e5aec4b2-b41e-45d0-af60-3f75c43e36c8 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas PPranešėjas P.Frolovas                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-126-172/2013Teisėjas R. Rainys                                          Teisminio proceso Nr. 1-01-03-00077-2012-4        Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.2.; 1.2.8.1.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.14. (S)                      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. sausio 31 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,teisėjų Angelės Ikasalienės, Stasio Lemežiosekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant nukentėjusiajam P. T.,nukentėjusiojo atstovei advokatei Eglei Arlauskytei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , pagal nuteistojo V.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-22 nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda; pagal BK 155 str. 1 d. – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda. Taip pat nuosprendžiu priteista iÅ¡ V. S. 3000 Lt nukentėjusiajam P. T. neturtinei žalai atlyginti ir 963 Lt advokato paslaugoms apmokėti.Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

V. S. nuteistas už tai, kad apÅ¡meižė asmenį per visuomenės informavimo priemonę ir vieÅ¡ai raÅ¡tu užgauliai pažemino žmogų, t.y. jis, 2012-02-09 09.28 val. iÅ¡ bute, esančiame VirÅ¡uliÅ¡kių g. 55-45, Vilniuje, esančio kompiuterio, kurio IP 84.240.32.164, visuomenės informavimo priemonėje – interneto svetainėje URL adresu http://www.skundai.lt/darbdaviai, paskleidė apie UAB „A. C. S. Lietuva“ darbuotojÄ â€“ transporto vadybininkÄ P. T. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad Å¡is per savo gimtadienį su tarnybiniu automobiliu po oro uostÄ lakstė gerokai įkaušęs, galinčiÄ pažeminti ar paniekinti P. T. ir taip jį apÅ¡meižė.

Taip pat jis, 2012-02-09 09.28 val. iš bute, Viršuliškių g. 55-45, Vilniuje esančio kompiuterio, kurio IP 84.240.32.164, visuomenės informavimo priemonėje – interneto svetainėje URL adresu http://www.skundai.lt/darbdaviai, P. T. ir jam pavaldžius darbuotojus pavadino šiknalaižių kompanija ir subinlaižių chebryte ir taip užgauliai raštu pažemino P. T. ir jį įžeidė.Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-22 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, arba sumažinti jam paskirtÄ bausmę ir nepriteisti iÅ¡ viso arba priteisti mažesnę sumÄ nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti. Nuteistojo teigimu, nuosprendis turėtų bÅ«ti panaikintas, kadangi priimtas netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , jame iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, pažeisti nuosprendžių suraÅ¡ymui keliami reikalavimai.V.

S. nurodo, jog jis neneigia, jog internetiniame puslapyje parašė kaltinime nurodytÄ komentarÄ . Tai padarė įtakotas savo paties asmeninės patirties dirbant UAB „A. c. S.Lietuva“, siekdamas informuoti visuomenę apie tai, kad Å¡ioje įmonėje yra pažeidinėjamos darbuotojų teisės, jai vadovauja konfliktiÅ¡ki ir perdėtai ambicingi asmenys, kurie yra labiau linkę atsikratyti jiems „nepatogių“ ar nelojalių darbuotojų, užuot ėmėsi spręsti susidariusias problemas.Apelianto nuomone, teismas turėtų pripažinti, kad privataus kaltintojo teisės į reputacijÄ apribojimas Å¡iuo atveju buvo proporcingas jo siekto tikslo – ginti esamų ir bÅ«simų UAB „A. c.

S. Lietuva“ narių teisę į tinkamÄ , saugiÄ ir sveikÄ darbinę aplinkÄ â€“ požiÅ«riu.Skunde teigiama, jog pats interneto tinklapis www.skundai.lt sukurtas turint tikslÄ sudaryti žmonėms galimybę iÅ¡dėstyti negatyvius pastebėjimus apie įmonių veiklÄ , darbuotojų teisių pažeidimus, netinkamus darbo organizavimo pavyzdžius ir pan.. Tai vieÅ¡a erdvė, kurioje pateikiamus pastebėjimus galima vertinti kaip vieÅ¡Ä diskusijÄ apie vieno ar kito Å«kio subjekto veikloje kylančias problemas.

Tinklapio politika nedraudžia kritikuojamų įmonių atstovams pateikti savo kontrargumentus, paaiÅ¡kinti susidariusias situacijas, priimtų sprendimų ar veiksmų motyvus ir pagrindus. V. S. teigia, jog suprasdamas tai, nors ir kiek „aÅ¡triais“ posakiais, tačiau savo nuomonę apie UAB „A. c. S. Lietuva“ ir jos vadovų požiÅ«rį į darbuotojus ir elgesį su jais, iÅ¡sakė bÅ«tent Å¡iame tinklapyje.Be to, tinklapio www.skundai.lt skiltyje „atsakomybės atribojimas“ (http://www.skundai.lt/darbdaviai/?act=disclaimcr) yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad „Interneto tinklalapio www.skundai.lt paskirtis – suteikti interneto vartotojams galimybę vieÅ¡ai paskelbti savo nuomonę, vertinimus bei atsiliepimus apie Lietuvos įmonių, institucijų ar privačių asmenų veiklÄ .

Turinys, esantis tinklalapyje www.skundai.lt atspindi iÅ¡imtinai tik publikacijos autoriaus nuomonę, vertinimus, požiÅ«rį, įsitikinimus ir panaÅ¡iai (...) Jums draudžiama skelbti publikacijas tinklalapyje www.skundai.lt arba skaityti tinklalapyje www.skundai.lt esantį turinį, jei JÅ«s nesutinkate su bent vienu iÅ¡ aukščiau paminėtų punktų“. Taigi, V. S. teigimu, tiek jis, skelbdamas skundžiamÄ komentarÄ , tiek privatus kaltintojas, jį skaitydamas ir vertindamas, nebyliu sutikimu su keliamomis sÄ lygomis, įsipareigojo pripažinti, jog viskas, kas ten skelbiama yra ne kas kita, kaip publikacijos autoriaus (Å¡iuo atveju jo) asmeninė nuomonė, vertinimas, požiÅ«ris, o jokiu bÅ«du ne žinios, kaip teiginiai, kuriais kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas.

Taip pat tai patvirtina ir tokios nuorodos, kaip „darau prielaidÄ â€œ bei Å¡ypsenos simbolių - :))), reiÅ¡kiančių ironijÄ ir paties autoriaus – V. S. nerimtÄ bei nekategoriÅ¡kÄ požiÅ«rį į iÅ¡sakytas mintis naudojimas.V. S. teigia, jog pats matė, kad P. T. per savo gimtadienį spalio mėnesį (tiksliai dienos neatsimena) vartojo alkoholinius gėrimus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, vėliau jis sėdo į tarnybinį automobilį ir greitai pajudėjo iÅ¡ vietos, net padangos sužviegė.

BÅ«tent dėl Å¡io asmeninio potyrio jis ir darė iÅ¡vadÄ , kad P. T. vairavo „bÅ«damas įkaušęs“. V. S. teigia sÄ moningai nevartojęs terminų „neblaivus“ ar „girtas“, kurie suponuotų buvus padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ â€“ nesiima spręsti, ar tuo metu alkoholio koncentracija P. T. kraujyje virÅ¡ijo leistinÄ 0,04 promilių ribÄ ar ne. Tiesiog jis iÅ¡dėstė savo nuomonę dėl to, kad P. T. galėjo bÅ«ti daugiau ar mažiau apsvaigęs nuo alkoholio ir vairavo neatsargiai, susiformavęs jÄ iÅ¡ savo paties matytų ir patirtų aplinkybių.

Paskleisdamas nuomonę apie tai, kad P. T. oro uosto teritorijoje galėjo vairuoti „ikaušęs“ jis nesuvokė, kad tokia jo iÅ¡vada yra neteisinga. PrieÅ¡ingai ir tuomet, ir dabar yra įsitikinęs, kad Å¡i žinia buvo visiÅ¡kai teisinga. Dar daugiau, jis neturėjo jokio tikslo tuo pažeminti P. T. garbę ir orumÄ , tiesiog konstatavo savo paties matytÄ faktÄ . Net nustačius, kad tuomet D. T. vairavo visiÅ¡kai blaivus, nebÅ«tų galima konstatuoti jo suvokimo apie skleidžiamos informacijos neteisingumÄ â€“ stebėto paties P. T. elgesio įtakoje jis galėjo tiesiog sÄ Å¾iningai klysti.

Todėl, jo veiksmuose nėra nei objektyviųjų nei subjektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d. požymių visumos.V. S. taip pat nurodo, kad dirbdamas UAB „A. c. S. Lietuva“ buvo ne kartÄ pareiÅ¡kęs pastabų dėl, jo manymu, prasto darbo organizavimo, į kurias nebuvo atsižvelgta, prieÅ¡ingai – jis buvo „nustumtas“ į „nelojalių“ darbuotojų gretas. 2012 m. pradžioje jis stipriai susipjaustė rankÄ , žaizda buvo siuvama greitosios pagalbos ligoninėje.

Pirmadienį, praėjus kelioms dienoms po traumos, paskambino P. T., paprašė leisti neatvykti į darbÄ , aiÅ¡kino, kad jam skauda rankÄ ir negalės normaliai dirbti. Atsakydamas, P. T. jam nepaaiÅ¡kino, kad jis gali kreiptis į medikus dėl nedarbingumo pažymėjimo, o tiesiog apÅ¡aukė aiÅ¡kindamas, kad jis visiems įmonėje įsipykęs ir jam bus „forminama pravaikÅ¡ta“. Antradienį, atvykęs į darbÄ , vėl buvo informuotas, kad jie „ras bÅ«dÄ jį atleisti pagal straipsnį“, dėl ko sutiko iÅ¡eiti savo noru.

Tik vėliau suprato, kad galėjo kreiptis į medikus dėl nedarbingumo pažymėjimo iÅ¡davimo, o įmonės vadovai tiesiog pasinaudojo susidariusia jam emociÅ¡kai nepalankia situacija, atsikratydami juo, kaip neįtikusiu darbuotoju. Dėl to, V. S. teigimu, kilusio susijaudinimo bÅ«senoje, dėstydamas savo požiÅ«rį į įmonėje jam dirbant vykusius procesus, pripažįsta, kad nesusilaikė nuo „aÅ¡tresnių“ posakių įmonės vadovų bei tų asmenų, kurie toleruoja jų nemoralų ir kartais galimai neteisėtÄ elgesį tiesiog bijodami netekti darbo, atžvilgiu, tačiau ne siekdamas įžeisti pareiÅ¡kėjÄ , o norėdamas sumotyvuoti esamus ir bÅ«simus darbuotojus nesileisti iÅ¡naudojamiems ir netoleruoti jų pačių teisių pažeidimų.

Dar daugiau, jo iÅ¡sakyti epitetai buvo skirti ir adresuoti ne pareiÅ¡kėjui, o tiems darbuotojams, kurie taikstosi su nenormalia darbo aplinka ir leidžiasi iÅ¡naudojami. Tai akivaizdžiai yra matyti iÅ¡ pačios žinutės turinio – palinkėjimo sėkmės P. T. ir kitiems asmenims, kuriuos, pripažįsta, įvardino iÅ¡ties „griežtai“.V. S. teigimu, jo paskelbtas komentaras yra tik jo nuomonė. Vien tai, kad P. T. laiko, jog jo iÅ¡sakyta galimai įžeidžianti nuomonė buvo adresuota bÅ«tent jam, nereiÅ¡kia kad iÅ¡ties jis turėjo tyčiÄ Ä¯Å¾eisti bÅ«tent jį asmeniÅ¡kai.

Kaip jau minėta, epitetus, kuriais apibÅ«dino įmonės vadovams, tame tarpe ir pačiam P. T., padlaižiaujančius asmenis, jis adresavo sÄ moningai Å¡ių asmenų nenurodydamas, taip kad nebÅ«tų jokios galimybės juos identifikuoti. Tai, kad P. T. priėmė Å¡iuos epitetus, kaip įžeidžiančius bÅ«tent jį, yra jo asmeninio vertinimo reikalas. V. S. teigia taip pavadinęs ne jį, o jam pavaldžius darbuotojus. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 155 str. yra galima tik esant nukentėjusio asmens skundui, o nei vienas iÅ¡ tų asmenų, kuriuos V.

S. teigia turėjęs omenyje įvardindamas įžeidžiančiu terminu, su tokiu skundu nesikreipė. Å iuo atveju P. T. yra netinkamas pareiÅ¡kėjas, o baudžiamasis procesas, nesant nukentėjusių asmenų skundų, apskritai negalimas, todėl teismo turėjo bÅ«ti nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 6 p. pagrindu.Nuteistojo teigimu, teismas nemotyvavo, kokiu pagrindu jo parodymai buvo atmesti, o P. T. laikyti teisingais. Vien tai, kad į bylÄ nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie galėtų paneigti jo paaiÅ¡kinimus teismui, nereiÅ¡kia, kad jis sakė netiesÄ . Dėl jo darbo įmonėje jis jokių pastabų ar drausminių nuobaudų nėra gavęs. V.

S. mano, kad jo atžvilgiu gali bÅ«ti taikomos BK 37 str. nuostatos ir jo padarytos veikos turi bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis. Apelianto teigimu, dėl jo padarytų veiksmų P. T. jokios neigiamos pasekmės neatsirado. Jis toliau dirba tose pačiose pareigose, o dauguma įmonės darbuotojų net nėra matę minėto komentaro ir nieko apie jį nežino. Apelianto nuomone, teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytÄ BK 59 str. 1 d. 2 p. Teigia, jog jis nuo pat pirmosios apklausos pripažino visas objektyviÄ sias jam inkriminuotų veikų aplinkybes, davė iÅ¡samius parodymus nieko nenuslėpdamas.

Tai, kad ginčija tai, jog veikos, už kurias yra nuteistas, apskritai yra nusikalstamos, nereiÅ¡kia, kad neprisipažįsta ir nesigaili jas padaręs. Todėl, teismas turėjo pripažinti Å¡iÄ aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia ir skirti mažesnes baudas. V. S. teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad nukentėjusiajam bÅ«tų padaryta kokia nors reali žala, o neturtinės žalos buvimÄ konstatavo tik pasiremdamas deklaratyviu nukentėjusiojo teiginiu. Teismas visgi neturtinės žalos dydį sumažino nuo nukentėjusiojo nurodytos 5000 Lt sumos iki 3000 Lt, nors nuosprendyje net neužsiminė kokiais motyvais tai padarė ir kodėl laikė, kad nukentėjusiojo praÅ¡yta suma yra per didelė, o teismo priteista – tinkama.

Nesant nuosprendyje nurodytų jokių neturtinės žalos būtent tokio dydžio nustatymo argumentų, negalima laikyti, kad tokio dydžio neturtinė žala yra priteista teisėtai ir pagrįstai. Nuteistojo nuomone, teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra savarankiškas asmens teisių gynimo būdas. Net tuo atveju, jei teismas laikytų, kad savo komentaru jis vis gi pažeidė privataus kaltintojo teises, atsižvelgdamas aukščiau išdėstytus argumentus, kad faktiškai pareiškėjo reputacijos realus faktinis sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys jokiais teismui pateiktais duomenimis nėra įrodytas, turėtų apsiriboti pažeidimo konstatavimu, ir jokių piniginių sumų ieškovo naudai nepriteisti.

Sprendžiant neturtinės žalos dydį, apeliantas praÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad jis atleistas iÅ¡ UAB „A. c. S. Lietuva“, naujame darbe gaunu minimaliÄ algÄ , todėl priteistos sumos niekaip negalėtų nukentėjusiajam iÅ¡mokėti, juo labiau per teismo nustatytÄ terminÄ . Ä® šį argumentÄ praÅ¡o atsižvelgti ir svarstant paskirtos bausmės dydžio klausimÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis P. T. ir jo atstovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo V.

S. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus pagrįstai pripažino V. S. kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. ir 154 str. 2 d., paskyrė jam tinkamÄ bausmę bei tinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ neturtinės žalos atlyginimo dalyje.Nors V. S. neneigia parašęs kaltinime nurodytÄ komentarÄ , tačiau mano, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamų veikų požymių.

Å ie apelianto teiginiai paneigti byloje nustatytomis aplinkybėmis.Å meižtas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitÄ Å¾mogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas. Atsakomybė pagal Å¡io straipsnio 2 dalį kyla tuomet, kai tikrovės neatitinkanti informacija paskleidžiama per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Kolegija pažymi, kad tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios.

Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t.y. skleidimas to, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iÅ¡kreipiami. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė bÅ«tų reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų.Nors V.

S. teigia, jog pats matė, kad P. T. per savo gimtadienį spalio mėnesį vartojo alkoholinius gėrimus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, vėliau jis sėdo į tarnybinį automobilį ir greitai pajudėjo iÅ¡ vietos, ir apie tai paraÅ¡ydamas internete norėjo iÅ¡reikÅ¡ti tik savo nuomonę, tačiau byloje nustatytos aplinkybės rodo prieÅ¡ingai. V. S. nenurodė tikslios datos, kada toks įvykis buvo, be to, nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde V. S. nenurodė asmenų, kurie galėtų patvirtinti Å¡iÄ jo informacijÄ .

V. S. taip pat nenurodė, kokius gėrimus P. T. vartojo ir kodėl jis manė, kad tai yra alkoholiniai gėrimai. Tuo tarpu apklausiamas apylinkės ir apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis P. T. patvirtino privataus kaltinimo skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, kad darbo vietoje jis alkoholio niekada nevartojo, kadangi to neleidžia darbo specifika, be to, oro uosto vidinėje teritorijoje yra griežtas draudimas vartoti alkoholį (neleidžiama bÅ«ti virÅ¡ijant 0,0 promilių), o tam kad patekti į vidinę teritorijÄ reikia praeiti patikrÄ , kur stovi apsauga, kuriai likus menkiausiam įtarimui yra kviečiama policija, todėl patekti į vidinę oro uosto teritorijÄ neblaiviam neįmanoma.

Taigi, kadangi kÄ P. T. vartojo V. S. nenurodė, jo neblaivumo netikrino, kitų duomenų, galinčių patvirtinti, kad P. T. darbo vietoje buvo neblaivus nėra, darytina iÅ¡vada, kad V. S. paraÅ¡ydamas, jog P. T. „per savo gimtadienį su tarnybiniu automobiliu po oro uostÄ lakstė gerokai įkaušęs“ tik spėjo apie tokiÄ P. T. bÅ«senÄ , tačiau nebuvo tuo įsitikinęs, todėl negalėjo to vieÅ¡ai tvirtinti ir Å¡ios aplinkybės baudžiamosios atsakomybės neÅ¡alina. Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

– įžeidimo, padarymÄ atsako asmuo, kuris vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Byloje nustatyta, kad V. S. interneto svetainėje URL adresu http://www.skundai.lt/darbdaviai, P. T. ir jam pavaldžius darbuotojus pavadino Å¡iknalaižių kompanija ir subinlaižių chebryte.

Akivaizdu, jog Å¡ie žodžiai yra žeminantys, menkinantys asmenį jo paties ir kitų žmonių akyse, įžeidžiantys jo garbę ir orumÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. suteikia žmogui teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, tačiau Å¡io straipsnio 3 d. įtvirtinta nuostata, kad laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. laiduoja žmogaus teisę į saviraiÅ¡kos laisvę, tačiau ir Å¡io straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad naudojimasis Å¡iomis laisvėmis, kurios yra susijusios ir su pareigomis bei atsakomybe, gali bÅ«ti sÄ lygojamas tam tikrų formalumų, sÄ lygų, apribojimų ar sankcijų, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra bÅ«tinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės saugos interesams, siekiant užkirsti keliÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatÄ ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti keliÄ Ä¯slaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetÄ ir beÅ¡aliÅ¡kumÄ .

Nors V. S. skunde teigia, kad savo komentaru nesiekė apÅ¡meižti ar įžeisti nukentėjusiojo, o siekė informuoti visuomenę apie tai, kad įmonėje UAB „A. C. S. Lietuva“ yra pažeidinėjamos darbuotojų teisės, jai vadovauja konfliktiÅ¡ki ir perdėtai ambicingi asmenys, tačiau, kolegija atkreipia dėmesį, kad asmens saviraiÅ¡kos laisvė ir teisė skleisti informacijÄ , nėra absoliuti. Ji yra ribojama įstatymu. Naudodamasis teise turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, asmuo negali pažeisti kitų asmenų teisių bei jų garbės ir orumo.

Jeigu reikÅ¡damas savo nuomonę asmuo skleidžia melagingÄ informacijÄ , liečiančiÄ paÅ¡alinius asmenis, arba vartoja žodžius, kurie gali žmogų įžeisti, sumenkinti, pažeminti kitų žmonių akyse, įstatymas už tokius veiksmus numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Apeliaciniame skunde teigiama, jog vien tai, kad P. T. laiko, jog V. S. iÅ¡sakyta įžeidžianti nuomonė buvo adresuota bÅ«tent jam, nereiÅ¡kia kad iÅ¡ties V. S. turėjo tyčiÄ Ä¯Å¾eisti bÅ«tent jį asmeniÅ¡kai.

Epitetus, kuriais apibÅ«dino įmonės vadovams, tame tarpe ir pačiam P. T., padlaižiaujančius asmenis, jis adresavo sÄ moningai Å¡ių asmenų nenurodydamas, taip kad nebÅ«tų jokios galimybės juos identifikuoti, o ne pačiam P. T.. V. S. teigia taip pavadinęs ne jį, o jam pavaldžius darbuotojus. Å ie nuteistojo skundo argumentai atmestini. Kaip matyti iÅ¡ interneto svetainėje http://www.skundai.lt/darbdaviai V. S. paraÅ¡yto komentaro, jis visÄ Ä¯monę, tame tarpe ir P. T. pavadino Å¡iknalaižių kompanija ir subinlaižių chebryte.

Todėl, P. T. pagrįstai kreipėsi į teismÄ privataus kaltinimo tvarka dėl įžeidimo, kadangi minėti žodžiai buvo iÅ¡sakyti be kitų asmenų ir jo atžvilgiu.Taip pat V. S. skunde teigia, kad jo padarytos veikos gali bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis ir jis gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas sprendžia, ar yra pagrindas asmens atžvilgiu taikyti BK 37 str. nuostatas tik visapusiÅ¡kai įvertinęs bylos aplinkybes. Visgi, pažymėtina, kad atleisti asmenį, padariusį nusikaltimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo, yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senatas 2000-12-21 nutarime Nr. 29 “Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis” yra išaiškinęs, jog formalus veikos atitikimas baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymiams reiškia, kad kaltininko veikoje yra visi tam tikrame BK ypatingosios dalies straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau dėl kai kurių iš jų konkretaus turinio veika (dėl mažareikšmiškumo) yra nepavojinga ir dėl to tokia veika nėra nusikaltimas.

BK 37 str. prasme veika nėra pavojinga, jei ji nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms arba nekelia grėsmės tokiai žalai atsirasti, t.y. nors joje yra pavojingos veikos požymių, tačiau veikos pavojingumas nesiekia to laipsnio, kuris būtinas baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Nors V. S. teigimu dėl jo veiksmų P. T. jokios realios pasekmės neatsirado, tačiau pažymėtina, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. ir 155 str. sudėtys yra formalios, t.y. padariniai nėra būtinas šių nusikalstamų veikų požymis.

Nagrinėjamuoju atveju buvo padaryta žala nukentėjusiojo P. T. garbei ir orumui, kuomet apie jį buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija ir jo atžvilgiu pavartoti įžeidžiantys žodžiai. Taigi žalingi padariniai įstatymo saugomoms vertybėms (asmens garbei ir orumui) dėl V. S. veiksmų visgi atsirado. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į V. S. veiksmų kryptingumÄ bei padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, į paties V. S. savo veiksmų įvertinimÄ , nėra pagrindo pripažinti jo padarytas veikas mažareikÅ¡mėmis.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. S. nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Už V. S. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . V. S. padarė nesunkius nusikaltimus. Jis dirba, praeityje neteistas.

Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors V. S. teigia, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti prieÅ¡ingai. Tiek apylinkės teisme, tiek savo apeliaciniame skunde V. S. nurodė, kad pripažįsta, jog parašė kaltinime nurodytÄ komentarÄ , tačiau mano, kad tai nėra nusikaltimas, t.y. nepripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Tokio sÄ lyginio prisipažinimo negalima laikyti nuoÅ¡irdžiu ir jis negali bÅ«ti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai V.

S. už padarytas nusikalstamas veikas skyrė baudÄ , jos dydį nustatydamas artimÄ baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimumui.Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajam P. T. 3000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Vadinasi, nukentėjusysis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo. Nustatant neturtinės žalos dydį remiamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.

įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiama į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl nuteistojo veiksmų pablogėjo nukentėjusiojo reputacija, ar jis patyrė neigiamÄ aplinkinių požiÅ«rį. Tačiau kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo teiginiais, kad dėl paskleistos melagingos informacijos bei jo atžvilgiu pavartotų žodžių P. T. pasijuto pažemintas, patyrė ir patiria nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Å ios aplinkybės yra nukentėjusiojo patirta neturtinė žala, kuri negali bÅ«ti pagrįsta kokiais nors dokumentais ar pažymomis. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, įvertinant ne tik kaltinamojo turtinę padėtį bet ir nukentėjusiojo atžvilgiu pavartotų įžeidžiančių žodžių prasmę bei paskleistÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai sumažino nukentėjusiojo praÅ¡omos neturtinės žalos sumÄ ir nustatė tinkamÄ neturtinės žalos dydį.Apeliacinio skundo argumentas, kad naujame darbe V.

S. gauna minimaliÄ algÄ , todėl per teismo nustatytÄ terminÄ negalės sumokėti nukentėjusiajam priteistos sumos, nesuteikia pagrindo mažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos sumÄ . V. S. yra jaunas, darbingas asmuo, duomenų apie iÅ¡laikytinius ar turtinius įsipareigojimus byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad dėl savo sveikatos bÅ«klės jis negalėtų užsidirbti. Todėl vien ta aplinkybė, kad Å¡iuo metu jo pajamos nėra didelės, negali bÅ«ti pagrindu mažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį.

Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-22 nuosprendyje nurodė terminÄ , per kurį nuteistasis privalo sumokėti jam paskirtÄ baudÄ , o ne atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ neturtinę žalÄ . Dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo, esant svarbioms priežastims, nuteistasis gali kreiptis į nuosprendį priėmusį teismÄ , praÅ¡ydamas šį terminÄ pratęsti.Nukentėjusįjį P. T. apeliacinės instancijos teisme atstovavusi advokatė Eglė Arlauskytė pateikė 2012-12-18 sÄ skaitos už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvito kopijas, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusysis sumokėjo advokatei 1500 Lt už susipažinimÄ su apeliaciniu skundu, konsultacijas dėl atsikirtimų parengimo, atsikirtimų parengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdyje.

Å ias iÅ¡laidas prašė priteisti ir V. S.. Å is praÅ¡ymas tenkinamas iÅ¡ dalies.Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (LAT nutartis Nr. Nr. 2K-374/2012).

Priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (LAT nutartis Nr. 2K-377/2009). Å ioje byloje apeliacinį skundÄ buvo padavęs nuteistasis V. S.. Nukentėjusysis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-22 nuosprendžio neskundė. Nuteistojo apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas atmeta. Nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiųjų iÅ¡laidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiÅ¡kai sumokėtÄ pinigų sumÄ , bet ir į Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumÄ bei į teismų praktikÄ priteisiant nukentėjusiesiems turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika (LAT nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-271/210, 2K-272/2011), esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundÄ paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo iÅ¡laidos advokatui iÅ¡ dalies yra grindžiamos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ . Å ioje byloje nukentėjusiojo turėtos iÅ¡laidos advokatui yra pagrįstos tik iÅ¡ dalies, nes jis apeliacinio skundo padavęs nebuvo, apeliacinis procesas vyko nuteistojo iniciatyva, vyko tik vienas apeliacinės instancijos teismo posėdis, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, apeliaciniame skunde nuteistasis ginčijo iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos nukentėjusiojo P. T. privataus kaltinimo skunde.

Be to, nors sÄ skaitoje už teisines paslaugas nurodyta, kad buvo rengiami atsikirtimai į apeliacinį skundÄ , teismui joks nukentėjusiojo atsikirtimas į nuteistojo apeliacinį skundÄ pateiktas nebuvo. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat į bÅ«tinumÄ nukentėjusiajam P. T. Å¡ioje proceso stadijoje organizuoti savo teisių gynimÄ bei kaltinamojo turtinę, kolegijos nuomone, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitinkanti suma yra 300 Lt.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 106 str., 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : nuteistojo V.

S. apeliacinį skundÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ V. S. 300 Lt nukentėjusiajam P. T. turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.Nutartis neskundžiama. Kolegijos pirmininkas                                                               Pavelas Frolovas Teisėjai                                                                                      Angelė Ikasalienė                                                                        Stasys Lemežis