e5ac441c-0a64-4c8a-a7e4-9cd1d4e30cc8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2-14334-861/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09209-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.1; (S) 2.1.6.2; 2.6.11.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo tretieji asmenys B.

J., D. J., SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ir UAB „Mano BÅ«stas Neris“, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 200,97 Eur, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad UAB „Ignitis“ tiekė elektros energijÄ Ä¯ butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2019-05-16 už nurodytame objekte suvartotÄ elektros energijÄ objekte atsiskaitoma nebuvo, todėl susidarė 200,97 Eur skola.

RaÅ¡ytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į objektÄ skolos susidarymo laikotarpiu sudaryta nebuvo. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog atsakove byloje turėtų bÅ«ti ne ji, o D. J.. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau dėl ginčo patalpų 2001-11-06 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su nuomininke D.

J., kuri įsipareigojo kas mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, elektros, Å¡ilumos energijÄ ir ryÅ¡ių paslaugas. 2013-12-18 tarp SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ir D. J. buvo sudarytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Vilniaus miesto savivaldybė, remdamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 (5 punktas) SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, perdavė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ patikėjimo teise naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas.

Nuo 1992-05-25 ginčo bute deklaruotas D. J. sÅ«nus B. J.. IeÅ¡kovei kreipiantis į teismÄ , nuomotojas nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas, kadangi dėl nuomos sutarties nesilaikymo iÅ¡keldinus B. J., buvo galima jį iÅ¡deklaruoti iÅ¡ ginčo buto, tai pagrindžia 2019-05-16 SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta pritarti B. J. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), deklaravimo panaikinimui.

IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ , kuriame nurodo, kad objektas, kuriam ieÅ¡kovė tiekė elektros energijÄ , nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Su ieÅ¡kove dėl elektros energijos tiekimo objektui nėra sudariusi raÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties. Atkreipė dėmesį, kad faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikÅ¡mės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti.

Savininko pareiga atsiskaityti už elektros energijÄ kyla esant bent vienai iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Kai byloje nustatoma, kad savivaldybei priklausančio buto nuomininkai nebuvo sudarę sutarties su ieÅ¡kove, Å¡i aplinkybė yra pakankama atsirasti buto savininko prievolei atsiskaityti už suvartotÄ elektros energijÄ . Skolos susidarymo laikotarpiu elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. IÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad objekto nuomos sutartis skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo registruota.

Atsakovė pateikė triplikÄ , kuriame nurodo, kad teisės aktų nustatytais atvejais už atsiskaitymÄ taip gali bÅ«ti atsakingi ir nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai. Atkreipė dėmesį, kad jeigu su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, tuomet privalo atsiskaityti objekto savininkas. Atsakovė yra identifikavusi konkretų elektros energijos vartotojÄ , t. y. buto nuomininkę D. J. ir jos Å¡eimos narį B.

J., ir pateikusi įrodymus, pagrindžiančius, jog bÅ«tent jie turėjo prievolę mokėti už tiekiamÄ elektros energijÄ . Vertina, kad pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimÄ atsakovei neatsirado. Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė siu?lyti ies?kovei pakeisti atsakove? byloje, atsakove traukiant ne Vilniaus miesto savivaldybę, o SÄ® „Vilniaus miesto bu?stas“, trečiuosius asmenis D. J. bei B. J.. Tretieji asmenys atsiliepimų į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė. IeÅ¡kinys tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 200,97 Eur dydžio įsiskolinimÄ , susidariusį už bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suvartotÄ elektros energijÄ laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2019-05-16. Butas tiek įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, tiek dabar nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovė nurodo, kad 2001-11-06 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su nuomininke D. J.. Nuo 1992-05-25 ginčo bute yra deklaruotas D.

J. sÅ«nus B. J.. IeÅ¡kovei kreipiantis į teismÄ , nuomotojas nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas, kadangi dėl nuomos sutarties nesilaikymo iÅ¡keldinus B. J., buvo galima jį iÅ¡deklaruoti iÅ¡ ginčo buto, tai pagrindžia 2019-05-16 SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta pritarti B. J. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), deklaravimo panaikinimui. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas.

Å alys neginčijo, jog su ieÅ¡kove sutartis dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo nėra sudaryta, todėl vadovaujantis nurodyta teismų praktika, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, skolÄ turi sumokėti buto savininkė, t. y. atsakovė. Tuo tarpu aplinkybė, kad butÄ patikėjimo teise valdo trečiasis asmuo, atsakovės nuo Å¡ios prievolės neatleidžia. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios iÅ¡imtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, Å¡io turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSÄ® 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas).

Savivaldybės turtÄ kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSÄ® 48 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, įskaitant ir butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovė neginčijo, kad trečiasis asmuo valdo pastarÄ jį butÄ , esantį patikėjimo teise, jį administruodamas ir prižiÅ«rėdamas, tačiau byloje nėra duomenų, kad trečiajam asmeniui perduota ir pareiga mokėti buto mokesčius. Savivaldybės sprendimas dėl buto perdavimo patikėjimo teise apibrėžia teisių ir pareigų pasiskirstymÄ tarp atsakovės ir trečiojo asmens, tačiau atsakinga už buto iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovei ir energijos tiekėjai iÅ¡lieka savivaldybė. Esminis ginčas Å¡ioje byloje yra tas, ar atsakovei, kaip minėto buto savininkei skolos susidarymo laikotarpiu, kyla prievolė sumokėti už butui ir bendrosioms namo reikmėms tiektÄ elektros energijÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, raÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties dėl elektros tiekimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nebuvo sudarytos, todėl pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimÄ tenka buto savininkei – atsakovei. Atsakovė su tokia pozicija nesutinka. Ä®rodinėdama, kad nuomininkei (D. J.) pagal nuomos sutartį kyla pareiga mokėti už elektros energijos pirkimo pardavimo paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad D. J. su ieÅ¡kove buvo sudariusi elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotÄ elektros energijÄ , kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę raÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam bÅ«stui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alis yra Å¡io bÅ«sto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotÄ elektros energijÄ prievolė.

Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

Atsakovė, įrodinėdama, kad už ginčo laikotarpiu susidariusį įsiskolinimÄ ji neturi pareigos atsiskaityti, remiasi tuo, jog nuomos sutartis su nuomininku nebuvo iÅ¡vieÅ¡inta Nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kovei kreipiantis į teismÄ , nuomotojas nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas, kadangi dėl nuomos sutarties nesilaikymo iÅ¡keldinus B. J., buvo galima jį iÅ¡deklaruoti iÅ¡ ginčo buto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, kuri faktinėmis aplinkybėmis yra panaÅ¡i į nagrinėjamÄ civilinę bylÄ (nuomos sutartis sudaryta su nuomininku, tačiau su nuomininku nebuvo sudarytos raÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties), yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktu, darytina iÅ¡vada, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik raÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir tų teisinių santykių atsiradimui neturi teisinės reikÅ¡mės faktinis elektros energijos vartojimas.

Taisyklių 100 punktas suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad kai nuomininkas nėra sudaręs raÅ¡ytinės sutarties su tiekėju ar operatoriumi, pareiga atsiskaityti už patiektÄ elektros energijÄ tenka objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkui. Atsakovė nurodo, kad ji už butui teikta? elektros energija? nemokėjo, už ieÅ¡kovės tiektas paslaugas mokėjo nuomininkė. Teismas vertina, kad nesant su buto nuomininku sudarytos raÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties, pareigos buto savininkui atsiskaityti už pateiktÄ energijÄ nepaneigia aplinkybė, kad buto nuomininkas atsiskaitydavo už nuomojamam butui tiektÄ Å¡ilumos energijÄ .

Teismas pažymi, kad iÅ¡vieÅ¡inus nuomos juridinį faktÄ Nekilnojamojo turto registre, nuomininkas elektros energijos tiekimo sutarties Å¡alimi savaime netampa, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad nuomos sutartis nebuvo iÅ¡vieÅ¡inta. Faktinis elektros energijos vartojimas ir dalinis atsiskaitymas už suvartotÄ energijÄ nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti, kadangi, kaip minėta, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik raÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu.

Vilniaus miesto savivaldybė skolos susidarymo laikotarpiu buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, o ieÅ¡kovė yra elektros energijos tiekėja, tiekianti elektros energijÄ daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Atsakovė nėra sudariusi raÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties su ieÅ¡kove, tačiau atsakovei priklausančiame bute esantys elektros energijÄ naudojantys įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie elektros tinklų. Å i juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų visuma sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp ginčo Å¡alių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje.

Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtÄ energijos tiekimo tinklÄ sutartyje nurodytos rÅ«Å¡ies energijÄ , o abonentas įsipareigoja už patiektÄ energijÄ sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausiusio buto nuomininkui nesudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui skolÄ už suvartotÄ elektros energijÄ tenka buto savininkei – Vilniaus miesto savivaldybei.

IÅ¡ byloje pateiktos ataskaitos Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotÄ elektros energijÄ nustatyta, kad skola už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2019-05-16 už bute suvartotÄ elektros energijÄ iÅ¡ viso sudaro 200,97 Eur. Å ioje ataskaitoje užfiksuoti skaitiklio rodmenys patikrinimų metu, nurodytas taikomas tarifas, atsižvelgiant į tai, paskaičiuota mokėtina suma. Nors atsakovė ginčija ieÅ¡kovės nurodomų parodymų tikslumÄ , tačiau pati tiksliai nenurodo, kurie parodymai yra netikslÅ«s, klaidingi ar/ir abejotini.

Teismo vertinimu, Å¡i ataskaita laikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu susidariusio įsiskolinimo dydį, dėl kurio ginčo nėra (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkinamas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiamas 200,97 Eur įsiskolinimas už elektros energijÄ (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis). CPK 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ies?kovė nesutinka, jog atsakovas bu?tu? pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrine?ja byla? is? esme?s. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurode?s, kad pras?yti pakeisti netinkama? s?ali? (tiek ies?kova?, tiek atsakova?) gali bet kuri s?alis, taip pat s?is pakeitimas gali i?vykti ir teismo iniciatyva, tac?iau netinkamos s?alies pakeitimas gali i?vykti tik sutinkant ies?kovei.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad ji yra netinkama atsakovė Å¡ioje byloje ir turi bÅ«ti pakeista tinkamu atsakovu, tačiau iÅ¡ procesinių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovė atsisakė tai daryti. Teismas vertina, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė Å¡ioje civilinėje byloje. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo priteistos 200,97 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020-03-30) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Ignitis“, į. k. 303383884, iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 188710061, 200,97 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (200,97 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020-03-30) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 15,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Donata Kravčenkienė