e5ab981d-5cc3-4e0d-ae20-4ffbea3d6799 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-221-464/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00407-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 2.1.2.4.2.7; 2.2.3.2; 2.6.15 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-756-638/2019 pagal ieÅ¡kovės I. T. ieÅ¡kinį atsakovams D. V., M. V., D. V., Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarui Å arÅ«niui Ruliui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė I. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: 1.1. pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 8 d.

Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notaro Å . Rulio patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ atsakovei D. V.; 1.2. pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 8 d. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notaro Å . Rulio patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ atsakovei D. V.; 1.3. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. birželio 9 d. dovanojimo sutartį, sudarytÄ per įgaliotÄ asmenį D. V., su atsakovu M. V., patvirtintÄ Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notaro Å . Rulio, pagal kuriÄ ji pastarajam padovanojo žemės sklypÄ , pastatÄ â€“gyvenamÄ jį namÄ ir kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini); taikyti restitucijÄ ; 1.4. priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; 1.5. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodo, kad jai nuosavybės teise priklausė 0,2014 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovas notaras Å . Rulys, nesant ieÅ¡kovės praÅ¡ymo ir valios, 2016 m. lapkričio 8 d. 18 val. apgaule patvirtino atsakovei D. V. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ dėl atstovavimo ieÅ¡kovei, kaip ginčo žemės sklypo ir pastato savininkei, tvarkant visus dokumentus, susijusius su pastato matavimais, tinklų projektavimu ir kt. Be to, tÄ pačiÄ dienÄ , tuo pačiu metu, be ieÅ¡kovės praÅ¡ymo ir valios, apgaulės bÅ«du buvo patvirtintas dar vienas įgaliojimas, kuriuo ji esÄ Ä¯galiojo atsakovę D.

V. padovanoti ieÅ¡kovės vaikaičiui, atsakovui M. V., ginčo turtÄ . Vėliau, ieÅ¡kovei nežinant ir nedalyvaujant, atsakovas notaras Å . Rulys 2017 m. birželio 9 d. patvirtino dovanojimo sutartį tarp D. V., veikusios pagal įgaliojimÄ , ir atsakovo M. V.. IeÅ¡kovės teigimu, ji buvo tyčia suklaidinta ir apgauta, todėl įgaliojimai ir sandoris turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais kaip sudaryti dėl apgaulės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnis). Atsakovės (abi įgaliotinės) negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei jos iÅ¡duotų įgaliojimų ir nepateikė žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutarties.

3. IeÅ¡kovė taip pat mano, kad Å¡ie sandoriai pripažintini negaliojančiais ir CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. kaip sudaryti asmens, kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Pasak ieÅ¡kovės, po savo sÅ«naus A. V. mirties 2016 m. rugsėjo 21 d. ji buvo tokios bÅ«senos, kad sunkiai orientavosi aplinkoje, negalėjo pati apsitarnauti, negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, ieÅ¡kovei buvo nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas. Be to, jai nežinant, buvo duodamos neaiÅ¡kios tabletės, kurios galėjo lemti tokiÄ ieÅ¡kovės bÅ«senÄ .

4. Pažymi, kad atsakovas notaras Š. Rulys, tvirtindamas 2016 m. lapkričio 8 d. įgaliojimus, pažeidė Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 28 bei 30 straipsnius, nes atvyko pas ieškovę nesant jos pačios kvietimo, be to, abu sandorius patvirtino vienu ir tuo pačiu metu, kas leidžia spręsti, kad jis neišaiškino ieškovei sudaromų sandorių prasmės, neįsitikino jos valios tikrumu, jos gebėjimu suprasti sudaromų sandorių prasmę.

5. IeÅ¡kovė tvirtina niekuomet neketinusi turto dovanoti nei savo vaikaičiui M. V., nei kitiems asmenims, todėl nėra esminės dovanojimo sutarties sÄ lygos – dovanojimo sutarties dalyko (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Tik 2017 m. vasarÄ sužinojusi, kad jos žemės sklypas ir gyvenamasis namas yra padovanoti atsakovui M. V., ieÅ¡kovė patyrė stresÄ , jÄ iÅ¡tiko Å¡okas, pablogėjo sveikata, atsirado baimė, pastovus nerimas, ta mintis ieÅ¡kovę persekioja kiekvienÄ dienÄ , ji jaučiasi sužlugdyta.

Dėl tokių atsakovų veiksmų teigia patyrusi ir neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 3 000 Eur, bei praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kovės I. T. ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės I. T. atsakovams D. V., D. V. ir M. V. lygiomis dalimis 1 760 Eur, atsakovui notarui Å . Ruliui – 2 770 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat priteisė valstybei 41,85 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas.

7. Teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais pagal CK 1.91 straipsnį pripažino nepagrįstu. Ä®vertinęs aplinkybę, kad pati ieÅ¡kovė 2005 m. gruodžio 16 d. testamentu ginčo ir visÄ kitÄ likusį jai turtÄ buvo nusprendusi palikti savo sÅ«nui A. V., kuriam buvo suteikusi įgaliojimus atstovauti jai visose įmonėse, įstaigose dėl jai nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo padalijimo į du žemės sklypus, praÅ¡omų pripažinti negaliojančiais įgaliojimų, dovanojimo sutarties turinį, kurių pagrindu ginčo turtas buvo perleistas jos mirusio sÅ«naus A. V. sÅ«nui, atsakovui M. V., teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė Å¡iais sandoriais realizavo nuosekliai per ilgus metus (nuo 2005 m. gruodžio mėn.) susiformavusiÄ valiÄ palikti ginčo vasarnamį savo sÅ«nui A. V., ir kuri tik dėl sÅ«naus mirties 2016 m. rugsėjo 21 d. nebuvo įgyvendinta.

8. Teismas pažymėjo, kad pačios ieÅ¡kovės pozicija dėl įgaliojimų atsakovėms D. V. ir D. V. suteikimo aplinkybių buvo nenuosekli. Apklausiama teismo betarpiÅ¡kai 2019 m. vasario 8 d. jos buvimo vietoje ieÅ¡kovė nurodė, kad įgaliojimas atsakovei D. V. sutvarkyti žemės sklypo ir vasarnamio dokumentus atitiko jos valiÄ , ji tokį 2016 m. lapkričio 8 d. įgaliojimÄ pasirašė, nes D. V. dirbo su nekilnojamuoju turtu ir žinojo, kaip sutvarkyti dokumentus (garso įraÅ¡as nuo 00:08:15).

Duodama paaiÅ¡kinimus dėl tÄ pačiÄ dienÄ suteikto kito įgaliojimo atsakovei D. V. iÅ¡ pradžių teigė, kad neprisimena tokio įgaliojimo pasiraÅ¡ymo, tačiau vėliau (garso įraÅ¡as nuo 00:34:32) jau nurodė, kad buvusi tokia kalba, jog „reikia įgaliojimÄ raÅ¡yti ne artimam, o kažkam tolimesniam, svetimam“. Paklausus, kodėl bÅ«tent svetimam asmeniui reikėjo duoti įgaliojimÄ ir kÄ tas svetimas asmuo turėjo daryti, ieÅ¡kovė atsakė taip: „kodėl, neatsakysiu. Gal kilo klausimas, bet nepasakysiu.

Buvo kažkokia kalba, kad ne Å¡eimos narys tÄ daro“, dar vėliau (garso įraÅ¡as nuo 01:11:48) paaiÅ¡kino, kad: „AÅ¡ pamačiau, kad mirtis viskÄ sugriauna. Reikia, kad viskas bÅ«tų sutvarkyta. NebÅ«tų galima turto perleisti nesutvarkius dokumentų“; „AÅ¡ dėjau visas viltis į M. Jis turėjo transportÄ , maÅ¡inas, kad jis man padės tvarkyt Kačerginę, skaitau, kad padėjo. Gal ir teisingai, kad jam atiteko, ir vandentiekį įrengė, gal ir teisingai, kad jam atiteko, bet ne tokiu bÅ«du reikėjo, reikėjo ar aÅ¡ jam padovanočiau kažkokia proga, bet ne tokiu bÅ«du, kaip dabar“ (garso įraÅ¡as nuo 00:58:21; cituojama pažodžiui, kalbos netaisant – teismo pastaba).

9. IÅ¡ aptartų ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė gerai suprato ir žinojo visas sandorių sudarymo aplinkybes bei sÄ lygas, kurios bÅ«tinos norint perleisti savo turimÄ turtÄ kitam asmeniui, t. y. ji žinojo, kad turi bÅ«ti sutvarkyti turto dokumentai (tÄ padaryti įgaliojo D. V.), žinojo, kad perleisti turtÄ anÅ«kui turi svetimas asmuo (todėl įgaliojo D. V.). Taip pat ieÅ¡kovė turėjo susiformavusiÄ valiÄ padovanoti vasarnamį bÅ«tent vaikaičiui M. V., kuris, kaip ji pati pripažino, jau yra atlikęs įvairių darbų ginčo name ir ateityje turės galimybes ginčo vasarnamiu rÅ«pintis. Dėl Å¡ių priežasčių teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė neturėjusi valios sudaryti ginčo sandorius – neįrodė jos atžvilgiu įvykdytos apgaulės, iÅ¡duodant abu 2016 m. lapkričio 8 d. įgaliojimus ir įgaliotinei sudarant 2017 m. birželio 9 d. dovanojimo sandorį.

10. Teismas taip pat kaip nepagrįstÄ atmetė ir reikalavimÄ ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu kaip sudarytus savo veiksmų negalėjusio suprasti asmens. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės argumentai, kad, jai gyvenant Kauno Å vč. Jėzaus Å¡irdies parapijos savarankiÅ¡ko gyvenimo namuose, kartu su maistu seserys vienuolės davė tabletes, nuo kurių ji prarasdavo atmintį ir suvokimÄ , kas vyksta, stokoja pagrįstumo.

11. TeismÄ tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė įvertinęs liudytojų A. Å . ir R. Å ., dirbusių savanorėmis parapijos savarankiÅ¡ko gyvenimo namuose, paaiÅ¡kinimus. Å ios liudytojos patvirtino, kad ieÅ¡kovė pati savimi rÅ«pinosi, jos jokių vaistų Å¡iai nedavusios, ieÅ¡kovė buvo adekvati, žmones pažindavo, bendraudavo ir norėjo bendrauti (2019 m. kovo 12 d. posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00:14:19, nuo 00:39:39). IÅ¡ ieÅ¡kovės medicininių dokumentų iÅ¡rašų teismas nustatė, kad nors ieÅ¡kovė nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d. buvo hospitalizuota dėl sutrikusios smegenų kraujotakos, atvykusi į ligoninę ji buvo sÄ moninga, orientuota, kontaktiÅ¡ka.

12. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ginčo sandorių sudarymo metu adekvačiai ir teisingai suvokė savo aplinkÄ , savo veiksmus ir jų pasekmes, nebuvo praradusi orientacijos ar gebėjimo suprasti savo atliekamus veiksmus. Teismas pripažino neįrodytais tokius ieÅ¡kovės teiginius, kad ieÅ¡kovė gerdavo vaistus, nuo kurių galėjo prarasti atmintį ir nesuvokti savo atliekamų veiksmų. Sprendė, kad ieÅ¡kovės dukters, liudytojos D. V. paaiÅ¡kinimai, kad ji radusi ieÅ¡kovę gulinčiÄ ant lovos, neatsikeliančiÄ , nevaikÅ¡tančiÄ , nieko nesuprantančiÄ , kad radusi maiÅ¡elyje vaistus, kurie yra labai stiprÅ«s ir netinkami ieÅ¡kovei, viena vertus, yra neįrodyti, todėl laikytini tik pasvarstymais, kita vertus, Å¡i liudytoja nėra medikė ir negali spręsti, kokie vaistai yra stiprÅ«s ir koks yra konkrečių vaistų poveikis.

Teismo vertinimu, pagrindo kitokiai išvadai nesudaro ir pačios ieškovės pripažinimas, kad ji niekada nevartojo vaistų, kurių nežino, ir iš viso jokių vaistų nevartoja (garso įrašas nuo 01:01:14).

13. Teismas nurodė, kad dėl ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taringumo atsižvelgia į tuos jos paaiÅ¡kinimus kaip labiau tikėtinus, kurie sutampa ir su kitų byloje apklaustų asmenų paaiÅ¡kinimais ar kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėjo, kad vienas kitam prieÅ¡taraujantys ieÅ¡kovės teiginiai leidžia manyti, kad jai galimai kažkas daro įtakÄ , o tÄ iÅ¡ dalies pripažįsta ir pati ieÅ¡kovė, nurodžiusi, kad „daro, kaip jai liepia, kieno globoj yra, kaip vyresnis sako, taip ji ir daro“.

14. Teismas nesutiko ir su tokiais ieÅ¡kinio argumentais, kad ginčo sandorius tvirtinęs notaras buvo netinkamai iÅ¡kviestas pas ieÅ¡kovę į Å ančių parapijos namus ar atvyko be ieÅ¡kovės praÅ¡ymo ir be jos valios, kad netinkamai atliko notaro funkcijas, abu įgaliojimus patvirtinęs tuo pačiu laiku ir tÄ pačiÄ minutę. TokiÄ savo pozicijÄ teismas grindė įvertinęs notaro paaiÅ¡kinimus bei Notariato įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 15.

IeÅ¡kovė I. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jos ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, arba grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1. Teismas neanalizavo, nevertino ir nelygino ieÅ¡kovės sudaryto testamento ir įgaliojimo padovanoti turtÄ . Neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė net savo sÅ«nui A. V. turto nepadovanojo, o tik buvo suraÅ¡iusi testamentÄ .

Tai neginčijamai įrodo, kad ieÅ¡kovės valia buvo perleisti turtÄ tik po savo mirties, o ne dar esant gyvai. Todėl testamento sÅ«nui suraÅ¡ymas negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodantis ieÅ¡kovės valiÄ turtÄ padovanoti anÅ«kui, t. y. perleisti turtÄ dar jai esant gyvai. 15.2. Teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, pateiktus 2019 m. vasario 8 d. iÅ¡važiuojamajame posėdyje. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų matyti, kad ji neprisimena įgaliojimų pasiraÅ¡ymo fakto, neatsimena, kad pas jÄ bÅ«tų atvykęs notaras.

IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai buvo nenuoseklÅ«s, ji painiojosi, nurodė daug ko neatsimenanti. Jokių konkrečių įgaliojimų pasiraÅ¡ymo aplinkybių nenurodė. Jos paaiÅ¡kinimai, kad po sÅ«naus mirties jai jau niekas nerÅ«pėjo, tik patvirtina jos neadekvačiÄ sveikatos bÅ«klę. Ji yra praradusi orientacijÄ laike ir erdvėje. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, ieÅ¡kovė nesuprato sudaromų sandorių aplinkybių ir esmės. 15.3. FaktÄ , kad įgaliojimai neatitiko ieÅ¡kovės valios, patvirtina iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ VÄ® ŽirmÅ«nų psichikos sveikatos centro medicininių dokumentų, kuriuose nurodyta, kad ieÅ¡kovė 2016 m. lapkričio 25 d. buvo paguldyta į Kauno klinikinę ligoninę, skirtas gydymas psichotropiniais vaistais, diagnozuotas lengvas kognityvinis sutrikimas. 15.4.

Teismas neįvertino to, kad jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų norėjusi padovanoti savo turtÄ atsakovui M. V., tÄ ji galėjo padaryti betarpiÅ¡kai pati, o ne per atstovÄ . Be to, nevertino atsakovų elgesio, kurie pripažino, kad įgaliojimas sudaryti dovanojimo sandorį buvo įformintas svetimam žmogui D. V. siekiant iÅ¡vengti CK 2.134 straipsnio 1 dalies draudimo įgaliotinei D. V. padovanoti turtÄ sÅ«nui M. V.. 15.5. Teismas nepagrįstai vertino tik ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2018 m. kovo 26 d., nors privalėjo jÄ vertinti nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. (t. y. sÅ«naus mirties momento) iki 2016 m. lapkričio 28 d., kuomet dėl staiga pablogėjusios sveikatos skubos tvarka iÅ¡ Å ančių parapijos globos namų buvo hospitalizuota į Kauno klinikinę ligoninę. 15.6.

Teismas nepagrįstai pripažino neįrodytomis aplinkybes, kad pati ieÅ¡kovė gerdavo tokius vaistus, nuo kurių galėjo prarasti atmintį ir nesuvokti savo atliekamų veiksmų, taip pat nepagrįstai atmetė liudytojos D. V. parodymus, kad ji radusi ieÅ¡kovę gulinčiÄ ant lovos, neatsikeliančiÄ , nevaikÅ¡tančiÄ , nieko nesuprantančiÄ . 15.7. Teismas, pažeisdamas įstatyme numatytÄ rungimosi principÄ , proceso Å¡alies teisę pagrįsti ieÅ¡kinio reikalavimus leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais, nepagrįstai, be jokių motyvų, atmetė ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę, kuriÄ atlikus ekspertas galėtų duoti iÅ¡vadÄ , ar byloje nustatytomis aplinkybėmis ieÅ¡kovė galėjo suprasti savo ir atliekamų notarinių veiksmų esmę bei jų pasekmes. 15.8.

Notaras netinkamai atliko savo pareigas. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 straipsnyje numatyta notaro pareiga iÅ¡aiÅ¡kinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti, bei įsitikinti asmens valia, tačiau notaras Å¡ios pareigos neatliko. Be to, jeigu fizinis asmuo, kuris praÅ¡o atlikti notarinį veiksmÄ (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė neprašė), yra neraÅ¡tingas, aklas, ar turi kitokių sveikatos sutrikimų, notaras privalo perskaityti jam dokumento tekstÄ ir apie tai pažymėti tvirtinamajame įraÅ¡e ar notariniame liudijime, tačiau notaras Å¡ios pareigos neatliko. 15.9.

Globos namų vadovas nebuvo informuotas, kad pas ieÅ¡kovę atvyks notaras. Tai reiÅ¡kia, kad notaras, atvykdamas pas ieÅ¡kovę, neturėjo jos pačios iÅ¡reikÅ¡to praÅ¡ymo atvykti pas jÄ , apie atvykimÄ notaras neinformavo administracijos, nors kaip valstybės tarnautojas suprato arba turėjo suprasti, kad vyksta pas ligotÄ Å¾mogų į globos namus atlikti notarinį veiksmÄ ir pagal taisykles privalo apie tai informuoti įstaigos administracijÄ . Tokie notaro veiksmai sudaro pagrindÄ labiau tikėtinai iÅ¡vadai, kad tiek jis, tiek kiti atsakovai Å¡iuos veiksmus atliko slapta ne tik nuo globos namų administracijos, tačiau apie tokį veiksmÄ nežinant ir pačiai ieÅ¡kovei. 15.10.

IeÅ¡kovė niekada neketino jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dovanoti nei anÅ«kui, nei bet kuriam kitam asmeniui, su niekuo nesitarė dėl turto dovanojimo ir niekada nesvarstė ir nenorėjo suteikti įgaliojimo atsakovei D. V., todėl nėra esminės dovanojimo sutarties sÄ lygos – dovanojimo sutarties dalyko.

16. Atsakovai D. V., M. V. ir D. V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 16.1. Teismas padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės tikroji valia buvo padovanoti ginčo turtÄ savo anÅ«kui, kuris kartu su savo sutuoktine dar iki sandorio sudarymo juo rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, pagerino jo bÅ«klę, kÄ patvirtina ne tik liudytojai, bet ir į bylÄ pateiktos nuotraukos. 16.2. Teismo iÅ¡vados pagrįstos tiksliomis ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų citatomis.

Vertinant jos paaiÅ¡kinimus, reikÅ¡minga yra tai, kad ji buvo apklausta dukters D. V. bute, kuri jai darė įtakÄ . Jos fiziniai veiksmai yra visiÅ¡kai priklausomi nuo dukters. Juo labiau kad pati ieÅ¡kovė nurodė nenorinti su teismu turėti jokių reikalų, negalėjo pasakyti, kokie yra ieÅ¡kinio reikalavimai, netgi nežinojo, kad bendravo su savo advokatu, kuris Å¡ioje byloje parengė ieÅ¡kinį ir buvo jos atstovas. FaktÄ , kad ieÅ¡kovė nežinojo apie pateiktÄ ieÅ¡kinį, patvirtina byloje esantis antstolio 2018 m. spalio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. 16.3.

Teismas pagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę byloje. Nėra jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė kada nors bÅ«tų turėjusi kokių nors psichikos sutrikimų. Ji keletÄ pastarųjų metų turi fizinę, bet ne psichikos negaliÄ , kuri pasireiÅ¡kia tuo, jog jai atsistojus labai svaigsta galva. Pati ieÅ¡kovė apklausiama neteigė, kad bÅ«tų kada nors turėjusi kokius nors psichikos sutrikimus, praÅ¡ymo dėl ekspertizės jai skyrimo nereiÅ¡kė. 16.4. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai sudaro pagrindÄ tokiai iÅ¡vadai, kad Å¡i, gerai suprasdama ir žinodama visas sandorių sudarymo aplinkybes bei sÄ lygas, kurios bÅ«tinos norint perleisti savo turtÄ kitam asmeniui, įgaliojo atsakovę D.

V., taip pat žinodama, kad perleisti turtÄ anÅ«kui gali tik svetimas asmuo, įgaliojo tai padaryti D. V.. 16.5. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė asmeniÅ¡kai atliko veiksmus, susijusius su bÅ«simo dovanojimo sandorio sudarymu, ir prieÅ¡, ir po 2016 m. lapkričio 8 d. ginčijamų įgaliojimų pasiraÅ¡ymo. Antai pati ieÅ¡kovė 2016 m. spalio 31d. savo ranka parašė praÅ¡ymÄ VÄ® ,,Registrų centras“ atlikti kadastrinius matavimus ir pasirašė kadastro duomenų nustatymo sutartį, o 2016 m. lapkričio 15 d. pasirašė dar vienÄ Ä¯galiojimÄ . 16.6.

Tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu notaras Å . Rulys detaliai paaiÅ¡kino visÄ notarinių veiksmų atlikimo eigÄ . Visos aplinkybės, susijusios su notarinių veiksmų atlikimu, visapusiÅ¡kai įvertintos skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje. Nėra pagrindo netikėti notaro teiginiais, kad jis įsitikino, kaip ieÅ¡kovė orientuojasi, iÅ¡siaiÅ¡kino, kad ji pati patvirtino norinti padovanoti turtÄ vaikaičiui.

17. Atsakovas notaras Å . Rulys atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 17.1. Vykimas į asmens namus sandoriui sudaryti, esant objektyvioms aplinkybėms, kuriomis Å¡iuo atveju buvo ieÅ¡kovės amžius ir jos fizinė sveikata, yra įprasta praktika, kuri yra įtvirtinta ir Notariato įstatymo 28 straipsnyje. 17.2. Aplinkybė, kad pati ieÅ¡kovė nesikreipė į notarÄ , neįrodo jos valios nebuvimo sandoriams sudaryti. Asmuo savo valiÄ sudaryti sandorį gali iÅ¡reikÅ¡ti įvairiais bÅ«dais, tačiau bet kokiu atveju notaro pareiga yra patikrinti, ar sandorio sudarymo metu tokia valia egzistuoja, ar ji tinkamai susiformavusi ir ar asmuo jÄ aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia.

Tokios aplinkybės įgaliojimų patvirtinimo metu notaro buvo nuodugniai patikrintos. 17.3. Notarui nekilo jokių abejonių dėl ieÅ¡kovės galimybės suvokti savo veiksmus bei valios sudaryti ginčijamus sandorius, kadangi jam atvykus Å¡i nenustebo, prieÅ¡ingai – ji notaro laukė, suprato, koks asmuo ir kokiu tikslu pas jÄ atvyko. Notaras su ieÅ¡kove bendravo pakankamÄ laikÄ , nustatė jos tapatybę pagal jos pateiktÄ asmens dokumentÄ bei iÅ¡aiÅ¡kino atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius.

IeÅ¡kovė patvirtino viskÄ suprantanti bei pati perskaitė abu dokumentus. TÄ padariusi, ieÅ¡kovė patikino juos suvokianti, paklausta pati aiÅ¡kiai nurodė Å¡ių veiksmų padarinius. IeÅ¡kovė buvo adekvati, orientavosi aplinkoje, aiÅ¡kiai ir ramiai dėstė savo mintis. 17.4. Teismo iÅ¡važiuojamojo posėdžio metu apklausiant ieÅ¡kovę Å¡i iÅ¡samiai ir objektyviai apibÅ«dino savo sveikatos bÅ«klę, nurodydama, kad skundžiasi tik judėjimo funkcijos ir koordinacijos sutrikimu, tačiau tiek atmintis, tiek kitos kognityvinės funkcijos yra geros. 17.5.

Teismas pagrįstai neskyrė ekspertizės, kadangi ieÅ¡kovės gerÄ psichinę sveikatÄ pagrindžia byloje esantys įrodymai, abejonių dėl to nekilo ir tvirtinant ginčo sandorius. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl sandorių, kurie neatitinka jų sudarytojo valios, pripažinimo negaliojančiais ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo 18. Dispozityvumo principas garantuoja ir užtikrina proceso dalyviui teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, tarp jų – pasirinkti vienÄ ar kelis pažeistų teisių gynimo bÅ«dus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 13 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais iÅ¡ esmės grindžiami tokiais dviem pagrindais: įgaliojimų sudarytoja ir dovanotoja, apeliantė I. T., negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės (CK 1.89 straipsnis); juos sudarė dėl prieÅ¡ jÄ panaudotos apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Kiekvienas iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų pagrindų sudaro atskirÄ ir savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ pripažinti sandorius negaliojančiais. Abu pagrindus nulemia sandorio sudarytojo laisvos valios jį sudaryti pažeidimai.

19. Dėl sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pažymėtina, kad kiekvienas sandoris turi ne tik neprieÅ¡tarauti imperatyviosioms teisės normoms, bet ir atitikti jo sudarytojo sÄ moningÄ laisvÄ valiÄ (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės bÅ«senos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, kurios neveikia iÅ¡orinės aplinkybės, įskaitant fizinę ar ekonominę priklausomybę nuo kitų asmenų (CK 1.64 straipsnis).

20. CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Spręsdamas dėl tokiu pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-588-421/2015).

21. CK 1.91 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį. Apgaulė taip pat gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 5 dalis).

22. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis.

Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginÄÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra įrodytas nė vienas iÅ¡ apeliantės pasirinktų pagrindų sandoriams pripažinti negaliojančiais. Kvestionuodama Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , apeliantė teigia, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017).

25. Pažymėtina ir tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Nurodytos bendrosios įrodinėjimo taisyklės suponavo apeliantei, kaip reikalavimÄ pareiÅ¡kusiai Å¡aliai, pareigÄ pagrįsti aplinkybes, susijusias su pasirinktais sandorių pripažinimo negaliojančiais pasirinktais pagrindais, atsakovams, atsižvelgus į ginčo pobÅ«dį, teko pareiga teikti įrodymus, paneigiančius apeliantės įrodinėjamas ieÅ¡kinio faktines aplinkybes, o bylÄ nagrinėjančiam teismui teko pareiga iÅ¡tirti Å¡iuos įrodymus pagal CPK nustatytas įrodymų tyrimo taisykles ir jų visumÄ Ä¯vertinti, be kita ko, atsižvelgiant ir į teismui bylos nagrinėjimo metu susiformavusį vidinį įsitikinimÄ (CPK 185 straipsnis).

26. Viena iÅ¡ pirmosios instancijos teismui tenkančių pareigų įrodinėjimo procese yra tiesioginis ir betarpiÅ¡kas (asmeniÅ¡kas) kiekvieno įrodymo iÅ¡tyrimas žodiniame procese, iÅ¡skyrus nustatytas iÅ¡imtis (CPK 14, 15 straipsniai). Kauno apygardos teismas Å¡iÄ pareigÄ Ä¯gyvendino, atvyko į Vilnių, kur pas dukterį D. V. gyvena apeliantė, ir betarpiÅ¡kai iÅ¡klausė pačios apeliantės pozicijÄ . Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino ir interpretavo jos 2019 m. vasario 8 d. iÅ¡važiuojamajame posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus bei padarė niekuo nepagrįstas iÅ¡vadas, kad ji suprato ir žinojo visas sandorių sudarymo aplinkybes bei sÄ lygas, jos valia buvo turtÄ padovanoti bÅ«tent vaikaičiui – atsakovui M.

V.. PrieÅ¡ingai, jos paaiÅ¡kinimai buvo nenuoseklÅ«s, ji painiojosi, neatsiminė dalies aplinkybių, todėl aptarti sandoriai neatitiko jos valios. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliantės skundo teiginiais, kad teismas, iÅ¡klausęs jos paaiÅ¡kinimus 2019 m. vasario 8 d. iÅ¡važiuojamajame posėdyje, dėl jų padarė neteisingas iÅ¡vadas ar netinkamai įvertino Å¡ių paaiÅ¡kinimų visumÄ ar kuriÄ nors jų dalį, t. y. netinkamai interpretavo tai, kÄ apeliantė norėjo pasakyti teismui ir / ar pasakė, nesutinka.

27. IÅ¡klausius 2019 m. vasario 8 d. iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , kuriame yra užfiksuoti apeliantės paaiÅ¡kinimai, akivaizdu, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra beveik pažodžiui atkartoti pačios apeliantės teiginiai ir jos nurodytos faktines aplinkybes, susijusias su ginčo sandorių sudarymu (žr. sprendimo 6 l. 4 pastraipÄ ).

28. Kaip teisingai nustatė teismas, pati apeliantė patvirtino gerai atsimenanti vieno iÅ¡ tÄ dienÄ iÅ¡duotų dviejų įgaliojimų, kuriuo atsakovė D. V. buvo įgaliota atstovauti apeliantei įgaliojime iÅ¡vardytose įstaigose tvarkant visus dokumentus, susijusius su ginčo pastato, inžinerinių tinklų projektavimu, statyba, rekonstrukcija, kadastriniais matavimais ir komunikacijų įrengimu, sudarymo aplinkybes. Be to, ji patvirtino, kad Å¡is dokumentas buvo iÅ¡duotas siekiant sutvarkyti ginčo žemės sklypo dokumentus (2019 m. vasario 8 d. posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00:15:09; 00:19:34; 00:20:29), taigi, ji suprato ir tokio įgaliojimo esmę bei padarinius.

Pažymėtina, kad tiek aptartasis, tiek kitas įgaliojimas, kuriuo apeliantė įgaliojo atsakovę D. V. sudaryti ginčo turto dovanojimo sutartį, buvo pasiraÅ¡yti tÄ pačiÄ dienÄ , to paties notaro vizito metu, todėl apeliantei gerai prisimenant vieno įgaliojimo sudarymo aplinkybes ir esmę, teiginiai, kad kito įgaliojimo sudarymo fakto ir esmės ji neatsimena / nesuprato, kelia pagrįstų abejonių dėl tokių paaiÅ¡kinimų teisingumo.

29. PagrindÄ abejonėms dėl apeliantės procesiniuose dokumentuose dėstomų aplinkybių teisingumo, susijusių su jos valios sudaryti įgaliojimus (sandorius) nebuvimu, kelia ir pačios apeliantės paaiÅ¡kinimų teismui procesas bei jų turinys. Apeliantė yra iÅ¡silavinęs, sklandžia kalba savo mintis dėstantis, turintis kategoriÅ¡kÄ nuomonę vienais ar kitais klausimams ir Å¡iÄ nuomonę aktyviai ginantis, gerai menantis visus praeities įvykius ir jų detales žmogus. Apeliantė patikino teismÄ nevartojanti jokių vaistų ir neturėjusi atminties ar, juo labiau, psichikos sveikatos sutrikimų.

Tačiau ji vienareikÅ¡miÅ¡kai ir neabejodama atsakinėjo tik į tuos teismo užduotus klausimus, kurie atitinka dabartinę jos procesiniuose dokumentuose užfiksuotÄ pozicijÄ , kad tokių įgaliojimų iÅ¡duoti ir tokios sandorio sudaryti ji neketino, kitaip tariant, aiÅ¡kiai įvardindavo tik tas faktines aplinkybes, kurios jai buvo naudingos. Pavyzdžiui, teismui uždavus klausimÄ apie tai, ar ji pažįsta asmenį, kuriam buvo suteiktas įgaliojimas sudaryti dovanojimo sutartį, nurodė jos nepažįstanti, o pasiteiravus, ar neteko kartu su atsakove D.

V. vykti į jos organizuotÄ kelionę į Merkinę, nurodė, kad į tokius klausimas neatsakinės (2019 m. vasario 8 d. posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00:32:35). Pažymėtina, kad su D. V. apeliantė neabejotinai yra pažįstama, nes Å¡i yra jos anÅ«kės sutuoktinio motina, dėl to ginčo byloje nekyla.

30. Apeliantė ne kartÄ nurodė ir tai, kad jai buvo sakyta, jog įgaliojimas dovanojimo sutarčiai sudaryti turėjo bÅ«ti iÅ¡duodamas ne Å¡eimos nariui, tačiau kas taip sakė teigia neatsimenanti, o kodėl taip reikėjo daryti, nesakys (2019 m. vasario 8 d. posėdžio garso įraÅ¡as 00:34:33). Taip pat nurodė ir tai, kad jai patarė kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nors pati, kaip teigė, nenori turėti jokių reikalų su teismu, kas patarė – nurodė nenorinti sakyti (2019 m. vasario 8 d. posėdžio garso įraÅ¡as 00:37:36). Teismui pradėjus aiÅ¡kintis aplinkybes, susijusias su atstovavimo sutarties su advokatu sudarymu, nurodė, kad jai buvo patarta pasisamdyti advokatÄ , kas patarė ir kokiu bÅ«du buvo sudaryta atstovavimo sutartis, paaiÅ¡kino tik po to, kai buvo paraginta tai padaryti jai atstovaujančio advokato (2019 m. vasario 8 d. posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00:39:07).

31. Vadinasi, tokia apeliantės pasirinkta paaiškinimų teikimo teismui taktika, kuomet paaiškinimai teikiami tik dėl tų aplinkybių, kurios yra jai naudingos, o dėl kitų juos atsisakant teikti arba nurodant, kad jų neatsimena, leidžia pagrįstai spręsti, kad apeliantė, teikdama šiuos paaiškinimus, iš dalies painiojosi ir buvo nenuosekli ne dėl to, kad neatsimena ar nesuprato sudaromų sandorių faktinių aplinkybių, tačiau siekdama išvengti atsakymų į jai nenaudingus klausimus.

32. Tai, kad apeliantė nebuvo apgauta dėl sudaromų įgaliojimų, patvirtina ne tik apeliantės paaiÅ¡kinimų turinys, bet ir jos elgesys iki ginčo įgaliojimų sudarymo, į kÄ pagrįstai dėmesį atkreipė ir pirmosios instancijos teismas. Dar iki ginčo įgaliojimų sudarymo, t. y. 2016 m. spalio 31 d., apeliantė raÅ¡tu kreipėsi į VÄ® ,,Registrų centras“ dėl kadastrinių matavimų atlikimo bei pati asmeniÅ¡kai pasirašė kadastro duomenų nustatymo sutartį. Å ias faktines aplinkybes apeliantė patvirtino ir duodama paaiÅ¡kinimus teismui (2019 m. vasario 8 d. posėdžio garso įraÅ¡as nuo 01:00:50).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos faktinės aplinkybės, taip pat tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad apeliantė, pirmiau apdovanojusi dukterį D. V. apeliantei ir buvusiam jos sutuoktiniui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, o 2005 m. gruodžio 16 d. suraÅ¡ytu ir notaro patvirtintu testamentu iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ kitÄ savo turtÄ , be kita ko, ir ginčo sodybÄ , po savo mirties perleisti sÅ«nui A. V., mirusiam 2016 m. rugsėjo 21 d., dėl ko testamento įvykdymas tokia forma tapo negalimas, ir kurio Å¡eima Å¡ia sodyba kartu su motina, iki jÄ pas save iÅ¡sivežė dukra, kartu ir naudojosi, jÄ tvarkė, prižiÅ«rėjo, rekonstravo, teikia pagrindo vertinimui, kad apeliantė nebuvo atsakovų apgauta, sudarant ginčijamus sandorius.

Pati apeliantė apklausiama patvirtino, jog tai, kad ginčo turtas galiausiai perėjo jos vaikaičiui, mirusio sÅ«naus vaikui, yra teisingas sprendimas, nors, jos manymu, tai reikėjo padaryti kitokiu bÅ«du – jai pačiai asmeniÅ¡kai padovanojant jam šį turtÄ (2019 m. vasario 8 d. posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00:58:40). Tačiau vien tai nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantės valia, sudarant ginčo sandorius, buvo paveikta kitų asmenų, t. y. ji buvo apgauta.

34. Kadangi bÅ«tent apeliantei teko pareiga įrodyti CK 1.91 straipsnyje numatytÄ pagrindÄ sandoriams pripažinti negaliojančiais, vien jos selektyvÅ«s paaiÅ¡kinimai, kurie nėra paremti jokiais kitais objektyviais įrodymais, nėra pakankami apeliantės siekiamam rezultatui nagrinėjamoje byloje – paneigti notarine tvarka sudaryto sandorio galiojimÄ .

35. Ä®rodinėdama, kad egzistuoja dar ir kitas, t. y. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas sandoriams pripažinti negaliojančiais, apeliantė savo psichinės sveikatos bÅ«klės momentinį pablogėjimÄ siejo su sÅ«naus mirtimi. Jos įsitikinimu, faktÄ , kad ji negalėjusi tuo metu suprasti ir valdyti savo veiksmų, patvirtina iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ VÅ¡Ä® ŽirmÅ«nų psichikos sveikatos centro 2018 m. kovo 26 d. medicininio dokumento, kuriame nurodyta, kad nuo 2016 m. spalio 15 d. apeliantė gyveno Å v. Jėzaus Å irdies globos namuose, kur stebėtas staigus jos sveikatos bÅ«klės pablogėjimas, dėl ko ji 2016 m. lapkričio 25 d. buvo stacionarizuota į Kauno klinikinę ligoninę.

36. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti apeliantės psichinę, o ne fizinę sveikatos bÅ«klę, kuri egzistavo ginčo sandorių sudarymo metu. Kitaip tariant, apeliantė privalėjo įrodyti bÅ«tent psichikos sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ , sukliudžiusį jai suformuoti savo valiÄ dėl įgaliojimų ar bÅ«simo dovanojimo. Å iuo atveju tiek aptartame 2018 m. kovo 26 d. iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų, tiek jame cituojamame VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės Geriatrijos skyriaus 2016 m. gruodžio 7 d. iÅ¡raÅ¡e yra nurodyta, kad apeliantė į gydymo įstaigÄ buvo pristatyta dėl tokių nusiskundimų – bendro silpnumo, galvos svaigimo, mėtymo į Å¡onus, padažnėjusio galÅ«nių ,,deginimo“, sumažėjusios fizinio krÅ«vio tolerancijos, spaudimo krÅ«tinėje, nerimo, jautrumo.

Ligos anamnezė: bÅ«klė pablogėjo po sÅ«naus mirties – neteko apetito, padidėjo nerimas, galvos svaigimas, dėl stipraus svaigimo mažai vaikÅ¡to. Ligonės bÅ«klė atvykus, t. y. 2016 m. lapkričio 28 d., sÄ moninga, orientuota, kontaktiÅ¡ka. Skirta psichiatro konsultacija, kurios metu nustatytas lengvas pažinimo sutrikimas. Gydyta dėl sutrikusios smegenų kraujotakos.

37. Kaip matyti iš medicininės literatūros, lengvas kognityvinis sutrikimas aiškinamas kaip būklė tarp normalaus senėjimo ir demencijos. Šis apibrėžimas dažniausiai naudojamas esant atminties sutrikimams atliekant psichologinius testus, bendrinės pažinimo funkcijos išlieka nesutrikusios, kasdieniniai paciento gyvenimo įpročiai nesikeičia, nenustatoma demencija (http://www.gerontologija.lt/files/edit_files/File/pdf/2012/nr_4/2012_214_220.pdf?fbclid=IwAR2goRUK68KKnjA6ElTC0FWHD8fJVwZ9N2GwxntUjVlRuxYVDHnvKc_d4ss).

38. Taigi, iš to, kas paminėta, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad apeliantės psichikos sveikatos būklė buvo tokia, kad ji negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų. Vien tai, kad apeliantė sunkiai judėjo, sutriko jos biosocialinės funkcijos, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji negalėjo suprasti įgaliojimų esmės. Juo labiau kad ir pati apeliantė teismui patvirtino, kad atsimena įgaliojimo atsakovei D. V. sudarymo aplinkybes bei tokio įgaliojimo reikšmę. Be to, svarbu ir tai, kad aptariama jos sveikatos būklė diagnozuota po ginčo sandorių sudarymo.

39. Tuo tarpu pateikta į bylÄ VÅ¡Ä® Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro epikrizė nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes joje apraÅ¡yta apeliantės sveikatos bÅ«klė praėjus beveik dvejiems metams po ginčo sandorių sudarymo. Joje nurodyta informacija niekaip nėra susijusi su apeliantės sveikatos bÅ«kle sudarant 2016 m. lapkričio 8 d. įgaliojimus ar 2017 m. birželio 9 d. dovanojimo sutartį.

40. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai atmesdamas praÅ¡ymÄ skirti kompleksinę teismo ambulatorinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę pažeidė CPK įtvirtinÄ rungimosi principÄ ar užkirto apeliantei galimybę pagrįsti ieÅ¡kinyje dėstomas faktines aplinkybes įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kaip ir su tokiais argumentais, kad Å¡is jos praÅ¡ymas atmestas nenurodant tokio procesinio sprendimo motyvų.

41. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , ne kartÄ yra nurodęs, jog tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi bÅ«ti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslÄ â€“ teisingai ir tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ , laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai).

CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiÅ¡kia, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Eksperto iÅ¡vada nepriskirtina tokioms iÅ¡imtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobÅ«dį, taip pat įvertina galimÄ Ä¯takÄ teisingam bylos iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).

42. Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantė, 2019 m. kovo 12 d. protokoline nutartimi iÅ¡sprendęs praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo, nurodė motyvus, kodėl Å¡is praÅ¡ymas netenkinamas. Teismas pažymėjo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių priimti teisingÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (2019 m. kovo 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 02:39:46). Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka, nes byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų, keliančių abejonių apeliantės psichinės sveikatos bÅ«kle, ir, atitinkamai, suponuojančių poreikį skirti tokiÄ teismo ekspertizę.

43. Kaip nurodyta pirmiau, duomenys iÅ¡ apeliantės medicininių dokumentų nesudaro pagrindo abejoti jos psichikos sveikata. Be to, apeliantės bÅ«kle teismas galėjo įsitikinti ir jÄ betarpiÅ¡kai apklausdamas teismo posėdyje. Apeliantės paaiÅ¡kinimų turinys, kuomet ji atsakinėjo ir nurodė atsimenanti tik tas faktines aplinkybes, kurios jai dabar naudingos, sudaro pagrindÄ vertinimui, kad ji yra pakankamai nuovoki ir gerai supranta savo veiksmų reikÅ¡mę, nepriklausomai nuo jos amžiaus.

44. Todėl teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ir Å¡ių įrodymų pakanka nuspręsti apie apeliantės gebėjimÄ suvokti ir valdyti savo veiksmus ginčo sandorių sudarymo metu, pagrįstai atsisakė skirti nebÅ«tinÄ ekspertizę. Pažymėtina, kad apeliantė praÅ¡ymo apeliacinės instancijos teismui dėl ekspertizės skyrimo nepateikė, nors tokiÄ teisę turėjo.

45. Tokios apeliantės dėstomos faktinės aplinkybės, kad jos negebėjimÄ suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir juos valdyti galėjo lemti Kauno Å vč. Jėzaus Å¡irdies parapijos globos namuose (laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d.) kartu su maistu duodamos nežinomos tabletes, nuo kurių ji prarasdavo nuovokÄ , nepasitvirtino. Jokie Å¡iuos teiginius pagrindžiantys įrodymai nėra į bylÄ pateikti, o ir pati apeliantė, duodama žodinius paaiÅ¡kinimus teismui, nurodė, kad pati nežino, ar nuo vaistų jos elgesys pasikeitė, jai tai sakė tik aplinkiniai žmonės, kas tai jai sakė, negali pasakyti (2019 m. vasario 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00:26:07).

46. FaktÄ , kad apeliantei kartu su maistu buvo duodami ir vaistai, paneigė ir jÄ slaugiusios globos namų savanorės. Liudytojos A. Å . ir R. Å . nurodė, kad jokių vaistų apeliantei neduodavo, niekas neprašė kontroliuoti jų vartojimo. PrieÅ¡ingai, atvykusi į globos namus apeliantė nurodė, kad vaistus gers pati, pagalbos jai nereikia (2019 m. kovo 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00:18:40; 00:39:39). Todėl vien apeliantės dukters D. V., su kuria ji Å¡iuo metu gyvena, paaiÅ¡kinimai, esÄ rado motinÄ sunkios bÅ«klės po to, kai Å¡i iÅ¡gėrė nenustatytos kilmės vaistus, ar jos dukters namuose 2019 m. vasario 8 d. taip pat apklaustos apeliantės draugės T.

V., įvardijusios itin artimus ryÅ¡ius su abiem (apeliante ir D. V.), apie apeliantės aplankymÄ parapijos globos namuose ir apeliantės buvusiÄ bÅ«klę nėra pakankami prieÅ¡ingai iÅ¡vadai padaryti dėl Å¡ių asmenų ryÅ¡ių su apeliante. Tokie apeliacinio skundo argumentai, kad notaras, tvirtinęs įgaliojimus, ne tik neįsitikino, kokia yra tikroji apeliantės valia, bet ir neiÅ¡aiÅ¡kino jai atliekamų notarinių veiksmų prasmės ir pasekmių, t. y. pažeidė Notariato įstatymo 30 straipsnį, stokoja pagrįstumo.

Kaip minėta, apeliantė teikdama paaiÅ¡kinus dėl įgaliojimų sudarymo, buvo nenuosekli. Nors abu ginčo įgaliojimai buvo sudaryti tÄ pačiÄ dienÄ , tačiau apeliantė teigia, jog atsimena tik vieno iÅ¡ jų sudarymÄ , kita vertus, ir tokio fakto, kad juos pasirašė bÅ«tent ji, neginčija. Taip pat pripažįstama, kad šį notarÄ jai kažkas rekomendavo, kai rašė įgaliojimÄ M. (M. V.). Tokia apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad jai įgaliojimai neperskaityti, nors dėl ligos notaras turėjęs tÄ padaryti, teisiÅ¡kai neaktualÅ«s – vien tai, kad apeliantės judėjimo galimybės yra ribotos, ji sunkiai vaikÅ¡to, savaime nereiÅ¡kia, kad ji negalėjo pati perskaityti įgaliojimo.

Be to, kaip buvo nurodyta pirmiau, kelios dienos iki ginčijamų įgaliojimų pasirašymo apeliantė raštu kreipėsi į VĮ ,,Registrų centras“ dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Pastarasis faktas papildomai leidžia įsitikinti jos valios trūkumų, išduodant įgaliojimus, nebuvimu.

47. Apeliantės teiginiai, kad dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia dar ir dėl tos priežasties, kad nebuvo sutarta dėl esminės CK 6.465 straipsnio 1 dalyje numatytos dovanojimo sutarties sÄ lygos – jos dalyko, nes ji neketinusi turto dovanoti, atmestini. Å ioje nutartyje jau aptartos aplinkybės teikia pagrindÄ prieÅ¡ingai iÅ¡vadai padaryti, todėl tokio pobÅ«džio skundo argumentai neturi reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡nagrinėjimui.

48. Tokiu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo naÅ¡tÄ , tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus kaip visumÄ , ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl ginčijamų sandorių teisėtumo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 49. Apeliantė I. T. nepateikė turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančių įrodymų, be to, jos apeliacinis skundas nėra tenkinamas, todėl Å¡ios Å¡alies bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensavimo klausimas nekyla (CPK 93 straipsnis). Apeliantė sumokėjo tik dalį įstatyme numatyto dydžio žyminio mokesčio (300 Eur), pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi jÄ atleido nuo likusios dalies (573 Eur) mokėjimo. Kadangi apeliantė buvo atleista nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, jo atlyginimo valstybei klausimas taip pat nesprendžiamas.

50. Atsakovas M. V. praÅ¡o priteisti jam 750 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , pateikė ir iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus. Atsakovo praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ dydžio (970,30 Eur x 1,3).

Atsakovo M. V. praÅ¡omos atlyginti 750 Eur atstovavimo iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ pralaimėjusios ginÄÄ Å¡alies, t. y. apeliantės (CPK 98 straipsnis). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 51. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi apeliantės praÅ¡ymu ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – padaryti įraÅ¡ai vieÅ¡ajame registre, draudžiantys perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės teises į ginčo žemės sklypÄ , pastatÄ â€“gyvenamÄ jį namÄ , kitus inžinerinius statinius–kiemo statinius.

52. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ atmesti ieÅ¡kinį, dėl Å¡ių priemonių galiojimo nepasisakė, nors tokioje situacijoje turėjo iÅ¡spręsti šį klausimÄ savo sprendimu (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

53. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kinys, įsiteisėja, vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tampa neaktualus. Tokiu atveju jos panaikintinos Å¡ia nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės I.

T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1880-638/2018 (naujas bylos Nr. e2-756-638/2019) pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – įraÅ¡us vieÅ¡ame registre dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio M.

V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perleidimo tretiesiems asmenims draudimo; pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise perleidimo tretiesiems asmenims draudimo. Teisėjai Artūras Driukas Dalia Kačinskienė Danguolė Martinavičienė