e5b36d8f-8f50-4e36-9e29-f41345bdc8a1 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1035-601/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17048-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.7.; 2.3.2.10.; 3.1.7.6.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Tomo Romeikos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo pagal ieÅ¡kovo A. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovo kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, iÅ¡sprendimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. M., patikslinęs reikalavimus, Kauno apylinkės teismo prašė: 1) nutraukti jo ir atsakovės santuokÄ , sudarytÄ 1971 m. gegužės 15 d.

Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos nutraukimo jam palikti prigimtinę pavardę „M.“, o atsakovei – pavardę jos pasirinkimu;

3) po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise palikti sodo namelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kalvarijos seniūnijoje;

4) jam iÅ¡ atsakovės priteisti 667,50 Eur kompensacijÄ už santuokoje įgyto turto dalį;

5) kreditorinius įsipareigojimus pagal 2016 m. birželio 15 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1623533/96, pagal 2018 m. gegužės 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C805059437 ir pagal 2018 m. sausio 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. PS-009944 palikti solidariomis jo ir atsakovės prievolėmis;

6) atsakovės priešieškinį jam atmesti;

7) priteisti jam iš atsakovės visas jo patirtas šios bylos vedimo išlaidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 1971 m. gegužės 15 d. jis sudarė santuokÄ su atsakove. Santuokoje gimė trys vaikai. Visi jie yra pilnamečiai. Santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«ko prieÅ¡ dvideÅ¡imt metų. Pripažįsta, kad jis kurį laikÄ buvo palikęs Å¡eimÄ , turėjo kitÄ moterį. Santuokiniai ryÅ¡iai su atsakove nutrÅ«ko dėl to, kad jie nesutarė. Jis ateityje norėtų apsivesti ir gyventi su ta moterimi, dėl kurios buvo palikęs Å¡eimÄ . Å alys gyvena bendrame name. Jų santykiai yra labai konfliktiÅ¡ki, todėl nori, kad kuo greičiau bÅ«tų nutraukta jo ir atsakovės santuoka.

Su priešieškinyje atsakovės nurodytomis šeimos iširimo aplinkybėmis jis nesutinka. Nemano, jog tai, kad jis retkarčiais išgeria alaus reikia laikyti, jog jis piktnaudžiauja alkoholiu. Tvirtina, yra pensininkas, tačiau gali save išlaikyti pats. Išlaikymo iš atsakovės sau nereikalauja. Pripažįsta, kad nutrūkus darbiniams santykiams iki pensijos gavimo jis nedirbo apie tris metus laiko, todėl jam reikėjo pinigų pragyvenimui, dėl to jis yra paėmęs tris paskolas, kurias panaudojo savo reikmėms.

Su atsakove Å¡ių paskolų ėmimo nederino, jos sutikimo imti paskolas neturėjo. IeÅ¡kovas taip pat pripažino, kad sodas ir jame esantis namelis priklausė jo uoÅ¡viams. Jis prie jo sukÅ«rimo ar žymaus pagerinimo neprisidėjo, bet mano, kad jeigu Å¡is turtas buvo perduotas jų Å¡eimai, todėl turi teisę į dalį Å¡io turto. Priteisti turto natÅ«ra jis nepraÅ¡o, tačiau mano, kad jam turėtų bÅ«ti priteista už šį turtÄ 667,50 Eur piniginė kompensacija. Su prieÅ¡ieÅ¡kinio dalimi dėl piniginės kompensacijos priteisimo atsakovei už bendro turto iÅ¡laikymÄ nesutiko, nes manė, kad jis didesne dalimi prisidėjo prie bendro turto sukÅ«rimo, kurį jie yra pasidalinę, jis atsakovei yra padovanojęs dalį gyvenamųjų patalpų, todėl atsakovė turėtų prisidėti prie turto iÅ¡laikymo.

Be to, jie buvo susitarę kaip turėtų kiekvienas prisidėti prie bendro turto iÅ¡laikymo, t. y. atsakovė turėjo mokėti už elektrÄ ir dujas, o jis turėjo mokėti visus kitus mokesčius.

3. IeÅ¡kovas savo 2017 m. gruodžio 12 d. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 5 097,88 Eur iÅ¡laidų už komunalinius mokesčius, tačiau nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės tvirtino, kad niekada Å¡ios pinigų sumos priteisti neprašė, o baigiant bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, jis prašė bylÄ nagrinėti pagal jo paskutinį patikslintÄ ieÅ¡kinį.

4. Atsakovė V. M. prašė:

1) ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti dalinai, t. y. nutraukti santuokÄ , pripažįstant, kad ji iÅ¡iro iÅ¡imtinai tik dėl ieÅ¡kovo kaltės;

2) atmesti reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo;

3) atmesti reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kovo prievoles pagal vartojimo sutartis solidariomis;

4) iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 6 794,09 Eur kompensacijÄ už atsakovės sumokėtus mokesčius už elektrÄ ir patalpų Å¡ildymÄ ;

5) priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti;

6) nutraukus santuokÄ jai palikti santuokinę pavardę;

7) laikyti, kad jos ir ieškovo santuokiniai ryšiai nutrūko nuo 2000 metų;

8) laikyti, kad sodo žemės sklypas su jame esančiu nameliu yra jos asmeninis turtas, paveldėtas po tėvų mirties ir nutraukiant santuokÄ nedalijamas.

5. Atsakovė nurodė, kad santuoka faktiÅ¡kai nutrÅ«ko 2000 metais dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes ieÅ¡kovas buvo jai neiÅ¡tikimas, susirado kitÄ moterį, su kuria kurį laikÄ gyveno, vėliau grįžo į jų bendrus namus, tačiau atkurti normalių Å¡eimos santykių nepavyko. IeÅ¡kovas ir Å¡iuo metu su ta pačia moterimi palaiko santykius, teisme nurodė, kad nori su ja susituokti. Teigė, kad sodÄ ir jame esantį namelį ji paveldėjo po savo tėvų mirties, todėl Å¡is turtas yra jos asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuokÄ negali bÅ«ti dalinamas.

Juolab, kad ieÅ¡kovas niekuo neprisidėjo nei prie Å¡io turto įgijimo, nei prie jo pagerinimo. Tai, kad sodo namas buvo įregistruotas atsakovės santuokos su ieÅ¡kovu metu nereiÅ¡kia, kad Å¡is turtas buvo įgytas jų santuokos metu. Atsakovė taip pat nesutiko, kad ieÅ¡kovo kreditoriniai įsipareigojimai trims kredito įstaigoms yra jos ir ieÅ¡kovo bendra prievolė. Tik bylÄ dėl santuokos nutraukimo nagrinėjant teisme ji atsitiktinai sužinojo apie ieÅ¡kovo skolas. IeÅ¡kovas su ja klausimų imti paskolas nederino, ji jų gavimui sutikimo nedavė.

Gautas paskolas ieškovas panaudojo išimtinai tik savo reikmėms, todėl ji negali atsakyti solidariai už ieškovo skolas.

6. Atsakovė mano, jog visiÅ¡kai turėtų bÅ«ti patenkintas jos prieÅ¡ieÅ¡kinio ir patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 6 794,09 Eur kompensacijos, nes ji su ieÅ¡kovu jau aÅ¡tuoniolika metų nebeveda bendro Å¡eimos Å«kio, tačiau mokesčius už sunaudotas dujas bei elektros energijÄ mokėjo viena. Pažymėjo, kad ji ir ieÅ¡kovas yra gyvenamojo namo, esančio V. P. g. 25, Kaune bendraturčiai. IeÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 26/100 dalys, o atsakovei 17/100 dalių Å¡io gyvenamojo namo, t. y.

Å¡alims priklausančios gyvenamosios patalpos sudaro atskirÄ butÄ , kuris turi bendrÄ Å¡ildymÄ , elektros instaliacijÄ bei nuo kitų bendraturčių atskirus apskaitos prietaisus. Viso už sunaudotÄ elektros energijÄ laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2017 rugsėjo 13 d. imtinai atsakovė sumokėjo 2 514,89 Eur. Papildomai per laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. liepos 13 sumokėjo 229,83 Eur. Viso už sunaudotas dujas laikotarpiu nuo 2010 iki 2017 m. rugsėjo 13 d. atsakovė sumokėjo 7 636,24 Eur, o papildomai per laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. liepos 13 d. sumokėjo 855,39 Eur.

Turimai atsakovės daliai – 17/100 priklausanti mokėti suma už sunaudotÄ elektros energijÄ ir dujas laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2017 m. rugsėjo 13 d. imtinai sudarytų atitinkamai 994,25 Eur ir 3 018,97 Eur. Atsakovui priklausanti mokėti dalis už nurodytÄ laikotarpį sudarytų iÅ¡ viso 6 137,91 Eur. Papildomai už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. liepos 13 d. ieÅ¡kovui priklausanti mokėti dalis sudarytų bendrÄ 656,18 Eur sumÄ arba iÅ¡ viso iÅ¡ jo priteistina 6 794,09 Eur suma.

7. Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko. IÅ¡ UAB „Lateko lizingas“ gautas atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 8 d. sudarė su ieÅ¡kovu vartojimo kredito sutartį Nr. PS-009944. Jo sutuoktinė V. M. davė sutikimÄ asmens duomenų tvarkymui. IeÅ¡kovas 2018 m. spalio 12 d. kreditoriui pagal Å¡iÄ sutartį buvo skolingas 610,57 Eur. Kreditorius sutinka su ieÅ¡kiniu, mano, kad prievolės, panaudotos Å¡eimos Å«kiui, turi bÅ«ti vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto, kad prievolė pagal ieÅ¡kovo sudarytÄ sutartį yra solidari abiejų sutuoktinių prievolė.

Trečiasis asmuo „Bigbank“, AS, pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad pagal prievolę, kylančiÄ iÅ¡ vartojimo kredito sutarties Nr. 1623533/96ta, Å¡alys turi atsakyti solidariai. Trečiasis asmuo UAB „SB lizingas“ atsiliepimo nei į ieÅ¡kinį, nei į prieÅ¡ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį bei patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino dalinai:

1) A. M. ir V. M. santuokÄ , sudarytÄ 1971 m. gegužės 15 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė, pripažįstant, kad ji iÅ¡iro dėl A. M. kaltės;

2) iÅ¡registruojant santuokÄ Å¡alims paliko santuokines pavardes: „M.“ ir „M.“;

3) pripažino, kad šalių santuokiniai ryšiai visiškai nutrūko nuo 2000 metų;

4) prievoles kreditoriams pagal 2016 m. birželio 15 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1623533/96ta, pagal 2018 m. gegužės 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C805059437 ir pagal 2018 m. sausio 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. PS-009944 pripažino asmeninėmis ieškovo A. M. prievolėmis;

5) atmetė ieÅ¡kovo A. M. praÅ¡ymÄ priteisti jam iÅ¡ atsakovės V. M. 667,50 Eur piniginę kompensacijÄ už sodo namelį;

6) priteisė atsakovei V. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M. 3 626,61 Eur kompensacijÄ už jos sumokėtÄ komunalinių mokesčių dalį;

7) priteisė atsakovei V. M. iš ieškovo A. M. 624,00 Eur bylinėjimosi išlaidų;

8) priteisė iš ieškovo A. M. valstybei 30,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9. Teismas nustatė, kad Å¡alių santuokiniai ryÅ¡iai yra visiÅ¡kai nutrÅ«kę nuo 2000 metų, tačiau ne dėl abiejų kaltės, kaip prašė pripažinti ieÅ¡kovas, bet dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes jis pats neneigė, jog dar nenutraukus santuokos su atsakove, jis turėjo ir turi kitÄ moterį, su ja ketina sudaryti santuokÄ . O, kadangi Å¡alių santuokiniai ryÅ¡iai yra visiÅ¡kai nutrÅ«kę nuo 2000 metų, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo 2016–2018 metų kreditoriniai įsipareigojimai kredito įstaigoms turi bÅ«ti laikomi asmeninėmis ieÅ¡kovo prievolėmis ir tarp sutuoktinių nedalinamos.

Juolab, kad tuo metu ieÅ¡kovas niekur nedirbo ir pats pripažino, jog vartojimo kreditai jam buvo reikalingi pragyvenimui. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės sutikimÄ dėl kreditų ėmimo, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad juos ieÅ¡kovas panaudojo bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Teismas pripažino, kad sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini), Kalvarijos seniÅ«nijoje, yra atsakovės asmeninė nuosavybė, perėjęs jai po tėvų mirties, ir atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti jam iÅ¡ atsakovės 667,50 Eur piniginę kompensacijÄ už šį turtÄ .

Nesant patikimų įrodymų apie tai, kad Å¡alys buvo susitarusios, jog ieÅ¡kovas mokės už vandenį, telekomunikacijų suteiktas paslaugas bei kitus mokėjimus, o atsakovė mokės už elektrÄ ir dujas, nustatęs, kad Å¡alių santuokiniai ryÅ¡iai visiÅ¡kai nutrÅ«ko nuo 2000 metų, teismas iÅ¡ atsakovės sumokėtos 11 126,35 Eur mokesčių dalies iÅ¡minusavo ieÅ¡kovo sumokėtų 5 128,98 Eur mokesčių dalį, o 5 997,37 Eur skirtumÄ paskirstė pagal valdomo turto dalių proporcijas.

10. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 25,60 Eur žyminį mokestį, be to, jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios iÅ¡laidos sudarė 485,06 Eur. Tuo tarpu atsakovė už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 138,55 Eur, už patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį 15,00 Eur žyminį mokestį, o jos atstovavimo iÅ¡laidos sudarė 500 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad iÅ¡ viso ieÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs aÅ¡tuonis ieÅ¡kinio reikalavimus (pradinis ieÅ¡kinys ir du patikslinti ieÅ¡kiniai), o atsakovė – deÅ¡imt prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų (prieÅ¡ieÅ¡kinys ir patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinys).

Å ių aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į tai, kad tik dalinai iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteistos iÅ¡laidos už atsakovės sumokėtus mokesčius už elektrÄ ir Å¡ildymÄ , teismas dalinai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė už šį reikalavimÄ apmokėtÄ Å¾yminį mokestį, t. y. skaičiavo ne 138,55 Eur, o 109,00 Eur (3 626,61 Eur x 3 proc.). IÅ¡ viso atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo teismas nusprendė priteisti 624 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 15,00 Eur ir 109,00 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidos ir 500,00 Eur advokatės atstovavimo iÅ¡laidos.

Teismo vertinimu, kadangi atsakovės patirtos iÅ¡laidos yra pagrįstos ir proporcingos bylos sudėtingumui bei jos nagrinėjimo trukmei, todėl nemažintinos. Teismas taip pat nusprendė iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančias 30,99 Eur, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. M. Kauno apygardos teismo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, susijusiÄ su vieno sutuoktinio kalte, reikalavimÄ dėl piniginės kompensacijos nepriteisimo už santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalį atmetimo, kompensacijos už sumokėtus komunalinius mokesčius priteisimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti apelianto A.

M. ieškinio reikalavimus. Apeliantas taip pat prašo priteisti iš atsakovės V. M. visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 11.1. išnagrinėtoje byloje neteisingai buvo konstatuota, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas. Priešingai, nors byloje nustatyta, kad santykiai tarp šalių yra konfliktiški, šalys nuo 2000 metų neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, tačiau, apelianto A.

M. teigimu, atsakovė V. M. dar iki 2000 metų ir po to tinkamai nevykdė savo, kaip sutuoktinės, pareigų, tai yra namuose nedarė nei sutuoktiniui, nei vaikams valgyti nesitvarkė, nepalaikė apelianto A. M. moraliÅ¡kai, nuolat jam priekaiÅ¡tavo, skundėsi. Kita vertus, atsakovė apelianto kaltę dėl Å¡eimos iÅ¡irimo grindė tik savo paaiÅ¡kinimais, jokių neginčytinų įrodymų į bylÄ nepateikė. Be to, konstatavus, kad sutuoktinių santuoka nutrÅ«ko 2000 metais, akivaizdu, kad nuo Å¡io laikotarpiu nė vienas iÅ¡ sutuoktinių nebeturėjo pareigos vykdyti savo santuokines pareigas.

Taigi apeliantui pripažinus, kad po realaus, faktinio santuokos nutrÅ«kimo, jis buvo neiÅ¡tikimas žmonai, turi moterį, su kuria planuoja kurti Å¡eimÄ , nėra pagrindas konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo 2000 metais yra kaltas bÅ«tent jis. Apelianto įsitikinimu, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina faktus, kad abi Å¡alys nebuvo tolerantiÅ¡kos viena kitai, abiem trÅ«ko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi Å¡alys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitÄ , bÅ«ti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu; 11.2. nekilnojamas turtas – sodo namelis, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Kalvarijos seniÅ«nijoje, turi bÅ«ti įtrauktas į dalintino turto balansÄ , kadangi jis buvo statomas abiejų Å¡alių iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, tik įregistruotas registre 2012 m. gegužės 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pagrindu.

Å ios aplinkybės paneigia Kauno apylinkės teismo padarytas iÅ¡vadas apie atsakovės V. M. paveldėtÄ turtÄ ; 11.3. civilinėje byloje esant raÅ¡ytiniams įrodymams, kad apeliantas A. M. visÄ laikotarpį tiek iki faktinio santuokos nutrÅ«kimo, tiek po 2000 metų mokėjo už vandenį ir telekomunikacijų suteiktas paslaugas, o atsakovė V. M. mokėjo už elektrÄ ir dujas, laikytina, kad ilgalaikiai Å¡alių konkliudentiniai veiksmai patvirtina Å¡alių buvusį žodinį susitarimÄ dėl mokesčių mokėjimo.

Be to, apelianto teigimu, Å¡alys iki Å¡iol gyvena viename name, veda bendrÄ Å«kį, netaisant to, kad santuokiniai ryÅ¡iai yra nutrÅ«kę nuo 2000 metų. T. y. iki Å¡iol apeliantas A. M. ir atsakovė V. M. bendrai naudojasi visomis abiem priklausančiomis patalpomis. Nagrinėjant civilinę bylÄ nebuvo nustatyta, kad Å¡alys yra nusistatę naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ ar yra atsidalinę nekilnojamÄ jį turtÄ pagal jiems priklausančias nekilnojamojo turto dalis. Todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendime padarytos iÅ¡vados dėl kompensacijos už komunalinių mokesčių sumokėjimÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir neteisingos; 11.4. pirmosios instancijos teismo sprendime yra neteisingai nurodyta, kad apeliantas A.

M. yra pareiÅ¡kęs aÅ¡tuonis ieÅ¡kinio reikalavimus, o atsakovė – deÅ¡imt prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. Teismas, tenkindamas iÅ¡ dalies tiek patikslintÄ apelianto ieÅ¡kinį, tiek atsakovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, nepaskaičiavo ir nenurodė kokiomis dalimis reikalavimai buvo patenkinti, tokiu bÅ«du nepagrįsdamas teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

12. Atsiliepime atsakovė V. M. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsakovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ atsakovė grindžia Å¡iais argumentais: 12.1. bendras gyvenimas su ieÅ¡kovu nutrÅ«ko dėl to, kad ieÅ¡kovas 2000 metais buvo susiradęs kitÄ moterį, su kuria kartu gyveno apie keturis metus Å venčionėliuose ir Pakruojyje, ir su kuria santykius palaiko iki Å¡iol.

IeÅ¡kovas neiÅ¡tikimybės fakto neneigia, todėl atsakovei nereikia įrodinėti faktų, kuriuos kita Å¡alis pripažino. Tuo tarpu atsakovė stengėsi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , tačiau to nepavyko padaryti bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo kaltės, jam nedėjus pastangų susitaikyti; 12.2. ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai dėl sodo namelio įtraukimo į dalintino turto balansÄ atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ieÅ¡kovas neginčija teismo sprendimo dalies, kuria konstatuotas faktas dėl faktiÅ¡kai nutrÅ«kusių santuokinių ryÅ¡ių nuo 2000 metų.

Be to, nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad sodo namelio statyba buvo pradėta ir baigta 1989 metais. Tuo tarpu žemės sklypas atsakovės tėvui S. N. buvo suteiktas 1992 m. rugsėjo 9 d. valdybos potvarkiu Nr. 18-10 ir nupirktas 1997 m. sausio 10 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi. BÅ«tent į šį sklypÄ buvo atkelta gyvenamojo namo dalis iÅ¡ (duomenys neskelbtini), Marijampolės, kuri priklausė S. N. nuosavybės teise. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis statė sodo namelį kitiems asmenims, t. y.

S. N. ir D. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, ir kokiu pagrindu jis galėjo statyti šį sodo namelį. Kita vertus, ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad šį sodo namelį statė ne ieškovas, bet atsakovės tėvas. Nepaisant to, ieškovo nurodytas dalintinas turtas realiai neegzistuoja, nes prašomo ieškovo dalinti sodo namelio natūroje nėra, todėl ieškinio reikalavimas kaip nepagrįstas atmestinas; 12.3. kadangi kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, todėl visi apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovo nurodyto susitarimo patvirtinimu atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti. 12.4. apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje).

14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Dėl santuokos nutraukimo 15. Pirmosios instancijos teismas santuokÄ tarp Å¡alių nutraukė dėl apelianto (ieÅ¡kovo) kaltės (CK 3.60 str. 3 d. – buvo neiÅ¡tikimas).

16. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai nustatė, kad santuoka iÅ¡iro dėl jo kaltės. Å alys nuo 2000 m. negyveno kartu (santuoka faktiÅ¡kai buvo nutrÅ«kusi), todėl Å¡alys neturėjo pareigos vykdyti savo santuokines pareigas (apeliantas bÅ«ti iÅ¡tikimu). PraÅ¡o pripažinti, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai nebuvo tolerantiÅ¡ki vienas kitam, abiem trÅ«ko savitarpio supratimo ir moralinės pagarbos, abu pažeidė sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitÄ .

17. Atsakovė praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , nurodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl apelianto kaltės, nes jis 2000 metais susirado moterį ir gyveno su ja apie keturis metus Å venčionėliuose ir Pakruojyje. Atsakovės kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo nėra.

18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

19. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro 2000 m. (Å¡alys bendrai negyveno, nevedė bendro Å«kio, vienas kitu nesirÅ«pino), tÄ pripažino pirmosios instancijos teismas, dėl to tarp Å¡alių ginčo nėra. Atsakovė nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme nuosekliais paaiÅ¡kinimais nurodė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl apelianto neiÅ¡tikimybės (apeliantas susirado kitÄ moterį S. L.), alkoholio vartojimo ir agresyvaus elgesio. Apeliantas neneigia Å¡io fakto, tačiau praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad apeliantas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Å¡io fakto taip pat neneigė ir neginčijo to, kad kitÄ moterį jis susirado 2000 m., kaip nurodo atsakovė ir įvardijÄ tai pagrindine santuokos iÅ¡irimo priežastimi.

Taip pat apeliantas, praÅ¡ydamas nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįsta tai, kad jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas numatytas CK 3.60, 3.26-3.28 straipsniuose. Nors apeliantas teigia, kad dėl santuokos iÅ¡irimo yra kalti abu sutuoktiniai, tačiau įrodymų, kad dėl santuokos iÅ¡irimo yra atsakovės kaltė, byloje nėra pateikta. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, į tai, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog neiÅ¡tikimybės faktas atsirado jau Å¡alių santuokai faktiÅ¡kai iÅ¡irus, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės (dėl jo neiÅ¡tikimybės).

Dėl kompensacijos priteisimo už santuokoje įgytÄ turtÄ 21. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti 667,50 Eur kompensacijÄ už santuokoje įgytÄ turtÄ â€“ sodo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Kalvarijos sen. Nurodo, jog Å¡is turtas buvo įregistruotas atsakovės vardu 2012 m. gegužės 25 d. (deklaracija apie statybos užbaigimÄ ), todėl jis dalintinas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

22. Atsakovė nurodo, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro 2000 m., todėl 2012 m. įregistruotas jos vardu sodo namelis, nelaikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai atsakovės asmeninis turtas, kuris buvo pastatytas jos tėvo 1989 m., o įregistruotas tik 2012 m.

23. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo. Tačiau sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuo 2000 m. (nuo faktiÅ¡ko santuokos iÅ¡irimo) Å¡alių įgytas turtas laikytinas jų asmenine nuosavybe, todėl atmetė apelianto reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo už šį sodo namelį, pripažindamas jį asmenine atsakovės nuosavybe.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nes byloje nustatyta, kad Å¡alys nuo 2000 m. nevedė bendro Å«kio, neturėjo bendro biudžeto, kartu negyveno kaip sutuoktiniai (tÄ pripažino ir apeliantas). Kad Å¡is turtas negali bÅ«ti laikomas bendrÄ ja sutuoktiniu nuosavybe (įgytas santuokoje) patvirtina ir tai, kad, bylos nagrinėjimo metu apeliantas pripažino, kad jis nestatė Å¡io sodo namelio, o duomenų apie Å¡io turto pagerinimÄ apelianto lėšomis, taip pat nėra pateikta.

Dėl kompensacijos už komunalinius mokesčius priteisimo 24. Nustatyta, kad apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklauso 26/100 dalys, o atsakovei 17/100 dalių gyvenamojo namo, esančio V. P. g. 25, Kaune (kas sudaro atskirÄ butÄ ). Atsakovė mokėjo už bute sunaudotÄ elektros energijÄ ir dujas (sumokėta - 11 126,35 Eur), o apeliantas mokėjo kitus komunalinius mokesčius (sumokėta - 5 128,98 Eur).

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesant patikimų įrodymų apie tai, kad Å¡alys buvo susitarusios, jog ieÅ¡kovas mokės už vandenį, telekomunikacijų suteiktas paslaugas bei kitus mokėjimus, o atsakovė mokės už elektrÄ ir dujas bei nustačius, kad Å¡alių santuokiniai ryÅ¡iai visiÅ¡kai nutrÅ«ko nuo 2000 metų, iÅ¡ atsakovės sumokėtos 11 126,35 Eur mokesčių dalies iÅ¡minusuotina ieÅ¡kovo sumokėtų 5 128,98 Eur mokesčių dalis, o 5 997,37 Eur skirtumas paskirstytinas pagal valdomo turto dalių proporcijas. Taigi, pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ apelianto 3 262,61 Eur jam tenkančių iÅ¡laidų, atsakovės patirtų iÅ¡laikant bendrÄ jÄ dalinę Å¡alių nuosavybę.

26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista suma, nes mano, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas (kurį patvirtina jų konkliudentiniai veiksmai – eilę metų mokėjimas už tam tikras komunalines paslaugas) dėl mokesčių mokėjimo pasiskirstymo, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti kompensacijos už sumokėtus komunalinius mokesčius.

27. CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad „kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai <...> privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo atlyginimÄ â€œ.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad tarp Å¡alių buvo žodinis susitarimas, kuris leidžia apeliantui nevykdyti savo įstatyminės pareigos iÅ¡laikyti savo turtÄ . Pirma, pažymėtina, kad atsakovė nepatvirtina tokio (žodinio) susitarimo buvimo tarp Å¡alių. Antra, Å¡alių eilę metų nusistovėję komunaliniai mokėjimai už bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę nėra pakankami patvirtinti buvus žodinį susitarimÄ , jog atsakovė prisiėmė įsipareigojimus mokėti komunalinius mokesčius už apelianto asmeninį turtÄ ir atsisakė teisės reikalauti nuostolių atlyginimo.

Trečia, Å¡alys nuo 2000 m. neveda bendro Å«kio, negyvena kartu kaip sutuoktiniai, todėl apelianto nurodomam žodiniam susitarimui dėl komunalinių mokesčių mokėjimo nėra jokių prielaidų, toks susitarimas bÅ«tų nelogiÅ¡kas, visiÅ¡kai neatitiktų atsakovės interesų. Ketvirta, apeliantas nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad atsakovė įsipareigojo iÅ¡ dalies iÅ¡laikyti apelianto asmeninį turtÄ .

29. Apeliantas nepagrįstai savo skunde remiasi CK 4.86 straipsnio nuostatomis, nes šiame straipsnyje aptariamos bendraturčių teisės ir pareigos dėl jų bendrosios jungtinės nuosavybės, kai šiuo atveju sprendžiamas ginčas dėl bendraturčių turto išlaikymo, kuris jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (CK 4.76 str.).

30. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai priteisė iÅ¡ apelianto atsakovei jos patirtus nuostolius (kompensacijÄ ), kurie susidarė apmokant komunalinius mokesčius už Å¡alių bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 31. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė teismo sprendimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas tenkindamas ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, nepaskaičiavo ir nenurodė, kokiomis dalimis reikalavimai buvo patenkinti.

32. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apelianto argumentais dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų netinkamo ir nemotyvuoto paskirstymo, todėl Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas perskaičiuoja ir Å¡ioje dalyje teismo sprendimÄ pakeičia (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas perskaičiuoja (keičia) bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , naikintinas 2019 m. kovo 20 d. papildomas teismo sprendimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo už suteiktÄ antrinę valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

33. Nustatyta, kad:

1) apeliantas pirmosios instancijos teisme yra sumokėjęs 25,60 Eur žyminio mokesčio. Jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų). Šios pagalbos išlaidos sudaro 485,06 Eur;

2) atsakovė už prieÅ¡ieÅ¡kinį yra sumokėjusi 138,55 Eur, už patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį 15 Eur žyminio mokesčio (bendrai 153,55 Eur žyminio mokesčio). Advokatės atstovavimo iÅ¡laidos sudaro 500 Eur.

34. Apeliantas byloje pareiÅ¡kė 4 reikalavimus (dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl santuokoje įgyto turto padalinimo – kompensacijos priteisimo, dėl kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo ir dėl iÅ¡laidų už komunalinius mokesčius priteisimo), iÅ¡ kurių vienas buvo patenkintas iÅ¡ dalies (dėl santuokos nutraukimo), kitas visiÅ¡kai (dėl iÅ¡laidų už komunalinius mokesčius priteisimo ), o du reikalavimai atmesti. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė 1 reikalavimÄ , (priteisti kompensacijÄ už sumokėtus komunalinius mokesčius), kuris buvo patenkintas iÅ¡ dalies.

Taip pat pažymėtina, kad buvo patenkintas atsakovės praÅ¡ymas santuokÄ nutraukti dėl apelianto kaltės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto pareikÅ¡tų reikalavimų apimtį, jų patenkinimo/atmetimo apimtį, į atsakovės patenkinto reikalavimo apimtį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme apelianto reikalavimai patenkinti 20 proc. dalyje, o atsakovės reikalavimai patenkinti 80 proc. dalyje.

35. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, į apeliantui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų, Å¡alių patirtos iÅ¡laidos advokatų pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme paskirstytinos taip:

1) valstybei (už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliantui) iÅ¡ atsakovės priteistina 49 Eur (485,06 Eur / 2 x 20 %), 2) atsakovei iÅ¡ apelianto priteistina 400 Eur (500 Eur x 80 %). Atsakovės sumokėtas žyminis mokestis (153,55 Eur) už prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteistinas iÅ¡ apelianto atsižvelgiant į patenkinto reikalavimo dalį (patenkinta 53,38 %), t. y. 82 Eur. Taip pat iÅ¡ Å¡alių priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (30,99 Eur), valstybei proporcingai patenkintai/atmestai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, t. y. iÅ¡ atsakovės - 6 Eur (30,99 x 20 %), iÅ¡ apelianto – 12 Eur (30,99 / 2 x 80 %).

36. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 300 Eur iÅ¡laidas už advokatės suteiktÄ teisinę pagalbÄ (atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas patenkintas 20 proc. dalyje (tik dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų), todėl atsakovei iÅ¡ apelianto priteistina 240 Eur (300 Eur x 80 %) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

37. Susumavus visas byloje atsakovei priteistinas iÅ¡laidas iÅ¡ apelianto, bendra priteistina suma yra 722 Eur (400 + 240 + 82). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dalyje ir 2019 m. kovo 20 d. papildomÄ sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstyti taip: - Priteisti atsakovei V.

M., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 722 Eur (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt du eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. - Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 12 Eur (dvylika eurų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ - 5660). - Priteisti iÅ¡ atsakovės V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 6 Eur (Å¡eÅ¡is eurus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ - 5660). - Priteisti iÅ¡ atsakovės V.

M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 49 Eur (keturiasdeÅ¡imt devynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ â€“ 5630). KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Tomas Romeika