2022-12-21 Nr. AB-31238-3-61-3-00458-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1499-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00458-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2018 m. liepos 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, žiemą būdavo labai šaltą, rudenį ir pavasarį labai drėgna, o vasara karšta. Jis kreipėsi į įstaigos administraciją dėl ventiliatoriaus išdavimo vasarą ir elektrinio šildytuvo žiemą, bet jam buvo atsakyta, jog teisės aktai tokios galimybės nenumato. Pareiškėjo teigimu, teisės aktai tokią galimybę nustato ir šie daiktai esant poreikiui visuomet išduodami. Pareiškėjas turi problemų su stuburu, todėl tuo metu, kai buvo šalta ir drėgna, jį kankindavo skausmai, kurie iki šiol kartojasi. Dėl skausmo jį kankina nemiga.

2.2. Gyvenamoji patalpa nuolat buvo perpildyta nuteistųjų, joje nebuvo laisvos vietos ir ventiliacijos, todėl buvo jaučiamas pelėsis, drėgmė. Taip pat nebuvo tinkamo poilsio kambario. Vienoje, apie 34 kv. m patalpoje buvo virtuvė kartu su poilsio kambariu, todėl nebuvo galimybės visiems fiziškai sutilpti. Visada reikdavo laukti, kol patalpa aptuštės ir jis galės ramiai paskaityti ar parašyti laiškus.

2.3. Duše nebuvo užtikrinamas privatumas, nes nebuvo jokių maudimosi kabinų ir po vienu dušu maudydavosi net po 5 žmones, o gal ir daugiau. Maudymosi metu visada buvo stebimas, apkalbinėjamas, patirdavo pažeminimus, patyčias.

2.4. Ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose su kitais asmenimis ir vienam asmeniui tenkantis patalpos plotas neatitiko teisės aktuose nurodyto minimalaus ploto reikalavimo.

2.5. Netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui suteikė ne tik fizinius skausmus, bet ir psichologinius išgyvenimus. Dėl to, kad buvo laikomas perpildytose patalpose, neišvengiamai kilo socialinė įtampa, privatumo nebuvimas savaime sukėlė kančią, kurios intensyvumas akivaizdžiai viršijo kalinimui būdingą kančią ir sunkumus, jautė baimę ir nevisavertiškumo jausmą, kai buvo žeminamas ir menkinamas. Dėl tokių aplinkybių buvo sunku išgyventi tokioje aplinkoje, dėl ko tapo konfliktuotas, užsidaręs, grubus, nukentėjo pareiškėjo, kaip žmogaus orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, dėl kurių patyrė emocinius ir dvasinius išgyvenimus, sumažėjo bendravimo galimybės.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė:

3.1. Šiuo metu nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu neturi galimybės, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami. Tačiau, net ir esant užimtoms visoms, įskaitant ir bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpas, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus. Paskiriant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad būtų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visiems be išimties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Taigi gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų.

3.2. Gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Šaltuoju metų laiku visose gyvenamosiose patalpose veikia šildymo sistema, tai pat Vilniaus PN veikia automatinis šilumos mazgas, kuris reguliuoja šildymo temperatūrą pagal lauko oro temperatūrą. Tokiu būdu šildymas tiekiamas į visų gyvenamųjų patalpų radiatorius. Patalpų šildymo sistema veikia visada, palaikydama optimalią oro temperatūrą patalpose.

3.3. Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). I-ame korpuse kiekviename aukšte įrengti sanitariniai mazgai yra identiški. Kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po 5 tualeto vietas, 4 pisuarus, 4 kriaukles ir 3 prausyklas. Pertvarų tarp pisuarų įrengimas teisės aktuose nenumatytas.

3.4. 2018 m. antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dušo patalpos visiškai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo ir kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duše nereikšdamas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai.

3.5. Pareiškėjo teiginiai dėl patirtos žalos nėra pagrįsti, kadangi nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Vilniaus PN nuomone, įstaigos darbuotojai veikė tinkamai, teisėtai, visada buvo reaguota į jo prašymus. Vilniaus PN darbuotojai tinkamai vykdė pavestas darbo funkcijas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo G. S. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus PN nepateikė jokių įrodymų už 2018 m. ir už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., kurie patvirtintų, kad patalpos, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, plotas atitiko teisės aktų reikalavimus ir kad asmenų skaičius, kiek realiai buvo patalpoje, neviršijo galimo, nustatė pažeidimą. Įvertinęs tai, teismas darė išvadą, jog laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 14 d. iki 2019 m. sausio 14 d. ir laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalus gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimus. Pritaikęs ieškinio senaties terminą, teismas sprendė, jog pareiškėjui neturtinė žala galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d.

6. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl pelėsio, netinkamos ventiliacijos ir temperatūros bei nesuteikto ventiliatoriaus ir šildytuvo, teismas pažymėjo, kad pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. birželio 14 d. patikrinimo akte buvo konstatuota, jog temperatūra buvo 25°C, kas atitiko higienos reikalavimus, o pareiškėjas ginčo klausimais į Vilniaus PN nesikreipė. Be to, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs, o teismas neturėjo pagrindo abejoti Vilniaus PN teiginiais, kad kiekviena patalpa turi langą, per kurį patalpa gali būti vėdinama mechaniniu būdu. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl ventiliacijos ir pelėsio.

7. Vertindamas teiginius dėl netinkamai įrengtos dušo patalpos, teismas nurodė, kad Vilniaus PN prašo taikyti ieškinio senatį, todėl pareiškėjo teiginius dėl dušų be pertvarų 2018 m. ir atitinkamai pareiškėjo argumentus apie privatumo neužtikrinimą atmetė taikydamas ieškinio senatį. Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad 2019 m. dušų pertvaros jau buvo įrengtos Vilniaus PN 1-ajam gyvenamajame korpuse. Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtuose sprendimuose yra konstatuota, kad Vilniaus PN dalis dušų pertvarų buvo sumontuotos 2018 m. birželio 6 d., o visos sumontuotos 2019 m. sausio 9 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2229-595/2019 ir kt.). remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (pateiktos dušo fotonuotraukos, Nuteistųjų dušo patalpų naudojimosi grafikas), proceso šalių pateiktais paaiškinimais, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas su skundais dėl dušo nebuvo kreipęsis į Vilniaus PN administraciją, nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Pagal Vilniaus PN pateiktą informaciją ir fotonuotraukas matyti, kad nuo 2018 m. antrosios pusės visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušo patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis, todėl laikė, kad prausimosi vietos atitinka visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

8. Dėl netinkamai įrengtų sanitarinių patalpų teismas atkreipė dėmesį, jog iš byloje esančių įrodymu matyti, jog sanitariniame mazge tualeto vietos atskirtos viena nuo kitos įprastinėmis kabinomis, todėl privatumas šiuo atveju buvo užtikrintas. Atsakovo atstovo į bylą pateiktos sanitarinio mazgo fotonuotraukos, patvirtino, kad sanitarinis mazgas buvo atitvertas tinkamai. Byloje nebuvo jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl minėtų pažeidimų kreipėsi į Vilniaus PN administraciją ar kitas institucijas, atliekančias visuomenės sveikatos kontrolę.

9. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį (minimalaus ploto trūkumas) ir trukmę (nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d.), teismas konstatavo, kad vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti, todėl priteisė pareiškėjui 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. 10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį dėl laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo patalpų ploto reikalavimų ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

11. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Net ir esant užimtoms visoms miegamosios vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus. Paskiriant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad būtų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visiems be išimties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Taigi gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Dėl tariamai per mažo patalpų ploto negalėjo pareiškėjui sukelti intensyvią ir ilgai trunkančią slogią emocinę būseną, sukeliančią papildomus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, stipresnius nei tie, kuriuos išgyvena nuteistieji, atlikdami bausmę už inkriminuotą nusikaltimą, tam skirtose pataisos įstaigose.

11.2. Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl manytina, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN.

12. Pareiškėjas G. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė išsamiai faktais pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, su kuriuo jis visiškai sutinka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas G. S. kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., atlyginimo.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Vilniaus administracija nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, priteisė jam iš atsakovo 250 Eur neturtinę žalą.

15. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, jog patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vienam nuteistajam tenkantis plotas visiškai atitiko galiojančius įstatyminius reikalavimus. Taip pat Vilniaus PN nesutinka su teismo sprendimu priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 111 punktą (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m, toks pats ploto reikalavimas nustatytas ir nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, 2.1 punkte.

18. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kokioje gyvenamojoje patalpoje 2018 m. ir nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. gyveno pareiškėjas, kiek joje įrengta miegamųjų vietų ir kiek asmenų gyveno kartu su pareiškėju, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aptariamu aspektu yra pagrindas konstatuoti atsakovo teisių pažeidimą, kadangi nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius, jog gyvenamosios patalpos buvo perpildytos.

19. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

20. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

21. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį; į piliečių bendrą materialinį lygį; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016; 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-35-525/2022).

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (pritaikęs ieškinio senaties terminą, pirmosios instancijos teismas neturtinę žalą pareiškėjui priteisė už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d.), pareiškėjo patirtus nepatogumus, kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, konstatuoja, kad tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo LVAT praktikos. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė