e5c56efb-cd9a-433a-aa91-d8891e015660 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr

Pranešėja

Eugenija Morkūnienė                                                   Civilinė

byla Nr. 2A-639-159/2010

Teisėja Jūratė

Lukšienė                                                                 Procesinio

sprendimo kategorija

                                                                                                Â

  30.5; 30.10; 44.2; 44.2.4; 121.21. (S)

                                                                                                             Â

                                                                                          Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gruodžio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovui

F. M., jo atstovams A. M. ir advokatui

R. L., atsakovui A. U., jo atstovui advokatui L. S., trečiojo asmens atstovei R. S., vieÅ¡ame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo F. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-96-714/2009 pagal ieÅ¡kovo F. M. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. U. dėl 18 558,50 Lt

materialinės žalos atlyginimo ir dėl pažeistos teisės gynimo; pagal atsakovo A. U. priešieškinį ieškovui F. M. dėl

žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys P. Š., I. Š., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, jos

teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas, UAB „Apskrities matininkas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

F.

M. 2005-12-15 pateikė teismui ieÅ¡kinį, 2006-03-10 ieÅ¡kinį patikslino. Jais teismo prašė: priteisti jam iÅ¡ atsakovo A. U. 18 558,50 Lt turtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo iÅ¡kirstų medžių ieÅ¡kovo miÅ¡ke; įpareigoti atsakovÄ A. U. savo lėšomis ir darbu iÅ¡kirstoje ieÅ¡kovui priklausančioje miÅ¡ko 0,52 ha ploto teritorijoje atsodinti tos pačios rÅ«Å¡ies medžius arba lygiaverčius iÅ¡kirstiems medžiams ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad F.

M. yra 13,81 ha ploto miÅ¡ko sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, miÅ¡ko sklypas ribojasi su atsakovui A. U. nuosavybės teise priklausančiu miÅ¡ko sklypu. 2004-11-23 ieÅ¡kovas pastebėjo, kad jo miÅ¡ko sklypo ribose atsakovas be ieÅ¡kovo sutikimo kerta medžius ir juos iÅ¡siveža. IeÅ¡kovas atsakovÄ Ä¯spėjo, tačiau, matydamas, kad atsakovas į tai nereaguoja, kreipėsi į Klaipėdos rajono policijos komisariatÄ bei Klaipėdos rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ . IeÅ¡kovo pareiÅ¡kimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis Klaipėdos rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2005-09-21 nutarimu buvo nutrauktas, nenustačius A. U. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas pažeidė ieÅ¡kovo miÅ¡ko sklypo ribas, iÅ¡kirto 0,52 ha plote augusius: 31 berÅ¾Ä , 93 egles, 41 drebulę, 73 juodalksnius, 28 Ä Å¾uolus, 29 uosius, 1 baltalksnį ir 1 pušį, iÅ¡ viso 297 medžius. Dėl žalos apskaičiavimo kreipėsi į VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdijÄ , kuri nustatė, kad ieÅ¡kovui padaryta 18 558,50 Lt žala. IÅ¡kirstÄ 0,52 ha miÅ¡ko plotÄ bÅ«tina atsodinti tos pačios rÅ«Å¡ies ar kitais lygiaverčiais medžiais. Atsakovas A. U. kaltas dėl iÅ¡kirstų medžių, todėl jis privalo atlyginti ieÅ¡kovui 18 558,50 Lt materialinę žalÄ (t. 1(3), b. l. 4–5, 80–81).

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-11-08 nutartimi bylos dalis pagal F. M. ieÅ¡kinį atsakovui A. U. dėl įpareigojimo atsakovÄ savo lėšomis ir darbu iÅ¡kirstoje ieÅ¡kovui priklausančioje miÅ¡ko sklypo 0,52 ha ploto teritorijoje atsodinti tos pačios rÅ«Å¡ies medžius arba lygiaverčius iÅ¡kirstiems medžiams nutraukta, ieÅ¡kovui F. M. atsisakius tokio ieÅ¡kinio reikalavimo (t. 1,(3), b. l. 159).

F.

M. 2008-06-12 pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl pažeistos teisės gynimo. Juo teismo prašė pripažinti ieÅ¡kovui F. M. teisę suderinti ir įregistruoti 2008-02-08 UAB „Apskrities matininkas“ parengtÄ Å¾emės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), be atsakovo A. U. sutikimo.

Nurodė, kad 2003-05-28 iÅ¡ V. P. nusipirko 13,81 ha bendro ploto žemės sklypÄ su miÅ¡ku, suformuotÄ pagal 2000-11-09 preliminarius matavimus.

2003-05-28 notaras patvirtino perdavimo–priėmimo aktÄ , juo pardavėjas V. P. perdavė, F. M. priėmė žemės

sklypÄ su miÅ¡ku, taip pat pardavėjas perdavė žemės sklypo planus ir kitus dokumentus, susijusius su žemės sklypo valdymu. 2003-06-06 VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyriuje įregistruota pirkimo–pardavimo sutartis, iÅ¡duotas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre. 2008-01-28 buvo suraÅ¡ytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, jį pasirašė gretimų žemės sklypų savininkai P. Å ., I. Å . ir E. D. Atsakovui A. U. buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas atvykti 2008-01-28 ir suderinti žemės sklypo ribų paženklinimo aktÄ , tačiau atsakovas atsisakė tÄ padaryti.

2008-02-08 UAB „Apskrities matininkas“ parengė žemės sklypo projektÄ , jo ribos faktiÅ¡kai atitinka 2000-08-22 parengtÄ Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo projekto autorės M. J. ribų nustatymo abrisÄ ir to paties instituto 2000 m. rugsėjo mėnesį parengtÄ ir 2003-05-27 įregistruotÄ Å¾emės sklypo planÄ .

Žemės sklypo suformavimas ir atlikti kadastriniai matavimai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės           2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintiems Nekilnojamojo turto kadastro nuostatams, nes UAB „Apskrities matininkas“ atliko tikslius kadastrinius matavimus, pažymėjo riboženklius ir žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kus. Žemės sklypo planÄ reikia suderinti su Žemėtvarkos tarnyba, jį įregistruoti, koordinates pažymėti valstybinėje koordinačių sistemoje. Atsakovo atsisakymas suderinti planÄ yra nepagrįstas, pažeidžia ieÅ¡kovo teises ir teisėtus interesus. 2008-02-08 parengtas žemės sklypo planas įregistruotinas be atsakovo sutikimo (CK 1.138 straipsnio 1 punktas) (t. 1, b. l. 4–6).

Atsakovas A. U. 2009-03-06 teismui pateikė priešieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Prašė teismo nustatyti atsakovui A.

U. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal faktiÅ¡kai naudojamas žemės sklypo ribas, UAB „Gargždų sieksnis“ 2007-04-19 parengtame žemės sklypo plane. Nurodė, kad 1998-09-15 iÅ¡ O. K. nusipirko 7,17 ha ploto žemės sklypÄ , jame miÅ¡kas užima 7,15 ha. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir žemės sklypo ribos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. 1999 metais atsakovo A.

U. valdoma miÅ¡ko valda buvo inventorizuota, Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos skyrius iÅ¡matavo miÅ¡ko valdos ribas ir parengė miÅ¡kotvarkos projektÄ , kurį patvirtino MiÅ¡ko iÅ¡teklių ir miÅ¡kotvarkos skyriaus virÅ¡ininkas, projektas įregistruotas 2000-01-18. Remiantis parengtu miÅ¡kotvarkos projektu buvo parengtas žemės sklypo planas ir pagal tÄ planÄ A. U. buvo iÅ¡duotas leidimas kirsti miÅ¡kÄ . Atsakovas pastebėjo iÅ¡kirstÄ jam priklausančio miÅ¡ko

dalį ir nustatė, kad miÅ¡kÄ kirto gretimo žemės sklypo savininkas F. M. Dėl tokios priežasties tarp dviejų gretimų žemės

sklypų savininkų kilo ginčas dėl miÅ¡ko sklypų ribų. Pagal CK 4.45 straipsnį žemės sklypo ribos gali bÅ«ti keičiamos tik teismine tvarka, iÅ¡sprendus ginÄÄ dėl žemės sklypo ribų; nes nei ikiteisminio tyrimo tyrėjas, prokuratÅ«ros darbuotojas ar komisija nėra kompetentingi nagrinėti ginÄÄ dėl žemės (miÅ¡ko) sklypo ribų nustatymo. Atsakovas A. U. nekeitė jam priklausančio miÅ¡ko paskirties žemės sklypo ribų, neperkėlė riboženklių, faktiÅ¡kai naudojamos žemės sklypo ribos yra tokios pačios, kokios buvo jam perkant iÅ¡ pardavėjos O. K.

Pagal atsakovo A. U. užsakymÄ 2007-04-19 UAB „Gargždų sieksnis“ parengė žemės sklypo planÄ pagal faktinius riboženklius, jie yra iÅ¡likę, iki žemės sklypai buvo pamatuoti ankstesniems žemės sklypų savininkams (t. 1, b. l. 114–115).

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-12-15 sprendimu ieškovo F. M. ieškinius dėl pažeistų teisių gynimo ir žalos atlyginimo, atsakovo A. U.

priešieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo atmetė. Priteisė iš ieškovo F. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir

atsakovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 92,70 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

           Teismo 2008-04-02 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovui A.

U. priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) areÅ¡tÄ , areÅ¡to akto numeris (duomenys neskelbtini), panaikino sprendimui įsiteisėjus ir nurodė informuoti apie tai vieÅ¡o registro tvarkytojÄ . Sprendimui įsiteisėjus nurodė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui F. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jo pagal teismo 2007-12-13 nutartį sumokėtÄ 1 000 Lt užstatÄ .

Atmetęs atsakovo

A. U. priešieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo teismas, remdamasis UAB „Apskrities matininkas“ ieškovui F.

M. parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla ir bylos duomenimis, sprendime

nustatė: kad ieÅ¡kovas F. M. 2003-05-28 iÅ¡Â V. P. nupirko 13,81 ha ploto žemės sklypÄ su miÅ¡ku, esantį (duomenys neskelbtini); 13,60 ha to sklypo užima miÅ¡kas; kad tokio dydžio žemės sklypas F. M. vardu

įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; kad atlikus matavimus sklypo plotas yra 130976 kv. m; kad ieškovas F. M. su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2008-01-28 žemės sklypo paženklinimo–parodymo akte, ir nustatytu plotu sutinka; kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius žemės sklypo plano netikrino ir nederino; kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo 2008-01-28 akte yra E. D. parašas ir kad ieškovas nenurodė asmens, pasirašiusio už E. D., mirusio 2008 metais.

Atmetęs F. M. ieÅ¡kinį dėl pažeistos teisės gynimo, kuriuo ieÅ¡kovas prašė pripažinti jam teisę suderinti ir įregistruoti žemės sklypo planÄ , parengtÄ pagal žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos medžiagÄ , teismas sprendime nurodė, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje buvo atsisakyta derinti sklypo kadastrinius matavimus, iki bus iÅ¡spręstas ginčas teisme. Teismas įvertinęs dviejų sujungtų bylų medžiagÄ , sprendime konstatavo, kad ginčo esmė yra dviejų kaimyninių sklypų savininkų nesutarimas dėl ribos tarp jų sklypų. Teismas negali pripažinti ieÅ¡kovui teisės derinti ir registruoti vieÅ¡ame registre žemės sklypo plano, nes įregistruojant ieÅ¡kovo pateiktÄ planÄ ,

būtų įtvirtintas ir mirusio asmens parašas, ir ribos paklaida tarp F. M. ir I. Š. žemės sklypų. Nors

byloje dalyvaujantys specialistai nurodė, kad atliekant tiksliuosius matavimus galima paklaida iki leistinos ribos, tačiau nagrinėjamu atveju ji nėra tiksliai apskaičiuota. Teismas galėtų leisti ieškovui F. M. atlikti veiksmus, įgyvendinant jo nuosavybės teises be atsakovo A. U. sutikimo pripažinus, kad jo prieštaravimai yra be pagrindo ir neesminiai, tačiau

įregistravus ieÅ¡kovo pateiktÄ planÄ , žymiai daugiau nei 1 ha sumažėtų atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas. Duomenų, kad atsakovas neteisėtais

veiksmais pakeitė savo žemės sklypo ribas natÅ«roje, sunaikino arba perkėlė riboženklius ar kitokiu bÅ«du pakeitė savo žemės sklypo dislokacijÄ vietovėje, byloje nėra.

Ä®vertinęs atsakovo A. U. pateiktÄ UAB „Gargždų sieksnis“ žemės sklypo planÄ parengtÄ , pagal savininko parodytus riboženklius, teismas sprendime nurodė, kad pagal tokį planÄ atsakovo faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo plotas neatitinka sklypo įsigijimo dokumentuose nurodyto sklypo dydžio; kad ieÅ¡kovas nesutinka, jog atsakovo žemės sklypo ribos bÅ«tų nustatomos pagal tokį planÄ ; kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos ir VÄ® Registrų centro atstovai paaiÅ¡kino, jog plane nurodytos ribos neatitinka vietovės žemėtvarkinių projektų; kad Å¡alia to sklypo yra laisvos žemės plotas ir sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovui priklausančio žemės sklypo paženklinimas vietovėje neiÅ¡spręstas (neaiÅ¡ki ir kitų su atsakovui priklausančio žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkų nuomonė dėl sklypo ribų) ir kad nėra duomenų, kokio dydžio ir kam priklauso tas vadinamas laisvas plotas. Teismas manė, kad nagrinėjamu atveju atsakovui priklausančio sklypo matavimai turėtų bÅ«ti tikslinami Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, patvirtintose Žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522, nustatyta tvarka (Taisyklių 29.8.13, 2.9.8.14, 29.9 punktai), ir kad neturint pakankamai duomenų, kokia yra galimybė suformuoti atsakovui žemės sklypÄ , negalima nustatyti ir ginčytino tarp Å¡alių ploto bei nustatyti ribos tarp sklypų ar padalyti tÄ plotÄ Å¡alims taip, kad nė vienas iÅ¡ naujai suformuotų žemės sklypų plotų nesiskirtų nuo esamo teisiÅ¡kai įtvirtinto sklypo (CK 4. 45 straipsnio 1 dalis).

Teismas sprendime taip pat konstatavo, kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi bÅ«ti apskaičiuojamas ir jų riba privalo bÅ«ti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininko teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams. Kai nustatomas gretimų sklypų ribų neatitikimas, bÅ«tina siekti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti iÅ¡imtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sÄ skaita. Tai prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Atmetęs F. M. ieškinį dėl 18 558,50 Lt materialinės žalos, atsiradusios dėl atsakovo A. U. iškirstų medžių ieškovo miško žemės sklype, teismas,

remdamasis byloje esančiais įrodymais, sprendime nurodė: kad ieškovas

2003-05-28 pagal sutartį iÅ¡ V. P. įsigijo 13,81 ha žemės sklypÄ ; kad atsakovas 1998-09-15 pagal sutartį iÅ¡ O. K. įsigijo

7,17 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kad abi Å¡alys žemės sklypus įsigijo pagal preliminarius matavimus. Kilus ginčui tarp Å¡alių dėl įsigytų miÅ¡ko sklypų ribų nustatymo, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos bei VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto atstovai 2004-12-16 patikrinę vietovėje miÅ¡ko sklypų naudojimÄ parengtoje schemoje nurodė, kad miÅ¡ko sklypų Nr. 2-1 – ieÅ¡kovo, ir Nr. 520-2 – atsakovo, ribos vietovėje nesutampa su nurodytomis miÅ¡ko sklypų privatizavimo dokumentuose (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 68-1-00426-06, b. l. 71–72). Klaipėdos rajono apylinkės prokuratÅ«ros pavedimu 2005-06-14 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos ir VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto atstovai akÅ«rė Å¡alių nuosavybės teise valdomas miÅ¡ko sklypo ribas, parengė ribų atkÅ«rimo aktÄ bei abrisÄ (t. 1, b. l. 11–13, 16, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 68-1-00426-06 75-79). 2005-04-29 VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto atstovas B. M. dalyvaujant ieÅ¡kovui atliko ribos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimÄ pagal 2005-04-29 abrisÄ , kuriuo nustatyta, kad ieÅ¡kovo iÅ¡kirstas miÅ¡kas sudaro 0,52 ha. Teismas palyginęs 2005-04-29 ribos paženklinimo abrisÄ , kuriuo nustatytas ir ieÅ¡kovo iÅ¡kirsto miÅ¡ko plotas, ir 2005-06-14 paženklintų ribų

abrisÄ , bei remdamasis liudytojų P. J. ir B. M. parodymais padarė iÅ¡vadÄ , kad juose ribų matavimų

duomenys yra identiški.

Tačiau Klaipėdos apskrities viršininko administracija, remdamasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2006-03-06 raštu Nr. 3B-(9.5)-U-143-210, pripažino

      2006-06-14 aktÄ negaliojančiu, ir nurodė, kad gretimų sklypų savininkai F. M. ir A. U. tarpusavio ginčo

iÅ¡sprendimui turėtų kreiptis į asmenis, turinčius teisę atlikti žemės sklypų ribų ženklinimÄ .

Teismas neturėjo pagrindo abejoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos pateiktomis iÅ¡vadomis, kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡vadas paneigiančių įrodymų nepateikė, remiantis Å¡ios tarnybos nuostatais (patvirtinti 2001-06-14 Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro įsakymu Nr. 194), todėl teismas manė, kad 2005-04-29 ribos paženklinimo abrisas, kuriuo nustatytas ir ieÅ¡kovo iÅ¡kirsto miÅ¡ko plotas, neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Liudytojų               P. J., M. J. ir B. M. parodymų neįvertino kaip įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę, kad medžiai buvo iÅ¡kirsti ieÅ¡kovui priklausančiame miÅ¡ko žemės sklype  ir kad įrodymų nepakako pripažinti atsakovÄ padarius ieÅ¡kovui turtinę žalÄ .

Atsakovas A. U. ieÅ¡kovo F. M. nurodytu laikotarpiu vykdė medžių kirtimÄ pagal sudarytÄ miÅ¡kotvarkos projektÄ 1999–2008 metams kirtimams jam priklausančiame žemės sklype vykdyti ir Å¡io projekto pagrindu 2004-11-17 iÅ¡duotÄ leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ jam buvo leista vykdyti plynÄ kirtimÄ 198 ktm 1,1 ha plote pagal sudarytÄ miÅ¡ko kirtimo biržių brėžinį, iÅ¡ brėžinio matyti ir toje pusėje, kuri ribojasi su ieÅ¡kovo miÅ¡ko sklypu. Atsakovui vykdant kirtimÄ , Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos atstovas atliko patikrinimÄ , kaip yra vykdomas kirtimas, atsakovo

padarytų pažeidimų nenustatė. Be to, dar buvo nustatyta, kad ieškovo sūnus  A. M. iškirto atsakovo sklype esančius medžius

(administracinė byla, b. l. 39–40). Šie įrodymai nebuvo nuginčyti.

Atsakovas pateikė teismui savo žemės sklypo planÄ , parengtÄ pagal sklypo savininko parodytus riboženklius ir skirtÄ teisminiam ginčui nagrinėti. Plane plynas miÅ¡ko kirtimas pažymėtas atsakovo sklypo ribose. Pirmosios instancijos teismas padaręs vietos apžiÅ«rÄ , remdamasis liudytojo G. S. parodymais, konstatavo kad apžiÅ«rint miÅ¡ko kirtimÄ buvo matuojama pagal A.

U. parodytus riboženklius naudojant aparatÅ«rÄ ir vietos apžiÅ«ros metu, remdamasis liudytojo V. P., buvusio F.

M. sklypo savininko, ir liudytojo K. S. M., gyvenančio toje vietovėje, parodytÄ ribÄ tarp ieÅ¡kovo F. M. ir atsakovo A. U., padarė iÅ¡vadÄ , kad miÅ¡kas buvo iÅ¡kirstas atsakovo žemės sklype.

Teismas įvertinęs įrodymus, kuriais ieÅ¡kovas įrodinėjo atsakovo neteisėtus veiksmus, bei atsakovo pateiktus įrodymus, sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybių, sudarančių jo ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. atsakovo neteisėtų veiksmų, kad atsakovas iÅ¡kirto miÅ¡kÄ ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo ribose, todėl atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 18 558,50 Lt materialinės žalos priteisimo (CK

6.45 straipsnio 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai) (t. 2, b. l. 65–72).

Atsakovas F. M. 2010-01-13 padavė apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-15 sprendimo dalis, kuriomis atsisakyta tenkinti ieÅ¡kovo F. M. ieÅ¡kinio reikalavimus dėl pažeistų teisių gynimo, dėl žalos atlyginimo ir dėl iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteistų 92,70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus, jam iÅ¡ atsakovo A. U. priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nesutinka su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-15 sprendimo dalimis, mano, kad jos neteisėtos, nemotyvuotos ir nepagrįstos dėl netinkamai įvertintų  įrodymų byloje.

Teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo dėl teisės suderinti ir įregistruoti UAB „Apskrities matininkas“ parengtÄ 2008-02-08 žemės sklypo planÄ be atsakovo sutikimo, nes planas prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ nebuvo suderintas ir patvirtintas Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje. Apeliantas F. M. nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada, nes teismui su ieÅ¡kiniu pateiktas Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-04-29 raÅ¡tas Nr. R2-324-(2.4), juo Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius ieÅ¡kovui paaiÅ¡kino, kad teisme vyksta ginčas dėl sklypo ribų, todėl ir atsisakė derinti sklypo kadastrinius matavimus. Kadastriniai matavimai bus suderinti tik po to, kai bus priimtas teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas minėto raÅ¡ytinio įrodymo, įrodančio valstybės institucijos nusiÅ¡alinimÄ nuo plano derinimo, nevertino ir sprendime nepasisakė. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus, nustatančius kad teismas turi nurodyti, kuriuos įrodymus vertina, o kuriuos atmeta. Teismas turėjo ginÄÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės, neatmesti reikalavimÄ vien tik formaliais pagrindais.

Nesutinka su teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad teismas negali leisti ieÅ¡kovui suderinti ir parengtÄ 2008-02-08 žemės sklypo planÄ be atsakovo sutikimo, nes 2008-01-28 ribų paženklinimo–parodymo akte yra ir E. D., mirusio (duomenys neskelbtini), paraÅ¡as. IÅ¡ teismui pateikto tvirtinti plano matyti, kad mirusiam E. D. priklausiusį žemės sklypÄ ir ieÅ¡kovo žemės sklypÄ skiria kanalas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir

sprendime nepasisakė dėl trečiojo asmens UAB „Apskrities matininkas“ atstovo A. T. paaiškinimų, jeigu žemės sklypus skiria kanalas,

tada nereikalingas kaimyninio sklypo savininko paraÅ¡as. Jeigu teismui patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ trukdė tik E. D. paraÅ¡as, tuo atveju teismas privalėjo sustabdyti bylÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti  E.

D. teisių perėmėjÄ ir jį įtraukti į bylos nagrinėjimÄ (CPK 163 straipsnio 1 punktas). Tuo klausimu savo nuomonę pareiÅ¡kė atsakovo atstovas, tačiau teismas to klausimo neiÅ¡sprendė iÅ¡ esmės, todėl bÅ«tų galima pripažinti teismo sprendimÄ negaliojančiu absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Nesutinka su teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad teismas negali leisti ieÅ¡kovui suderinti įregistruoti UAB „Apskrities matininkas“ parengtÄ 2008-02-08 žemės sklypo planÄ be atsakovo sutikimo, nes ieÅ¡kovo pateiktame plane yra ribos paklaida tarp ieÅ¡kovo F.

M. ir I. Å . žemės sklypų. Nors byloje dalyvavo kompetentingi specialistai, teismas nesiaiÅ¡kino, ar paklaida yra galima, ar įregistruojant ieÅ¡kovo kadastrinių matavimų planÄ , nebus pažeistos kitų sklypų savininkų, besiribojančių su ieÅ¡kovo žemės sklypu, teisės ir teisėti interesai. Nors teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomus įrodymus, tačiau iÅ¡ įrodymų

pateikiamų prie apeliacinio skundo, yra akivaizdu, kad trečiajam asmeniui I. Š. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

IÅ¡eitų, kad I. Å . žemės sklypo ribos, fiksuojant kadastrinius matavimus gali kisti, atsižvelgus į ieÅ¡kovo įregistruotÄ planÄ . Minima teismo iÅ¡vada nebuvo pagrindas atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ suderinti ir įregistruoti žemės sklypo planÄ be atsakovo sutikimo.

Nesutinka su teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad teismas negali leisti ieÅ¡kovui suderinti ir įregistruoti UAB „Apskrities matininkas“ parengtÄ 2008-02-08 žemės sklypo planÄ be atsakovo sutikimo, nes daugiau kaip 1 ha sumažėtų atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas, nes tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja kitiems sprendime nurodytiems motyvams bei byloje esantiems įrodymams. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje atsisakydamas tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatyti jam priklausančio žemės sklypo ribas pagal faktÄ konstatavo, kad atsakovo plane nurodytos ribos neatitinka vietovės žemėtvarkinių projektų, jam priklausančio sklypo matavimai turėtų bÅ«ti tikslinami Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėse, patvirtintose Žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, nustatyta tvarka. Minima Tvarka numato, jog tikslinant žemės sklypÄ kadastriniais matavimais, yra parengiama kadastrinių matavimų byla, jos žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra sudedamoji kadastrinių matavimų bylos dalis. Teismas sprendime padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas. Teisme dalyvavę kompetentingi specialistai paaiÅ¡kino, kad atsakovo parengtas planas yra aiÅ¡kiai pasislinkęs ir dengia ieÅ¡kovui priklausančiÄ Å¾emės dalį, t. y. atsakovo parengtas planas yra pagal atliktÄ kirtimÄ pagal faktÄ , to neneigia ir atsakovas. VÄ® Registrų centro atstovas paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju faktu remtis negalima. Teismas sprendime nelogiÅ¡kai konstatavo, jog atsakovo žemės sklypas sumažėtų daugiau nei 1 ha, nors tuo pat metu darė ir kitas iÅ¡vadas.

Nesutinka su teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad teismas negali leisti ieÅ¡kovui suderinti ir įregistruoti UAB „Apskrities matininkas“ parengtÄ 2008-02-08 žemės sklypo planÄ be atsakovo sutikimo, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas neteisėtais veiksmais pakeitė savo žemės sklypo ribas natÅ«roje, sunaikino arba perkėlė riboženklius ar kitokiu bÅ«du pakeitė savo žemės sklypo dislokacijÄ vietovėje. Nors Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija panaikino 2005-06-14 parengtÄ miÅ¡ko sklypo ribų nustatymo aktÄ , tačiau Å¡is dokumentas parodo prieÅ¡ingas aplinkybes. Teismas galėjo ir privalėjo įvertinti M. J. 2000-08-22 parengtÄ abrisÄ , Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos jo nepanaikino, abrisas yra galiojantis. Minimas abrisas atitinka įregistruotÄ ieÅ¡kovo preliminarų planÄ Nekilnojamojo turto registre (žemės sklypo kraÅ¡tinių ilgiai, posÅ«kiai kampuose, kurie ribojasi su atsakovo žemės sklypu taÅ¡kuose 3-4-5-6-7-8), tiek pagal naujai paruoÅ¡tÄ planÄ , tiek pagal pateiktus Žemėtvarkos skyriaus ir VÄ® Registrų centro pateiktus brėžinius. Teismas dėl riboženklių sunaikinimo ir perstatymo nesirėmė bylos metu atlikta vietos apžiÅ«ra, nes ne tik ieÅ¡kovas parodė savo riboženklius, bet ieÅ¡kovo teiginius patvirtino dalyvavę kompetentingi specialistai (t. 2, b. l. 168–172).

Teismas apskritai nesirėmė liudytojų B. M., P. J., R. N., atnaujinusių žemės sklypų ribas vietoje, parodymais. Liudytojai konstatavo ieÅ¡kovo nuosavybės teisių pažeidimÄ , aiÅ¡kino, jog riboženkliai yra perkelti į ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ . IÅ¡eitų, kad nesuprantama ir logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama, kuo teismas rėmėsi, jog nebuvo įrodyta, kad riboženkliai yra perstatyti. Kad riboženkliai yra perstatyti įrodo atsakovo teismui pateiktas planas dėl ribų nustatymo, jis pripažįsta, jog planÄ parengė pagal faktinį naudojimÄ , kas yra draudžiama ir prieÅ¡tarauja Žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymui Nr. 522. IÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų ir iÅ¡Â kompetentingų specialistų paaiÅ¡kinimų teismui neturėjo kilti jokių abejonių dėl riboženklių sunaikinimo ir jų perstatymo.

Teismas atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ leisti ieÅ¡kovui suderinti ir įregistruoti UAB „Apskrities matininkas“ parengtÄ 2008-02-08 žemės sklypo planÄ be atsakovo sutikimo apskritai sprendime nepasisakė apie tai, kad parengtas žemės sklypo planas 2008-03-31 buvo pateiktas VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialui, ir kad inžinierė operatorė R. J. uždėjo antspaudÄ â€žPATIKRINTA“. Tik atlikus iÅ¡ankstinę patikrÄ , ieÅ¡kovas kreipėsi į Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, o vėliau ir į teismÄ . IÅ¡ankstinės patikros

atlikimÄ , teisme paaiÅ¡kino VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialo atstovas E. Å ., nurodęs, kad paruoÅ¡tas žemės sklypo planas atitinka

reikalavimus ir kadastro žemėlapį. Šios aplinkybės teismas nevertino ir sprendime dėl to nepasisakė.

              Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ , didelį dėmesį skyrė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2006-03-06 raÅ¡tui Nr. 3B-(9.5)-U-143-210, remiantis juo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija 2006-03-31 raÅ¡tu Nr. Gl-198-(3.3-3.6) pripažino 2006-06-14 aktÄ negaliojančiu. Su tokia teismo sprendime padaryta iÅ¡vada apeliantas nesutinka, nes ji prieÅ¡tarauja kitoms anksčiau nurodytoms aplinkybėms. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atliko tyrimÄ pagal atsakovo suformuluotus teiginius. Teismas turėjo ir privalėjo analizuoti, kodėl anksčiau atkurtos ribos buvo panaikintos. Minimo raÅ¡to teiginius paneigė atsakovas, teismui pateikęs savo parengtÄ planÄ , juo siekė nustatyti ribas. Atsakovo pateiktame plane nebėra tų ribų ir posÅ«kio taÅ¡kų, kurie fiksuoti preliminariame plane, įregistruotame VĮ Registrų centre. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos teiginiai neturi jokios teisinės reikÅ¡mės ir jie negali bÅ«ti vertinami, nes tokias aplinkybes paneigia raÅ¡ytinė medžiaga ir liudytojų parodymai.

              Teismas įvertinęs atsakovo pateiktÄ miÅ¡kotvarkos projektÄ 1999–2008 metams kirtimams jam priklausančiame žemės sklype vykdyti ir Å¡io projekto pagrindu 2004-11-17 iÅ¡duotÄ leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ , sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad ir vykdant kirtimÄ Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos atstovas atsakovo padarytų pažeidimų nenustatė. Apeliantas su tokia teismo sprendime padaryta iÅ¡vada nesutinka, nes pagal iÅ¡duotÄ leidimÄ atsakovas kirsti miÅ¡kÄ galėjo tik savo žemės sklype. Kad atsakovas miÅ¡kÄ kirto ieÅ¡kovo žemės sklype, įrodyta ne tik atsakovo teismui pateiktu planu, nes atsakovas teigia, kad sklypo ribas jis pažymėjo pagal faktinį naudojimÄ , kas yra draudžiama, bet ir teismui pateikta raÅ¡ytinė medžiaga (abrisai, suvestiniai planai), ir liudytojų parodymais, nors teismas Å¡ių įrodymų nepripažino įrodymais.

             Apeliantas nesutinka su teismo sprendime esančiais teiginiais, kad ieškovo sūnus              A. M. neva iškirto atsakovo sklype esančius medžius ir kad tokie įrodymai nebuvo nuginčyti, nes tokie faktai administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-529-556/2005 nenustatyti. Kieno sklype buvo kertami medžiai, teismas sprendime nepasisakė. Byloje buvo

įrodinėta, kad 2004 m. spalio mėnesį buvo iškirstas spindis apie 0,5 m pločio siekiant, kad miško sklypas būtų paruoštas ženklinimui riboženkliais ir tokiam kirtimui

leidimas yra nereikalingas, nes numatyta Žemės Å«kio ministerijos 2002-09-26 įsakymo Nr. 376 69.2 punkte. Nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ , Å¡is kirtimas negalėjo turėti jokios įtakos priimant sprendimÄ (t. 2, b. l. 77–82).

 Atsakovas A. U. 2010-02-12 pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-15 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau tekste Taisyklių) 29.8 nustato, kad žemės sklypo paženklinimo– parodymo aktÄ suderina žemėtvarkos skyriaus vedėjas, nurodydamas, kad žemės sklypo ribos paženklintos pagal teisės aktų reikalavimus. IeÅ¡kovo pateiktas žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktas nesuderintas, todėl žemės sklypo ribos nepaženklintos pagal teisės aktų reikalavimus. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomasis kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos. Nagrinėjant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). PrieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį.

Taisyklių 25 punktas nustato, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo galiotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Gretimų žemės sklypų savininkas E. D. yra miręs, ieškovo pateiktame plane šalia jo pavardės yra nežinomo asmens parašas, todėl nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju gretimo žemės sklypo savininko parašo nereikėjo.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialistų parodymais, kad atliekant tiksliuosius kadastrinius matavimus galima paklaida iki leistinos ribos, tačiau Å¡iuo atveju ji nėra tiksliai apskaičiuota, sprendime padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įregistruojant ieÅ¡kovo pateiktÄ planÄ , bÅ«tų įtvirtintas ir mirusio asmens paraÅ¡as, ir ribos paklaida tarp F. M. ir I. Å . žemės sklypų, todėl teismas negalėjo pripažinti ieÅ¡kovui teisės derinti ir registruoti vieÅ¡ame registre žemės sklypo plano, nes tokios teismo pripažintos teisės pagrindu įregistruotas dokumentas neturėtų kelti jokių abejonių dėl to dokumento teisingumo ir teisėtumo, kad ruoÅ¡iant tÄ dokumentÄ , renkant duomenis, buvo laikytasi įstatyme ir įstatymo įgyvendinamuosiuose aktuose procedÅ«rų reikalavimų ir nepažeidžiamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl žemės sklypo įregistravimo, ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos persidengtų su gretimų žemės sklypų ribomis. Tokį faktÄ patvirtina Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos pateiktas civilinėje byloje suvestinis žemės sklypų planas.

Atsakovo A. U. manymu, ieÅ¡kovas byloje neįrodė aplinkybių, sudarančių jo ieÅ¡kinio pagrindÄ â€“ atsakovo neteisėtų veiksmų, kad atsakovas iÅ¡kirto miÅ¡kÄ ieÅ¡kovui priklausančio sklypo ribose. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos pateiktomis iÅ¡vadomis, kadangi ieÅ¡kovas jas paneigiančių įrodymų nepateikė. Atsakovas pateikė teismui savo žemės sklypo planÄ , kuris parengtas pagal sklypo savininko parodytus riboženklius ir skirtas teisminiam ginčui spręsti. Plane plynas miÅ¡ko kirtimas

pažymėtas atsakovo sklypo ribose. ApžiÅ«rint miÅ¡ko kirtimÄ liudytojas G. S. parodė, kad buvo matuojama pagal A.

U. parodytus riboženklius, naudojant aparatÅ«rÄ . Vietos apžiÅ«ros metu taip pat nustatyta, kad specialiais ženklais miÅ¡ke pažymėti kirtavietės taÅ¡kai sutampa su atsakovo nurodytomis žemės sklypo ribomis. Liudytojai V. P., buvęs F. M. sklypo savininkas,

K. S. M., gyvenantis toje vietovėje, parodė ribÄ tarp ieÅ¡kovo F. M. ir atsakovo A. U., pagal kuriÄ kirtimas atliktas atsakovo žemės sklype (t. 2, b. l. 100–103).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, teisingai sprendime nurodė, kad atsakovas A. U. pagal 1998-09-15 privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį iš O. K. nusipirko 7,17 ha dydžio, ieškovas F. M. pagal 2003-05-28 sutartį iš V. P. nusipirko 13,81 ha dydžio miškų ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 3 (1), b. l. 25, 51). 1998-09-25 ir 2003-06-06 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos šalių daiktinės teisės į įsigytus miško žemės sklypus, Nekilnojamojo turto registre taip pat buvo įregistruoti miško žemės sklypų planai, iš jų matyti, kad ieškovo ir atsakovo miško sklypai ribojasi (t. 3 (1), b. l. 15, 26–30, 51, 53–55).

BylÄ nagrinėjęs teismas teisingai sprendime konstatavo, kad tiek ieÅ¡kovas F. M., tiek atsakovas A. U. minimus miÅ¡ko žemės sklypus nusipirko pagal preliminarius matavimus, nes ikiteisminio tyrimo byloje yra užfiksuoti M. J., projekto autorės, parodymai, kad  1994–1995

metais atkuriant O. K. nuosavybės teises į miÅ¡ko sklypÄ (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, M. J. sklypÄ atmatavo O. K. parodžius

sklypo ribas, buvusias prieÅ¡ nacionalizacijÄ â€“ 1940 metais dėl archyvuose neiÅ¡likusių dokumentų ar planų. Buvo atmatuota 20 ilgio juosta, įkalti riboženkliai, todėl galėjo bÅ«ti netikslumų; kad pagal tokius M.

J. atliktus matavimus O. K. buvo suformuotas 7,17 ha dydžio miško sklypo planas, suderintas su rajono žemėtvarkos vedėju ir vyriausiuoju

geodezininku ir kad toks minimas planas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 1998-09-15 A. U. iš O. K. nusipirko

miÅ¡ko sklypÄ â€“ 7,17 ha, iÅ¡ jo 7,15 ha miÅ¡ko ir 0,02 ha kanalo, miÅ¡ko žemės sklypo geodeziniai matavimai atlikti nebuvo, nes geodeziniai matavimai

turėjo būti derinami su projekto autore. 2000 metais V. P. buvo atmatuotas miško žemės sklypas, nes jam priklausanti žemė buvo perkelta iš kito rajono neatlygintinai. V. P. su visais matavimais sutiko.

A. U. žemės sklypas buvo paženklintas, buvo

pastatyti 2, 3, 4 riboženkliai, skiriantys nuo laisvo miÅ¡ko sklypo. F. M. perkant miÅ¡ko žemės sklypÄ iÅ¡ V. P. taip

pat privalėjo būti paruoštas geodezinis planas, kuris būtų tiksliausias ir patikimiausias. Taip pat buvo užfiksuoti buvusių miško žemės sklypų

savininkų       V. P. parodymai, kad 2001 metais V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 13,81 ha miÅ¡kÄ , esantį (duomenys neskelbtini); kad jam buvo

atmatuotas 13,81 ha dydžio miÅ¡ko žemės sklypas ir sukalti riboženkliai, paruoÅ¡tas planas ir kiti dokumentai. Å alia jam atmatuoto miÅ¡ko sklypo, miÅ¡kÄ jau buvo nusipirkęs A. U. Jau tuomet buvo iÅ¡kirsta ribinė linija, skirianti jam priklausantį sklypÄ nuo A. U. miÅ¡ko žemės sklypo. Parduodant miÅ¡ko žemės sklypÄ , F. M. buvo parodytos V. P. priklausančio miÅ¡ko sklypo ribos ir riboženkliai, nes pagal ribas buvo iÅ¡kirstos proskynos. F. M. 2003 metais pardavė 13,81 ha dydžio miÅ¡ko žemės sklypÄ pagal dokumentus,

tačiau realiai parduodamas miško žemės sklypas nebuvo išmatuotas. F. M. jam jokių pretenzijų nereiškė. Buvusios miško žemės

sklypų savininkės O. K. parodymai, kad M.

J. jai matuojant miÅ¡ko žemės sklypÄ , sklypo ribos buvo nustatinėjamos pagal jos brolio J. Å . parodymus ir buvo pažymėta sklypo riba, skirianti nuo gretimo sklypo. Atmatuotas miÅ¡ko plotas atitiko natÅ«roje ir sudarytÄ planÄ . Parduodant miÅ¡ko žemės sklypÄ A. U. buvo parodytos sklypo ribos, jis neturėjo pretenzijų dėl ribų, nes Å¡alia esančių sklypų savininkams sklypai dar nebuvo atmatuoti ir riboženklių nesimatė (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 68-1-0-1335-04, b. l. 55–57, 58–59, 66–68).

IÅ¡ ikiteisminio tyrimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2004-11-17 A. U., įtardamas F. M., kreipėsi su pareiÅ¡kimu į Klaipėdos rajono Policijos komisariatÄ dėl 2004-11-14 jam priklausančioje miÅ¡ko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje – 4 aruose – iÅ¡pjautų 400 metrų linijoje 22 medžių ir dėl jam 711, 70 Lt dydžio padarytos turtinės žalos (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 68-1-0-1335-04, b. l. 4).

IÅ¡ ikiteisminio tyrimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2004-11-23 F. M. kreipėsi su pareiÅ¡kimu į Klaipėdos rajono Policijos komisariatÄ ir pranešė, kad 2004-11-23, apie 1 val., pastebėjo, jog A. U. pasamdyti darbininkai kerta jam priklausantį miÅ¡kÄ , esantį (duomenys neskelbtini) 2003 metais sausio mėnesį A. U. buvo iÅ¡kirtęs jam priklausančio miÅ¡ko apie 30 kub. m, tačiau tuomet pareiÅ¡kimo nerašė. Jam priklauso miÅ¡ko žemės sklypas pagal 2000-09-28 Nekilnojamo turto registre įregistruotÄ miÅ¡ko žemės sklypo plane Nr. 520 suformuotas sklypo ribas, tačiau A. U. savo nuožiÅ«ra įkasė riboženklius, todėl nebeatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto miÅ¡ko žemės sklypo plano (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 68-1-0-00426-06, b. l. 6).

Iš ikiteisminio tyrimo byloje esančio 2004-12-16 sklypo ribų fakto nustatymo akto ir priedų prie minimo akto matyti, kad komisija, susidedanti iš VĮ VŽĮ Klaipėdos filialo grupės vadovo       R. N., informatiko B.

M. ir Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. žemėtvarkininko P. J., dalyvaujant miško sklypų savininkams F.

M. ir A. U., patikrino natÅ«roje ginčijamÄ tarp miÅ¡ko sklypų Nr. 2-1 ir Nr. 520, esančių (duomenys neskelbtini), ribÄ tarp riboženklių Nr. 4, 5, 6 ir nustatė, kad natÅ«roje rasti riboženkliai neatitinka sklypo Nr. 2-1, paženklinto 1998-05-08, ribų. Neatitikimas tarp anksčiau paženklintos sklypo ribos posÅ«kio taÅ¡kų Nr. 4, 5, 6, rastas tikrinimo natÅ«roje, parodytas schemoje. IÅ¡ jos matyti, kad

natūroje užfiksuotas mažesnis – 12,08 ha dydžio – ieškovui F. M. priklausantis miško žemės sklypas Nr. 520 už Nekilnojamojo turto

registre įregistruotÄ 13, 81 ha dydžio miÅ¡ko žemės sklypÄ Nr. 520; ir kad

natÅ«roje miÅ¡ko žemės sklypas Nr. 520 yra 1,23 ha mažesnis už abrise nurodytÄ 13,81 ha plotÄ (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 68-1-0-00426-06, b.

l, 72).

Iš ikiteisminio tyrimo byloje esančių 2005-04-29 akto ir ribos, tarp F. M. ir

A. U. miÅ¡ko žemės sklypų paženklinimo pagal abrisÄ schemos

matyti, kad ieÅ¡kovo F. M. parodyto sklypo plotÄ sudaro 12,08 ha, atsakovo A. U. parodyta jam priklausančio miÅ¡ko žemės sklypo riba yra F. M. miÅ¡ko žemės sklype pagal abrisÄ ir kad iÅ¡kirstas 0,52 ha plote miÅ¡kas paženklinus pagal abrisÄ yra F. M. priklausančiame miÅ¡ko

žemės sklype (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 68-1-0-00426-06, b. l. 77–78).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2006-03-06 raÅ¡tu iÅ¡nagrinėjusi atsakovo A. U. skundÄ padarė iÅ¡vadÄ , kad miÅ¡ko sklypų ribos pagal 2005-06-14 ribų atkÅ«rimo atkÅ«rimo abrise nurodyti miÅ¡ko sklypų linijų ilgiai bei miÅ¡ko sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų skaičius nesutampa su nurodytais O. K. bei V. P. parengtuose nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentuose (t. 1 (3), b. l. 83–85).

Esant tokiems ikiteisminio tyrimo bylose duomenims ir nustatytiems faktams teisėjų kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad ginčas tarp gretimų miško žemės sklypų savininkų kilo dėl A. U. 2004-11-17 ir dėl 2004-11-23 F. M. Klaipėdos rajono policijos komisariatui pateiktų pareiškimų dėl F. M. 2004-11-14 A. U. priklausančioje

miško žemės sklypo dalyje – 4 aruose – išpjautų 400 metrų linijoje 22 medžių, dėl jam 7 11, 70 Lt dydžio padarytos turtinės žalos; dėl 2004-11-23 F. M. pastebėto jam priklausančio miško kirtimo ir dėl F. M. padarytos 18 556,50 Lt turtinės žalos, atsakovui A. U. neteisėtai iškirtus iš viso 297 medžius 0,85 ha miško plote (t. 3 (1), b. l. 4–5), šalims nesutarant dėl 1, 23 ha miško žemės sklypo priklausomybėms vienai ar kitai šaliai prie vakarinės miško žemės sklypų

ribos, ties riboženkliais Nr. 4, 5, 6 ir dėl toje dalyje iškirsto 0, 52 ha miško, atsakovui A. U. nepripažįstant F. M. ieškinio

reikalavimo dėl 18 556,50 Lt turtinės žalos padarymo, iškirtus ieškovui

priklausančiame miÅ¡ko žemės sklype 297 medžius ir įrodinėjant 0, 52 ha ploto miÅ¡ko iÅ¡kirtimÄ pagal sudarytÄ miÅ¡kotvarkos projektÄ 1999–2008 metams kirtimams jam

priklausančiame miÅ¡ko žemės sklype vykdyti ir 2004-11-17 jam iÅ¡duotu leidimu 1,1 ha miÅ¡ko plote vykdyti plynÄ kirtimÄ 198 kub. m pagal sudarytÄ miÅ¡ko kirtimo biržių brėžinį.

Pirmosios instancijos teismas sprendime atmetęs F. M. ieškinio

reikalavimÄ dėl 18 556,50 Lt turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo A. U. rėmėsi į bylÄ pateiktu miÅ¡kotvarkos projektu 1999–2008

metams kirtimams atsakovo A. U. priklausančiame miško

žemės sklype vykdyti ir 2004-11-17 jam iÅ¡duotu leidimu 1,1 ha miÅ¡ko plote vykdyti plynÄ kirtimÄ 198 kub. m pagal sudarytÄ miÅ¡ko kirtimo biržių brėžinį ir

Aplinkos ministerijos prie Klaipėdos regiono apsaugos atstovo patikrinimu, kad atsakovas A. U. kirsdamas miÅ¡kÄ pažeidimų nepadarė (t. 1 (3), b. l. 31–35, 69).

Ieškovas F. M. prašė teismo pripažinti jam teisę suderinti ir įregistruoti UAB „Apskrities matininkas“ 2008-02-08 žemės sklypo, kadastro Nr.

(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planÄ be atsakovo A. U. sutikimo. Tokį ieÅ¡kinio reikalavimÄ F.

M. grindė tuo, kad pagal 2003-05-28 pirkimo–pardavimo sutartį ir

perdavimo–priėmimo aktÄ iÅ¡ V. P. nusipirko 13,81 ha bendro ploto miÅ¡ko žemės sklypÄ pagal preliminarius matavimus. 2003-06-06 VÄ® Registrų centre

Klaipėdos filialo Gargždų skyriuje įregistravo pirkimo–pardavimo sutartį ir žemės sklypo planÄ . UAB „Apskrities matininkas“ atliko tikslius kadastrinius matavimus, pažymėjo riboženklius ir žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kus ir parengė žemės sklypo plano projektÄ , suformavo žemės sklypo planÄ ir jo kadastrinių matavimų bylÄ . Projekte pažymėtos žemės sklypo ribos faktiÅ¡kai atitinka 2000-08-22 Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo projekto autorės

M. J. ribų nustatymo abrisÄ ir to paties instituto 2000 metais rugsėjo mėnesį parengtÄ ir 2003-05-27 įregistruotÄ Å¾emės sklypo planÄ . 2008-01-28 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymų aktÄ pasirašė gretimų žemės sklypų savininkai: P. Å ., I. Å . ir E. D., atsakovas A. U. atsisakė atvykti ir suderinti minimÄ Å¾emės sklypo ribų paženklinimo–parodymų aktÄ . Žemės sklypo suformavimas ir atlikti kadastriniai matavimai neprieÅ¡tarauja Nekilnojamojo

turto kadastro įstatymui ir Nekilnojamo turto kadastro nuostatus. Atsakovo A. U. atsisakymas suderinti planÄ yra nepagrįstas, pažeidžia

ieškovo F. M. teises ir teisėtus interesus (t. 1, b. 4–5).

IÅ¡ trečiojo asmens VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialo į bylÄ pateiktų dokumentų matyti,

kad V. P. nuosavybės teisės į 13,81 ha miÅ¡ko sklypÄ , iÅ¡ jų į 13, 60 ha miÅ¡ko, 0,10 ha vandenų ir į 0,11 ha pelkės plotus buvo atkurta pagal 2000-08-22 projekto autorės M. J. savininko

V. P. sklypo Nr. 520-2 ribų nustatymo abrisÄ ; kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjo – Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo projekto vadovės M. J. parengtas V. P. sklypo Nr. 520-2, esančio (duomenys neskelbtini); kad minimas žemės sklypo Nr. 520 planas buvo įregistruotas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filiale, vyresniajai inžinierei žemėtvarkininkei patvirtinus; kad žemės sklypo ribos atitinka patvirtintÄ kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ ; kad pagal 2003-05-28 pirkimo–pardavimo, perdavimo–priėmimo aktÄ ieÅ¡kovas F. M. 2003-06-06 Nekilnojamojo turto registre įregistravo tÄ patį žemės sklypo Nr. 520 planÄ ir kad ieÅ¡kovo F. M. teigimu, UAB „Apskrities matininkas“ paruoÅ¡tame žemės sklypo projekte pažymėtos ribos iÅ¡ esmės faktiÅ¡kai atitinka 2000-08-22 Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo projekto autorės

M. J. ribų nustatymo abrisÄ ir to paties instituto 2000 metais rugsėjo mėnesį parengtÄ ir 2003-05-27 įregistruotÄ Å¾emės sklypo planÄ (t. 1, b. l. 150, 195–196, 140, 145, 51–52, 55, 53, 131).

Palyginusi ir įvertinusi abrisÄ , 2003-06-06 Nekilnojamo turto registre įregistruotÄ ir UAB „Apskrities matininkas“ paruoÅ¡tÄ ieÅ¡kovui F. M. priklausančio žemės sklypo Nr. 520 planÄ , teisėjų kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad pagal UAB „Apskrities matininkas“ atliktus tikslius kadastrinius matavimus

žemės sklypo Nr. 520 plotas padidėjo nuo 13,81 ha iki 130976 kv. m, t. y. tiksliau išmatuotos sklypo ribos ir užfiksuota: vietoje 230 m – 231,10 m, vietoje 500 m – 493, 65 m, vietoje 320 m – 309, 88 m, vietoje 100 m – 100,52 m abrise tarp ribos taškų 4, 5–40–50 , plane tai atitiktų taškus 6 ir

7 – 40,61 m; abrise – tarp taškų 5, 6 – 322, 20 m, plane – 327, 12, abrise tarp taškų 6, 7 – 6, 40 m ; plane 6, 80 m ir abrise tarp taškų 7, 8 – 104 m, plane tarp taškų 4, 3 – 102, 48 m, ir plane tarp taškų 3,2 – 6,26 m. Tokiu būdu išeitų, kad ieškovas F. M. turi

teisinį interesÄ patikslinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ jam priklausančio žemės sklypo Nr. 520 planÄ pagal UAB „Apskrities matininkas“ atliktus tikslius kadastrinius matavimus (t. 1, b. l. 15, 131, 140).

Apeliantas F. M. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad teismas negali pripažinti ieškovui teisės suderinti ir įregistruoti UAB „Apskrities matininkas“ 2008-02-08 žemės sklypo plano be atsakovo A. U. sutikimo: nes 1) žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymų akte yra E. D. parašas,

E. D. (duomenys neskelbtini) buvo miręs; 2) paruoštame žemės sklypo plane yra ribos paklaida tarp

F. M. ir I. Š. žemės sklypų; 3)

pagal tokį žemės sklypo planÄ daugiau nei 1 ha sumažėtų atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas; 4) byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas

neteisėtais veiksmais natÅ«roje pakeitė savo žemės sklypo ribas, sunaikino arba perkėlė riboženklius ar kitokiu bÅ«du pakeitė savo žemės sklypo dislokacijÄ vietovėje; 5) teismas nesirėmė bylos metu atlikta vietos apžiÅ«ra ir ieÅ¡kovo parodytais savo žemės sklypo riboženkliais; 6) teismas nesirėmė liudytojų B. M., P. J. ir R.

N. parodymais, patvirtinusiais ieÅ¡kovo nuosavybės teisių pažeidimÄ ir riboženklių perkėlimÄ Ä¯ ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ ; 7) neįvertino, kad UAB „Apskrities matininkas“ parengtas žemės sklypo planas 2008-03-31 buvo pateiktas VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialui, buvo atlikta iÅ¡ankstinė patikra ir inžinierė operatorė R. J. uždėjo spaudÄ â€žPatikrinta“:

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad

teismo pripažintinos ieškovui F. M. teisės be A. U. sutikimo derinti ir įregistruoti UAB „Apskrities

matininkas“ 2008-02-08 paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo planÄ neturi kelti jokių abejonių dėl tokių paruoÅ¡tų įregistruotinų dokumentų Nekilnojamojo turto registre, todėl bylÄ nagrinėjęs teismas pagrįstai tikrino, ar ieÅ¡kovo F. M. į bylÄ pateikta UAB „Apskrities matininkas“ žemės sklypo kadastrinių matavimų byla paruoÅ¡ta vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (t. 1, b. l. 7–24).

Statinių ir kitų nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais matavimais, kurių atlikimo tvarkÄ nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai

(Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnis). Nutartyje minėta, kad F. M. turi teisinį interesÄ patikslinti jam priklausančio

miÅ¡ko žemės sklypo Nr. 520 kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Pagal Žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau tekste Taisyklės) 25 punktÄ Å¾emės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (bÅ«simam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Dalyvauti paženklinant ribas asmenys kviečiami įteikiant kvietimus asmeniÅ¡kai arba ne vėliau kaip prieÅ¡ 10 dienų iki ribų nustatymo dienos juos iÅ¡siunčiant registruotu laiÅ¡ku. Užsakovo ir vykdytojo susitarime numatoma, kas įteiks (iÅ¡siųs) Å¡iuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo kviestinis asmuo gali informuoti apie savo neatvykimÄ likus 2 dienoms iki darbų pradžios. Paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje, suraÅ¡omas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas pagal Å¡ių Taisyklių 2 priedÄ . AktÄ pasiraÅ¡o kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktÄ suderina žemėtvarkos skyriaus vedėjas, nurodydamas, kad žemės sklypo ribos paženklintos pagal teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 27; 29.7; 29.8.14 punktai). Nagrinėjamu atveju teisėjų

kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad gretimo žemės sklypo savininkui A. U. apskritai nebuvo pranešta, kad 2008-01-28 bus

nustatomos F. M. priklausančio žemės klypo ribos, nes A. U. registruotu laišku 2008-02-11 išsiųstas pranešimas jau

po įvykusio žemės sklypo ribų vietovėje pažymėjimo (t. 1, b. l. 21–22).

UAB „Apskrities matininkas“ inžinieriaus A. T. 2008-01-28 surašyto

žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto gretimo žemės sklypo savininkas A. U. nepasirašė, minimame akte nurodyta, kad pasirašė ir

gretimo žemės sklypo savininkas E. D., nors (duomenys neskelbtini) E. D. mirė, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2008-01-28 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto nepatvirtino (t. 1, b. l. 8, 65, Taisyklių 29.8.14 punktas).

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu atmetė F. M. ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl pripažinimo jam teisės suderinti ir įregistruoti UAB

„Apskrities matininkas“ 2008-02-08 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planÄ be atsakovo A. U. sutikimo. Nesutinka su apelianto F.

M. apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais dėl bylÄ nagrinėjusio teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų, remiantis kuriomis nebuvo patenkintas minimas F. M. ieÅ¡kinio reikalavimas, nes tik esant tinkamai suraÅ¡ytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui ir nepažeidus Žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių gali bÅ«ti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planÄ bei tik tuomet gali bÅ«ti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai vieÅ¡ajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl F. M. 18 556,50 Lt padarytos turtinės žalos atsakovui A. U. neteisėtai

iÅ¡kirtus iÅ¡ viso 297 medžius ieÅ¡kovui priklausančiame 0, 52 ha miÅ¡ko plote, sprendime nurodė, kad atsakovas ieÅ¡kovo nurodytu laikotarpiu, t. y. 2004 m. lapkričio mėnesį, vykdė medžių kirtimÄ pagal sudarytÄ miÅ¡kotvarkos projektÄ 1999–2008 metams

kirtimams jam priklausančiame žemės sklype vykdyti (t. 1 (3), b. l. 31–35); kad jam pagal tokį projektÄ 2004-11-17 buvo iÅ¡duotas leidimas kirsti miÅ¡kÄ â€“ plynÄ kirtimÄ 1,1 ha plote 198 ktm (t. 1 (3), b. l. 69) pagal sudarytÄ miÅ¡ko kirtimo biržių brėžinį toje pusėje, kuri ribojasi su ieÅ¡kovo miÅ¡ko sklypu (t. 1 (3), b. l. 70) ir kad Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos atstovas atlikęs patikrinimÄ , kaip yra vykdomas kirtimas, atsakovo padarytų pažeidimų nenustatė (administracinė byla, b. l. 13).

          Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovas F. M. iš esmės naujų įrodymų, patvirtinančių atsakovo A. U. kaltę dėl 18 556,50 Lt turtinės žalos

padarymo neteisėtai iÅ¡kirtus iÅ¡ viso 297 medžius ieÅ¡kovui priklausančiame 0, 52 ha miÅ¡ko plote, nepateikė, nes pirmosios instancijos teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ sprendime padarė

remdamasis vietos apžiūra ir vietos apžiūros protokole užfiksuotais faktais, kad miškas buvo iškirstas atsakovo žemės sklype; taip pat remdamasis vietos apžiūros metu liudytojų  V. P., buvusio F.

M. sklypo savininko, ir liudytojo K. S. M., gyvenančio toje vietovėje, parodyta riba tarp ieÅ¡kovo F. M. ir atsakovo A. U. miÅ¡ko žemės sklypų, pagal kuriÄ kirtimas atliktas atsakovo žemės sklype, taip pat patikrinęs atsakovo A.

U. parodymus, kad aplink jam priklausantį miÅ¡ko žemės sklypÄ yra proskynos, skiriančios ribas, ir kad miÅ¡kas neiÅ¡kirstas už proskynų. Dalyvavęs vietos apžiÅ«roje ieÅ¡kovas F. M. pasiraÅ¡ytinai sutiko su vietos apžiÅ«ros protokolu ir pastabų neturėjo (CPK 210 straipsnis, t, 4 (2) b. l. 170–172).

Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnis 1 dalis 1 punktas).

Nustatyta, kad pagal 2010-09-22 ir 2010-11-10 pinigų priėmimo kvitus Nr. 550421, Nr. 550429 atsakovas A. U. sumokėjo advokatui L.

S. iÅ¡ viso 1 400 Lt už dokumento suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ (t. 2, b. l.

117–118). Advokatas L. S. surašė atsakovui A. U. atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 100–103),

atstovavo jo interesams apeliacinės instancijos teisme. Atmetus ieÅ¡kovo F. M. apeliacinį skundÄ iÅ¡ jo atsakovui A.

U. priteistina 1 400 Lt jo patirtų iÅ¡laidų už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ , nes priteistina 1 400 Lt iÅ¡laidų suma patirta už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 ir 8.18 punktų (CPK

98 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo F. M. atsakovui A. U. 1 400 Lt iÅ¡laidų už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ .

Â

Kolegijos pirmininkė                                                                                Â

Eugenija Morkūnienė

Â

Kolegijos teisėjai                                                                                      Â

Danguolė Martinavičienė

            Bronius Valius