e5b9a3fc-1b5a-4ea0-b099-cd87deb3d120 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr.2A-956-467/2011

Procesinio sprendimo kategorijos 35.4.; 44.;121.15.; 121.18.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų        Neringos Švedienės,  Virginijos Volskienės, sekretoriaujant          Arvydui Ivanovui,

dalyvaujant ieškovui P. R.,

atsakovo atstovui      adv. Simui Bendoriui,

viešame teismo

posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo P. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės

teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovui UAB „Nalšia“ dėl

žalos atlyginimo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas P. R. 2008-12-10 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir, jį patikslinęs, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „NalÅ¡ia“ 40719,30 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 398,65 Lt už patalpų mikrobinius cheminius tyrimus, 1500 Lt už sienų ir grindų užkrėstumo mikromicetais įvertinimÄ ir antiseptinių priemonių paieÅ¡kÄ , 53,44 Lt už grindų Å¡epetį, dažų teptukus, plastikinę vonelę, impregnantÄ â€žBoramon“ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2004 m. nusipirko butÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2008 m. paaiÅ¡kėjo, kad nupirktas butas turi paslėptų trÅ«kumų - bute iÅ¡plito grybelis, tapo drėgna. Atlikus gyvenamųjų patalpų ekspertizę buvo nustatytas grybelis buto parkete, sienose, vonios grindyse. Vykdydami buto garantinį aptarnavimÄ , UAB „NalÅ¡ia“ filialo darbuotojai nustatė, kad vonios kambario grindyse trÅ«ko vandens paskirstymo triÅ¡akis. Atsakovo darbuotojai suskilusį triÅ¡akį paÅ¡alino, tačiau neatliko jokių darbų pirminei padėčiai atstatyti. Å alindami triÅ¡akį, darbuotojai penkiose vietose pažeidė grindų Å¡ildymo kabelį, iÅ¡daužė vonios kambario plyteles, pažeidė betono ir izoliacijos sluoksnius. Pažeidus grindų Å¡ildymo kabelį, jo pilnas atstatymas tapo neįmanomas. IeÅ¡kovas atsakovo darbuotojams pasiÅ«lė sudaryti sutartį ir statybos darbus atlikti iki galo, bet susitarimai nebuvo vykdomi. IeÅ¡kovas dėl atsakovo padaryto statybinio broko patyrė žalÄ . Atlikus bÅ«tinų statybinių darbų pirminei padėčiai atstatyti įvertinimÄ , nustatyta 40719,30 Lt sÄ matinė kaina. Dėl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas patyrė didelius nepatogumus buityje, pablogėjo jo sveikata, bute atsiradę kelių rÅ«Å¡ių grybeliai sukėlė ir iki Å¡iol sukelia alergines reakcijas, todėl medikams paskyrus gydymÄ , ieÅ¡kovas turėjo pirkti vaistus, dėl ko iÅ¡ atsakovo priteistina 5000 Lt neturtinės žalos.

Atsakovas UAB „NalÅ¡ia“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2004-01-27 sudarė preliminariÄ jÄ nepilnai įrengto buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo apibrėžta, kokius darbus atliks UAB „NalÅ¡ia“ prieÅ¡ sudarant pagrindinę sutartį. Pagal prie sutarties pridėtÄ projektÄ , vandentiekio vamzdis (V1) privedamas tik iki vonios kambario sienos, bet nevedamas nei prie bÅ«simos vonios, kriauklės, unitazo, duÅ¡o vietos, nes tai padaryti techniÅ¡kai ir nėra įmanoma – galutinis vandentiekio vamzdžių privedimas daromas montuojant sanitarinius prietaisus, ko atsakovas nedarė ir neprivalėjo daryti pagal preliminariÄ jÄ ir pagrindinę sutartis. IeÅ¡kovas pretenzijų, kad darbai bÅ«tų padaryti ne pagal projektÄ ir kad jam bÅ«tų parduotas ne toks daiktas, koks numatytas sutartyse, nereiÅ¡kė. IeÅ¡kovas pats, ar sudaręs sutartį su kitais asmenimis, pajunginėjo sanitarinius prietaisus, perplanavo butÄ , pakeitė numatytÄ sanitarinių prietaisų iÅ¡dėstymÄ , atsisakė kitų numatytų techninių sprendimų, pratęsė vandentiekio vamzdžius sanitariniams prietaisams pajungti, todėl atsakovas negali atsakyti už paties ieÅ¡kovo pasirinktÄ veikimo bÅ«dÄ ir blogai atliktus santechnikos darbus. Atsakovas nėra atsakingas už ieÅ¡kovo savo rizika atliktus darbus ir Å¡ių darbų pasekmes. IeÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ dėl statybos remonto darbų atlikimo jo bute. IeÅ¡kovo praÅ¡ymu atsakovo darbuotojai buvo atvykę į butÄ nustatyti, ar tinkamai veikia vandentiekio sistema. IeÅ¡kovo praÅ¡ymu buvo iÅ¡ardyta dalis duÅ¡o kabinos grindų ir rasta nevisiÅ¡kai sandari vandentiekio vamzdžių jungtis. Apie tai, kad rastas ir paÅ¡alintas vandentiekio gedimas, atsakovas surašė aktÄ , kuris, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, nei turiniu, nei forma, neatitinka kokio nors garantinio remonto darbų akto, broko pripažinimo ar pan.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį

atmetė. Ä®vertinęs raÅ¡ytinius įrodymus, buto įrengimo projektÄ , liudytojų P. K. ir J. Ž. parodymus, ekspertizės

aktÄ , teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas įsigijo nepilnai įrengtÄ butÄ , kuriame atsakovas neprisiėmė prievolės atlikti vidaus apdailos darbus, įrengti sanitarinius prietaisus bei vandens paskirstymo triÅ¡akį. IeÅ¡kovas neįrodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „NalÅ¡ia“ susiklostė rangos teisiniai santykiai dėl papildomų statybos darbų atlikimo (tame tarpe ir dėl vandens paskirstymo triÅ¡akio įrengimo) ir kad atsakovas Å¡iuos darbus atliko. Atsižvelgęs į tai, kad pastato projektavimo darbai buvo pradėti iki 2003-12-28, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog STR 1.11.01:2002 „Dėl statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarkos“ reikalavimai dėl pilnos butų apdailos darbų užbaigimo iki namo pripažinimo tinkamu naudoti Å¡iuo atveju netaikytinas.

Todėl, esant tokioms aplinkybėms bei nesant Å¡alių susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, atsakovas nėra atsakingas už pasekmių, atsiradusių dėl triÅ¡akio defekto, paÅ¡alinimÄ . Teismas pripažino, kad byloje esančios eksperto iÅ¡vados yra motyvuotos, pagrįstos pridėtomis nuotraukomis ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ prieÅ¡ liudytojų parodymus. Teismo paskirtos ekspertizės atlikimo metu nei ant sienų, nei ant parketo nebuvo aptikta tamsių dėmių, kÄ patvirtina ir byloje esančios eksperto nuotraukos, o minėtuose tyrimuose nėra nuodytos konkrečios bandinių poėmio vietos.

Dėl to teismas laikė, jog nėra pagrindo abejoti eksperto išvada, o rašytiniai įrodymai nepatvirtina esminių bylos aplinkybių. Teismas konstatavo, jog, nenustačius fakto, kad ieškovo turtui buvo padaryta žala bei nenustačius priežastinio ryšio tarp trišakio nesandarumo ir ieškovo nurodytų neigiamų pasekmių, taip pat nesant duomenų, kad būtent atsakovas vykdė trišakio įrengimo darbus, nėra pagrindo tenkinti ieškinį (CK 6.245 str.-6.249 str.). Teismas taip pat laikė, kad eksperto išvados patvirtina, jog netinkamo vėdinimo priežastimi yra vėdinimo kanalų pridengimas grotelėmis, ventiliatoriumi, netinkamas tarpas tarp ieškovo įrengtų vonios durų ir grindų apačios ir už šiuos trūkumus atsakovas neatsako, nes darbus atliko ieškovas.

Teismas laikė, kad ieÅ¡kovo pasirinktas teisių gynimo bÅ«das yra iÅ¡laidų atlyginimas buto kokybės trÅ«kumams paÅ¡alinti (CK 6.334 str. 1 d. 3 p., 6.339 str.), kurios nėra susijusios su langų kokybės trÅ«kumų iÅ¡taisymu, todėl ieÅ¡kinį pareikÅ¡tu faktiniu pagrindu atmetė kaip nepagrįstÄ . Ä®vertinęs kitas įvardintas netinkamo vėdinimo priežastis bei aplinkybes dėl ieÅ¡kovo nukrypimo nuo projekto įrengiant vonios, tualeto ir virtuvės patalpas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, kad bÅ«tent pasirinktas langų modelis yra tiesioginė drėgmės kaupimosi bute sÄ lyga.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas P. R. praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ atsakovo 40719,30 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei visas kitas su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas. Nurodo, kad tarp Å¡alių 2004-12-23 buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagal buto techninį projektÄ atsakovas turėjo įrengti buto vidaus vandentiekį, vandens ir nuotekų Å¡alinimo vamzdžių iÅ¡vedžiojimÄ . Teismas neteisingai nustatė, kad Å¡iuo atveju nėra taikomas STR 1.11.01:2002 „Dėl statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarkos“ reikalavimai, kadangi 18 punkte reikalaujama koreguoti projektinius sprendimus, kad jie atitiktų galiojančius STR normatyvinius reikalavimus, už kuriuos buvo atsakingas atsakovas. Teismas neteisingai nustatė, kad ieÅ¡kovas nukrypo nuo projekto, kadangi pardavimo metu butas priklausė atsakovui ir už pakeitimų įforminimÄ buvo atsakingas atsakovas. Teismas netinkamai suprato liudytojų parodymus, kadangi teismo posėdyje liudytojas P. K. nurodė, kad visus

vamzdžius, esančius po iÅ¡lyginamuoju grindų sluoksniu, klojo atsakovas, o J. Z. paaiÅ¡kino vandentiekio iÅ¡dėstymÄ savo bute, o ne

ieÅ¡kovo. Kadangi byloje nėra pateiktas visas buto techninis projektas, teismas nesuprato vamzdžio V1 iÅ¡dėstymo. Minėtas vamzdis nutiestas iÅ¡ vonios kambario, kuriame randasi karÅ¡to ir Å¡alto vandens skaitikliai, o po iÅ¡lyginamuoju grindų sluoksniu yra vandens ir nuotekų Å¡alinimo vamzdynai. Tuo tarpu sprendime nurodytų vamzdžių iÅ¡dėstymas yra techniÅ¡kai neįmanomas, nelogiÅ¡kas ir pažeidžiantis SN ir T 2.04.01-85, STR 2.07.01:2003 reikalavimus. Pagal prieÅ¡ tai minėtos sutarties 3.2 ir 6.4 punktus atsakovas yra atsakingas už paslėptus po grindimis vandens vamzdžių jungties trÅ«kumus. Nuo 1997 metų iki 2004-11-12 atsakovas ne kartÄ keitė buto projektinę dokumentacijÄ , todėl ieÅ¡kovas už tai negali prisiimti atsakomybės. Atsakovui nustačius defektÄ , tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡ytas aktas, kuriame užfiksuota, jog paÅ¡alinta suskilusi vandentiekio vamzdžio dalis (triÅ¡akis), todėl atsakovo garantiniai įsipareigojimai už paslėptus statinio elementus tęsiami ir toliau. Atsakovas žinojo, kad vykdo garantinius įsipareigojimus. Atsakovas, pasirašęs defektų aktÄ , pripažino, kad paslėptas brokas yra atsakovo atsakomybė ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtino liudytojas

J. Z.. Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nustatydamas, jog ieškovas savo rizika vykdė remonto darbus. Tarp šalių nebuvo rangos santykių, nes tarp šalių nebuvo sudaryta jokia sutartis, kurioje numatyta darbų kaina, avansas, darbų atlikimo terminai. Teismas taip pat neteisingai vertino ir kitų liudytojų parodymus. Teismas turėjo kritiškai

vertinti byloje atliktos ekspertizės išvadas, kadangi ekspertizę atlikęs V. E. nėra įtrauktas į Teisingumo ministerijos ekspertų

sÄ raÅ¡us. Ekspertas buto apžiÅ«rÄ atliko po remonto, prieÅ¡ remontÄ pateiktų įrodymų ekspertas nenagrinėjo. Paties V. E. kvalifikacija ir žinios buvo ribotos statybinei mikrobiologinei ekspertizei atlikti, kadangi jis neturėjo specialios kompetencijos. Ekspertizės akte nėra buto techninio projekto (tik iÅ¡trauka), nėra pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto, kitų dokumentų. Teismas sprendime cituoja eksperto nuomonę, kuri buvo atlikta remiantis vizualiniu apžiÅ«rėjimu. Byloje esantys įrodymai ir prie apeliacinio skundo pridedami įrodymai patvirtina, kad oras bute yra sausas ir negali bÅ«ti drėgmės bei pelėsių atsiradimo priežastimi. Teismas neteisingai nustatė, kad ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp vandens vamzdžio jungties paslėpto defekto ir pelėsių atsiradimo bei paplitimo, kadangi ieÅ¡kovas įrodė, jog bute buvo paslėptas vamzdžio jungties defektas, taip pat drėgmės nuo vandens atsiradimÄ , paplitusį pelėsį ir sugadintÄ buto apdailÄ . Teismas nesusipažino su Botanikos instituto biodestrukturių skyriaus ataskaita, neatsižvelgė į byloje esančius Visuomenės sveikatos centro laboratorijos mikrobiologinio tyrimo protokolus bei į tai, kad atsakovas ieÅ¡kovui padarė ir papildomų nuostolių. Gyvenant pelėsių pažeistoje aplinkoje atsirado neigiamas poveikis sveikatai, t.y. galvos skausmai, nuovargis, alerginės reakcijos, perÅ¡alimo simptomai, akių aÅ¡arojimas, sloga, padidėjo jautrumas, pakenkta kvėpavimo takams.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovas apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovo atstovas – prašė atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir iÅ¡tirti nauji įrodymai (b.l. 215-264) ir jų originalai bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-04-15 raÅ¡tas (duomenys neskelbtini) „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti“.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, iÅ¡tyrusi naujai priimtus įrodymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir ieÅ¡kiniui iÅ¡ dalies patenkinti.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas P. R. ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, konstatavo, kad ieÅ¡kovas įsigijo nepilnai įrengtÄ butÄ , kuriame atsakovas neprisiėmė prievolės atlikti vidaus apdailos darbus, įrengti sanitarinius prietaisus bei vandens paskirstymo triÅ¡akį, o ieÅ¡kovas neįrodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „NalÅ¡ia“ susiklostė rangos teisiniai santykiai dėl papildomų statybos darbų atlikimo (tame tarpe ir dėl vandens paskirstymo triÅ¡akio įrengimo) ir kad atsakovas Å¡iuos darbus atliko Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog, nenustačius fakto, kad ieÅ¡kovo turtui buvo padaryta žala bei nenustačius priežastinio ryÅ¡io tarp triÅ¡akio nesandarumo ir ieÅ¡kovo nurodytų neigiamų pasekmių, taip pat nesant duomenų, kad bÅ«tent atsakovas vykdė triÅ¡akio įrengimo darbus, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį (CK 6.245 str.-6.249 str.). Teismas taip pat laikė, kad eksperto iÅ¡vados patvirtina, jog netinkamo vėdinimo priežastimi yra vėdinimo kanalų pridengimas grotelėmis, ventiliatoriumi, netinkamas tarpas tarp ieÅ¡kovo įrengtų vonios durų ir grindų apačios ir už Å¡iuos trÅ«kumus atsakovas neatsako, nes darbus atliko ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais ir iÅ¡vadomis nesutinka apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, kurie iÅ¡ esmės yra susiję su įrodymų vertinimo problema – apeliantas yra įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus.

Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis priimtas, nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK

185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sÄ sajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiÅ¡kai tiriant visas bylos aplinkybes ir iÅ¡plaukiantis iÅ¡ nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant nei jo nesant. Teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, tarp kurių – sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principai. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų nuostatų nuosekliai nebuvo laikytasi.Â

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2004-12-23 sutartimi iÅ¡ atsakovo įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 78-84). Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje pateikiami Å¡io buto duomenys apie įrengtÄ centrinį Å¡ildymÄ , vandentiekį, kanalizacijÄ , san. mazgÄ vonios kambaryje, sienas iÅ¡ blokelių (b.l. 91-97). Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla parengta 2004-12-08 pagal atsakovės užsakymÄ , t.y. po preliminarios nepilnai įrengto buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (b.l. 71-77 - preliminarios sutarties 2.2 p.). Aukščiau minėta buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2004-01-27 preliminarios nepilnai įrengto buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (CK 6.401 str. 2 d.

3 p.), kurioje apraÅ¡omas sutarties dalykas (bÅ«simas butas), nurodomi darbai, kuriuos privalo atlikti pardavėjas (atsakovas) ir pan. Pagal Å¡ios sutarties 2.3 punktÄ , kuriame detalizuota “nepilno buto įrengimo” sÄ voka, atsakovas, be kitų darbų, įsipareigojo įrengti vandens ir patalpų centralizuotÄ Å¡ildymÄ su autonomine apskaitos sistema; radiatorius su termoreguliatoriais; Å¡alto ir karÅ¡to vandens skaitiklius;  pagal projektÄ iÅ¡vedžioti vandens ir nuotekų Å¡alinimo vamzdynus; iÅ¡tinkuoti sienas; pakloti grindų iÅ¡lyginamÄ jį sluoksnį (b.l. 72). Tokiu bÅ«du, Å¡alto ir karÅ¡to vandens skaitiklius, vandens ir nuotekų Å¡alinimo vamzdynų iÅ¡vedžiojimÄ bei grindų iÅ¡lyginamÄ jį sluoksnį įrengė atsakovas. Be to atsakovo AB NalÅ¡ios užsakymu buvo parengtas ir techninis projektas, pagal kurį ieÅ¡kovas turėjo įsigyti trijų kambarių butÄ su 80,47 kv.m (techninio projekto iÅ¡trauka b.l. 85 ir jo priedas Techninis projektas Vidaus vandentiekis ir nuotekos). Projekte aiÅ¡kiai matosi gyvatukas, san. mazgas vonios kambaryje, buitinis vandentiekis, grindų iÅ¡lyginamasis sluoksnis (techninio projekto aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas „Vidaus vandentiekio ir nuotekinės tinklai", vandentiekio techniniai duomenys ir panaudotų detalių sÄ vadas, Å¡alto, karÅ¡to, prieÅ¡gaisrinio vandentiekio sistemos

(vidaus sistemos) apibÅ«dinimas). Å iÄ aplinkybę patvirtina ir projekto vadovo G. M. 2010-02-02 raÅ¡tas „Dėl vidaus tinklų įrengimo"

(b.l. 220) bei parašas 2004-11-12 pripažinimo tinkamu naudoti akte (b.l. 215-218). Taigi ir nurodytos aplinkybės tvirtina, kad ieškovo buto vidaus vandentiekį įrengti turėjo atsakovas.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog statybos reglamento STR 1.11.01:2002 „Dėl statinių pripažinimo tinkamais naudotis" 17.6 punktas nagrinėjamu atveju netaikomas, tačiau sutikti su tokia teismo nuostata negalima, nes ieÅ¡kovo nupirkto buto statybos darbai vyko pagal projektÄ , kurį 2004 m. parengė UAB „Pro Domo Sua", o leidimas statyti buvo iÅ¡duotas 1997-06-26 bei 2004-09-06. Minėto statybos reglamento 18 punktas reikalauja koreguoti projektinius sprendimus, kad jie atitiktų galiojančius STR normatyvinius reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog nurodytas statybos reglamentas STR 1.11.01:2002 „Dėl statinių pripažinimo tinkamais naudotis" ir jo 17.6 punktas nėra taikomas. Å is punktas numato, kad daugiabučiai namai gali bÅ«ti pripažįstami tinkamais naudoti, tik užbaigus butų apdailÄ ir įrengus funkcionuojančias bendrÄ sias inžinerines sistemas bei atitinkančias higieninius reikalavimus vartotojo inžinerinės sistemas, t.y. butuose vartotojo vandentiekio ir nuotekų inžinerinėse sistemose įrengta bent po vienÄ unitazÄ ir praustuvÄ ar plautuvę, o kiti vartotojo inžinerinių sistemų vamzdynai užaklinti arba prijungti prie įrengimų (prietaisų). Dėl to, taikant ir nurodytÄ statybos reglamento nuostatÄ bei atsižvelgiant į tai, kad pagal Å¡alių preliminarios sutarties priedÄ ieÅ¡kovo bute turėjo bÅ«ti įrengti vandens ir nuotekų Å¡alinimo vamzdynai bei padarytas grindų iÅ¡lyginamasis sluoksnis, kas ir buvo padaryta (ieÅ¡kovo pateiktose fotonuotraukose yra užfiksuoti vandens (jungtis arba triÅ¡akis) ir nuotekų Å¡alinimo vamzdžiai, kurie randasi po grindų iÅ¡lyginamuoju sluoksniu), darytina iÅ¡vada, jog bÅ«tent atsakovas įrengė ieÅ¡kovo buto vidaus vandentiekį.

Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai nurodo, kad ieÅ¡kovas pats nukrypo nuo techninio projekto, kadangi pardavimo metu butas nuosavybės teisėmis priklausė atsakovui (buto pirkimo-pardavimo sutarties ir nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos duomenys), todėl už bet kokius projekto pakeitimus ir jų įforminimÄ buvo atsakingas atsakovas (preliminarios sutarties 2.2 p.). LR statybos įstatymo 12 straipsnyje „Statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės" nustatyta, kad Statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ statinio projektÄ .

Teismo posėdyje liudytojas P. K., kurio darbuotojai atliko visÄ ieÅ¡kovo buto apdailÄ , nurodė, kad visus vamzdžius, esančius po iÅ¡lyginamuoju grindų sluoksniu, klojo atsakovas (b.l. 189). Tuo tarpu liudytojas J. Z. paaiÅ¡kino vandentiekio iÅ¡dėstymÄ jo bute (butas Nr.16), o ne ieÅ¡kovo bute Nr.10 (b.l. 183-184). Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Å¡ių liudytojų parodymus, nes byloje pateikta techninio projekto dalis „Vidaus vandentiekis ir nuotekos" ketvirto aukÅ¡to planas, kuris byloje įsegtas atvirkščiai (b.l. 85), o viso techninio projekto byloje nėra.

Todėl tikėtina, jog teismas, vertindamas Å¡iÄ projekto dalį, suklydo dėl vamzdžio V 1 iÅ¡dėstymo, nes prie apeliacinio skundo ieÅ¡kovo pateikta minėto projekto dalis (b.l. 223-224), teismo konstatuotų aplinkybių nepatvirtina. Minimas vamzdis ieÅ¡kovo bute nutiestas iÅ¡ vonios kambario, kuriame yra Å¡alto ir karÅ¡to vandens skaitikliai, o po iÅ¡lyginamuoju grindų sluoksniu yra vandens ir nuotekų Å¡alinimo vamzdynai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad vamzdis V 1 nutiestas iki vonios kambario, t.y. nuo taÅ¡ko (virtuvės kriauklės) iki vonios sienos ir nesusijungia su vonios kambaryje įrengtais vandens skaitikliais, kuriuos turėjo įrengti atsakovas pagal preliminarios sutarties 2.3 punktÄ .

Taigi sprendime vamzdis V 1 apibūdintas netinkamai, nes tai yra karšto ir šalto vandens vamzdžiai, kurie tiesiami nuo skaitiklių, esančių vonios kambaryje, iki taško virtuvėje, o ne atvirkščiai, kaip teigia pirmosios instancijos teismas. Teismo sprendime nurodytas vamzdžių V 1 išdėstymas techniškai neįmanomas, nelogiškas, pažeidžiantis Statybos normų ir STR 2.07.01:2003 reikalavimus. Tokiu būdu atsakovas, būdamas buto savininku, jį pardavė ieškovui su pirkimo-pardavimo sutartyje užfiksuotu kambarių išplanavimu, sienomis iš blokelių, san.mazgu, išvedžiotais vandens ir nuotekų šalinimo vamzdžiais, šalto ir karšto vandens skaitikliais, grindų išlyginamuoju sluoksniu.

Todėl atsakovas ir yra atsakingas už paslėpto po grindimis vandens vamzdžio jungties (triÅ¡akio) trÅ«kumus (pirkimo-pardavimo sutarties 3.2, 6.4 p.). Nekilnojamojo turto objekto kadastriniai matavimai atlikti 2004-07-20, todėl ieÅ¡kovas negali atsakyti už atsakovo veiksmus, tame skaičiuje ir projektinės dokumentacijos keitimÄ , vykdant jo nupirkto buto statybÄ (b.l. 215-218).

Pagal LR statybos įstatymo 36 straipsnio „Statinio garantinis terminas. Statinio projektuotojo, rangovo ir statinio statybos techninio prižiÅ«rėtojo prievolės per garantinį terminÄ " nuostatas statinio garantinis terminas paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams ir kt.) negali bÅ«ti trumpesnis nei 10 metų. IeÅ¡kovas 2008-04-11 raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo ir tokį remontÄ , kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovas pripažino bei vykdė: 2008-06-26, atsakovui nustačius defektÄ , tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡ytas aktas, kuriame užfiksuota, jog paÅ¡alinta suskilusi vandentiekio vamzdžio dalis – triÅ¡akis (b.l. 14, 38-39).

Kitokių defektų Å¡ios 2008 m. buto apžiÅ«ros metu nebuvo nustatyta. Atsakovas teigia, kad vandentiekio vamzdžio dalies remonto darbus atliko ieÅ¡kovo užsakymu, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). IÅ¡ tikrųjų, kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovas Å¡alino jo paties atliktų statybos darbų brokÄ , t.y. vykdė garantinius įsipareigojimus, nes atsakovas, pasirašęs defektų aktÄ , faktiÅ¡kai pripažino, jog už paslėptÄ brokÄ yra atsakingas, kadangi Å¡is aktas buvo pasiraÅ¡ytas po paslėpto defekto paÅ¡alinimo.

IeÅ¡kovas su atsakovu nebuvo sudaręs jokių susitarimų dėl statybos darbų atlikimo jo bute. PrieÅ¡ingai, 2008-04-11 raÅ¡tas „Dėl garantijos“ ir 2008-06-26 aktas „Dėl defekto“ rodo reikalavimÄ atsakovui vykdyti garantinius įsipareigojimus, konstatavus paslėptÄ defektÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ taip pat suponuoja liudytojo J. Z. parodymai (b.l. 184), Å¡alių elektroninis susiraÅ¡inėjimas (b.l. 17-20) ir 2008-07-08 AB „Lietuvos draudimas" praneÅ¡imas (b.l. 16). Minimus įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai (CPK 178, 185 str.).

Be to teismas neatsižvelgė į tai, kad, atsakovui pakeitus vandens vamzdžio jungties dalį (triÅ¡akį), garantiniai įsipareigojimai už paslėptus statinio elementus, t.y. vamzdynus nepasibaigė, nes atsakovas (jo darbuotojai), siekdamas nustatyti trÅ«kumų atsiradimo priežastį ir tuo pačiu savo (atsakovo) pareigų, vykdant garantinį aptarnavimÄ , apimtį, sugadino vonios kambario plyteles, hidroizoliacinį sluoksnį, grindų Å¡ildymo kabelį, betono grindis, nors tokiems veiksmams ieÅ¡kovas sutikimo nebuvo davęs. Pažymėtina, kad tarp Å¡alių nebuvo jokio atskiro susitarimo, jog vandens bei nuotekų Å¡alinimo vamzdžių iÅ¡vedžiojimo darbai bus atliekami ieÅ¡kovo, o po iÅ¡lyginamuoju grindų sluoksniu aptiktas vandens vamzdžio jungties (triÅ¡akio) defektas nepriklauso sanitariniams prietaisams bei uždaromai jų armatÅ«rai (t.y.

čiaupams, sklendėms), nes tai neatitiktų Statybos normų ir T 2.04.01-85, STR 2.07.01:2003 reikalavimų.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ekspertizės akto (b.l. 123-137) įvertinimu, motyvuodamas tuo, jog ekspertas neturėjo reikiamos kvalifikacijos, o pati ekspertizė atlikta netinkamai ir neiÅ¡samiai. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria apeliantui, kadangi minimÄ ekspertizę atlikęs V. E. iÅ¡ tikrųjų nėra įtrauktas į galiojantį LR teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä (b.l. 230). Be to pagal CPK 218 straipsnį eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodyta eksperto iÅ¡vada iÅ¡ esmės rėmėsi besÄ lygiÅ¡kai, neatsižvelgdamas į tai, jog ekspertas ieÅ¡kovo buto apžiÅ«rÄ atliko jau po Å¡io buto remonto, o pati iÅ¡vada daugumoje atvejų nėra grindžiama ne specialiomis žiniomis, bet eksperto nuomone ir samprotavimais, vizualine apžiÅ«ra ir kitais buitiniais bÅ«dais (pvz., jusle), nenagrinėjant įrodymų, apibÅ«dinančių buto bÅ«klę iki remonto, t.y. iki 2009-08-07, kitų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, atsiradusias iki ekspertizės atlikimo. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad V. E. kvalifikacija ir žinios buvo ribotos statybinei mikrobiologinei ekspertizei atlikti, t.y. jis neturėjo specialios kvalifikacijos ir kompetencijos, kuri reikalinga mikrobiologiniams tyrimams, ventiliacijos efektyvumui, drėgmei ir oro judėjimo greičiui nustatyti. V. E. tokių laboratorinių tyrimų ir neatliko bei byloje esančiais įrodymais nesivadovavo.

                     Ekspertizės akte nurodyta, kad drėgmės kaupimosi priežastimi yra netinkamai organizuotas buto vėdinimas dėl to, kad grotelėmis pridengti vėdinimo kanalai ir ventiliatorius. Å ios faktinės aplinkybės ieÅ¡kovas neneigia, tačiau nurodo, kad vienas vėdinimo kanalas pridengtas grotelėmis, o kitame įrengtas ventiliatorius tam, kad sustiprintų ventiliacijos veiksmingumÄ . Byloje toks faktas nėra paneigtas, jis nėra draudžiamas ir STR 2.09.02:2005, todėl nesuprantamas teismo teiginys, jog ventiliatorius trukdo patekti orui.

Pažymėtina, jog teismas sprendime nenurodė jokių konkrečių STR 2.09.02:200 pažeidimų, nes jų nėra ir ekspertizės akte. Tuo tarpu 2008-04-18, prieÅ¡ remontÄ , ieÅ¡kovo bute buvo atlikti mikrobiologiniai tyrimai, kuriose aiÅ¡kiai nurodoma, kad ventiliacijos Å¡achtoje pelėsių neaptikta (b.l. 24). Å iais įrodymais ekspertas nesinaudojo, nors jie paneigia jo ekspertizės akto teiginius, kad drėgmės kaupimosi (pelėsio atsiradimo) priežastimi buvo netinkamas buto vėdinimas. 2009-09-18 nacionalinės visuomenės sveikatas priežiÅ«ros laboratorijos raÅ¡tas dėl fizikinių matavimų ir 2009-08-05 Å¡iluminio komforto ir ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolas, tvirtina, kad ieÅ¡kovo bute temperatÅ«ros, santykinės drėgmės, oro judėjimo greičio duomenys atitinka Lietuvos higienos normas HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir vieÅ¡ojo naudojimo pastatų mikroklimatas", o natÅ«ralus ir dirbtinis ventiliacijos efektyvumas vonioje atitiko statybos techniniame reglamente „STR 2.09.02:2005 “Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas" leidžiamÄ Å¡alinimo oro kiekį (b.l. 24-28).

Be to ieÅ¡kovas 2010-01-20 (t.y. žiemos metu) dar kartÄ atliko buto fizikinius matavimus bei Å¡iluminio komforto ir ventiliacijos efektyvumo matavimus (b.l. 231-232, 234-240) ir nustatė, kad Å¡ildymo laikotarpiu drėgmės kiekis yra dukart mažesnis už normÄ , todėl oras bute yra sausas ir negali bÅ«ti drėgmės bei pelėsių atsiradimo priežastimi. Taigi atitinkami matavimai vasaros ir žiemos metu leidžia teigti, kad drėgmės kaupimosi priežastimi netinkamas ventiliacijos organizavimas bÅ«ti negali.

Todėl nesuprantamas pirmosios instancijos teismo argumentas vertinti fizikinių matavimų aktÄ kritiÅ¡kai.

IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė pakankamai objektyvių įrodymų, kad jo bute, nupirktame iÅ¡ atsakovo, pelėsis atsirado dėl drėgmės, kuri atsirado dėl vandens vamzdžio jungties (t.y. triÅ¡akio) paslėpto defekto: 2008-04-18 mikrobiologinio tyrimo protokolas (b.l. 24), 2008-08-11 biodestruktorių tyrimo laboratorijos ataskaita (b.l. 25-28), liudytojų

J. Z., R. S., L. L.,

P. K. parodymai ir kt. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo juos atmetė ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp paslėpto vandens vamzdžių jungties (triÅ¡akio) defekto ir pelėsių atsiradimo nėra priežastinio ryÅ¡io, o galima priežastis - pažeistas hidroizoliacijos sluoksnis. Tokie argumentai neatitinka byloje esančių įrodymų ir konstatuotų aplinkybių, nes, atsakovui atliekant garantinį buto aptarnavimÄ , buvo nustatytas bÅ«tent paslėptas vandens vamzdžio jungties (triÅ¡akio) defektas. Å alių pasiraÅ¡ytame suderinimo akte apie vonios kambario hidroizoliacinius, ventiliacijos trÅ«kumus nieko nekalbama. Be to, kaip jau minėta, ieÅ¡kodami vandens paskirstymo vamzdžių paslėptų defektų atsakovo darbuotojai pažeidė grindų plyteles, hidroizoliacijos sluoksnį ir Å¡ildymo kabelį. Kitų trÅ«kumų užfiksuota nebuvo. Dėl paslėpto vandens vamzdžio jungties (triÅ¡akio) defekto bute atsirado drėgmė, o vėliau paplito pelėsis. Taigi ieÅ¡kovas pakankamais įrodymais įrodė, jog bute buvo paslėptas vandens vamzdžio jungties defektas, lėmęs drėgmės nuo vandens atsiradimÄ ir pelėsio paplitimÄ bei buto apdailos sugadinimÄ . Dėl to teismo iÅ¡vada, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp vandens vamzdžio jungties (triÅ¡akio) paslėpto defekto ir ieÅ¡kovui padarytos žalos, yra neteisinga ir nepagrįsta.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais, kad už jam padarytÄ Å¾alÄ yra atsakingas atsakovas (CK 6.249, 6.695 str.), tačiau nesutinka su praÅ¡omos priteisti žalos dydžiu. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 40719,30 Lt turtinei žalai atlyginti, remdamasis lokaline sÄ mata (b.l. 34-35), t.y. preliminariu galimų atlikti darbų įvertinimu, tačiau į bylÄ kartu pateikia duomenis (dokumentai, pateikti kartu su apeliaciniu skundu, jų originalai - apeliacinės instancijos teismo posėdyje), kad dalis darbų jau atlikta, t.y. ieÅ¡kovas atliko juos savo sÄ skaita. Statybos darbų atlikimo aktai, 2008-09-16 rangos sutartis, sÄ skaitos, čekiai ir kt. (b.l. 247-262) patvirtina, kad ieÅ¡kovas pakankamais ir pagrįstais įrodymais įrodo 13034,52 Lt žalos dydį. Todėl tokio dydžio žalos atlyginimo suma jam ir turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus.

Apeliantas (ieÅ¡kovas) taip pat įrodinėja, jog atsakovas jam privalėtų atlyginti ir neatlikto remonto sÄ naudas – 14822,80 Lt, susijusias su vonios kambario atstatymo, buto parketo ir kitais buto atstatymo darbais, kadangi pakartotinai atlikus laboratorinius tyrimus buvo nustatyta, kad, padarius remontÄ , pelėsis neiÅ¡naikintas visose vietose - jis likto ten, kur nebuvo pakeistos statybinės medžiagos - pvz. mediena (b.l. 105, 106, 107), kas, apelianto įsitikinimu,  rodo, jog reikia Å¡alinti pelėsio paveiktas erdves (2010-01-25 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos mikrobiologinių tyrimo protokolai). Tačiau teisėjų kolegija laiko, jog apelianto pateikti įrodymai nėra pakankami nurodytam žalos atlyginimo dydžiui pagrįsti, kadangi minėti remonto darbai nėra atlikti ir nėra įrodymų, kad ateityje bus atlikti bÅ«tent už nurodytÄ sumÄ .

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti sveikatai padarytÄ neturtinę žalÄ . Nurodo, jog, gyvenant pelėsių pažeistoje aplinkoje, atsirado neigiamas poveikis sveikatai, t.y. galvos skausmai, nuovargis, alerginės reakcijos, perÅ¡alimo simptomai, akių aÅ¡arojimas, sloga, kosulys, padidėjo jautrumas, pakenkta kvėpavimo takams, nuolat egzistuoja grėsmė susirgti lėtinėmis ligomis. Å ioms aplinkybėms pagrįsti ieÅ¡kovas pateikė 2008-08-29 iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų (b.l. 21), taip pat remiasi Biodestruktorių tyrimo laboratorijos ataskaitos duomenimis (b.l. 27). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu pateikti įrodymai nėra pakankami tam, kad konstatuoti, jog ieÅ¡kovo nurodyti sveikatos simptomai yra susiję su neteisėtais atsakovo veiksmais, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

.                    Tenkinant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo 13034,52 Lt sumoje, t.y. maždaug 33 procentais nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumos, atitinkamu procentu tenkintinas ir ieÅ¡kovo reikalavimas dėl kitų iÅ¡laidų atlyginimo: dalis 398,65 Lt už atliktus tyrimus (b.l. 22, 23), dalis 1500 Lt už sienų ir grindų bÅ«klės įvertinimÄ (b.l. 29-31), dalis 53,44 Lt už pirktas medžiagas ir priemones (b.l. 37), dalis 181,20 Lt už fizikinius matavimus (b.l. 143, 233), viso 33 procentai nuo nurodytų sumų sudaro 650,20 Lt ir jie priteistini ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, priima naujÄ sprendimÄ â€“ iÅ¡ dalies patenkina ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, atitinkamai ieÅ¡kovui priteisia jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str. 4 d.) – iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisiama 943,80 Lt (33 procentai) jo sumokėto žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ (nuo 2860 Lt  sumos – b.l. 6, 269, 274), o taip pat valstybei iÅ¡ abiejų Å¡alių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai priteisiamos paÅ¡to iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme

(b.l. 281): iš atsakovo UAB „Nalšia“ priteisiama 3,70 Lt, iš ieškovo P. R. - 7,60 Lt pašto išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus miesto

3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo P. R. ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies:

Priteisti iš atsakovo UAB „Nalšia“ (įmonės kodas 174935518) ieškovo P. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 13034 (trylika tūkstančių trisdešimt keturis) litus 52 centus žalos atlyginimui, 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) litų 20 centų kitų išlaidų atlyginimui ir 943 (devynis šimtus keturiasdešimt tris) litus 80 centų bylinėjimosi išlaidų, iš viso 14628 (keturiolika tūkstančių šešis šimtus dvidešimt aštuonis) litus 52 centus.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Nalšia“ (įmonės kodas 174935518) 3,70 Lt (tris litus septyniasdešimt centų), iš ieškovo P. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 7,60 Lt (septynis litus šešiasdešimt centų) pašto išlaidų.

                    Â

Kolegijos pirmininkė                                                                                     Â

Alma Urbanavičienė

Kolegijos teisėjos                                                                                           Â

Neringa Švedienė

                                                                                                                      Â

Virginija Volskienė