2022-05-04 Nr. BB-3175-1-01-1-44827-2020-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-131-719/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44827-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.23.2.2.1;

2.1.2.12

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. (R. K.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo aštuoneriems metams šešiems mėnesiams bausme; pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimo vieneriems metams bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir R. K. paskirta galutinė subendrinta aštuonerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista D. K., tačiau dėl jos kasacinių skundų negauta.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis, kuria nuteistojo R. K. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžio atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. K. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė didelį kiekį – 42 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga –karfentaniliu, kurio bendra masė 0,000852 g, 2020 m. lapkričio 10 d. apie 20.30 val. prie pastato Nr. 6, esančio (duomenys neskelbtini), dalį neteisėtai įgytos narkotinės medžiagos – 12 folijos lankstinukų su narkotine medžiaga karfentaniliu, kurio masė 0,000233 g, išplatino – pardavė D. K., o likusią dalį laikė su savimi iki 2020 m. lapkričio 10 d. 20.40 val., kai rūsio patalpoje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai R. K. kelnių kišenėje rado 2 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė 0,000095 g, ir šalia jo ant žemės numestame plastikiniame indelyje rado 28 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė 0,000524 g.

2. Be to, R. K. pagal BK 286 straipsnį nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 10 d. apie 20.40 val. rūsio patalpoje adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-asis PK) tyrėjams M. J. (M. J.) ir T. Š. (T. Š.) sušukus „policija“, iš kairės megztinio kišenės išsitraukė peilį, pajudėjo link policijos pareigūnų ir užsimojęs rankoje laikomu peiliu bandė suduoti smūgį policijos pareigūnui T. Š.. Šiais veiksmais R. K., siekdamas išvengti sulaikymo, pagrasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnams.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnį ir, paskiriant bausmę už šią veiką, taikyti BK 641 straipsnį, o pagal BK 286 straipsnį jį išteisinti. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, turi būti renkami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Teismas negali atskirais įrodymais tikėti ir teikti jiems prioriteto. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, neanalizuodamas ir nevertindamas visų aplinkybių, padarė esminį procesinį pažeidimą.

3.2. Teismas nepagrįstai kasatoriaus kaltę grindė dviejų pareigūnų parodymais, nurodydamas, kad nėra priežasties jais abejoti. Neatsižvelgė į tai, kad kartu su kasatoriumi buvo sulaikytas ir K. V. (K. V.), kuris netrukus iš sulaikymo vietos buvo pašalintas. K. V. net nebuvo apklaustas, nors tai buvo vienintelis liudytojas, kuris matė išeinančią D. K., kuri, priešingai nei teigia pareigūnai, buvo nusileidusi į rūsį, o ne išsiskyrė su kasatoriumi lauke, matė kasatoriaus sulaikymą, kad jis pareigūnams nesipriešino ir D. K. nieko neperdavė. Pareigūnai, apklausiami teisme, davė klaidingus ir prieštaringus parodymus apie K. V. buvimą sulaikymo vietoje.

3.3. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad K. V. buvo išvarytas iš patalpos, kurioje buvo rastos narkotinės medžiagos ir buvo atliekama krata, nors faktiškai patalpos šeimininkas buvo jis. Be to, teismas neatkreipė dėmesio, kad ant peilio, kaip ir ant lankstinukų, paimtų iš D. K., nebuvo rasta kasatoriaus pirštų pėdsakų, jo DNR.

3.4. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad 2020 m. gruodžio 22 d. vykusios apklausos metu R. K. parodė, jog D. K. pati pasiėmė narkotikus. Tačiau jis apklausiamas pabrėžė, jog taip tik galėjo įvykti. Jis tikslaus lankstinukų skaičiaus nežinojo, o matyti to negalėjo, nes buvo kitame kambaryje nei D. K. su K. V..

3.5. Byloje buvo padaryta ir daugiau pažeidimų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista kasatoriaus teisė į gynybą, jam nebuvo paskirtas valstybės garantuojamas gynėjas. Tyrėja apklausos metu nurodė, kad pasikeitė įstatymai ir jis, jei negali už gynėjo teikiamas teisines paslaugas susimokėti, turi jo atsisakyti. Be to, jam buvo pasiūlyta prisipažinti, kad perdavė D. K. narkotines medžiagas, po to jis bus paleistas į laisvę. Taip tyrėja pasinaudojo jo abstinencijos būsena, suklaidino jį ir išgavo jo prisipažinimą.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras Šarūnas Šimonis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, o kasatoriaus skundas nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo R. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

6. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse nuosekliai pasisako, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, didžioji dalis skunde dėstomų argumentų yra susiję su bylos įrodymų (kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų, paties nuteistojo ir nuteistosios D. K.) analize, pateikiant savo vertinimo versiją, ginčijimu ir nesutikimu su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu, taip pat teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių paneigimu, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti. Todėl kasatoriaus teiginiai ir argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, neteisingų faktinių aplinkybių nustatymo paliktini nenagrinėti.

7. BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Kasatorius, prašydamas jį išteisinti pagal BK 286 straipsnį, jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių šį prašymą, nenurodo. Iš kasacinio skundo turinio galima suprasti, kad išteisinimo prašoma dėl to, jog ant peilio, kuriuo nuteistasis galimai bandė suduoti policijos pareigūnui, nerasta jo pirštų pėdsakų ar DNR. Kadangi tokie argumentai susiję su pirmiau aptartu įrodymų vertinimu ar jų pakankamumu, kasatoriaus prašymas dėl jo išteisinimo pagal BK 286 straipsnį taip pat paliktinas nenagrinėtas.

8. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi ir nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą, priimtoje nutartyje pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl netinkamo BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo

9. Kasatorius nesutinka su teismų sprendimu jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Neneigdamas fakto, kad jis įsigijo narkotinę medžiagą – karfentanilį, nuteistasis nurodo, kad byloje nesurinkta jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis šią medžiagą ketino kam nors parduoti ar kitaip platinti. Todėl, kasatoriaus nuomone, jo veika turėtų būti perkvalifikuota pagal BK 259 straipsnį.

10. BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad nuteistasis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė didelį kiekį – 0,000852 g narkotinės medžiagos – karfentanilio. Kasaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl narkotinės medžiagos kiekio, tačiau pažymėtina, kad šis aptariamo nusikaltimo dalyko požymis yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu. Kaip matyti iš minėtų rekomendacijų 1551 punkto, karfentanilio didelis kiekis sudaro daugiau kaip 0,0006 g, taigi teismai pagrįstai nustatė, kad nuteistasis neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio.

11. Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas). Tai būtinasis veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymis. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tai vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-281/2009, 2K-618/2010 ir kt.).

12. R. K. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis paminėtą narkotinę medžiagą turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti. Teismų praktikoje kitokiu platinimu laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015 ir kt.).

13. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šioje byloje teismai, ištyrę ir įvertinę įrodymų visumą, nustatė ir aptarė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius R. K. inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, požymius. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai aplinkybę, kad nuteistasis R. K. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas – karfentanilį, grindė ne tik šios narkotinės medžiagos radimo rūsyje, taip pat pas patį nuteistąjį R. K. ir nuteistąją D. K. faktu, bet ir kitais byloje surinktais duomenimis – liudytojų parodymais, specialisto išvada, rašytine bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir užfiksuotus įrodymus, laikė juos pakankamu pagrindu vienareikšmiškai išvadai, jog R. K. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstumą, jų teisinį vertinimą ir pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai. Šis teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybę, jog nuteistasis R. K. karfentanilį laikė, turėdamas tikslą jį platinti, patvirtina rastų narkotinių medžiagų rūšis, kiekis, paruoštų lankstinukų (dozių) skaičius, jų pakuotės, kratos metu rastos folijos atraižos, skirtos narkotinėms medžiagoms pakuoti, taip pat ir įvykio vietoje rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas, kuriame užfiksuotas susirašinėjimas su galimai narkotines medžiagas norėjusiu įsigyti asmeniu. Nors byloje buvo nustatyta, kad nuteistasis R. K. pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, teismai pagrįstai atmetė nuteistojo teiginį, kad didelį kiekį narkotinės medžiagos jis laikė sau vartoti. Taigi, BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo tikslą teismai nustatė vadovaudamiesi teismų praktikoje suformuluotais kriterijais, pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį jie buvo vertinami kaip visuma, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo nuteistojo veikos kvalifikavimo pirmiausia siejami su įrodymų vertinimu. Nuteistasis kasaciniame skunde teigia, kad jo veikos kvalifikavimas nulemtas tik dviejų policijos pareigūnų parodymų, nes jis narkotinių medžiagų neplatino, D. K. galėjo pati, be jo žinios paimti narkotines medžiagas. Taigi nuteistasis pateikia savą įrodymų vertinimo versiją, siekdamas sumenkinti savo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, tyčios kryptingumą, kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymus byloje. Nors nuteistasis kasaciniame skunde ir nurodo, kad buvo nesilaikyta BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, vertinant pareigūnų parodymus byloje dėl jo veikų, tačiau savo argumentų nedetalizuoja, juos nurodo abstrakčiai.

15. Pagal kasacinio teismo praktiką BPK 20 straipsnio 5 dalies esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018 ir kt.). Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų turinį, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad teismų atliktas bylos įrodymų vertinimas ir sprendimų surašymas tokių pirmiau nurodytų trūkumų neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl netinkamo (ar neišsamaus) įrodymų vertinimo yra nepagrįstos.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl pažeistos teisės į gynybą

16. Kasatorius pažeistą teisę į gynybą motyvuoja tuo, kad jam nebuvo paskirtas valstybės garantuojamas gynėjas, be to, tyrėja, pasiūliusi jam prisipažinti ir pažadėdama paleisti jį į laisvę, pasinaudojo jo abstinencijos būsena, suklaidino jį ir išgavo jo prisipažinimą.

17. BPK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą. Ši teisė užtikrinama nedelsiant nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento. BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

18. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas 2020 m. lapkričio 10 d. 22.47 val., sulaikymo metu jis nepageidavo, kad apie jo sulaikymą būtų pranešta šeimos nariui, artimam giminaičiui ar kitam jo nurodytam asmeniui (1 t., b. l. 122). Tą pačią dieną įtariamajam R. K. išaiškintos įtariamojo teisės, taip pat ir teisė nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos turėti gynėją (1 t., b. l. 118–120). 2020 m. lapkričio 11 d. surašytas teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolas, jį R. K. pasirašė ir pareiškė, kad gynėjo nepageidauja (1 t., b. l. 121). 2020 m. lapkričio 11 d. įtariamajam R. K. vėl išaiškintos įtariamojo teisės, taip pat ir teisė nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos turėti gynėją (1 t., b. l. 124–125). Tą pačią dieną surašytas dar vienas teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolas, jį R. K. pasirašė, pareikšdamas, kad gynėjas nereikalingas (1 t., b. l. 127), ir buvo apklaustas kaip įtariamasis, nedalyvaujant gynėjui (1 t., b. l. 130). Byloje yra advokatės T. Benetės 2020 m. lapkričio 12 d. orderis ginti R. K. ikiteisminio tyrimo metu. Ir toliau visi veiksmai su R. K. atlikti dalyvaujant gynėjui. Taip pat 2020 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio posėdžio metu dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo R. K. dalyvavo advokatė T. Benetė (1 t., b. l. 190–191, 192–193). Taigi, gynėjas nedalyvavo tik pirmosios įtariamojo apklausos metu.

19. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, jog, atliekant pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, nebuvo tinkamai užtikrintos nuteistojo R. K. teisės, nes teisė į gynybą ir teisė turėti advokatą yra konstitucinė įtariamojo (kaltinamojo) teisė baudžiamajame procese, kuri privalo būti užtikrinta nuo tokio asmens sulaikymo ar pirmosios apklausos momento. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, R. K. atsisakymas gynėjo negalėjo būti pripažįstamas tinkamu, nes jo teisė pačiam pasikviesti gynėją dėl sulaikymo buvo suvaržyta, o antra, sulaikyto asmens padėtis turi būti prilyginta suimtojo padėčiai, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tačiau, nepaisant konstatuoto pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstomis nuteistojo R. K. nurodomas aplinkybes, kad per pirmąją apklausą jis buvo įkalbėtas duoti save kaltinančius parodymus. Nepaisant nustatyto pažeidimo, šis teismas konstatavo, kad narkotinių medžiagų platinimas D. K. įrodytas kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, taigi nuteistojo kaltė nėra lemiama apimtimi grindžiama jo pirminės apklausos metu duotais parodymais. Tokias savo išvadas apeliacinės instancijos teismas pagrindė išsamiais motyvais, kuriems nepritarti kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasaciniame skunde nuteistasis iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kuriais grindė ir savo apeliacinį skundą. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šis teismas išsamiai patikrino bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Atsakydamas į analogiškus argumentus, savo nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų vertinimo motyvų ir kiekvieno apeliacinio skundo argumento. Kasacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis, dar nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

21. Teisėjų kolegija vertina, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, tinkamai taikė BK nuostatas ir nepadarė esminių BPK pažeidimų, kasatoriaus išdėstyti argumentai yra deklaratyvūs, todėl atmetami. Naikinti skundžiamus teismų sprendimus nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo R. K. kasacinį skundą.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Algimantas Valantinas

Artūras Ridikas