2017-09-06 Nr. AB-16244-3-64-3-01130-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-721-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01130-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties pagal pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – pareiškėjas) Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2017 m. birželio 30 d. pateikė skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Departamentas) sprendimų panaikinimo (toliau – prašymas) (b. l. 1–10). Pareiškėjas prašyme teismo taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Departamento 2017 m. birželio 7 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-911-(19.52) (toliau – Nurodymas) galiojimą (b. l. 9).

Pasak pareiškėjo, nesustabdžius Nurodymo galiojimo, būtų nepagrįstai suvaržytos fizinių ir juridinių asmenų, kurių teritorijų planavimo dokumentai pradėti rengti iki 2017 m. sausio 18 d., teisės. Pareiškėjas paaiškino, jog 2016 m. birželio 20 d. pradėtas rengti sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimas yra baigiamajame rengimo etape. 2016 m. rugsėjo 16 d. pradėtas teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimas taip pat yra baigiamajame rengimo etape. Tolimesnės planavimo procedūros, nesustabdžius Nurodymo galiojimo, negalėtų toliau vykti, todėl teismo sprendimo įvykdymas, pareiškėjo nuomone, gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, pasak pareiškėjo, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, jam kiltų civilinės atsakomybės klausimas, galimas žalos bei nuostolių atlyginimas fiziniams ir juridiniams asmenims. Pareiškėjas taip pat turėtų iš naujo inicijuoti naują Panevėžio miesto bendrojo plano keitimo koregavimą, o tai lemtų papildomas pareiškėjo išlaidas, kurios yra ribotos ir naudojamos pagal patvirtinto biudžeto programas.

Departamentas pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui nuomonę dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (b. l. 50–51). Departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kurie rodytų reikalavimo pagrįstumą bei nepateikė jokių įrodymų, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kuo būtent būtų pažeisti fizinių ir juridinių asmenų teisėti lūkesčiai bei teisinio saugumo principas, kokius neigiamus padarinius ar nuostolius sukeltų Nurodymo vykdymas, atsižvelgiant į tai, kad Nurodymu reikalaujama grįžti į tą teisinę padėtį, kuri jau galiojo nuo 2017 m. sausio 18 d. Departamentas nurodo, kad nėra jokių duomenų, kad tuo laikotarpiu dėl pažeistų fizinių ir juridinių asmenų teisių ir teisėtų interesų būtų pradėti teisminiai procesai ar teisės ir teisėti interesai būtų ginami kitokiu teisėtu būdu. Be to, nėra panaikintos abejonės, kad ginant šių asmenų interesus, nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Pasak Departamento, pareiškėjas pateikė ne įrodymus, o tik samprotavimus, kad tokia galimybė galėtų atsirasti.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino (b. l. 57–60).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašymu sustabdyti Nurodymo galiojimą siekia nagrinėjamoje byloje suteikti laikiną apsaugą, o ne išvengti galimų naujų teismo procesų ateityje. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kuo būtent būtų pažeisti fizinių ir juridinių asmenų teisėti lūkesčiai bei teisinio saugumo principas, taip pat nepateikė jokių duomenų, kad dėl fizinių ir juridinių asmenų būtų pradėti teisminiai procesai. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas ateityje privalėtų inicijuoti naują Panevėžio miesto bendrojo plano keitimo koregavimą, o tai sudarytų pareiškėjui papildomas išlaidas, nepagrindžia galinčios kilti žalos, nes šios aplinkybės nėra pagrįstos objektyviais įrodymais. Teismas minėtoje nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjas nei tikėtinai pagrindė reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, nei įrodė, kad ginčijamo Nurodymo vykdymas sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti (b. l. 87–90).

Pareiškėjas nurodo, kad prašymą sustabdyti Nurodymo galiojimą pateikė teismui, siekdamas užtikrinti galimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pasak pareiškėjo, nesustabdžius Nurodymo galiojimo, kils teisinis neapibrėžtumas ir nestabilumas rengiant, derinant, tikrinant teritorijų planavimo dokumentus institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims, ir sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, be kita ko, numatančia, kad jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Departamentas su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 98–100). Departamento nuomone, pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo. Nurodo, kad mažai tikėtina, jog pareiškėjas, teisme sprendžiant ginčą dėl Nurodymo teisėtumo, inicijuos sprendimo dėl ginčijamo Nurodymo reikalavimo priėmimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjas privalės iš naujo panaikinti sprendimą, priimtą vykdant Nurodymą. Be to, pasak Departamento, nėra jokių duomenų, kad dėl pažeistų asmenų teisių būtų pradėti teisminiai procesai. Departamentas taip pat nesutinka ir dėl galimai kilsiančio teisinio neapibrėžtumo, nes tokiose situacijose privalomi imtis institucijų veiksmai yra nustatyti galiojančiuose teisės aktuose (Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (laikinai sustabdyti Nurodymo galiojimą) atsisakė tenkinti atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir neįrodė, kad Nurodymo vykdymas sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus.

Nurodymu pareiškėjas iki 2017 m. liepos 7 d. buvo įpareigotas panaikinti 2017 m. balandžio 28 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-140 „Dėl bendrojo plano keitimo korektūros ištaisant technines klaidas ir spragas patvirtinimo“ aiškinamojo rašto pastabą, susijusią su tuo, kad planavimo dokumentai, kurie buvo pradėti rengti ir kuriems buvo išduotos planavimo sąlygos bendrojo plano keitimo eigoje, gali būti baigiami rengti, vadovaujantis 2008 m. patvirtintu bendruoju planu. Nurodyme Departamentas konstatavo, kad minėta pastaba yra bendrojo plano sprendinys, todėl norint koreguoti bendrąjį planą, turi būti vykdomas teritorijų planavimo procesas (b. l. 80–81).

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra išaiškinta, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nors ir pacitavo ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau ne tik nepateikė reikalavimo užtikrinimo pagrindą sudarančias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, tačiau pirmosios instancijos teismui net nenurodė, kad egzistuoja ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindas, t. y., kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas savo prašymą motyvavo tuo, kad, nepritaikius užtikrinimo priemonių, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (b. l. 8). Pažymėtina, kad šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjas nurodė, kad dėl Nurodymo įvykdymo nebegalėtų būti vykdomos tam tikros tolimesnės planavimo procedūros, t. y. tam tikri asmenys negalėtų baigti rengti teritorijų planavimo dokumentų pagal 2008 m. spalio 30 d. patvirtintą Panevėžio miesto bendrąjį planą.

Pareiškėjas nurodė, kad, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, jam kiltų civilinės atsakomybės klausimas (galimas žalos bei nuostolių atlyginimas). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad galimi pareiškėjo materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl Nurodymo priėmimo ir su tuo susijusio naujo Panevėžio miesto bendrojo plano keitimo koregavimo, pareiškėjui galėtų būti atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai pagrįstų argumentų, jog dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje galimai kils didelė žala, kurią atitaisyti (kompensuoti) bus sudėtinga ar juo labiau neįmanoma.

Tai, kad pareiškėjas su tokiu teismo vertinimu subjektyviai nesutinka, pirmosios instancijos teismo nutarties nedaro neteisėta ar nepagrįsta. Be to, pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė svarių argumentų dėl akivaizdaus Nurodymo neteisėtumo, t. y. tikėtinai nepagrindė savo skundo reikalavimo pagrįstumo.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašė laikinai sustabdyti ne tik Nurodymo galiojimą, tačiau taip pat ir Departamento 2017 m. gegužės 7 d. patikrinimo akto Nr. TP6-3-(19.61) galiojimą. Kaip teisingai atsiliepime pastebėjo Departamentas, šis prašymas nebuvo reiškiamas pirmosios instancijos teisme. Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai teisme yra pareikštas materialaus pobūdžio reikalavimas dėl tam tikro akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir pan. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo reikalavimą tik dėl Nurodymo panaikinimo, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės dėl kitų aktų galiojimo sustabdymo negali būti taikomos.

Teisėjų kolegija, apibendrindama, tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė