e5b1ecc5-053b-47b2-8b67-175699ae2dfd · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-167/2010

                                          Â

                                             Procesinio sprendimo kategorija 106.8.6.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos

pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuotų asmenų ACE European Group Limited, Liberty Mutual Insurance Europe Limited, AIG UK Limited, Arch Insurance Company (Europe) Limited, XL Insurance Company Limited ir kt. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, civilinėje byloje Nr. 2-4817-565/2009 pagal ieÅ¡kovo AB „ORLEN Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovams ACE European Group Limited, Liberty Mutual Insurance Europe Limited, AIG UK Limited, Arch Insurance Company (Europe) Limited, XL Insurance Company Limited ir kt. dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Tretieji asmenys AON Limited, UADBB „AON Lietuva“.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas AB „ORLEN Lietuva“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Liberty Mutual Insurance Europe Limited, AIG UK Limited, SCOR UK Company Limited, Arch Insurance Company (Europe) Limited, ACE European Group Limited, If P&C Insurance AS, Allianz Global Corporate & Speciality AG, Zurich Global Corporate UK Limited, XL Insurance Company Limited, Swiss Re Denmark Reinsurance A/S, AXA Corporate Reinsurance (UK) PLC, Great Lakes Reinsurance (UK) PLC dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo (tretieji asmenys AON Limited, UADBB „AON Lietuva“).

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip paduotÄ nesilaikant arbitražinio susitarimo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs suinteresuotų asmenų (atsakovų) kasacinį skundÄ dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, 2010 m. vasario 9 d. nutartimi jÄ panaikino ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 nutartį.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartimi (skundžiama nutartis) atsisakė priimti ieÅ¡kinį. Nurodė, kad Draudimo liudijimo Nr.EL0502281 apraÅ¡o dalyje dėl taikytinos teisės ir jurisdikcijos Å¡alys susitarė, jog ginčai, susiję su Å¡iuo draudimo liudijimu, priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai ir sprendžiami pagal Lietuvos įstatymus. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį padavė Vilniaus apygardos teismui pagal atsakovo UAB „If draudimas“ buveinę, tačiau iÅ¡ naujo sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas UAB „If draudimas“ 2009 m. liepos 27 d. yra iÅ¡registruotas iÅ¡ Juridinių asmenų registro, kad UAB „If draudimas“ teisių ir pareigų perėmėja yra bendrovė IF P&C Incurance AS. Nesant duomenų, kad ieÅ¡kinys yra susijęs su IF P&C Incurance AS filialo veikla, teismas pripažino, kad UAB „If draudimas“ atsakovu bÅ«ti negali. IeÅ¡kinys yra dėl žalos, padarytos ieÅ¡kovo turtui, todėl ieÅ¡kinys teismingas apygardos teismui pagal ieÅ¡kovo buveinės ir žalos padarymo vietÄ â€“ Å iaulių apygardos teismui.

2009 m. lapkričio 3 d. paduotu atskiruoju skundu suinteresuotų asmenų (ieškinyje įvardintų atsakovais) atstovas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį ir nustatyti, kad ieškovo AB ,,ORLEN Lietuva“ ieškinį atsisakytina priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Skunde nurodoma, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, kadangi Å¡i nutartis yra iÅ¡ esmės klaidinga ir nepagrįsta. Suinteresuoti asmenys nebuvo įtraukti ir informuoti apie prasidėjusį apeliacinį procesÄ , dėl to jie kreipėsi į Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ su kasaciniu skundu, kuris buvo priimtas.

2.  Draudimo sutarties Nr. EL0502281 Bendrųjų sÄ lygų 9 punktÄ , taip pat Å¡ios sutarties specialiÄ sias sÄ lygas rengė AB ,,ORLEN Lietuva“ pasitelktas brokeris – AON Limited. Sutarties 9 punkto ir specialiųjų sÄ lygų nuostatos dėl taikytinos teisės ir jurisdikcijos buvo suformuluotos pagal Anglijos tradicijas ir jas diktuojančiÄ Anglijos teisę, nors sutarčiai kaip taikytina materialioji teisė pasirinkta Lietuvos teisė. Remiantis CK 6.193 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatomis teigtina, kad Å¡alys sudarė ne mediacijos, o bÅ«tent arbitražo iÅ¡lygÄ . Teismas, vertindamas draudimo sutarties Bendrųjų sÄ lygų 9 punkto turinį, iÅ¡ esmės klaidingai apibÅ«dino arbitražo proceso prigimtį ir nepagrįstai kai kuriuos specifinius Å¡io proceso požymius pritaikė mediacijai – visiÅ¡kai kitokios prigimties civilinių ginčų sprendimo bÅ«dui. Draudimo sutarties Bendrųjų sÄ lygų 9 punkte įtvirtintoje arbitražinėje iÅ¡lygoje nustatyta, kad tik tada, kai yra priimtas arbitražo teismo sprendimas ginčytinais klausimais dėl žalos dydžio ar jo apskaičiavimo tvarkos, Å¡alis gali kreiptis į teismÄ . Å i aplinkybė patvirtina Bendrųjų sÄ lygų 9 punkte įtvirtintÄ arbitražinę iÅ¡lygÄ .

3. IeÅ¡kovas neginčijo draudimo sutarties Bendrųjų sÄ lygų 9 punkte įtvirtinto arbitražinio susitarimo, be to, tiek ieÅ¡kinyje, tiek 2009 m. birželio 22 d. atskirajame skunde, tiek 2009 m. rugsėjo 28 d. paaiÅ¡kinimuose teismui raÅ¡tu patvirtino, kad sutarties Bendrųjų sÄ lygų 9 punkte įtvirtinta bÅ«tent arbitražinė iÅ¡lyga.

4. Draudimo sutarties priedo dalis ,,Taikytinos teisės ir jurisdikcijos pasirinkimas“ sutarties Bendrųjų sÄ lygų 9 punkto atžvilgiu vertintinas kaip bendroji norma, nustatanti visų ginčų, kylančių tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų, teismingumÄ Lietuvos Respublikos teismams. Draudimo sutarties Nr. EL0502281 Bendrųjų sÄ lygų 9 punktas yra specialioji norma, nustatanti atvejus, kada netaikoma bendroji taisyklė dėl ginčų teisingumo teismams ir nurodanti, kad yra bÅ«tina pasinaudoti atskirų ginčytinų klausimų iÅ¡sprendimu arbitražine tvarka.

5. Tikėtina, kad skundžiamos teismo nutarties turiniui ir motyvams įtakos turėjo aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡sakė nuomonę, kad draudimo sutarties Nr. EL0502281 Bendrųjų sÄ lygų 9 punkte įtvirtinta ne klasikinio, bet fakto arbitražo iÅ¡lyga. Tokia ieÅ¡kovo pozicija neatitinka nei draudimo sutarties sÄ lygų turinio, nei taikytinuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose iÅ¡dėstytų normų.

IeÅ¡kovo AB „ORLEN Lietuva“ atstovas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o apeliacinį procesÄ nutraukti, o jeigu teismas nuspręstų nenutraukti apeliacinio proceso – atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime raÅ¡oma, kad civilinė byla pagal ieÅ¡kovo skundÄ nebuvo iÅ¡kelta, atsakovai nėra byloje dalyvaujančiais asmenimis, atskirasis skundas yra paduotas neturinčių tam teisės asmenų, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis įgijo prejudicinę galiÄ , todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Å¡ioje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktu teisės aiÅ¡kinimu. Draudimo sutarties Bendrųjų sÄ lygų 9 punkte nurodyta sÄ lyga nelaikytina arbitražine iÅ¡lyga, nes neatitinka pagrindinių arbitražiniam susitarimui keliamų reikalavimų, be to, Å¡alys susitarė dėl fakto klausimų nustatymo procedÅ«ros. Draudimo sutarties Bendrųjų sÄ lygų 9 punkte nustatyta, kad arbitrai sprendžia ginčus dėl nuostolio, sunaikinimo ar sugadinimo sumos, tačiau ginčas vyksta dėl draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo ir dalies iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Nuostolių dydžio nustatymas nėra tapatus draudimo iÅ¡mokos už Å¡iuos nuostolius, mokėtinos pagal draudimo sutarties sÄ lygas, nustatymui. Kadangi Draudimo sutarties Bendrųjų sÄ lygų 9 punkto sÄ lyga nelaikytina arbitražine iÅ¡lyga, taip pat nelaikytina ir susitarimu dėl tarpininkavimo, todėl tame 9 punkte nustatyta procedÅ«ra nėra Å¡alims privaloma, o ginčai tarp jų turi bÅ«ti nagrinėjami Lietuvos teisme, taigi nėra ir nebuvo pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį nei CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto, nei 6 punkto pagrindu.Â

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip jau nurodyta, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytu pagrindu (kaip paduotÄ nesilaikant arbitražinio susitarimo). Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį buvo panaikinęs ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perdavęs nagrinėti iÅ¡ naujo. Å is klausimas pakartotinai iÅ¡spręstas skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartimi.

Iki pastarosios nutarties peržiÅ«rėjimo apeliacine tvarka pagal suinteresuotų asmenų (atsakovų) atstovo paduotÄ atskirÄ jį skundÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs tų pačių suinteresuotų asmenų (atsakovų) kasacinį skundÄ dėl apeliacinės instancijos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarties, 2010 m. vasario 9 d. nutartimi (bylos kasacinėje instancijoje Nr. 3K-3-64/2010) apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 nutartį.

Kasacinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartyje, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sisteminiu metodu analizuojant CPK 137 straipsnio 2 dalies 1-5 ir 7-8 punktuose iÅ¡dėstytų teisės normų santykį su to paties straipsnio 2 dalies 6 punkto norma, darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo teisėjas nutartimi iÅ¡sprendžia ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , o Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ perduoti ginÄÄ spręsti arbitražui, dėl tokios nutarties skundÄ apeliacine tvarka turi teisę paduoti ir ieÅ¡kinyje nurodytas atsakovas (atsakovai).

Kai Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ perduoti ginÄÄ spręsti arbitražui, atsakovas turi teisę paduoti ir kasacinį skundÄ dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria sprendžiamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimas. Galutinėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomo pobÅ«džio tiek teismams, tiek kitiems teisės subjektams (CPK 18 str., 362 str. nuostatos). Remdamasi privalomais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl atsakovų (Å¡iuo konkrečiu atveju – draudikų) teisės apskųsti teismo nutartį ieÅ¡kinio priėmimo klausimu, teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus, esÄ atskirÄ jį skundÄ padavė tam teisės neturintys asmenys, o tuo pačiu atmeta ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl apeliacinio proceso nutraukimo.

  Kadangi kasacinis teismas panaikino minėtÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį, todėl atmestini ir ieÅ¡kovo atsiliepime iÅ¡sakyti teiginiai dėl tos nutarties prejudicinės galios ir privalomumo sprendžiant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ . Tuo pačiu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismui palikus galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį dėl ginčo arbitruotinumo, atsakovų atstovo paduoto atskirojo skundo bei ieÅ¡kovo atstovo paduoto atsiliepimo į skundÄ argumentai dėl ginčo pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį priskirtinumo ar nepriskirtinumo teismo jurisdikcijai, šioje situacijoje nebėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartimi buvo galutinai iÅ¡spręstas klausimas dėl ieÅ¡kovo reikalavimų priskirtinumo arbitražui (CPK 362 straipsnis). Be to, konstatuotas aiÅ¡kus atsakovų valios pareiÅ¡kimas - jie prieÅ¡tarauja ginčo nagrinėjimui teisme ir reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo. Kaip jau pažymėta, galutinėje kasacinio teismo nutartyje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas turi privalomÄ pobÅ«dį, todėl teisėjų kolegija turi į tai atsižvelgti nagrinėjant tÄ patį procesinį klausimÄ (CPK 362 str.). Šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu yra įsiteisėjusi anksčiau (2009 m. birželio 12 d.) tuo pačiu klausimu priimta teismo nutartis atsisakyti priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ dėl to, kad jis nenagrinėtinas teisme, bet spręstinas arbitražo tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad negali būti toleruojama tokia procesinė teisinė situacija, kada koegzistuotų ir galiotų dvi atskiros, tačiau tuo pačiu procesiniu klausimu priimtos teismo nutartys. CPK 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Analogijos principu tokios teisinės nuostatos taikytinos ir civilinių bylų proceso taisyklių taikymui įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų galios aspektu (CPK 18 str.).

Atsakovų atstovo atskirojo skundo nagrinėjimo momentu yra įsiteisėjusi ir turi res judicata galiÄ Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartis, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu – dėl galiojančio susitarimo ginÄÄ spręsti arbitražo tvarka (susitarimas dėl arbitražinės iÅ¡lygos). Taigi, kasacine tvarka palikus galioti ir tuo pačiu galutinai įsiteisėjus ankstesnei to paties pirmosios instancijos teismo nutarčiai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio priėmimo klausimu, t. y. teisinę galiÄ turint teismo nutarčiai atsisakyti priimti ieÅ¡kinį dėl to, kad jis nenagrinėtinas teisme, negali tuo pačiu egzistuoti kita teismo nutartis to paties ieÅ¡kinio priėmimo klausimu, t. y. kita nutartis atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, nepriklausomai nuo atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindo.

Dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti pripažįstamas procesine prasme teisingu atskirÄ jį skundÄ padavusio asmens praÅ¡ymas tik pakeisti skundžiamÄ 2009 m. spalio 22 d. nutartį atsisakymo priimti ieÅ¡kinį kitokio pagrindo nurodymu.

Remiantis išdėstytais motyvais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis tiesiog panaikinama, nieko kito procesiškai nebesprendžiant.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį.

Teisėjai                                                                                                                        Danutė Gasiūnienė

                                                                                                                                   Danutė

Milašienė

                                                                                                                                   Gintaras Pečiulis