Legislator Case Law & Legislation
e5bb583c-fa93-4107-b043-3f1dde409250 AI generated

e5bb583c-fa93-4107-b043-3f1dde409250 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e5bb583c-fa93-4107-b043-3f1dde409250
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

O., apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-159-724/2011 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „VIA MOBILE“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas A. B. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu teismo prašė pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu negrÄ Å¾inant į darbÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ , vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei 3.000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Legislator headnote

AI generated

e5bb583c-fa93-4107-b043-3f1dde409250 · Vilniaus apygardos teismas: Ä®statymas nenumato, kad darbuotojas su savo pareigomis turi bÅ«ti supažindintas pasiraÅ¡ytinai. 2010-05-27 ir 2010-05-28 ieÅ¡kovas naudojosi atsakovo įranga ir medžiagomis savo tikslais gamindamas juostas ir diplomus. Už tai atsakovas ieÅ¡kovui skyrė drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . IeÅ¡kovas nepaisydamas drausminės nuobaudos, žinodamas, jog veikia neteisėtai, toliau savo asmeniniams poreikiams tenkinti vėl naudojosi atsakovo turtu – nuo 2010-03-01 iki 2010-07-07 ieÅ¡kovas darbo metu naudojo atsakovo įrangÄ siunčiant iÅ¡ interneto filmus, žaidimus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-519-392/2012Proceso Nr. 2-11-3-01632-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu 2012 m. vasario 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, sekretoriaujant D. S., dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovui advokatui V.

O., apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-159-724/2011 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „VIA MOBILE“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas A. B. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu teismo prašė pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu negrÄ Å¾inant į darbÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ , vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei 3.000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad 2010-06-28 darbdavys ieÅ¡kovui skyrė papeikimÄ už tai, jog jis darbo metu iÅ¡ darbdavio medžiagų pasigamino sau lipdukų. 2010-11-26 ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ už pakartotinį darbo drausmės pažeidimÄ , t. y. už tai, kad kartu su kitais darbuotojais darbdavio kompiuteriu darbo metu atsisiuntė filmus ir žaidimus. Tokia informacija ieÅ¡kovui darbui nereikalinga, tačiau darbo procesui tas netrukdė ir to daryti niekas nedraudė. IeÅ¡kovas nesutiko su tuo, kad padarė darbo drausmės pažeidimus pasigamindamas sau juosteles bei diplomÄ ar siųsdamasis su darbu nesusijusius duomenis į darbinį kompiuterį.

IeÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ iÅ¡gyvendamas dėl neteisėto atleidimo, nes tapo sunkiau iÅ¡laikyti savo Å¡eimÄ , buvo pažemintas, pablogėjo jo reputacija.Atsakovas UAB „VIA MOBILE“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovas atleistas dėl jo padarytų per vienerių metų laikotarpį kelių grubių darbo drausmės pažeidimų. Darbuotojai turi dirbti ir sukurti vizualinės reklamos produktus, kad bendrovė iÅ¡ to turėtų pelnÄ . IeÅ¡kovas darbo metu naudojosi darbdavio įranga, perkamomis paslaugomis, savo tikslais siųsdamasis filmus ir kitokius duomenis, kurie nėra susiję su vizualinės reklamos gamyba.

Visa informacija atsisiųsta nesuderinus su vadovu ir be jo žinios. IeÅ¡kovas painiojo savo ir darbdavio turtÄ bei interesus, dėl ko ne kartÄ jam buvo iÅ¡sakytos pastabos. 2010-06-28 ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda už naudojimÄ si savo tikslais darbdavio turtu, tačiau ieÅ¡kovas iÅ¡vadų nepadarė, toliau naudojo savo reikmėms šį turtÄ , todėl ir buvo atleistas. Darbovietėje atskirų darbuotojų pareigybinių instrukcijų nebuvo, kiekvienas darbuotojas žinojo, kÄ jam reikia daryti, buvo supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis.

Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad ieÅ¡kovas, pasinaudodamas darbdavio įranga ir medžiagomis savo tikslais (juostų ar diplomų gamyba) bei darbo drausmės pažeidimo tyrimo metu pripažinęs tokį faktÄ , padarė darbo drausmės pažeidimÄ , už kurį jam teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Teismas taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kovas, turėdamas galiojančiÄ drausminę nuobaudÄ ir iki jos skyrimo, toliau naudojosi darbdavio resursais, tęsė savo veiklÄ , kurios darbdavys bendrovėje netoleravo, – naudojosi darbdavio įrenginiais asmeniniais tikslais.

IeÅ¡kovui ne kartÄ buvo iÅ¡sakomos pastabos dėl netinkamo darbdavio turto naudojimo, tačiau pastarasis iÅ¡vadų nedarė ar nenorėjo daryti, dėl to jam, nesugebant atskirti savo ir darbdavio turto, nustačius darbo drausmės pažeidimÄ , paskirta kraÅ¡tutinė drausminio poveikio priemonė – atleidimas. Teismas, iÅ¡tyręs darbo drausmės pažeidimų, drausminių nuobaudų paskyrimo laikÄ , tvarkÄ , drausmės pažeidimų padarymo aplinkybes, darė iÅ¡vadÄ , kad skiriant drausmines nuobaudas procedÅ«rinių pažeidimų nepadaryta.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui taikyta drausminė poveikio priemonė – atleidimas, remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, yra pagrįsta ir teisėta. Kiti ieÅ¡kovo nurodyti argumentai, kaip darbo nebuvimas, jo iÅ¡leidimas nemokamų atostogų, teismo vertinimu, neturėjo teisinės reikÅ¡mės nagrinėjant drausminės nuobaudos skyrimÄ .Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. B. prašė Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

IeÅ¡kovas su atleidimu iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ nesutiko ir mano, kad jis iÅ¡ darbo buvo atleistas neteisėtai, Å¡iurkščiai pažeidžiant DK normas. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad paskutinį pusmetį pas atsakovÄ buvo labai mažai darbo, todėl jis buvo priverstas imti neapmokamas atostogas. 2010 m. lapkričio mėn. atsakovas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo paties praÅ¡ymu, tačiau ieÅ¡kovui atsisakius, jis buvo atleistas ginčijamu pagrindu. IeÅ¡kovo teigimu, nagrinėdamas drausminės nuobaudos skyrimÄ , teismas turėjo atsižvelgti ne tik į formalius procedÅ«rinius reikalavimus, bet ir į kitas aplinkybes, kurios atskleidžia tikruosius nuobaudos skyrimo motyvus.

Darbo nebuvimas pas atsakovÄ ir ieÅ¡kovo atsisakymas pačiam iÅ¡eiti iÅ¡ darbo privertė atsakovÄ ieÅ¡koti formalių ieÅ¡kovo atleidimo pagrindų. Atsakovo 2010-11-26 įsakyme nurodyta, kad ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo už sistemingus atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių bei pareigybinės instrukcijos pažeidimus 2010 metu laikotarpyje, tačiau jokių pareigybinių instrukcijų dėl ieÅ¡kovo eitų pareigų pas atsakovÄ nebuvo. Atsakovo netinkamai vykdė savo funkcijas, neparengė ieÅ¡kovo atžvilgiu pareigybinių instrukcijų, pasiraÅ¡ytinai nesusipažindino ieÅ¡kovo su jo darbo funkcijomis ir pareigomis.

IeÅ¡kovas taip pat nebuvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su atsakovo parengtomis darbo tvarkos taisyklėmis. Be to, atsakovas raÅ¡tu nepareikalavo ieÅ¡kovo pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl abiejų darbo drausmės pažeidimų. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas, turėdamas galiojančiÄ drausminę nuobaudÄ , toliau naudojosi darbdavio resursais, nes papeikimas ieÅ¡kovui skirtas 2010-06-28, o filmai į darbinį kompiuterį buvo siunčiami iki papeikimo paskyrimo. Be to, drausminė nuobauda už filmų siuntimus ieÅ¡kovui buvo paskirta praėjus 6 mėnesiams po pažeidimo padarymo.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovui savo veiksmais nesukėlė jokios žalos. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad teismas neiÅ¡reikalavo iÅ¡ atsakovo visų dokumentų, susijusių su jo paskyrimu dirbti atsakovo projektų vadovu, taip pat darbo sutarčių registravimo žurnalo. IeÅ¡kovo manymu, nesant Å¡ių dokumentų, teisingas sprendimo priėmimas Å¡ioje byloje negalimas.Atsakovas UAB „VIA MOBILE“ prašė ieÅ¡kovo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad atsakovo darbuotojų darbo drausmę nustato darbo tvarkos taisyklės, su kuriomis darbuotojai buvo supažindinti paskelbiant vieÅ¡ai, taisyklės darbuotojams yra laisvai ir bet kada prieinamos.

Ä®statymas nenumato, kad darbuotojas su savo pareigomis turi bÅ«ti supažindintas pasiraÅ¡ytinai. 2010-05-27 ir 2010-05-28 ieÅ¡kovas naudojosi atsakovo įranga ir medžiagomis savo tikslais gamindamas juostas ir diplomus. Už tai atsakovas ieÅ¡kovui skyrė drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . IeÅ¡kovas nepaisydamas drausminės nuobaudos, žinodamas, jog veikia neteisėtai, toliau savo asmeniniams poreikiams tenkinti vėl naudojosi atsakovo turtu – nuo 2010-03-01 iki 2010-07-07 ieÅ¡kovas darbo metu naudojo atsakovo įrangÄ siunčiant iÅ¡ interneto filmus, žaidimus.

Å is pažeidimas paaiÅ¡kėjo 2010 m. lapkričio mėn., todėl 2010-11-26 atsakovas ieÅ¡kovui skyrė drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Atsakovo darbo tvarkos taisyklių 116.7 punkte nustatyta, jog Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas yra pasinaudojimas pareigomis dėl asmeninių paskatų. IeÅ¡kovui antrÄ kartÄ asmeniniams tikslams naudojant atsakovo turtÄ buvo žinoma, jog tokie veiksmai yra draudžiami, nes už tai ieÅ¡kovas jau buvo nubaustas.

IeÅ¡kovo teiginys, kad atsakovas raÅ¡tu nepareikalavo iÅ¡ jo raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų dėl darbo drausmės pažeidimo, neatitinka tikrovės. 2010-05-31 ieÅ¡kovas, raÅ¡ydamas pasiaiÅ¡kinimÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo, prisipažino kaltu. Tačiau, nepaisant to 2010-06-15 atsakovas dar kartÄ raÅ¡tu paprašė ieÅ¡kovo pateikti paaiÅ¡kinamÄ , nurodant iÅ¡samų naudojimosi turtu veiksmų apraÅ¡ymÄ . Atsakovas 2010-06-28 teisėtai skyrė ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ , nes ieÅ¡kovas, nors nepateikė iÅ¡samių paaiÅ¡kinimų, prisipažino kaltu dėl aukščiau minėtų veiksmų padarymo.

IeÅ¡kovas piktnaudžiavo savo teisėmis, pažeidė atsakovo darbo tvarkos taisyklių 116.7 punktÄ , DK 228 ir 235 straipsnius, todėl pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu vien formaliu pagrindu, jog atsakovas neturi pareiginių instrukcijų, negalima, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų ginami neteisėti ieÅ¡kovo veiksmai. Darbuotojas, kuris darbo metu naudojasi darbdavio iÅ¡tekliais, turi bÅ«ti įvertintas kaip Å¡iurkščiai pažeidžiantis darbo tvarkÄ . Toks darbuotojas nekelia pasitikėjimo darbdaviui, todėl turi bÅ«ti atleistas ir tokia sankcija negali bÅ«ti laikoma per griežta.

Teismas aiÅ¡kinosi, ar ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimÄ , ar žinojo, jog taip veikti yra neteisėta, todėl nagrinėjamoje byloje pateikti ieÅ¡kovo reikalaujamus dokumentus dėl jo paskyrimo projektų vadovu nebuvo pagrindo, jų nepateikimas negalėjo turėti reikÅ¡mės teisingo sprendimo priėmimui. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.Byloje keliamas ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Naudodamasis Å¡ia teise darbdavys privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo, tame tarpe ir jų parinkimo taisyklių, nustatytų DK XVI skyriuje. Atsižvelgiant į darbo sutarčių socialinę ir ekonominę reikÅ¡mę, jų nutraukimo galimus padarinius, itin svarbu, kad tokį darbo sutarčių nutraukimÄ reglamentuojančios teisės normos bÅ«tų aiÅ¡kinamos ir taikomos teisingai.

Ä®statymo įtvirtinta drausminė atsakomybė yra viena iÅ¡ priemonių, padedančių užtikrinti tinkamÄ darbo pareigų vykdymÄ . DK 234 straipsnis apibrėžia darbo drausmės pažeidimÄ kaip darbo pareigų nevykdymÄ arba netinkamÄ jų vykdymÄ dėl darbuotojo kaltės. Å i teisės norma reiÅ¡kia, kad darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarkÄ ir sÄ lygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, o jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimus, atmeta kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus, kad jis per vienerių metų laikotarpį iki atleidimo nepadarė jokio kito darbo drausmės pažeidimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2010-06-28 atsakovas ieÅ¡kovui skyrė papeikimÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , t. y. už tai, kad ieÅ¡kovas darbo metu (2010-05-27 ir 2010-05-28), naudodamas darbdavio įrangÄ ir medžiagas, nesuderinęs su savo vadovu bei neturėdamas jo leidimo, siekdamas asmeninės naudos, savavaliÅ¡kai pagamino ir pasisavino keletÄ reklaminės paskirties gaminių (b.l. 11). 2010-05-28 pasiaiÅ¡kinime ieÅ¡kovas pripažino, kad nurodytu laikotarpiu naudojosi darbdavio įranga ir medžiagomis asmeninėms reikmėms lipdukų pjovimui (b.l. 52-53).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad tam turėjo atsakovo direktoriaus pavaduotojos L. R. žodinį leidimÄ , tačiau apklausiama kaip liudytoja pastaroji Å¡ias aplinkybes neigė (b.l. 121-122). Liudytojas V. S. paaiÅ¡kino, kad atsakovas savo medžiagomis darbuotojams asmeniniais tikslais leisdavo naudotis tuo atveju, jeigu Å¡ie užpildydavo užsakymÄ ir apmokėdavo medžiagų savikainÄ , tai patvirtino ir atsakovo atstovas (b.l. 122-123). Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų užpildęs atitinkamÄ užsakymÄ pasigaminti keletÄ reklaminės paskirties gaminių ir kad už Å¡iuos gaminius bÅ«tų atsiskaitęs su atsakovu.

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2010-11-26 atsakovas atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , nes nustatė, kad laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2010-07-08 ieÅ¡kovas, kartu su kitu atsakovo darbuotoju, nesuderinęs su savo vadovu bei neturėdamas jo leidimo, darbo metu naudojo darbdavio įrangÄ asmeniniais tikslais, t. y. ne kartÄ siuntėsi iÅ¡ interneto serialus, meninius filmus ir žaidimus (b.l. 12). Tai patvirtina byloje esantis 2010-11-05 aktas, 2010-11-08 ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimas bei ieÅ¡kovo teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai (b.l. 54-56, 121).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nurodytais veiksmais per vienerių metų laikotarpį ieÅ¡kovas du kartus pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 115.12. ir 116.7. punktus, taip pat DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Pagal Darbo tvarkos taisyklių 115.12. punktÄ darbo drausmės pažeidimu laikoma darbuotojo veikla, nesusijusi su jo pareigomis. Tuo tarpu pagal Å¡ių taisyklių 116.7. punktÄ Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikoma darbuotojo pasinaudojimas pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savivaliavimas ir biurokratizmas.

Pastarasis punktas pažodžiui atkartoja DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintÄ vienÄ iÅ¡ Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų. Tai, kad darbuotojas darbo metu turi užsiimti tik ta veikla, kuri yra susijusi su darbdavio jam pavestomis pareigomis, iÅ¡plaukia darbo santykių esmės (DK 93 straipsnis). Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai ir ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovas darbo metu be atsakovo sutikimo naudojosi pastarojo įrengimais ir medžiagomis asmeniniais tikslais, siekdamas naudos sau.

Šių aplinkybių ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepaneigė. Byloje yra pateiktos 2009-01-03 įsakymu patvirtintos atsakovo Darbo tvarkos taisyklės (b.l. 78-93), kuriose, be kita ko, yra apibrėžti darbo drausmės pažeidimai bei nustatyta drausminių nuobaudų skyrimo už šiuos pažeidimus tvarka. Vien tai, kad ieškovas nebuvo supažindintas su šiomis Darbo tvarkos taisyklėmis pasirašytinai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog šios taisyklės ieškovui nebuvo ar neturėjo būti žinomos ir kad ieškovas neprivalėjo jų laikytis.

Byloje esančiame 2009-01-03 įsakyme nurodyta, kad Darbo tvarkos taisyklės nuolatiniam darbuotojų supažindinimui iškabinamos darbovietės informacinėje lentoje. Kad tai buvo padaryta, teismo posėdžio metu patvirtino apklausiami liudytojai L. R. ir V. S. (b.l. 122). Kadangi darbuotojai turi būti aktyvūs bei domėtis savo teisėmis ir pareigomis, ieškovas turėjo susipažinti su jam privalomomis Darbo tvarkos taisyklėmis, nes šios taisyklės kiekvienam atsakovo darbuotojui, tame tarpe ir ieškovui, buvo prieinamos.

Net ir pripažinus, kad ieškovas, vis dėlto, nebuvo tinkamai supažindintas su nurodytomis taisyklėmis, ieškovui vis vien yra privalomos DK ir kituose teisės aktuose įtvirtintos darbuotojų teisės ir pareigos, kurios iš esmės sutampa su Darbo tvarkos taisyklėse nustatytomis. Tuo tarpu iš ieškovo teiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu (b.l. 121) matyti, kad ieškovui buvo aiškios atsakovo jam pavestos atlikti darbo pareigos, todėl ieškovo argumentai, kad jam skirta drausminė nuobauda turi būti panaikinta dėl pareiginių nuostatų nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti, nes pagal DK 232 straipsnį tokių nuostatų buvimas nėra neprivalomas.     Nors atsakovas raštu nepareikalavo ieškovo pasiaiškinti dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista DK 240 straipsnio 1 dalis.

Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad atitinkamų pasiaiÅ¡kinimų atsakovas ieÅ¡kovo pareikalavo žodžiu (b.l. 120-121), o byloje yra ieÅ¡kovo raÅ¡ytiniai pasiaiÅ¡kinimai dėl abiejų darbo drausmės pažeidimų (b.l. 52-53, 55-56). Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad ieÅ¡kovas, raÅ¡ydamas pasiaiÅ¡kinimus, nežinojo ar nesuprato, kokiu darbo drausmės pažeidimu yra kaltinamas. Å ia aplinkybe nesiremia ir jis pats. Kiti ieÅ¡kovo argumentai, kad antroji drausminė nuobauda buvo paskirta už pažeidimÄ , kuris buvo padarytas dar iki pirmosios drausminės nuobaudos paskyrimo, ar kad atsakovas antrÄ jÄ drausminę nuobaudÄ paskyrė praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas, vertintini kaip nepagrįsti, nes antrasis darbo drausmės pažeidimas, už kurį ieÅ¡kovas buvo atleistas 2010-11-26 buvo tęstinis, tęsėsi laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2010-07-08, o pirmoji drausminė nuobauda buvo paskirta 2010-06-28.

Nepaisant iÅ¡dėstyto, teisėjų kolegija sprendžia, kad už antrÄ jį darbo drausmės pažeidimÄ atsakovas nepagrįstai ieÅ¡kovui skyrė pačiÄ griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Pagal drausminių nuobaudų parinkimo taisykles (DK 238 straipsnis), skiriant drausminę nuobaudÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes, ankstesnį darbuotojo darbÄ . AnalogiÅ¡kos drausminės nuobaudos parinkimo taisyklės numatytos ir Darbo tvarkos taisyklių 117. punkte.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo parinkta drausminė nuobauda ieÅ¡kovui už antrÄ jį darbo drausmės pažeidimÄ buvo per griežta, todėl parinkta nesilaikant DK 238 straipsnyje numatytų aplinkybių viseto. IÅ¡ ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovas daugiau nei ketverius metus dirbo pas atsakovÄ maketuotoju, vėliau buvo paaukÅ¡tintas pareigose ir perkeltas į projektų vadovo pareigas, paties atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovas dirbo gerai (b.l. 121). Byloje nėra duomenų, kad, be aptartų drausminių nuobaudų, ieÅ¡kovui dar bÅ«tų paskirta kitų nuobaudų.

Remiantis ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais (b.l. 121-122), antrasis darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas tuo metu, kai ieÅ¡kovas buvo neužimtas darbo pareigų atlikimu ir turėjo laisvo laiko. Å ias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2011-10-31 ieÅ¡kovas buvo iÅ¡leistas neapmokamų atostogų (b.l. 145-147), o 2010-11-22, 2010-11-23, 2010-11-24 bei 2010-11-25 dienomis dėl darbo apimties sumažėjimo ieÅ¡kovui buvo nurodoma darbo metu bÅ«ti namuose ir laukti iÅ¡kvietimo į darbÄ , jeigu atsiras gamybinis bÅ«tinumas (b.l. 148-155).

Taigi ieÅ¡kovas darbo metu į darbinį kompiuterį internetu parsisiuntė serialų, meninių filmų ar žaidimų, t. y. padarė antrÄ jį darbo drausmės pažeidimÄ , turėdamas laisvo laiko ir taip jį iÅ¡naudodamas asmeninėms reikmėms, tačiau tai neįtakojo atsakovo ieÅ¡kovui pavestų pareigų atlikimo. Be to, kaip nurodė pats atsakovas (b.l. 121-122), ieÅ¡kovo padarytas antrasis darbo drausmės pažeidimas jam nesukėlė žalos, Å¡io pažeidimo padarinius galima lengvai paÅ¡alinti.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl Å¡io pažeidimo atsakovas galėjo netekti pasitikėjimo ieÅ¡kovu, jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo pareigas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju drausminės atsakomybės tikslus atitinka griežčiausios drausminės nuobaudos ieÅ¡kovui skyrimas ir kad Å¡i drausminė nuobauda adekvati padarytam antrajam darbo drausmės pažeidimui, todėl atsakovo 2010-11-26 įsakymas „Dėl projektų vadovo A.

B. atleidimo iš darbo“ (b.l.

12) naikintinas, o ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ pripažintinas neteisėtu (DK 242 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimus, sprendžia, kad pripažinus ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, jo grÄ Å¾inti į darbÄ nėra prasmės, nes faktiÅ¡kai atsakovas ieÅ¡kovui negali suteikti jokio darbo, be to, jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti (tarp Å¡alių kilusi konfliktinė situacija).

Pažymėtina, kad ir pats ieÅ¡kovas nepageidauja grįžti į darbÄ . Atsižvelgiant į tai, darbo sutartis tarp ginčo Å¡alių nutraukiama teismo sprendimu pagal DK 297 straipsnio 4 dalį. Nutraukiant darbo sutartį teismo sprendimu taip pat turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos priteisimo klausimas. Darbuotojui priteistinos iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nustatomos pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.

Pagal atsakovo pateiktas pažymas (b.l. 15-16) ieÅ¡kovo vidutinis darbo dienos atlyginimas sudaro 71,43 Lt. IÅ¡ Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-12-24 įsakymo Nr. A1-694 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2010 metais patvirtinimo“ 2.1.1. p. nuostatos matyti, kad darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 21,2 darbo dienos, vadinasi ieÅ¡kovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ buvo 1.514,32 Lt (71.43x21,2).

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo nepertraukiamÄ jį daugiau nei ketverių metų darbo staÅ¾Ä pas atsakovÄ , jam priteistina 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių / įmokų, iÅ¡ viso 4.542,96 Lt (DK 140 straipsnio 1 dalies 3 punktas).  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį priteisimas atlieka socialinę funkcijÄ , saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciÅ¡kai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų.

Kita vertus, kompensacijos dydis turėtų bÅ«ti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios Å¡alies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Ä®statyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lÅ«kestis“ gauti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigÄ sumokėti su darbo santykiais susietas iÅ¡mokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų bÅ«ti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo praradimus darbuotojui ir kartu bÅ«ti proporcinga suvaržymo priemone (sankcija) darbdaviui.

Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis bÅ«tų adekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų aspektas; Å¡ie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebÅ«tų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pažymėjęs, kad neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik iÅ¡vardytus teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2010-09-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2010-12-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010).

Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , kiekvienoje byloje, sprendžiant dėl darbuotojui priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dydžio, svarbu įvertinti, ar kuriai nors iÅ¡ Å¡alių toks dydis yra adekvatus ir ar neprieÅ¡tarauja teisingumo, proporcingumo bei sÄ Å¾iningumo principams.Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas mažinti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiamos kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį dydį.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo ieÅ¡kovo atleidimo iki Å¡io teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei 14 mėnesių, ieÅ¡kovui priklausytų didesnė nei 21.000 Lt kompensacija, tačiau visos Å¡ios kompensacijos priteisimas iÅ¡ atsakovo bÅ«tų neadekvatus jo padarytam pažeidimui bei prieÅ¡tarautų teisingumo, proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Kaip minėta, teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovas, vis dėlto, padarė atsakovo nurodytus darbo drausmės pažeidimus ir pagrįstai buvo traukiamas drausminėn atsakomybėn, nors Å¡ių pažeidimų viso bylos nagrinėjimo metu nepripažino.

Tuo tarpu atsakovas, nors ir laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, Å¡iÄ nuobaudÄ parinko neadekvačiÄ ieÅ¡kovo padarytam pažeidimui. Å iuo atveju svarbu tai, kad, kaip ne kartÄ yra deklaravęs pats ieÅ¡kovas, paskutinius darbo metus atsakovas jam negalėjo suteikti darbo sutartimi sulygto darbo ir tai buvo tikroji ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo priežastis (b.l. 1, 144). Vadinasi, darbo sutartis tarp ginčo Å¡alių vis vien jau anksčiau bÅ«tų buvusi nutraukta kitu pagrindu. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas yra nedidelė bendrovė, turinti tik keletÄ darbuotojų (b.l. 121), todėl nurodytos sankcijos taikymas visa apimtimi atsakovui ir jo darbuotojams gali sukelti sunkių padarinių.

Remiantis tuo, teisėjų kolegija mažina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiamos kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį dydį iki 4.542,96 Lt, t. y. priteisia ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo kompensacijÄ už tris priverstinės pravaikÅ¡tos mėnesius neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių / įmokų (1 514,32 Lt x 3 mėn.= 4.542,96 Lt).  IeÅ¡kovas taip pat buvo pareiÅ¡kęs reikalavimÄ priteisti jam 3.000 Lt neturtinę žalÄ . Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu, pripažinimu atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ar grÄ Å¾inimu į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008.). Atleidimas iš darbo visada ir kiekvienam sukelia neigiamų išgyvenimų, tačiau atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiškia, jog darbuotojui padaryta neturtinės žalos (žr. pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, t.y. į tai, kad nors darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta nepagrįstai, tačiau ieškovas pats iš dalies prisidėjo prie susidariusios konfliktinės situacijos, mano, kad teismo priteisiama turtinė kompensacija yra pakankama darbuotojo skriaudai dėl neteisėto atleidimo iš darbo kompensuoti, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Apibendrinus tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei turi bÅ«ti panaikintas (CPK 320 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieÅ¡kiniui iÅ¡nagrinėti, teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, priima naujÄ sprendimÄ , vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ proporcingai patenkintiems ieÅ¡kovo reikalavimams iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 272,58 Lt. bylinėjimosi ir 14,10 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.Vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e d ž i a: Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir byloje priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti A. B. ir UAB „VIA MOBILE“ darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu. Panaikinti UAB „VIA MOBILE“ 2010 m. lapkričio 26 d.

įsakymÄ â€žDėl projektų vadovo A. B. atleidimo iÅ¡ darbo“. Darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo 2012 m. vasario 2 d.Priteisti iÅ¡ UAB „VIA MOBILE“ A. B. 4.542 litų 96 ct. iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .Priteisti iÅ¡ UAB „VIA MOBILE“ A. B. 4.542 litų 96 ct. kompensacijÄ .A. B. reikalavimÄ dėl 3.000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti.Priteisti iÅ¡ UAB „VIA MOBILE“ 286 litus 68 ct. teismo iÅ¡laidų valstybei. Kolegijos pirmininkas                                                                                         Virginijus Kairevičius Teisėjai                                                                                                                     Dalia Kačinskienė Andrutė Kalinauskienė