2018-10-24 Nr. AB-19089-3-62-3-02346-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3518-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02346-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis LAVL buvo gydomas nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d. netinkamomis, antisanitarinėmis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktais reglamentuotą gyvenamojo ploto normą. Pažymėjo, jog patalpose trūko stalų, kėdžių, nebuvo užtikrintas tinkamas dieninis patalpų apšvietimas, buvo netinkamai atitvertas tualetas, todėl buvo pažeistas jo privatumas. Dėl tokių LAVL veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo orumo pažeminimu, sukeltais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais.

3. Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2016 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. 20-oje ir 24-oje kamerų tipo patalpose. Atsakovas pažymėjo, kad statistika, kiek konkrečioje patalpoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, įstaigoje nevedama, kadangi galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) nenustato, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje. Atsakovo teigimu, LAVL palatos aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ar keičiamas. Taisyklėse nenustatyta, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas, unitazo uždengimo nenumato ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

5. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 17 d. patikrinimo akte nurodyta, kad 24-osios kamerų tipo patalpos sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

6. Atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nebuvo pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais, jo teiginiai abstraktaus pobūdžio, nebuvo nustatytas priežastinis ryšys. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas gydymosi LAVL metu nesikreipė į LAVL administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas LAVL nuo 2016 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. gegužės 13 d.

8. Teismas, įvertinęs taikytiną teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, darė išvadą, kad pareiškėjui gydantis LAVL visą laikotarpį (nuo 2016 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. t. y. 9 paras) buvo tinkamai užtikrinta jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą.

9. Teismas nurodė, kad negalima daryti išvados, kad tualeto įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas teismo buvo įvertintas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi nuolatinis kitų asmenų stebėjimas trikdė, įžeidė ir pažemino asmenį.

10. Įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamo apšvietimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Teismas nenustatė, jog pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų (netinkamo apšvietimo) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginius dėl apšvietimo neatitikimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams laikė nepagrįstais.

11. Teismas nustatė, kad savo reikalavimų dėl stalų ir kėdžių trūkumo pareiškėjas nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Teismas, atsižvelgęs į LAVL pažymą apie kamerų / patalpų plotą ir inventorių, konstatavo, kad LAVL patalpoje Nr. 20 įrengta spintelė, patalpoje Nr. 24 įrengtos 4 spintelės, 1 kėdė, 1 stalas. Byloje nenustatęs duomenų, kad pareiškėjas dėl inventoriaus trūkumo būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymu suteikti trūkstamą inventorių, o administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti, teismas atsakovo neteisėtų veiksmų šioje dalyje nekonstatavo.

12. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę (9 dienos) bei intensyvumą, sprendė, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teismas pažymėjo, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakako konstatuoti paties pažeidimo fakto. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje teisės pažeidimo pripažinimas yra proporcinga pareiškėjo teisių gynybos forma.

III. 13. Pareiškėjas A. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo, prašydamas tenkinti jo skundą ir priteisti jam 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Pareiškėjas nurodo, kad jis LAVL buvo laikomas pažeidžiant minimalią gyvenamojo ploto normą, buvo netinkamai atitvertas tualetas, trūko baldų.

15. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pateikė melagingą informaciją apie miegamųjų vietų skaičių kamerų tipo patalpoje Nr. 20, kurią galėtų paneigti liudytojo parodymai, nurodo, kad šioje patalpoje buvo laikomi 2 asmenys. Pirmosios instancijos teismas sprendė bylą, neatsižvelgęs į pareiškėjo argumentus. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 24 ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomi 6 asmenys, ką taip pat gali įrodyti liudytojų parodymai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo pripažinti, kad pareiškėjo teisę į minimalų gyvenamąjį plotą nebuvo užtikrinta.

16. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas pateikė melagingus duomenis dėl stalų ir kėdžių kamerų tipo patalpose ginčui aktualiu laikotarpiu.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą kuriame prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės remiasi pirmosios instancijos teismo argumentais. Pabrėžė, kad nuo 2016 m. kovo 9 d. visose LAVL patalpose dviejų aukštų gultai buvo pakeisti į vieno aukšto lovas, papildomos lovos pristatomos nebuvo, be to, pareiškėjas nebuvo gydomas kartu su D. J. kamerų tipo patalpoje Nr. 20 .

19. Papildomai atsakovas pažymi, kad pareiškėjo nurodytas liudytojas nebuvo gydomas kartu su pareiškėju, todėl negali suteikti jokios bylai aktualios informacijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis sąlygomis nuo 2016 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. gegužės 13 d.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

23. Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta pripažinti, kad buvo pažeista jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas (teismas nustatė pažeidimą dėl tinkamo atskiro tualeto neįrengimo), tačiau pareiškėjui nebuvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas siekia, kad jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jam tekusį kameros plotą, kad atsakovas teismui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie kamerų tipo patalpose Nr. 20 ir 24 įrengtų miegamųjų vietų skaičių, taip pat apie stalų ir kėdžių kiekį kamerų tipo patalpose ginčui aktualiu laikotarpiu.

24. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai, šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr., pvz., 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-858/2015).

25. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL patalpose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

26. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam nebuvo užtikrinama teisė į minimalią gyvenamojo ploto normą kamerose Nr. 20, ir 24. Pareiškėjas teigė, kad palatoje Nr. 20 buvo laikomi 2 asmenys, palatoje Nr. 24 ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomi 6 asmenys. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista ploto norma jo laikymo LAVL metu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi LAVL atsiliepime į pareiškėjo skundą ir kartu su juo pateiktoje 2016 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. BD-406 nurodyta informacija, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 20, kurios plotas 7,19 kv. m, įrengta 1 miegamoji vieta, o kamerų tipo patalpoje Nr. 24, kurios plotas 21,25 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos (b. l. 7, 12).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi administracinės bylos duomenis, atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo pateiktoje pažymoje apie kamerų / palatų plotą nėra nurodyta jos data ar laikotarpis, kuriuo aktuali informacija joje pateikiama – data užrašyta pieštuku ant šios pažymos kopijos, pateiktos į bylą. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2896-261/2017 konstatavo, kad nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. kovo 23 d. LAVL palatoje Nr. 24 buvo įrengtos 8 miegamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo pateikta informacija apie miegamųjų vietų skaičių palatose ginčui aktualiu laikotarpiu vertintina kritiškai. Atsakovas teigia, kad 2016 m. kovo 9 d. visose LAVL patalpose dviejų aukštų gultai buvo pakeisti į vieno aukšto lovas, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2896-261/2017 konstatuotas aplinkybes dėl miegamųjų vietų skaičiaus kameroje Nr. 24 jau po atsakovo nurodytos datos, t. y. 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. kovo 23 d., atsakovo teiginys dėl dviaukščių lovų pakeitimo į vienaukštes 2016 m. kovo 9 d. laikytinas neįrodytu.

28. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis tokio pobūdžio bylose, jei atsakovo atstovas (LAVL) nepaneigia pareiškėjo pateiktų duomenų apie ligoninės kameros plotą ir joje buvusių asmenų skaičių, tai vertinama pareiškėjo naudai ir vadovaujamasi pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, pripažįstant, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu LAVL teko mažiau ploto nei numatyta teisės aktuose, t. y. atsakovo atstovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigotas veikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-959-858/2018).

29. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į kalinimą kameroje, kurioje jam tektų 5,1 kv. m. ploto, buvo pažeista. Pripažįstant tai, kad pareiškėjas kameroje Nr. 24, kurios plotas 21,25 kv. m., buvo laikomas dar su 5 asmenimis, pareiškėjui teko 3,54 kv. m. kameros ploto (21,25 / 6 = 3,54), t. y. mažiau nei nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte. Vertinant laikotarpį, kada buvo pažeista minimali gyvenamojo ploto norma, pažymėtina, kad atsakovas negalėjo pateikti duomenų, kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 24, o kiek – kameroje Nr. 20, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, šį aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai – teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjui 2016 m. gegužės 4–13 d. būnant LAVL atsakovas 10 dienų neužtikrino minimalaus teisės aktų reikalavimų atitinkančio palatos ploto.

30. Pareiškėjo argumentus dėl stalų ir kėdžių trūkumo pirmosios instancijos teismas atmetė nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė šiuos nusiskundimus patvirtinančių įrodymų bei nustatęs, kad LAVL patalpoje Nr. 20 įrengta spintelė, patalpoje Nr. 24 įrengtos 4 spintelės, 1 kėdė, 1 stalas ir nenustatęs duomenų, kad pareiškėjas dėl inventoriaus trūkumo būtų kreipęsis į įstaigos administraciją.

31. Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprūpinimo normos) gyvenamojoje patalpoje turi būti stalas, kiekvienam nuteistajam turi būti skirta po vieną taburetę. Pagal atsakovo pateiktą informaciją (b. l. 12) patalpoje Nr. 20 įrengta spintelė, patalpoje Nr. 24 įrengtos 4 spintelės, 1 kėdė, 1 stalas, taigi, matyti, kad minėtose palatose aprūpinimas kietuoju inventoriumi, kiek tai susiję su stalų ir kėdžių kiekiu, neatitiko Aprūpinimo normų reikalavimų.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustačiusi, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą 2016 m. gegužės 4–13 d., taip pat trūko stalo ir kėdžių bei, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir apeliacinio proceso metu neginčijo ginčo šalys, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, daro išvadą, kad dėl šių pareiškėjo teisių pažeidimų jis galėjo patirti neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus ir yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą nepriteisiant žalos atlyginimo pinigais, nėra tinkama satisfakcija padarytam pažeidimui ir patirtai žalai.

33. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

35. Nors pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjo naudai priteisiant 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjo A. V. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė