e5bb39d5-3df2-4763-a452-103c74e2beef · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-112-298/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35133-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3;1.2.4.4.1; 2.1.4.4.1; 2.1.4.5.1; 2.1.4.10.1; 2.1.4.10.2.1;2.1.4.11.1;2.1.7.4.1;2.1.7.4.4; 2.1.10.1; 2.1.10.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.2; 2.3.4.6.1; 2.3.4.7.2; 2.3.4.9; 2.3.4.12; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 10 d.Vilnius          Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis,sekretoriaujant J.

Pladui, R. ČereÅ¡kaitei,dalyvaujant prokurorui J. Selilioniui,kaltinamajam M. Ch., jo gynėjui advokatui M. K., nepilnamečio nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymÄ E. J., jo įgaliotam atstovui advokatui E. K.,specialistui O. D.,liudytojams I. J., Ž. Z., J. J., V. K., M. J., O. J., B. B., E. Z., vertėjai G. TijÅ«nėlienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:        M. Ch. (M. Ch.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, neteistas,        kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį,                                       n u s t a t ė :M.

Ch. nesunkiai sutrikdė kitam žmogui sveikatÄ , o bÅ«tent jis:2016 m. liepos 10 d. apie 13.00 val., bÅ«damas I. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mediniu pagaliu sudavė vienÄ kartÄ nepilnamečiui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), į deÅ¡inio žandikaulio sritį, taip pat vienÄ kartÄ Ä¯ E. J. nosį, taip padarydamas nukentėjusiajam E. J. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir srityse aplink juos, deÅ¡inio žando poodinę kraujosruvÄ , kaktos kairės pusės, nosies, sprando odos nubrozdinimus, nosikaulių lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui,t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.Kaltinamasis M.

Ch. savo kaltės pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ nepripažino, neigė smurtavęs nukentėjusiojo E. J. atžvilgiu. Kaltinamasis teisme paaiÅ¡kino, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. gyvena kartu su I. J.. I. J. sÅ«nus E. J. turėjo problemų dėl antsvorio, todėl gyvendamas pastarosios namuose, padėjo vaikui mankÅ¡tintis, kad sumažėtų jo svoris. I. J. dukros nebuvo patenkintos jo ir I. J. santykiais. 2016 m. liepos 12 d., buvo savo kambaryje, žiÅ«rėjo futbolÄ , kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , išėjo iÅ¡ kambario ir pamatė, kad E. J. nosis ir žandikaulis buvo kruvini, kraujas nebėgo.

Liepė vaikui ant veido uždėti ledo. Paskui I. J. sakė, kad čia jis padarė, jis rusiÅ¡kai pasakė: ,,aÅ¡? AtsipraÅ¡au“. Tada jis nuėjo atgal į savo kambarį. E. J. motinai aiÅ¡kino, kad jis jį sužalojo, sakė, kad jis jam gimnastine lazda du kartus sudavė į veidÄ . Negali pasakyti, ar prie balkono durų buvo kokia nors lazda. Antra kartÄ išėjęs iÅ¡ savo kambario liepė I. J. kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Kai iÅ¡girdo, kad I. J. skambina policijai, jai pasakė, kad ji daro klaidÄ , kad jis nieko nepadarė.

Nežino, kaip E. J. susižalojo lauke. Mano, kad E. J. taip pasielgė, dėl to, kad I. J. jį iÅ¡varytų iÅ¡ namų. Nagrinėjamam įvykiui iÅ¡ vakaro E. J. vakare grįžo namo sužalotu veidu, t. y. jam ant skruosto buvo žaizda. Po 2016 m. liepos 12 d. įvykio I. J. liepė jam iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Kadangi neturėjo pinigų, ji leido jam savaitę pagyventi pas jÄ . I. J. dukros ir sesuo Ž. Z. jį apkalbinėja, jis su jomis nebendrauja. Niekada nebuvo konfliktų tarp jo ir I. J., E. J.. Niekada nesakė, kad E. J. vartoja heroinÄ .

Ä® LietuvÄ grįžo 2016 m. rugpjūčio mėnesį, o spalio 26-67 grįžo gyventi pas I. J.. 2016 m. rugsėjo 2 d. bendravo su I. J., prašė jam atiduoti jo daiktus. Po 2016 m. spalio 14 d. I. J. jo atsiprašė, pasakė, kad E. J. viskÄ iÅ¡sigalvojo. Jis E. J. atleido, jie susitaikė. I. J. giminės jį apkalba, jie jo nepažįsta, jis su jais nebendrauja (T 3, b. l. 9-12, 28-29).Liudytoja E. J. parodė, kad nukentėjusysis E. J. yra jos brolis, liudytoja I. J. jos motina. Gyvena atskirai nuo motinos ir brolio. 2013 m. mirė jos tėvas, o 2014 m. rugsėjo mėnesį mama pradėjo gyventi su M.

Ch.. Ji pasakė, kad jis nuomininkas, bet nuomos jis nemokėjo. M. Ch. auklėjo jos brolį, liepė jam bėgioti, treniravo jį. Nors motina aiÅ¡kino, kad M. Ch. nuomininkas, bet atrodė, kad jie sugyventiniai. 2016 m. liepos 12 d. apie 12-13 val. jai paskambino motina I. J., kuri spėjo pasakyti, kad pas juos bėda, paprašė atvažiuoti, tada iÅ¡ motinos telefonÄ atėmė kaltinamasis M. Ch., kuris pradėjo sakyti, kad jos brolis E. J. vartoja alkoholį, narkotikus, dalyvauja pedofilų orgijose, sakė, kad brolį reikia nuvežti, ten kur jis pasakys.

Po pusvalandžio jai vėl paskambino motina, kuri pasakė: „čia rimta, aÅ¡ priėmiau rimtÄ sprendimÄ â€œ, motina kalbėjo apie sprendimÄ iÅ¡varyti M. Ch. iÅ¡ namų. Ji paskambino vyrui, su kuriuo po darbo nuvažiavo pas motinÄ Ä¯ namus. Atvažiavus į motinus namus, pradėjo kalbėti su motina, tada brolis išėjo iÅ¡ kambario. Broliui po akimis buvo kraujosruvos, nubrozdinimas ant nosies, rankų. Kraujo ant nosie nebuvo, nubrozdinimas ant nosies buvo sugijęs, buvo Å¡aÅ¡as. Brolis nespėjo paaiÅ¡kinti, kas atsitiko, kai M.

Ch. pasakė, kad E nukrito nuo laiptų. Jiems atvažiavus pas motinÄ , namuose buvo motina, brolis ir M. Ch.. Prie jų motina M. Ch. pasakė, kad nori, jog jis iÅ¡sikraustytų iÅ¡ jos namų, taip pat motina M. Ch. pasakė: ,,tu peržengei visas ribas ir mes gi tarėmės, kad tu E neliesi“. M. Ch. pradėjo aiÅ¡kinti, kad jis neturi kur eiti, kad neturi pinigų. Ji liepė broliui ir motinai pasiimti savo daiktus, nes namuose nesaugu, ji juos veÅ¡is į savo namus. M. Ch. su motina nuėjo į kambarį dar kartÄ paÅ¡nekėti.

Ji girdėjo, kad motina M. Ch. sakė, kad jis peržengė visas ribas, čia jau per daug, kad jie tarėsi, kad jis daugiau nepalies E.. IÅ¡ visų minėtų aplinkybių suprato, kad M. Ch. nuskriaudė jos brolį. Motina bankomate nuėmė 150 eurų ir davė tuos pinigus M. C., jie sutarė, kad iki kitos dienos jis iÅ¡vyks. Jiems atvažiavus į jos namus, brolis jai papasakojo, kad tai ne pirmas kartas, kai M. Ch. jo atžvilgiu naudoja fizinį smurtÄ , neva dėl to, kad sužinojo, jog E narkomanas.

Brolis pasakojo, kad M. Ch. jį muÅ¡davo pagaliu, kuris buvo naudojamas paremti balkono duris. Motina jai pasakojo, kad tÄ dienÄ , kai 2016 m. liepos 12 d. tarp jos ir M. Ch. buvo konfliktas, kurio metu jis jÄ pastÅ«mė, ji iÅ¡sigando ir paskambino į policijÄ , bet ne tam, kad iÅ¡kviestų pareigÅ«nus, bet kad jį pagÄ sdintų ir kad jis jai nieko nepadarytų. TÄ dienÄ , kai buvo sumuÅ¡tas jos brolis, motina niekur nesikreipė. IÅ¡ motinos ir brolio pasakojimo suprato, kad M. Ch. brolį sumušė kelio dienos iki jiems atvažiuojant, t. y. ne liepos 12 d., o liepos 10 d.

Brolis pasakojo, kad M. Ch. pagaliu sudavė jam į nosį ir veidÄ . Motina patvirtino brolio žodžius, kad M. Ch. jį sumušė. Motina bandė teisinti M. Ch.. IÅ¡ motinos pasakojimo suprato, kad ji matė, kai M. Ch. sumušė brolį, ji jai pasakė : „E – tikras vyras, nes net neverkė, kai jį sumušė“. Brolis jai pasakojo, kad M. Ch. pradėjo jį muÅ¡ti maždaug nuo 2016 m. kovo mėnesio, kai grįžęs iÅ¡ kelionės jis buvo apsinuodijęs maistu ir M. Ch. pagalvojo, kad jis vartoja narkotikus ar alkoholį.

M. Ch. jam trenkė tiek, kad jis prisipažintų, kad vartoja narkotikus. Jis prisipažino vien dėl to, kad M. Ch. nustotų jį muÅ¡ti. Po Å¡ito „prisipažinimo“ M. Ch. jį mušė toliau, dėl to, kad paauklėtų dėl tariamo narkotikų vartojimo. 2016 m. liepos 12 d. vakare, motinai bÅ«nant pas jÄ , pastaroji telefonu M. Ch. pasakė, kad ji netiki, kad jos sÅ«nus narkomanas, kad jis iÅ¡sigalvojo viskÄ . MinėtÄ dienÄ brolis buvo iÅ¡sigandęs, tylus. Mano, kad brolis nemelavo, jog M.

Ch. jį sumušė, jo žodžius patvirtino ir motina. 2016 m. liepos 13 d. bijojo važiuoti į motinos namus, nes juose galėjo bÅ«ti M. Ch., dėl to prieÅ¡ važiuojant paskambino policijai, kad bÅ«tų saugiau. Policija pasakė, kad negali važiuoti, nes neaiÅ¡ku, ar M. Ch. yra namuose. Ä® motinos namus važiavo ji, jos vyras ir motina. Nuvykus į motinos namus, durys buvo užrakintos iÅ¡ vidaus, motina beldėsi, tačiau niekas neatidarė. Tada ji dar kartÄ paskambinau į policijÄ , kol ji kalbėjo su policijos budėtoju, M.

C. atidarė namų duris. Motina bandė su M. Ch. tartis gražiuoju, kad jis iÅ¡eitų iÅ¡ namų, tačiau pastarasis aiÅ¡kino, kad jam reikia pasidaryti vizÄ , nes jis nori iÅ¡važiuoti į RusijÄ . MotinÄ nuvežė pas seserį MargaritÄ , kad ji ten pernakvotų, o brolį pas senelę. Kai atvežė brolį senelei, motina pastarajai pasakė, kad jis su kažkuo susimušė mokykloje. Po to brolis, senelei papasakojo, kad jį sumušė M. Ch.. Teta Ž. Z. E. J. iÅ¡ senelės pasiėmė pas save, nes turėjo panaÅ¡aus amžiaus sÅ«nų, manė, kad broliui bus linksmiau.

Maždaug po savaitės M. Ch. iÅ¡važiavo iÅ¡ motinos namų. Tada brolis grįžo į motinos namus. Ž. Z. įkalbėjo mamÄ nuvežti brolį į ligoninę ir paimti abdukcijÄ . 2016 m. liepos 15 d. brolis, motina ir teta nuvažiavo į ligoninę. IÅ¡ motinos sužinojo, kad broliui lūžusi nosis. Po to nebuvo pas motinÄ ir brolį, nes reikėjo pasiruoÅ¡ti vestuvėms, kurios vyko 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Motina ir brolis dalyvavo jos vestuvėse, motina džiaugėsi, kad nėra M.

Ch.. Motina slėpė, kad M. Ch. grįžo pas jÄ gyventi. 2016 m. per Kalėdas sesuo nuvažiavusi pasveikinti brolio, motinos namuose pamatė M. Ch.. Vėliau iÅ¡ brolio sužinojo, kad M. Ch. nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio vėl gyvenas pas motinÄ . Po to motina pradėjo neigti, kad M. Ch. sumušė E. J., liepė jai ne eiti duoti parodymų dėl brolio sumuÅ¡imo. 2017 m. kovo 31 d. bendravo su broliu, jis teigė, kad jam sekasi gerai. Kita dienÄ pas jÄ Ä¯ namus atvažiavo motina ir brolis. Vizito metu motina bandė jÄ Ä¯kalbinėti, kad ji ne eitų į teismÄ , sakė, kad jokio smurto nebuvo, kad brolis viskÄ iÅ¡sigalvojo.

Brolis jai nesakė, kad melavo, duodamas pirminius parodymus, tai jai pasakė tik motina. Nuo 2017 m. balandžio 1 d. nebendrauja su motina, nes ji gina smurtautojÄ , kuris sužalojo jos brolį. Mano, kad brolis savo parodymus galėjo pakeisti dėl baimes, nes jis gyvena kartu su motina ir M. Ch., yra nuo jų priklausomas. Jie galėjo jį paveikti. Mano, kad brolis pats nesugalvotų raÅ¡yti teismui pareiÅ¡kimų, mano, kad raÅ¡tus teismui jam liepia raÅ¡yti motina ir M. Ch.. Dar iki nagrinėjamo įvykio, girdėjo, kad M.

Ch. įžeidinėjo jos brolį, matė, kad jį pastÅ«mė. Liepė motinai iÅ¡siaiÅ¡kinti su M. Ch., kad pastarasis neskriaustų jos brolio, motina liepė nesikiÅ¡ti. Gali bÅ«ti, kad brolis galėjo supykti dėl to, kad M. Ch. vertė jį sunkiai dirbti, sportuoti ir ribojo jo mitybÄ , tačiau netiki, kad jis galėjo iÅ¡galvoti, jog M. Ch. jį sumušė. M. Ch. jai pasirodė nemandagus, impulsyvus, netaktiÅ¡kas (T 2, b. l. 114-119).Liudytojas J. J. parodė, kad nuo 2016 m. rugpjūčio E. J. yra jo sutuoktinė.

Pažįsta žmonos motinÄ I. J. ir brolį E. J.. 2016 m. liepos 12 d. jam paskambino žmona ir pasakė, kad jos motina praÅ¡o atvažiuoti, nes kažkas atsitiko jos broliui. Apie 18 val. nuvažiavo pas žmonos motinÄ . Namuose buvo žmonos motina, brolis ir M. Ch.. Jiems nuėjus į virtuvę, I. J. pakvietė E. J.. Pastarojo veidas buvo sužalotas, t. y. po akimis buvo kraujosrÅ«vos, skersai nosies Å¡aÅ¡as, nosis iÅ¡tinusi. Jie pradėjo klausinėti, kas jam atsitiko, jis nieko nesakė tylėjo, bijojo.

Buvo labiau panaÅ¡u, kad jis sumuÅ¡tas nei kad pats susižalojo. E. J. veidas buvo iÅ¡tinęs, iÅ¡ iÅ¡orės truputį subraižytos rankos, po akim buvo kraujosruva, nosis sudaužyta, ant nosies matėsi žaizda. E. J. tylėjo, I. J. pasakė, kad nori, jog M. Ch. paliktų jos namus. M. Ch. pasakė, kad E. J. nukrito, kad jis yra narkomanas, kad reikia galvoti, kÄ su juo daryti. I. J. paaiÅ¡kino, kad ji su M. Ch. buvo susitarę, kad jis neprisilies prie jos sÅ«naus, bet M. Ch. sumušė jos vaikÄ ir dėl to ji paprašė jį palikti namus.

M. Ch. pasakė, kad sutinka palikti I. J. namus, tačiau jau vakaras ir jis neturi kur eiti. I. J. pažadėjo duoti pinigų M. Ch., kad jis išeitų iš namų. Pastarasis pažadėjo išeiti iš I. J. namų. Jis su žmona pasiūlė jos motinai ir broliui nakvoti jų namuose. I. J. bankomate nuėmė 150 eurų ir atidavė juose M. Ch., kuris pasakė, kad iki rytojaus išeis iš I. J. namų. E. J. pasakė, kad jam palengvėjo, kad M. Ch. išvažiuos iš jų namų. Jiems grįžus namo, jo žmona su motina, broliu ir šunimi išėjo pasivaikščioti.

Žmona jam vėliau pasakojo, kad brolis jai pasakojo, kad tai ne pirmas kartas, kai M. Ch. jį mušė, kad namuose koridoriuje stovi sulūžęs pagalys, kuriuo M. Ch. jį mušė. KitÄ dienÄ I. J. nuvažiavo namo, M. Ch. buvo ten. M. Ch. I. J. namuose gyveno dar apie savaitę. E. J. iÅ¡vežė pas senelę į kaimÄ , I. J. gyveno pas juos. Iki nagrinėjamo įvykio nebendravo su M. Ch., jiems atvažiavus pas žmonos motinÄ , pastarasis bÅ«davo savo kambaryje, gal tik porÄ kartų buvo kartu prie stalo.

E. J. apie M. Ch. jam nieko nepasakojo. Jo žmona buvo nepatenkinta, kad M. Ch. gyvena pas motinÄ ir brolį, kad jis grubiai bendrauja, vadina jos brolį storuliu. 2016 m. rudenį sužinojo, kad M. Ch. vėl gyvena pas žmonos motinÄ (T 2, b. l. 119-121).Liudytoja Ž. Z. parodė, kad I. J. yra jos įseserė, E. J., M. J. ir E. J. yra pastarosios vaikai. Su M. J. ir E. J. bendrauja, dažnai susiskambina. Pas I. J. nuvažiuoja keletÄ kartų per metus. 2014 m. rudenį, I. J. pristatė M. Ch. kaip jos nuomininkÄ . Ji suprato, kad pastarasis jos sugyventinis, o ne nuomininkas.

Kai atvažiuodavo pas I. J., M. Ch. arba nebÅ«davo, arba jis iÅ¡eidavo į savo kambarį. PirmÄ kartÄ M. C. pamatė 2016 m. liepos viduryje. 2016 m. liepos 12 d., jai skambino I. J., tačiau ji negalėjo kalbėti. I. J. jai parašė žinutę, kad ,,atsitiko didelė bėda, man reikia pagalbos, paskambink, kai galėsi“. Paskambinus I. J. pastaroji pasakė, kad jos sÅ«nus E. J. vartoja narkotikus, jai reikia jos pagalbos. Jai pradėjus klausinėti, kodėl ji taip kalba, M. Ch. paėmė I. J. telefonÄ ir pradėjo jai priekaiÅ¡tauti ir paaiÅ¡kino, kad nuo 2015 m. spalio mėnesio E. J. vartoja heroinÄ , kad kai pastarasis buvo paskutinėje kelionėje, ten bÅ«damas su orkestru gėrė alkoholį, vartojo narkotikus, dalyvavo seksualinėse orgijose, kur buvo seksualiai iÅ¡naudojamas aukÅ¡tas pareigas užimančių policijos pareigÅ«nų.

M. Ch. iÅ¡keikė jÄ necenzÅ«riniais žodžiais ir baigė pokalbį telefonu. Po pusvalandžio perskambino I. J.. Pastaroji pasakė, kad viskas gerai, kad jie viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kino, kad nereikia pagalbos. E. J. telefonu jai pasakė, kad jam viskas gerai. 2016 m. liepos 13 d., jai paskambino jos motina ir pasakė, kad pas jÄ atvažiavo E. J., I. J., E. J. ir jos vyras, jie paliko E. J. pas jÄ pasisvečiuoti. 2016 m. liepos 14 d. jai vėl paskambino motina, kuri pasakė, kad pakalbėjo su E. J., kuris liepos 13 d., kai su juo dar buvo motina, pasakė, kad jį sumušė nepažįstami žmones gatvėje, o liepos 14 d. pastarasis jai pasakė, kas jį sumušė motinos sugyventinis M.

Ch.. TÄ pačiÄ dienÄ jos motina dar paprašė E. J., kad jis per savo socialinio tinko ,,Facebook“ paskyrÄ atsiųstų savo nuotraukÄ , kur matosi, kaip jis Å¡iuo metu atrodo. MinėtÄ dienÄ nuvažiavo pas motinÄ , kadangi turėjo panaÅ¡aus amžiaus sÅ«nų, nusprendė E. J. pasiimti į savo namus. Ant E. J. veido, po akimis buvo matyti kraujosruvos, kurios buvo žalsvos spalvos, nubrozdinimas ant nosies, žaizda buvo neÅ¡viežia, Å¡aÅ¡as užsitraukęs, ant kÅ«no buvo kitų sužalojimų.

E. J. jai paaiÅ¡kino, kad sužalojimai ant delnų ir pirÅ¡tų atsirado dėl murinimo be pirÅ¡tinių. Taip pat papasakojo, kad dėl to, jog jis kreivai mÅ«rijo, M. Ch. kastuvu trenkė jam per alkÅ«nę ir parodė sužalojimÄ ant alkÅ«nės. 2016 m. liepos 14 d. paskambino I. J. ir pasiteiravo, kada ji kreipsis į policijÄ dėl sÅ«naus sužalojimo. I. J. nenorėjo kalbėtis. Nuvažiavus į I. J. namus, juose buvo M. Ch.. Jis išėjo iÅ¡ savo kambario, pasisveikino, I. J. jam pasiÅ«lė sriubos ar arbatos, jis pasiėmė ir išėjo atgal į savo kambarį.

Tada jos pradėjo kalbėtis, I. J. kalbėjo paÅ¡nibždomis, kaip suprato, kad sugyventinis nieko negirdėtų. Jai paklausus I. J., kada ketina kreiptis į policijÄ , pastaroji atsakė“ „tu čia nelįsk, aÅ¡ pati susitvarkysiu, nereikia jokios policijos. Tu nežinai, kokių jis turi draugų ir pažįstamų, aÅ¡ noriu ramiai gyventi“. Tada I. J. pasiÅ«lė kreiptis į teismo medicinos ekspertus ir po ilgų įkalbinėjimų I. J. sutiko, kad ji užregistruotų E. J. į susitikimÄ su teismo medicinos ekspertu.

I. J. paaiÅ¡kino, kad davė pinigų M. Ch., kad jis pasidarytų vizÄ ir iÅ¡važiuotų, jis pas jÄ pagyvens, kol bus padaryta viza. KitÄ dienÄ E. J. apžiÅ«rėjo teismo medicinos ekspertas. I. J. nesutiko kreiptis į policijÄ , taip pat uždraudė jai kreiptis į policijÄ . Kadangi teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje buvo pažymėta, kad E. J. galimai lūžusi nosis, žinodama, kad ligoninės personalas praneÅ¡ apie įvykį policijai, įkalbėjo I. J. nuvežti E. J. į ligoninę. Ligoninėje pasakė, kad E. J. reikės operacijos.

Leido E. J. važiuoti namo su I. J.. Iš E. J. pasakojimų suprato, kad tai buvo ne pirmas kartas, kai M. Ch. prieš jį smurtauja, smurtas prasidėjo nuo 2016 m. kovo mėnesio, M. Ch. jį mušdavo, tol, kol jis prisipažindavo, kad vartoja alkoholį. Mano, kad M. Ch. įtikino I. J., kad E. J. vartoja narkotikus. I. J. greičiausiai įkalbėjo E. J. pakeisti parodymus. Nuo naujų metų nebendravo su E. J., nuo vasario mėnesio jis nebeatsako į jos žinutes (T 2, b. l. 121-125).Liudytoja M. J. parodė, kad I.

J. yra jos motina, E. J. sesuo, o E. J. brolis. Apie du metus gyvena atskirai nuo motinos ir brolio. Iki 2016 m. liepos mėnesio santykiai Å¡eimoje buvo artimi. IÅ¡ motinos namų iÅ¡sikėlė po tėvo mirties, 2013 m. žiemÄ . Beveik kiekvienÄ savaitgalį atvažiuodavo pas motinÄ padėti nudirbti Å«kio darbus. Bendravimas su motina nutrÅ«ko 2017 m. liepos mėnesį. PrieÅ¡ tėvo mirties metines sužinojo, kad pas motinÄ gyvena nuomininkas, tai buvo M. Ch. IÅ¡ motinos elgesio suprato, kad tai ne nuomininkas, o jos sugyventinis.

IÅ¡ pradžių santykiai su M. Ch. buvo gana tolerantiÅ¡ki, pagristi pagarba kaip ir bet kuriam kitam žmogui. Po to pastebėjo netinkamÄ M. Ch. elgesį jos brolio atžvilgiu. M. Ch. užsiėmė brolio treniravimo, kad pastarasis numestų svorio, nes turėjo antsvorio. M. Ch. labai spaudė brolį mankÅ¡tintis. Bandė motinai sakyti, kad jai nepatinka M. Ch. elgesys su broliu, kad jis jį per daug spaudžia, tačiau motina liepė nesikiÅ¡ti į vaiko auklėjimÄ . M. Ch. pats nenorėjo su jais bendrauti.

Kai atvažiuodavo E. J. senelė O. J., jis užsirakindavo savo kambaryje ir neiÅ¡eidavo net pasisveikinti. Iki įvykio 2016 m. liepos mėnesį, kai buvo sužalotas brolis, niekas nesikiÅ¡o į motinos asmeninį gyvenimÄ . Brolis iki įvykio niekada nieko nepasakojo apie M. Ch.. Jai ir broliui 2016 m., bÅ«nant Italijoje, brolis jai pasakė, kad nenori namo, tačiau priežasčių neįvardino. Po minėtos kelionės į ItalijÄ , motina jai aiÅ¡kino, kad kelionės metu brolis vartojo alkoholį, tačiau visos kelionės metu brolis buvo Å¡alia jos, alkoholio nevartojo.

Motina jai pasakė, kad brolis turi daug problemų. Mano, kad M. Ch. motinai tokių dalykų prikalbėjo. Brolis jai pasakojo, kad M. Ch. vertė jį prisipažinti, kad jis vartoja alkoholį, kad pastarasis jo nebemuštų. 2016 m. liepos 14 d. jai paskambino mama ir paprašė pagalbos, sakė, kad reikia M. Ch. iš namų išvaryti, nes jis peržengė visas ribas ir kad jie taip nesitarė, kad jis per daug sau leido. Tada paskambino seseriai E ir sužinojo, kad M. Ch. sumušė jos brolį. Ž. Z. pasiėmė brolį pas save, kad jam būtų smagiau nei pas senelę kaime.

Pastaroji internetu jai atsiuntė brolio nuotraukÄ ir pasakė, kad jį sumušė M. Ch.. Nuotraukoje E. J. veidas buvo pamėlęs. Brolį pamatė tik 2016 m. liepos 17 d., kai teta iÅ¡leido jį į kinÄ . Tada ant brolio veido matė kraujosruvas, paakiai buvo mėlynės, nosis iÅ¡tinusi. Brolis jai paaiÅ¡kino, kad nuo 2016 m. kovo- balandžio mėnesio, po kelionės į LenkijÄ , M. Ch. prieÅ¡ jį smurtavo. Nieko niekam nesakė, nes bijojo dėl Å¡eimos narių sveikatos. E. J. papasakojo, kad 2016 m. liepos 10 ar 11 dienÄ M.

Ch. smogė jam į veidÄ , pataikė į nosį. M. Ch. jį muÅ¡davo, nes galvojo, kad jis alkoholikas ir narkomanas. Brolis minėjo, kad mama bandė jį apginti. Suprato, kad motina norėjo M. Ch. iÅ¡varyti iÅ¡ namų, nes jis sumušė brolį. E. J. nelinkęs meluoti. Pirminius brolio parodymus laiko tikrus, vėlesniems parodymams įtakÄ padarė M. Ch. ir motina. 2016 m. lapkričio 6 d. pasikvietė visÄ Å¡eimÄ Å¡vęsti brolio gimtadienio, buvo E močiutė, teta. Po gimtadienio motina bandė jÄ Ä¯tikinti, kad brolis viskÄ iÅ¡sigalvojo, kad M.

Ch. jo nemušė. IÅ¡ motinos kaimynų sužinojo, kad M. Ch. vėl gyvena pas motinÄ . Motina ir brolis tai neigė. 2016 m. gruodžio 26 d. nuvažiavo pas motinÄ , kad perduotų broliui Kalėdų dovanÄ , ir jos namuose pamatė M. Ch.. IÅ¡ karto po įvykio 2016 m. liepos mėnesį, motina jai sakė, kad matė kaip M. Ch. sudavė broliui į veidÄ , pataikė į nosį. M. Ch. norėjo dar kartÄ suduoti E. J., tačiau I. J. apgynė sÅ«nų. Po to motina pradėjo ginti M. Ch.. Motinos pozicija vis keitėsi: iÅ¡ pradžių ji teigė, kad M.

Ch. E. J. trenkė netyčia, po to kitaip gynė pastarÄ jį, galiausiai teigė, kad brolis yra melagis, susižalojo pats, nes norėjo atsikratyti M. Ch. (T 2, b. l. 180-185).Liudytoja O. J. parodė, kad I. J. ir Ž. Z. yra jos dukros. E, M ir E jos anÅ«kai. Santykiai Å¡eimoje buvo geri, kol pas I. J. neatsirado nuomininkas M. Ch.. Jai nuvažiavus į svečius pas I. J., nė karto nematė M. Ch.. 2016 m. liepos 13 dienos vakare pas jÄ atvažiavo anÅ«kė E. J. su vyru, I. J. ir E. J.. E. J. buvo su akiniais nuo saulės. Vakare E. J. nusiėmus akinius, pamatė, kad vaiko nosis kruvina, po akimi kraujosruvos, akys sulipę, matėsi, kad gali bÅ«ti sulaužyta nosis, nes atrodė kreiva ir iÅ¡tinusi.

I. J. jai aiÅ¡kino, kad E. J. gatvėje sumušė du nepažįstami berniukai. E. J. liko pas jÄ , visi kiti iÅ¡važiavo. E. J. nenorėjo kalbėti apie tai, kas jį sumušė. KitÄ dienÄ E. J. jai pasakė, kad M. Ch. su lazda, kuriÄ naudojo paremti balkono durims, jam trenkė ir jį sužalojo. E. J. pakilo temperatÅ«ra, pablogėjo akių bÅ«klė, dėl to paprašė, kad jis padarytų savo nuotraukÄ ir internetu nusiųstų jos dukrai Ž. Z., kad ji jį užraÅ¡ytų pas gydytojÄ . Ž.

Z. atvažiavo ir pasiėmė E. J.. Ž. Z. įkalbėjo I. J. nuvežti E. J. pas gydytojÄ , tačiau pastaroji atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ policijai. E. J. jai sakė: ,,man baigsis juodos dienos, nes mama pasakė, kad M. Ch. iÅ¡važiuos į RusijÄ , nes mama jam davė pinigų, kad vizÄ padarytų“. I. J. jai pripažino, kad M. Ch. kaltas dėl E. J. sužalojimų, kad jis iÅ¡važiuos iÅ¡ jos namų. E. J. nelinkęs meluoti. Mano, kad jis galėjo meluoti dėl M. Ch. spaudimo. Å iuo metu jos santykiai su I.

J. blogi, pastaroji visus kaltina, kad jie blogi, kad nusistatę prieÅ¡ M. Ch. (T 2, b. l. 186-188).Liudytoja I. J. parodė, kad E. J. yra jos sÅ«nus. Gyvena (duomenys neskelbtini) su sÅ«numi E. J. ir sugyventiniu M. Ch.. Nuo 2014 m. rugsėjo pabaigos M. Ch. pas jÄ gyveno kaip nuomininkas atskirame kambaryje. Viskas buvo gerai, visi gyveno draugiÅ¡kai. 2014 m. sÅ«nus turėjo problemų dėl antsvorio, dėl to jam ieÅ¡kojo gimnastikos pratimų, nes nepakako to, kÄ jam poliklinikoje paskyrė. M. C. kaip vyras galėjo jam parodyti reikiamus pratimus.

E. J. neprieÅ¡taravo dėl to, kad M. Ch. buvo nuomininkas, o po to tapo jai artimu žmogumi. 2016 m. gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje M. Ch. jos sÅ«nui pasakė, kad ji jam patinka ir jis nori pas juos gyventi. Mano, kad E. J. tai nepatiko, tačiau jis uždaro bÅ«do, nieko nesakė. Dukroms M. Ch. nepatiko. Iki 2016 m. liepos mėnesio E. J. niekada nesiskundė dėl M. Ch. elgesio, jokių sužalojimų ant sÅ«naus kÅ«no nematė. E. J. lankė baseinÄ ir kiti asmenys tikrai bÅ«tų pamatę sužalojimus.

Tiek pareiÅ¡kime, tiek duodama pirminius prodymus suklydo nurodydama, kad įvykis įvyko 2016 m. liepos 10 d., iÅ¡ tiesų įvykis buvo 2016 m. liepos 12 d., nes tÄ dienÄ skambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ . 2016 m. liepos 12 d., džiaudama skalbinius balkone, iÅ¡girdo, kad kažkas įėjo į namus. SÅ«nus nuėjo į voniÄ , kur nusiprausė veidÄ . SÅ«nus buvo sužalotas. Jai atrodė, kad kažkas užpuolė sÅ«nų. Ant sÅ«naus veido buvo kraujas. SÅ«nus jai paaiÅ¡kino, kad M. Ch. jį sumušė.

M. Ch. tuo metu buvo savo kambaryje. Kai ji su sÅ«numi atėjo į virtuvę, M. Ch. išėjo iÅ¡ savo kambario. M. Ch. pasakė, kad nemušė jos sÅ«naus. Ji paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu 112 ir paprašė policijos pagalbos, nes jos sÅ«nus sužalotas. Skambučio metu tarp jos ir M. Ch. kilo konfliktas. M. Ch. nekaltino jos sÅ«naus, kad jis vartoja alkoholį, narkotikus, bÅ«na pedofilų kompanijose. MinėtÄ dienÄ jai parašė jos motina, kad ji iÅ¡leistų E. J. pas jÄ Ä¯ svečius, dėl to paprašė dukros, kad atvažiuotų, nes reikia E. J. nuvežti pas senelę.

Pokalbio metu su dukra minėjo, kad E. J. kažkas atsitiko. Nebijojo sÅ«naus palikti su M. Ch., tačiau buvo kilęs konfliktas ir jai reikėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl taip atsitiko. Po darbo pas jÄ atvažiavo dukra E su vyru, buvo nuspręsta E. J. vežti pas senelę. Liepė M. Ch. važiuotų pas savo mamÄ Ä¯ RusijÄ . M. Ch. pažadėjo iÅ¡važiuoti tada, kai pasidarys vizÄ . Jis tuo metu niekur nedirbo, neturėjo pinigų vizai, todėl paskolino jam apie 200 eurų. VienÄ naktį su sÅ«numi nakvojo pas dukrÄ E, po to vaikÄ nuvežė pas senelę.

Nei ji, nei sÅ«nus su jos dukra E nekalbėjo apie tai kaip atsirado E. J. sužalojimai. KitÄ dienÄ nuvežė sÅ«nų pas senelę ir jį ten paliko, pati dar vienÄ naktį nakvojo pas dukrÄ E. DienÄ buvo grįžusi namo, M. Ch. ne iÅ¡ karto atidarė namų duris. Po to dar vienÄ ar dvi naktis nakvojo pas dukrÄ MargaritÄ . Nei su sÅ«numi, nei su M. Ch. nekalbėjo apie įvykį. 2016 m. rugsėjo mėnesį E. J. jai prisipažino, kad jis pats susižalojo, kad M. Ch. jo nemušė. Jis sakė, kad vienÄ kartÄ paslydo prie namų esančio nesutvarkyto Å«kinio pastato, prie pat garažo.

Ten nelygu ir po lietaus bÅ«na labai slidu. SÅ«nus aukÅ¡tesnis ir užsikabino už rÄ sto, kuris ten kyÅ¡o. Nusprendė apie tai papasakoti tyrėjai Ž. T.. Nuvykus pas tyrėja, pastaroji liepė laukti kvietimo, nes jai reikia pasiruoÅ¡ti apklausai. Dėl netinkamo tyrėjos Ž. T. elgesio sutiko, kad bÅ«tų pakeistas tyrėjas. Tyrėjas V. K. 2016 m. spalio 14 d. juos iÅ¡kvietė apklausai. Tyrėjas jos neįleido į kabinetÄ , liepė laukti koridoriuje, po to prisistatė Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas E. Z..

Tyrėjas sakė, kad jai negalima apklausoje dalyvauti. Išėjęs iÅ¡ tyrėjo kabineto, E. J. pasakė, kad jam grasino dėl atsakomybės už sÄ moningÄ melavimÄ . M. Ch. 2016 m. liepos 22 d. iÅ¡važiavo, grįžo 2016 m. spalio mėnesio pabaigoje. Po įvykio sutiko sÅ«nų nuvežti pas teismo medicinos ekspertÄ ir į ligoninę. Jos santykiai su giminaičiais blogi, gerai sutaria tik su motina ir tetomis. Motina buvo nepatenkinta, kad ji gyvena su M. Ch.. Policijoje jai padiktavo pareiÅ¡kimÄ . Skundus įvairioms institucijoms sÅ«nus rašė pats, niekas jam nepadėjo. Dar iki 2016 m. liepos 12 d.

įvykio, E. J. buvo susižeidęs, ant jo veido buvo mėlynės. Tai buvo arba 2016 m. liepos 9 arba 11 d. (T 2, b. l. 126-132). Liudytoja B. B. parodė, kad 2016 m. liepos mėnesį dirbo Vilniaus rajono PK Nemenčinės policijos nuovadoje nepilnamečių reikalų specialiste, apklausė nepilnametį nukentėjusįjį E. J.. Apklausoje dalyvavo jo motina I. J.. Buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ ligoninės apie nepilnamečiui sulaužytÄ nosį. E. J. papasakojo, kad kartu su jais gyveno motinos bendradarbis M.

Ch., kuris nemokėjo jiems už buto nuomÄ , bet mainais už tai vedė jam sporto pratybas, buvo jo treneriu. E. J. sakė, kad bijo M. Ch.. TÄ dienÄ , kai M. Ch. sulaužė jam nosį, jie namuose buvo vieni, motinos namuose nebuvo. E. J. parodė, kad jam kažkÄ padarius blogai, M. Ch. trenkė pagaliu jam į veidÄ , žandikaulį, kitų aplinkybių nurodyti negalėjo. E. J. apklausos metu motina į jo parodymus nesikiÅ¡o, nieko nesakė, visos apklausos metu buvo kartu. Kad M. Ch. iÅ¡vyktų iÅ¡ jos namų pareikalavo pati vaiko motina dėl to, kad buvo sumuÅ¡tas jos vaikas.

Kiek suprato I. J. taip pat bijojo M. Ch. (T 2, b. l. 156-157).Liudytojas E. Z. parodė, kad dirba Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoju. 2016 m. spalio 14 d. kaip Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas dalyvavo nepilnamečio nukentėjusiojo E. J. apklausoje pas tyrėjÄ V. K.. Ä® apklausÄ nepilnametis atvyko kartu su motina, kuri irgi norėjo dalyvauti apklausoje, bet tyrėjas priėmė sprendimÄ neleisti jai dalyvauti apklausoje. Tyrėjas neleido jo motinai dalyvauti, nes turėjo įtarimų, kad prie mamos berniukas bijos pasakyti tiesÄ , galės keisti parodymus.

E. J. prieÅ¡ apklausÄ jo paklausė, ar M. Ch. gresia laisvės atėmimo bausmė, paaiÅ¡kino, kad bijo grįžti į namus, jeigu M. Ch. gresia laisvės atėmimo bausmė. Vaikas davė parodymus, po to ant manekeno parodė kaip jį mušė, parodė kiek smÅ«gių ir į kurias vietas jam sudavė. Vaikas pasakojo, kad jį su pagaliu mušė motinos draugas, kuris pas juos nuomojasi kambarį. Vaikui nebuvo daromas spaudimas, jis tik buvo įspėtas dėl atsakomybės. E. J. įėjęs į kabinetÄ su mama, pareiÅ¡kė, kad jis nori pakeisti savo parodymus.

Vaikas paaiÅ¡kino, kad parodymus nori pakeisti dėl to, kad M. Ch. gresia laisvės atėmimo bausmė. PaaiÅ¡kinus, kad M. Ch. negresia laisvės atėmimo bausmė, vaikas pasakė, kad parodymų nekeis. PrieÅ¡ apklausÄ turėjo pokalbį su E. J., kurio metu jam paaiÅ¡kino apie Vaiko minimalios ir vidutinės priežiÅ«ros įstatymÄ , iÅ¡aiÅ¡kino vaikui jo teises ir pareigas. Neturėjo jokio suinteresuotumo paveikti vaikÄ , kad jis nekeistų savo parodymų. Po apklausos E. J. pasakė, kad M. Ch. nebijo, kad jie susitaikė, kad jų santykiai normalÅ«s, nori, kad greičiau baigtųsi bylos nagrinėjimas.

Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas nepilnamečių apklausoje dalyvauja, kad užtikrintų, jog nebÅ«tų daromas spaudimas iÅ¡ tyrėjo, kad nebÅ«tų duodama tokių parodymų, kokius nori iÅ¡girsti tyrėjas, kad vaikas jaustųsi saugus, jam padėti, informuoti apie jo teises ir pareigas (T 2, b. l. 157-159).Liudytojas V. K. parodė, kad 2016 m. rudenį dirbo Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK vyresniuoju tyrėju. Atliko nepilnamečio nukentėjusiojo E. J. apklausÄ , parodymų patikrinimÄ vietoje, liudytojų apklausas ir kitus baigiamuosius procesinius veiksmus.

Siekiant užtvirtinti nukentėjusiojo E. J. parodymus, kad bÅ«tų užbaigtas ikiteisminis tyrimas, papildomai apklausė nukentėjusįjį. Ä® 2016 m. spalio 14 d. apklausÄ buvo kviečiamas nepilnametis nukentėjusysis, Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas, buvo daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as. Ä® apklausÄ nepilnametį nukentėjusįjį atlydėjo jo motina. Apklausoje dalyvavo jis kaip apklausÄ vykdantis pareigÅ«nas, nepilnametis nukentėjusysis E. J. ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas E. Z..

Matė, kad į apklausÄ kartu su E. J. atvyko jo motina ir M. Ch., todėl, siekiant nustatyti objektyviÄ tiesÄ , priėmė sprendimÄ neleisti vaiko motinai dalyvauti apklausoje. Turėjo nepatvirtintos informacijos, kad vaiko motina įtikinėja vaikÄ pakeisti parodymus, žinojo, kad įtariamasis yra nukentėjusiojo motinos draugas, kad jie gyvena visi kartu. Remdamasis minėta informacija padarė prielaidÄ , kad motina gali bandyti paveikti vaikÄ , dėl to buvo priimtas minėtas sprendimas. ApklausÄ pradėjo nuo nukentėjusiojo asmenybės patikrinimo, po ko iÅ¡aiÅ¡kino jam teises ir pareigas, informavo, kad apklausa yra filmuojama, daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as, kas dalyvauja apklausoje ir paprašė, kad nukentėjusysis laisva forma papasakotų, kas jam yra žinoma.

PrieÅ¡ apklausÄ vyko Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovo E. Z. pokalbis su E. J., kurio metu jis prisistatė, pasakė, kad jis gins jo interesus ir paprašė, kad duotų teisingus parodymus. Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas vaikui spaudimo nedarė. PrieÅ¡ apklausÄ nežinojo, kad nukentėjusysis ketina pakeisti pirminius parodymus. Nebuvo daromas spaudimas nukentėjusiajam, kad jis nekeistų pirminių parodymų. Nukentėjusiojo apklausos protokolas buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ pastarojo žodžių, jis pasirašė po protokolu, kad viskas suraÅ¡yta teisingai.

Po apklausos buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, nukentėjusysis nurodė, kur, kaip ir kada jam buvo padaryti sužalojimai. Taip pat dalyvavo atliekant nukentėjusiojo parodymų patikrinimÄ Ä¯vykio vietoje, kai jis davė kitus parodymus. Remdamasis darbine patirtimi, daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis pakeitė pirminius parodymus dėl to, kad įtariamasis darė jam spaudimÄ . Kiti E. J. Å¡eimos nariai: jo senelė O. J., sesuo M. J., teta Ž. Z. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti, nes po įtariamojo apklausos prasidėjo nukentėjusiojo skundai, praÅ¡ymai ir dėl ko buvo organizuota jo apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu tikėjosi, kad bylÄ bus galima užbaigti nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius, nes nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus, juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat teismo medicinos specialistas davė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis negalėjo susižaloti pats. M. Ch. per apklausÄ pasakė, kad E. J. yra narkomanas (T 2, b. l. 159-161).Specialistas O. D. teisme palaikė savo specialisto iÅ¡vadÄ (T 1, b. l. 56-57) ir paaiÅ¡kino, kad 2016 m. liepos 15 d. atliko nukentėjusiojo apžiÅ«rÄ , joje dalyvavo nukentėjusysis ir jo motina I.

J.. ApžiÅ«ros metu, jam buvo paaiÅ¡kintos įvykio aplinkybės, t. y., kad 2016 m. liepos 10 d. apie 13 val. namuose pažįstamas asmuo, kurio vardÄ atsisakė nurodyti, du kartus nuskeltu pagaliu trenkė į veidÄ ir du kartus į sprandÄ . Nebuvo praradęs sÄ monės, įvykio metu sėdėjo. Nukentėjusysis apžiÅ«ros metu skundėsi kairės akies skausmu, aÅ¡arojimu, bendru sumuÅ¡tų vietų skausmu. Patarė nukentėjusiajam dėl sužalojimų kreiptis į ligoninę. 2016 m. rugpjūčio 29 d. iÅ¡ tyrėjos Ž.

T. gavo užduotį. Gavęs papildomus medicininius dokumentus, turėdamas savo ankstesnės apžiÅ«ros duomenis pakeitė iÅ¡vadÄ iÅ¡ nežymaus sveikatos sutrikdymo į nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes nosies kaulo lūžis gyja ilgiau nei 10 dienų. Atlikdamas tyrimÄ nustatė, kad labiau tikėtina, jog įvykis buvo 2016 m. liepos 10, nes gyjant sužalojimai keičia iÅ¡vaizdÄ . 2016 m. liepos 12 d. padaryti sužalojimai pagal teismo medicinos teorijÄ iÅ¡oriÅ¡kai turėtų atrodyti kitaip, todėl žymiai didesnė tikimybė, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti 2016 m. liepos 10 d.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, medinis pagalys atitinka Å¡itÄ apibÅ«dinimÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Atsižvelgiant į tai, kad apžiÅ«ros metu sužalojimai buvo pagiję, nustatytas sužalojimų padarymo laiko intervalas – 4-7 dienos iki apžiÅ«ros. Taip pat darytina prielaida, kad tarp skirtingose vietose padarytų sužalojimų galėjo bÅ«ti net iki 2 dienų laiko intervalas. Nukentėjusiojo sužalojimai nepatvirtina jo vėlesnių parodymų, kad jis susižalojo grÅ«damas į lentÄ .

GriÅ«damas žmogus gali užsigauti tik vienÄ kÅ«no pusę, o nustatyti sužalojimai yra padaryti 3 skirtingose plokÅ¡tumose, kurių dvi yra prieÅ¡prieÅ¡ais viena kitai. Kadangi griuvimas yra dinaminis veiksmas, juo padaryti sužalojimai turėtų bÅ«ti dinaminio pobÅ«džio. Jei vaikas bÅ«tu susižalojęs, griÅ«damas ant lentos, tai veido sužalojimai pasireikÅ¡tų plataus atsikiÅ¡usių veido dalių nubrozdinimais su pavieniais gilesniais įbrėžimais, vienokios ar kitokios krypties. Å iuo atveju buvo sužalota tarpuakyje ir Å¡iek tiek virÅ¡ jo, buvo nubrozdinimai, bet linijiniai, deÅ¡inio žando srityje kraujosruva, t. y. vienmomenčiu griuvimu ant tokių pavirÅ¡ių kaip nurodė nukentėjusysis, jam nustatytų sužalojimų padaryti neįmanoma.

GriÅ«nant ant statybinių Å¡iukÅ¡lių krÅ«vos bÅ«tų platÅ«s veido nubrozdinimai, veido atsikiÅ¡usių dalių nubrozdinimai, sužalojimai ant veido bÅ«tų visai kito pobÅ«džio ir jų bÅ«tų daug daugiau. Labai mažai tikėtina, kad vienÄ kartÄ nugriuvęs nukentėjusysis galėtų susižaloti tris skirtingus kÅ«no pavirÅ¡ius, tai beveik neįmanoma. Pirminiai nukentėjusiojo parodymai, kad kažkas jam su pagaliu (kietu buku daiktu) sudavė į skirtingas kÅ«no vietas, neilgai trukus vienÄ smÅ«gį po kito, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, mažiausiai, nes pakartotiniai smÅ«giai į tÄ pačiÄ vietÄ nesifiksuoja, jo vertinimu yra arčiausiai tiesos iÅ¡ visų nukentėjusiojo duotų parodymų.

Iki dviejų parų laiko intervalas yra maksimali riba sužalojimų nukentėjusiajam padarymo skirtingose kÅ«no plokÅ¡tumose, nes jeigu jam sužalojimai skirtingose kÅ«no plokÅ¡tumose bÅ«tų padaryti per ilgesnį nei 2 paros laiko intervalÄ , jie skirtųsi tarpusavyje pagal spalvÄ , jų gijimo laipsniai, stadijos labiau skirtųsi. Visi trys nukentėjusiajam nustatyti trauminiai poveikiai kategoriÅ¡kai negalėjo bÅ«ti tarpusavyje iÅ¡tempti per savaitės laikotarpį, bÅ«tent kaip jis parodė, kad jis padarė vienÄ sužalojimÄ , po dviejų dienų kitÄ , po dar dviejų trečiÄ .

Kaktoje ir nosyje buvo nustatytas vienas trauminis poveikis, kraujosruvos po akimis yra nosies lūžio pasekmės. Gavus visus papildomus medicininius dokumentus buvo atliktas trauminių poveikių skaičiavimas. Buvo vertinama, kad mažiausiai vienas trauminis poveikis buvo padarytas į kaktos ir nosies sritį, kitas į sprandÄ , o trečias į skruostÄ (T 2, b. l. 188-190).Nepilnametis nukentėjusysis E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su motina I. J.. Nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio pabaigos jų namuose apsigyveno mamos bendradarbis M.

Ch.. Å is ieÅ¡kojo kambario nuomai. Mama sužinojo, kad M. Ch. dirba treneriu, susitarė su Å¡iuo, kad jį treniruos, nes jis tuo metu turėjo problemų dėl antsvorio. M. Ch. padėjo jam atlikti fizinius pratimus, kurie padėtų numesti svorio. Treniruočių metu, jei jis kažkÄ blogai padarydavo, Å¡is šaukdavo ant jo, tačiau fizinio smurto nenaudojo. 2016 m. liepos 10 d. apie 13.00 val. namo virtuvėje jis su M. Ch. kalbėjosi apie sportÄ . M. Ch. jį auklėjo sakydamas, kad jis nesistengia sportuoti, kad Å¡is ir mama stengiasi dėl jo, o jis to nevertina.

M. Ch. pokalbio metu šaukė ant jo. Po to M. Ch. paėmė pagalį, kurį jie naudojo balkono durims prilaikyti, nes norėjo atidaryti balkonÄ ir vaikščiojo kalbėdamas su tuo pagaliu. Jis paprieÅ¡taravo M. Ch., sakydamas, kad stengiasi ir viskÄ gerai atlieka. Tada Å¡is supyko ir deÅ¡ine ranka pagaliu du kartus sudavė jam, pirmÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inį žandikaulį, o antrÄ kartÄ Ä¯ nosies sritį tarp akių. Pajuto stiprų fizinį skausmÄ , iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas. Kadangi jam skaudėjo akį ir nosį, todėl 2016 m. liepos 15 d. jis kartu su mama kreipėsi į gydytojÄ , kuris nukreipė į SantariÅ¡kių ligoninę.

Jam buvo nustatytas nosikaulio lūžis, nosies ir galvos sumuÅ¡imai. Jam planuoja daryti nosies operacijÄ . Jis bijo M. Ch.. 2016 m. spalio 14 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad M. Ch. susipažino su jo mama darbe, taksi firmoje. M. Ch. iÅ¡ pradžių gyveno jų namuose atskirame kambaryje kaip mamos draugas, bendro gyvenimo Å¡ie nevedė. M. Ch. gyveno pas juos, nes padėjo jam sportuoti, Å¡io pagalba jis numetė virÅ¡svorio. Jų santykiai buvo kaip mokinio ir trenerio. Pirmos apklausos metu jis sakė tiesÄ , kad jį sužalojo M.

Ch.. Å is virtuvėje vienÄ kartÄ mediniu pagaliu sudavė jam į žandikaulį bei vienÄ kartÄ Ä¯ nosį. Pagalį po įvykio jie iÅ¡metė arba sukÅ«reno. M. Ch. jį apkalbėjo, nurodydamas, kad jis vartoja narkotikus. Jis nėra priklausomas nuo narkotikų, jų nevartoja. Galėtų ant manekeno parodyti, į kokias kÅ«no vietas M. Ch. jam sudavė. Jeigu M. Ch. jo atsipraÅ¡ytų, jis Å¡iam atleistų (T 1, b. l. 51, 65-66).IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2016-10-14 nukentėjusysis E. J. parodė kaip ir į kokias veido sritis M.

Ch. sudavė jam smūgius (T 1, b. l. 68-70).Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. lapkričio 29 d. atliktos apklausos metu nepilnametis nukentėjusysis E. J. parodė, kad jis gyvena su mama. Pažįsta M. Ch., jis motinos draugas, jis gyveno kartu su jais. Po to kokį mėnesį su jais negyveno, o dabar vėl grįžo ir kartu gyvena. Su M. Ch sutaria gerai, jie mažai laiko praleidžia kartu, kartais jis padeda jam prie kompiuterio. Jam nepatiko, kad M. Ch. gyvena su jais, dėl to jis apkalbėjo M. Ch., sakydamas, kad pastarasis du kartus sudavė jam pagaliu.

IÅ¡ tikrųjų jis susižalojo lauke. Eidamas iÅ¡ lauko tualeto, užkliuvo už kažko ir nugriuvęs susižeidė nosikaulį, dėl to jam pradėjo bėgti kraujas iÅ¡ nosies. Po to nubėgo namo. Pasinaudojęs proga pasakė, kad M. Ch. jį sumušė, nes nenorėjo, kad jis pas juos gyventų. Jam grįžus namo, motina buvo balkone, M. Ch. savo kambaryje. Jis nuėjo į tualetÄ , M. Ch. pamatęs, kad jis visas purvinas, pasakė, jog reikia pridėti ledo. M. Ch. jam ant veido uždėjo suÅ¡alusį mėsos gabalÄ iÅ¡ Å¡aldiklio, motina atėjo iÅ¡ balkono.

Susižalojo jis lauke, peržengdamas pamatÄ užsikabino ir nugriuvo ant medinės lentos. Ä® tÄ lentÄ jis trenkėsi nosimi, ta dalimi kur yra nosies kaulas, tarp akių, truputį žemiau. Užsigavo vienÄ vietÄ . Žandikaulio deÅ¡inę pusę buvo užsigavęs anksčiau namo laiptinėje, praradęs pusiausvyrÄ trenkėsi į sienÄ . Žandikaulį užsigavo prieÅ¡ vienÄ ar dvi dienas, kai užsigavo nosį. Nosį užsigavo vasarÄ , liepos mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena. Buvo tik susilaužęs nosikaulį ir užsigavęs žandikaulį, sprando nebuvo užsigavęs. Kairės pusės kaktos nubrozdinimai atsirado tada, kai susilaužė nosį.

Griuvimo vietoje buvo iÅ¡sikiÅ¡usi lenta. Tuo pačiu metu susilaužė nosį ir nusibrozdino kaktÄ . Policijai apie sužalojimus pasakojo du kartus, tada policijai melavo, jis iÅ¡sigalvojo, kad M. Ch. pagaliu du kartus jam trenkė. ViskÄ iÅ¡sigalvojo, nes nenorėjo, kad M. Ch. gyventų su jais. Su M. Ch. jie susitaikė, pretenzijų vienas kitam neturi. Kai jis susilaužė nosį, pas jį atvažiavo sesė E. J. su bÅ«simu vyru. Sesei pasakė, kad M. Ch. jį sužalojimo. Sesuo jį su motina iÅ¡vežė pas save.

Jis su mama pas sesę buvo dvi dienas, po to iÅ¡važiavo į kaimÄ pas senelę, ten buvo dvi dienas, tada atvažiavo teta ir važiavo į policijÄ . Tiek laiko buvo ne namuose, nes M. Ch. buvo jų namuose. Sesė ir giminaičiai bijojo, kad jo daugiau nesužalotų, nes jis pasakė, kad M. Ch. taip padarė. Niekada nėra bandęs jokių narkotinių medžiagų, M. Ch. jam nepriekaiÅ¡tavo, kad vartoja narkotines medžiagas. Daugiau sako tiesÄ , bet ne visada. Policijoje ant manekeno parodė kokie jam buvo suduoti smÅ«giai, tačiau tada pasakė ne tiesÄ , parodė tas vietas kur pats susižalojo, melavo tyčia (T 1, b. l. 92-95).Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-08-02 atliktos apklausos metu nepilnametis nukentėjusysis E. J. parodė, kad einat nuo sodų link namų, yra statybos, trumpesnis kelias link namų, ten labai daug plytų, keletas metalinių dalių, už kažko turbÅ«t užkliuvo ir pagriuvo.

IÅ¡ nosies bėgo kraujas, grįžęs namo, nusiprausė kraujÄ . Motinai aiÅ¡kino, kad M. Ch. jį sužalojo. Motina ir M. Ch. padėjo susitvarkyti, davė ledo. Motinai sakė, kad M. Ch. sudavė su pagaliu, kuris buvo prie balkono, jį naudojo, kad balkonas neužsidarytų. Po įvykio iÅ¡ karto nesikreipė į policija, į ligoninę nuvyko tik po kelių savaičių. Gydytojams taip pat sakė, kad jį sužalojo motinos draugas. Ä® SantariÅ¡kių ligoninę jį nukreipė ekspertas, kuris abdukcijÄ Ä—mė.

Pas ekspertÄ jį lydėjo teta Ž. Z. ir motina. Ä® SantariÅ¡kių ligoninę važiavo viena ar dvi dienos po eksperto, jį lydėjo teta su motina. Ligoninėje jam buvo nustatytas nosie lūžis. Nuo nosies lūžio iki apsilankymo SantariÅ¡kių ligoninėje gyveno ne namuose, pas sesę E. J.. PirmÄ dienÄ su motina buvo pas sesę, vėliau pas senelę kaime. Senai nebuvo pas senelę, todėl mama pasiÅ«lė pabÅ«ti pas jÄ . Norėjo, kad M. Ch. su jais nebegyventų, dėl to sakė, kad pastarasis jį sužalojo.

Eidamas tyčia pagriuvo ant plytų, pargriuvęs susižalojo nosį, nusibrozdino alkÅ«nes, kaktÄ . Å iuo metu gyvena su motina ir M. Ch.. 2016 m. rugsėjo mėnesį prisipažino motinai, kad apkalbėjo M. Ch.. Jis atsiprašė M. Ch., pastarasis jam atleido, jie susitaikė. Rašė keletÄ praÅ¡ymų, kad nutrauktų procesÄ prieÅ¡ M. C., nes jis pats susižalojo. Minėtus raÅ¡tus rašė, kai M. Ch. buvo grįžęs gyventi pas juos (T 2, b. l. 75-78).IÅ¡ I. J. 2016-07-15 paaiÅ¡kinimo matyti, kad 2016 m. liepos 10 d. girdėjo, kaip jos pažįstamas, kurio vardÄ ir pavardę nurodyti atsisakė, padėdavo jos sÅ«nui E. J. atlikti fizinius pratimus, padedančius numesti svorį, rankoje laikydamas pagaliukÄ , kurį jie naudojo balkono durų prilaikymui, normaliu balso tonu aiÅ¡kino kaip atlikti pratimus.

Vienu momentu ji užėjo į virtuvę ir pamatė, kad sÅ«nus ranka laikosi už nosies. Paklausus kas atsitiko, sÅ«nus paaiÅ¡kino, jog jį užkabino pagaliu. Pažįstamas, atsiprašęs, pasakė, kad greičiau pridėtų ledÄ . Paskambinus Bendrojo pagalbos centro telefonu 112, operatorė pradėjo klausinėti kas atsitiko. Pokalbio metu iÅ¡siaiÅ¡kino, kad gydytojo jiems dabar nereikia. Policijos nekvietė, todėl, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas. 2016 m. liepos 15 d. kreipėsi į gydytojus dėl nosies iÅ¡tinimo.

Jos sÅ«nus dabar yra svečiuose pas tetÄ Å½. Z.. Jokių kaltinimų savo pažįstamam nereikÅ¡, pareiÅ¡kimo dėl sÅ«naus patirtų sužalojimų neraÅ¡ys (T 1, b. l. 22).Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi 3 vaikus, dvi mergaites, kurios yra suaugusios ir gyvena atskirai, bei sÅ«nų E. Anksčiau ji dirbo transporto įmonėje, kurioje dirbo ir M. Ch. Nuo 2016 m. kovo mėnesio ji pradėjo dirbti darželyje. 2014 m. ji su M. Ch. susitarė, kad jis galės gyventi jos namuose, už tai treniruos jos sÅ«nų, kad padėtų jam numesti svorio.

M. Ch. gyveno atskirame kambaryje. Taip jie pragyveno apie 2 metus. M. C. prižiÅ«rėjo, kad sÅ«nus tinkamai atliktų pratimus. KiekvienÄ dienÄ sÅ«nus atlikinėjo pratimus namų virtuvėje. 2016 m. liepos 10 d. ji, sÅ«nus ir M. Ch. buvo namuose. IÅ¡ ryto apie 40 minučių virtuvėje sÅ«nus darė pratimus, ji tvarkėsi namuose, M. Ch. buvo savo kambaryje. Po kurio laiko M. Ch. nuėjo į virtuvę ir paprašė, kad sÅ«nus parodytų kokių rezultatų pasiekė. M. Ch. paprašė, kad sÅ«nus padarytų atsispaudimus.

Kadangi sÅ«nus kažkÄ padarė blogai, dėl to M. Ch. pasisodino sÅ«nų virtuvėje ir pradėjo jam aiÅ¡kinti kaip reikia daryti atsispaudimus. TÄ dienÄ buvo labai karÅ¡ta, virtuvės balkono durys buvo uždarytos, o prie jų stovėjo pagalys, kuriuo kartais paremia atidarytas duris. M. Ch., norėdamas atidaryti tas duris, pakėlė tÄ pagalį ir, mosikuodamas juo bei dar kažkÄ aiÅ¡kindamas vaikui, priėjo prie sÅ«naus ir netyčia užkabino sÅ«nui pagaliu nosį. Pačio smÅ«gio ji nematė.

Nieko negirdėjo. E. J. nerėkė, neverkė. Kai ji netyčia užėjo į virtuvę, pamatė, kad E. J. ranka laikosi už nosies. Kai paklausė kas atsitiko, sÅ«nus jai pasakė, kad M. Ch. sudavė jam pagaliu. Pridėjo ledo, po to paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu 112. Pokalbio metu su operatore iÅ¡siaiÅ¡kino, kad gydytojo jiems nereikia. Po kelių dienų nuvežė sÅ«nų į SantariÅ¡kių ligoninę, nes norėjo įsitikinti, kad viskas tvarkoje. Liepė M. Ch. iÅ¡eiti iÅ¡ jos namų. 2016 m. liepos 22 d., pastarasis išėjo iÅ¡ namų, sakė, kad iÅ¡važiuoja į RusijÄ .

Nenorėjo nuslėpti vaiko sumuÅ¡imo fakto, niekur nesikreipė, nes buvo sekmadienis. LazdÄ , kuria M. Ch. sumušė vaikÄ , iÅ¡metė, nes ji buvo lūžusi. Lazda buvo sulūžusi dar prieÅ¡ įvykį. Vaiko sužalojimo aplinkybes sužinojo iÅ¡ M. Ch. pasakojimo. Ji pasitiki savo vaiku, kartais Å¡is gali truputį pameluoti, tačiau nėra melagis (T 1, b. l. 116-117).Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. sausio 17 d. liudytoja I. J. parodė, kad įvykio dienÄ ji skalbė, todėl vaikščiojo iÅ¡ vonios į balkonÄ ir į laukÄ .

Kažkuriuo momentu, bÅ«dama namuose, galimai savo kambaryje, iÅ¡girdo lauko durų trenksmÄ . Netrukus, išėjusi iÅ¡ savo kambario, virtuvėje pamatė prie stalo sėdintį sÅ«nų, kuris rankomis buvo užsidengęs veidÄ . Paklausus, ko taip sėdi, sÅ«nus atitraukė rankas nuo veido, jo veidas buvo raudonas. Jai pasirodė, kad veide buvo likę kraujo pėdsakai. Ji puolė skambinti Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir kviesti policijÄ , nes manė, kad kažkas užpuolė jos sÅ«nų lauke. Pokalbio metu operatorei paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus iÅ¡ lauko grįžo sužalotas, todėl paprašė atsiųsti ekipaÅ¾Ä .

Su operatore sutarė, kad ji pakalbės su sÅ«numi ir perskambins dėl policijos ir dėl medikų pagalbos vėliau. SÅ«nus jai pasakė, kad jį sužalojo M. Ch.. Netrukus į virtuvę atėjo M. Ch.. Ji puolė šį kaltinti, pastarasis labai įsižeidė, atsiprašė, liepė vaikui uždėti ledÄ ir išėjo. 2016 m. liepos 10 d. niekur nesikreipė, nes sÅ«nus jautėsi gerai. Pačio įvykio nematė. IÅ¡ sÅ«naus įvykio aplinkybių nesužinojo, nes nenorėjo traumuoti sÅ«naus, galvojo, kad vėliau pasikalbės. Po įvykio jos dukra Evelina jÄ ir sÅ«nų iÅ¡vežė iÅ¡Â namų, be to jos mama prieÅ¡ tai kelis kartus prašė atvežti E į kaimÄ pas Å¡iÄ Ä¯ svečius, todėl ji pagalvojo, kad susiklosčius tokiai situacijai, tai yra tinkamiausias metas pabÅ«ti pas močiutę, todėl paprašė dukros Evelinos juos nuvežti į kaimÄ pas jos mamÄ .

SÅ«nų paliko pas močiutę, o pati grįžo į miestÄ , kadangi jai kitÄ dienÄ reikėjo eiti į darbÄ . 2016 m. liepos 13 d. dukra Evelina iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, nes jai nepavyko atrakinti namo durų. Nebuvo jokio reikalo kviesti policijos, nes ji buvo grįžusi iÅ¡ darbo, tačiau lesino viÅ¡tas. M. Ch. atidarė duris, kai iÅ¡girdo, kad kažkas bando jas atidaryti. 2016 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, sÅ«nus jai papasakojo, kad pats susižalojo kieme statybvietėje. SÅ«nus apkalbėjo M.

Ch., todėl šiam gėda. Sūnus nieko blogo nenorėjo, tik norėjo, kad jie gyventų dviese, be pašalinių (T 1, b. l. 119-121).Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2668/2016(01) matyti, kad E. J. padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir srityse aplink juos, dešinio žando poodinė kraujosruva, kaktos kairės pusės, nosies, sprando odos nubrozdinimai, nosikaulių lūžis, paveikus kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-07-10).

Nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), kuo galėjo būti ir užduotyje nurodytas daiktas - medinis pagalys. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (T 1, b. l. 56-57).Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2017 m. vasario 14 d., dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistui O.

D., nukentėjusysis E. J. paaiÅ¡kino ir parodė, kaip ir kur jis pats susižalojo (T 1, b. l. 102-110).IÅ¡ specialisto paaiÅ¡kinimų protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas O. D. paaiÅ¡kino, jog E. J., atlydėtas mamos I. J., asmeniniu praÅ¡ymu kreipėsi į Valstybinės teismo meidcinos Vilniaus skyrių, kur 2016 m. liepos 15 d. 12.50 val., jis šį apžiÅ«rėjo. PrieÅ¡ apžiÅ«rÄ E. J. paaiÅ¡kino, kad 2016 m. liepos 10 d. apie 13.00 val., namuose, pažįstamas vyras, kurio vardÄ , pavardę nurodyti atsisako, jam sėdinčiam, du kartus sudavė nuskeltu mediniu pagaliu per veidÄ ir du kartus per sprandÄ .

Be sÄ monės nebuvo. Medicininės pagalbos nesikreipė. ApžiÅ«ros metu skundėsi kairės akies skausmu, aÅ¡arojimu, sumuÅ¡tų vietų skausmu. Po apžiÅ«ros, dėl patirtų sužalojimų, buvo patarta kreiptis į Vaikų ligoninę, VÅ Ä® VUL SK filialÄ . TÄ pačiÄ dienÄ surašė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 2141/2016(01), jog E. J. padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir srityse aplink juos, deÅ¡inio žando poodinė kraujosruva, kaktos kairės pusės, nosies, sprando, odos nubrozdinimai, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu bÅ«du ir laiku (2016-07-10).

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Vėliau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje buvo gauta Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK KP 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos Ž. T. 2016 m. rugpjūčio 29 d. užduotis atlikti E. J. kÅ«no tyrimÄ iÅ¡ medicininių dokumentų, kuriuose buvo nurodytos tos pačios įvykio aplinkybės, kurias E. J. nurodė 2016 m. liepos 15 d. apžiÅ«ros metu. Remiantis 2016 m. liepos 15 d. apžiÅ«ros duomenimis bei pateiktais medicinos dokumentais, buvo suraÅ¡yta specialisto iÅ¡vada Nr. G2668/2016(01), kur sužalojimai buvo įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi pateiktuose medicinos dokumentuose buvo nustatytas nosies kaulų lūžis.

E. J. specialisto iÅ¡vadose: Nr. G 2141/2016(01) ir Nr. G 2668/2016(01) nustatyti kÅ«no sužalojimai yra panaÅ¡aus makromorfologinio vaizdo, todėl labiausiai tikėtina, kad jie galėjo bÅ«ti padaryti neilgai trukus vienas po kito, tačiau ne kelių dienų laikotarpyje, kaip nurodo E. J.. Nustatyti sužalojimai yra padaryti kietu buku daiktu (daiktais), kuo galėjo bÅ«ti ir medinis pagalys. Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu E. J. į jo užduotÄ klausimÄ , ant ko bÅ«tent Å¡is nugriuvo, kategoriÅ¡kai pareiÅ¡kė, jog veidu griuvo ant apvalaus baslio, kurio tikslesnio iÅ¡matavimo neprisimena, dėl to Å¡io teigimu ir lūžo nosis.

Taip pat E. J. paaiÅ¡kino, kad įvykio metu, įvykio vietoje, kur Å¡is griuvo buvo krÅ«va statybinių atliekų. ApžiÅ«ros metu, kai E. J. 2016 m. liepos 15 d. su motina kreipėsi asmeniniu praÅ¡ymu, ant Å¡io kÅ«no, tame tarpe ir nosies, kaktos, veido srityse, neužfiksuoti sužalojimai, kurie galėjo bÅ«ti padaryti kietu, cilindro formÄ turinčiu daiktu, kadangi apvalus baslys bÅ«tent ir yra kietas, cilindro formÄ turintis daiktas. E. J. kÅ«ne nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti neilgai trukus vienas po kito.

Å io kÅ«ne nustatyti sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti vieno griuvimo metu ant apvalaus baslio, kadangi sužalojimai yra lokalizuoti skirtingose plokÅ¡tumose bei nėra požymių, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kietu, cilindro formÄ turinčiu daiktu. Taip pat ant E. J. kÅ«no nebuvo nustatyta sužalojimų, kurie atitiktų dinaminį veiksmÄ , kuris irgi yra bÅ«dingas griuvimui. Todėl mažai tikėtina, kad nustatytas nosies kaulų lūžis galėjo bÅ«ti padarytas E. J. parodymų patikrinimo vietoje nurodytomis aplinkybėmis (T 1, b. l. 112-114). IÅ¡ Vilniaus AVPK Vilniaus r.

PK VPS PP Nemenčinės PN vyresniojo tyrėjo M. R. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad siekiant paimti daiktinį įrodymÄ (lazdÄ ) ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-35133-16, 2016 m. liepos 27 d. nuvyktus adresu (duomenys neskelbtini) I. J. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡metė lazdÄ , kuria buvo sumuÅ¡tas jos sÅ«nus (T 1, b. l. 20).IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius pateiktų raÅ¡to ir įraÅ¡o suvestinės matyti, kad 2016 m. liepos 12 ir 13 dienomis užregistruoti trys praneÅ¡imai iÅ¡ telefonų, kurių abonento numeriai: 37065698468 bei 37067806278 (T 1, b. l. 35-40).Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė savo kaltę pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , laikėsi gynybinės versijos, kad nukentėjusiojo atžvilgiu smurto nenaudojo, kad E. J. iÅ¡sigalvojo, jog jis pastarajam pagaliu trenkė į veidÄ , teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo gynybinė versija nepasitvirtino, jÄ paneigia byloje surinkta medžiaga, o bÅ«tent nukentėjusiojo E. J. pirminiai parodymai ir jo papildomi parodymai ikiteisminio tyrimo metu (2016-10-14 apklausa), I.

J. 2016 m. liepos 15 d. pareiškimas ir jos pirminiai parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų E. J., Ž. Z., J. J., V. K., M. J., O. J., B. B., E. Z. parodymai, specialisto išvada Nr. G2668/2016(01), specialisto paaiškinimo protokolas ir jo parodymai ir kita bylos medžiaga.Dėl nepilnamečio nukentėjusiojo E. J. parodymųKaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu akcentavo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, privalo vadovautis nepilnamečio nukentėjusiojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes minėtos apklausos metu nukentėjusysis buvo apsaugotas nuo pašalinių asmenų įtakos, prisipažino, kad apkalbėjo M.

Ch., davė teisingus parodymus. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs bylos medžiagÄ , nesutinka su tokia kaltinamojo gynėjo pozicija. Visų pirma pažymėtina, kad nepilnametis nukentėjusysis apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ davė nenuoseklius parodymus, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, prieÅ¡taringi. Nukentėjusysis E. J. nuo nusikaltimo padaryto jo atžvilgiu nuosekliai teigė, kad 2016 m. liepos 10 d. apie 13 val. jam namo virtuvėje motinos draugas M. Ch. pagaliu, kuris buvo naudojamas paremti balkono duris, du kartus sudavė jam į veidÄ : pirmÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inį žandÄ , o antrÄ kartÄ Ä¯ nosį, tarp akių.

Nukentėjusysis nuosekliai tas pačias aplinkybes nurodė motinai I. J., sesei E. J., senelei O. J., tetai Ž. Z., sesei M. J.. 2016 m. liepos 15 d., nukentėjusiajam su motina ir teta nuvykus į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ , iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, teigė, kad jį 2016 m. liepos 10 d. apie 13 val. namuose pažįstamas asmuo, kurio pavardę nukentėjusysis ir jo motina I. J. atsisakė nurodyti, du kartus pagaliu trankė jam į veido sritį. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu, duodamas pirminius parodymus, nuosekliai nurodė analogiÅ¡kas jo sužalojimo aplinkybes. 2016 m. spalio 14 d. surenktos papildomos apklausos metu E. J., apklausoje dalyvaujant tyrėjui V.

K. ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistui E. Z., patvirtino savo pirminius parodymus. Minėtus nukentėjusiojo parodymus patvirtina ne tik liudytojų I. J., E. J., Ž. Z., J. J., M. J., O. J. parodymai, tačiau ir specialisto iÅ¡vada Nr. G2668/2016(01), specialisto paaiÅ¡kinimo protokolas ir specialisto parodymai teisiamajame posėdyje. Dėl nukentėjusiojo E. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, pažymėtina, kad, siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus byloje, užtikrinti nukentėjusiojo duodamų parodymų objektyvumÄ , nukentėjusysis du kartus buvo apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .

Å ių apklausų metu nukentėjusysis nurodė skirtingas sužalojimų atsiradimo aplinkybes. 2016 m. lapkričio 29 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu nukentėjusysis teigė, kad ankstesnių apklausų metu davė melagingus parodymus, kad apkalbėjo M. Ch., kad jis susižalojo pats. E. J. nurodė, kad eidamas iÅ¡ tualeto, kieme užkliuvo ir nugriuvo ant lentos, tokiu bÅ«du susižalojo nosį ir kaktÄ . Taip pat nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad žandÄ užsigavo kelios dienos iki susižalojo nosį ir kaktÄ .

Antros apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu E. J. paaiÅ¡kino, kad nosį ir kaktÄ susižalojo tyčia nugriuvęs ant statybinių atliekų, o konkrečiai plytos. Abiejų apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu nukentėjusysis teigė, kad apkalbėjo M. Ch., nes norėjo, kad pastarasis iÅ¡eitų iÅ¡ jo namų, kad jis liktų gyventi tik su motina. Aptarti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, vertintini kritiÅ¡kai, nes juos paneigia kita bylos medžiaga. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad E. J. padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir srityse aplink juos, deÅ¡inio žando poodinė kraujosruva, kaktos kairės pusės, nosies, sprando odos nubrozdinimai, nosikaulių lūžis, paveikus kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-07-10).

Nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai mediniu pagaliu, jie nebÅ«dingi vienkartiniam griuvimui ant kieto pavirÅ¡iaus ir savęs žalojimui. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Teismo medicinos specialistas, atlikęs nukentėjusiojo apžiÅ«rÄ ir surašęs specialisto iÅ¡vadÄ , tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme palaikė savo iÅ¡vadÄ ir teigė, kad E. J. nustatyti sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu nurodytomis aplinkybėmis.

Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad nepilnametis nukentėjusysis galėjo bÅ«ti paveiktas motinos liudytojos I. J. ir kaltinamojo M. Ch.. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis 2016 m. rugsėjo 2 d. pirmÄ kartÄ buvo apklausiamas kaip įtariamasis (T 1, b. l. 133). M. Ch. teisme parodė, kad bÅ«tent tÄ dienÄ bendravo su nukentėjusiojo motina I. J.. Liudytoja E. J. parodė, kad iÅ¡ nukentėjusiojo E. J. sužinojo, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio M.

Ch. vėl gyvena pas I. J.. I. J. parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį E. J. jai prisipažino, kad jis melavo, jog M. Ch. jį sumušė, kad jam gėda. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. rugsėjo- spalio mėnesiais I. J. kreipėsi į prokurorÄ J. Selilionį, kad bÅ«tų pakeista tyrėja Ž. T., nes ji nesutinka papildomai apklausti nukentėjusiojo E. J., kadangi sÅ«nus nori pakeisti parodymus. Patenkinus I. J. praÅ¡ymÄ , tyrėjas V. K. 2016 m. spalio 14 d. atliko papildomÄ nepilnamečio nukentėjusiojo apklausÄ .

Minėtos apklausos metu E. J. patvirtino pirminius savo parodymus, jų nekeitė. Tyrėjas V. K. priėmė sprendimÄ neleisti I. J. dalyvauti E. J. apklausoje. Kaip jau minėta tyrėjas V. K. ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas teisme parodė, kad jie nedarė poveikio nepilnamečiui nukentėjusiam, kad neturėjo suinteresuotumo, kad jis nepakeistų pirminių parodymų. E. J. parodymus pakeitė 2016 m. lapkričio 29 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu. 2017 m. rugpjūčio 2 d. E. J. buvo dar kartÄ apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .

IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ matyti, kad kaltinamasis gyvena kartu su juo ir motina I. J.. Minėtų apklausų metu nepilnametis nukentėjusysis parodė, kad keletÄ kartų raÅ¡tu kreipėsi į prokurorÄ ir teismÄ , prašė pakeisti jo atstovę pagal įstatymÄ , atstove paskirti motinÄ I. J., raÅ¡tuose rašė, kad melavo, jog M. Ch. jį sužalojo, prašė nutraukti bylÄ . E. J. antros apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu nurodė, kad minėtus raÅ¡tus rašė M.

Ch. jau grįžus gyventi pas juos. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis savo parodymus pakeitė apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu, į tai, kad Å¡ių apklausų metu kaltinamasis turėjo galimybę stebėti apklausÄ , girdėti vaiko parodymus, į tai, kad minėtų apklausų metu nepilnametis nukentėjusysis ir kaltinamasis gyveno kartu, kad nepilnametis nukentėjusysis yra priklausomas nuo motinos I. J. ir kaltinamojo, kurie turėjo prieÅ¡ingus interesus nei E. J., į tai, kad skundus ir pareiÅ¡kimus prokuratÅ«rai ir teismui pateikinėjo tik tuo metu, kai M.

Ch. grįžo gyventi pas juos, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. J. pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu pakeitė dėl galimo kaltinamojo ir nukentėjusiojo motinos I. J. spaudimo.Dėl liudytojos I. J. parodymųTaip pat, teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, kritiÅ¡kai vertina nukentėjusiojo motinos liudytojos I. J. parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, o bÅ«tent 2017 m. sausio 17 d. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad minėta liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi, jÄ su kaltinamuoju sieja artimi santykiai, jie nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio gyvena kartu.

Minėtų liudytojos parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojos I. J. kaip ir nukentėjusiojo E. J. parodymai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi. I. J., duodama pirminius prodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2016 m. liepos 10 d. apie 13 val. namų virtuvėje jos sÅ«nų netyčiÄ sužalojo M. Ch.. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2017-01-17) I. J. nurodė, kad E. J. gatvėje sužalojo nepažįstami asmenys. Teisme liudytoja vėl pakeitė parodymus ir nurodė, kad E. J. melavo, kad jį sužalojo M.

C., kad jis pats susižalojo lauke. Tuo tarpu I. J. 2016 m. liepos 15 d. paaiÅ¡kinime ir pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė, kad 2016 m. liepos 10 d. apie 13 val. jos namų virtuvėje M. C. pagaliu trenkė jos vaikui į veidÄ . Taip pat Å¡iame kontekste svarbu pažymėti I. J. elgesį iÅ¡ karto po nusikaltimo jos sÅ«naus atžvilgiu. Liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad po nagrinėjamo įvykio, pareikalavo, kad M. Ch. paliktų jos namus, paskambino dukrai E ir seseriai Ž ir pasakė, kad jai reikia pagalbos.

M. Ch. pasakius, kad jis neturi kur eiti ir kad neturi pinigų, ji jam davė pinigų vizai ir su sÅ«numi E. J. iÅ¡važiavo iÅ¡ namų. Mažai tikėtina liudytojos versija, kad iÅ¡vežė iÅ¡ namų nukentėjusįjį ir iÅ¡varė M. Ch. dėl to, kad nejaudindama sÅ«naus, iÅ¡siaiÅ¡kintų visÄ situacijÄ . Å iÄ liudytojos versijÄ paneigia jos pačios parodymai teisme, kur ji parodė, kad iki 2016 m. rugsėjo nei su sÅ«numi E. J., nei su M. Ch. apie 2016 m. liepos 10 d. įvykį nesikalbėjo.

Nors I. J. neigia, kad nukentėjusįjį iÅ¡ namų iÅ¡vežė pas dukrÄ , o po to pas senelę, nes bijojo dėl jo saugumo, tačiau aukščiau minėtos aplinkybės leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . IÅ¡ visų aukščiau nurodytų aplinkybių seka, kad I. J. suprato, kad E. J. sužalojo bÅ«tent M. Ch., kad tai buvo ne pirmas kartas, todėl, siekdama apsaugoti E. J., iÅ¡vežė jį iÅ¡ namų ir iÅ¡varė M. Ch.Liudytojos I. J. suintresuotumÄ bylos baigtimi taip pat rodo jos veiksmai po nusikalstamos veikos padarymo ir ikiteisminio tyrimo metu.

IÅ¡ liudytojos Ž. Z. parodymų matyti, kad ji įkalbėjo I. J. nukentėjusįjį nuvežti į apžiÅ«rÄ pas teismo medicinos specialistÄ bei į ligoninę. Minėta liudytoja taip pat parodė, kad I. J. kategoriÅ¡kai atsisakė apie E. J. sužalojimÄ praneÅ¡ti policijai. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad informacija apie E. J. sužalojimÄ buvo gauta iÅ¡ ligoninės. Taip pat iÅ¡ teismo medicinos specialisto parodymų matyti, kad I. J. ir E. J., atsisakė nurodyti pažįstamÄ asmenį, kuris sužalojo E. J..

Be to, I. J. 2016 m. liepos 15 d. paaiÅ¡kinime policijai dėl E. J. sužalojimo nurodė, kad vaikÄ sužalojo pažįstamas asmuo, tačiau atsisakė jį nurodyti. Å ie I. J. veiksmai rodo, kad ji bandė apsaugoti M. Ch. nuo galimos baudžiamosios atsakomybės už E. J. sužalojimÄ . Mažai tikėtina, kad I. J. kaip nepilnamečio nukentėjusiojo motina, kai jos sÅ«nus grįžtų namo sužalotas ir nebÅ«tų aiÅ¡kios sužalojimo aplinkybės, nesikreiptų į policijÄ dėl vaiko sužalojimo.

Be to bylos medžiaga patvirtina, kad I. J. ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi į ikiteisminį tyrimÄ kuruojantį prokurorÄ dėl tyrėjos Ž. T. veiksmų, o bÅ«tent dėl to, kad tyrėja nesutiko pakartotinai apklausti nukentėjusiojo, nes jis norėjo pakeisti parodymus. Prokurorui patenkinus I. J. praÅ¡ymÄ , tyrėjas V. K. organizavo nukentėjusiojo E. J. papildomÄ apklausÄ . Teisme kaip liudytojas apklaustas tyrėjas V. K. parodė, kad 2016 m. spalio 14 d. nukentėjusysis į apklausÄ atvyko kartu su motina I.

J. ir M. Ch.. Ä®tarus, kad nukentėjusysis gali bÅ«ti paveiktas ir dėl to pakeisti parodymus, priėmė sprendimÄ neleisti I. J. dalyvauti jos sÅ«naus apklausoje, nepilnamečio interesus apklausos metu atstovavo Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas E. Z.. Minėtos apklausos metu E. J. patvirtino savo ankstesnius parodymus, ant manekeno atliko parodymų patikrinimÄ vietoje. Nukentėjusiojo E. J. apklausos metu buvo daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as. Tiek tyrėjas V. K., tiek Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas E. Z. teisme parodė, kad jie neturėjo suinteresuotumo proceso baigtimi, nenaudojo spaudimo nukentėjusiojo atžvilgiu, vaikas parodymus davė laisvai, neverčiamas.

IÅ¡ to, kas pasakyta seka, kad liudytoja I. J. turėjo suinersuotumÄ bylos baigtimi, kas galėjo įtakoti tai, kad ji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pakeitė savo parodymus, neigė 2016 m. liepos 15 d. jos paaiÅ¡kinime ir pirmuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad M. Ch. sužalojo jos sÅ«nų.IÅ¡ I. J. 2016 m. liepos 15 dienos paaiÅ¡kinimo matyti, kad 2016 m. liepos 10 d. girdėjo, kaip jos pažįstamas, kurio vardÄ ir pavardę nurodyti atsisakė, padėdavo jos sÅ«nui E. J. atlikti fizinius pratimus, padedančius numesti svorį, rankoje laikydamas pagaliukÄ , kurį jie naudojo balkono durų prilaikymui, normaliu balso tonu aiÅ¡kino kaip atlikti pratimus.

Vienu momentu ji užėjo į virtuvę ir pamatė, kad sÅ«nus ranka laikosi už nosies. Paklausus kas atsitiko, sÅ«nus paaiÅ¡kino, jog jį užkabino pagaliu. Pažįstamas, atsiprašęs, pasakė, kad greičiau pridėtų ledÄ . Pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu I. J. nuosekliai nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes kaip ir 2016 m. liepos 15 d. paaiÅ¡kinime. I. J. 2016 m. liepos 15 d. paaiÅ¡kinimas ir pirmi jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, juos patvirtina nukentėjusiojo pirminiai ir papildomi parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų E. J., Ž.

Z., J. J., M. J., O. J. parodymai. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs bylos medžiagÄ , laiko nepagrįsta M. Ch. gynybinę versijÄ , kad I. J. giminaičiai jį apkalba, yra prieÅ¡ jį nusistatę. Tiek iÅ¡ liudytojų E. J., Ž. Z., M. J., O. J. parodymų, tiek iÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, kad jie jo beveik nepažinojo, kad jie nebendravo. Atsižvelgiant į tai, kad minėti I. J. giminaičiai beveik nepažinojo M. Ch., jie su juo nebendravo, į tai, kad minėti liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minėti liudytojai neturėjo pagrindo apkalbėti kaltinamÄ jį padarius nusikaltimÄ , todėl teismas, neturi pagrindo netikėti jų parodymais.

IÅ¡ minėtų liudytojų parodymų matyti, kad M. Ch. netinkamai elgesį su nukentėjusiuoju E. J., kad jį per daug spaudė sportuoti, dirbti Å«kio darbus. Jų parodymai iÅ¡ esmės yra tapatÅ«s, apie 2016 m. liepos 10 d. įvykį jie visi sužinojo iÅ¡ nukentėjusiojo E. J. pasakojimo.Dėl nusikalstamos veikos laiko nustatymoM. Ch. kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. liepos 12 d. apie 13.00 val., bÅ«damas I. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sukėlė E. J. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, nustatyta, kad kaltinime nurodytas netikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas. Iš pirminių ir papildomų nukentėjusiojo parodymų, I. J. 2016 m. liepos 15 d. paaiškinimo, jos parodymų ikiteisminio tyrimo metu, iš specialisto išvados, specialisto paaiškinimo protokolo, specialisto parodymų teisiamajame posėdyje, iš liudytojų E. J., Ž. Z., M. J., O. J., J. J. parodymų matyti, kad E. J. buvo sužalotas 2016 m. liepos 10 d. E. J. ir J. J. parodė, kad E. J. 2016 m. liepos 12 d. paskambino motina I.

J. ir paprašė atvažiuoti. Jiems nuvažiavus pas motinÄ , ant E. J. veido, po akimis pamatė kraujosruvas, ant nosie buvo Å¡aÅ¡as. Matėsi, kad sužalojimai yra padaryti prieÅ¡ keletÄ dienų. Å iuos liudytojų parodymus patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad E. J. nustatyti sužalojimai galimai padaryti 2016 m. liepos 10 d. Teisme apklaustas teismo medicinos specialistas O. D. parodė, kad gyjant sužalojimai keičia iÅ¡vaizdÄ , 2016 m. liepos 12 d. padaryti sužalojimai pagal teismo medicinos teorijÄ iÅ¡oriÅ¡kai turėtų atrodyti kitaip, todėl žymiai didesnė tikimybė, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti 2016 m. liepos 10 d.

Aukščiau aptarti duomenys paneigia, I. J. parodymus teisme, kur ji nurodė, kad E. J. susižalojo 2016 m. liepos 12 d., nes bÅ«tent tÄ dienÄ ji skambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ . Byloje esantis Bendrojo pagalbos centro raÅ¡tas ir iÅ¡raÅ¡o suvestinė patvirtina, kad I. J. 2016 m. liepos 12 d. skambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ dėl sÅ«naus sužalojimo, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, kad E. J. buvo sužalotas bÅ«tent tÄ dienÄ .Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad veika buvo padaryta ne 2016 m. liepos 12 d., o 2016 m. liepos 10 d., todėl Å¡i kaltinime nurodyta aplinkybė tikslintina.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad M. Ch. 2016 m. liepos 10 d. apie 13.00 val., bÅ«damas I. J. namuose, (duomenys neskelbtini) mediniu pagaliu sudavė vienÄ kartÄ nepilnamečiui E. J., gim. 2001 m., į deÅ¡inio žandikaulio sritį, taip pat vienÄ kartÄ Ä¯ E. J. nosį, taip padarydamas nukentėjusiajam E. J. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir srityse aplink juos, deÅ¡inio žando poodinę kraujosruvÄ , kaktos kairės pusės, nosies, sprando odos nubrozdinimus, nosikaulių lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo kaltę pagrindžia nukentėjusiojo E. J. pirminiai ir papildomi parodymai ikiteisminio tyrimo metu, I. J. 2016 m. liepos 15 d. paaiškinimas, jos pirminiai parodymai ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvada, specialisto paaiškinimo protokolas ir parodymai teisme, liudytojų Ž. Z., J. J., M. J., O. J., E. J. parodymai, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje 2016 m. spalio 14 d. protokolas ir kita bylos medžiaga.Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobÅ«dį, į tai, kad kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str.), į kaltės formÄ â€“ tyčia, į kaltinamojo asmenybę, kuris nevedęs, nedirbantis, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina Å¡velniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė- laisvės apribojimas. Kardomoji priemonė- dokumentų paėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas 303, 96 eurų civilinis ieškinys turtiniai žalai atlyginti įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė valstybės naudai iš kaltinamojo priteisti 558, 43 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais,n u s p r e n d ė:M.

Ch. (M. Ch.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 10 (deÅ¡imt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.         Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 721 str., skirti M.

Ch. baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti arčiau jo kaip 50 metrų atstumu visÄ laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį.KardomÄ jÄ priemonę – dokumentų paėmimÄ , palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti ir Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ M. Ch. vardu, saugomÄ prie bylos medžiagos, grÄ Å¾inti M.

Ch.Civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo M. Ch. 303,96 eurus turtinei žalai atlyginti.Tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. vasario 6 d. praÅ¡ymÄ Â ir priteisti valstybės naudai iÅ¡ M. Ch. 558, 43 (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis 43 ct) eurų proceso iÅ¡laidų.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                             Vaclavas Karšulis