e5bf2bb9-6097-4d90-9cf2-e6054a239829 · Lietuvos apeliacinis teismas

?From: Kristina AtkociunieneBylos Nr. 1S-361-626/2022 Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00024-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.2; 2.14.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija NorkÅ«naitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi kaltinamosios UAB „B.“ atstovo advokato Sigito MikliuÅ¡o skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria netenkintas kaltinamosios UAB „B.“ atstovo advokato Sigito MikliuÅ¡o praÅ¡ymas sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-136-891/2022 su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamÄ ja byla Nr. 1-65-1133/2022, n u s t a t ė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. gruodžio 23 d. buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje V. S. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį, o UAB „B.“ buvo kaltinama pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį bei BK 20 straipsnį ir 220 straipsnio 2 dalį. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. teisiamajame posėdyje prokurorė pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ , nurodant, kad V.

S. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, o UAB „B.“ dėl analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymo kaltinama pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį bei BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį. BylÄ sudaro 22 tomai, byloje iÅ¡ esmės baigtas įrodymų tyrimas, teliko iÅ¡klausyti baigiamÄ sias kalbas ir kaltinamųjų paskutinį žodį.

2. IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad 2020 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla Nr. 1-65-1133/2022, kurioje V. S. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (3 veikos), o UAB „B.“ dėl analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymo buvo kaltinama pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį bei BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį (3 veikos). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. spalio 21 d. gautas prokuratÅ«ros raÅ¡tas praÅ¡ant pakeisti kaltinimÄ , nurodant, kad V.

S. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, o UAB „B.“ dėl analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymo kaltinama pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį bei BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį. BylÄ sudaro 52 tomai, byloje iÅ¡ esmės baigtas įrodymų tyrimas, teliko iÅ¡klausyti baigiamÄ sias kalbas ir kaltinamųjų paskutinį žodį.

3. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. lapkričio 17 d. vykusiame teisiamajame posėdyje kaltinamosios UAB „B.“ atstovas pateikė praÅ¡ymÄ sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamÄ bylÄ su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamÄ ja byla Nr. 1-65-1133/2022, kurioje kaltinimai pareikÅ¡ti UAB „B.“ ir V. S. dėl analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymo (t. 22, b. l. 130‑131).

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi netenkino kaltinamosios UAB „B.“ atstovo advokato S. MikliuÅ¡o praÅ¡ymo sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-136-891/2022 su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamÄ ja byla Nr. 1-65-1133/2022. Apygardos teismas nurodė, kad abiejose bylose kalinimai V. S. ir UAB „B.“ yra pateikti dėl tokių pačių nusikalstamų veikų padarymo (BK 222 straipsnio 1 dalis ir 182 straipsnio 2 dalis), tačiau kaltinimų turinys yra skirtingas, inkriminuoti skirtingi sandoriai bei kitas galimų nusikalstamų veikų padarymo laikas.

Nepaisant to, akivaizdu, kad Å¡ias bylas bÅ«tų buvę tikslinga nagrinėti kartu ir veikos galimai galėtų bÅ«ti vertinamos kaip tęstinės. Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamųjų bylų nagrinėjimo stadijÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad aptariamų bylų sujungimas nepadės bylas iÅ¡nagrinėti iÅ¡samiai ir per trumpiausiÄ laikÄ , o prieÅ¡ingai pailgins teismo procesÄ . Abi bylos yra didelės apimties, abiejose bylose teismai apklausė nemaÅ¾Ä kiekį liudytojų, skirtingus specialistus, vien bylos medžiagos garsinimas apylinkės teisme užtruko tris teismo posėdžius.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla yra 22 tomų, teisme gauta 2021 m. gruodžio 23 d., posėdžiuose nagrinėjama nuo 2022 metų pradžios, byloje jau apklausti visi liudytojai, kaltinamieji, iÅ¡tirti visi įrodymai. 2022 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje užbaigta kaltinimo pakeitimo procedÅ«ra. Apygardos teismui liko iÅ¡klausyti baigiamÄ sias kalbas, atlikti kitus baigiamuosius bylos nagrinėjimo veiksmus ir priimti nuosprendį. Nagrinėjamu atveju sujungus bylas, procesas dėl A. S. ir UAB „B.“ baudžiamųjų bylų nagrinėjimo užsitęstų, teismui tektų iÅ¡ naujo gilintis į prijungtos bylos (49 tomų, kurioje yra apie 40 liudytojų) aplinkybes, galimai iÅ¡ naujo apklausti liudytojus, specialistus, tirti didelės apimties bylos medžiagÄ , tai padidintų tiek teismo ir prokuratÅ«ros darbo laiko sÄ naudas, tiek kaltinamųjų gynybos kaÅ¡tus.

Apygardos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamuosius tiek Vilniaus apygardos teisme, tiek ir apylinkės teisme gina ir atstovauja tie patys advokatai, apie panaÅ¡ių bylų nagrinėjimÄ skirtinguose teismuose žinojo nuo pat pradžių, tačiau bylų sujungti neprašė. Apygardos teismas pažymėjo, kad jei teismai priimtų apkaltinamuosius nuosprendžius, kiltų grėsmė, kad V. S. ir UAB „B.“ bÅ«tų paskirta subendrinta griežtesnė bausmė nei priimant vienÄ nuosprendį, tačiau teismų praktikoje yra suformuotos nuostatos, leidžiančios tokių situacijų iÅ¡vengti.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad dirbtinis bylų iÅ¡skaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti tai, kad už nusikalstamų veikų padarymÄ pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė bÅ«tų griežtesnė, nei ta bausmė, kuri galėjo bÅ«ti paskirta pagal vienÄ nuosprendį, jei visos veikos bÅ«tų tiriamos vienoje byloje (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013). Taigi teismai turi įrankius, kaip, esant poreikiui, užtikrinti teisingos bausmės paskyrimÄ asmeniui nuteistam keliais nuosprendžiais netgi už veikas, kurios yra tęstinės. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatavo, kad abi baudžiamosios bylos, kuriose kaltinami V.

S. ir UAB „B.“, gali ir turi bÅ«ti baigiamos nagrinėti atskirai ir toks jų nagrinėjimas nepažeis bylų nagrinėjimo dalyvių teisių ir nekliudys teismams iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, greitai iÅ¡nagrinėti bylas bei priimti teisingus nuosprendžius ar nutartis. II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 5. Kaltinamosios UAB „B.“ atstovas advokatas S. MikliuÅ¡as skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį ir sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-136-891/2022 su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamÄ ja byla Nr. 1-65-1133/2022. 5.1.

Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis priimta nepagrįstai ir turėtų bÅ«ti panaikinta. Vilniaus apygardos teismas iÅ¡ dalies nutartyje sutinka su gynybos argumentais, jog veikos abiejose bylose galėtų bÅ«ti vertinamos kaip tęstinės, tačiau vis dėlto mano, kad abi baudžiamÄ sias bylas nėra tikslinga nagrinėti kartu. Apelianto manymu, Å¡i situacija kilo dėl prokuratÅ«ros kaltės ir kaltinamųjų teisės dėl to negali bÅ«ti labiau varžomos. ProkuratÅ«ra dirbtinai ir neteisėtai galimai nusikalstamÄ tęstinę veikÄ dėl nesuprantamų motyvų padalino į dvi atskiras bylas, nors pagal veikos padarymo mechanizmÄ ir visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, Å¡ias veikas ir abu laikotarpius siejo vieninga tyčia.

Kadangi prieÅ¡ tai apygardos teismo byloje kaltinamiesiems buvo inkriminuoti kiti BK straipsniai, gynybai nebuvo pagrindo kelti Å¡ių bylų sujungimo klausimo. Å iuo metu, kai kaltinimai bylose yra vienodi, yra bÅ«tina Å¡ias bylas sujungti į vienÄ procesÄ . Sujungus Å¡ias bylas, bus užtikrinamos kaltinamųjų teisės į teisingÄ teismÄ ir bylos nagrinėjimÄ , kadangi dirbtinis galimai nusikalstamų veikų laikotarpio skaidymas į atskiras bylas neabejotinai sunkina kaltinamųjų padėtį ir ateityje dirbtinai gali didinti bÅ«simas bausmes. 5.2.

PrieÅ¡ingai nei nurodo apygardos teismas, minėtų bylų sujungimas neužvilkins proceso, o jį paspartins, kadangi abi bylos yra iÅ¡ esmės vienodose nagrinėjimo stadijose. Abejose bylose yra apklausti visi liudytojai ir pagarsinta bylos medžiaga, todėl liko tik baigiamieji veiksmai, tiek vienoje byloje, tiek ir kitoje byloje. Sujungus bylas, teismui iÅ¡ esmės reikėtų tik pagarsinti bylos medžiagÄ , kadangi visi įrodymai bylose jau yra iÅ¡tirti. Teismas be jokio pagrindo nurodo, kad tariamai gali tekti iÅ¡ naujo apklausti liudytojus, specialistus, tirti didelės apimties bylos medžiagÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡iose bylose dalyvauja tie patys gynėjai, kurie jau svarstant bylų sujungimo klausimÄ yra nurodę, kad iÅ¡ naujo ar papildomai apklausti liudytojus ar atlikti kitus veiksmus, nereikalaus. Tokiu bÅ«du, sujungus Å¡ias bylas, iÅ¡ esmės užtektų vieno teismo posėdžio, kad sugrÄ Å¾inti sujungtÄ bylÄ Ä¯ dabartinę procesinę stadijÄ . Sujungus bylas, bÅ«tų neabejotinai įgyvendintas bylų nagrinėjimo ekonomiÅ¡kumo principas (teismuose bÅ«tų nagrinėjama mažiau bylų, taupomas laikas ir lėšos) ir tinkamai užtikrintos kaltinamųjų teisės. Nesujungus Å¡ių bylų, bylų procesų teismuose tik padaugėtų (atsižvelgiant į galimas apeliacinę ir kasacinę instancijas), kadangi galbÅ«t bÅ«tų priimti 2 apkaltinamieji nuosprendžiai ir jie bÅ«tų skundžiami apeliacine tvarka, todėl taip atsirastų dar 2 bylų nagrinėjimo procesai vietoj vieno proceso. 5.3.

Atsikertant į teismo motyvÄ , kad bylų sujungimo klausimas galėjo bÅ«ti keliamas anksčiau, apeliantas pabrėžia, kad Å¡is teismo argumentas yra nepagrįstas, nes ankstesnėje proceso stadijoje skirtingose bylose kaltinamiesiems buvo inkriminuotos skirtingos veikos, todėl gynyba neturėjo galimybės kelti klausimo dėl tęstinės nusikalstamos veikos. Kaip yra žinoma, gynyba Å¡iuo atveju neturėjo realios galimybės įtakoti kaltinimo pakeitimo, kadangi Å¡i teisė priklauso kitiems proceso dalyviams. 5.4.

Apeliantas teigia, kad dirbtinai atskyrus bylas, esant akivaizdžiai tęstinei veikai, bus pažeidžiamos kaltinamųjų teisės skiriant jiems bausmes. Å iuo atveju teismai privalės dvi bausmes už tÄ pačiÄ veikÄ subendrinti, o tai neiÅ¡vengiamai sukels neigiamas pasekmes kaltinamiesiems, nes bausmė pasunkės.

6. Atsiliepimų į skundÄ bei pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo ar kitų praÅ¡ymų negauta. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Kaltinamosios UAB „B.“ atstovo advokato S. MikliuÅ¡o skundas tenkinamas.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) 254 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylÄ iÅ¡skirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vienÄ . BPK 234 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad byla gali bÅ«ti iÅ¡skirta į kelias tais atvejais, kai toks iÅ¡skyrimas padeda greičiau iÅ¡nagrinėti iÅ¡skirtÄ sias bylas. BPK 254 straipsnio 1 dalies nuoroda į BPK 234 straipsnio 4 dalį yra neabejotinai susijusi su joje nurodytu bylos iÅ¡skyrimu į kelias atveju – jeigu tai padeda greičiau iÅ¡nagrinėti iÅ¡skirtÄ sias bylas.

Tuo tarpu kelių bylų sujungimo į vienÄ pagrindai ir sÄ lygos BPK iÅ¡samiai nereglamentuojami, Å¡ie klausimai palikti spręsti teismui, kuris priimdamas sprendimÄ dėl bylų sujungimo turi įvertinti kiekvienÄ konkretų atvejį. Todėl teismas, kiekvienoje byloje vertindamas konkrečias aplinkybes, sprendžia, ar tikslinga bylas sujungti ir ar, tai nepakenks teisingo sprendimo priėmimui, t. y. teismas turi vertinti kiekvienÄ konkretų atvejį ir priimti sprendimÄ dėl bylų sujungimo tikslingumo. Baudžiamųjų bylų iÅ¡nagrinėjimas per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį gali bÅ«ti vienas iÅ¡ bylų sujungimo tikslų, tačiau ne mažiau svarbÅ«s yra ir proceso iÅ¡samumo, teisingo bylos nagrinėjimo bei kiti kertiniai baudžiamojo proceso principai.

Tik remiantis Å¡iais principais galima iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo bei priimti tokį sprendimÄ , kuris padėtų teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir užtikrinti kaltinamųjų teises.

8. Pažymėtina, kad bylų sujungimo tikslas – iÅ¡spręsti baudžiamÄ sias bylas per kiek įmanomai trumpesnį laiko tarpÄ . Tačiau baudžiamojo proceso paskirtis yra nusikalstamas veikas atskleisti ne tik greitai, bet ir iÅ¡samiai bei tinkamai pritaikant įstatymÄ , t. y. siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo. IÅ¡ bylų medžiagos matyti, kad abiejose bylose tiems patiems kaltinamiesiems (V. S. ir UAB „B.“) pareikÅ¡ti tapatÅ«s kaltinimai dėl tų pačių nusikalstamų veikų tik nurodytas skirtingas laikotarpis (Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje ‑ 2017–2018 metai, o Vilniaus apygardos teisme ‑ 2019–2020 metai), abi baudžiamÄ sias bylas sieja tie patys kaltinamieji.

Nagrinėjamu atveju, nesujungus šių baudžiamųjų bylų, gali pakenkti bylos nagrinėjimo teisme išsamumui, teisingam nusikalstamų veikų aplinkybių nustatymui ir kaltinamų asmenų kaltės klausimo išsprendimui bei nusikalstamų veikų kvalifikavimui (galimai kaip tęstinių), galutinės bausmės kaltinamiesiems paskyrimui. Be to, apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje pats nurodė, kad akivaizdu, jog šias bylas būtų buvę tikslinga nagrinėti kartu ir veikos galimai galėtų būti vertinamos kaip tęstinės. Taip pat apygardos teismas pažymėjo, kad jei teismai priimtų apkaltinamuosius nuosprendžius, kiltų grėsmė, kad V.

S. ir UAB „B.“ bÅ«tų paskirta subendrinta griežtesnė bausmė nei priimant vienÄ nuosprendį.

9. Apygardos teismo argumentai, jog sujungus bylas, teismui tektų galimai iÅ¡ naujo apklausti liudytojus, specialistus, tirti didelės apimties bylos medžiagÄ , nepagrįsti. BPK 276 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė bylÄ nagrinėjant teisme iÅ¡ naujo į pakartotines apklausas nekviesti liudytojų ir nukentėjusiųjų, kurie buvo apklausti anksčiau Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje, jeigu to nereikia teisingumo interesais. Jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, gali bÅ«ti paskelbiami ir iÅ¡tiriami Å¡io BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

Tuo tarpu remiantis BPK 290 straipsniu, įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Kai tai būtina bylos aplinkybėms išsamiai ištirti, nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva šie dokumentai ar jų dalys paskelbiami perskaitant ir apžiūrimi. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymai šiais klausimais išsprendžiami teismo nutartimi.

Taigi baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, iÅ¡klausęs proceso dalyvių praÅ¡ymus, bei vadovaudamasis teisingumo interesais ir baudžiamojo proceso principais, sujungus bylas, privalo iÅ¡spręsti klausimÄ dėl bÅ«tinumo kartoti teisme atliktus įrodymų tyrimo veiksmus. Aplinkybė, kad baudžiamosios bylos sujungiamos, savaime neįpareigoja teismo kartoti Å¡iuos įrodymų tyrimo veiksmus. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamojoje nutartyje, minėtų bylų sujungimas žymiai neužvilkins proceso, kaltinamuosius abiejose bylose atstovauja tie patys gynėjai, abi bylos yra iÅ¡ esmės vienodose nagrinėjimo stadijose (abiejose bylose jau baigtas įrodymų tyrimas, teliko iÅ¡klausyti baigiamųjų kalbų ir atlikti kitus baigiamuosius veiksmus).

Sujungus bylas, teismui iÅ¡ esmės reikėtų tik pagarsinti bylos medžiagÄ , kadangi visi įrodymai bylose jau yra iÅ¡tirti. Kaltinamųjų gynėjai, svarstant bylų sujungimo klausimÄ , yra nurodę, kad iÅ¡ naujo atlikti įrodymų tyrimo veiksmus nereikalaus (t. 22, b. l. 132, 134).

10. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vada, kad sujungus Å¡ias baudžiamÄ sias bylas į vienÄ , jos bus iÅ¡nagrinėtos ekonomiÅ¡kiau, tokiu bÅ«du taip pat bus užtikrintos kaltinamųjų teisės į teisingÄ teismÄ ir bylos nagrinėjimÄ bei įstatymo leidėjo imperatyvus nurodymas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai atskleisti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaujantis rungimosi ir teisingo bylos nagrinėjimo principais.

11. BPK 228 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apygardos teismo teisiamajame posėdyje pradėta nagrinėti byla negali bÅ«ti perduota apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-65-1133/2022 prijungiama prie Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-136-891/2022, paliekant sujungtÄ bylÄ nagrinėti Vilniaus apygardos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ . Sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-136-891/2022 su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamÄ ja byla Nr. 1-65-1133/2022, paliekant Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-136-891/2022. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėja Vitalija NorkÅ«naitė