2019-07-17 Nr. AB-14447-3-62-3-00508-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2290-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00508-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. kovo 6 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2018 m. kovo 6 d. jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis: kamerose trūko gyvenamojo ploto, jos buvo techniškai netvarkingos, lovos buvo sukrypusios, surūdijusios, nepatogios (įsiskaudėdavo nugarą, šonus), nepakako apšvietimo (dėl to pablogėjo regėjimas), ventiliacijos (langas pakankamai neatsidarydavo dėl įrengtų grotų; dėl to skaudėdavo galvą, sutrikdavo kraujospūdis), buvo drėgmė, pelėsis, sanitarinis mazgas buvo prastos būklės (durys jame gerai neužsidarydavo ir todėl nebuvo užtikrintas privatumas, plytelės suskilusios, įranga sulūžusi, nebuvo sėdimo klozeto bei karšto vandens). Be to, pareiškėjo teigimu, jis buvo piktybiškai nevedamas į pasivaikščiojimų kiemelį, jam neduodavo spaudos, jo prašymas iš bibliotekos išduoti teisinius kodeksus buvo netenkintas. Pareigūnai su pareiškėju elgėsi agresyviai, siekė priežasčių prieš jį panaudoti specialiąsias priemones, darė psichologinį spaudimą, nes pareiškėjas teikdavo skundus. Pareiškėjui nebuvo sudaroma galimybė paskambinti jam ir jo artimiesiems palankiu metu (jo artimieji yra senyvo amžiaus ir 21 val. jau miega), tokiu būdu ribojant jo socialinius ryšius. Pareiškėjui nevisiškai išduodamos higienos priemonės: skalbimo milteliai (negali išsiskalbti patalynės ir asmeninių drabužių), antiperspirantas, dantų pasta. Įstaigos administracija nevykdo pareiškėjo socialinės reabilitacijos, nors jam iki bausmės pabaigos liko pusė metų. Pareiškėjo prašymai nėra registruojami, į juos niekas neatsako. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad serga (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat teigė, jog Pravieniškių PN-AK nuolat teikia melagingą informaciją, pačiam pareiškėjui neišduoda pažymų, todėl teismas atitinkamus duomenis turėtų išsireikalauti pats.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti ir neatitinka realybės. Atsakovas pateikė duomenis apie Pravieniškių PN-AK patalpose, kuriose laikytas pareiškėjas, nuteistiesiems tekusį plotą ir pažymėjo, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Teisės aktai įpareigoja pačius nuteistuosius valyti savo gyvenamąsias patalpas, tam jiems skiriamos valymo priemonės. Jei pareiškėjas teigia, kad patalpose buvo purvo, blogas kvapas, vadinasi, jis netinkamai atliko savo pareigas (valyti ir vėdinti patalpas).

Įstaiga kasdien atlieka kamerų techninę apžiūrą, apžiūrų metu užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant, tačiau patys nuteistieji nuolat gadina patalpose esantį inventorių. Įstaiga užtikrina teisės aktų normas atitinkančią dirbtinę apšvietą, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Gavus informaciją apie sugadintas lovas, jos remontuojamos arba keičiamos naujomis. Atsakovo teigimu, pareiškėjas su skundais dėl gyvenamųjų patalpų įrengimo, sunkumų atsidaryti langus, neužsidarančių sanitarinio mazgo durų nesikreipė į Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių.

Atsakovas apžvelgė drabužių ir patalynės skalbimo tvarką Pravieniškių PN-AK, nuteistųjų materialinio būtinio aprūpinimo normas. Paaiškino, kad teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į kamerų tipo patalpas. Atsakovas neturėjo duomenų apie pareiškėjo kreipimusis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar pataisos namų administraciją su nusiskundimais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno. Atsakovas tvirtino, jog Pravieniškių PN-AK yra vykdoma nuteistųjų socialinė reabilitacija, individualus socialinės reabilitacijos planas pareiškėjui sudarytas 2016 m. birželio 8 d.

Teisės aktai numato teisę nuteistiesiems du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Teisės aktai neįpareigoja kiekvieną nuteistąjį, atliekantį drausminę nuobaudą kamerų tipo patalpose, aprūpinti periodine spauda, tačiau, nepaisant to, Pravieniškių PN-AK prenumeruoja periodinę spaudą bei žurnalus, o nuteistiesiems, atliekantiems drausminę nuobaudą kamerų tipo patalpose, aprūpinti spauda yra numatyti du periodiniai leidiniai, taip pat yra galimybė iš bibliotekos skaityklos gauti senesnius laikraščius ir žurnalus, knygas, tai daroma nuteistųjų prašymu.

Pravieniškių PN-AK nėra gavę pareiškėjo skundų dėl neišduodamų laikraščių, žurnalų arba nesuteikiamų telefono skambučių. Atsakovas, apžvelgęs duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę ir pastebėjęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus nesikreipė, manė, jog pareiškėjo teiginiai apie pablogėjusią jo sveikatą, patiriamus psichologinius išgyvenimus yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti. Atsakovo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas arba kad dėl pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui, o pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio.

Pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 26 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo V. Š. skundą, t. y. pripažino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2018 m. kovo 6 d. kalint Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 8, 19 ir 22 kamerų tipo patalpose buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

6. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, kurių pareiškėjas neginčijo, konstatavo, kad ginčo laikotarpiu jo atžvilgiu nebuvo pažeista 3,6 kv. m minimali ploto norma.

7. Teismas, vertindamas kitų sąlygų kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas (Nr. 8, Nr. 19 ir Nr. 22), atitiktį higienos normų reikalavimams, nustatė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šiose kamerose neatliko patikrinimų (teismui pateiktame patikrinimo akte užfiksuoti Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus kameroje Nr. 8 atlikto patikrinimo rezultatai, nors ginčui aktuali kamera Nr. 8 yra 2-ajame sektoriuje). Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, jog kamerose esantis inventorius (lovos, sanitarinio mazgo įrenginiai) yra techniškai netvarkingas, nes nuo lovų, sanitarinių įrenginių nusilupę dažai, jie surūdiję, sanitarinio mazgo sienų plytelės suskaldytos, tačiau kameros Nr. 8 sanitarinio mazgo durys yra užsidarančios, todėl teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl privatumo naudojantis tualetu pažeidimo pripažino paneigtais. Teismo vertinimu, nuotraukos patvirtino ir tai, kad ginčo kamerose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, todėl atmestos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamos kamerų ventiliacijos, didelės drėgmės. Nors iš nuotraukų nebuvo galima nustatyti šių kamerų sienų ir lubų būklės, pelėsio buvimo ant jų fakto, teismas pastebėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kokioje kameroje ir kokiu metu buvo netinkamas apšvietimas, kurioje kameroje ir kada buvo pelėsis, o abstrakčių, nepagrįstų aplinkybių pagrindu negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai. Be to, pareiškėjas neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jam ar kitiems nuteistiesiems buvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl prieita prie išvados, kad tikėtinas pelėsio gyvenamosiose patalpose atsiradimas buvo sąlygotas pačių nuteistųjų (tarp jų – pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant pareigos nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Teismas pripažino nepagrįstomis pareiškėjo pretenzijas dėl karšto vandens nebuvimo kamerose, nes to nenumato teisės aktai. Teisės aktai taip pat nenumato, kad kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge privalo būti sėdimas unitazas, todėl pareiškėjui kalint kameroje Nr. 8, kurioje buvo tupimas unitazas, jo teisės nebuvo pažeistos.

8. Teismas, spręsdamas dėl kitų pareiškėjo pretenzijų, konstatavo, jog pateikta Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelė patvirtina, kad pareiškėjui skalbimo milteliai, dantų pasta ir antiperspirantas išduodami laikantis teisės aktuose įtvirtinto periodiškumo, tai pareiškėjas patvirtino savo parašais. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo paaiškinimus apie netenkinamus jo prašymus skambinti prieš vakarinį patikrinimą, kuriuos patvirtino liudytojų J. U. ir T. B. parodymai, atmetė pareiškėjo nusiskundimus šiuo aspektu, nes pareiškėjui galimybė paskambinti buvo suteikiama teisės aktuose nustatytu laiku, be to, jis nenurodė konkrečių savo teisių pažeidimo atvejų ir įrodymų, patvirtinančių, kad motinai jis neprisiskambino dėl per vėlyvo laiko, o ne dėl kitų priežasčių. Tačiau liudytojai nepatvirtino pareiškėjo teiginių, kad dėl skundų rašymo pareigūnai nevesdavo jo pasivaikščioti, o pareiškėjo pretenzijos šiuo aspektu buvo abstrakčios ir nepagrįstos. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualius teisės aktus, nenustatė jokių įpareigojimų pataisos namų administracijai privalomai aprūpinti nuteistuosius knygomis, spauda ir periodiniais leidiniais, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl jo neaprūpinimo minėta literatūra buvo atmestos. Teismas laikė nepaneigtais pareiškėjo argumentus dėl jam netaikytų socialinės reabilitacijos priemonių, nes, nors atsakovo atstovas tvirtino, jog pareiškėjui individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas 2016 m. birželio 8 d., tačiau teismui nepateikė nei šio plano, nei duomenų apie jo įgyvendinimą. Teismas pareiškėjo pretenzijas dėl provokuojančio, agresyvaus pareigūnų elgesio laikė abstrakčiomis, bendro pobūdžio, nes jis neįvardijo konkrečių pareigūnų, nenurodė jų elgesio atvejų, susijusių su jo teisių pažeidimu.

9. Teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų (techniškai netvarkingų lovų, kameros Nr. 8 sanitarinio mazgo patalpos ir inventoriaus bei nevykdomos socialinės reabilitacijos) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad byloje nustatyti pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai, atsižvelgdamas į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas apsiriboti pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

III. 10. Pareiškėjas V. Š. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimo prašo jam priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pakartotinai apklausti liudytojus.

11. Pareiškėjo nuomone, priimant skundžiamą teismo sprendimą neįvykdytas teisingumas, nes jo skundas buvo tenkintas tik iš dalies. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje ir todėl pareiškėjas negalėjo jam užduoti klausimų, pavyzdžiui, kodėl pateiktose nuotraukose matomos kameros, pritaikytos keturiems asmenims, nors atsakovas teigė, jog pareiškėjas buvo kalinamas trijų vietų kamerose. Neatsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir buvo patikrinta kamera Nr. 8, tačiau teismui buvo pateikti patikrinimo duomenys apie patikrinimą, atliktą Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus kameroje Nr. 8, nors pareiškėjas bausmę atlieka 2-jame sektoriuje. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas, jo teigimu, buvo nedelsiant perkeltas iš kameros Nr. 8 į kamerą Nr. 3, kurioje irgi buvo daug pažeidimų, ir jis dėl to vėl kreipėsi į teismą. Neatsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjas netinkamomis kalinimo sąlygomis buvo laikomas sirgdamas sunkia liga – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškina, jog jis negalėjo įvardyti pareigūnų, kurie iš jo tyčiojosi, nes jie atsisakė prisistatyti.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Atsakovas dėl teismo konstatuoto pažeidimo, jog Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose esantis inventorius yra techniškai netvarkingas, paaiškina, jog remontas atliekamas įstaigos lėšomis, atsižvelgiant į poreikį ir asignavimus. Patys nuteistieji nuolat gadina inventorių, tačiau sulaužyti ar kitaip sugadinti baldai nedelsiant remontuojami arba keičiami naujais. Be to, minėtas pažeidimas niekaip negalėjo pažeisti pareiškėjo orumą ar sukelti neigiamus išgyvenimus, jis dėl to nesikreipė į įstaigos administraciją ar Psichologinės tarnybos specialistus. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad jis nepaneigė pareiškėjo nusiskundimų dėl jam netaikytų socialinės reabilitacijos priemonių, ir mano, kad teismas šiuo aspektu nevisapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nebuvo pakankamai aktyvus ir nepagrįstai neprašė papildomai pateikti Individualaus darbo su nuteistuoju knygelę ar kitus įrodymus dėl sudaryto socialinės reabilitacijos plano vykdymo. Dėl pateiktų kameros Nr. 8 nuotraukų, kuriose matomos 4 lovos, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog tik viena iš šių lovų yra užimta, kitos lovos – be čiužinių, todėl matyti, kad pareiškėjas joje kalėjo vienas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo kreipimąsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, o jo apeliacinis skundas grindžiamas tik samprotavimais, deklaratyvaus pobūdžio argumentais. Atsakovas pritaria teismo išvadai, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų bausmės atlikimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2018 m. kovo 6 d. neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo priteisimo.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl kamerose per mažo gyvenamojo ploto, privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo (neužsidarančių sanitarinio mazgo durų), nepakankamo vėdinimo ir dirbtinio apšvietimo, buvusio pelėsio, karšto vandens netiekimo į kameras, tupimo unitazo, taip pat dėl neišduodamų higienos priemonių, nesudarytos galimybės paskambinti pageidaujamu laiku, neišvedimo į pasivaikščiojimo kiemelį, neaprūpinimo spaudos leidiniais, netinkamo pareigūnų elgesio yra nekonkretizuotos ir neįrodytos, tačiau kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, inventorius buvo techniškai netvarkingas (netvarkingos lovos ir kameros Nr. 8 sanitarinis mazgas bei inventorius), o atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių apie nevykdomą socialinę reabilitaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė pareiškėjo procesines teises, taip pat subjektyvia pareiškėjo nuomone, jog sprendimas jam nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais nėra teisingas. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jo motyvais, pripažįsta tikslinga tik šiuos motyvus papildyti, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

17. Dėl pareiškėjo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas (jo atstovas) nedalyvavo teismo posėdyje, todėl pareiškėjas negalėjo jam užduoti klausimų, pastebėtina, kad, nors pareiškėjas teismui buvo pateikęs 2018 m. balandžio 12 d. prašymą, be kita ko, įpareigoti atsakovą dalyvauti teismo posėdyje (I t., b. l. 69), šis prašymas nebuvo motyvuotas, o pareiškėjas ir 2018 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje, ir 2018 m. birželio 6 d. teismo posėdyje sutiko, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant atsakovo atstovui. Be to, apeliaciniame skunde pareiškėjas suformulavo klausimus atsakovui apie pateiktose nuotraukose matomą lovų skaičių, tačiau neišreiškė jokio nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie jam tekusį gyvenamąjį plotą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybes nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovo atstovo nedalyvavimas teismo posėdžiuose kokiu nors būdu pažeidė pareiškėjo procesines teises ar sukliudė teismui teisingai išspręsti bylą.

18. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo teiginius apie kreipimąsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, tačiau byloje esanti medžiaga patvirtina priešingas aplinkybes. Teismas 2018 m. gegužės 7 d. posėdyje nusprendė kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą su užklausimu, ar ginčo laikotarpiu buvo tikrintos kameros, dėl kurių byloje keliamas ginčas, t. y. kameros Nr. 8, Nr. 19 ir Nr. 22, ir, jei buvo tikrintos, prašymu pateikti jų patikrinimo aktus. Teismas raštą su užklausimu ir prašymu Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui pateikė tą pačią dieną, t. y. 2018 m. gegužės 7 d. (I t., b. l. 84). Be to, pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 7 d. pareiškėjo prašė pateikti turimus dokumentus apie valstybės įstaigoms teiktus skundus. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie savo kreipimąsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog toks kreipimasis realiai egzistuoja. Taigi, pareiškėjo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo tam tikrų įrodymų, reikšmingų bylai teisingai išspręsti, ir į juos neatsižvelgė, yra nepagrįsti.

19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad jis buvo nedelsiant perkeltas iš kameros Nr. 8 į kamerą Nr. 3, kurioje irgi buvo daug pažeidimų, tačiau nepaaiškina, kuo ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (pastebėtina, kad pareiškėjas teismui buvo pateikęs 2018 m. gegužės 30 d. skundo papildymą (II t., b. l. 2), kuriame reiškė pretenzijas dėl kameros Nr. 3, kurioje buvo laikomas nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., tačiau 2018 m. birželio 6 d. teismo posėdyje šį skundo papildymą atsiėmė). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su kamera Nr. 3, laiko atmestinais.

20. Dėl pareiškėjo prašymo byloje pakartotinai apklausti liudytojus teisėjų kolegija akcentuoja, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Akcentuotina, kad administracinių ginčų teisenoje teismui numatytas aktyvus vaidmuo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str., 56 str. 4 d., 80 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog, siekiant nustatyti visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, į bylą turi būti pateikti papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai, iškviesti liudytojai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 4 d., 67 str. 1 d., 79 str. 1 d., 80 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalies nuostatos nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo, jų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo ar kt. Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi apsvarstyti proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo ar išreikalavimo ir juos atitinkamai išspręsti (motyvuotai patenkinti arba atmesti) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-21-146/2015, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018).

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, apeliaciniame skunde reikšdamas prašymą pakartotinai apklausti liudytojus, nepateikia jokių tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi priežasčių, dėl kurių bylai teisingai išspręsti būtų būtina pakartotinai apklausti pirmosios instancijos teisme jau apklaustus liudytojus, bei atsižvelgdama į tai, jog liudytojų J. U. ir T. B. pozicija dėl pareiškėjo skundo ir jame išdėstytų aplinkybių yra aiškiai pateikta 2018 m. birželio 6 d. teismo posėdyje, su kurio garso įrašu teisėjų kolegija susipažino, nutaria netenkinti pastarojo pareiškėjo prašymo.

22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia papildomus paaiškinimus dėl skundžiamame teismo sprendime konstatuoto pažeidimo – techniškai netvarkingo inventoriaus kamerose, bei nuomonę, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl jam netaikytų socialinės reabilitacijos priemonių, pažeidė savo pareigą būti aktyviam. Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovas nėra padavęs apeliacinio skundo, o atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi non reformatio in peius principu, draudžiančiu apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, bei atsižvelgdama į tai, kad pastarosios atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės nėra susijusios su pagrindais, kuriais remdamasis pareiškėjas siekia nuginčyti pirmosios instancijos teismo sprendimą, šių atsakovo argumentų plačiau nevertina ir dėl jų nepasisako.

23. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdo, pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus nustatyto Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (ginčo laikotarpiu, trukusiu apie 10,5 mėnesio, pareiškėjas buvo laikomas techniškai netvarkingose kamerose (netvarkingos lovos ir kameros Nr. 8 sanitarinis mazgas bei inventorius), o atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių apie nevykdomą jo socialinę reabilitaciją), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (be kita ko, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog psichologai, psichiatrai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai), nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija laikytinas atitinkančiu bendruosius teisės principus, be kita ko, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

24. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas