e5bc7f07-2688-4bcb-9ef9-c08a8d82aa57 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                         Civilinė byla Nr. 2-702-622/2012                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos                                                                  35.4.; 45.1.; 116.1. (S)                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 29 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Komnika Baltic“ atstovui D.

L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „Komnika Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovui bendrovei Elektrobaze OU dėl skolos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 75 320,81 Lt skolÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog tarp Å¡alių 2009-12-17 buvo sudaryta žodinė sutartis dėl elektros instaliacijos prekių pardavimo.

Vadovaujantis sudaryta sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo parduoti elektros instaliacines prekes atsakovui, o atsakovas įsipareigojo priimti jam pateiktas prekes ir apmokėti už jas pagal pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Atsakovas už parduotas prekes atsiskaitė tik iÅ¡ dalies (sumokėjo 33 581,17 Lt) ir liko skolingas 75 320,81 Lt.IeÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti.Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.IeÅ¡kinys tenkintinas.Byloje esančios PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros patvirtina, kad ieÅ¡kovas pardavė atsakovui įvairių elektros prekių už 108 902,92 Lt (b. l. 7-19).

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas už parduotas prekes nėra visiÅ¡kai atsiskaitęs.Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008;). Prievolė yra suprantama kaip teisinis santykis, kurio viena Å¡alis (skolininkas) privalo atlikti kitos Å¡alies (kreditoriaus) naudai tam tikrÄ veiksmÄ arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko, kad Å¡is įvykdytų savo pareigÄ (CK 6.1 straipsnis).

Prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai dėl elektros instaliacinių prekių pirkimo-pardavimo. CK 6.305 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ).

IeÅ¡kovo pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros patvirtina, kad atsakovas prekes gavo, sÄ skaitose nurodyti atsiskaitymo terminai yra pasibaigę. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Atsakovui apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, jis į posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Atsakovui nepateikus įrodymų apie visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ , teismas daro labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti nesumokėtÄ skolos dalį yra teisėtas ir pagrįstas.

Tokiu atveju pagrįstas ir ieÅ¡kovo reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Kadangi ieÅ¡kovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieÅ¡kinį, Å¡is mokestis į valstybės biudžetÄ priteistinas iÅ¡ atsakovo (CPK 96 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Priteisti ieÅ¡kovui BUAB „Komnika Baltic“ 75 320,81 Lt skolÄ Â ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011-07-13) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ atsakovo bendrovės Elektrobaze OU.IÅ¡ atsakovo bendrovės Elektrobaze OU į valstybės biudžetÄ priteisti 2 260 Lt žyminį mokestį.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                                                 Audrius Saulėnas