Lithuanian court dismisses planning association's appeal as it lacks standing to sue for members' rights.
Legislator summary
AI generatedThe Kaunas District Administrative Court dismissed the appeal filed by the Romainiškės Community Center against the city council's detailed plan approval. The plaintiff argued that the plan violated its members' rights, but the court found no evidence linking the plan's specifics to the association's own legal interests. Consequently, the court ruled that the association could not act as a representative for its members in this administrative proceeding.
Legislator headnote
AI generatedAdministracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 7 punktas; juridinis asmuo gali teisti tik dėl savo subjektinių teisės ar interesų pažeidimo, o ne narių teisių.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-361-353/12. Proceso Nr. 3-62-3-00138-2010-9                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 14.3; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 26 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų KÄstuÄio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Rimanto GiedraiÄio ir Janinos VitunskienÄs, sekretoriaujant Sonatai Rimkutei,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjo atstovei advokatei A.
M.,atsakovo atstovei N. Ž.,treÄiojo suinteresuoto asmens UAB âLadavasâ atstovui advokatui L. M.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo Romainių bendruomenÄs centro skundÄ Â atsakovei Kauno miesto savivaldybÄs tarybai, tretieji suinteresuotieji asmenys UAB âLadavasâ ir ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dÄl sprendimo panaikinimo,                                     n u s t a t Ä:
PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ ir patikslintame skunde (b.l. 94-116) praÅ¡Ä panaikinti Kauno miesto savivaldybÄs tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimÄ Nr. T-22 dÄl žemÄs sklypo MedekÅ¡inÄs g. 10 detaliojo plano patvirtinimo.PareiÅ¡kÄjas patikslintame skunde nurodÄ, jog Kauno miesto savivaldybÄs taryba (toliau - Taryba) 2010 m. sausio 28 d. priÄmÄ sprendimÄ Nr. T 22 dÄl žemÄs sklypo MedekÅ¡inÄs g. 10 detaliojo plano tvirtinimo (toliau - Tarybos sprendimas), kuris yra neteisÄtas, nepagrįstas ir privalo bÅ«ti panaikintas.
Patikslintame skunde pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad 2008 m. liepos 4 d., iÅ¡davus planavimo sÄ lygų sÄ vadÄ detaliojo planavimo dokumentui rengti buvo pradÄtas rengti žemÄs sklypo, esanÄio adresu MedekÅ¡inÄs g. 10, Kaunas, unikalus Nr. 1901-0284-0001, kadastrinis Nr. 1901/0284:1 (toliau - ŽemÄs sklypas), detalusis planas (toliau - Detalusis planas).PareiÅ¡kÄjas, vadovaudamasis VisuomenÄs dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatomis, 2009m. vasario 3 d. pateikÄ planavimo organizatoriui UAB âLadavasâ planavimo pasiÅ«lymÄ dÄl rengiamo Detaliojo plano sprendinių.2009 m. vasario 18 d. atsakymu planavimo organizatorius UAB âLadavasâ į pateiktÄ planavimo pasiÅ«lymÄ atsižvelgti atsisakÄ.
Manydamas, kad planavimo organizatoriaus atsisakymas atsižvelgti į pateiktas pastabas yra -nepagrįstas, o Detaliojo plano sprendiniai yra neteisÄti ir todÄl keistini, 2009 m. kovo 19 d. Romainių bendruomenÄs centras kartu su pareiÅ¡kÄjais, fiziniais asmenimis, padavÄ Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai, kaip valstybinÄ teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ vykdanÄiai institucijai, skundÄ dÄl planavimo organizatoriaus UAB âLadavasâ atsisakymo atsižvelgti į pasiÅ«lymus dÄl ŽemÄs sklypo Detaliojo plano sprendinių.
Be to, 2009 m. gegužÄs 20 d. PareiÅ¡kÄjas planavimo organizatoriui UAB âLadavasâ pateikÄ papildomus pasiÅ«lymus dÄl ŽemÄs sklypo Detaliojo plano Å iais pasiÅ«lymais planavimo organizatoriui buvo nurodyti galimi alternatyvus teritorijos plÄtros variantai, kuriems pritartų Romainių bendruomenÄ.Planavimo organizatorius UAB âLadavasâ į papildomus pasiÅ«lymus atsakÄ 2009 m. gegužÄs 26 d. raÅ¡tu, kuriuo atsisakÄ atsižvelgti į galimus alternatyvius teritorijos plÄtros variantus, kurie galÄtų bÅ«ti įgyvendinti nepažeidžiant teisÄs aktų reikalavimų. 2009  m. birželio 17 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijoje atliekant Detaliojo plano valstybinÄ teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ Ä¯vyko anksÄiau minÄto 2009 m. kovo 19 d. skundo dÄl rengiamo ŽemÄs sklypo Detaliojo plano nagrinÄjimas ir 2009 m. liepos 8 d. raÅ¡tu Nr. 4-1272 Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija atsakÄ Ä¯ pareiÅ¡kÄjo skundÄ . Šiuo atsakymu atsisakyta įpareigoti planavimo organizatorių UAB âLadavasâ iÅ¡taisyti Detaliojo plano trÅ«kumus.
Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija 2009 m. liepos 20 d. priÄmÄ teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr. TP-1172 (toliau - Patikrinimo aktas), kuriuo pateikÄ teigiamÄ Detaliojo plano patikrinimo iÅ¡vadÄ . PareiÅ¡kÄjas aktyviai dalyvavo visame Detaliojo plano rengimo procese, teikÄ pastabas, pasiÅ«lymus, taÄiau nei Detaliojo plano planavimo organizatorius, nei Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, tikrindama Detalųjį planÄ , į Å¡ias pastabas neatsižvelgÄ. DÄl to pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ dÄl Patikrinimo akto panaikinimo ir įpareigojimo priimti naujÄ sprendimÄ - patvirtinti Detaliojo plano Patikrinimo aktÄ .
PareiÅ¡kÄjo skundas buvo priimtas ir jį iÅ¡nagrinÄjus jau minÄtoje administracinÄje byloje Nr. 1-160-414/2010m. kovo 15 d. buvo priimtas pareiÅ¡kÄjui nepalankus sprendimas. Teismas Å¡ioje byloje vertino tik Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos atlikto Detaliojo plano projekto patikrinimo teisÄtumÄ , taÄiau ne paties Detaliojo plano sprendinių teisÄtumÄ , neatsižvelgÄ Ä¯ pareiÅ¡kÄjo pateiktus Detaliojo plano neteisÄtumÄ pagrindžianÄius argumentus. DÄl to pareiÅ¡kÄjas Å¡ioje nagrinÄjamojoje byloje remiasi jau anksÄiau iÅ¡dÄstytais argumentais, pagrindžianÄiais paties Detaliojo plano sprendinių neteisÄtumÄ .          Nepaisant minÄto Patikrinimo akto apskundimo ir jo bylos nagrinÄjimo teisme, ŽemÄs sklypo nuomininkas UAB âLadavasâ įvairiausiomis priemonÄmis siekÄ, kad bÅ«tų patvirtintas Detalusis planas PirmÄ kartÄ Detalusis planas buvo teikiamas tvirtinti 2009 m. spalio 15 d.
Tarybos posÄdyje sprendimu Nr. T-536. PrieÅ¡ šį Tarybos posÄdį Romainių bendruomenÄs centras kreipÄsi į Kauno miesto tarybos narius, praÅ¡ydamas netvirtinti Detaliojo plano. Romainių bendruomenÄ nurodÄ, jog planas neturÄtų bÅ«ti tvirtinamas tiek dÄl nepakankamai suderintų UAB âLadavasâ bei vietos bendruomenÄs interesų (Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (toliau - TPÄ®) 3 str. 2 ; 7 p.), tiek dÄl Detaliojo plano sprendinių, grubiai pažeidžianÄių teisÄs aktus (TPÄ® 26 str. 3 d.).
Romainių bendruomenÄs centro atstovai aktyviai dalyvavo ir pasisakÄ Kauno miesto savivaldybÄs komitetų posÄdžiuose ir Tarybos posÄdžiuose,  kuriuose buvo svarstomas Detaliojo plano tvirtinimo klausimas. Matydami PareiÅ¡kÄjo argumentų pagrįstumÄ Tarybos nariai nepritarÄ sprendimui dÄl Detaliojo plano tvirtinimo.AntrÄ kartÄ Detalusis planas buvo teikiamas tvirtinti 2009 m. lapkriÄio 5 d., kuomet Tarybai buvo teikiamas tvirtinti sprendimas Nr. TP-14, kuriuo buvo bandoma patvirtinti Detalųjį planÄ taÄiau Tarybos nariai ir vÄl pagrįstai nepritarÄ Detaliojo plano patvirtinimui.
TreÄiÄ kartÄ pateikus tvirtinti Detalųjį planÄ jis buvo patvirtintas skundžiamu 2010 m. sausio 28 dienos Tarybos sprendimu. Å is Tarybos sprendimas yra naikintas dÄl to, jog jį priimant buvo pažeisti teisÄs aktų reikalavimai, nesilaikyta sprendimų priÄmimo Tarybos posÄdyje nustatytos procedÅ«ros, bei dÄl paties Detaliojo plano sprendinių neteisÄtumo. Visus tris kartus tvirtinti buvo teikiamas tas pats Detalusis planas - Detaliojo plano sprendiniai nebuvo nei koreguojami, nei taisomi. PažymÄtina aplinkybÄ, kad statybos pagal ginÄijamÄ Detalųjį planÄ yra įpusÄtos, bet dar nebaigtos, todÄl jau dabar natÅ«roje galima pamatyti, kaip milžiniÅ¡kas prekybos centro tÅ«ris, pastatytas prieÅ¡ individualių namų langus, paveikÄ artimiausio kvartalo gyventojų gyvenimo sÄ lygas ir gamtinÄ aplinkÄ .
Kauno miesto apylinkÄs teisme yra nagrinÄjama kita su Å¡iuo procesu susijusi byla - dÄl statybos leidimo panaikinimo bei neteisÄtos statybos padarinių Å¡alinimo. Kadangi Detaliojo plano neteisÄtumas ir statinio projekto, pagal kurį iÅ¡duotas statybos leidimas, kildinamas iÅ¡ tų paÄių pažeidimų, teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai Å¡ioje byloje turÄs reikÅ¡mÄs ir sprendžiant bylÄ dÄl statybų teisÄtumo. PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodÄ, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 89 straipsnyje yra numatyti trys skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai.
Priimtas Tarybos sprendimas yra naikintinas net dviem iÅ¡ trijų minÄtame straipsnyje nurodytų pagrindų. NurodÄ, kad Tarybos sprendimo ginÄijimo pagrindus tikslinga skirsto į tris pagrindines grupes, t.y. esminiai procedÅ«riniai pažeidimai, padaryti Detaliojo plano sprendiniu pasekmių vertinimo stadijoje, lÄmÄ nepakankamÄ visų reikÅ¡mingų aplinkybių įvertinimÄ ir neteisÄtÄ sprendimÄ patvirtinti Detalųjį planÄ (ABTÄ® 89 str. 1 d. 3p.); esminiai  procedÅ«riniai  pažeidimai,  padaryti  Detaliojo  plano tvirtinimo stadijoje,  lÄmÄ neteisÄtÄ fundamentaliems teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams prieÅ¡taraujantį sprendimÄ ABTÄ® 89 str. 1 d. 3p.) bei Detaliojo plano sprendinių neteisÄtumas,  lemiantis tai,  kad Tarybos sprendimas yra neteisÄtas iÅ¡ esmÄs, t.y. savo turiniu prieÅ¡tarauja teisÄs aktams (ABTÄ® 89 str. 1 d. 1 p.).
Detaliojo plano sprendinių pasekmių vertinimo stadijoje padaryti grubÅ«s įstatymo pažeidimai. Vienas iÅ¡ jų, tai Detaliojo plano sprendinių pasekmių ir planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas netinkamai, t.y. ignoruojant pagrindinius teritorijų planavimo proceso ir atskirų jo etapų principus bei pažeidžiant imperatyvias teisÄs normas. Detaliojo teritorijų planavimo procesÄ sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendiniu pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas (TPÄ® 25 str. 1 d.).
Atsakovo pozicija, kad sprendinių vertinimo etapas yra formali procedÅ«ra, yra visiÅ¡kai neteisinga ir prieÅ¡taraujanti pagrindiniams detaliojo teritorijų planavimo tikslams bei principams. TeisÄs aktai aiÅ¡kiai numato net tris skirtingas, su Detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimu susijusias procedÅ«ras, kurių nÄ vienos UAB âLadavasâ nesilaikÄ. Detaliojo plano sprendinių vertinimo etape turÄjo bÅ«ti atliktas planuojamos vykdyti veiklos poveikio aplinkai vertinimas pagal Planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymÄ , kadangi pareiga atlikti tokį vertinimÄ kyla iÅ¡ Saugomų teritorijų įstatymoPareiÅ¡kÄjas sutinka su Atsakovo pozicija tik toje apimtyje, kurioje daroma iÅ¡vada, kad PŪVPAVÄ® tiesiogiai nenumatÄ pareigos atlikti poveikio aplinkai vertinimo atrankÄ arba poveikio aplinkai vertinimÄ rengiant Detalųjį planÄ .
TaÄiau Atsakovas visiÅ¡kai ignoravo tai, jog Å¡ia pareigÄ numatÄ kiti teisÄs aktai, o bÅ«tent Saugomu teritorijų įstatymas, į kurį rengiant Detalųjį planÄ apskritai nebuvo atsižvelgta. PŪVPAVÄ® nÄra vienintelis teisÄs aktas, kuris numato privalomus atvejus, kada bÅ«tina atlikti planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ . Tam tikroms Å«kinÄs veiklos rūšims, kurios yra iÅ¡vardintos PŪVPAVÄ® prieduose, vien dÄl jų didelio mÄ sto ar specifinio pobÅ«džio yra nustatomas įpareigojimas atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ arba poveikio aplinkai vertinimo atrankÄ .
PareigÄ atlikti planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ gali lemti ne tik ketinamos vykdyti veiklos pobÅ«dis ir mastas, bet ir vietos ypatumai, teritorijos gamtinis jautrumas ar jos specialus statusas. Tuo atveju, kai teritorija yra priskiriama prie jautrių ir labiau saugotinų, net ir sÄ lyginai nepavojinga veikla gali padaryti nepataisomos žalos, todÄl planuojamos veiklos poveikį yra bÅ«tina įvertinti iÅ¡ esmÄs. Atsižvelgiant bÅ«tent į Å¡iuos kriterijus, pareigÄ atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ numato Saugomų teritorijų įstatymas.Saugomų teritorijų įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi Detaliojo plano rengimo metu1) 24 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad âprojektai, kurie nÄra tiesiogiai susijÄ su Europos ekologinio linkio âNatÅ«ra 2000" teritorijų tvarkymu, bet gali turÄti neigiamÄ poveiki natÅ«ralioms buveinÄms ir saugomoms augalų ir gyvÅ«nu rūšims, turi bÅ«ti įvertinti Planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka.".
Remiantis minÄta Saugomų teritorijų įstatymo norma, poveikio aplinkai vertinimas turi bÅ«ti atliekamas, jeigu: nustatoma teritorija, kurioje egzistuoja natÅ«ralios buveinÄs ir saugomos augalų ir gyvÅ«nų rūšys; yra rengiamas projektas, kurio sprendiniai ir planuojama vykdyti veikla gali turÄti neigiamÄ poveikį Å¡iai teritorijai. PažymÄtina, kad Å¡alia Detaliuoju planu planuojamo žemÄs sklypo yra teritorija, kuriÄ ketinama įtraukti į âNatÅ«ra 2000" saugomų teritorijų tinklÄ , t.y.
Romainių Ä Å¾uolynas. Å ios teritorijos reikÅ¡mingumÄ sÄ lygoja tai, kad Äia yra aptikta itin reta Europoje ir Lietuvoje vabalų rūšis - niÅ«riaspalviai auksavabaliai. Å i vabalų rūšis yra įraÅ¡yta į Lietuvos RaudonÄ jÄ knygÄ . Siekiant užtikrinti Å¡ios vabalų rūšies iÅ¡saugojimÄ , buvo nusprÄsta pradÄti Romainių Ä Å¾uolyno įtraukimo į âNatÅ«ra 2000" tinklÄ procedÅ«rÄ . Atitinkamai Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2009-11-03 įsakymu Nr. D1-654 buvo papildytas âVietovių, atitinkanÄių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sÄ raÅ¡as, skirtas pateikti Europos Komisijaiâ, į šį sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukiant Romainių Ä Å¾uolynÄ .Detaliojo plano rengimo metu jau buvo žinoma, kad Romainių Ä Å¾uolynÄ ketinama įtraukti į âNatÅ«ra 2000" saugomų teritorijų tinklÄ .
Å i teritorija Detaliojo plano rengimo metu jau buvo pripažinta vietove, kurioje egzistuoja saugomos gyvÅ«nų rūšys ir kuriai atitinkamai yra taikomi padidinti apsaugos reikalavimai. Taigi yra tenkinama pirmoji Saugomu teritorijų įstatymo 24 straipsnio 8 ralyje nustatyta sÄ lyga, t.y. nustatoma teritorija, kurioje egzistuoja natÅ«ralios buveinÄs ir saugomos augalu ir gyvÅ«nu rūšys. Detaliuoju planu suplanuotas prekybos centras bÅ«tų tik apie 60 metrų nutolÄs nuo Romainių Ä Å¾uolyno (potencialios âNatÅ«ra 2000" teritorijos).
Taigi planuojama teritorija ribojasi su gamtiniu požiÅ«riu itin pažeidžiamomis vietomis. Planuojamoje teritorijoje jau statomas nemažas prekybos centras, kuris jau dabar daro neigiamÄ poveikį aplinkai (įskaitant ir Romainių Ä Å¾uolynui) transporto priemonių, kurios pasitelktos statybos veiklai vykdyti, iÅ¡metamas dujų kiekis, sukeliamas triukÅ¡mas ir pan.) bei akivaizdžiai turÄs neigiamÄ poveikį aplinkai ateityje ne tik dÄl iÅ¡augsianÄio atvykstanÄių apsipirkti žmonių automobilių, bet ir sunkiasvorių maÅ¡inų, kurios į prekybos centravÄs skirtÄ parduoti produkcijÄ , iÅ¡metamų dujų kiekio.
Detaliojo plano sprendiniai gali padaryti itin didelį neigiamÄ poveikį supanÄiai aplinkai ir suinteresuotai visuomenei ir todÄl turÄjo bÅ«ti pripažinti neteisÄtais, kadangi įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius yra virÅ¡ijamos leistinos triukÅ¡mo normos, gali bÅ«ti padaryta įtaka oro kokybei, požeminiams vandenims ir dirvožemiui bei iki Detaliojo plano tvirtinimo nebuvo atlikti ekogeologiniai tyrimai ir pan.Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad Detaliuoju planu planuojami sprendiniai ir ketinama vykdyti bei jau iÅ¡ dalies pradÄta vykdyti veikla turi ir potencialiai turÄs neigiamÄ poveikį supanÄioms teritorijoms, kurioms, kaip minÄta, keliami padidinti apsaugos reikalavimai.
Tokiu bÅ«du yra tenkinama ir antroji sÄ lyga, nustatyta Saugomu teritorijų įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje, todÄl Detaliojo plano rengimo metu, vadovaujantis Saugomu teritorijų įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi turÄjo bÅ«ti atliktas planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimas. TaÄiau tai padaryta nebuvo ir tokiu bÅ«du buvo pažeista tiek PŪVPAVÄ® 3 straipsnio 3 dalis, tiek Saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 8 dalis, tiek ir TPÄ® 25 straipsnio 4 dalis. NurodÄ, kad Planavimo organizatorius neatliko privalomų procedÅ«rų tam, kad bÅ«tų nustatyta, ar reikia atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimÄ .
Kaip minÄta, Romainių Ä Å¾uolynas yra potenciali âNatÅ«ra 2000" teritorija. Å ios aplinkybÄs neginÄijo net Atsakovas. Specialaus teisÄs akto - Planų ar programų ir planuojamos Å«kinÄs veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms âNatÅ«ra 2000" teritorijoms reikÅ¡mingumo nustatymo tvarkos apraÅ¡o (toliau - Tvarkos apraÅ¡as) 2 punkte nustatyta, kad Å¡is norminis aktas taikomas ânustatant, kokį poveikį įsteigtoms ar potencialioms âNatÅ«ra 2000" teritorijoms gali daryti planų ar programų, susijusiu su įsteigtomis ar potencialiomis âNatÅ«ra 2000" teritorijomis ar artima tokiu teritorijų aplinka, įgyvendinimas;
Detaliuoju planu buvo planuojama teritorija, artimai susijusi su potencialia âNatÅ«ra 2000" teritorija (jau minÄtu Romainių Ä Å¾uolynu). Atitinkamai planuojama vykdyti veikla taip pat buvo artimai susijusi su potencialios âNatÅ«ra 2000" teritorijos aplinka. Atsižvelgdamas į tai, planavimo organizatorius privalÄjo laikytis Tvarkos apraÅ¡e numatytų reikalavimų, taÄiau į minÄtÄ aplinkybÄ neatsižvelgÄ ir savo pareigos, t.y. privalomų procedÅ«rų, numatytų Tvarkos apraÅ¡e, nevykdÄ.Tvarkos apraÅ¡o V skyriuje nustatyta, kaip privalomai turi bÅ«ti įvertinamas rengiamų planų poveikis potencialiai âNatÅ«ra 2000" teritorijai tuo atveju, kai nÄra privaloma atlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo.
Tvarkos apraÅ¡o 23 punkte nustatyta, kad âtais atvejais, kai plano ar programos neprivaloma vertinti pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraÅ¡o 7.1 ir 7.2 punktus, taÄiau plano ar programos Ä®gyvendinimas bus susijÄs su įsteigtomis ar potencialiomis âNatÅ«ra 2000" teritorijomis ar artima tokių teritorijų aplinka, organizatoriai (jų pasitelkti konsultantai) užpildo Å¡io Tvarkos apraÅ¡o 1 priedo bendrÄ jÄ bei A dalis ir pateikia VSTT raÅ¡tu ir skaitmeniniame formate tam, kad bÅ«tų nustatytas plano ar programos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms âNatÅ«ra 2000â teritorijoms reikÅ¡mingumas ir nusprÄsta, ar privaloma atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimÄ .â.Atkreipiame dÄmesį, jog byloje nÄra pateikta jokių įrodymų, kad planavimo organizatorius bÅ«tų įvykdÄs Tvarkos apraÅ¡o 23 punkte nustatytus privalomus reikalavimus, t.y. planavimo organizatorius nepildÄ Å¡ios Tvarkos apraÅ¡o 1 priedo bendrojoje bei A dalyje pateiktų ir privalomų pildyti lentelių bei nepateikÄ Å¡ių dokumentų Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (toliau -VSTT).
Atitinkamai iÅ¡ VSTT nebuvo gauta privaloma iÅ¡vada, ar rengiamam Detaliajam planui privaloma atlikti strategini pasekmių aplinkai vertinimÄ . Å is pažeidimas laikytinas itin reikÅ¡mingu, juo labiau, kad Tvarkos apraÅ¡o 28 punkte imperatyviai nustatyta, kad âVSTT iÅ¡vada dÄl plano ar programos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms âNatÅ«ra 2000" teritorijoms reikÅ¡mingumo yra privaloma Organizatoriamsâ.Taigi planavimo organizatorius, nesilaikydamas Tvarkos apraÅ¡o reikalavimų, neatliko privalomų procedÅ«rų tam, kad bÅ«tų nustatyta, ar reikia atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimÄ .
Tokiu bÅ«du planavimo organizatorius iÅ¡vengÄ privalomo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, kurio iÅ¡vados galimai bÅ«tų patvirtinÄ PareiÅ¡kÄjo įrodinÄjamas aplinkybes, t.y. kad Detaliojo plano sprendiniai yra neteisÄti, o planuojama vykdyti veikla darys itin žalingÄ poveikį supanÄiai aplinkai, todÄl yra negalima. Atsižvelgiant į tai, kad planavimo organizatorius pažeidÄ imperatyvias Detaliojo plano rengimo procedÅ«ras, atsakovas neturÄjo teisÄs priimti sprendimÄ patvirtinti Detalųjį planÄ , o priimtas sprendimas pagrįstai turÄjo bÅ«ti ir buvo panaikintas teismo tvarka.        Taip pat nurodÄ, kad atliekant detalųjį teritorijų planavimÄ , yra siekiama pagrindinio tikslo, t.y. parengti detalųjį planÄ , kuriame žemÄs sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sÄ lygos) bÅ«tų nustatytos, užtikrinant darnų vystymÄ si (TPÄ®2 str. 3 d.).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pažymÄjÄs, kad âdarnus vystymasis yra suprantamas kaip plÄtra, tenkinanti žmonijos reikmes dabar, neapribojant galimybių ateities kartoms tenkinti savÄ sias; siekiant geresnÄs gyvenimo kokybÄs dabar ir ateityje, ekonomikos, socialinÄs raidos ir aplinkos apsaugos tikslai yra derinami ir papildantys vienas kitÄ .
Å is procesas yra glaudžiai ir neatsiejamai susijÄs su valstybÄs, visuomenÄs, žemÄs sklypų ir kito nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) interesų derinimu, Ä®statymuose ir kituose teisÄs aktuose įtvirtintų jų teisių bei teisÄtų lÅ«kesÄių apsauga. įgyvendinant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, daroma įtaka ne tik suplanuotos teritorijos nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) teisÄms bei teisÄtiems interesams, taÄiau ir ekonominiam bei socialiniam teritorijos vystymuisi, aplinkai ar atskiriems jos elementams, visuomenÄs narių sveikatai, kultÅ«ros paveldui ir kitiems valstybei bei visuomenei svarbiems objektams".
Pareiga siekti Å¡io bendro tikslo yra taikoma ir įgyvendinant atskirus teritorijų planavimo proceso etapus. Tinkamas Å¡ios pareigos įgyvendinimas yra itin reikÅ¡mingas Å¡ios bylos kontekste.TPÄ® 25 straipsnio 4 dalis įpareigoja atlikti Detaliojo plano sprendinių pasekmių vertinimÄ . Å io vertinimo atlikimo tvarkÄ detalizuoja Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau - ApraÅ¡as).Tiek TPÄ®, tiek ir ApraÅ¡o tikslas yra garantuoti, kad atliekant detalųjį planavimÄ , bus patvirtinti tokie sprendiniai, kurie užtikrins darniÄ plÄtrÄ .
ApraÅ¡e Å¡is tikslas yra detalizuojamas nurodant, kad Å¡io ApraÅ¡o tikslas yra âreglamentuoti sprendinių poveikio vertinimÄ kad derinanÄios ir tvirtinanÄios teritorijų planavimo dokumentų sprendinius institucijos galÄtų atsižvelgti į galimas pasekmes ir tai užtikrintu gerÄ priimamu sprendimu kokybÄâ. ApraÅ¡as nÄra iÅ¡samus dokumentas, kuriame bÅ«tų detaliai aptarta, kokie tyrimai turi bÅ«ti atliekami vertinant sprendinius, taÄiau jame yra nustatyti pagrindiniai tokio vertinimo principai.
Tai - proporcingumas, profesionalumas ir bendradarbiavimas (ApraÅ¡o 6 punktas). Aspektų, kuriais turi bÅ«ti vertinami parengti sprendiniai, sÄ raÅ¡as yra pateikiamas Å¡io ApraÅ¡o 7 punkte, o jų taikymas konkretizuotas 8 punkte, nustatanÄiame, kad sprendinių poveikio vertinimo aspektai priklauso nuo planavimo tikslų ir uždavinių, taip pat nuo parengtų sprendinių pobÅ«džio. Planavimo organizatorius, įvertindamas planuojamos teritorijos ir jÄ supanÄios aplinkos specifikÄ , taip pat planuojamos vykdyti veiklos pobÅ«dį ir mastÄ turÄjo pasirinkti tokius sprendinių patikrinimo bÅ«dus, kurie užtikrintų minÄtų principų įgyvendinimÄ .
Tuo tarpu planavimo organizatorius, atlikdamas sprendinių pasekmių vertinimÄ , neatliko jokių iÅ¡samesnių tyrimų ar skaiÄiavimų, nepasitelkÄ ekspertų, kurie tinkamai pagrįstų prieitas iÅ¡vadas, o pateiktame aiÅ¡kinamajame raÅ¡te apsiribojo nurodymu, kad sprendinių poveikis yra âteigiamasâ arba âneutralusâ. Romainių bendruomenÄ nuolat teikÄ pastabas tiek dÄl Detaliojo plano sprendinių teisÄtumo, tiek dÄl jų pasekmių vertinimo. Suinteresuota visuomenÄ atkreipÄ dÄmesį į tÄ aplinkybÄ, kad rengiant Detalųjį planÄ visiÅ¡kai nebuvo įvertinta įtakÄ oro kokybei, kuri dÄl padidÄjusio automobilių skaiÄiaus bus itin neigiama ir ilgalaikÄ.
Taip pat nebuvo analizuotas ir sprendinių poveikis požeminiams vandenims bei dirvožemiui, kuris, atsižvelgiant į Å¡io sklypo specifikÄ ir galimÄ užterÅ¡tumÄ , yra bÅ«tinas.Be to, pagal ApraÅ¡Ä , turi bÅ«ti vertinamas planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikis žmonių sveikatai. ŪkinÄ veikla yra planuojama buvusios degalinÄs teritorijoje, kuri Romainių gyvenvietÄs gyventojų nuomone, yra užterÅ¡ta įvairiomis cheminÄmis medžiagomis, ypaÄ naftos produktais. Planavimo organizatorius, privalÄdamas siekti įvertinti galimÄ veiklos poveikį žmonių sveikatai, jokių iÅ¡samių tyrimų neatliko.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 patvirtintų CheminÄmis medžiagomis užterÅ¡tų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų IV skyriaus 9.1. punktÄ , rengiant Detalųjį planÄ , buvo bÅ«tina atlikti ekogeologinį tyrimÄ . ŽemÄs sklypo ekogeologinis tyrimas privalo bÅ«ti atliktas iki Detaliojo plano vieÅ¡o svarstymo, nes tai yra esamos bÅ«klÄs analizÄs dalis (TPI 25 str. 3 d. 1 p.). Å io tyrimo rezultatai turÄjo bÅ«ti pateikti susipažinti visuomenei vieÅ¡o svarstymo metu, nes, nesant Å¡io tyrimo rezultatų, nebuvo galima įvertinti Detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai.
Užbaigus prekybos centro statybÄ , bus nuolat atvežamos ir iÅ¡kraunamos prekÄs, atvežanÄių prekes sunkiasvorių maÅ¡inų varikliai kels triukÅ¡mÄ ir vibracijÄ , nuolat veiks prekybos centro ventiliatoriai ir kitos triukÅ¡mÄ kelianÄios inžinerinÄs sistemos. TodÄl yra rimtas pagrindas abejoti, ar planuojamos Å«kinÄs veiklos keliamas triukÅ¡mas nevirÅ¡ys higienos normoje HN 33:2007 âAkustinis triukÅ¡mas. TriukÅ¡mo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninÄs paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" nustatytų maksimalių lygių gyvenamojoje patalpoje ir gyvenamųjų namų aplinkoje, kurie nuo 6 vai. iki 18 vai. yra atitinkamai 55dBA ir 70dBA.
Detalaus ir nepriklausomo Detaliojo plano sprendinių keliamo triukÅ¡mo įtakos kaimynystÄje esanÄiai gyvenamajai aplinkai vertinimo planavimo organizatorius neatliko. Planavimo organizatorius taip pat neatliko visų reikalingų tyrimų, jo pateiktų sprendinių pasekmių vertinimo rezultatų teisingumas taip pat abejotinas. Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia toliau nurodomi motyvai.Suinteresuotos visuomenÄs iniciatyva 2009 m. kovo 16 d. buvo atliktas akustinÄs tarÅ¡os dÄl numatomo sunkiasvorio judÄjimo detaliai planuojamo sklypo teritorijoje įvertinimas, kuris patvirtino, kad âtriukÅ¡mo lygiai prie gyvenamųjų pastatų bei sklypuose dÄl objekto âS. M. g. 10, Kaune detalusis planas [...]â.
Galimo įgyvendinimo pagal aukÅ¡Äiau atliktÄ teorinį akustinÄs tarÅ¡os įvertinimÄ (tik sunkiasvorio transporto, stovinÄio prie prekių iÅ¡krovimo-pakrovimo rampos, keliamÄ triukÅ¡mÄ ) [...] vakaro laikotarpiu (18-22 vai.) bei nakties laikotarpiu (22-6 val.) -higienos normos reikalavimai bÅ«tu paleidžiami (2010-08-12 patikslinto skundo Priedas Nr. 18). Be to, papildomai suinteresuotos visuomenÄs užsakymu 2009 m. kovo 24 d. buvo atlikti ir akustinio triukÅ¡mo skaiÄiavimai planuojamoje teritorijoje veikiant sunkiasvorÄs maÅ¡inos varikliams tokiu atstumu, koks Detaliajame plane numatytas nuo prekybos centro iki artimiausių gyvenamų namų .
Å ie matavimai akivaizdžiai patvirtino, kad skleidžiamo triukÅ¡mo lygis bus virÅ¡ijamas ne tik vakaro ir nakties metu, bet ir dienos metu. Planavimo organizatorius užsakyti ir atlikti triukÅ¡mo matavimus nusprendÄ tik po vieÅ¡o susirinkimo, t.y. jau po to, kai pamatÄ jam nepalankius suinteresuotos visuomenÄs užsakytų ir atliktų triukÅ¡mo matavimų rezultatus. Tai tik patvirtina, kad pagrįstai galima abejoti planavimo organizatoriaus pateiktu tyrimų rezultatu teisingumu ir objektyvumu.Be to, visiÅ¡kai neteisinga ir nepagrįsta laikytina atsakovo pozicija, neva reikia vadovautis ne PareiÅ¡kÄjo atliktais triukÅ¡mo lygio tyrimais ir vertinimais, o planavimo organizatoriaus pateiktomis iÅ¡vadomis.
PažymÄtina, jog planavimo organizatorius pareigÄ atlikti tyrimus, kurių objektyvumu ir neÅ¡aliÅ¡kumu nebÅ«tų pagrindo abejoti, turÄjo dar detaliojo planavimo metu. PareiÅ¡kÄjas taip pat vienareikÅ¡miÅ¡kai nesutinka su Atsakovo teiginiais, neva pagal ApraÅ¡Ä sprendinių vertintoju gali bÅ«ti ir fiziniai ar juridiniai asmenys (planų rengÄjai), nebÅ«tinai ekspertai, o be to, ApraÅ¡as neva nenurodo âkokia informacija ir kaip iÅ¡samiai privalo bÅ«ti surinkta ir kiek iÅ¡samiai iÅ¡analizuota".
Tokiu bÅ«du, galima pasirinkti bet kokius vertinimo bÅ«dus, o savivaldybÄ neva negali reikalauti jokių papildomų ekspertizių ar vertinimų bei skaiÄiavimų atlikimo. Laikantis minÄtos Atsakovo pozicijos, planavimo organizatoriui bÅ«tų suteikta perteklinÄ kompetencija priiminÄti tik sau naudingus sprendimus, nesižvelgiant nei į suinteresuotos visuomenÄs, nei į valdžios institucijų teisÄtus interesus, todÄl bÅ«tų neįmanoma pasiekti sprendinių pasekmių vertinimo ir apskirtai teritorijų planavimo proceso tikslų bei įgyvendinti esminių teritorijų planavimo principų.PareiÅ¡kÄjas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad planavimo organizatorius, atlikdamas tik formalų Detaliojo plano sprendinių pasekmių vertinimÄ , ignoravo pagrindinius teritorijų planavimo proceso principus ir tikslus, nesudarÄ prielaidų užtikrinti darnų vystymÄ si, neatsižvelgÄ Ä¯ argumentuotas suinteresuotos visuomenÄs pastabas bei užkirto keliÄ kompetentingai institucijai Detaliojo plano tvirtinimo stadijoje priimti pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ .
DÄl to yra pagrindas pripažinti, kad Å¡is detaliojo planavimo etapas buvo įgyvendintas netinkamai, pažeidžiant TPÄ® 25 straipsnio 4 dalį, todÄl Detalusis planas negalÄjo bÅ«ti tvirtinamas. PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodÄ, kad elgtasi nesÄ Å¾iningai ir grubiai pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus tvirtinant Detalųjį planÄ Taryboje. Visų pirma, balsuojant dÄl Tarybos sprendimo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Kauno miesto savivaldybÄs tarybos veiklos reglamentas, kuris yra patvirtintas 2009 m. vasario 5 d.
Kauno miesto savivaldybÄs tarybos sprendimu Nr. T-60 (toliau - Reglamentas), nes Tarybos posÄdžio primininkas netinkamai vykdÄ savo pareigas ir nesÄ Å¾iningai suklaidino Tarybos narius dÄl sprendimo, už kurį balsuojama turinio. DÄl Å¡ios priežasties paskelbto Tarybos sprendimo turinys nesutampa su sprendimo turiniu, dÄl kurio balsavo Tarybos nariai. Å ioje situacijoje svarbu atkreipti dÄmesį į jo priÄmimo kontekstÄ , o bÅ«tent į tai, kad per tris mÄnesius tas pats Detalusis planas Tarybos buvo du kartus nepatvirtintas, o treÄiÄ kartÄ apgaule, neva ânusileidžiant" bendruomenei ir nurodant, kad projektavimo stadijoje projektas dar turÄs bÅ«ti su ja derinamas, buvo iÅ¡gautas Tarybos narių pritarimas.Kaip minÄta, pirmÄ kartÄ Detalusis planas buvo teikiamas tvirtinti 2009 m. spalio 15 d.
PrieÅ¡ šį Tarybos posÄdį Romainių bendruomenÄs centras kreipÄsi į Kauno miesto tarybos narius, praÅ¡ydamas netvirtinti Detaliojo plano. Matydami pareiÅ¡kÄjo argumentų pagrįstumÄ , Tarybos nariai nepritarÄ sprendimui dÄl Detaliojo plano tvirtinimo. AntrÄ kartÄ Detalusis planas buvo teikiamas tvirtinti 2009 m. lapkriÄio 5 d., taÄiau Tarybos nariai ir vÄl nepritarÄ Detaliojo plano patvirtinimui. TreÄiÄ kartÄ pateikus tvirtinti Detalųjį planÄ , jis buvo patvirtintas 2010 m. sausio 28 dienos Tarybos sprendimu.
PažymÄtina, jog visus tris kartus tvirtinti buvo teikiamas tas pats Detalusis planas - Detaliojo plano sprendiniai nebuvo koreguojami ar taisomi.Tarybos sudÄtis per minÄtÄ laikotarpį nuo spalio mÄnesio vidurio iki sausio mÄnesio galo taip pat nepasikeitÄ. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, kas gi lÄmÄ tokį Tarybos narių âpersigalvojimÄ " bei kyla pagrįstos abejonÄs dÄl ginÄijamo Tarybos sprendimo priÄmimo teisÄtumo ir procedÅ«rų skaidrumo.Atkreiptinas dÄmesys, jog iÅ¡ Tarybos posÄdžio įraÅ¡o nuo 1 vai. 23 min. 12 s. iki 1 vai. 25 min. 55 s., matome, jog Tarybos posÄdžiui pirmininkaujantis mero pavaduotojas p. M. vedÄ balsavimÄ tokia tvarka, kuri leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis nesilaikant Reglamento 99, 108-110 punktų nuostatų bei Vietos savivaldos įstatymo 12-13 straipsnių.
Atsakovas bandÄ suklaidinti teismÄ , neva komitetai siÅ«lÄ ne pataisas (už kurias gali ir turi bÅ«ti balsuojama posÄdyje), o alternatyvius sprendimus, deja, pažeisdami sprendimų projektų pateikimo tvarkÄ . Kaip minÄta, PareiÅ¡kÄjas laikosi pozicijos, kad pataisa ir alternatyvus sprendimas yra du skirtingi dalykai ir nebuvo jokių kliÅ«Äių balsuoti dÄl kiekvienos projekto pataisos. Net jei sutinkant su Atsakovo argumentais, kad dÄl komitetų pasiÅ«lymų nebuvo galima balsuoti, nes jie nebuvo parengti ir pateikti Reglamento VII skyriuje nustatyta tvarka, vis tiek turi bÅ«ti konstatuota, jog posÄdžio pirmininkaujantis grubiai ir iÅ¡ esmÄs pažeidÄ Reglamento 35.8. punktÄ , nes netinkamai suformulavo klausimÄ balsavimui.
Å is procedÅ«rinis balsavimo pažeidimas negali bÅ«ti laikomas nežymiu pažeidimu. TikÄtina, jog tuo atveju, jei Tarybos posÄdžiui pirmininkavÄs R. M. bÅ«tų aiÅ¡kiai nurodÄs, kad jis negali įtraukti į teikiamÄ balsuoti sprendimÄ komitetų rekomendacijų ir bÅ«tų suformulavÄs sprendimÄ bÅ«tent taip, kaip jį formulavo pirminį sprendimo projektÄ pasiÅ«liusi Kauno miesto savivaldybÄs administracija, Tarybos nariai bÅ«tų balsavÄ kitaip, t.y. lygiai taip pat kaip du ankstesnius kartus - prieÅ¡ Detaliojo plano patvirtinimÄ .Be to, Tarybos posÄdyje nebuvo svarstomas ir teikiamas balsuoti skelbiamo priimtu Tarybos sprendimo antrasis punktas (pripažinti negaliojanÄiu Tarybos 2009 m. spalio 15 d. sprendimÄ Nr. T 536 âDÄl žemÄs sklypo MedekÅ¡inÄs g. 10 detaliojo plano netvirtinimo).
Tokiu bÅ«du į Tarybos sprendimÄ yra įraÅ¡yta tai, dÄl ko nebalsavo Tarybos nariai.Tampa akivaizdu, jog priÄmus, pasiraÅ¡ius ir paskelbus skundžiamÄ Tarybos sprendimÄ buvo pažeistos sprendimo priÄmimo taisyklÄs, pagal kurias Tarybos sprendimai priimami tik dÄl sprendimo projekto pagrindu posÄdžio metu svarstytų klausimų (Vietos savivaldos įstatymo 12 str.) ir sprendimai priimami Tarybos narių balsavimo pagrindu, t.y. tokie už kuriuos nustatyta tvarka balsavo Tarybos nariai ir balsavo pagal posÄdžio pirmininko balsuoti pateiktÄ sprendimo -formuluotÄ (Reglamento 109, 108 p.).
Konstatuotini ne tik minÄti sprendimo priÄmimo tvarkos pažeidimai, bet ir netinkamas posÄdžio primininko pareigų vykdymas, lÄmÄs neteisÄtÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į visa tai darytina iÅ¡vada, jog buvo padaryti esminiai procedÅ«riniai pažeidimai, lÄmÄ neteisÄtÄ , fundamentaliems teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams prieÅ¡taraujantį sprendimÄ (ABTÄ® 89 str. 1 d. 3p.).Be to PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodÄ, kad teikiant Tarybai tvirtinti Detalųjį planÄ neiÅ¡sprendus administracinÄs bylos dÄl Patikrinimo akto nuginÄijimo, buvo pažeistas VieÅ¡ojo administravimo įstatymas ir Teritorijų planavimo įstatymasPagal TPÄ® 25 straipsnį, ginÄų nagrinÄjimas yra priskirtas teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadijai.
Nebaigus Å¡ios, negalima pereiti prie tvirtinimo stadijos. Nepaisant to, Detalusis planas buvo teikiamas tvirtinti Tarybai tuomet, kai Kauno apygardos administraciniame teisme vis dar buvo nagrinÄjama administracinÄ byla Nr. 1-160-414/2010. T.y. nors dar nebuvo užbaigta derinimo stadija, buvo neteisÄtai pereita prie kitos - tvirtinimo stadijos.Be to, pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, jeigu paaiÅ¡kÄja, kad, pradÄjus administracinÄ procedÅ«rÄ skundÄ tuo paÄiu klausimu pradÄjo nagrinÄti ir teismas, administracinÄ procedÅ«ra sustabdoma, kol teismas iÅ¡nagrinÄs skundÄ ir apie tai praneÅ¡ama asmeniui.
Kaip jau minÄta, teikiant tvirtinti Detalųjį planÄ , Kauno apygardos administraciniame teisme buvo nagrinÄjama administracinÄ byla, kurioje PareiÅ¡kÄjas ginÄijo 2009 m. liepos 20 d. teritorijų planavimo dokumento Patikrinimo aktÄ Nr. TP-1172, kuriuo buvo pateikta teigiama Detaliojo plano patikrinimo iÅ¡vada. Atsižvelgiant į tai, jog Detalusis planas Tarybai buvo pateiktas tvirtinti ir patvirtintas esant dar neiÅ¡sprÄstai administracinei bylai dÄl Detaliojo plano Patikrinimo akto teisÄtumo, konstatuotinas grubus privalomų teritorijų planavimo stadijų (administracinÄs procedÅ«ros) pažeidimas.
MinÄtos aplinkybÄs sudaro pagrindÄ pripažinti, jog Detaliojo plano tvirtinimas buvo atliktas pažeidžiant tiek TPÄ® 25 straipsnį, tiek VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį ir tai lÄmÄ neteisÄto, fundamentaliems teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams prieÅ¡taraujanÄio sprendimÄ priÄmimÄ . Kaip vienÄ iÅ¡ savo motyvų, pareiÅ¡kÄjas įvardijo paties Detaliojo plano sprendinių neteisÄtumÄ . Pirmiausiai nurodÄ, kad įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius bus virÅ¡ijamos leistinos triukÅ¡mo normos.
Detaliuoju planu 1 000 kv. m prekybos centras planuojamas (ir jau pradÄtas) statyti itin ramioje Romainių gyvenvietÄs dalyje. Nepaisant to, kad gyvenamieji namai yra prie C2 kategorijos gatvÄs, Å¡iuo metu maksimalus triukÅ¡mo lygis gyvenamųjų namų aplinkoje aplink detaliai planuojamÄ Å¾emÄs sklypÄ nevirÅ¡ija 44-46 dB (prie S. S. ir V. Z. gyvenamųjų namų - 44dB, prie A. K. ir J. L. gyvenamųjų namų, esanÄių arÄiausiai gatvÄs - atitinkamai 45dB ir 46dB). Å iuos faktus patvirtina NacionalinÄs visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Kauno skyriaus 2009 m. kovo 24 d. atlikti akustinio triukÅ¡mo matavimai.
Atkreiptinas dÄmesys, jog pastaÄius prekybos centrÄ , bus nuolat atvežamos ir iÅ¡kraunamos prekÄs, atvežanÄių prekes sunkiasvorių maÅ¡inų varikliai kels triukÅ¡mÄ ir vibracijÄ , nuolat veiks prekybos centro ventiliatoriai ir kitos triukÅ¡mÄ kelianÄios inžinerinÄs sistemos. DÄl to yra rimtas pagrindas abejoti, ar planuojamos Å«kinÄs veiklos keliamas triukÅ¡mas nevirÅ¡ys higienos normoje HN 33:2007 âAkustinis triukÅ¡mas. TriukÅ¡mo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninÄs paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" (toliau - Higienos norma) nustatytų maksimalių lygių gyvenamojoje patalpoje ir gyvenamųjų namų aplinkoje, kurie nuo 6 vai. iki 18 vai. yra atitinkamai 55dBA ir 70dBA.
Detalaus ir nepriklausomo Detaliojo plano sprendinių keliamo triukÅ¡mo įtakos kaimynystÄje esanÄiai gyvenamajai aplinkai vertinimo planavimo organizatorius neatliko. Kaip minÄta anksÄiau, dÄl nurodytų priežasÄių suinteresuotos visuomenÄs iniciatyva 2009 m. kovo 16 d. buvo atliktas akustinÄs tarÅ¡os dÄl numatomo sunkiasvorio judÄjimo detaliai planuojamo sklypo teritorijoje įvertinimas. Svarbu tai, jog iÅ¡vada, kad nurodytu metu leistinas triukÅ¡mo lygis bus virÅ¡ytas, buvo padaryta įvertinus tik vienÄ akustinio triukÅ¡mo tarÅ¡os Å¡altinį - prekes į prekybos centrus vežiojanÄių sunkiasvorių transporto priemonių variklių skleidžiamÄ triukÅ¡mÄ .
Tuo tarpu tokios inžinerinÄs įrangos, kaip rekuperacinÄs, ventiliacinÄs sistemų bÅ«sianÄių objekte, keliamo triukÅ¡mo įtaka aplinkos tarÅ¡ai nebuvo vertinama. Nevertinta ir tai, kokį triukÅ¡mÄ skleis atidaromos ir uždaromos metalinÄs sunkiasvorių maÅ¡inų durys, prekių iÅ¡krovimui skirtose maÅ¡inose įmontuotos pakÄlimo/nuleidimo sistemos. Negana to, nevertinta ir ta aplinkybÄ, kad prie prekybos centro suplanuota 32 vietų automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄ. Akivaizdu, kad visi Å¡ie triukÅ¡mo Å¡altiniai prisidÄs prie daug didesnÄs nei minÄtoje ataskaitoje paskaiÄiuotos akustinÄs tarÅ¡os, kuri net ir paskaiÄiavus tik vienos prekes atvežanÄios transporto priemonÄs variklio skleidžiamÄ triukÅ¡mÄ vakaro ir nakties metu jau virÅ¡ija leistinus reikalavimus.Atsižvelgiant į tai, kad atliekant akustinius skaiÄiavimus nÄra įvertinamos realios vietovÄs ypatybÄs, suinteresuotos visuomenÄs užsakymu 2009 m. kovo 24 d. buvo atlikti ir akustinio triukÅ¡mo skaiÄiavimai planuojamoje teritorijoje faktiÅ¡kai veikiant sunkiasvorÄs maÅ¡inos varikliams tokiu atstumu, koks Detaliajame plane numatytas nuo prekybos centro iki artimiausių gyvenamų namų.
Å ie matavimai patvirtina, kad skleidžiamo triukÅ¡mo lygis bus virÅ¡ijamas ne tik vakaro ir nakties, bet ir dienos metu. Detaliajame plane minÄtos aplinkybÄs nÄra nagrinÄjamos ir vertinamos, visuomenei nebuvo sudaryta galimybÄ susipažinti su minÄtų sprendinių poveikiu ar tinkamais Å¡ių aplinkybių sprendimo bÅ«dais. Visus klausimus, kurie yra svarbÅ«s visuomenei ir kurių įtakÄ aplinkai, visuomenÄs sveikatai, gyvenimo sÄ lygoms buvo bÅ«tina nagrinÄti bÅ«tent Detaliojo plano rengimo metu.
Planavimo organizatorius nepagrįstai nurodÄ, kad Å¡ie klausimai bus sprendžiami techninio projekto stadijoje. Planavimo organizatorius ignoravo tai, jog Detaliojo plano rengimo procedÅ«ra yra vienintelÄ stadija, kurioje gyventojai turi teisÄ Ä¯vertinti bÅ«simus planuojamos Å«kinÄs veiklos sprendinius ir siekti, kad nebÅ«tų leista įgyvendinti tų sprendinių, dÄl kurių pablogÄs jų gyvenimo sÄ lygos ar bus pažeidžiamos teisÄs aktų normos.Atkreiptinas dÄmesys, jog atitinkamos procedÅ«ros (tyrimai, vertinimai) planavimo organizatoriaus užsakymu buvo atlikti tik po vieÅ¡ojo svarstymo, negana to, jų rezultatai nebuvo pristatyti visuomenei pakartotiniame vieÅ¡ame svarstyme.
NagrinÄjant šį klausimÄ Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijoje planavimo organizatoriaus atstovas pripažino, kad â Å¡io dalyko nebuvo numatyto sÄ lygose ir atliktas Å¡is dalykas jau po vieÅ¡o svarstymo procedÅ«rų, nenumatyta, kaip jį pristatyti gyventojams". TodÄl darytina vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, jog buvo pažeisti VisuomenÄs dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai.PažymÄtina, kad planavimo organizatoriaus po vieÅ¡o susirinkimo užsakyti ir atlikti triukÅ¡mo matavimai nesutapo su suinteresuotos visuomenÄs užsakytais ir atliktais triukÅ¡mo matavimais.
Esant tokiems neatitikimams, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija neturÄjo teisÄs pateikti teigiamos Detaliojo plano iÅ¡vados, o privalÄjo nustatyti, kurie triukÅ¡mo matavimai yra teisingi (galbÅ«t net paskiriant nepriklausomÄ ekspertizÄ). PareiÅ¡kÄjo įsitikinimu, vertindamas pateiktus įrodymus, turi bÅ«ti atsižvelgti į tai, jog suinteresuotos visuomenÄs ir planavimo organizatoriaus užsakytų tyrimų ir vertinimų rezultatai nesutampa todÄl, kad suinteresuotos visuomenÄs užsakyto ir 2009 m. kovo 24 d. atlikto akustinio triukÅ¡mo matavimo rezultatai gauti Detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje faktiÅ¡kai atvežus ir užvedus sunkiasvorÄs maÅ¡inos (analogiÅ¡kos maÅ¡inai, kuri praktiÅ¡kai vežioja prekes į prekybos centrus) variklius tokiu atstumu, koks Detaliajame plane numatytas nuo prekybos centro iki artimiausių gyvenamų namų, tuo tarpu planavimo organizatoriaus užsakyto akustinio tyrimo ir vertinimo aplinkos akustinÄs tarÅ¡os galimi rezultatai ir rekomendacijos gauti remiantis vien teoriniais paskaiÄiavimais, neįvertinus realių vietovÄs ypatybių, ir taip gavus tikÄtinai klaidingus bei tikrovÄs faktiÅ¡kai neatitiksianÄius rezultatus.
Be to, planavimo organizatoriaus užsakymu dr. A. K. pateikti aplinkos akustinÄs tarÅ¡os galimi rezultatai ir rekomendacijos gauti garso slÄgio lygį teoriÅ¡kai apskaiÄiavus tik gyvenamojoje patalpoje, kai tuo tarpu Higienos normoje įtvirtinti maksimalÅ«s garso lygiai ne tik gyvenamųjų patalpų viduje, bet ir gyvenamųjų pastatų aplinkoje. BÅ«tent gyvenamųjų namų aplinkoje (kieme) buvo iÅ¡matuotas maksimalus faktiÅ¡kai sunkiasvorÄs maÅ¡inos variklių skleidžiamo triukÅ¡mo/garso lygis atlikus suinteresuotos visuomenÄs užsakytus matavimus, kurie parodÄ rezultatus, patvirtinanÄius, jog įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius bus virÅ¡ijami Higienos normoje nustatyti maksimalÅ«s dydžiai.
PareiÅ¡kÄjas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius bus pažeistos teritorijų planavimo normos (TPÄ® 2 str. 45 d.), t.y. higienos normos nustatanÄios privalomuosius planavimo kiekybinius ir kokybinius reikalavimus ir rodiklius, taikomus rengiant teritorijų planavimo dokumentus, kartu pažeidžiant TPÄ® 26 straipsnio 3 dalį.          Taip pat nurodÄ, kad Detaliojo plano pagrindiniame brÄžinyje nÄra pÄsÄiųjų judÄjimo schemos, nenumatytas Å¡aligatvis, nenumatytas pÄstiesiems skirtas minimalus 1,5 metro atstumas tarp pastato ir automobilių parkavimo vietų, nenumatyta pÄsÄiųjų judÄjimo schema, taip pat nenumatyti Å¡aligatviai, kaip sudÄtinÄ ir bÅ«tina susisiekimo infrastruktÅ«ros dalis.
Rengiant detaliuosius planus privaloma vadovautis STR 2.06.01:1999 "Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" (STR 2.06.01:1999 1.1 punktas), kuris nustato privalomus reikalavimus teritorijų planavimo dokumentuose planuojant susisiekimo sistemos sprendinius. Susisiekimo sistema apima ne tik transporto priemonių, bet ir pÄsÄiųjų bei jų eismui reikalingos techninÄs infrastruktÅ«ros sprendinius. Be automobilių stovÄjimo aikÅ¡telių susisiekimo sistema apima ir Å¡aligatvius bei takus (STR 2.06.01:1999 2.3.5 punktas, II skyriaus 2.2 punktas), kurie Detaliajame plane nepagrįstai nesuplanuoti.
Å iuos sprendinius bÅ«tina numatyti atlikus iÅ¡samiÄ susisiekimo sistemos prie planuojamo prekybos centro analizÄ ir vertinimÄ , kur bÅ«tų įvertintas ne tik automobilių parkavimo vietų poreikis, bet ir pÄsÄiųjų saugumui užtikrinti bÅ«tini Detaliojo plano sprendiniai. Detaliųjų planų rengimo taisyklių VIII skyriaus 39.3.1. punkte taip pat yra įtvirtintas reikalavimas, jog detaliojo plano brÄžiniuose bÅ«tų pÄsÄiųjų eismo organizavimo schema. Tuo tarpu Detaliojo plano grafinÄje dalyje nepateikta jokių sprendinių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadas, kaip planavimo organizatorius ketina sprÄsti pÄsÄiųjų eismÄ ir jo saugumo klausimÄ .
Detaliesiems planams taikomo STR 2.06.01:1999 âMiestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemosâ III skyriaus 4.12 punkte numatyta, kad Å¡aligatviai neturÄtų bÅ«ti įrengiami siauresni nei 1,5 m, iÅ¡skyrus ekstensyvias pavienių pÄsÄiųjų eismo teritorijas, kur Å¡aligatvio plotis gali bÅ«ti 1 m. Remiantis STR VI skyriaus 4.8 punktu âminimalus praÄjimas (takas) pÄstiesiems tarp pastato (nepriklausomai nuo jo paskirties) ir automobilio stovÄjimo vietos gatvÄje turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 1,5 m.â Tuo tarpu, analizuojant Detaliojo plano pagrindinį brÄžinį matyti, kad automobilių parkavimo vietos suplanuotos prie pat pastato, nepaliekant jokios erdvÄs pÄsÄiųjų judÄjimui.
Automobilių parkavimui skirtas aikÅ¡teles Detaliajame plane atitraukus nuo pastato ne mažiau kaip 1,5 metro, atitinkamai turÄtų bÅ«ti įvertinta, ar numatytas automobilių parkavimo vietų skaiÄius sutelpa į tam Detaliajame ciane numatytÄ teritorijÄ . Detaliajame plane nenumaÄius apskritai jokių su Å¡aligatviais ir pÄsÄiųjų judÄjimu susijusių sprendinių, visuomenÄ neturÄjo galimybÄs įvertinti, ar planavimo organizatoriaus bei architektų planuose Å¡aligatviams tariamai numatytos sklypo erdvÄs yra pakankamos, ar jos tenkina teisÄs aktų reikalavimus bei susisiekimo infrastruktÅ«ros poreikius.
Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ie sprendiniai susijÄ su visos visuomenÄs ir numatomo prekybos centro lankytojų saugumu, bÅ«tina Detaliojo plano sprendinius atitinkamai papildyti ir leisti visuomenei juos įvertinti, kas padaryta nebuvo. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad Transporto eismo organizavimas neatitinka teisÄs aktų reikalavimų ir pažeidžia Detaliojo plano rengimui iÅ¡duotas planavimo sÄ lygas. Rengiamo Detaliojo plano pagrindiniame brÄžinyje įvažiavimas į žemÄs sklypÄ ir iÅ¡važiavimas iÅ¡ jo yra suplanuoti per Å¡alia esanÄiÄ valstybinÄ Å¾emÄ, neturint tam bÅ«tino valstybinÄs žemÄs valdytojo, Kauno apskrities virÅ¡ininko, sutikimo.
Tokiu bÅ«du pažeidžiamas Kauno miesto savivaldybÄs administracijos iÅ¡duotose planavimo sÄ lygose numatytas reikalavimas, kad visi sprendiniai bÅ«tų planuojami žemÄs sklypo ribose. ŽemÄs sklypo esantys valstybinÄs žemÄs plotai yra tinkami formuoti žemÄs sklypus, skirtus nuosavybÄs teisių atkÅ«rimui, pardavimui ar nuomai visuomenÄs reikmÄms, įvažiavimų ir iÅ¡važiavimų planavimas tokioje žemÄje akivaizdžiai pažeidžia valstybÄs ir visos visuomenÄs interesus.
PareiÅ¡kÄjo įsitikinimu, negavus valstybinÄs žemÄs valdytojo sutikimo, toks Detalusis planas negalÄjo bÅ«ti patvirtintas.Be to, remiantis VyriausybÄs 1992 m. gegužÄs 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų XIV skyriaus 68 punktu, minimalus atstumas nuo atvirų stovÄjimo aikÅ¡telių, taip pat įvažiavimu į jas, iki visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų langų, planuojant daugiau kaip 11 (vienuolika) stovÄjimo vietų, privalo bÅ«ti ne mažesnis kaip atitinkamai 10 (deÅ¡imt) ir 15 (penkiolika) metrų.
Planuojant įvažiavimÄ ir iÅ¡važiavimÄ per valstybinÄ Å¾emÄ Å¡is reikalavimas yra pažeidžiamas, nes įvažiavimas iÅ¡ MedekÅ¡inÄs gatvÄs į žemÄs sklypÄ per valstybinÄ Å¾emÄ bÅ«tų mažesniu nei minimaliu 10 (deÅ¡imt) metrų atstumu nuo kaimyniniame žemÄs sklype, adresu MedekÅ¡inÄs g. 8a, kurio unikalus Nr. 4400-0710-9097, esanÄio visuomeninÄs paskirties pastato angų. Å is žemÄs sklypas Kauno miesto bendruoju planu yra priskirtas gyvenamajai teritorijai ir Å¡iuo metu yra rengiamas jo detalusis planas, kuriuo keiÄiamas sklypo naudojimo bÅ«das, nustatant gyvenamÄ jÄ paskirtį, o tokiu atveju reikÄtų laikytis ne 10 (deÅ¡imties), o 15 (penkiolikos) metrų atstumo.
Taigi, Detaliojo plano sprendiniais ne tik pažeidžiamas Specialiųjų žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų XIV skyriaus 68 punktas, bet ir užkertama galimybÄ panaudoti šį žemÄs sklypÄ pagal Kauno miesto bendrajame plane nustatytÄ paskirtį - kaip gyvenamÄ jÄ teritorijÄ . PabrÄžtina, kad jokių valstybinÄs žemÄs valdytojų sutikimų, kad numatomos sanitarinÄs apsaugos zonos užeitų ant valstybinÄs žemÄs, planavimo organizatorius nÄra gavÄs. PrieÅ¡ingai, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ne kartÄ atsisakÄ tenkinti tokį planavimo organizatoriaus praÅ¡ymÄ .
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymÄjo, kad sanitarinÄs apsaugos zonos gali iÅ¡eiti už planuojamo žemÄs sklypo ribų tik tuo atveju, jei yra gauti gretimų žemÄs sklypų valdytojų sutikimai. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos konstitucinÄs nuosavybÄs teisÄs - be žemÄs valdytojo sutikimo tam tikros valdymo ir naudojimosi teisÄs bÅ«tų apribotos. Siekiant panaudoti Å¡iÄ valstybinÄ Å¾emÄ gyvenamajai statybai, gyvenamasis namas galÄs bÅ«ti statomas tik 10 - 12 metrų atstumu nuo Å¡io ŽemÄs sklypo ribos, o atsižvelgiant į Å¡io ŽemÄs sklypo dydį, toks statybos apribojimas yra esminis.
Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, patikÄjimo teise valdanti valstybinÄ Å¾emÄ, turÄjo bÅ«ti suinteresuota užtikrinti, kad aukciono bÅ«du tinkamoje iÅ¡nuomoti ir gyvenamajai statybai panaudoti valstybinÄje žemÄje, dÄl privaÄius interesus tenkinanÄio naujo prekybos centro statybos nebÅ«tų iÅ¡ esmÄs apribotos galimybÄs tÄ padaryti, taÄiau į šį visuomenÄs interesÄ atsižvelgta nebuvo. Detaliojo plano sprendiniais dÄl stovÄjimo aikÅ¡telÄs taip pat ribojamas užstatymas dalyje žemÄs sklypo, adresu LukÅ¡tinÄs g.
2. Dar kartÄ pažymÄtina, jog taisyklÄ, kad detaliuoju planu nustatomos įvairios apsaugos zonos privalo bÅ«ti planuojamos teritorijos ribose, yra ne kartÄ pripažinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuluojamoje administracinių teismų praktikoje.Taigi rengiant Detalųjį planÄ buvo pažeisti VyriausybÄs 1992 m. gegužÄs 12 d. nutarimu N r. 343 patvirtinto Specialiųjų žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų XIV skyriaus 68. punkto reikalavimai, Kauno miesto savivaldybÄs administracijos iÅ¡duotose planavimo sÄ lygose numatyti reikalavimai.
Atsižvelgiant į tai, rengiant Detalųjį planÄ yra atliktas pažeidimas, sÄ lygojantis Detaliojo plano turinio prieÅ¡taravimÄ teisÄs aktų reikalavimams ir suformuotai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Patikslintame skunde taip pat nurodyta, kad neiÅ¡laikytas minimalus atstumas nuo atvirų automobilių stovÄjimo aikÅ¡telių iki visuomeninÄs paskirties pastato, nenumatytos automobilių sustojimo vietos žmonÄms įlipti ir iÅ¡lipti. Remiantis Aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d.
įsakymu Nr. 61 patvirtinto STR 2.06.01:1999 âMiestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" VI skyriaus 3 dalies 3.4 punktu, minimalus atstumas nuo atvirų stovÄjimo aikÅ¡telių iki visuomeninių pastatų langų, planuojant daugiau kaip 11 (vienuolika) stovÄjimo vietų, privalo bÅ«ti ne mažesnis kaip 10 (deÅ¡imt) metrų. Nors atstumas yra ne iki pastatų, o iki jų langų, taÄiau iÅ¡ eksponuotų vizualizacijų yra matyti, jog planuojamo prekybos centro vitrininiai langai yra suplanuoti prie pat stovÄjimo aikÅ¡telÄs (akivaizdu, kad vitrininiai langai turi bÅ«ti į aikÅ¡telÄs, iÅ¡ kurios ateina klientai, pusÄ), t. y. nesilaikant minimalaus atstumo.
Detaliojo plano organizatorius nepagrįstai atsisakÄ atsižvelgti į pateiktÄ pasiÅ«lymÄ atviras automobilių stovÄjimo aikÅ¡teles suplanuoti ne arÄiau kaip 10 (deÅ¡imt) metrų nuo prekybinio pastato arba pakeisti statinio vizualizacijÄ taip, jog neliktų vitrininių langų ir į Detalųjį planÄ Ä¯traukti pastabÄ , jog 10 (deÅ¡imties) metrų atstumu nuo automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs ribos pastate neturi bÅ«ti langų. Planavimo organizatorius, siekdamas iÅ¡vengti Å¡io jam keblaus klausimo sprendimo detaliojo planavimo metu, nurodÄ, kad langų iÅ¡dÄstymÄ konkretizuojantys sprendiniai bus numatyti techninio projekto stadijoje.
Techninis projektas yra rengiamas remiantis detaliuoju planu, todÄl Detaliajame plane leidus automobilių parkavimo aikÅ¡teles planuoti pažeidžiant STR 2.06.01:1999 âMiestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" VI skyriaus 3 dalies 3.4 punkte nustatytus minimalius atstumus iki visuomeninių pastatų langų bei Detaliajame plane nenumaÄius draudimo aptariamoje pastato sienoje projektuoti langų, tai vÄliau galÄtų bÅ«ti interpretuojama, kaip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 14 d. nutartis administracinÄje byloje KlaipÄdos apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt. v.
KlaipÄdos rajono savivaldybÄs administracija, Nr. A2-1372-05. Be to, visuomenÄ, nedalyvaudama techninio projekto derinimo ir svarstymo procese, neturi jokios galimybÄs užtikrinti, kad rengiant techninį projektÄ minÄtų reikalavimų bus laikomasi. BÅ«tina atitinkamai pakoreguoti Detaliojo plano sprendinius atitinkamai atviras automobilių stovÄjimo aikÅ¡teles planuojant ne arÄiau kaip 10 (deÅ¡imt) metrų nuo prekybinio pastato arba į Detalųjį planÄ Ä¯traukti pastabÄ , jog 10 (deÅ¡imties) metrų atstumu nuo automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs ribos pastate negali bÅ«ti langų.Detaliajame plane taip pat nenumatytos ir automobilių sustojimo vietos žmonÄms įlipti ir iÅ¡lipti, kaip tai numato STR 2.06.01:1999 âMiestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" VI skyriaus 2.8 punktas.
Planuojant prekybos centro statybÄ pažeidžiamos ir 2006 m. liepos 25 d. valstybinÄs žemÄs nuomos sutarties Nr. N19/2006-238 5.1 punkte nustatytos naujų statinių statybos sÄ lygos. ŽemÄs sklypas UAB âLadavasâ, remiantis Lietuvos Respublikos žemÄs įstatymo 9 straipsniu ir jį įgyvendinanÄiais teisÄs aktais, buvo ne aukciono bÅ«du iÅ¡nuomotas kaip žemÄs sklypas prie UAB âLadavasâ nuosavybÄs teise priklausanÄių pastatų - benzino kolonÄlÄs pastato. 2006 m. liepos 25 d. sudarytos valstybinÄs žemÄs sutarties 5.1 punktas nustato, kad âiÅ¡nuomotame žemÄs sklype gali bÅ«ti statomi tai paÄiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui iÅ¡nuomotas žemÄs sklypas ir jei tokia statyba neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo rÄžimui.
Statinius ar įrenginius, kurie buvo pastatyti nesilaikant iÅ¡vardintų sÄ lygų, nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemÄs sklypÄ ." ValstybinÄ Å¾emÄ buvo iÅ¡nuomota UAB âLadavas" remiantis ŽemÄs sklypo planu, kuriame numatytas benzino kolonÄlÄs pastatas ir jai naudoti skirti pastatai (požeminio suskystintų dujų modulio, sandÄlio). Tai reiÅ¡kia, kad žemÄs sklypas buvo iÅ¡nuomotas siekiant sudaryti galimybÄ pastatų savininkui naudoti juos pilna apimtimi pagal tiesioginÄ paskirtį.
Tuo tarpu pastatus įsigijÄs ir valstybÄs žemÄ iÅ¡sinuomavÄs savininkas neketina eksploatuoti statinių pagal jų tiesioginÄ paskirtį ir siekia nustatyti visiÅ¡kai kitÄ Å¾emÄs naudojimo pobÅ«dį bei iÅ¡sinuomotame ŽemÄs sklype statyti prekybos centrÄ , o ValstybinÄs žemÄs nuomos sutartis nenumato galimybÄs statyti kitai, nei buvo iÅ¡nuomota valstybinÄ Å¾emÄ, veiklai. Nors ValstybinÄs žemÄs nuomos sutartyje naudojimo pobÅ«dis nenurodytas, jis statomas (a) remiantis Lietuvos Respublikos žemÄs Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d.
įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto âPagrindinÄs tikslinÄs žemÄs naudojimo paskirties žemÄs sklypų naudojimo bÅ«dų turinys žemÄs sklypų naudojimo pobÅ«džių sÄ raÅ¡as ir jų turinys" lentelÄs 18 punktu, kuris numato, kad žemÄs sklypai, kuriuose yra esami skysto ir kito kuro degalinių statiniai, priskiriami âdegalinių ir autoservisų statybos" žemÄs naudojimo pobÅ«džiui (b) atsižvelgiant į pastatų paskirtį. TodÄl laikytina, kad žemÄs sklype susiklostÄs ir Å¡iai veiklai iÅ¡nuomotas žemÄs naudojimo pobÅ«dis yra âdegalinių ir autoservisų statybos ir ValstybinÄs žemÄs nuomos sutartis nenumato galimybÄs keisti šį žemÄs naudojimo pobÅ«dį.
DÄl visų Å¡ių aplinkybių Detaliojo plano Patikrinimo aktas su teigiama iÅ¡vada negalÄjo bÅ«ti suraÅ¡ytas, o ginÄijamas Tarybos sprendimas, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, negalÄjo bÅ«ti priimtas. Patikslintu skundu pareiÅ¡kÄjas papildomai nurodÄ, kad prekybos centro statybos metu paaiÅ¡kÄjo naujų aplinkybių, kuriomis vadovaujantis Detaliuoju planu suplanuotÄ prekybos centrÄ planuojama neteisÄtai prijungti prie lietaus kanalizacijos, nuotekas vedanÄios į privatų vandens telkinį, kurio savininkas nesutinka su tokiu jo vandens telkinio panaudojimu.
At kreiptas dÄmesys į tai, kad planuojamoje teritorijoje nÄra centralizuotos Kauno miesto lietaus (pavirÅ¡inių) nuotekų kanalizacijos. Å iÄ aplinkybÄ patvirtina âKauno vandenų" raÅ¡tas, kuriame nurodyta jog âRomainių gyvenamųjų namų kvartale, Kaune, UAB âKauno vandenys" eksploatuojamų pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų tinklų neturi". Be to, iÅ¡ Skaitmeninio žemÄlapio iÅ¡traukos aiÅ¡kiai matyti, kad statomo prekybos centro gretimybÄje esanti lietaus kanalizacijos linija veda į netoliese esantį vandens telkinį (kÅ«drÄ ), esantį privaÄiame žemÄs sklype, kurio unikalus Nr. 1901-0284-0404, tai patvirtina ir iÅ¡trauka iÅ¡ VÄ® âRegistrų centras" tvarkomo skaitmeninio kadastro žemÄlapio.
MinÄtas žemÄs sklypas, kartu su jame esanÄiu minÄtu vandens telkiniu (kÅ«dra) nuosavybÄs teise priklauso p. V. N. . Jis nÄra davÄs ir neketina duoti sutikimo tam, kad lietaus (pavirÅ¡inÄs) nuotekos, susidaranÄios ŽemÄs sklype adresu MedekÅ¡inÄs g. 10, Kaune bÅ«tu nutekinamos į jo žemÄs sklype esantį vandens telkinį. DÄl to kompetentingos institucijos neturÄjo teisÄs nei derinti, nei tvirtinti tokius Detaliojo plano sprendinius, kuriuos įgyvendinti bus faktiÅ¡kai neįmanoma.
Net ir tuo atveju, jeigu minÄto vandens telkinio savininko sutikimas dÄl lietaus nuotekų nutekinimo bÅ«tų gautas ar dÄl tokių veiksmų atlikimo UAB âLadavasâ pavyktų susitarti su kito žemÄs sklypo savininku, taÄiau bet koks lietaus (pavirÅ¡inių) nuotekų nutekinimas į privatų objektÄ prieÅ¡tarauja Planavimo sÄ lygų 5.4 punktui, kuriame numatyta, kad âvisi inžineriniai tinklai planuojami jungti prie miesto tinklu pagal inžineriniams tinklams iÅ¡duotas sÄ lygas". Planavimo sÄ lygos, kaip numato TPÄ®, yra planuojamai teritorijai taikomi specialiųjų žemÄs naudojimo sÄ lygų ir teritorijų planavimo normų reikalavimai ir galiojanÄių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, taip pat Å«kio Å¡akų plÄtros programų ir strateginių dokumentų nuostatos, sÄ lygas iÅ¡duodanÄių institucijų reikalavimai dÄl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, o Detaliųjų planų rengimo taisyklių 37 punkte įtvirtinta, jog planavimo sÄ lygų sÄ vadas galioja viso detaliojo teritorijų planavimo proceso metu.
Taigi Detalusis planas turi atitikti iÅ¡duotas planavimo sÄ lygas, o atsižvelgiant į tai, jog Romainių gyvenvietÄje nÄra centralizuotų miesto lietaus kanalizacijos tinklų, Detalusis planas Planavimo sÄ lygų neatitinka ir negali atitikti, todÄl prieÅ¡tarauja privalomoms Detaliųjų planų rengimo taisyklÄms. Konstatuotina, jog Detalusis planas negalÄjo bÅ«ti tvirtinamas dar ir dÄl prieÅ¡taravimo teisÄs aktui (TPÄ® 26 str. 3 d.). Taip pat nurodÄ, kad anksÄiau iÅ¡nagrinÄtos administracinÄs bylos dÄl Detalaus plano Patikrinimo akto sprendimas neturi prejudicinÄs galios Å¡ioje byloje.PareiÅ¡kÄjo atstovÄ teisme patvirtino patikslintame skunde iÅ¡dÄstytus motyvus, nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas teisme gina vieÅ¡Ä jį interesÄ vadovaudamasi Orhuso konvencijos 9 straipsnio nuostatomis, Konvencijos I priedo, taip pat ir savo, kaip juridinio asmens teises ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies pagrindu.         Atsakovas Kauno miesto savivaldybÄs taryba su skundo motyvais nesutiko ir praÅ¡Ä skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Atsiliepime į skundÄ nurodÄ, jog laikosi tokios paÄios pozicijos kaip ir anksÄiau, t. y., kad pareiÅ¡kÄjas nÄra tinkamas subjektas reikÅ¡ti tokio pobÅ«džio reikalavimÄ ir mano, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2011 m....nutartis tokiÄ pozicijÄ tik patvirtina. MinÄtoje nutartyje LVAT, remdamasis Å¡io teismo praktika kitose administracinÄse bylose nurodÄ, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A556-393/2010), nagrinÄdamas ginÄÄ pagal visuomeninÄs organizacijos skundÄ , atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kÄjas, be kita ko, teigÄ, jog kreipÄsi į teismÄ , gindamas jį kaip organizacijÄ sudaranÄių narių subjektines teises ir interesus, pažymÄjo, kad Å¡ių teisių ir interesų gynyba administraciniame teisme gali įgauti įvairias formas.
Toliau yra apraÅ¡omi trys skirtingi atvejai, kuriais esant asociacija gali / turi teisÄ kreiptis į teismÄ reikÅ¡dama atitinkamus reikalavimus. NagrinÄjamoje byloje, esanti situacija neatitinka nei vienos iÅ¡ LVAT apibÅ«dintų atvejų.             Visų pirma LVAT nutartyje nagrinÄjamoje byloje nurodo, kad âPirmiausia, organizacijos narių teisÄs ir įstatymų saugomi interesai gali bÅ«ti apginti per pareiÅ¡kÄjui suteikiamus įgalinimus ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Tokioje byloje, administracinių bylų teisenos, t. y. procesiniu požiÅ«riu, organizacija veikia savo vardu (kaip pareiÅ¡kÄjas), bet iÅ¡ esmÄs dÄl kitų asmenų (tiek esanÄių, tiek nesanÄių organizacijos nariais), visuomenÄs (jos dalies) ar valstybÄs teisÄms ir teisÄtiems interesams galbÅ«t padaryto pažeidimo, kurio paÅ¡alinimas yra vieÅ¡ojo intereso reikalas.
TaÄiau ABTÄ® 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte, taip pat 56 straipsnyje nurodyta, kad asmenų (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjo) įgalinimai (teisÄ) ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ turi bÅ«ti nustatyti įstatyme, todÄl tuo atveju, jei tokia teisÄ Ä¯statymu nesuteikta, asmuo neturi teisÄs kreiptis į teismÄ dÄl vieÅ¡ojo intereso gynimo, o teismas neturi pareigos nagrinÄti tokio pareiÅ¡kimoâ. NagrinÄjamoje byloje asociacija (t.y. Romainių bendruomenÄs centras) veikia kaip pareiÅ¡kÄjas gindama savo narių interesus.
TeisÄ kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti nustatyta įstatyme ir atitinkamai pareiÅ¡kÄjas, kreipdamasis į teismÄ , turi nurodyti kokio įstatymo pagrindu gina vieÅ¡Ä jį interesÄ . MÅ«sų nuomone, pareiÅ¡kÄjas nÄra tinkamas subjektas reikÅ¡ti aukÅ¡Äiau nurodytus reikalavimus teismui. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis nustato teisÄs kreiptis gynybos į teismÄ prielaidas. Å iame straipsnyje yra nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ arba įstatymų saugomas interesas, o teisÄ kreiptis į teismÄ Ä¯staigoms, organizacijoms, pagal Å¡io straipsnio 3 dalies 3 punktÄ yra suteikta tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik dÄl valstybÄs ar kitų viešųjų interesų gynimo.
NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas nÄra nurodÄs Lietuvos Respublikos įstatymo, suteikianÄio jam aukÅ¡Äiau nurodytÄ teisÄ realizuoti, be to skunde nÄra nurodoma kokius konkreÄiai valstybÄs ar vieÅ¡uosius interesus skundu yra siekiama apginti. Reikia turÄti omenyje, kad pareiÅ¡kÄjas t.y. Romainių bendruomenÄs centras vienija fizinius asmenis ir iÅ¡ esmÄs atstovauja Å¡ių fizinių asmenų privaÄius interesus. Pats faktas, kad pareiÅ¡kÄjas detaliojo plano rengimo procese teikÄ pastabas, pasiÅ«lymus, savaime, mÅ«sų nuomone, nÄra laikytinas pakankamu pagrindu pripažinti pareiÅ¡kÄjo atitikimÄ aukÅ¡Äiau nurodytai imperatyviai normai.
PaminÄtina tai, kad pirmojo bylos nagrinÄjimo metu pareiÅ¡kÄjas kaip kreipimosi į teismÄ pagrindÄ buvo nurodÄs Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalį. PadarÄ iÅ¡vadÄ , kad minÄtas konvencijos straipsnis, taipogi tokios teisÄs pareiÅ¡kÄjui nesuteikia, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 24 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-39-1775-06 (publikuota 2007 m. âAdministracinių teismų praktikoje" Nr.
10) pažymÄjo, kad âLietuvos Respublika 2001 m. spalio 31d. ratifikavo Orhuso konvencijÄ dÄl teisÄs gauti informacijÄ , visuomenÄs dalyvavimo priimant sprendimus ir teisÄs kreiptis aplinkosaugos klausimais. Konvencijos 2 straipsnio 2 dalyje reglamentuota visuomeninių organizacijų teisÄ, vadovaujantis nacionaliniais įstatymais, kreiptis į teismus ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ aplinkosaugos srityje. TodÄl visuomeninÄs organizacijos, padedanÄios spÄsti aplinkosaugos problemas ir veikianÄios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisÄ kreiptis į administracinį teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ aplinkosaugos srityje, jeigu tai gali turÄti didelį poveikį aplinkai (ABTÄ® 56 str. 1 d.).
Konvencijos I priede pateiktas sÄ raÅ¡as veiklos rūšių galinÄių turÄti didelį poveikį aplinkai. Darytina iÅ¡vada, kad tik dÄl Å¡iame veiklos rūšių sÄ raÅ¡e iÅ¡vardintų veiklos rūšių visuomeninÄ organizacija gali kreiptis į teismÄ gindama vieÅ¡Ä jį interesÄ aplinkosaugos srityje ". AnalogiÅ¡kos nuostatos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikÄsi ir 2008 m. spalio 3 d. administracinÄje byloje Nr. A-438-1661/2008, konstatuodamas, kad Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies nurodytu pagrindu gali bÅ«ti ginÄijami sprendimai tik dÄl potencialiai ypaÄ didelį poveikį aplinkai galinÄių turÄti veiklos rūšių, tokių kaip naftos ir dujų perdirbimo įmonių veiklos.
Kadangi nagrinÄjamoje byloje, ginÄijamu Tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu planuojama veikla nepatenka į Konvencijos 1 priede nurodytų veiklos rūšių sÄ raÅ¡Ä (sÄ raÅ¡e nurodytos tokios veiklos rūšys kaip: energetika, metalų gamyba ir apdirbimas, žaliavų perdirbimas, chemijos pramonÄ ir pan.), todÄl manome, kad nagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kÄjas netenkina Pirmojo atvejo reikalavimų, todÄl Å¡iuo požiÅ«riu pareiÅ¡kÄjas laikytinas netinkamu subjektu reikÅ¡ti reikalavimÄ dÄl ginÄijamo tarybos sprendimo panaikinimo.Toliau atsakovas pabrÄžÄ, kad LVAT nutartyje nagrinÄjamoje byloje taip pat nurodo, kad:
âMinÄtoje administracinių teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog organizacijos narių teisÄs ir teisÄti interesai taip pat gali bÅ«ti apginti jiems administracinių bylų teisenoje dalyvaujant pareiÅ¡kÄjais, taÄiau įgaliojant juos atstovauti tam tikrÄ organizacija (asociacija), jei toks pavedimas neprieÅ¡tarauja teisÄs normoms. Å iuo atveju patys organizacijos nariai (kaip fiziniai ar juridiniai asmenys) dalyvauja byloje pareiÅ¡kÄjais (procesiniu požiÅ«riu), o atitinkama organizacija yra tik procesinis jų atstovas.
TaÄiau tokiu atveju teismui turi bÅ«ti pateikti atstovaujamųjų įgaliojimai, įforminti įstatymų nustatyta tvarka, kuriais atstovui pavedama veikti jų (atstovaujamųjų) vardu. Jei skundÄ (praÅ¡ymÄ ) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylÄ asmuo, skundÄ (praÅ¡ymÄ ) atsisakoma priimti (ABTÄ® 37 str. 2 d. 7 p.). Jei pastaroji aplinkybÄ paaiÅ¡kÄja jau iÅ¡kÄlus bylÄ , skundas (praÅ¡ymas) turi bÅ«ti paliekamas nenagrinÄtu (ABTÄ® 103 str. 3 p.)". ApraÅ¡ytas atvejis nagrinÄjamai bylai netaikytinas, kadangi pareiÅ¡kÄju byloje dalyvauja ne organizacijos nariai, o pati organizacija.
Atsakovas toliau rÄmÄsi LVAT 2011 m.... nutartimi ir nurodÄ, jog âpagal ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ arba įstatymų saugomas interesas. ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta,  kad  skundÄ Â (praÅ¡ymÄ )  dÄl  vieÅ¡ojo  ar vidaus  administravimo  subjekto  priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisÄ paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybÄs ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisÄs ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Å ios nuostatos taikomos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. TodÄl pabrÄžÄ, jog pareiÅ¡kÄjas, kaip juridinis asmuo (asociacija), turi teisÄ kreiptis į teismÄ dÄl savo, kaip juridinio asmens (asociacijos), teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimoâ. NagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kÄjas buvo nurodÄs, kad gina savo privatų interesÄ , t.y. pažeistÄ subjektinÄ teisÄ. Taigi iÅ¡ esmÄs pareiÅ¡kÄjas teigia, kad nagrinÄjamoje byloje jis gynÄ(-a) savo privatų interesÄ dÄl to jam pripažintina teisÄ kreiptis į teismÄ ABTÄ® 5 str. 1 d. ir 3d. 1 p. pagrindu.
TaÄiau neaiÅ¡ku koks yra konkreÄiai to pažeisto asociacijos privataus intereso (subjektinÄs teisÄs) turinys, t.y. koks asociacijos kaip juridinio asmens interesas buvo pažeistas priimant ginÄijamÄ tarybos sprendimÄ . Manantis, kad bÅ«tent Å¡ios teisÄs turinio pareiÅ¡kÄjas nepagrindÄ ir neįrodÄ. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau - Asociacijų įstatymas) 2 str. 1 d. įtvirtinta asociacijos samprata, t.y. savo pavadinimÄ turintis ribotos civilinÄs atsakomybÄs vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio tikslas - koordinuoti asociacijos narių veiklÄ , atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus vieÅ¡uosius interesus.
Å iÄ sÄ vokos formuluotÄ vertino lingvistiniu požiÅ«riu ir padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ir prieÅ¡ tai nurodytas atstovavimas asociacijos narių interesams ir jų gynimas taip pat turi turÄti vieÅ¡umo pobÅ«dį. TodÄl teiginys, jog pareiÅ¡kÄjas, teikdamas skundÄ teismui, gynÄ tiek asociacijos narių, tiek paÄios asociacijos privaÄius interesus yra teisiÅ¡kai nepagrįstas. Asociacija, vadovaujantis Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, gali ginti ir atstovauti tik asociacijos narių interesus, o ne savo paÄios interesus.
Vertinant asociacijos galimybÄ kreiptis į teismÄ ABTÄ® 5 str. 1 d. pagrindu, ginant savo paÄios privatų interesÄ (pažeistÄ subjektinÄ teisÄ), mÅ«sų nuomone, turi bÅ«ti nurodytas konkretus asociacijos (t.y. jos kaip juridinio asmens, o ne jos narių) teisių pažeidimas. Jeigu tokio paÄios asociacijos subjektinÄs teisÄs pažeidimo nÄra, tai darytina, kad pareiÅ¡kÄjas neturi teisÄs kreiptis į teismÄ ir Å¡iuo požiÅ«riu.Atsižvelgiant į visus aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytus argumentus iÅ¡reiÅ¡kÄ nuomonÄ, kad pareiÅ¡kÄjas neturi reikalavimo teisÄs nagrinÄjamoje byloje ir patikslintas skundas atmestinas kaip paduotas reikalavimo teisÄs neturinÄio subjekto.Be to, atsakovas nurodÄ, kad nepagrįstas pareiÅ¡kÄjo teiginys, kad Detaliojo plano vertinimo etape turÄjo bÅ«ti atliktas planuojamos vykdyti veiklos poveikio aplinkai vertinimas pagal Planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymÄ (toliau - PŪVPAVÄ®) , kadangi pareiga atlikti tokį vertinimÄ kyla iÅ¡ Saugomų teritorijų įstatymo.LR teritorijų planavimo įstatymo (toliau - TPÄ®) 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui VyriausybÄs nustatyta tvarka įvertinti.
Rengiant detalųjį planÄ strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisÄs aktai. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymÄ turi bÅ«ti atliktas planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet jis nÄra atliktas, Å¡is vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu. Vadovaujantis PŪVPAVÄ® (redakcijos galiojusios ginÄijamo detaliojo plano rengimo metu) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama Å«kinÄ veikla, kuri dÄl savo pobÅ«džio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikÅ¡mingÄ poveikį aplinkai.
Å i veikla yra įraÅ¡yta į planuojamos Å«kinÄs veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo bÅ«ti vertinamas, rūšių sÄ raÅ¡Ä (PUVPAVÄ® 1 priedas). GinÄijamu detaliuoju planu planuojama Å«kinÄ veikla nepatenka į planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo priedų sÄ raÅ¡us pagal kuriuos bÅ«tina atlikti planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio vertinimÄ . PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas patikslintame skunde (5 1. 5 pastraipa) sutinka su atsakovo (t.y. Kauno miesto savivaldybÄs) pozicija toje apimtyje, kad PŪVPAVÄ® tiesiogiai nenumatÄ pareigos atlikti poveikio aplinkai vertinimo atrankÄ arba poveikio aplinkai vertinimÄ rengiant ginÄijamÄ detalųjį planÄ .
TaÄiau pareiÅ¡kÄjo nuomone atsakovas visiÅ¡kai ignoravo tai, kad Å¡iÄ pareigÄ numatÄ kiti teisÄs aktai, o bÅ«tent Saugomų teritorijų įstatymas, į kurį rengiant detalųjį planÄ visiÅ¡kai nebuvo atsižvelgta. Atsakovas su tokia pareiÅ¡kÄjo pozicija nesutiko ir nurodÄ, kad LR Saugomų teritorijų įstatymo (redakcijos galiojusios ginÄijamo detaliojo plano rengimo metu) 2 straipsnio 32 dalimi buvo nustatyta, kad saugomos teritorijos tai sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiÅ¡kiomis ribomis, turintys pripažintÄ mokslinÄ, ekologinÄ, kultÅ«rinÄ ir kitokiÄ vertÄ ir kuriems teisÄs aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka).
NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas pareigÄ atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ kildino iÅ¡ Saugomų teritorijų įstatymo 24 str. 8 d., kurioje nustatyta, kad âprojektai, kurie nÄra tiesiogiai susijÄ su Europos ekologinio tinklo âNatÅ«ra 2000" teritorijų tvarkymu, bet gali turÄti neigiamÄ poveikį natÅ«ralioms buveinÄms ir saugomoms augalų ir gyvÅ«nų rūšims, turi bÅ«ti įvertinti Planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka". PabrÄžÄ, kad vertindami minÄtÄ nuostatÄ pareiÅ¡kÄjai padarÄ iÅ¡vadÄ , kad vertinimas turi bÅ«ti atliekamas jei:1)  nustatoma teritorija, kurioje egzistuoja natÅ«ralios buveinÄs ir saugomos augalų ir gyvÅ«nų rūšys; 2)  yra rengiamas projektas, kurio sprendiniai ir planuojama vykdyti veikla gali turÄti neigiamÄ poveikį Å¡iai teritorijai.
LR aplinkos ministro 2009-11-03 įsakymu Nr. D1-654 buvo papildytas âVietovių, atitinkanÄių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sÄ raÅ¡as, skirtas pateikti Europos Komisijai", todÄl lyg tai yra tenkinama pirmoji sÄ lyga, nes yra nustatyta teritorija, kurioje egzistuoja natÅ«ralios buveinÄs ir saugomos augalų rūšys. NurodÄ, kad tokia pareiÅ¡kÄjo pozicija yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir atmestina, kadangi detaliojo planavimo procesas pradÄtas dar 2008 m. (planavimo sÄ lygų sÄ vadas iÅ¡duotas 2008-07-04), paskutinÄ vieÅ¡ojo svarstymo procedÅ«ra įvyko 2009-02-14, detaliojo plano patikrinimo aktas su teigiama iÅ¡vada iÅ¡duotas 2009-07-20, t. y. visos detaliojo plano rengimo procedÅ«ros baigtos iki pareiÅ¡kÄjo minimos teritorijos (t. y.
Romainių Ä Å¾uolyno) įtraukimo į Vietovių, atitinkanÄių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sÄ raÅ¡Ä . Taigi vadovaujantis vienu iÅ¡ pagrindinių teisÄs principų lex retro non agit, Romainių Ä Å¾uolyno teritorijos įtraukimas į minÄtų teritorijų sÄ raÅ¡Ä , negalÄjo sukelti planavimo organizatoriui pareigos atlikinÄti procedÅ«rų, kurių ginÄijamo detaliojo plano rengimo metu nebuvo jokio teisinio pagrindo atlikinÄti.Atsakovo nuomone, nebuvo pagrindo tenkinama ir antroji sÄ lyga, kadangi byloje nÄra jokių įrodymų, patvirtinanÄių tai, jog planuojama vykdyti veikla galÄtų turÄti neigiamÄ poveikį Å¡iai saugomai teritorijai.
Manantys, kad pareiÅ¡kÄjo argumentai prieÅ¡tarauja vienas kitam, t. y. patikslintame skunde (6 psl.) pareiÅ¡kÄjas teigÄ, kad detaliuoju planu suplanuotas prekybos centras (paminÄtina tai, kad pats iÅ¡sireiÅ¡kimas yra ydingas, nes detaliuoju planu yra nustatomas konkretus sklypo naudojimo ir tvarkymo reglamentas, užstatymo zonos ir t.t, taÄiau nÄra planuojamas pats prekybos centras, prekybos centro pastatas yra planuojamas techniniu projektu, kuris derinamas ir gaunamas statybos leidimas, taÄiau ne detaliuoju planu) bÅ«tų tik apie 60 metrų nutolÄs nuo Romainių Ä Å¾uolyno, o po to teigiama, kad planuojama teritorija ribojasi su gamtiniu požiÅ«riu itin pažeidžiamomis vietomis.
PareiÅ¡kÄjas konstatuoja faktus, pvz. ..prekybos centras <...> akivaizdžiai turÄs neigiamÄ poveikį", kurie iÅ¡ esmÄs yra tik pareiÅ¡kÄjo samprotavimai bei prielaidos, taÄiau nÄra pagrįsti jokiais konkreÄiais byloje esanÄiais įrodymais. Argumentai, kuriuos patikslintame skunde dÄstÄ pareiÅ¡kÄjas, yra susijÄ tik su aplinkinių gyventojų tariamu gyvenimo kokybÄs pablogÄjimu, t.y. padidÄjusiu triukÅ¡mo lygiu, automobilių srautais, gretimų sklypų užstatymo zonų  sumažÄjimu  ir pan.,  taÄiau  byloje  nÄra jokių  įrodymų, pagrindžianÄių galimÄ neigiamÄ poveikį saugomai teritorijai.
PareiÅ¡kÄjo teiginys, jog âįgyvendinus detaliojo plano sprendinius gali bÅ«ti padaryta įtaka oro kokybei, požeminiams vandenims ir dirvožemiui" yra taip pat tik prielaida, kuri suprantama vien jau iÅ¡ pateikiamos formuluotÄs âgali bÅ«ti". NurodÄ, kad skundas turi bÅ«ti grindžiamas konkreÄiais įrodymais, patvirtinanÄiais pareiÅ¡kÄjo teisių ar interesų pažeidimÄ , o ne subjektyviais samprotavimais. DÄl to nebuvo tenkintina ir antroji sÄ lyga dÄl pareigos atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ .
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , argumentai dÄl to, kad detaliojo plano rengimo metu buvo pažeista PŪVPAVÄ® 3 straipsnio 3 dalis, Saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 8 dalis ir TPÄ® 25 straipsnio 4 dalis yra atmestini kaip nepagrįsti.Atsakovas taip pat nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjo teiginys, kad planavimo organizatorius, nesilaikydamas teisÄs aktų reikalavimų, neatliko privalomų procedÅ«rų tam, kad bÅ«tų nustatyta, ar reikia atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimÄ , yra nepagrįstas.
PareiÅ¡kÄjas rÄmÄsi Planų ar programų ir planuojamos Å«kinÄs veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms âNatÅ«ra 2000" teritorijoms reikÅ¡mingumo nustatymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR aplinkos ministro 2006 m. gegužÄs 22 d. įsakymu Nr. D1-255, 23 p. nuostata, kad âTais atvejais, kai plano ar programos neprivaloma vertinti pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraÅ¡o 7.1 ir 7.2 punktus [9], taÄiau plano ar programos įgyvendinimas bus susijÄs su įsteigtomis ar potencialiomis âNatÅ«ra 2000" teritorijomis ar artima tokių teritorijų aplinka, Organizatoriai (jų pasitelkti konsultantai) užpildo Å¡io Tvarkos apraÅ¡o 1 priedo bendrÄ jÄ bei A dalis ir pateikia VSTT (raÅ¡tu ir skaitmeniniame formate) tam, kad bÅ«tų nustatytas plano ar programos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms âNatÅ«ra 2000" teritorijoms reikÅ¡mingumas ir nusprÄsta, ar privaloma atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimÄ ".
Å ios pareigos, pareiÅ¡kÄjo teigimu, planavimo organizatorius neatliko ir tai, jo nuomone, sÄ lygoja detaliojo plano sprendinių neteisÄtumÄ . IÅ¡reiÅ¡kÄ nuomonÄ, kad Å¡ie pareiÅ¡kÄjo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, Romainių Ä Å¾uolynas į Vietovių, atitinkanÄių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sÄ raÅ¡Ä buvo įtrauktas LR aplinkos ministro 2009-11-03 įsakymu Nr. D1-654, t.y. jau pasibaigus detaliojo plano rengimo procedÅ«rai, todÄl Å¡io Tvarkos apraÅ¡o nuostatos nagrinÄjamu atveju planavimo organizatoriui negalÄjo bÅ«ti privalomos ir juo labiau tai negali sÄ lygoti ginÄijamo detaliojo plano rengimo procedÅ«ros neteisÄtumo.
         Atsakovo nuomone nÄra pagrindo laikyti pagrįstu pareiÅ¡kÄjo motyvÄ , kad planavimo organizatorius atlikdamas tik formalų detaliojo plano sprendinių pasekmių vertinimÄ , ignoravo pagrindinius teritorijų planavimo proceso principus ir tikslus, nesudarÄ prielaidų užtikrinti darnų vystimÄ si, neatsižvelgÄ Ä¯ argumentuotas suinteresuotos visuomenÄs pastabas bei užkirto keliÄ kompetentingai institucijai detaliojo plano tvirtinimo stadijoje priimti pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ ir dÄl to Å¡is detaliojo planavimo etapas buvo įgyvendintas netinkamai, pažeidžiant TPÄ® 25 straipsnio 4 dalies.TPÄ® 25 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui VyriausybÄs nustatyta tvarka įvertinti.
Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau - Vertinimo tvarkos apraÅ¡as), patvirtinto LR VyriausybÄs 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 1 punktas nustato, kad Å¡io apraÅ¡o tikslas - reglamentuoti teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimÄ , kad derinanÄios ir tvirtinanÄios teritorijų planavimo dokumentų sprendinius institucijos galÄtų atsižvelgti į galimas jų įgyvendinimo pasekmes ir tai užtikrintų gerÄ priimamų sprendimų kokybÄ.
Å io apraÅ¡o 2 punktas nustato, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimas - tai teritorijų planavimo proceso etapas, kurio metu surenkama ir analizuojama informacija, jos pagrindu įvertinamas nustatytais aspektais rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo galimas teigiamas ir (ar) neigiamas ilgalaikis ir (ar) trumpalaikis poveikis. Vertinimo tvarkos apraÅ¡o 4 punkte nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertintojai yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, rengiantys teritorijų planavimo dokumentus (planų rengÄjai), taip pat pasitelkti ekspertai ir (ar) mokslo institucijos.
AtkreipÄ dÄmesį į tai, Vertinimo tvarkos apraÅ¡e nÄra nurodyta pareiga vertintojui kiekvienÄ numatomÄ poveikį pagrįsti tyrimais. AukÅ¡Äiau cituotame Å¡io apraÅ¡o 2 punkte nurodyta, kad vertinimo metu surenkama ir analizuojama informacija, tuo remiantis įvertinamas galimas detaliojo plano sprendinių poveikis. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad nÄra detaliai nurodyta kokia informacija ir kaip privalo bÅ«ti surinkta ir kiek iÅ¡samiai iÅ¡analizuota. PrieÅ¡ingai, yra nurodyta, kad poveikio vertinimÄ gali atlikti ir fiziniai asmenys (planų rengÄjai), todÄl Kauno miesto savivaldybÄ, kaip detalųjį planÄ tvirtinanti institucija, neturÄjo pagrindo iÅ¡ detaliojo plano organizatoriaus reikalauti ekspertizÄmis paremto poveikio vertinimo, kadangi to nenumato teisÄs aktai.
Vadovaujantis Vertinimo tvarkos apraÅ¡o 13 punktu buvo surinkta informacija apie planuojamÄ teritorijÄ ir apraÅ¡yta detaliojo plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te (T2 b. 1. 12-13) analizuojant esamÄ padÄtį, teritorijos plÄtros tendencijas, detaliojo plano sprendinius, treÄiųjų asmenų apsaugÄ bei vadovaujantis Vertinimo tvarkos apraÅ¡o 16 punktu pateikta įvertinimo iÅ¡vadinÄ santrauka -Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo lentelÄ (T2 b. 1. 14-15).Ten įvertintas detaliojo plano sprendinių poveikis Vertinimo tvarkos apraÅ¡o 7 punkte nurodytais aspektais, t.y.
įvertintas detaliojo plano sprendinių poveikis teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sriÄiai, ekonominei aplinkai, socialinei aplinkai, gamtinei aplinkai ir kraÅ¡tovaizdžiui, taip pat įvertintas siÅ«lomos alternatyvos (nestatant naujų pastatų) poveikis tais paÄiais aspektais. Vertinimo tvarkos apraÅ¡o 6.2 p. nustatyta, kad galimÄ sprendinių poveikį vertina Teritorijų planavimo įstatymo 36 str. nurodyti planų rengÄjai, kurie gali pasitelkti ekspertus ir (ar) mokslo institucijas, kai profesionaliam įvertinimui atlikti reikia specifinio ar kitokio pasirengimo, žinių bei įgÅ«džių.
Å i nuostata nÄra imperatyvi, kadangi numatyta, kad rengÄjas gali, bet neprivalo pasitelkti ekspertų kokiems nors tyrimams atlikti. DÄl to, pareiÅ¡kÄjo teiginiai, neva detaliojo plano sprendinių pasekmių vertinimas buvo atliktas netinkamai, yra teisiÅ¡kai nepagrįsti ir atmestini, kadangi nei Vertinimo tvarkos apraÅ¡e, nei kituose teisÄs aktuose tokios prievolÄs numatyta nÄra. Vertinimo tvarkos apraÅ¡o 2 priede yra patvirtinta Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimo lentelÄs forma, bÅ«tent toks dokumentas ir yra pateiktas detaliojo plano dokumentacijoje, joje pateiktas poveikio vertinimas Vertinimo tvarkos apraÅ¡o 7 p. nurodytais aspektais.
Taip pat pažymÄtina tai, kad papildomai buvo atlikti teoriniai triukÅ¡mo skaiÄiavimai, kurių iÅ¡vadose nurodyta, jog statant detaliajame plane numatytų parametrų prekybinį pastatÄ , leistini triukÅ¡mo ribiniai dydžiai gretimuose gyvenamuosiuose ir visuomeninÄs paskirties pastatuose bei jų aplinkoje, nurodyti Lietuvos higienos normoje HN 33:2007 âAkustinis triukÅ¡mas", nebus virÅ¡yti. AukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstyti argumentai pavirtina, kad detaliojo plano organizatorius tinkamai atliko poveikio aplinkai vertinimo procedÅ«ras, nustatytas Vertinimo tvarkos apraÅ¡e ir kituose teisÄs aktuose, todÄl ir Å¡ie pareiÅ¡kÄjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Toliau nurodÄ, kad nepagrįstas ir pareiÅ¡kÄjo teiginys, kad balsuojant dÄl Tarybos sprendimo buvo pažeistas Vietos savivaldos įstatymas, Kauno miesto savivaldybÄs tarybos veiklos reglamentas, nes posÄdžio pirmininkas netinkamai vykdÄ savo pareigas ir nesÄ Å¾iningai suklaidino Tarybos narius dÄl sprendimo, už kurį balsuojama turinio, o be to, galutinis paskelbtas Tarybos sprendimas papildytas punktu, dÄl kurio Tarybos nariai apskritai nebalsavo.Nesutikdami su pareiÅ¡kÄju nurodÄ, kad iÅ¡ esmÄs pareiÅ¡kÄjas neteisingai suvokia komitetų pasiÅ«lymų reikÅ¡mÄ, bei juos traktuoja kaip pataisas, teikdamas, kad buvo pažeisti Kauno miesto savivaldybÄs tarybos veiklos reglamento (toliau - Reglamentas), patvirtinto Kauno miesto savivaldybÄs tarybos 2009-02-05 sprendimu Nr. T-60, 110.3 ir 110.4 papunkÄiai.
Pirmiausia pažymÄtina tai, kad Komitetų pasiÅ«lymai, tarybos sprendimo projekto pataisos ir alternatyvÅ«s tarybos sprendimo projektai yra trys skirtingi dalykai. Reglamento 25 p. nustatyta, kad Komitetai sudaromi Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinÄti ir iÅ¡vadoms bei pasiÅ«lymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Tarybos sprendimai ir mero potvarkiai. Komitetai pagal savo kompetencijÄ priima rekomendacinius sprendimus. Reglamentas nenumato to, kad komiteto pasiÅ«lymo turinys yra (ar galÄtų bÅ«ti) tarybos sprendimo turinio sudÄtinÄ dalis.
NagrinÄjamu atveju tarybos posÄdžio darbotvarkÄje buvo registruotas vienas projektas, dÄl kurio buvo balsuojama tarybos posÄdžio metu. Registruoto tarybos sprendimo projekto ir patvirtinto (t.y. tarybos posÄdžio metu priimto) sprendimo turinys atitinka, tai patvirtina prie atsiliepimo pridedamas suderintas sprendimo projektas, kuris buvo registruotas tarybos posÄdžio darbotvarkÄje. Atmestini pareiÅ¡kÄjo argumentai, neva, nebuvo balsuojama atskirai už kažkokias tai pataisas, nes minÄto tarybos posÄdžio darbotvarkÄje nebuvo registruota nei viena pataisa ar alternatyvus projektas (pvz. dÄl detaliojo plano ne tvirtinimo), dÄl kurio priÄmimo / nepriÄmimo bÅ«tų reikÄjÄ balsuoti.
PažymÄjo, kad tarybos nariai balsuoja už darbotvarkÄje registruoto projekto patvirtinimÄ / nepatvirtinimÄ , o ne už žodinį klausimo suformulavimÄ . Tokį teiginį iÅ¡reiÅ¡kia Reglamento 112 p., kuriame nustatyta, kokius sprendimus taryba gali priimti, t. y :112.
1. pritarti sprendimo projektui be pataisų ar su jomis arba pritarti vienam iš alternatyvių sprendimo projektų; 112.
2. atidÄti sprendimo projekto priÄmimÄ ir pavesti Administracijai paskelbti jį vieÅ¡ai svarstyti arba grÄ Å¾inti rengÄjui iÅ¡ esmÄs tobulinti, nurodant terminÄ ; 112.
3. padaryti svarstymo procedÅ«ros pertraukÄ , nurodant jos trukmÄ; 112.4. nepritarti sprendimo projektui arba pavesti parengti naujÄ , nurodant terminÄ .Visais atvejais yra kalbama apie pritarimÄ / nepritarimÄ sprendimo projektui, o ne žodiniam klausimo pristatymui. DarbotvarkÄje nebuvo registruota jokių pataisų ar alternatyvių projektų, taigi buvo balsuojama už pateiktÄ projektÄ ir balsų dauguma jam buvo pritarta. TodÄl atmestini pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl to, kad tarybos nariai balsavo už kažkokio kitokio turinio sprendimÄ , nei buvo paskelbta.Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl detaliojo plano sprendinių neteisÄtumo taip be pagrindo.Visų pirma pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl leistinų triukÅ¡mo normų virÅ¡ijimo yra visiÅ¡kai nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos triukÅ¡mo valdymo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog âPlanavimo organizatoriai, planuojamos Å«kinÄs veiklos užsakovai, rengdami ir tvirtindami teritorijų planavimo dokumentus ir planuodami Å«kinÄ veiklÄ , privalo užtikrinti, kad nebus virÅ¡ijami nustatyti triukÅ¡mo ribiniai dydžiai". Atkreiptinas dÄmesys, kad detaliojo plano tekstinÄje dalyje, t.y. aiÅ¡kinamajame raÅ¡te yra nurodyta, kad âPastato viduje ir iÅ¡orÄje montuojami įrenginiai (jei tokie bus numatyti techniniame projekte) privalomai parenkami taip, kad jų skleidžiamo į aplinkÄ garso lygis nevirÅ¡ytų higienos normose nustatytų leistinų normų Å¡alia esanÄiuose gyvenamuosiuose namuose (Lietuvos higienos norma 33-1:2003 âAkustinis triukÅ¡mas.
Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje - vÄliau pakeista aukÅ¡Äiau nurodyta Lietuvos higienos norma HN 33:2007). Sprendiniai detalizuojami techniniame projekte". PadarÄ iÅ¡vadÄ , kad detaliojo planavimo organizatorius įsipareigojo užtikrinti, kad nebus virÅ¡ijami triukÅ¡mo ribiniai dydžiai, t.y. įvykdÄ Lietuvos Respublikos triukÅ¡mo valdymo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ imperatyviÄ normÄ , ir prisiimtas įsipareigojimas įrengti triukÅ¡mo valdymo technines priemones tam, kad nebÅ«tų pažeidžiami nustatyti ribiniai triukÅ¡mo dydžiai.
AtkreipÄ dÄmesys, kad, net ir tuo atveju, jeigu jau pastaÄius ir eksploatuojant objektÄ detaliajame plane nustatytas įsipareigojimas nebÅ«tų vykdomas, pareiÅ¡kÄjas tokį, teisÄs aktų reikalavimų neatitinkantį objekto eksploatavimÄ galÄtų skųsti teisÄs aktų nustatyta tvarka statinių eksploatavimo priežiÅ«rÄ atliekanÄioms institucijoms, kurios galÄs imtis atitinkamų poveikio priemonių, kad užtikrinti teisÄs aktuose nustatytų normų laikymÄ si. NagrinÄjamu metu nÄra visiÅ¡kai jokio pagrindo konstatuoti, kad detaliajame plane nustatytas įsipareigojimas bus nevykdomas, todÄl laikÄ, kad ginÄijamo detaliojo plano sprendiniai jo tvirtinimo metu atitiko imperatyvias teisÄs normas, reguliuojanÄias triukÅ¡mo ribinių dydžių nevirÅ¡ijimo užtikrinimÄ .
Be to pažymÄjo, kad detaliojo plano planavimo sÄ lygų sÄ vade nebuvo nustatytas reikalavimas atlikti projektuojamo objekto galimai sukeliamo triukÅ¡mo prognozÄ, Kauno visuomenÄs sveikatos centras detalųjį planÄ suderino ir tokiu bÅ«du patvirtino, kad detaliojo teritorijų planavimo procese keliami įsipareigojimai, susijÄ su triukÅ¡mo valdymu, yra visiÅ¡kai įvykdyti, o siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones dÄl galimų triukÅ¡mo ribinių dydžio virÅ¡ijimo, buvo atlikti galimo triukÅ¡mo skaiÄiavimai (atlikti Vilniaus Gedimino technikos universitete), kurie patvirtino, kad ribiniai triukÅ¡mo dydžiai įgyvendinus visus detaliojo plano sprendinius nebus virÅ¡yti.
Detaliuoju planu yra nustatomas žemÄs sklypo privalomasis tvarkymo ir naudojimo režimas, todÄl pats detalusis planas pareiÅ¡kÄjo keliamų nuogÄ stavimų dÄl galimai bÅ«simo per didelio triukÅ¡mo nesukelia. Prekybos centras bus (dabar jau yra statomas) pagal suderintÄ techninį pastato (prekybos centro) projektÄ ir iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ . DÄl to, argumentas dÄl galimo triukÅ¡mo negali bÅ«ti sudarantis pagrindÄ detaliojo plano panaikinimui, kadangi detaliuoju planu yra planuojamas žemÄs sklypas, o ne pats pastatas ir ne pastato sprendiniai.
Atsakovo nuomone skunde nepagrįstai teigiama, kad detaliojo plano rengÄjas, rengdamas detalųjį planÄ privalÄjo įtraukti pastabÄ , kad 10 metrų atstumu nuo automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs ribos, pastate neturi bÅ«ti langų. Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 âMiestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" VI sk. 3.4. p. nustatyta, jog atstumas nuo atvirų automobilių stovÄjimo aikÅ¡telių iki visuomeninių pastatų langų, planuojant daugiau nei 11 stovÄjimo vietų, turi bÅ«ti 10 m. rengiant detalųjį planÄ nebuvo aiÅ¡kÅ«s bÅ«simo pastato projektiniai sprendiniai (t.y. ar langai pastate bus apskritai projektuojami), todÄl pareiÅ¡kÄjo teiginiai apie pažeidžiamus atstumus tarp pastato langų ir automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs tÄra niekuo nepagrįsta prielaida.
AtkreipÄ dÄmesį, kad pareiÅ¡kÄjo nurodytas automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs įrengimo reikalavimas kaip imperatyvi norma yra nustatyta Statybos techniniame reglamente STR 2.06.01:1999 "Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos". GrafinÄje detaliojo plano dalyje Å¡ios normos yra laikomasi, todÄl reikalavimÄ Å¡iÄ imperatyviÄ teisÄs aktų normÄ perkelti į tekstinÄ detaliojo plano dalį yra laikÄ nepagrįstu, kadangi tokiu atveju detaliojo plano tekstinÄje dalyje turÄtų bÅ«ti perkeliami visi statybos techniniai reglamentai ir kiti teisÄs aktai, reglamentuojantys tiek teritorijų planavimÄ , tiek statybas, taÄiau tokio imperatyvaus reikalavimo teisÄs normose, reglamentuojanÄiuose teritorijų planavimo procedÅ«ras, nÄra įtvirtinta.
DÄl to patvirtintas detalusis planas atitinka Å¡iai imperatyviai teisÄs akto normai, o atitinkamai detaliojo plano organizatorius privalÄs laikytis Å¡ios normos realizuodamas detaliojo plano sprendinius, t.y. rengdamas techninį statinio projektÄ , gaudamas statybos leidimÄ , bei komisijai priduodamas statinį tinkamu naudoti, prieÅ¡ingu atveju aukÅ¡Äiau nurodytos procedÅ«ros (statybos leidimo iÅ¡davimas, statinio pripažinimas tinkamu naudoti) bÅ«tų sustabdytos dÄl teisÄs aktuose nustatytų normų nesilaikymo.
AtkreipÄ dÄmesį, kad detaliojo plano sudÄtyje yra brÄžinys SP-3 âInžinerinÄ infrastruktÅ«ra ir susisiekimo komunikacijos", kuriame yra aiÅ¡kiai iÅ¡skirta visa žemÄs sklypo infrastruktÅ«ra ir susisiekimo komunikacijos (tame tarpe: projektuojama įvaža, naikinama įvaža, projektuojama kietoji danga, projektuojami pÄsÄiųjų takai ir kt).         Vertinant pareiÅ¡kÄjas nuorodÄ , kad detaliuoju planu planuojant prekybos centro statybÄ pažeidžiamos 2006 m. liepos 25 d. valstybinÄs žemÄs nuomos sutarties Nr. Nl9/2006-238 5.1 punkte nustatytos naujų statinių statybos sÄ lygos, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjas nÄra tas subjektas, kuris turi teisÄ kreiptis į teismÄ dÄl treÄiųjų Å¡alių, t.y. tarp UAB âLadavas" ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos (dabar - NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos) sudarytos sutarties priverstinio vykdymo.
Pagal detaliojo plano sprendinius žemÄs sklypas bus naudojamas komercinei veiklai, t.y. sklype bus vykdoma ta pati komercinÄ veikla, tik pasikeis tokios komercinÄs veiklos specifika (vietoje degalinÄs veiklos, bus vykdoma prekybos centro veikla). Ta aplinkybÄ, kad keiÄiama komercinÄs veiklos specifika, nesuteikia nei faktinio, nei teisinio pagrindo iÅ¡vadai, jog keiÄiama ir pati veikla, kuriai naudojamas žemÄs 10 sklypas. Be to, pažymÄtina, kad Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų âNaudojamų kitos paskirties valstybinÄs žemÄs sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių" 30.7. p. buvo nustatyta, jog âIÅ¡nuomotuose žemÄs sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimÄ , ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, iÅ¡skyrus Å¡ių taisyklių 30.3 punkte nurodytÄ atvejį.
Nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemÄs sklypÄ ". Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija 2007-05-30 yra iÅ¡davusi sutikima Nr. 24-348-(16.24) âDÄl detaliojo plano rengimo", kuriuo aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kÄ savo valiÄ ir sutiko su tuo, kad bÅ«tų rengiamas detalusis planas, kurio sprendiniai numatytų naujo pastato (prekybos centro) žemÄs sklype statybÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ ir Å¡ie pareiÅ¡kÄjo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.PrieÅ¡taraudami pareiÅ¡kÄjo teiginiams dÄl prekybos centro statybos metu naujai paaiÅ¡kÄjusios aplinkybÄs, kad detaliuoju planu suplanuotÄ prekybos centrÄ planuojama neteisÄtai prijungti prie lietaus kanalizacijos nuotekas vedanÄios į privatų vandens telkinį, kurio savininkas, neva, nesutinka su tokiu jam priklausanÄio vandens telkinio panaudojimu, nurodÄ, kad skirtingai, nei teigia pareiÅ¡kÄjas, detaliuoju planu prekybos centras nesuplanuotas, juo suplanuotas teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimas, užstatymo zonos ir kiti privalomieji teritorijos tvarkymo režimai.
PareiÅ¡kÄjo nurodyta aplinkybÄ niekaip negali įtakoti ginÄijamo detaliojo plano teisÄtumo, kadangi tokie sprendiniai kaip kanalizacijos tinklų prijungimas yra detalizuojami ir konkretizuojami pastato techninio projekto rengimo metu. Tai patvirtina ir TPÄ® 23 straipsnis (Žin. 2009-12-31 Nr. 159-7205), kuriame nustatyta, kad rengiant detaliuosius planus, nustatomas Å¡is privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas:
1) konkretus teritorijos naudojimo tipas;
2) leistinas pastatų aukštis;
3) leistinas žemÄs sklypo užstatymo tankumas;
4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas;
5) statinių statybos zona;
6) užstatymo tipas (išreikštas tekstiniu apibūdinimu ir grafiškai - statinių statybos zona, statybos riba ar linija);
7) servitutai;
8) susisiekimo sistemų organizavimas. Taigi, detaliuoju planu nenustatomas konkretus inžinerinių tinklų prijungimo režimas, o rodomi preliminarÅ«s inžinerinių komunikacijų prijungimo pasiÅ«lymai, kurie detalizuojami techninio projekto metu, todÄl net ir esant pareiÅ¡kÄjo nurodytoms aplinkybÄms jos galÄtų sudaryti pagrindus ginÄyti prekybos centro, esanÄio MedekÅ¡inÄs g. 10, Kaune, statybos leidimÄ , kuris iÅ¡duotas parengto techninio projekto pagrindu, o ne nagrinÄjamoje byloje ginÄijamÄ tarybos sprendimÄ , kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas.Nesutiko su pareiÅ¡kÄjo nuomone, jog teismo sprendimas administracinÄje byloje Nr. 1-160-414/2010 neturi jokios prejudicinÄs galios ir apskritai jokios reikÅ¡mÄs nagrinÄjamai bylai.
MinÄtoje administracinÄje byloje tas pats pareiÅ¡kÄjas Romainių bendruomenÄs centras teismo praÅ¡Ä panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009 m. liepos 20 d. priimtÄ teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr. TP-1172, kuriuo buvo pateikta teigiama detaliojo plano patikrinimo iÅ¡vada, ir įpareigoti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ priimti naujÄ sprendimÄ - patvirtinti detaliojo plano patikrinimo aktÄ , kuriame bÅ«tų pateikta neigiama detaliojo plano patikrinimo iÅ¡vada.
Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto LR aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. Dl-200 (toliau - Tikrinimo tvarkos apraÅ¡as) 14.2 punkte nurodyta, kad priežiÅ«ros institucija gali pateikti neigiamÄ iÅ¡vadÄ tuo atveju, jei nustato, kad teritorijų planavimo procedÅ«ros ir dokumento sprendiniai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisÄs aktų reikalavimų (neatlikti privalomi planavimo proceso etapai, stadijos ar procedÅ«ros, lemianÄios dokumento sprendinius, dokumento sprendiniai neatitinka teisÄs aktų reikalavimų, suklastoti ar teisÄs aktų reikalavimų neatitinka planavimo procedÅ«rų dokumentai).             Tretysis suinteresuotas asmuo UAB âLadavasâ atsiliepime į skundÄ nurodÄ, jog su pareiÅ¡kÄjo patikslintu skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir atmestinas.
           NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjo nurodytas Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsÄjo 17 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. 1-485-428/2010 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužÄs 27 d. sprendimu administracinÄje byloje Nr. A-525-1470/2011 buvo panaikintas kaip neteisÄtas. Taigi, pareiÅ¡kÄjas, teigdamas, jog detaliojo plano sprendinių pasekmių ir planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo netinkamÄ atlikimÄ konstatavo Kauno apygardos administracinis teismas dar pirmÄ kartÄ nagrinÄdamas bylÄ , remiasi panaikintu ir neteisÄtu teismo sprendimu.
Be to paaiÅ¡kino, kad Saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje yra nurodyta, jog projektai, kurie nÄra tiesiogiai susijÄ su Europos ekologinio tinklo âNatÅ«ra 2000" teritorijų tvarkymu, bet gali turÄti neigiamÄ poveikį natÅ«ralioms buveinÄms ir saugomoms augalų ir gyvÅ«nų rūšims, turi bÅ«ti vertinti Planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka.Saugomų teritorijų įstatymas ne imperatyviai nurodo pareiga atlikti planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ projektams, kurie nÄra tiesiogiai susijÄ su Europos ekologinio tinklo âNatÅ«ra 2000" teritorijų tvarkymu, bet gali turÄti neigiamÄ poveikį natÅ«ralioms buveinÄms ir saugomoms augalų ir gyvÅ«nų rūšims, o nukreipia į kitÄ teisÄs aktÄ -Planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymÄ .
DÄl to padarÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo teiginys, kad pareigÄ atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ numato Saugomų teritorijų įstatymas, yra atmestinas, nes, kaip minÄta, Saugomų teritorijų įstatymas tokios pareigos nenumato, o tik nukreipia į kitÄ Ä¯statymÄ , t.y. į Planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymÄ .Planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, jog planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo atranka bÅ«tų atlikta yra bÅ«tinos 2 sÄ lygos:1)  planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi reikalauti atsakingos institucijos, kad atranka dÄl poveikio aplinkai vertinimo bÅ«tų atliekama; 2)  atsakinga institucija turi nusprÄsti, kad atranka dÄl poveikio aplinkai vertinimo bÅ«tų atliekama.Planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nurodo, kad atsakinga institucija - Aplinkos ministerija ar kita VyriausybÄs įgaliota institucija, koordinuojanti poveikio aplinkai vertinimo procesÄ ir vykdanti kitas Å¡io įstatymo nustatytas funkcijas.
NurodÄ, kad aukÅ¡Äiau nurodytos 2 įstatymo sÄ lygos neegzistavo, t.y.: planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai (įskaitant ir pareiÅ¡kÄjÄ Romainių bendruomenÄs centrÄ ) nereikalavo atsakingos institucijos, t.y. Aplinkos ministerijos ar kitos VyriausybÄs įgaliotos institucijos, koordinuojanÄios poveikio aplinkaivertinimo procesÄ ir vykdanÄios kitas Å¡io įstatymo nustatytas funkcijas, kad atranka dÄl poveikio aplinkai vertinimo bÅ«tų atliekama. Netgi tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymai ir pasiÅ«lymai planavimo organizatoriui (UAB âLadavas") bÅ«tų vertinami kaip reikalavimai atsakingai institucijai (nors akivaizdu, kad planavimo organizatorius negali bÅ«ti laikomas atsakinga institucija pagal Planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį), jokia atsakinga institucija nenusprendÄ, kad tokia atranka dÄl poveikio aplinkai vertinimo turi bÅ«ti atlikta ir neįpareigojo planavimo organizatoriaus Å¡ios atrankos atlikti.
Be to 2009 m. liepos 20 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP-1172, kuriame buvo pateikta teigiama teritorijų planavimo dokumento patikrinimo iÅ¡vada, nurodyta, jog projekto rengimo, derinimo, vieÅ¡o svarstymo proceso procedÅ«rų bei teritorijų planavimo normų sÄ vado reikalavimų esminių pažeidimų nenustatyta. Patikrinimo iÅ¡vada priimta vadovaujantis Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros departamente 2009 m. birželio 17 d. vykusio susirinkimo metu priimtais sprendimais.Be to, Kauno apygardos administracinis teismas įsiteisÄjusiame 2010 m. kovo 15 d. sprendime administracinÄje byloje Nr. 1-160-414/2010, iÅ¡nagrinÄjÄs aukÅ¡Äiau nurodyto patikrinimo akto teisÄtumo klausimÄ , konstatavo, kad iki skundžiamo Patikrinimo akto priÄmimo, dÄl parengto detaliojo plano teigiamas iÅ¡vadas pateikÄ (suderino be pastabų) visos planavimo sÄ lygas iÅ¡davusios institucijos ir kitos institucijos, į kurių kompetencijÄ Ä¯Äjo pareiÅ¡kÄjo skunde keliamų klausimų patikrinimas, bei nÄra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas, atlikdamas planavimo dokumento patikrinimÄ atitikties planavimo sÄ lygoms aspektu turÄjo pagrindÄ nustatyti prieÅ¡ingai.
Kaip matyti iÅ¡ detaliojo planavimo dokumentų, rengiant detalųjį planÄ buvo laikytasi pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių. Byloje nÄra duomenų apie tai, kad detaliojo plano rengimo procese bÅ«tų pažeista pareiÅ¡kÄjo ir jo narių, tarp jų gretimų su planuojama teritorija žemÄs sklypų savininkų, teisÄ Å¾inoti apie teritorijos detalųjį planavimÄ ir galimÄ teritorijos planavimo įtakÄ pareiÅ¡kÄjų teisÄms ir teisÄtiems interesams, arba teisÄ VisuomenÄs dalyvavimo nuostatų numatyta tvarka dalyvauti detaliojo planavimo procedÅ«rose.   Taip pat atkreipÄ dÄmesį, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsÄjo 17 d. sprendimu akcentavo, kad skundžiamu detaliuoju planu planuojama Å«kinÄ veikla nepatenka į Planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo priedų sÄ raÅ¡us pagal kuriuos bÅ«tina atlikti planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio vertinimÄ ir nebuvo privalu atlikti Å«kinÄs veiklos poveikio vertinimÄ .Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat nurodÄ, kad Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis numato, kad Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui VyriausybÄs nustatyta tvarka įvertinti.
Rengiant detalųjį planÄ strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisÄs aktai. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymÄ turi bÅ«ti atliktas planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet jis nÄra atliktas, Å¡is vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu. Saugomų teritorijų įstatymas, nei Planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas tokios pareigos ginÄijamo detaliojo plano atveju nenumatÄ, todÄl manantys, kad nebÄra jokio teisinio pagrindo konstatuoti ir Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalies pažeidimÄ .
Apibendrintai padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Saugomų teritorijų įstatymas nenumatÄ/nenumato pareigos atlikti planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ ginÄo atveju, o tik nukreipÄ/nukreipia į kitÄ teisÄs aktÄ -Planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymÄ , o skundžiamu detaliuoju planu planuojama Å«kinÄ veikla nepatenka į Planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo priedų sÄ raÅ¡us pagal kuriuos bÅ«tina atlikti planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio vertinimÄ , o nurodytas teisinis reguliavimas ir nustatytos faktinÄs aplinkybÄs reiÅ¡kia, kad dÄl detaliuoju planu planuojamos Å«kinÄs veiklos pobÅ«džio nebuvo privalu atlikti Å«kinÄs veiklos poveikio vertinimÄ ;Taip pat nurodÄ, kad 2009 m. liepos 20 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP-1172, kuriame buvo pateikta teigiama teritorijų planavimo dokumento patikrinimo iÅ¡vada, ir kurio teisÄtumÄ Ä¯sitesÄjusiu sprendimu patvirtino teismas, konstatuota, kad projekto rengimo, derinimo, vieÅ¡o svarstymo proceso procedÅ«rų bei teritorijų planavimo normų sÄ vado reikalavimų esminių pažeidimų nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, akivaizdu, kad pareiÅ¡kÄjo teiginys, kad remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, planavimo organizatorius privalÄjo atlikti planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ , taÄiau tai padaryta nebuvo ir tokiu bÅ«du buvo pažeista tiek Planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, tiek Saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 8 dalis, tiek ir Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis, yra nepagrįstas ir atmestinas.
NurodÄ, kad nepagrįstas pareiÅ¡kÄjo teiginys, jog planavimo organizatorius, nesilaikydamas Tvarkos apraÅ¡o reikalavimų, neatliko privalomų procedÅ«rų tam, kad bÅ«tų nustatyta, ar reikia atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimÄ Å½emÄs sklypo MedekÅ¡inÄs g. 10 detaliojo planavimo procesas pradÄtas 2008 metais. Detaliojo plano patikrinimo aktas, kurioje buvo pateikta teigiama iÅ¡vada buvo iÅ¡duotas 2009 m. liepos 20 d. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-654, kuriuo buvo papildytas âVietovių, atitinkanÄių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų sÄ raÅ¡as, skirtas pateikti Europos Komisijai" buvo priimtas tik 2009 m. lapkriÄio 3 dienÄ , t.y. jau po to, kai visos žemÄs sklypo MedekÅ¡inÄs g. 10 detaliojo plano rengimo procedÅ«ros jau buvo baigtos.
Esant tokioms aplinkybÄms padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ginÄo detaliojo plano rengimo metu nebuvo jokio teisinio pagrindo atlikti pareiÅ¡kÄjo nurodytas procedÅ«ras.Tretysis suinteresuotas asmuo UAB âLadavas" su nurodytais pareiÅ¡kÄjo samprotavimais nesutinka dÄl detaliojo plano pasekmių vertinimo pagal Teritorijų planavimo įstatymÄ Â taip pat nesutiko. NurodÄ, kad Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 4 d. yra numatyta, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui VyriausybÄs nustatyta tvarka įvertinti.
Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio įvertinimÄ reglamentuoja 2004 m. liepos 16 d. VyriausybÄs nutarimas Nr. 920. Å io nutarimo 14 punkte yra numatyta, kad sprendinių vertintojams, atliekantiems sprendinių poveikio vertinimÄ , rekomenduojama vadovautis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo klausimynu (Å¡ios tvarkos apraÅ¡o 1 priedu), 16 punkte numatyta, kad ataskaitoje pateikiama teritorijų planavimo dokumento sprendinių (jų alternatyvų) įvertinimo iÅ¡vadinÄ santrauka - teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo lentelÄ (Å¡ios tvarkos apraÅ¡o 2 priedas).ŽemÄs sklypo MedekÅ¡inÄs g. 10 detaliojo plano rengimo metu sprendinių pasekmių vertinimas buvo atliktas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 4 d. ir 2004 m. liepos 16 d.
VyriausybÄs nutarimu Nr. 920, o detaliojo plano Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo lentelÄ atitiko visus Å¡io VyriausybÄs nutarimu keliamus reikalavimus.PabrÄžÄ, kad žemÄs sklypo MedekÅ¡inÄs g. 10 detaliojo plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyti teiginiai dÄl poveikio žmonių sveikatai bei gyvenamajai aplinkai yra paremti papildomai atliktais teoriniais triukÅ¡mo skaiÄiavimais, kurie buvo atlikti vadovaujantis Kauno visuomenÄs sveikatos centro 2009 m. kovo 9 d. teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažymos Nr. 66-17(6) iÅ¡vadomis.
MinÄtų skaiÄiavimų iÅ¡vadose nurodoma, kad Lietuvos higienos normoje HN 33:2007 âAkustinis triukÅ¡mas" leidžiamas maksimalus triukÅ¡mas aplinkiniuose namuose nebus virÅ¡ytas; transporto srautų iÅ¡metamųjų dujų NO2 koncentracijos nebus virÅ¡ijamos netgi esant mažiems vÄjo greiÄiams Lietuvos Respublikos triukÅ¡mo valdymo įstatymo 28 str. 3 d. yra nustatyta, jog planavimo organizatoriai, planuojamos ūkinÄs veiklos užsakovai, rengdami  ir tvirtindami teritorijų planavimo dokumentus ir planuodami Å«kinÄ veiklÄ , privalo užtikrinti, kad nebus virÅ¡ijami nustatyti triukÅ¡mo ribiniai dydžiai.
PadarÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡i teisÄs norma iÅ¡ detaliojo teritorijų planavimo proceso dalyviu reikalauja tik vieno - prisiimti įsipareigojimÄ (užtikrinti), kad nebus virÅ¡ijami triukÅ¡mo ribiniai dydžiai. Ribinius triukÅ¡mo dydžius nustato Lietuvos higienos norma HN 33:2007 âAkustinis triukÅ¡mas. TriukÅ¡mo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninÄs paskirties pastatuose bei jų aplinkoje", patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-07-02 Nr. V-555. Nustatyta, kad detaliojo planavimo organizatorius įsipareigoja užtikrinti, kad nebus virÅ¡ijami triukÅ¡mo ribiniai dydžiai, t.y.
įvykdytas Lietuvos Respublikos triukÅ¡mo valdymo įstatymo 28 str. 3 d. nustatytas įsipareigojimas. Be to, papildomai prisiimtas įsipareigojimas įrengti triukÅ¡mo valdymo technines priemones tam, kad nebÅ«tų pažeidžiami nustatyti ribiniai triukÅ¡mo dydžiai. PareiÅ¡kÄjo užsakymu 2009 m. kovo 16 d. atliktų akustinio triukÅ¡mo skaiÄiavimų, kurie nurodo, kad skleidžiamas triukÅ¡mo lygis dÄl planuojamos Å«kinÄs veiklos pobÅ«džio bus virÅ¡ytas. TaÄiau pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad skaiÄiavimai buvo atlikti remiantis tik sunkiasvorio transporto, stovinÄio prie prekių iÅ¡krovimo-pakrovimo rampos keliamu triukÅ¡mu.
Pateiktoje ataskaitoje nÄra įvertinta tai, kad planavimo organizatorius yra numatÄs kompensacines priemones t.y. akustinius ekranus, siekiant nevirÅ¡yti maksimalaus Lietuvos higienos normoje HN 33:2007 âAkustinis triukÅ¡mas" leidžiamo triukÅ¡mo, todÄl Å¡ie skaiÄiavimai nÄra teisingi ir objektyvÅ«s. Å ioje situacijoje pažymÄjo, kad Kauno apygardos administracinis teismas įsiteisÄjusiame 2010 m. kovo 15 d. sprendime administracinÄje byloje Nr. 1-160-414/2010 konstatavo, kad dÄl parengto detaliojo plano teigiamas iÅ¡vadas pateikÄ (suderino be pastabų) visos planavimo sÄ lygas iÅ¡davusios institucijos ir kitos institucijos, į kurių kompetencijÄ Ä¯Äjo pareiÅ¡kÄjo skunde keliamų klausimų patikrinimas (2009 m. gegužÄs 20-21 d NuolatinÄs statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolas Nr. 40-12-SK 79/2; b.L 95-97), rengiant detalųjį planÄ buvo laikytasi pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių.Tretysis asmuo su pareiÅ¡kÄjo teiginiu dÄl Vietos savivaldos įstatymo bei Kauno miesto savivaldybÄs veiklos reglamento pažeidimo balsuojant Taryboje taip pat nesutiko.
Kauno miesto savivaldybÄs taryba, priimdama 2010 m. sausio 28 d. sprendimÄ Nr. T-22 dÄl žemÄs sklypo MedekÅ¡inÄs g. 10 detaliojo plano tvirtinimo, šį klausimÄ sprendÄ jau treÄiÄ kartÄ . Tris kartus Å¡is klausimas buvo svarstytas savivaldybÄs tarybos komitetuose. ŽemÄs sklypo MedekÅ¡inÄs g. 10 detaliojo plano tvirtinimo klausimas sulaukÄ didelio žiniasklaidos dÄmesio - laikraÅ¡Äiuose buvo publikuotas ne vienas straipsnis, buvo rodomi reportažai per televizijÄ . Å ios aplinkybÄs akivaizdžiai paneigia pareiÅ¡kÄjo teiginius apie neaiÅ¡kumÄ dÄl kokio sprendimo turinio balsavo Tarybos nariai.
NurodÄ, kad nepagrįstas pareiÅ¡kÄjo teiginys, jog teikiant Tarybai tvirtinti detalųjį planÄ neiÅ¡sprendus administracinÄs bylos dÄl Patikrino akto nuginÄijimo, buvo pažeistas VieÅ¡ojo administravimo įstatymas ir Teritorijų planavimo įstatymas. AdministracinÄje byloje Nr. 1-160-414/2010 (buvÄs bylos Nr. 1-989-414/2009), kurioje buvo ginÄijamas 2009 m. liepos 20 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP-1172, PareiÅ¡kÄjas buvo pateikÄs teismui praÅ¡ymÄ taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - sustabdyti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009 m. liepos 20 d. priimto teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP-1172 galiojimÄ iki tol, kol bus iÅ¡nagrinÄtas ginÄas dÄl Å¡io akto teisÄtumo ir uždrausti iki to laiko priimti naujÄ patikrinimo aktÄ .
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsÄjo 10 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. 1-989-414/2009 PareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ dÄl priemonių reikalavimui užtikrinti taikymo atmetÄ. PareiÅ¡kÄjas nurodytos nutarties neskundÄ, ji įsiteisÄjo. Kauno miesto savivaldybÄs tarybai priimant ginÄijamÄ 2010 m. sausio 28 d. sprendimÄ Nr. T-22 dÄl žemÄs sklypo MedekÅ¡inÄs g. 10 detaliojo plano tvirtinimo, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009 m. liepos 20 d. priimtas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP-1172 buvo galiojantis (jo galiojimas nebuvo sustabdytas).
Be to, detaliojo plano derinimo stadija, į kuriÄ Ä¯eina ir ginÄų nagrinÄjimas, buvo užbaigta, todÄl Kauno miesto savivaldybÄs taryba pagrįstai perÄjo prie kitos - tvirtinimo stadijos bei pagrįstai 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T-22 patvirtino žemÄs sklypo MedekÅ¡inÄs g. 10 detalųjį planÄ . Atsižvelgiant į tai, kad PareiÅ¡kÄjas Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 4-1272 neskundÄ, galima daryti vienareikÅ¡mÄ iÅ¡vadÄ , kad detaliojo plano derinimo stadija, į kuriÄ Ä¯eina ir ginÄų nagrinÄjimas, buvo užbaigta, todÄl Kauno miesto savivaldybÄs taryba pagrįstai perÄjo prie kitos - tvirtinimo stadijos bei pagrįstai 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T-22 patvirtino žemÄs sklypo MedekÅ¡inÄs g. 10 detalųjį planÄ .
PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas teritorijų planavimo procesÄ (detaliojo plano teikimo bei tvirtinimo procedÅ«rÄ ) nepagrįstai sutapatina su âadministracinÄs procedÅ«ros" sÄ voka ir daro klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad ginÄo atveju buvo pažeistas VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. nustatytas draudimas tÄsti administracinÄ procedÅ«rÄ , jei ginÄas tuo paÄiu klausimu yra nagrinÄjamas teisme.         Tretysis suinteresuotas asmuo nesutiko ir su pareiÅ¡kÄjo motyvais dÄl detaliojo plano sprendinių neteisÄtumo.
NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas skunde iÅ¡dÄstyti teiginiai, jog įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius bus virÅ¡ijamos leistinos triukÅ¡mo normos; Detaliojo plano pagrindiniame brÄžinyje nÄra pÄsÄiųjų judÄjimo schemos, nenumatytas Å¡aligatvis, nenumatytas pÄstiesiems skirtas minimalus 1,5 metro atstumas tarp pastato ir automobilių parkavimo vietų; Transporto eismo organizavimas neatitinka teisÄs aktų reikalavimÄ ir pažeidžia Detaliojo plano rengimui iÅ¡duotas planavimo sÄ lygas;
  NeiÅ¡laikytas minimalus atstumas nuo atvirų automobilių stovÄjimo aikÅ¡telių iki visuomeninÄs paskirties pastato, nenumatytos automobilių sustojimo vietos žmonÄms įlipti ir iÅ¡lipti; Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinime neanalizuojama įtaka oro kokybei, požeminiams vandenims ir dirvožemiui ir į tai, kad netoliese planuojama steigti âNatÅ«ra 2000";  Iki Detaliojo plano tvirtinimo nebuvo atlikti Ekogeologiniai tyrimai;  Detaliuoju planu planuojant prekybos centro statybÄ pažeidžiamos 2006 m. liepos 25 d. valstybinÄs žemÄs nuomos sutarties Nr. N19/2006-238 5.1 punkte nustatytos naujų statinių statybos sÄ lygos buvo nagrinÄjami administracinÄje byloje Nr. 1-160-414/2010, kurioje pareiÅ¡kÄjas ginÄijo 2009 m. liepos 20 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr. TP-1172, kuriuo buvo pateikta teigiama žemÄs sklypo MedekÅ¡inÄs g. 10, Kaune, detaliojo plano iÅ¡vada. 2010 m. kovo 15 d.
Kauno apygardos administracinis teismas Å¡ioje byloje priÄmÄ sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kÄjo skundÄ dÄl 2009 m. liepos 20 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP-1172 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atmetÄ kaip nepagrįstÄ , o pareiÅ¡kÄjas 2010 m. kovo 15 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo administracinÄje byloje Nr. 1-160-414/2010 neskundÄ, sprendimas yra įsiteisÄjÄs.         Tretysis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiÅ¡kÄjui naujai tapus žinoma aplinkybÄs, jog detaliuoju planu suplanuotÄ prekybos centrÄ numatyta prijungti ne prie centralizuotos Kauno miesto lietaus kanalizacijos, o prie kolÅ«kinio lietaus kanalizacijos tinklo, vedanÄio nuotekas į privatų vandens telkinį, kurio savininkas nesutinka su tokiu jo vandens telkinio panaudojimu, vertinimu.
NurodÄ, kad žemÄs sklypo MedekÅ¡inÄs g. 10 detaliajame plane (brÄžinys Nr. SP-3; inžinerinÄ infrastruktÅ«ra; punktas Nr. 1 âLietaus kanalizacijos tinklai") numatyta, kad âLietaus kanalizacijos tinklai prijungiami prie centralizuotų tinklų. Sprendimai detalizuojami techninio projekto stadijoje". Techniniame projekte matyti, kad lietaus kanalizacijos tinklas yra prijungtas prie lietaus kanalizacijos Å¡ulinio, kuris toponuotraukoje (suderintoje su kompetentingomis institucijomis) pažymÄtas Nr. 218.
Sis Å¡ulinys yra Å¡alia apie 3-4 metrai nuo sklypo ribos, kuriame suprojektuotas prekybos paskirties pastatas. Kompetentingų institucijų patvirtintoje ir galiojanÄioje toponuotraukoje Å¡is Å¡ulinys ir lietaus kanalizacijos rasa parodyti. PažymÄtina, kad techninio projekto sprendiniai apima tik žemÄs sklypÄ , kuriame suprojektuotas prekybos paskirties pastatas, ir besiribojanÄius kaimyninius žemÄs sklypus. Toliau esanÄios teritorijos techniniame projekte nenagrinÄjamos. Taip pat pažymÄtina, kad lietaus kanalizacijos Å¡ulinys Nr. 218 yra valstybinÄje žemÄje.
Techninio projekto inžinerinių tinklų suvestinis planas yra suderintas su NacionalinÄs žemÄs tarnybos Kauno miesto žemÄtvarkos skyriumi.Atsiliepime į pareiÅ¡kÄjo skundÄ tretysis suinteresuotas asmuo UAB âLadavasâ padarÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjas Romainių bendruomenÄs centras neturÄjo ir neturi teisÄs kreiptis su skundu į teismÄ dÄl detaliojo plano panaikinimo, kadangi pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ ir neįrodÄ, kokias pareiÅ¡kÄjo, kaip asociacijos, subjektines teises pažeidžia ginÄijamas sprendimas ir juo patvirtintas detalusis planas.
PareiÅ¡kÄjas neatstovauja visos Romainių bendruomenÄs interesams, o prieÅ¡ingai - veikia prieÅ¡ didesnÄs dalies bendruomenÄs interesus, bei neturi teisÄs kreiptis į teismÄ dÄl vieÅ¡ojo intereso gynimo pagal Orhuso konvencijÄ .TreÄiojo suinteresuoto asmens atstovas teisme palaikÄ atsiliepime iÅ¡dÄstytus motyvus ir praÅ¡Ä skundÄ atmesti.        Skundas netenkintinas.        Nustatyta, kad 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr.T-22 âDÄl žemÄs sklypo MedekÅ¡inÄs g.10 detalaus plano patvirtinimoâ Kauno miesto savivaldybÄs taryba ( toliau-Taryba) patvirtino 2866 kv.m.
žemÄs sklypo MedekÅ¡inÄs g.10, Kaune detalųjį planÄ (T.1., b.l.23). Nustatyta žemÄs sklypo pagrindinÄ tikslinÄ Å¾emÄs naudojimo paskirties-kitos paskirties žemÄ, naudojimo bÅ«das-komercinÄs paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobÅ«dis âprekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos.PareiÅ¡kÄjas ginÄijo šį sprendimÄ motyvuodamas tuo, kad pažeistos Å¡io detaliojo plano procedÅ«ros teikiant jį ir tvirtinant Taryboje bei paties detaliojo plano sprendiniai neteisÄti.
Tai reiÅ¡kia, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo ( toliau-TPÄ®) 25 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ginÄas kilo teritorijų planavimo proceso baigiamojoje stadijoje, t.y. jo tvirtinimo etape. Detaliojo plano sprendiniai turi neprieÅ¡tarauti įstatymams, VyriausybÄs nutarimais nustatytų specialių žemÄs naudojimo sÄ lygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybÄs teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip[ pat specialiųjų planų ( iÅ¡skyrus žemÄs reformos žemÄtvarkos projektams, kurių sprendinius keiÄia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisÄs aktams( TPÄ® 26 str.3d.).  PareiÅ¡kÄjas savo reikalavimus sieja su tuo, kad patvirtinus žemÄs sklypo MedekÅ¡inÄs g.10 detalųjį planÄ naujo 1000 kv.m. ploto prekybinio pastato statybai, bus pažeistas Romainių bendruomenÄs interesas į darniÄ , saugiÄ , Å¡variÄ ir ramiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Romainių mikrorajone.
IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kÄjas siekia apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ bei savo, kaip juridinio asmens subjektines teises, gindamas bendruomenÄs narių interesus. Atsakovas savo pozicijÄ grindÄ teiginiais, kad pareiÅ¡kÄjas neturi reikalavimo teisÄs Å¡ioje administracinÄje byloje, kadangi nÄra teisiÅ¡kai įgaliotas atstovauti pilieÄių, kurių teisÄs pažeistos, be to neturi teisÄs ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ bei neįrodÄ, kaip patvirtinto detaliojo plano sprendiniai pažeis jo, kaip juridinio asmens teises.  Romainių bendruomenÄs centras ( teisinÄ forma-asociacija) įregistruota 2004 m. rugpjÅ«Äio 3d., Registracijos pažymÄjimo Nr.001044.
Vadovaujantis Romainių bendruomenÄs centro įstatų 7 punktu, bendruomenÄs centras gali ginti gyventojų teises, teikti , esant galimybÄms ir poreikiui, jiems reikalingÄ teisinÄ paramÄ ( T.2, b.l.176).   Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija administracinÄje byloje Nr.A(556)-393/2010 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi konstatavo, kad visuomeninei organizacijai kaip pareiÅ¡kÄjui ginant jÄ kaip organizacijÄ sudaranÄių narių subjektines teises ir interesus, teisminÄ gynyba administraciniame teisme gali įgauti įvairias formas.
NurodÄ, kad vis pirma tokia teisÄ suteikiama per įgalinimus ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Tokioje situacijoje procesiniu požiÅ«riu organizacija veikia kaip pareiÅ¡kÄjas savo vardu, taÄiau iÅ¡ esmÄs kitų asmenų ( tiek esanÄių, tiek nesanÄių organizacijos nariais), visuomenÄs ar valstybÄs teisÄms ir teisÄtiems interesams. TaÄiau vadovaujantis ABTÄ® 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei 56 straipsniu tokie asmenų įgalinimai ( ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ) turi bÅ«ti nustatyti įstatymais.
Jeigu tokia teisÄ nesuteikta, asmuo neturi teisÄs kreiptis į teismÄ dÄl vieÅ¡ojo intereso gynimo Kitu atveju organizacijos nariai patys dalyvauja administracinÄs bylos procese kaip pareiÅ¡kÄjai, o atitinkama organizacija yra tiks procesinis jų atstovas. TaÄiau tokiu atveju teismui turi bÅ«ti pateikti atstovaujamųjų įgaliojimai, įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodÄ, kad vadovaujantis ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalimi kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ.
ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalies pagrindu skundÄ dÄl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo( neveikimo) gali paduoti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Tai reiÅ¡kia, kad visuomeninÄ organizacija ( asociacija) kaip juridinis asmuo turi teisÄ kreiptis į teismÄ Â dÄl savo kaip juridinio asmens ( asociacijos) teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo. IÅ¡ bylos duomenų (posÄdžio protokolo) matyti, kad 2010 m. kovo 3d. Romainių bendruomenÄs centro tarybos posÄdžio metu nutarta ginÄyti 2010 m. sausio 28 d.
Kauno miesto savivaldybÄs tarybos sprendimÄ Nr.T-22, kuriuo patvirtintas žemÄs sklypo MedekÅ¡inÄs g.10 detalusis planas ( T.3, b.l.121). Kaip minÄta, pareiÅ¡kÄjas savo patikslintame skunde nurodÄ, kad kreipdamasis į teismas kad bÅ«tų apginti bendruomenÄs centro narių teisÄs, gina vieÅ¡Ä jį interesÄ vadovaudamasis Konvencijos dÄl teisÄs gauti informacijÄ , visuomenÄs dalyvavimo priimant sprendimus ir teisÄs kreiptis į teismus aplinkos klausimais ( toliau- Orhuso konvencijos) 9 straipsniu.
PareiÅ¡kÄjo atstovÄ teisme nurodÄ, kad taip pat vadovaujasi iÅ¡ Å¡ios Konvencijos I priedo iÅ¡plaukianÄia nuostata, kad jeigu pagal nacionalinius įstatymus Å«kinei veiklai turi bÅ«ti numatytas poveikio aplinkai vertinimo procedÅ«ra, kurioje teisÄ dalyvauti suteikiama ir visuomenei, todÄl pareiÅ¡kÄjas gali ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Kaip minÄta, ABTÄ® 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte bei 56 straipsnyje nurodyta, kad asmenų įgalinimai ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ turi bÅ«ti nustatyti įstatyme.
Byloje ginÄas kilo dÄl teritorijų planavimo teisinių santykių. VisuomeninÄs organizacijos (asociacijos) teisinį statusÄ apibÅ«dinantis Asociacijų įstatymas bei bylos ginÄo teisinius santykius reguliuojantis Teritorijų planavimo įstatymas, taip pat kiti Lietuvos Respublikos įstatymai asociacijai ( Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjui) kreiptis į teismÄ , taip pat nagrinÄjimo teismuose metu nesuteikÄ teisÄs ginti vieÅ¡ojo intereso skundžiant sprendimÄ dÄl detaliojo plano patvirtinimo. Kaip minÄta, pareiÅ¡kÄjas savo reikalavimÄ Å¡iuo aspektu grindžia Orhuso konvencijos 9 straipsnio nuostatomis.
MinÄtoje 2010 m. gruodžio 9d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plÄstinÄs kolegijos nutartyje nurodyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomai pozicijos, kad Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalis atitinkamais atvejais gali suteikti teisÄ visuomeninei organizacijai kreiptis į teismÄ Â dÄl vieÅ¡o intereso gynimo ir tai galima tais atvejais, kai ji taikoma tik sprendiniams, veiksmams ar neveikimui, patenkanÄiam į Konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį. Konvencijos 6 straipsnis taikytinas priimant sprendimus, ar leisti Konvencijos I priede iÅ¡vardytas planuojamos veiklos rūšis bei vadovaujantis nacionaline teise, sprendimams dÄl I priede neiÅ¡vardytų planuojamų veiklos rūšių, galinÄių turÄti didelį poveikį aplinkai.
IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ginÄijamo detaliuoju planu numatyta Å«kinÄ veikla į Konvencijos I priede iÅ¡vardytas veiklos rūšis nepatenka. TaÄiau į Konvencijos I priedo 20 dalies bei Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies a punkto bei Konvencijos 9 straipsnio 2 dalies veikimo sritį gali patekti ir tokia veikla, kuriai pagal nacionalinÄ teisÄ numatyta poveikio aplinkai vertinimo procedÅ«ra ir dalyvauti joje suteikiama teisÄ visuomenei. Ä® bylÄ nÄra pateikta duomenų, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais patvirtintų, kad detaliuoju planu nustatyto planuojamo komercinÄs paskirties pastato ( prekybos centro) bÅ«sima veikla turÄtų didelį poveikį aplinkai.  PareiÅ¡kÄjas savo pozicijÄ grindÄ motyvu, kad detaliojo plano vertinimo etape turÄjo bÅ«ti atliktas planuojamos vykdyti veiklos poveikio aplinkai vertinimas pagal Planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymÄ ( toliau tekste-PŪVPAVÄ®) bei Saugomų teritorijų įstatymÄ .
Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numato, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui VyriausybÄs nustatyta tvarka įvertinti. Planuojama Å«kinÄ veikla, kuri dÄl savo pobÅ«džio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikÅ¡mingÄ Â poveikį aplinkai, turi bÅ«ti įraÅ¡yta Å¡io įstatymo priedų sÄ raÅ¡us. Ä® PŪVPAVÄ® priedÄ Nr.1 âPlanuojamos Å«kinÄs veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo bÅ«ti vertinamas, rūšių sÄ raÅ¡asâ ir priedÄ Nr.2 âPlanuojamos Å«kinÄs veiklos, kuriai turi bÅ«ti atliekama atranka dÄl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sÄ raÅ¡asâ detaliuoju planu numatoma Å«kinÄ veikla nÄra įtraukta, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios teisÄs normos planuojamai Å«kinei veiklai privalomo poveikio aplinkai vertinimo nenumatÄ. Be to pareiÅ¡kÄjas savo pozicijÄ dÄl privalomo poveikio aplinka vertinimo grindžia ir Saugomų teritorijų įstatymu.
Ä®statymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad projektai, kurie nesusijÄ tiesiogiai su Europos ekologinio tinklo âNatÅ«ra 2000â teritorijų tvarkymu, bet gali turÄti neigiamÄ poveikį natÅ«ralioms buveinÄms bei saugomų augalų ir gyvÅ«nų rūšims, turi bÅ«ti įvertinti PŪVPAVĮ nustatyta tvarka. Lietuvos aplinkos ministro 2009 m. lapkriÄio 3 d. įsakymu Nr.D1-654 Vietovių, atitinkanÄių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sÄ raÅ¡as, skirtas pateikti Europos Komisijai ir į jį įtrauktas Romainių Ä Å¾uolynas.
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad detaliojo plano rengimo metu detaliojo plano organizatoriams buvo žinoma apie ketinimÄ Romainių Ä Å¾uolynÄ Â Ä¯traukti potencialių âNatÅ«ra 2000â sÄ raÅ¡Ä ir nors plano ribos ir Ä Å¾uolyno ribos nesilieÄia, taÄiau atstumas tarp jų santykinai nedidelis. DÄl to ir turÄjo bÅ«ti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, kadangi planuojama Å«kinÄ veikla turÄs neigiamÄ poveikį aplinkai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad detaliojo plano rengimo procesas pradÄtas 2008 m. liepos 4d.iÅ¡duodant planavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , plano vieÅ¡as svarstymas baigtas 2009 m. vasario 14d., detaliojo plano patikrinimo aktas suraÅ¡ytas 2009 m. liepos 9d.. Tai reiÅ¡kia, kad teritorijų planavimo procesas įvyko ir pasibaigÄ dar iki Romainių Ä Å¾uolynÄ priskiriant 2009 m. lapkriÄio 3d.
âNatÅ«ra 2000â sÄ raÅ¡o teritorijai, todÄl pritartina atsakovo pozicijai, kad detaliojo plano rengÄjai neturÄjo įstatyminÄs pareigos atlikti poveikio aplinkai vertinimÄ . DÄl tų paÄių priežasÄių nÄra pagrindo teigti, kad planavimo procese turÄjo bÅ«ti atliktas strateginių pasekmių aplinkai vertinimas, kaip tai nustatyta Planų ar programų ir planuojamos Å«kinÄs veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms âNatÅ«ra 2000â teritorijoms reikÅ¡mingumo nustatymo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas LR aplinkos ministro 2006 m. gegužÄs 22 d įsakymu Nr.D1- 255, kadangi Romainių Ä Å¾uolynas, kuris net nesilieÄia su detaliuoju planu pažymÄto sklypo ribomis ( T.2., b.l.44), jau atlikus visas detaliojo plano parengiamaisiais procedÅ«ras, buvo įtrauktas į âNatÅ«ra 2000â sÄ raÅ¡Ä .
Planuojamos Å«kinÄs veiklos poveikio aplinkai įstatymo 7 straipsnyje numatytas poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos Å«kinÄs veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo âNatÅ«ra 2000â teritorijoms ir kai atsakinga institucija nustato, kad Å¡is poveikis gali bÅ«ti reikÅ¡mingas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tokių aplinkybių nenustatyta. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas kaip asociacija neturi teisÄs ginti vieÅ¡ojo intereso, kadangi tai nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, o Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis savo pozicijÄ grindÄ be pagrindo, kadangi nebuvo privaloma atlikti poveikio aplinkai procedÅ«ra.Be nurodytų motyvų, pareiÅ¡kÄjas priimtų sprendimų neteisÄtumÄ grindÄ nurodydamas teisÄs normų pažeidimus ir juos suskirstÄ Ä¯ dvi grupes.
Tai Detaliojo plano sprendiniai, kurie pažeidžia bendruomenÄs narių interesus ir neteisÄtos procedÅ«ros, kurios buvo vykdomos tvirtinant detalųjį planÄ Kauno miesto savivaldybÄs taryboje. NurodÄ, kad įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius bus virÅ¡ijamos leistinos triukÅ¡mo normos; detaliojo plano pagrindiniame brÄžinyje nÄra pÄsÄiųjų judÄjimo schemos, nenumatytas Å¡aligatvis, nenumatytas pÄstiesiems skirtas minimalus 1,5 metro atstumas tarp parstato ir automobilių parkavimo vietų; transporto eismo organizavimas neatitinka teisÄs aktų reikalavimų ir pažeidžia Detaliojo plano rengimui iÅ¡duotas planavimo sÄ lygas; neiÅ¡laikytas minimalus atstumas nuo atvirų automobilių stovÄjimo aikÅ¡telių iki visuomeninÄs paskirties pastato, nenumatytas automobilių sustojimo vietos žmonÄms įlaipinti ir iÅ¡laipinti; pažeistas 2006 m. liepos 25 d valstybinÄs žemÄs nuomos sutarties Nr.N19/2006-238 5.1 punkte nustatytos naujų statinių statybos sÄ lygos; suplanuotÄ prekybos centrÄ planuojama neteisÄtai prijungti prie lietaus kanalizacijos, nuotekas nuvedant į privatų vandens telkinį.
 Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas Romainių bendruomenÄs centras 2009 m. rugsÄjo 9d. kreipÄsi į Kauno apygardos teismÄ ir praÅ¡Ä panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009 m. liepos 20 d. priimtÄ teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr.TP-1172. Å iuo aktu pateikta teigiama detaliojo plano MedekÅ¡inÄs g.10, Kaune iÅ¡vada. Savo pozicijÄ dÄl Detaliojo plano sprendinių neteisÄtumo pareiÅ¡kÄjas grindÄ tais paÄiais aukÅ¡Äiau nurodytais motyvais, kaip ir Å¡iame patikslintame skunde, iÅ¡skyrus argumentÄ dÄl nuotekų nuvedimÄ Ä¯ privatų vandens telkinį.
Å is teritorijų planavimo dokumentas ( aktas) užbaigÄ detaliojo plano rengimo stadijÄ ir buvo pereinama į tvirtinimo etapÄ . Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. įsiteisÄjusiu sprendimu atmetÄ pareiÅ¡kÄjų skundÄ ir nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjo teiginiai nepagrįsti, detalaus planavimo sprendiniai neprieÅ¡tarauja teisÄs normoms. ( administracinÄ byla Nr.I-160-414/2010). DÄl to darytina iÅ¡vada, kad pakartotinai nagrinÄti tuos paÄius motyvus nÄra pagrindo, kadangi ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisÄjusius teismo sprendimu vienoje administracinÄje ar civilinÄje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinÄjami nagrinÄjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
PareiÅ¡kÄjas savo patikslintame skunde taip pat nurodÄ, kad kreipÄsi į teismÄ gindamas bendruomenÄs narių interesus ir tuo paÄiu savo kaip asociacijos interesus. Kaip minÄta, organizacijos vykdoma savo narių subjektinių teisių ir interesų gynyba administraciniame teisme gali įgautu įvairias formas. Be vieÅ¡o intereso gynimo, organizacijos narių teisÄs ir teisÄti interesai gali bÅ«ti apginti jiems patiems kreipiantis į teismÄ ir dalyvauti administraciniame procese kaip pareiÅ¡kÄjai.
Organizacija Å¡iuo požiÅ«riu gali bÅ«ti tik procesinis jų atstovas, taÄiau turi bÅ«ti pateikti atstovaujamųjų įgaliojimai, kuriais atstovui pavedama veikti atstovaujamųjų vardu ir tai turi bÅ«ti įforminta įstatymų nustatyta tvarka. Å ioje byloje pareiÅ¡kÄjas yra tik vienas, t.y. juridinis asmuo ( asociacija)-visuomeninÄ organizacija Romainių bendruomenÄs centras. Å ioje situacijoje darytina iÅ¡vada, kad Romainių bendruomenÄs nariai kaip fiziniai asmenys į teismÄ nesikreipÄ, todÄl skundÄ Â suinteresuoto asmens vardu padavÄ neįgaliotas vesti bylÄ asmuo (ABTÄ® 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas).Kaip minÄta, ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies pagrindu juridinis asmuo, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjas Romainių bendruomenÄs centras ( asociacija) gali kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ arba įstatymu saugomas interesas.
Tai reiÅ¡kia, kad teisminÄ gynyba taikoma tokiems asmenims, kurie įrodo, jog bÅ«tent jo kaip juridinio asmens subjektinÄs teisÄs ar teisÄti interesai yra pažeidžiami. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad jo kaip asociacijos teisÄs pažeidžiamos pažeidžiant jos narių teises. Tai motyvuoja Romainių bendruomenÄs centro įstatų 6, 7 punktų nuostatomis, numatanÄiomis įsipareigojimÄ rÅ«pintis bendrovÄs narių, jų Å¡eimų bei kitų gyventojų gÄrove ir ginti gyventojų teises, teikti, esant galimybÄms ir poreikiui, jiems reikalingÄ teisinÄ pagalbÄ .
IÅ¡ Å¡ios nuostatos darytina iÅ¡vada, kad Äia numatyta galimybÄ asociacijai pasinaudoti procesinio atstovavimo institutu, kuomet bendrijos nariai patys kreipÄsi teisminÄs gynybos. PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių įrodymų, kuriais pagrįstų aplinkybes, kad Detaliojo plano sprendiniai ir jo svarstymas bei tvirtinimas Kauno miesto savivaldybÄs taryboje, naujai paaiÅ¡kÄjusi aplinkybÄ dÄl nuotekų kanalizacijos pažeidÄ jo kaip juridinio asmens subjektines teises. Vadovaujantis tuo kas iÅ¡dÄstyta, pareiÅ¡kÄjo Romainių bendruomenÄs centras skundas atmestinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.1d.1p.
 n u t a r Ä :  PareiÅ¡kÄjo Romainių bendruomenÄs centro skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo priÄmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Per Kauno apygardos administracinį teismÄ arba tiesiai. TeisÄjai                                                                                                     KÄstutis Gudynas                                                                                                                   Janina VitunskienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Rimantas Giedraitis Â