e5bc8bfe-cbb6-455d-9f64-182480a1b2da · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Raimonda Andrulienė                                               Civilinė byla Nr. e2S-1300-459/2015Teisėjas Mantas Ūsas                                                                (Proceso Nr. 2-24-3-00624-2015-1)                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos                                                                                                    124.2.7; 122.3; 122.4 (S)   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. rugpjūčio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos UAB „Abastas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Erstema“ praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja UAB „Abastas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. eS2-1057-586/2015, iÅ¡ naujo spręsti taikos sutarties patvirtinimo klausimÄ , įtraukiant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ bylÄ trečiuoju asmeniu, ir sutarties netvirtinti.

Nurodė, jog teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1057-568/2015, patvirtintos taikos sutarties B punkte Å¡alys UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Erstema“ pažymėjo, kad 2014-06-10 tarp UAB „Erstema“ ir UAB „Abastas“ buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr. 14-06-10/1594 (subrangos sutartis), kuria UAB „Abastas“ įsipareigojo atlikti mokslo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apdailos darbus ir iÅ¡taisyti bet kokius defektus. Taikos sutarties C punkte Å¡alys nurodė, kad UAB „Erstema“ dėl subrangovės kaltės nėra visiÅ¡kai įvykdžiusi sutartyje numatytų darbų pagal įvardintas sÄ skaitas-faktÅ«ras, kurių UAB „Hidrostatyba“ nėra priėmusi, ir tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl sutarties vykdymo, tačiau Å¡alys siekia geranoriÅ¡kai susitarti bei užbaigti ginÄÄ .

PareiÅ¡kėjos nuomone, taikos sutartyje nurodyti faktai yra tiesiogiai susiję su jos interesais ir daro neigiamÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kėjos teisėms bei pareigoms. Sudarydama taikos sutartį, UAB „Erstema“ pažeidė UAB „Abastas“, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, nes nepagrįstai atsisakė nuo didelės dalies kreditorinio reikalavimo. Akivaizdu, kad taikos sutartyje tiesiogiai minima UAB „Abastas“, o taikos sutarties sÄ lygos liečia pareiÅ¡kėjos interesus.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-05-21 nutartimi praÅ¡ymÄ atmetė.

Teismas nustatė, kad 2014-07-07 tarp UAB „Erstema“ ir UAB „Hidrostatyba“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 14-06-10/1594 (sutartis), kuria UAB „Erstema“ įsipareigojo atlikti mokslo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apdailos darbus ir iÅ¡taisyti bet kokius atliktų darbų defektus; 2014-06-10 tarp „Erstema“ ir UAB „Abastas“ buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr. 14-06-10/1594 (subrangos sutartis), pagal kuriÄ UAB „Abastas“ įsipareigojo atlikti mokslo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apdailos darbus ir iÅ¡taisyti bet kokius atliktų darbų defektus.

Ä®vertinęs abiejų sutarčių Å¡alis, dalykÄ ir tai, kad pačios Å¡alys antrÄ jÄ sutartį įvardino kaip subrangos sutartį, teismas pripažino, jog UAB „Erstema“, kaip rangovė, buvo įsipareigojusi atlikti darbus užsakovei UAB „Hidrostatyba“, o sutarčiai įvykdyti pasitelkė subrangovę UAB „Abastas“. Užsakovė UAB „Hidrostatyba“ ir rangovė UAB „Erstema“ rangos sutarties pagrindu taikos sutartimi susitarė dėl tarpusavio nuolaidų ir atsiskaitymo sÄ lygų.

PareiÅ¡kėja teigia, kad taikos sutartyje nurodyti faktai yra tiesiogiai susiję su jos interesais ir darys neigiamÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kėjos teisėms bei pareigoms. Teismas nesutiko su tokia pareiÅ¡kėjos pozicija dėl Å¡ių motyvų: teismo patvirtinta ginčo taikos sutartis yra sudaryta rangos darbų sutarties pagrindu; nors taikos sutarties Å¡alys sutarties preambulėje ir nurodė aplinkybę, kad taikos sutartis sudaroma atsižvelgiant į tai, jog subrangovė UAB „Abastas“ nėra visiÅ¡kai įvykdžiusi subrangos sutartyje numatytų darbų, tačiau teismas Å¡ios aplinkybės nėra patvirtinęs, todėl nėra pagrindo Å¡iÄ aplinkybę laikyti prejudiciniu faktu - tai tik Å¡alių iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė, į kuriÄ Å¡alys atsižvelgė darydamos tarpusavio nuolaidas rangos sutarties pagrindu.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo taikos sutartyje yra tiesiogiai pasisakyta dėl pareiÅ¡kėjos teisių ar pareigų.Atskirajame skunde pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-05-21 nutartį ir tenkinti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo: atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. eS2-1057-586/2015, panaikinti 2015-03-31 nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, įtraukti UAB „Abastas“ į bylÄ trečiuoju asmeniu ir atsisakyti tenkinti praÅ¡ymÄ patvirtinti taikos sutartį.

Nurodo, jog skundžiamoje nutartyje teismas netiesiogiai pripažino, kad taikos sutarties preambulės nuostatos įtakoja apeliantės teises ir teisėtus interesus, todėl privalėjo atsisakyti tvirtinti tokiÄ sutartį arba įtraukti apeliantę į tokios bylos nagrinėjimÄ . Teismas nutartimi patvirtino visÄ taikos sutartį, todėl, UAB „Abastas“ nuomone, res judicata galiÄ Ä¯gijo ir tos sutarties nuostatos, kurios susijusios su aplinkybėmis dėl tinkamai neįvykdytų darbų ir apeliantės kaltės dėl to.

Taikos sutarties turinys, tekstas ir sÄ lygos yra pagrįstos ne tik tarp UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Erstema“ sudaryta rangos sutartimi, net ir tarp UAB „Erstema“ ir UAB „Abastas“ sudaryta rangos sutartimi. Patvirtinus taikos sutartį, teismai negalėtų nagrinėti apeliantės ieÅ¡kinio, pareikÅ¡to Civilinio kodekso 6.66 ir 6.68 straipsnių pagrindu, nors taikos sutartimi pažeisti apeliantės, kaip kreditorės, interesai. Be to, dar iki pasiraÅ¡ant taikos sutartį, UAB „Abastas“ kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ UAB „Erstema“.

Taikos sutarties patvirtinimo metu teisme jau buvo nagrinėjamas ginčas dėl apeliantės atliktų darbų apimties ir atsakomybės už darbų kokybę, tačiau teismas, nepaisydamas draudimo nagrinėti teisme tÄ patį ginÄÄ du kartus, vis tiek patvirtino taikos sutartį ir taip pažeidė ne tik apeliantės teises, bet ir imperatyvias teisės normas.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ UAB „Hidrostatyba“ praÅ¡o skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog 2015-03-31 nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, UAB „Abastas“ iÅ¡ viso nėra minima, o sutartimi iÅ¡spręsti tik tarp UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Erstema“ sudarytos dviÅ¡alės rangos sutarties pagrindu kilę ginčytini klausimai.

UAB „Abastas“ nesant rangos sutarties Å¡alimi, bet kokie susitarimai, sudaryti dėl Å¡ios sutarties, negali turėti įtakos UAB „Abastas“ teisėms ir pareigoms.Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-03-31 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-1057-586/2015, patvirtino tarp UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Erstema“ 2015-03-16 sudarytÄ taikos sutartį. PareiÅ¡kėja UAB „Abastas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ nurodytoje byloje, įtraukti jÄ Ä¯ bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu, iÅ¡ naujo spręsti taikos sutarties patvirtinimo klausimÄ ir jos netvirtinti.

UAB „Abastas“ teigia, jog taikos sutartyje nurodyti faktai yra tiesiogiai susiję su jos interesais ir darys neigiamÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kėjos teisėms bei pareigoms, be to, sudarant taikos sutartį UAB „Erstema“ pažeidė UAB „Abastas“, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, nes nepagrįstai atsisakė nuo didelės dalies finansinio reikalavimo. Taigi pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog ji procesÄ praÅ¡o atnaujinti Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ar pareigų. Atnaujinus bylÄ Å¡iuo pagrindu, teismo procesas pakartojamas tam, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimÄ asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimÄ asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:

1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).Nagrinėjamu atveju UAB „Erstema“ ir UAB „Hidrostatyba“ 2014-07-07 buvo sudariusios rangos sutartį Nr. 14-06-10/1594, pagal kuriÄ UAB „Erstema“ įsipareigojo atlikti mokslo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apdailos darbus ir iÅ¡taisyti bet kokius atliktų darbų defektus. 2014-06-10 tarp UAB „Erstema“ ir UAB „Abastas“ buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr. 14-06-10/1594 (subrangos sutartis), kuria UAB „Abastas“ įsipareigojo atlikti mokslo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apdailos darbus ir iÅ¡taisyti bet kokius atliktų darbų defektus.

Taigi Å¡alys buvo sudariusios dvi sutartis – rangos ir subrangos. UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Erstema“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamos patvirtinti tarp jų sudarytÄ taikos sutartį, kurioje rangos sutarties pagrindu susitarė dėl tarpusavio nuolaidų ir atsiskaitymo sÄ lygų. UAB „Abastas“, kuri pagal subrangos sutartį veikė kaip subrangovė, nuomone, taikos sutartyje pasisakyta dėl jos teisių ir pareigų. TokiÄ pozicijÄ UAB „Abastas“ grindžia iÅ¡ esmės tuo, jog teismui pateiktos taikos sutarties preambulės B punkte minima tarp UAB „Erstema“ ir UAB „Abastas“ sudaryta subrangos sutartis, o C punkte nurodyta, jog UAB „Erstema“ dėl subrangovės kaltės nėra „pilnai įvykdžiusi Sutartyje numatytų darbų“.

Teismas, įvertinęs teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties turinį, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčo taikos sutartyje nėra pasisakyta dėl pareiÅ¡kėjos teisių ar pareigų: užsakovė UAB „Hidrostatyba“ ir rangovė UAB „Erstema“ rangos sutarties pagrindu susitarė tik dėl tarpusavio nuolaidų ir atsiskaitymo sÄ lygų. Teismo patvirtintoje taikos sutarties dalyje UAB „Abastas“ iÅ¡ viso nėra minima, jai taikos sutartimi nėra nustatyta jokių įpareigojimų.

Tai, kad Å¡alys taikos sutarties preambulėje, kuri nėra įtraukta į teismo nutarties rezoliucinę dalį, pasisakė dėl UAB „Abastas“ atsakomybės už galimai tinkamÄ darbų neįvykdymÄ , nereiÅ¡kia Å¡iÄ nuostatÄ Ä¯gijus prejudicinę galiÄ , nes tai – tik Å¡alių nuomonė, kuriÄ jos iÅ¡reiÅ¡kė nustatydamos įsipareigojimus vienai kitos atžvilgiu, teismas UAB „Abastas“ atsakomybės pagal subrangos sutartį klausimo netyrė ir nevertino. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėja turi galimybę savo pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti kitais bÅ«dais – pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį UAB „Erstama“ ir pan.

Atskirajame skunde UAB „Abastas“ nurodė, jog Å iaulių apygardos teisme yra nagrinėjama byla dėl UAB „Abastas“ atliktų darbų apimties ir atsakomybės už darbų kokybę. Taigi akivaizdu, jog pareiÅ¡kėja pasinaudojo galimybe ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, jog, patvirtinus taikos sutartį, kai teisme jau buvo nagrinėjama byla pagal UAB „Abastas“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Erstema“, pažeistas imperatyvus draudimas nagrinėti tÄ patį ginÄÄ teisme du kartus.

Susipažinus su teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, jog Å iaulių apygardos teisme nagrinėjamas ginčas nėra tapatus tam, kuris buvo iÅ¡spręstas teismui patvirtinus taikos sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Erstema“, jau vien tuo pagrindu, kad skiriasi bylų Å¡alys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesÄ , todėl pagrįstai pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkino.Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)Teismas, vadovaudamasis LR CPK 334–339 straipsniais, n u t a r i a:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .           Teisėja                                                                    Raimonda Andrulienė