AS-444-72-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS444-72/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01574-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 70.1.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Villon“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Profit & Splendour“ dėl patikrinimo akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Villon“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) pateikė teismui skundą (I t., b. l. 1–13), kuriame prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2012 m. gegužės 14 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-867 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir įpareigoti Inspekciją pakartotinai atlikti detaliojo plano tikrinimo procedūras, atsižvelgiant į Bendrovės siūlymus dėl teisės aktams prieštaraujančių detaliojo plano sprendinių, atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Patikrinimo aktas naikintinas, nes jį priimant nebuvo nustatyti detaliojo plano rengimo procedūrų pažeidimai, su teisės aktais nesuderinami sprendiniai. Pagal teismų praktiką, tokie pažeidimai sudaro teisinį pagrindą asmeniui, kurio subjektines teises pažeidžia teigiamos išvados dėl detaliojo plano davimas, kreiptis į teismą dėl tarpinio (procedūrinio) teritorijų planavimo dokumento panaikinimo. Ginčijamu aktu yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, nes jis valdo gretimus žemės sklypus, kuriuose įrengtas golfo aikštynas su viešbučiu.

Bendrovė nurodė, kad Inspekcija netinkamai vykdė teisės aktais jai pavestas funkcijas ir priimdama teigiamą išvadą dėl detaliojo plano, neatsižvelgė, kad nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) nuostatų, detalusis planas nebuvo tinkamai apsvarstytas su visuomene. Pareiškėjo teigimu, po Nuolatinės statybos komisijos 2011 m. vasario 24 d. išvados, trečiasis suinteresuotas asmuo koregavo detaliojo plano sprendinius, tačiau pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su koreguota detaliojo plano dokumentacija.

Baigiamojo detaliojo plano svarstymo etape detaliojo plano sprendinių keitimas, pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių nuostatas, nėra galimas. Pagal teismų praktiką, viešojo detaliojo plano svarstymo procedūros pažeidimas yra pagrindas iš naujo atlikti visas svarstymo procedūras. Atsakovas nevertino, ar visuomenei svarstyti ir jai tikrinti, buvo pateikta identiška detaliojo plano dokumentacija. Visuomenei svarstyti iki koregavimo pateiktoje detaliojo plano dokumentacijoje nebuvo teritorijoje projektuojamų statinių vizualizacijos, AB „Lietuvos dujos” išduotų planavimo sąlygų, želdinių išdėstymo sklype brėžinio.

Pagal TPĮ 23 straipsnio 2 dalies nuostatas, jei į planavimo sąlygų sąvadą įtrauktas reikalavimas pateikti želdinių išdėstymo sklype brėžinį, jis turėjo būti pateiktas. Atsakovo 2012 m. gegužės 9 d. rašte nurodyti argumentai, kad teisės aktai nenustato tokio reikalavimo, atmestini kaip nepagrįsti. Nuolatinė statybos komisija nustatė, kad prie detaliojo plano nebuvo pateiktos tinkamos topografinės nuotraukos ir pagrindinis brėžinys su kaimyninių sklypų savininkų parašais. Pareiškėjo teigimu, Nuolatinės statybos komisijos nurodymu turėjo būti daromi esminiai pakeitimai detaliajame plane, tačiau koreguotas planas su visuomene svarstomas nebuvo.

Atsakovas taip pat neatsižvelgė, kad pažeisdamas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduotų sąlygų 10 punktą, trečiasis asmuo nepateikė nuotekų talpyklų ir nuotekų valymo įrenginių pagrindinių charakteristikų, parametrų bei juos pagrindžiančių skaičiavimų. Detaliajame plane nėra aptartas paviršinių nuotekų surinkimo ir valymo įrenginių klausimas, t. y. paviršinių nuotekų tvarkymui nėra numatyta įrengti atskirų paviršinių nuotekų valymo įrenginių. Nėra aišku, ar koreguojant detalųjį planą buvo atsižvelgta į Nuolatinės statybos komisijos pastabas dėl valymo įrenginių apsauginių zonų tikslinimo.

Trečiasis asmuo neatliko detaliojo plano sprendinių poveikio gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui vertinimo, kuris numatytas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduotų planavimo sąlygų 9 punkte bei specialiojo plano 2 punkte. Esamas kraštovaizdžio įvertinimas, nelaikytinas poveikio gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui vertinimu. Pažeisdama Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 10 punktą, Inspekcija nenagrinėjo Bendrovės trečiajam asmeniui pateiktų siūlymų, kurie buvo atmesti.

Atsakovas nepagrįstai atmetė visus Bendrovės siūlymus dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių detaliojo plano sprendinių, nevertino pareiškėjo argumentų dėl plano atitikimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. T3-165 patvirtintam specialiajam planui. Pagal specialųjį planą, viso specialiojo plano objekto vandentiekio ir buitinio nuotekų valymo sistemų klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai. Trečiasis asmuo šį klausimą sprendžia neracionaliai ir nesilaikant specialiojo plano reikalavimų.

Pagal Specialiojo plano 3punktą, maksimalus statinių aukštis 12 m., atsakovo 2012 m. gegužės 1 d. raštas tvirtina, kad sklype Nr. 4 numatomų statinių aukštis – 24 m.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 89–91) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas neįrodė, kad ginčijamas Patikrinimo aktas įtakoja jo teises ir teisėtus interesus, nepagrindė, kokios neigiamos įtakos jam turės detaliojo plano sprendiniai, todėl skundas atmestinas. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad buvo pažeistos viešojo svarstymo procedūros, pagal TPĮ ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių nuostatas, derinami ir viešai svarstomi turi būti tokie detaliųjų planų pakeitimai, kuriais keičiamas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, t. y. teritorijos naudojimo tipas, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai (statinių statybos zona, užstatymo tipas, servitutai, susisiekimo sistemų organizavimas) gali būti keičiami savivaldybės tarybos sprendimu. Pareiškėjas neįrodė, kad buvo keičiami privalomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentai, todėl pagrindo teigti, kad buvo būtinas pakartotinis viešasis svarstymas, nėra. Pareiškėjo argumentai, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja išduotoms planavimo sąlygoms, todėl negalėjo būti duota teigiama išvada, yra nepagrįsti. Pagal TPĮ 27 straipsnį, kiekviena planavimo sąlygas išdavusi institucija, pagal savo kompetenciją vertina, ar detaliojo plano sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, derina parengtą dokumentą ir teikia motyvuotą išvadą. Detalusis planas buvo suderintas su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu. Pagal TPĮ 23 straipsnio 6 dalį, konkretus teritorijos aprūpinimas inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis nustatomas statinių techninių projektų sprendiniais, todėl pareiškėjo argumentai dėl buitinių nuotekų valymo įrenginių viršija detaliojo planavimo ribas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Profit & Splendour“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 142–145) prašė jį atmeti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad detalusis planas, dėl kurio ginčijamu Patikrinimo aktu duota išvada, buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T3-264 ir yra galiojantis. Šis ginčas neturi teisinės prasmės, nes Patikrinimo aktas kaip tarpinis dokumentas galiojant patvirtintam Detaliajam planui pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2009 m. spalio 19 d. nutartis a. b. Nr. A556-1009/09). Pareiškėjo teiginiai, kad viešam svarstymu ir tikrinimui turi būti pateikiamas identiškas detalusis planas yra nepagrįsti, nes tokių reikalavimų galiojantys teisės aktai nenumato. Jeigu detaliajame plane po viešo svarstymo nenustatomi nauji sprendiniai ir nedaromi esminiai pakeitimai, viešas svarstymas nėra būtinas, nes tam tikros korekcijos nelaikytinos detaliojo plano pakeitimais. Tai numatyta ir Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 10 punkte. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo viešojo svarstymo procese, teikė pasiūlymus detaliojo plano derinimo metu. Bendrovė neįrodė, kad detaliojo plano sprendiniai pažeis jos teises ir interesus, o tai yra viena esminių kreipimosi į teismą realizavimo sąlygų. Iki pareiškėjo sklypo yra išlaikyti visi norminiai atstumai ir apsaugos zonos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi bylą nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos priimta teigiama išvada dėl detaliojo planavimo dokumento, sukelia tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, šis aktas tėra tik viena iš prielaidų tęsti teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo procedūrą. Materialinio pobūdžio teisines pasekmes sukelia detaliojo planavimo proceso galutinis rezultatas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad patikrinimo aktas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku ir argumentai (bet ne savarankiški reikalavimai) dėl šio procedūrinio pobūdžio sprendimo gali būti pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčijant galutinį teritorijų planavimo procedūros sprendimą, t. y. detalųjį planą (2010 m. kovo 15 d. sprendimas a. b. Nr. A662-1285/10, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis a. b. Nr. A492-12/2011, 2012 m. sausio 9 d. nutartis a. b. Nr. AS756-868/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis a. b. Nr. AS444-360/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis a. b. Nr. AS575-571/2012).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2012 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T3-264 patvirtino UAB „Profit & Splendour“ 12,2453 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., detalųjį planą (II t., b. l. 146–147). Vadinasi, dėl ginčo žemės sklypo detalaus plano tvirtinimo yra priimtas galutinis ir materialias teisines pasekmes sukeliantis detaliojo teritorijų planavimo dokumentas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. liepos 26 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti UAB „Villon“ skundas dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. T3-264 panaikinimo (a. b. Nr. I-3882-281/2012).

Įvertinusi pareiškėjo ginčijamo administracinio akto pobūdį ir atsižvelgusi į anksčiau aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros skyriaus 2012 m. gegužės 14 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-867 nesukelia Bendrovei materialinių teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Reikalavimas įpareigoti Inspekciją pakartotinai atlikti detaliojo plano tikrinimo procedūras, atsižvelgiant į Bendrovės siūlymus dėl teisės aktams prieštaraujančių detaliojo plano sprendinių, yra išvestinis, t. y. negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku, todėl administracinė byla dėl šio reikalavimo taip pat nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį, kuria buvo nutraukta administracinė byla ir išspręsti klausimą iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, kad remiantis TPĮ 25 straipsnio 5 dalies 2 punktu patikrinimo akto priėmimas yra detaliojo teritorijų planavimo baigiamojo akto dalis. Šiuo aktu iš esmės yra konstatuojama ar detaliojo teritorijų planavimo procesas vyko tinkamai, nuo jo priklauso viso tolesnio detaliojo planavimo proceso eiga. Pabrėžia, kad savivaldybės taryba tvirtindama detalųjį planą nenagrinėja visų teritorijų planavimo proceso aspektų, kuriuos turi analizuoti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija. Pareiškėjo nuomone detaliojo planavimo patikrinimo aktas yra viso detaliojo planavimo proceso pagrindas, nulemiantis jo galutinį rezultatą ir jo neteisėtas priėmimas yra esminė prielaida atsirasti pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimui, todėl jo nelaikant savarankišku administracinės bylos dalyku, būtų pažeistos pareiškėjo teisės į teisminę gynybą.

Teigia, jog aplinkybę, kad patikrinimo aktas gali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-14/2012. Be to, konstatavus, kad patikrinimo aktas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas tai būtų prima facie įrodymas ginčijant savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą detalųjį planą.

Pabrėžia, kad skundo padavimo metu detalusis planas patvirtintas nebuvo.

Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Jame teigia, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad ginčijamas aktas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus ir kad teismui panaikinus ginčijamą aktą teismo sprendimas jam sukeltų realias teisines pasekmes.

Remdamasis Detaliųjų planų rengimo taisyklių 51 punktu pabrėžia, jog prieš patvirtindama detalųjį planą savivaldybės taryba turi patikrinti ar jo sprendiniai neprieštarauja teisės aktams ir nustačiusi pažeidimus turi teisę motyvuotai atsisakyti jį tvirtinti.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS575-571/2011.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Profit & Splendour“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Nurodo, kad motyvuota pirmosios instancijos teismo nutartis neapribojo pareiškėjo teisės į teisinę gynybą.

Teigia, kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas ne visais atvejais sukelia pasekmes asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Pažymi, kad jeigu pateikiama neigiama išvada – tolimesnė detaliojo planavimo procedūra negali būti tęsiama ir šiuo atveju toks aktas sukelia neigiamas pasekmes, tačiau šiuo atveju buvo pateikta teigiama išvada, kuri pareiškėjui teisinių pasekmių nesukėlė. Pabrėžė, kad remiantis TPĮ 25 straipsnio 5 dalimi galutinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento priima jį tvirtinanti institucija ir ji turi teisę nepriklausomai nuo Patikrinimo akte pateiktos teigiamos išvados, atsisakyti jį tvirtinti.

Pabrėžia, jog iš pareiškėjo argumentų akivaizdu, jog jis ginčija detaliojo plano sprendinius

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nuspręsta, kad pareiškėjo skundas dėl Patikrinimo akto teisėtumo ir pagrįstumo nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai ir nutarta nutraukti administracinę bylą.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad nurodytas skundžiamas aktas pareiškėjams sukelia teisines pasekmes, todėl yra nagrinėtinas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004).

Vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo aktas yra vientiso bendrojo teritorijų planavimo dokumento rengimo sudėtinė dalis, ir dėl jo atskiras savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas negali būti reiškiamas (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010).

Teritorijų planavimo įstatymo (bylai aktuali 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-995 redakcija) 32 straipsnis įtvirtina reikalavimus, susijusius su pasiūlymų pateikimu ir svarstymu teritorijų planavimo procese. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Planavimo organizatoriaus atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis skundu į teismą, neprašė panaikinti tokių atsakovo sprendimų, pateiktų TPĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas skundu prašė panaikinti tik Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2012 m. gegužės 14 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-867 bei pakartotinai atlikti detaliojo plano patikrinimo procedūras, atsižvelgiant į pareiškėjo siūlymus. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai yra susiję būtent su konkrečiais detaliojo plano sprendiniais.

Nurodytu aspektu svarbu pažymėti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-635/2008), kad ABTĮ 23 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą. Tuo tarpu pareiškėjo materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo (prašymo) dalyką. Pagal ABTĮ 22, 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą.

Kaip minėta, Vilniaus skyriaus parengtas Patikrinimo aktas yra įgaliotos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūrą atliekančios institucijos priimtas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, kuriame dėl šio dokumento duota teigiama išvada. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, planavimo organizatorius, turėdamas teigiamą išvadą, gali detalųjį planą teikti tvirtinti vietos savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam administracijos direktoriui, todėl būtent detalusis planas laikytinas administraciniu aktu, sukeliančiu tam tikras teisines pasekmes. Atitinkamai, skundo objektu turėtų būti administracinis sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, nes tik galiojantis detalus planas galėtų sukelti konkrečias teisines pasekmes. Patikrinimo aktas nėra administracinis aktas, turintis įtakos pareiškėjų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams ir jų skundas dėl Patikrinimo akto, kuriuo buvo duota teigiama išvada, negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo objektu. (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio mėn. 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS575-571-12).

Taip pat pažymėtina, jog teigiama patikrinimo akte pateikiama išvada yra tik siūlymas, viena iš teisinių sąlygų kompetentingai institucijai tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Administracinėje byloje Nr. AS17–285/2007 teisėjų kolegija nurodė, jog detalusis planas, o ne teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, ir yra tas dokumentas, kuris suteikia galimybę tam tikrai ūkinei–komercinei veiklai. Savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu, priimdami sprendimą dėl detalaus plano patvirtinimo, savarankiškai, nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados, sprendžia – tvirtinti detalųjį planą ar ne (žr. pvz. 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17–285/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai byla nepriskirtina teismo kompetencijai. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą, teismas turi nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2143/2012).

Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio mėn. 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-14/2012 panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų prašomas panaikinti Inspekcijos 2009 m. rugsėjo 13 d. patikrinimo aktas Nr. (19.4)-TP1-2096 nebegalioja nuo 2011 m. rugsėjo 13 d., kadangi minėtame akte buvo nurodyta, kad jis galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos. Teismas pažymėjo, net ir skundo tenkinimo atveju pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, todėl bylą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, pažymėjęs, kad ši byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė formaliu motyvu, pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas į nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą neatsižvelgė, priėmė nemotyvuotą nutartį. Pabrėžtina, kad ir nurodytoje administracinėje byloje teismas nurodė, jog aplinkybė, ar patikrinimo aktas sukelia asmenims teisines pasekmes, turi būti nustatoma konkrečios administracinės bylos nagrinėjimo metu.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino ginčijamo Patikrinimo akto galimą reikšmę pareiškėjo teisėms ir interesams ir priėmė motyvuotą išvadą, kad Patikrinimo išvada nesukelia pareiškėjui materialiųjų teisinių pasekmių.

Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad pareiškėjo skundo padavimo metu 12,2453 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., detalusis planas nebuvo patvirtintas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismui konstatavus, kad Patikrinimo aktas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, tai būtų prima facie įrodymas ginčijant sprendimą, kuriuo patvirtintas Detalusis planas. Pareiškėjas taip pat teigia, kad negalėjimas ginčyti Planavimo dokumento patikrinimo akto, nepagrįstai apribotų pareiškėjo teisę ginti teisme savo teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio proceso tikslas yra išspręsti administracinį ginčą ir apginti pažeistas pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Patikrinimo aktas nesukelia pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių, todėl net ir patenkinus pareiškėjo reikalavimą jo teisės ir teisėti interesai nebūtų apginti.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Inspekciją pakartotinai atlikti detaliojo plano tikrinimo procedūras, atsižvelgiant į Bendrovės siūlymus dėl teisės aktams prieštaraujančių detaliojo plano sprendinių ir jų nekartoja.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista, o atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atskirasis skundas netenkintas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Villon“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė