AS-146-240-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-240/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17819-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 64

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Romano Klišausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. P., V. P., G. A., G. P., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, valstybės įmonei Nemenčinės miškų urėdijai, Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarei A. A., Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarei V. Z., Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notarui S. S. dėl administracinių aktų, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų dalių, pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą ieškiniu (b. l. 1-9), kuriame prašė:

1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 30-1548 „Dėl sklypų 1-4 (duomenys neskelbtini) gt. duomenų nustatymo“ 1 punktą, nustatantį kitos paskirties žemės sklypo Nr. 1 (duomenys neskelbtini) g. duomenis, ir 5 punkto dalį, kuria patvirtintas žemės sklypo Nr. 1 (duomenys neskelbtini) g. planas;

2) pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 2.4-01-7701 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. P.“ dalį, kuria S. P. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0265 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0517 ha ploto žemės sklype Nr. 1 (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje;

3) pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 2.4-01-7702 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui V. P.“ dalį, kuria V. P. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0252 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0517 ha ploto žemės sklype Nr. 1 (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje;

4) pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės A. A., notarinio registro Nr. 2-12944, dalį, kuria V. P. paveldėjo 265/517 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą mirusiojo S. P. vardu pagal 2009 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.4-01-7701;

5) pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 18 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Vilniaus m. 41-ojo notarų biuro notarės V. Z., notarinio registro Nr. 6-3683VZ, dalį, kuria V. P. paveldėjo 252/517 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusią mirusiam V. P. pagal 2009 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.4-01-7702;

6) pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 28 d. dalies žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 31-ojo notarų biuro notaro S. S., notarinio registro Nr. 3712, kuria V. P. už 60 000 Lt pardavė 252/517 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), G. P.;

7) pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 28 d. dalies žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 31-ojo notarų biuro notaro S. S., notarinio registro Nr. 3709, kuria V. P. už 60 000 Lt pardavė 265/517 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), G. A.;

8) išreikalauti 0,0517 ha kitos paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g., iš neteisėto G. P. ir G. A. valdymo;

9) taikyti restituciją ir priteisti: G. P. – 60 000 Lt iš V. P., kuriuos ši gavo pagal 2009 m. gruodžio 28 d. dalies žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 31-ojo notarų biuro notaro S. S., notarinio registro Nr. 3712; G. A. – 60 000 Lt iš V. P., kuriuos ši gavo pagal 2009 m. gruodžio 28 d. dalies žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 31-ojo notarų biuro notaro S. S., notarinio registro Nr. 3709.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė priimti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį kaip paduotą pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties, 2012 m. sausio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės paliko nepakeistą, taip pat papildė nutarties rezoliucinę dalį, nurodant: Vilniaus apygardos prokuroro ieškinį perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui ieškinio priėmimo klausimui spręsti (b. l. 172-174).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartimi (b. l. 177-180) atsisakė priimti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro prašymą dalyje dėl ketvirtojo, penktojo, šeštojo, septintojo, aštuntojo, devintojo prašymo reikalavimų – pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės A. A., notarinio registro Nr. 2-12944, dalį, kuria V. P. paveldėjo 265/517 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą mirusiojo S. P. vardu pagal 2009 m. lapkričio 10 d.

Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.4-01-7701; pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 18 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Vilniaus m. 41-ojo notarų biuro notarės V. Z., notarinio registro Nr. 6-3683VZ, dalį, kuria V. P. paveldėjo 252/517 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusią mirusiam V. P. pagal 2009 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.4-01-7702; pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 28 d. dalies žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 31-ojo notarų biuro notaro S. S., notarinio registro Nr. 3712, kuria V.

P. už 60 000 Lt pardavė 252/517 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), G. P.; pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 28 d. dalies žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 31-ojo notarų biuro notaro S. S., notarinio registro Nr. 3709, kuria V. P. už 60 000 Lt pardavė 265/517 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), G. A.; išreikalauti 0,0517 ha kitos paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g., iš neteisėto G.

P. ir G. A. valdymo; taikyti restituciją ir priteisti G. P. 60 000 Lt iš V. P., kuriuos ši gavo pagal 2009 m. gruodžio 28 d. dalies žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 31-ojo notarų biuro notaro S. S., notarinio registro Nr. 3712; priteisti G. A. 60 000 Lt iš V. P., kuriuos ši gavo pagal 2009 m. gruodžio 28 d. dalies žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 31-ojo notarų biuro notaro S. S., notarinio registro Nr. 3709.

Ta pačia 2012 m. vasario 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro prašymą dalyje dėl pirmojo, antrojo, trečiojo reikalavimų – pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 30-1548 „Dėl sklypų 1-4 (duomenys neskelbtini) gt. duomenų nustatymo“ 1 punktą ir 5 punkto dalį, kuria patvirtintas žemės sklypo Nr. 1 (duomenys neskelbtini) g. planas; pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 2.4-01-7701 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. P.“ dalį, kuria S. P. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0265 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0517 ha ploto žemės sklype Nr. 1 (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje; pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 2.4-01-7702 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui V. P.“ dalį, kuria V. P. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0252 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,0517 ha ploto žemės sklype Nr. 1 (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje.

Nutarties rezoliucinėje dalyje Vilniaus apygardos administracinis teismas inter alia išaiškino pareiškėjui, kad, jei administracinis teismas patenkintų pirmuosius tris pareiškėjo prašymo reikalavimus, pareiškėjas įgytų teisę civilinio proceso tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su likusiais reikalavimais.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios kompetencijos teismams priskiriami nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Remdamasis nurodytomis teisės normomis, teismas padarė išvadą, kad prašymo ketvirtasis, penktasis, šeštasis, septintasis, aštuntasis, devintasis reikalavimai priskirtini bendrosios kompetencijos teismo kompetencijai. Jei administracinis teismas patenkintų pareiškėjo pirmuosius tris prašymo reikalavimus, pareiškėjas įgytų teisę civilinio proceso tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su likusiais reikalavimais. Atsižvelgdamas į tai, atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dalyje dėl ketvirtojo, penktojo, šeštojo, septintojo, aštuntojo, devintojo prašymo reikalavimų.

III. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras atskiruoju skundu (b. l. 193-196) prašo: 1) kreiptis į specialią teisėjų kolegiją dėl rūšinio teismingumo nustatymo šioje byloje; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį dalyje, kuria buvo atsisakyta priimti dalį pareiškėjo prašymo reikalavimų, ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui iš naujo spręsti prašymo priėmimo klausimą.

Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti prašymą dalyje dėl ketvirtojo, penktojo, šeštojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo reikalavimų, yra nepagrįsta, todėl naikintina. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas tokio turinio nutartį ir konstatuodamas, jog dalis reikalavimų nenagrinėti bendrosios kompetencijos teisme, iš esmės faktiškai eliminavo galimybę, kad visa byla su visais joje pareikštais reikalavimais būtų išnagrinėta vieno proceso metu. Pareiškėjo manymu, tai akivaizdžiai prieštarauja proceso koncentruotumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principams. Atsižvelgiant į ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimo sprendimo eigą bendrosios kompetencijos teismuose ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme, pareiškėjui, ginančiam viešąjį interesą, iš esmės yra suvaržoma galimybė laisvai, visa apimtimi formuluoti savo reikalavimus, siekiant, kad tiek administracinių aktų teisėtumo, tiek jų pagrindu sudarytų sandorių, daikto išreikalavimo iš svetimo valdymo ir restitucijos taikymo klausimai būtų sprendžiami vienoje byloje. Susidarė paradoksali situacija, kad pareiškėjo pareikštų reikalavimų nesiima nagrinėti nei bendrosios kompetencijos, nei administracinis teismas.

Pareiškėjas pažymi, jog visi ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėję teismai konstatavo, kad byloje yra mišrus interesas. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad nagrinėdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, teismas turėjo teisę, vadovaujantis ABTĮ 21 straipsnio 3, 4 dalimis, motyvuota nutartimi kreiptis į specialią teisėjų kolegiją, kuri pagal ABTĮ 21 straipsnio 6 dalį turi teisę pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas. Užuot tai padaręs, teismas faktiškai pats atliko specialios teisėjų kolegijos kompetencijai priskirtinus veiksmus ir, atsisakydamas priimti pareiškimo dalį, iš esmės faktiškai išskyrė reikalavimus į dvi bylas. Dėl to mano, kad pareiškimą nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, turėtų kreiptis į specialią teisėjų kolegiją dėl rūšinio teismingumo nustatymo. Pareiškėjo nuomone, visi reikalavimai iš esmės turėtų būti nagrinėjami vienoje byloje vieno proceso metu, ir bylą turėtų nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas. Dėl šios priežasties pareiškėjas (ieškovas) 2012 m. vasario 15 d. pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiam Teismui dėl 2011 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir 2012 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutarčių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskiruoju skundu skundžiamą 2012 m. vasario 9 d. nutartį Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė gavęs Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartimi persiųstą civilinę bylą Nr.2S-392-160/2012. Šia nutartimi Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį kaip paduotą pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl reikalavimų panaikinti (1, 2, 3 reikalavimai) administracinių aktų (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 30-1548, Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimų Nr. 2.4-01-7701 ir Nr. 2.4-01-7702) atitinkamas dalis. Prašymo dalį dėl 4, 5, 6, 7, 8, 9 reikalavimų, kuriais prašoma pripažinti negaliojančiomis paveldėjimo teisės liudijimų dalis, pirkimo pardavimo sutartis ir taikyti restituciją, atsisakė priimti kaip nepriskirtinus administracinių teismų kompetencijai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarties padavė kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėti, pareiškėjo atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties panaikinimo nagrinėjimą buvo sustabdęs kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės kasacinį skundą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, kasacinį skundą, 2012 m. birželio 15 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė spręsti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui. Šioje nutartyje kasacinis teismas, vadovaudamasis CPK 36 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konstatavo, kad prokuroro pareikštą ieškinį dėl administracinio akto, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kai jame (jo dalyje) yra valstybinės reikšmės miškas, panaikinimo ir kartu pareikšti reikalavimai dėl civilinių teisinių padarinių, atsiradusių po nuosavybės teisės atkūrimo, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas.

Pareiškėjo atskirajame skunde iškeltas klausimas dėl kreipimosi į specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nebeaktualus, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2012 m. birželio 15 d. nutartį, be kita ko, atsižvelgė ir į specialiosios teisėjų kolegijos suformuotą praktiką.

Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartimi bylos dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, 2011 m. lapkričio 17 d. ieškinio rūšinio teismingumo klausimas išspręstas galutinai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis naikintina perduodant bylą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartyje (II t., b.l.2-33) nurodytam ieškinio priėmimo klausimui spręsti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį ir perduoti bylą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartyje nurodytam klausimui spręsti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Laimė Baltrūnaitė

Romanas Klišauskas