sklypo MedekÅ¡inės g.10 detalusis planas ( T.3, b.l.121). Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas savo patikslintame skunde nurodė, kad kreipdamasis į teismas kad bÅ«tų apginti bendruomenės centro narių teisės, gina vieÅ¡Ä jį interesÄ vadovaudamasis Konvencijos dėl teisės gauti informacijÄ , visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais ( toliau- Orhuso konvencijos) 9 straipsniu.

PareiÅ¡kėjo atstovė teisme nurodė, kad taip pat vadovaujasi iÅ¡ Å¡ios Konvencijos I priedo iÅ¡plaukiančia nuostata, kad jeigu pagal nacionalinius įstatymus Å«kinei veiklai turi bÅ«ti numatytas poveikio aplinkai vertinimo procedÅ«ra, kurioje teisė dalyvauti suteikiama ir visuomenei, todėl pareiÅ¡kėjas gali ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Kaip minėta, ABTÄ® 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte bei 56 straipsnyje nurodyta, kad asmenų įgalinimai ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ turi bÅ«ti nustatyti įstatyme.

Byloje ginčas kilo dėl teritorijų planavimo teisinių santykių. Visuomeninės organizacijos (asociacijos) teisinį statusÄ apibÅ«dinantis Asociacijų įstatymas bei bylos ginčo teisinius santykius reguliuojantis Teritorijų planavimo įstatymas, taip pat kiti Lietuvos Respublikos įstatymai asociacijai ( Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjui) kreiptis į teismÄ , taip pat nagrinėjimo teismuose metu nesuteikė teisės ginti vieÅ¡ojo intereso skundžiant sprendimÄ dėl detaliojo plano patvirtinimo. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ Å¡iuo aspektu grindžia Orhuso konvencijos 9 straipsnio nuostatomis.

Minėtoje 2010 m. gruodžio 9d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės kolegijos nutartyje nurodyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomai pozicijos, kad Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalis atitinkamais atvejais gali suteikti teisę visuomeninei organizacijai kreiptis į teismÄ Â dėl vieÅ¡o intereso gynimo ir tai galima tais atvejais, kai ji taikoma tik sprendiniams, veiksmams ar neveikimui, patenkančiam į Konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį. Konvencijos 6 straipsnis taikytinas priimant sprendimus, ar leisti Konvencijos I priede iÅ¡vardytas planuojamos veiklos rūšis bei vadovaujantis nacionaline teise, sprendimams dėl I priede neiÅ¡vardytų planuojamų veiklos rūšių, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ginčijamo detaliuoju planu numatyta Å«kinė veikla į Konvencijos I priede iÅ¡vardytas veiklos rūšis nepatenka. Tačiau į Konvencijos I priedo 20 dalies bei Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies a punkto bei Konvencijos 9 straipsnio 2 dalies veikimo sritį gali patekti ir tokia veikla, kuriai pagal nacionalinę teisę numatyta poveikio aplinkai vertinimo procedÅ«ra ir dalyvauti joje suteikiama teisė visuomenei. Ä® bylÄ nėra pateikta duomenų, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais patvirtintų, kad detaliuoju planu nustatyto planuojamo komercinės paskirties pastato ( prekybos centro) bÅ«sima veikla turėtų didelį poveikį aplinkai.  PareiÅ¡kėjas savo pozicijÄ grindė motyvu, kad detaliojo plano vertinimo etape turėjo bÅ«ti atliktas planuojamos vykdyti veiklos poveikio aplinkai vertinimas pagal Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymÄ ( toliau tekste-PŪVPAVÄ®) bei Saugomų teritorijų įstatymÄ .

Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numato, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Planuojama Å«kinė veikla, kuri dėl savo pobÅ«džio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikÅ¡mingÄ Â poveikį aplinkai, turi bÅ«ti įraÅ¡yta Å¡io įstatymo priedų sÄ raÅ¡us. Ä® PŪVPAVÄ® priedÄ Nr.1 „Planuojamos Å«kinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo bÅ«ti vertinamas, rūšių sÄ raÅ¡as“ ir priedÄ Nr.2 „Planuojamos Å«kinės veiklos, kuriai turi bÅ«ti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sÄ raÅ¡as“ detaliuoju planu numatoma Å«kinė veikla nėra įtraukta, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios teisės normos planuojamai Å«kinei veiklai privalomo poveikio aplinkai vertinimo nenumatė. Be to pareiÅ¡kėjas savo pozicijÄ dėl privalomo poveikio aplinka vertinimo grindžia ir Saugomų teritorijų įstatymu.

Ä®statymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad projektai, kurie nesusiję tiesiogiai su Europos ekologinio tinklo „NatÅ«ra 2000“ teritorijų tvarkymu, bet gali turėti neigiamÄ poveikį natÅ«ralioms buveinėms bei saugomų augalų ir gyvÅ«nų rūšims, turi bÅ«ti įvertinti PŪVPAVĮ nustatyta tvarka. Lietuvos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr.D1-654 Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sÄ raÅ¡as, skirtas pateikti Europos Komisijai ir į jį įtrauktas Romainių Ä Å¾uolynas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad detaliojo plano rengimo metu detaliojo plano organizatoriams buvo žinoma apie ketinimÄ Romainių Ä Å¾uolynÄ Â Ä¯traukti potencialių „NatÅ«ra 2000“ sÄ raÅ¡Ä ir nors plano ribos ir Ä Å¾uolyno ribos nesiliečia, tačiau atstumas tarp jų santykinai nedidelis. Dėl to ir turėjo bÅ«ti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, kadangi planuojama Å«kinė veikla turės neigiamÄ poveikį aplinkai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad detaliojo plano rengimo procesas pradėtas 2008 m. liepos 4d.iÅ¡duodant planavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , plano vieÅ¡as svarstymas baigtas 2009 m. vasario 14d., detaliojo plano patikrinimo aktas suraÅ¡ytas 2009 m. liepos 9d.. Tai reiÅ¡kia, kad teritorijų planavimo procesas įvyko ir pasibaigė dar iki Romainių Ä Å¾uolynÄ priskiriant 2009 m. lapkričio 3d.

„NatÅ«ra 2000“ sÄ raÅ¡o teritorijai, todėl pritartina atsakovo pozicijai, kad detaliojo plano rengėjai neturėjo įstatyminės pareigos atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ . Dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad planavimo procese turėjo bÅ«ti atliktas strateginių pasekmių aplinkai vertinimas, kaip tai nustatyta Planų ar programų ir planuojamos Å«kinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „NatÅ«ra 2000“ teritorijoms reikÅ¡mingumo nustatymo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d įsakymu Nr.D1- 255, kadangi Romainių Ä Å¾uolynas, kuris net nesiliečia su detaliuoju planu pažymėto sklypo ribomis ( T.2., b.l.44), jau atlikus visas detaliojo plano parengiamaisiais procedÅ«ras, buvo įtrauktas į „NatÅ«ra 2000“ sÄ raÅ¡Ä .

Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo 7 straipsnyje numatytas poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos Å«kinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „NatÅ«ra 2000“ teritorijoms ir kai atsakinga institucija nustato, kad Å¡is poveikis gali bÅ«ti reikÅ¡mingas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tokių aplinkybių nenustatyta. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas kaip asociacija neturi teisės ginti vieÅ¡ojo intereso, kadangi tai nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, o Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis savo pozicijÄ grindė be pagrindo, kadangi nebuvo privaloma atlikti poveikio aplinkai procedÅ«ra.Be nurodytų motyvų, pareiÅ¡kėjas priimtų sprendimų neteisėtumÄ grindė nurodydamas teisės normų pažeidimus ir juos suskirstė į dvi grupes.

Tai Detaliojo plano sprendiniai, kurie pažeidžia bendruomenės narių interesus ir neteisėtos procedÅ«ros, kurios buvo vykdomos tvirtinant detalųjį planÄ Kauno miesto savivaldybės taryboje. Nurodė, kad įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius bus virÅ¡ijamos leistinos triukÅ¡mo normos; detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nėra pėsčiųjų judėjimo schemos, nenumatytas Å¡aligatvis, nenumatytas pėstiesiems skirtas minimalus 1,5 metro atstumas tarp parstato ir automobilių parkavimo vietų; transporto eismo organizavimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia Detaliojo plano rengimui iÅ¡duotas planavimo sÄ lygas; neiÅ¡laikytas minimalus atstumas nuo atvirų automobilių stovėjimo aikÅ¡telių iki visuomeninės paskirties pastato, nenumatytas automobilių sustojimo vietos žmonėms įlaipinti ir iÅ¡laipinti; pažeistas 2006 m. liepos 25 d valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.N19/2006-238 5.1 punkte nustatytos naujų statinių statybos sÄ lygos; suplanuotÄ prekybos centrÄ planuojama neteisėtai prijungti prie lietaus kanalizacijos, nuotekas nuvedant į privatų vandens telkinį.

 Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Romainių bendruomenės centras 2009 m. rugsėjo 9d. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ ir prašė panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009 m. liepos 20 d. priimtÄ teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr.TP-1172. Å iuo aktu pateikta teigiama detaliojo plano MedekÅ¡inės g.10, Kaune iÅ¡vada. Savo pozicijÄ dėl Detaliojo plano sprendinių neteisėtumo pareiÅ¡kėjas grindė tais pačiais aukščiau nurodytais motyvais, kaip ir Å¡iame patikslintame skunde, iÅ¡skyrus argumentÄ dėl nuotekų nuvedimÄ Ä¯ privatų vandens telkinį.

Å is teritorijų planavimo dokumentas ( aktas) užbaigė detaliojo plano rengimo stadijÄ ir buvo pereinama į tvirtinimo etapÄ . Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. įsiteisėjusiu sprendimu atmetė pareiÅ¡kėjų skundÄ ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai nepagrįsti, detalaus planavimo sprendiniai neprieÅ¡tarauja teisės normoms. ( administracinė byla Nr.I-160-414/2010). Dėl to darytina iÅ¡vada, kad pakartotinai nagrinėti tuos pačius motyvus nėra pagrindo, kadangi ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusius teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

PareiÅ¡kėjas savo patikslintame skunde taip pat nurodė, kad kreipėsi į teismÄ gindamas bendruomenės narių interesus ir tuo pačiu savo kaip asociacijos interesus. Kaip minėta, organizacijos vykdoma savo narių subjektinių teisių ir interesų gynyba administraciniame teisme gali įgautu įvairias formas. Be vieÅ¡o intereso gynimo, organizacijos narių teisės ir teisėti interesai gali bÅ«ti apginti jiems patiems kreipiantis į teismÄ ir dalyvauti administraciniame procese kaip pareiÅ¡kėjai.

Organizacija Å¡iuo požiÅ«riu gali bÅ«ti tik procesinis jų atstovas, tačiau turi bÅ«ti pateikti atstovaujamųjų įgaliojimai, kuriais atstovui pavedama veikti atstovaujamųjų vardu ir tai turi bÅ«ti įforminta įstatymų nustatyta tvarka. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas yra tik vienas, t.y. juridinis asmuo ( asociacija)-visuomeninė organizacija Romainių bendruomenės centras. Å ioje situacijoje darytina iÅ¡vada, kad Romainių bendruomenės nariai kaip fiziniai asmenys į teismÄ nesikreipė, todėl skundÄ Â suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylÄ asmuo (ABTÄ® 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas).Kaip minėta, ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies pagrindu juridinis asmuo, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas Romainių bendruomenės centras ( asociacija) gali kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas.

Tai reiÅ¡kia, kad teisminė gynyba taikoma tokiems asmenims, kurie įrodo, jog bÅ«tent jo kaip juridinio asmens subjektinės teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo kaip asociacijos teisės pažeidžiamos pažeidžiant jos narių teises. Tai motyvuoja Romainių bendruomenės centro įstatų 6, 7 punktų nuostatomis, numatančiomis įsipareigojimÄ rÅ«pintis bendrovės narių, jų Å¡eimų bei kitų gyventojų gėrove ir ginti gyventojų teises, teikti, esant galimybėms ir poreikiui, jiems reikalingÄ teisinę pagalbÄ .

Iš šios nuostatos darytina išvada, kad čia numatyta galimybė asociacijai pasinaudoti procesinio atstovavimo institutu, kuomet bendrijos nariai patys kreipėsi teisminės gynybos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kuriais pagrįstų aplinkybes, kad Detaliojo plano sprendiniai ir jo svarstymas bei tvirtinimas Kauno miesto savivaldybės taryboje, naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl nuotekų kanalizacijos pažeidė jo kaip juridinio asmens subjektines teises. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, pareiškėjo Romainių bendruomenės centras skundas atmestinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.1d.1p.

 n u t a r ė :  PareiÅ¡kėjo Romainių bendruomenės centro skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Per Kauno apygardos administracinį teismÄ arba tiesiai. Teisėjai                                                                                                     Kęstutis Gudynas                                                                                                                   Janina Vitunskienė                                                                                                                   Rimantas Giedraitis Â