e5bfc454-3c09-44a8-a83d-7efd4bf92d1b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NuoraÅ¡as Civ Civilinė byla Nr. e2-11945-433/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06900-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1.; (S) 3.2.4.4.; 3.2.6.1; 3.2.3.8.; VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius, Laisvės pr. 79A 2020 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui Vyteniui PuiÅ¡iui, atsakovo atstovei Alminai Babianskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Interveba“ dėl žalos atlyginimo n u s t a t ė: ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodoma, kad tarp ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo UAB „Interveba“ buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartis Nr. 01/495736245, kuria buvo apdrausta automobilio KIA Picanto, valstybinis Nr. BCO156, valdytojų civilinė atsakomybė. 2018-12-17 Vilniuj, Užupio gatvėje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Honda Civic, valstybinis Nr. HOH176.

Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės KIA Picanto, valstybinis Nr. BCO156 valdytojo kaltės. Dėl Å¡io įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo 1191,39 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , už transporto priemonės KIA Picanto, valstybinis Nr. BC0156, valdytojo padarytÄ Å¾alÄ . Draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta pagal UAB „Nemta“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0009384. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sÄ matoms sudaryti.

Å ios programos naudojimÄ sÄ matoms sudaryti numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“. Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Å ios sistemos bazė, įvedus darbų kategorijÄ , nurodo bÅ«tinas medžiagų, darbo valandų sÄ naudas bei jų įkainius.

SÄ matose nurodyta bendra remonto kaina, į kuriÄ Ä¯skaičiuota darbų ir medžiagų kaina. Eilinė draudimo įmoka už polisÄ turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2018-11-23 dienos, tačiau faktiÅ¡kai sumokėta tik 2018-12-18. Atsakovas ir prieÅ¡ 2018-12-17 eismo įvykį vėlavo sumokėti draudimo įmokas: įmoka už laikotarpį nuo 2018-08-23 iki 2018-09-22 apmokėta 2018-09-28; įmoka už laikotarpį nuo 2018-09-23 iki 2018-10-22 apmokėta 2018-10-25; įmoka už laikotarpį nuo 2018-10-23 iki 2018-11-22 apmokėta 2018-11-30.

Tokiu būdu atsakovas pažeidė draudimo sutarties nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.38 str., 6.63 str., 6.158 str., 6.200 str, 6.987 str. reikalavimus. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - LR TPVCAPDĮ) 11 str. 6 d. nurodo, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo.

Taigi atsakovui laiku nesumokėjus nustatyto dydžio draudimo įmokos, draudimo apsauga jos apdraustai transporto priemonei vis tiek buvo taikoma. Dėl to ieÅ¡kovas įvykdė savo pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. LR TPVCAPDÄ® 7 str. 1 d. nurodo, kad draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raÅ¡tu įspėjęs draudikÄ ne mažiau kaip prieÅ¡ 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Atsakovas ieÅ¡kovui jokio įspėjimo dėl sudarytų draudimo sutarčių nutraukimo ar sustabdymo nebuvo pateikęs. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grÄ Å¾inti draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ ) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sÄ lygų buvimu:

1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ;

2) per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas nebuvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal Å¡io įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Taigi esminės Å¡iai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės, atsižvelgiant j nagrinėjamÄ atvejį, yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmokÄ , atsitikimas.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad remiantis LR TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. nuostatomis, draudikas, esant minėtoms sÄ lygomis visada turės teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau tai, ar jis Å¡ia teise pasinaudos, priklauso draudiko diskrecijai. Nurodytos normos dispozityvumas reiÅ¡kia ne tai, kad, esant nustatytoms sÄ lygoms ir draudikui pareikalavus, draudėjas ne visada privalo sugrÄ Å¾inti draudiko iÅ¡mokėtas draudimo sumas, bet tai, kad draudikas turi teisę savarankiÅ¡kai spręsti dėl savo teisių gynybos bodų pasirinkimo.

Vadinasi TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. įtvirtintoje teisės normoje numatyta savarankiÅ¡ka regresinė prievolė, kurios taikymo ir vykdymo sÄ lygos visiÅ¡kai nėra susijusios su sutartinės atsakomybės pagrindu atsiradusia prievole. TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. numatyta regresinė prievolė nėra laikoma draudiko civilinės atsakomybės forma ir yra skirta ne draudiko nuostolių atlyginimu, o draudimo apsaugos paÅ¡alinimu draudėjo atžvilgiu dėl draudimo sutarties nevykdymo ar nesÄ Å¾iningo elgesio. TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. numatytos pasekmės, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, taikytinos bet kuriuo draudimo įmokos nesumokėjimo laiku atveju.

Nagrinėtinu atveju atsakovas nebuvo laiku sumokėjęs nustatyto dydžio draudimo įmokos, o eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas. Taigi Å¡iuo atveju yra visos LR TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. numatytos sÄ lygos ieÅ¡kovui, t. y. draudikui, reikalauti žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į pateiktus teismų iÅ¡aiÅ¡kinimus, vadovaujantis LR TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. bei LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 64 p., ieÅ¡kovas turi į draudėjÄ regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, nes eismo įvykio metu atsakovui galiojo draudiminė apsauga pagal minėtÄ draudimo sutartį, tačiau atsakovas laiku nebuvo įmokėjęs nustatyto dydžio draudimo įmokos.

PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1191,39 Eur žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovo pateiktame atsiliepime nurodoma, kad atsakovas nesutinka su ieÅ¡kiniu. Atsiliepime nurodoma, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 01/399851521 ir pratęsta sutartis Nr. 01/399851521 automobiliui KIA Picanto, valstybinis Nr. BCO156, kuris priklauso UAB „Interveba“.

Transporto priemonei KIA Picanto, valstybinis Nr. BCO156 galiojančiu draudiminiu laikotarpiu įvyko eismo įvykis Užupio gatvėje 2018-12-17. Eismo įvykio metu apgadinta kita transporto priemonė Honda Civic, valstybinis Nr. HOH176. Sutartyje nurodyti mokėjimai buvo vykdomi. Buvo sudaryta sutartis, kad bus vykdomi automatiniai nuskaitymai nuo sÄ skaitos. Eismo įvykis įvyko 2018-12-17galiojančiu draudiminiu laikotarpiu. Nebuvo nutraukta sutartis draudėjo praÅ¡ymu ar kitais teisės aktais kaip nurodyta sutarties 5.1 punkte.

Sutartyje nenurodyta, kad sutartis bus automatiÅ¡kai nutraukta, jei nebus įmokos iki nurodytos datos. Po įvyki draudikas ir toliau gavo įmokas. AB „Lietuvos draudimas“ neinformavo bendrovę kokiÄ dienÄ bus vykdomas nuskaitymas, ir neinformavo, kaip turi elgtis Å¡alys, jeigu nepavyktų nuskaityti įmokos. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, prašė ieÅ¡kinį tenkinti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad UAB „Interveba“ draudikui AB „Lietuvos draudimas“ 2018-03-09 pateikė praÅ¡ymÄ Nr. LDE3234296 dėl elektroninių sÄ skaitų pateikimo.

Å iame praÅ¡yme draudėjas nurodė AB „Swedbank“ esančios sÄ skaitos Nr. LT697300010134671674. AB „Lietuvos draudimas“ bankui laiku pateikė elektronines sÄ skaitas, bet bankas lėšų nepervesdavo. UAB „Interveba“ atlikdavo pavedimus iÅ¡ kitos Å¡ios įmonės sÄ skaitos (Nr. LT627300010134672479). AB „Lietuvos draudimas“ nežino, kodėl bankas neiÅ¡skaičiuodavo lėšų, nes Å¡ios informacijos bankas neteikia draudimo bendrovei. Dėl laiku nesumokėtų įmokų AB „Lietuvos draudimas“ siuntė priminimus draudėjui, bet draudėjas nuolat pažeidinėjo draudimo sutartį.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , iÅ¡ esmės pakartojo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Å alių paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. liepos 23 d. tarp ieÅ¡kovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ir atsakovo UAB „Interveba“ buvo sudaryta Ä®prastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr.01/495736245 TIA numeris 495736245, Draudimo sutarties liudijimas Nr. LT/AEC 9060117 (toliau – Sutartis), kuria buvo apdrausta transporto priemonės KIA PICANTO, valstybinis numeris BCO156, civilinė atsakomybė.

Sutarties 1.3.1. punkte nustatyta, kad bendra draudimo įmoka už pagal Sutartį teikiamÄ 12 mėnesių draudimo apsaugÄ yra 222,01 Eur. Sutarties 1.3.2. punkte nustatyti tokie draudimo liudijimo įmokų mokėjimo terminai bei dydžiai: pirma 18,51 Eur dydžio įmoka mokama iki 2018-07-23; antra 18,51 Eur dydžio įmoka mokama iki 2018-08-23; trečia 18,51 Eur dydžio įmoka mokama iki 2018-09-23; ketvirta 18,51 Eur dydžio įmoka mokama iki 2018-10-23; penkta 18,51 Eur dydžio įmoka mokama iki 2018-11-23, Å¡eÅ¡ta 18,51 Eur dydžio įmoka mokama iki 2018-11-23; septinta 18,51 Eur dydžio įmoka mokama iki 2018-12-23 ir t. t.

Eismo įvykio, vykusio 2018 m. gruodžio 17 d. Vilniuje, Užupio gatvėje, metu buvo apgadinta transporto priemonė HONDA CIVIC, valstybinis numeris HOH176. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės KIA PICANTO, valstybinis numeris BCO156, valdytojo kaltės. Dėl autoįvykio metu padarytos žalos ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiam asmeniui iÅ¡ viso iÅ¡mokėjo 1191,39 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už transporto priemonės KIA PICANTO, valstybinis numeris BCO156, valdytojo padarytÄ Å¾alÄ .

Draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta pagal UAB „Nemta“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0009384. Nuostolių suma paskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sÄ matoms sudaryti. Å ios programos naudojimÄ sÄ matoms sudaryti numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo. Eilinė įmoka, kuri atsakovo turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2018 m. lapkričio 23 d., buvo sumokėta 2018-12-18, t. y. po įvykusio eismo įvykio.

Atsakovas ir prieš 2018-07-17 eismo įvykį vėlavo sumokėti draudimo įmokas: nors įmokos turėjo būti mokamos iki kiekvieno mėnesio 23 d, atsakovas vėlavo mokėti įmokas, pavėluotai buvo sumokėtos šios įmokos: 2018-09-28; 2018-10-25; 2018-11-30, 2018-12-18. Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 178 straipsnio 1 dalis).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.

Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.).

Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ . Dėl to teismas konstatuoja juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų byloje nustatytinų faktų buvimÄ tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.).

PrieÅ¡ingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.). Byloje yra kilęs ginčas, ar atsakovas turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovui jo iÅ¡mokėtÄ Å¾alos atlyginimÄ . Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDÄ® 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sÄ lygų buvimu:

1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ;

2) per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDÄ® 9 straipsnio 3 dalį. Taigi esminės Å¡iai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmokÄ , atsitikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012).

Å iuo atveju atsakovas nebuvo sumokėjęs draudimo įmokos už teikiamÄ pagal Sutartį draudimo apsaugÄ , t. y. eilinė draudimo įmoka turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2018-11-23, tačiau atsakovas to nepadarė ir įmoka buvo sumokėta tik 2018-12-18. Eismo įvykis įvyko 2018-12-17. Kadangi atsakovas nebuvo laiku sumokėjęs nustatyto dydžio draudimo įmokos, o eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiojo asmens turtas, taigi Å¡iuo atveju yra visos TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje numatytos sÄ lygos draudikui reikalauti žalos atlyginimo.

Aplinkybė, jog atsakovas draudimo įmokÄ sumokėjo vėliau, ieÅ¡kovas jÄ priėmė, nenutraukė draudimo sutarties ir pan., neturi teisinės reikÅ¡mės, nes Å¡ios aplinkybės nėra nustatytos kaip TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalies sÄ lygos. Draudiko teisė reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas, savaime nėra ribojama (sÄ lygojama) TPVCAPDÄ® nuostatomis, reglamentuojančiomis draudimo sutarties nutraukimÄ (TPVCAPDÄ® 7 straipsnio 2 dalis), galimybe reikalauti delspinigių (TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 5 dalis) ar praneÅ¡imu apie draudimo įmokų draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius (Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, 27 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiÅ¡kinama ir taikoma kartu su TPVCAPDÄ® 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų iÅ¡mokų grÄ Å¾inimas“ 2 dalyje įtvirtintais grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo kriterijais. Pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas.

Å ioje normoje pasisakyta apie draudimo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymÄ , todėl ji yra taikoma ir pareigai laiku ir tinkamai mokėti draudimo įmokas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiÅ¡kinant ir taikant TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalį turi bÅ«ti taikomi TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo kriterijai, taip pat kiti kriterijai, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikÅ¡mingais pripažins teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-524/2012).

GrÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymui svarbios Å¡ios aplinkybės: nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Å iuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nors pavėluota mokėti draudimo įmoka ir nebuvo didelė (18,51 Eur), tačiau atsakovas vėlavo mokėti visas draudimo įmokas, jo elgesys nepasikeitė net ir po įvykusio eismo įvykio – visas likusias įmokas jis sumokėjo vėluodamas.

Taigi toks atsakovo elgesys ir prievolės vykdymas nesilaikant sutartyje įtvirtintų terminų buvo nuolatinis ir tęsėsi visÄ sutarties galiojimo laikotarpį. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog įmokų vėlavimÄ bÅ«tų lėmusios svarbios priežastys. Kadangi atsakovas sÄ moningai nesilaikė prievolės vykdymo terminų, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pagrindo mažinti priteistinÄ sumÄ nėra ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas pilna apimtimi.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atstovės argumentus, kad ieÅ¡kovas nepraneÅ¡davo atsakovui kada bus nuskaitomos įmokos iÅ¡ atsakovo sÄ skaitos. Aukščiau minėta, kad Sutarties 1.3.2. punkte nustatyti konkretÅ«s draudimo įmokų mokėjimo terminai bei dydžiai, įmokos turėjo bÅ«ti sumokamos iki kiekvieno mėnesio 23 dienos ir atsakovas, pasirašęs su ieÅ¡kovu Sutartį, su tokiomis Sutarties sÄ lygomis sutiko. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atstovės argumentus, kad atsakovas nėra kaltas dėl įmokų vėlavimo, nes UAB „Interveba“ buvo pateikusi draudikui AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡ymÄ dėl elektroninių sÄ skaitų pateikimo ir bankas turėjo automatiÅ¡kai iÅ¡skaičiuoti įmokas iÅ¡ atsakovo sÄ skaitos.

Atsakovo atstovė nepateikė teismui jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad bandė aiÅ¡kintis su banku dėl kokių priežasčių nėra atliekami pervedimai iÅ¡ atsakovo sÄ skaitos ieÅ¡kovui. Be to, iÅ¡ teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas įmokas ieÅ¡kovui sumokėdavo atlikdamas pavedimus iÅ¡ kitos banke esančios sÄ skaitos, negu buvo nurodyta ieÅ¡kovui pateiktame praÅ¡yme dėl elektroninių sÄ skaitų pateikimo. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar Å¡alių susitartas palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsižvelgiant į nurodytÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (1191,39 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. kovo 6 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinas sumokėtas 27,00 Eur žyminis mokestis.

Teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 5,00 Eur, todėl valstybei iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“). Kiti Å¡alių argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.).

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Interveba“, juridinio asmens kodas 302804864, ieÅ¡kovui AB ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 1191,39 Eur (vienas tÅ«kstantis vienas Å¡imtas devyniasdeÅ¡imt vienas euras 39 ct.) žalos atlyginimo, 6 (Å¡eÅ¡i) proc. dydžio metinines procesines palÅ«kanas už priteistÄ 1191,39 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2020 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 27,00 Eur (dvideÅ¡imt septyni eurai) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Edvardas Juozėnas