e5b1d2aa-bf4d-448e-9c3d-aab2026b63ca · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-191-117/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00016-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 25.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Kazio KailiÅ«no, Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „RIMI LIETUVA“ dėl įpareigojimo atkurti patalpų bÅ«klę ir atlaisvinti patalpas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „RIMI LIETUVA“ 708 105,56 Lt nuostolių, 118 895,42 Lt palÅ«kanų ir 975 672,07 Lt grÄ Å¾intinų lėšų;

2) įpareigoti atsakovÄ atlaisvinti patalpas, plane pažymėtas indeksais I-25, I-36, esančias (duomenys neskelbtini), ir netrukdyti ieÅ¡kovui jomis naudotis, 3) pakeisti 2010 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6.3 punkto 1 dalį dėl nuomos mokesčio dydžio;

4) priteisti 8,49 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 389 997,52 Lt nuostolių, 957 672,02 Lt grÄ Å¾intinų lėšų, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ pakeitė, panaikino sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kovo reikalavimai dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų, pažymėtų indeksais I-25 ir I-36, bei nuompinigių už naudojimÄ si Å¡iomis patalpomis priteisimo ir sprendimo dalį, kuria priteista iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 975 672,02 Lt grÄ Å¾intinų lėšų bei paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje dalyje priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: iÅ¡keldino atsakovÄ iÅ¡ negyvenamosios patalpos, pažymėtos indeksu I-36, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 27 309,81 Lt nuomos mokesčio; reikalavimÄ dėl 975 627,02 Lt grÄ Å¾intinų lėšų priteisimo atmetė; bylos dalį dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ negyvenamosios patalpos, pažymėtos indeksu I-25, grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ bylos medžiagos negalima spręsti ar Å¡iuo metu patalpa I-25 egzistuoja, nes po patalpų rekonstrukcijos ji galėjo bÅ«ti panaikinta kaip atskira patalpa.2014 m. birželio 25 d. pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko papildymo ieÅ¡kovas prašė teismo įpareigoti atsakovÄ atkurti patalpos I-25 bÅ«klę į padėtį, buvusiÄ 2010 m. rugsėjo 13 d.

Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo metu ir įpareigoti atsakovÄ atlaisvinti Å¡iÄ patalpÄ bei netrukdyti ieÅ¡kovui naudotis minėta patalpa. IeÅ¡kovas nurodė, kad patalpa, plane pažymėta I-25, neegzistuoja, kadangi atsakovas jam iÅ¡nuomotų patalpų rekonstrukcijos atlikimo metu neteisėtai užimtÄ patalpÄ I-25 subendrino su kitomis jam iÅ¡nuomotomis prekybos centro patalpomis. Kadangi patalpos I-25 ieÅ¡kovas atsakovui neperdavė ir nesuteikė teisės jÄ valdyti bei naudotis, atsakovas neturėjo teisės atlikti darbų, kurių pasėkoje Å¡i patalpa bÅ«tų panaikinta.

Atsakovas atsiliepimu prašė ieÅ¡kovo reikalavimus atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimu buvo konstatuota, jog 2000 m. gegužės 12 d. nuomos sutartis nutrÅ«ko ne dėl atsakovo valios ar noro tęsti sutartį trÅ«kumo, o dėl įrodymų apie tinkamÄ praneÅ¡imÄ apie siekį tęsti sutartinius nuomos santykius su ieÅ¡kovu nepakankamumo. Sprendimu nebuvo nustatyta neteisėtų ar nesÄ Å¾iningų atsakovo veiksmų ir teismas nepasisakė dėl kieno kaltės ar iniciatyvos sutartis nutrÅ«ko ar pasibaigė.

Nepaisant teisės reikalauti, kad atsakovas bÅ«tų iÅ¡keldintas iÅ¡ ginčo patalpų, ieÅ¡kovas 2010 m. liepos 7 d. praneÅ¡imu kreipėsi į atsakovÄ siÅ«lydamas pasinaudoti pirmumo teise ir sudaryti nuomos sutartį naujam terminui bei atsiuntė nuomos sutarties projektÄ . IeÅ¡kovas savanoriÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atnaujinti sutartinius santykius bÅ«tent su atsakovu, o ne vykdyti su UAB „Palink“ sudarytÄ sutartį arba ieÅ¡koti naujų nuomininkų. 2010 m. rugsėjo 13 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta nauja sutartis dėl tų pačių patalpų nuomos.

Praėjus daugiau nei metams po Å¡ios sutarties sudarymo, ieÅ¡kovas ėmė kvestionuoti jos sÄ lygas. 2010 m. nuomos sutartimi atsakovas susitarė dėl didesnio - 899,47 kv. m. ploto patalpų nuomos, todėl nepagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atlaisvinti patalpas, pažymėtas indeksais I-25 bei I-36. Po naujos nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo atsakovas atliko rekonstrukcijos darbus ir patalpa I-25 buvo sujungta su patalpomis I-24 ir I-26. 2010 m. nuomos sutarties tekstas buvo pasiÅ«lytas ir parengtas ieÅ¡kovo, todėl sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsakovo naudai.

Nuomos sutarties 5 p. patvirtina, kad ieškovui buvo išnuomotos visos patalpos, kurios buvo nurodytos nuomos sutartyje ir 2010 m. nuomos sutarties pasirašymo metu faktiškai naudojamos atsakovo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, remiantis kuria atsakovui ieškovas išnuomojo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksais 1-24, nuo 1-26 iki 1-35, nuo 1-37 iki 1-48, 899,47 kv. m. ploto.

Ä®siteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartimi nustatyta, jog patalpa pažymėta indeksu I-25 nuomos sutartyje nenurodyta, dėl Å¡ios patalpos Å¡alių susitarta nebuvo, patalpa atsakovas naudojasi be teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ 2014 m. balandžio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , nustatyta, kad patalpos, plane pažymėtos indeksu I-25, nėra, yra vientisa prekybos salė, ir toje vietoje stovi kasos.

CK 4.95 straipsnis numato savininko teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Pagal CK 6.3 straipsnio 4 dalį prievolės dalyku negali bÅ«ti tai, kas neįvykdoma. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ patalpos, kuri neegzistuoja. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas suformulavo reikalavimÄ , kurio vykdymas yra neįmanomas, nes neįmanoma iÅ¡keldinti atsakovo ar įpareigoti jo atlaisvinti patalpÄ , kuri neegzistuoja. Todėl ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė.Taip pat teismas atmetė ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ atkurti patalpų bÅ«klę.

Teismas nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.2.2. punktu atsakovui (nuomininkui) buvo suteikta teisė savo sÄ skaita ir savo nuožiÅ«ra, be atskiro leidimo, atlikti patalpų rekonstrukcijos, pertvarkymo, įvairių pagerinimų, ar kitus darbus (įskaitant patalpų ploto iÅ¡plėtimÄ nevirÅ¡ijant pastato perimetro). Pagal nuomos sutarties sÄ lygas atsakovui buvo iÅ¡nuomota I-26 patalpa. Panaikinus I-26 ir I-25 patalpas skiriančias pertvaras, patalpa I-25 susijungia su atsakovo nuomojama patalpa I-26.

Teismas sprendė, kad nuomojamos patalpos I-26 pertvarkymas ir jos padidinimas I-25 patalpos plotu pagal sutarties sÄ lygas yra teisėtas, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai prašė atkurti patalpų bÅ«klę. Aplinkybė, kad atsakovas pertvarkęs patalpas, naudojasi ir buvusios patalpos I-25 7,41 kv. m. plotu, nepaneigia patalpų pertvarkymo teisėtumo. Teismas nurodė, kad sutarties Å¡alims nepavykus susitarti dėl patalpos I-25 nuomos kainos, kompensacijos už patalpų naudojimo klausimÄ yra iÅ¡sprendęs teismas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi priteisė ieÅ¡kovo naudai nuomos mokestį už naudojimÄ si paminėta ginčo patalpa. Å i aplinkybė patvirtina, kad ieÅ¡kovas savo teises 7,41 kv. m. gali ginti kitais CK 1.138 straipsnyje numatytais civilinių teisių gynimo bÅ«dais. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas Å¡iuo metu atkurti I-25 patalpÄ nebÅ«tų proporcingas teisių gynimo bÅ«das (CK 1.2 str.), nes, buvusios patalpos I-25 vietoje yra įrengtos kasos, kurios bÅ«tinos atsakovo 899,47 kv. m. nuomojamų patalpų naudojimui pagal paskirtį mažmeninei ir didmeninei prekybai maisto ir jas lydinčiomis prekėmis (sutarties 3.2. p.).

Pažymėjo, kad pagal nuomos sutarties 9.1 - 9.3 punktus, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas yra įsipareigojęs nuomotojui grÄ Å¾inti patalpas tokios pat bÅ«klės, kokios jos buvo perduodant nuomininkui. Taigi pagal sutarties sÄ lygas, patalpų grÄ Å¾inimo į ankstesnę bÅ«klę klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas pasibaigus nuomos sutarčiai. Bylos nagrinėjimo metu 15 metų nuomos sutarties terminas nėra pasibaigęs, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas atkurti patalpų bÅ«klę yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              IeÅ¡kovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo patenkinti ieÅ¡kinį, t. y., įpareigoti atsakovÄ atkurti patalpos I-25 bÅ«klę į padėtį, buvusiÄ 2010 m. rugsėjo 13 d. nuomos sutarties sudarymo metu ir įpareigoti atsakovÄ atlaisvinti Å¡iÄ patalpÄ bei netrukdyti ieÅ¡kovui naudotis minėta patalpa.

Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas suformulavo reikalavimÄ , kurio vykdymas yra neįmanomas. IeÅ¡kovas teismo prašė pirmiausia įpareigoti atsakovÄ atkurti patalpos I-25 bÅ«klę į padėtį, buvusiÄ nuomos sutarties sudarymo metu, o atkÅ«rus patalpų bÅ«klę, ieÅ¡kovo reikalavimas atlaisvinti Å¡iÄ patalpÄ ir netrukdyti ieÅ¡kovui ja naudotis, yra įmanomas.Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas turėjo teisę atlikti darbus, kurių pasėkoje patalpa I-25 buvo subendrinta su kitomis patalpomis.

Teismas rėmėsi nuomos sutarties 7.2.2. punktu, suteikiančiu teisę nuomininkui savo sÄ skaita ir savo nuožiÅ«ra atlikti patalpų rekonstrukcijos, pertvarkymo darbus, tačiau sÄ voka „patalpos“ reiÅ¡kia Å¡ios sutarties pagrindu nuomojamas patalpas. Å is sutarties punktas taikomas tik atsakovo iÅ¡sinuomotoms patalpoms, o ne ir kitoms pastate esančioms patalpoms, kurių valdymo bei naudojimosi teisės nuomos sutartimi atsakovui nėra perduotos. Ne visas pastato, kuriame yra ginčo patalpa, plotas nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui, todėl ieÅ¡kovas negalėjo suteikti ir nesuteikė atsakovui teisės plėsti jam iÅ¡nuomotų patalpų plotÄ peržengiant jo nuomojamų patalpų ribas, kurios aiÅ¡kiai nurodytos nuomos sutartyje ir pažymėtos patalpų plane.

Atsakovas nuomos sutarties 7.2 2 punkte įtvirtinta teise naudojosi pažeisdamas kitų asmenų interesus ir sukeldamas jiems žalÄ .Å alys civilinių teisių gynimo bÅ«dus gali pasirinkti savo nuožiÅ«ra. IeÅ¡kovas nėra suinteresuotas naujo teisminio proceso, kuriame bÅ«tų įrodinėjamas jo patirtų nuostolių dydis, atsakovui neteisėtai naudojantis ginčo patalpa, pradžia. Toks teisių gynimo bÅ«das neatitiktų ekonomiÅ¡kumo bei operatyvumo principų. Be to, ieÅ¡kovas geranoriÅ¡kai siÅ«lė atsakovui iÅ¡sinuomoti ginčo patalpÄ , tačiau atsakovas su Å¡iais pasiÅ«lymais nesutiko.Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo patalpa bÅ«tina likusios 899,47 kv.m. ploto patalpos naudojimui pagal paskirtį.

Anksčiau atsakovas ginčo vietoje neteisėtai buvo įsirengęs apsaugos postÄ , o tai patvirtina, kad kasos Å¡ioje vietoje tinkamam atsakovo veiklos vykdymui nėra reikalingos. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patiria nuolatinę žalÄ . CK įtvirtinta savininko teisė iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.), todėl Å¡i teisė turi bÅ«ti ginama.Teismas nurodė, kad patalpų grÄ Å¾inimo į ankstesnę bÅ«klę klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas pasibaigus nuomos sutarčiai, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad Å¡iose sutarties nuostatose kalbama apie iÅ¡nuomotų patalpų grÄ Å¾inimo tvarkÄ , o Å¡iuo atveju ginčo patalpa nebuvo iÅ¡nuomota atsakovui.

Atsakovas Å¡iÄ patalpÄ valdo ir naudojasi ja neteisėtai, o nuomos sutartis baigsis tik 2025 metais.Apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , proporcingai padidėtų ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų ir patenkintų reikalavimų dydis, todėl atitinkamai keistųsi ir priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiai. Be to, teismas nepagrįstai sumažino atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti nuo 24 115,99 Lt iki 12 000 Lt, nes Å¡i suma yra akivaizdžiai per didelė.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „RIMI LIETUVA“ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ teismo sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Sprendimu teisingai pripažinta, kad ieÅ¡kovo reikalavimų įvykdymas yra neįmanomas. Reikalavimas iÅ¡keldinti iÅ¡ neegzistuojančios patalpos praktiÅ¡kai neįvykdomas, o reikalavimas dėl patalpos atkÅ«rimo taip pat negali bÅ«ti įvykdytas, nes patalpų subendrinimas yra teisėtas; ieÅ¡kovas nenurodė, kokiu bÅ«du turėtų bÅ«ti įgyvendintas reikalavimas dėl ginčo patalpos atstatymo; be to, reikalaujamas atstatymas trukdytų atsakovui nekliudomai naudotis likusiomis iÅ¡sinuomotomis patalpomis.Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas teisėtai subendrino ginčo patalpÄ su kitomis patalpomis, nes tokiÄ teisę garantavo nuomos sutarties 7.2.2 p., ilgalaikiai nuomotojo ir nuomininko santykiai ir paties ieÅ¡kovo veiksmai, kuriais jis tokį subendrinimÄ pripažino ir pretenzijų atsakovui nereiÅ¡kė iki bylos inicijavimo.

IeÅ¡kovo teisės nėra pažeistos, o net ir pripažinus tariamÄ ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ , jo interesai gali bÅ«ti užtikrinti kitais bÅ«dais nei ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimas. Visų pirma, atsakovas tebededa aktyvias pastangas, kad bÅ«tų sulygtas racionalaus dydžio nuomos mokestis už ginčo patalpos nuomÄ . Antra, Å¡alims nesutarus dėl protingo nuomos mokesčio dydžio, ieÅ¡kovas gali teismine tvarka reikalauti nuomos mokesčio.IeÅ¡kovo reikalavimai yra neproporcingi civilinių teisių gynimo bÅ«dai, kuriais jis siekia nesÄ Å¾iningo tikslo.

IeÅ¡kovas siekia nustatyti nepagrįstai didelę nuomos kainÄ už buvusios patalpos I-25 plotÄ .Patalpų atstatymas į pradinę padėtį yra negalimas. Atsakovas, sudarydamas nuomos sutartį, visiÅ¡kai pagrįstai tikėjosi ir toliau valdyti patalpa I-25 buvusiÄ patalpų dalį. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti už patalpų I-25 ir I-36 nuomÄ ir iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ Å¡ių patalų, 2014 m. vasario 12 d. nutartimi nustatė, kad dėl patalpų I-25 ir I-36 nuomos tarp Å¡alių susitarta nebuvo, atsakovas už Å¡ias patalpas nemokėjo nuomos mokesčio, dėl to už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 8 d. iki 2012 m. sausio 2 d. priteisė 27 309,81 Lt nuomos mokesčio.

Lietuvos apeliacinis teismas, nustatęs, kad patalpomis, pažymėtomis indeksais I-36 ir I-25 atsakovas naudojasi be teisinio pagrindo, minėta nutartimi nutarė iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ patalpos, pažymėtos indeksu I-36, o ginÄÄ dėl patalpos, pažymėtos indeksu I-25, grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo, nes nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar minėta patalpa egzistuoja.Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patalpa, pažymėta indeksu I-25, neegzistuoja. Å alys Å¡ios aplinkybės neginčija.

IeÅ¡kovas, patikslinęs ieÅ¡kinį, prašė įpareigoti atsakovÄ atkurti patalpos, pažymėtos indeksu I-25, bÅ«klę į padėtį, buvusiÄ 2010 m. rugsėjo 13 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo metu ir įpareigoti atsakovÄ atlaisvinti Å¡iÄ patalpÄ bei netrukdyti ieÅ¡kovui ja naudotis.Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ ginčo patalpos, nurodęs, kad minėta patalpa neegzistuoja, dėl to tokio reikalavimo įvykdymas yra neįmanomas (CK 6.3 str. 4 d.).

Taip pat teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ atkurti patalpų bÅ«klę, nurodęs, kad pagal tarp Å¡alių sudarytos nuomos sutarties sÄ lygas, atsakovas turėjo teisę iÅ¡plėsi nuomojamų patalpų plotÄ , todėl teismas sprendė, kad nuomojamos patalpos I-26 pertvarkymas ir jos padidinimas I-25 patalpos plotu pagal sutarties sÄ lygas yra teisėtas. Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas atkurti patalpÄ I-25 bÅ«tų neproporcingas teisių gynimo bÅ«das, nes buvusios patalpos I-25 vietoje yra įrengtos kasos, kurios bÅ«tinos atsakovo nuomojamų patalpų 899,47 kv. m. naudojimui pagal paskirtį mažmeninei ir didmeninei prekybai maisto ir jas lydinčiomis prekėmis.

Apeliantas su tokiomis teismo iÅ¡vadomis nesutinka. Dėl nuomos sutarties 7.2.2 punkto aiÅ¡kinimo Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir iÅ¡plėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-219/2015). Kasacinio teismo, be kita ko, pažymėta, kad tai, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiÅ¡kinimui, nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sÄ lygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikÅ¡mė.

Be to, aplinkybė, kad įstatyme neteikiama pirmenybė pažodiniam sutarties aiÅ¡kinimui, nereiÅ¡kia, kad subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas gali bÅ«ti absoliutinamas, ypač tada, kai Å¡alys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2014). Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais.

ReikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarčiai aiÅ¡kinti svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013).Nagrinėjamu atveju 2010 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.2.2. punkte, be kita ko, aiÅ¡kiai nustatyta, kad nuomotojas „suteikia nuomininkui teisę savo sÄ skaita ir savo nuožiÅ«ra, be atskiro leidimo, atlikti Patalpų rekonstrukcijos, pertvarkymo, įvairių pagerinimų, ar kitus darbus (įskaitant Patalpų ploto iÅ¡plėtimÄ nevirÅ¡ijant pastato perimetro)“.

Taikydamas Å¡iÄ sutarties nuostatÄ , pirmosios instancijos teismas vadovavosi pažodiniu sutarties tekstu, todėl sprendė, kad atsakovas, pertvarkydamas patalpas, t. y. panaikinęs I-26 ir I-25 patalpas skiriančias pertvaras ir patalpÄ I-25 sujungęs su atsakovo nuomojama patalpa I-26, turėjo teisę iÅ¡plėsti nuomojamų patalpų plotÄ . Apelianto manymu, atsakovo veiksmai, subendrinant patalpÄ I-25 su atsakovui nuomojamomis patalpomis, yra neteisėti, nes nuomos sutarties 7.2.2. punktas nesuteikė teisės nuomininkui savavaliÅ¡kai plėsti jam nuomojamų patalpų plotÄ peržengiant jam iÅ¡nuomotų patalpų ribas.

Teisėjų kolegija su Å¡iuo apelianto argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad nuomos sutarties 7.2.2. punktu Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kokius darbus nuomininkas gali atlikti savo sÄ skaita ir savo nuožiÅ«ra, be atskiro leidimo, t. y. nuomininkui suteikta teisė atlikti patalpų rekonstrukcijos, pertvarkymo, įvairių pagerinimų ar kitus darbus, įskaitant patalpų ploto iÅ¡plėtimÄ nevirÅ¡ijant pastato perimetro. Be to, aiÅ¡kinant Å¡iÄ sutarties nuostatÄ , svarbu atsižvelgti į tarp Å¡alių susiklosčiusius ilgalaikius nuomos santykius iki Å¡ios nuomos sutarties sudarymo, taip pat atsižvelgti į kitas Å¡ios nuomos sutarties sÄ lygas.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2000 m. gegužės 12 d. nuomos sutartimi atsakovui buvo iÅ¡nuomotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) kurių bendras naudingas plotas yra 803,13 kv.m., plane pažymėtas indeksais: rÅ«sio patalpos R-24, nuo R-25 iki R-42 (imtinai) – 229,68 kv.m., pirmo aukÅ¡to patalpos: nuo 1-12 iki 1-27 (imtinai) – 573,45 kv.m. , kurios perduotos atsakovui 2000 m. birželio 8 d. pasiraÅ¡ius priėmimo-perdavimo aktÄ (1 t., 27-41 b. l.). 2001 m. balandžio 5 d. Pakeitimu Nr. 1 susitarta sumažinti nuomojamÄ plotÄ 229,68 kv.m. ir atsakovui iÅ¡nuomotos pirmo aukÅ¡to patalpos pažymėtos indeksais 1-12 iki 1-27 (imtinai), kurių bendras naudingas plotas yra 573,45 (1 t., 4751 b. l.).

Taigi atsakovas Å¡ias patalpas (įskaitant ginčo patalpÄ ) faktiÅ¡kai naudojo nuo 2000 m. birželio mėnesio. Å i nuomos sutartis Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimu pripažinta pasibaigusia nuo 2008 m. birželio 8 d. ir nutarta iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ nuomojamų patalpų. Tačiau faktiÅ¡kai atsakovas iÅ¡ Å¡ių patalpų nebuvo iÅ¡sikėlęs, o 2010 m. rugsėjo 13 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta nauja to paties objekto negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl 899,47 kv. m. dėl patalpų, pažymėtų indeksais 1-24, nuo 1-26 iki 1-35, nuo 1-37 iki 1-48, nuomos.

Vadinasi, Å¡alių valia tęsti sutartinius to paties nekilnojamojo turto objekto nuomos santykius iÅ¡liko. Å iuo atveju svarbu tai, kad Å¡ios naujos nuomos sutarties 5 punkte Å¡alys susitarė, kad „kadangi Nuomininkas sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ faktiÅ¡kai naudojasi Patalpomis (pagal tarp Å¡alių 2000 m. gegužės 12 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį), Å¡alių susitarimu laikoma, kad Å¡i Sutartis kartu yra ir Patalpų perdavimo-priėmimo aktas ir laikoma, kad Å¡ios Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ Nuomotojas perdavė Nuomininkui Patalpas, o Nuomininkas patalpas priėmė“.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, remiantis Å¡ia nuomos sutarties nuostata bei atsižvelgiant į tarp Å¡alių iki Å¡ios nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo susiklosčiusius nuomos santykius, atsakovas turėjo pagrindÄ pagrįstai tikėtis, kad ginčo patalpa I-25 jam buvo perduota kartu su likusiomis patalpomis, o vadovaujantis 2010 m. rugsėjo 13 d. nuomos sutarties 7.2.2. punktu atsakovas turėjo teisę atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, t. y. pertvarkyti nuomojamÄ patalpÄ I-26 ir jÄ padidinti ginčo patalpos plotu.

Ä®vertinusi pirmiau nustatytas aplinkybes, kad atsakovas ginčo patalpa naudojasi nuo 2000 metų (pagal 2000 m. gegužės 12 d. nuomos sutartį buvo iÅ¡nuomotos ir perduotos atsakovui; pagal 2010 m. rugsėjo 13 d. nuomos sutartį perduotos atsakovui) ir 2010 m. rugsėjo 13 d. nuomos sutarties 7.2.2. punkte nustatytÄ atsakovo teisę be ieÅ¡kovo leidimo atlikti patalpų rekonstrukcijÄ , pertvarkymÄ , pagerinimÄ (įskaitant patalpų iÅ¡plėtimÄ nevirÅ¡ijant pastato perimetro), teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas turėjo teisę pertvarkyti patalpÄ I-25, sujungiant jÄ su patalpa I-26 (CPK 185 str. 1 d.).

Taip pat atmestinas skundo argumentas, kad atsakovas 7.2.2 punkte įtvirtinta teise naudojosi pažeisdamas kitų pastato savininkų teises, apeliantas tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Nenustačius, kad ginčo patalpos subendrinimas su atsakovo nuomojamomis patalpomis buvo neteisėtas, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo atkurti ginčo patalpos būklę. Dėl CK 1.138 straipsnyje įtvirtintų civilinių teisių gynimo būdų Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad savo teises dėl atsakovo naudojimosi ginčo patalpa jis gali ginti kitais CK 1.138 straipsnyje numatytais civilinių teisių būdais.

Apelianto teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis, kuria nuspręsta iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ patalpos, pažymėtos indeksu I-36, patvirtina, jog jo pasirinktas teisių gynimo bÅ«das yra tinkamas. Tačiau pažymėtina, kad patalpa, pažymėta indeksu I-36, iÅ¡ kurios nuspręsta atsakovÄ iÅ¡keldinti, realiai egzistuoja, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčo patalpos I-25 nėra, o nenustačius, kad ginčo patalpa panaikinta neteisėtai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ atkurti ginčo patalpos bÅ«klę į tokiÄ , kokia buvo nuomos sutarties sudarymo metu ir jÄ atlaisvinti.Apeliantas nurodo, kad civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ Å¡alys gali pasirinkti savo nuožiÅ«ra ir Å¡iuo atveju, apelianto teigimu, teismas, atmesdamas jo ieÅ¡kinį, sukÅ«rė situacijÄ , kad teisėti jo interesai liko neapginti, o neteisėti atsakovo veiksmai buvo įteisinti.Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog suinteresuotas asmuo, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinyje reikalavimÄ (nurodydamas ieÅ¡kinio dalykÄ ), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ .

CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybÄ , t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisės perdavimÄ kitiems asmenims, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir kt. Teismas negali keisti ieÅ¡kinyje nurodytų gynimo bÅ«dų, nes privalo užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 17 straipsnis), iÅ¡skyrus atvejus, kai yra siekiama apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (CPK 49, 320, 353 straipsniai), todėl tinkamai pasirinkti gynybos bÅ«dÄ ieÅ¡kovui yra itin reikÅ¡minga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

Taigi, bendroji taisyklė civiliniame procese yra ta, kad bylos nagrinėjimo dalykÄ nustato Å¡alys, teismas negali pakeisti nei ieÅ¡kinio pagrindo, nei dalyko, iÅ¡skyrus pirmiau nurodytas iÅ¡imtis.             Bylos duomenys patvirtina, kad Å¡alims nepavykus susitarti dėl ginčo patalpos nuomos kainos, apeliantas kreipėsi į teismÄ su reikalavimu įpareigoti atsakovÄ atkurti ginčo patalpos bÅ«klę į padėtį, buvusiÄ 2010 m. rugsėjo 13 d. sutarties sudarymo metu, įpareigoti atsakovÄ atlaisvinti ginčo patalpÄ ir netrukdyti ieÅ¡kovui ja naudotis.

Byloje nenustačius, kad atsakovas neteisėtai pertvarkė ginčo patalpÄ , pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti tokio ieÅ¡kovo reikalavimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės teisingai. Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas tik iki 12 000 Lt, nes Å¡i suma yra akivaizdžiai per didelė.

Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas už advokato pagalbÄ pirmosios instancijos teisme patyrė 24 115,99 Lt iÅ¡laidų (2 t., 169-181 b. l.). Teismas skundžiamame sprendime rėmėsi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), kurių 11 punkte nurodyta, kad teismas iÅ¡imtinais atvejais gali nukrypti nuo Å¡ių Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tarp Å¡alių kilęs ginčas laikytinas sudėtingu, tačiau atsakovo iÅ¡laidos advokato pagalbai yra nepagrįstai didelės, todėl remdamasis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais jas sumažino iki 12 000 Lt, o atsižvelgęs į atmestų reikalavimų dalį, teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai 9 242,40 Lt už advokato pagalbÄ pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijose.

Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Teismas iÅ¡imtinais atvejais gali nukrypti nuo Å¡ių Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (11 p.). IÅ¡laidų už teisines paslaugas kompensuojamos dalies pagrįstumo klausimas yra vertinamoji aplinkybė, priskirta teismo kompetencijai.

Jų kompensavimo šaliai klausimas spręstinas atsižvelgiant Rekomendacijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinti kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, nagrinėjamu atveju neteikia pagrindo ieškovo naudai dar labiau mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme Bylos rezultatas apeliacinės instancijos teisme yra palankus atsakovui. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme patyrė 5 355,03 Lt        (1 550,92 Eur) išlaidų (3 t., 198-199 b. l.).Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumÄ , aplinkybę, kad ta pati advokatų kontora atsakovÄ atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, atstovo darbo ir laiko sÄ naudas suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ b ei jo sudėtingumo laipsnį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, kad atsakovo praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis mažintinas iki 450 Eur (CK 1.5 str., CPK 88 str., 93 str., Rekomendacijų 8.11 p.).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:             Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti atsakovui UAB „Rimi Lietuva“ (j.a.k. 123715317) iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (j.a.k. 300145575) 450 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai                                                                                                                                  Kazys Kailiūnas Danutė MilašienėAlvydas Poškus