e5ab790c-2bbc-4871-bf34-9d213ae4c3a3 · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-321-544/2022 teisėja Edita Masiukienė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00737-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.4.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.; 3.4.1.6. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 13 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Vyginto Mažuikos ir Laimanto MisiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

J. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-591-1056/2022 pagal ieÅ¡kovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovams N. L., V. J., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), M. R. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, iÅ¡laikymo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašė: neterminuotai apriboti tėvų valdžiÄ atsakovams N. L. ir V. J. jų nepilnamečio vaiko V. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; neterminuotai apriboti motinos valdžiÄ N. L. jos nepilnamečio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams A.

R. ir V. J. kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; nustatyti nepilnamečio V. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

2. Be kitų argumentų, nurodė, kad socialinis darbas su atsakove laukiamų rezultatų nedavė. Atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu, neužtikrino vaikams saugios aplinkos, netinkamai vykdė motinos pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nesudarė tinkamų sÄ lygų vaikams gyventi su ja Å¡eimoje. Situacija Å¡eimoje nepasikeitė ir vaikams nustačius laikinÄ globÄ , atsakovė nepasiekė jokių ilgalaikių teigiamų rezultatų dėl savo pačios kaltės ir neveikimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovei nuolat buvo teikiamos socialinės bendravimo, konsultavimo, informavimo, tarpininkavimo ir paramos paslaugos, ji ne kartÄ motyvuota gydytis priklausomybę nuo alkoholio, nors ir bandė tai daryti, tačiau gyvenimo bÅ«das liko nepakeistas.

Atsakovas V. J. atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, vaiku nesidomi. Todėl sprendė, kad toks tėvų požiÅ«ris į vaikų saugumÄ ir priežiÅ«rÄ yra neatsakingas, jie nesuvokia savo elgesio pasekmių bei susidariusios situacijos neigiamos įtakos vaikams. Esančios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog laikinas atsakovų, kaip tėvų, valdžios apribojimas, kuris gali bÅ«ti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , Å¡iuo atveju nėra pakankama priemonė, siekiant visų pirma užtikrinti vaikų interesus bÅ«ti dorai iÅ¡auklėtais ir prižiÅ«rėtais, iÅ¡laikomais ir gyventi sÄ lygomis, kurios užtikrintų galimybę visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2022 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

4. Teismas nustatė, kad atsakovai N. L. ir V. J. yra nepilnamečio vaiko V. J. tėvai. Trečiasis asmuo M. R. ir atsakovė N. L. yra nepilnamečio vaiko A. R. tėvai. Nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. atsakovų Å¡eimai taikoma atvejo vadyba ir yra teikiamos socialinės priežiÅ«ros paslaugos. 2021 m. vasario 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leista paimti vaikus A. R. ir V. J. iÅ¡ jų tėvų N. L., V. J. ir M. R.. Pasvalio savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinÄ ja globėja paskirta vaiko močiutė, 2021 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) globėju paskirtas (duomenys neskelbtini), nes močiutė atsisakė rÅ«pintis anÅ«ku. Pasvalio savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. R. panaikinta laikinoji globa, vaikas grÄ Å¾intas tėvui M. R..

5. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė N. L. turi priklausomybę alkoholiui, gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriuje, tačiau su gydytojais bendravo nepagarbiai, nevartoto paskirtų medikamentų, taigi, negebėjo rÅ«pintis savo sveikata ir stabilia psichine bÅ«sena, toliau girtavo ir nedėjo pastangų keisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį, neprižiÅ«rėjo vaikų. Problemos dėl nesaikingo alkoholio vartojimo Å¡eimoje nuolat kartojosi, nes skyriuje praneÅ¡imai apie vaikų teises pažeidžiančiÄ N. L. gaunami nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. (2019 m. rugpjūčio 19 d., 2020 m. lapkričio 25 d., 2020 m. gruodžio 3 d., 2021 m. sausio 7 d.).

Teismas nustatė, kad atsakovė N. L. nedėjo jokių pastangų, kad vaikus susigrÄ Å¾intų į Å¡eimÄ , atsisakė socialinės pagalbos, nebendradarbiavo su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke. Paėmus vaikus iÅ¡ nesaugios aplinkos, atsakovė ir toliau vartojo alkoholį, narkotikus, už tai bei už vagystes buvo bausta administracine tvarka. V. J. tėvas atsakovas V. J., nors ir nuosavybės teise valdo žemės sklypÄ su statiniais, butÄ ir žemės sklypÄ , bet nuo 2019 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, pajamų negauna ir vaiku rÅ«pintis negali.

IÅ¡ byloje pateiktų 2022 m. vasario 7 d. vaikų nuomonės iÅ¡klausymo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad A. R. emocinio ryÅ¡io su atsakove neturi, o V. J. nurodė, kad pas mamÄ grįžti nenori, o apie tėvÄ nekalbėjo nieko.

6. Teismas iÅ¡ pateiktų duomenų visumos sprendė, kad nuo 2021 m. vasario 2 d., kai vaikams pradėta taikyti laikinoji globa, padėtis atsakovų Å¡eimoje iÅ¡ esmės nepasikeitė, nors atsakovė žadėjo nebevartoti alkoholio, gydytis nuo priklausomybių, negebėjo kurti emocinio ryÅ¡io su vaikais, Å¡eimoje iÅ¡liko problemos dėl alkoholio vartojimo, atsakovė neiÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kaus noro ir nedėjo pastangų atsisakyti žalingų įpročių, susigrÄ Å¾inti vaikų, jais rÅ«pintis, auklėti ir prižiÅ«rėti, susirado darbÄ ir pradėjo rÅ«pintis vaikų likimu tik prasidėjus teisminiam procesui.

7. Teismas laikė, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių tėvai negali vykdyti savo pareigų. Konstatavo, kad atsakovai savo pareigų vaikams nevykdo dėl savo kaltės, tai yra dėl to, kad nedalyvauja vaikų gyvenime, nesirÅ«pina vaikų ugdymu ir lavinimu, nesiekia susigrÄ Å¾inti vaikų į Å¡eimÄ , jais rÅ«pintis ir prižiÅ«rėti (neteisėtas neveikimas). Teismo manymu, nepilnamečių vaikų teisė į geriausiÄ jų interesų užtikrinimÄ , augimÄ saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieÅ¡ atsakovų teisę bÅ«ti kartu su vaikais, todėl tikslinga apriboti atsakovų valdžiÄ jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

8. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog atsakovai ketina keisti savo elgesį vaikų atžvilgiu ar siektų juos susigrÄ Å¾inti į Å¡eimÄ . Atsakovės N. L. elgesį vertino kaip darantį ypatingÄ Å¾alÄ vaikų vystymuisi, duomenų apie padėties pagerėjimÄ nėra. Atsakovas V. J. teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ (taip pat ir smurtinio nusikaltimo), už tai jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl jis sÅ«numi V. J. nesirÅ«pina ir artimiausiu metu negalės rÅ«pintis.

Tokia neapibrėžtumo situacija yra žalinga vaikui, kuris negali likti be priežiÅ«ros. Nors atsakovas nurodė, kad vaiku rÅ«pinosi iki patekdamas į laisvės atėmimo vietÄ , tačiau byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės to nepatvirtina, atvirkščiai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sÅ«numi atsakovas nesirÅ«pino, nesistengė užtikrinti jo poreikių, Å¡iuo metu vaikas tėčio neprisimena, vaiko ir tėvo ryÅ¡iai nutrÅ«kę. Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad atsakovai nevykdė savo kaip tėvų pareigų nepilnamečiams vaikams, jų neauklėjo, neprižiÅ«rėjo, nesudarė sÄ lygų jiems vystytis, neteikė materialinio iÅ¡laikymo bei kad nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovų atžvilgiu taikė neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ .

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria neterminuotai apribota jo, vaiko tėvo, valdžia nepilnamečio sÅ«naus V. J. atžvilgiu, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

10. Apelianto manymu, vien tai, kad jis Å¡iuo metu negali rÅ«pintis sÅ«numi dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės, nėra pakankamas pagrindas apriboti tėvo valdžiÄ neterminuotai. BÅ«tina įvertinti jo elgesį iki pradedant atlikti bausmę ir tik tada spręsti, ar tikrai nėra pagrindo tikėtis, kad jis sÅ«numi rÅ«pinsis ar nesirÅ«pins ir baigęs jÄ atlikti, t. y. ar yra / nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nepaisant to, teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo formaliai, vien pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ medžiagÄ .

Teismas ne tik nebuvo aktyvus, kaip to reikalauja įstatymas ir teisminė praktika, bet ir nepagrįstai atmetė atsakovo atstovo praÅ¡ymÄ rinkti įrodymus, susijusius su tuo, kaip jis įgyvendino savo, kaip tėvo, valdžiÄ iki laisvės atėmimo bausmės pradžios. Teismui abejonių turėjo sukelti jau vien pats faktas, kad ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, atspindinčius situacijÄ tik po 2020 m. (duomenys neskelbtini), nors sÅ«nus yra gimęs (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tėvų valdžios įgyvendinimÄ ankstesniais laikotarpiais byloje nėra.

Surinkus visus įmanomus įrodymus, bÅ«tų galima daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei kad padarė pirmosios instancijos teismas – yra pagrindas manyti, jog ateityje padėtis gali pasikeisti, t. y. atsakovas ateityje galės tinkamai įgyvendinti tėvo valdžiÄ , todėl neterminuotas tėvo valdžios apribojimas netaikytinas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Apeliacinis skundas atmetamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neterminuoto tėvų valdžios apribojimo sÄ lygas atsakovo V. J. atžvilgiu pagal Å¡ioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliaciniu skundu neapskųsta, todėl nėra apeliacijos dalykas.

14. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sÄ sajumÄ ), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokiÄ iÅ¡vadÄ . Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančiÄ informacinę medžiagÄ laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sÄ sajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

15. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžiÄ apeliantui jo sÅ«naus atžvilgiu, vertino dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus, kitus į bylÄ pateiktus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikÅ¡mė ir byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nusprendė, jog nustatytas faktinis pagrindas neterminuotai apriboti atsakovui V. J. tėvo valdžiÄ jo nepilnamečio sÅ«naus V. J. atžvilgiu. Å i iÅ¡vada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (nutarties 15 punktas).

16. Apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka, kad jam bÅ«tų neterminuotai apribota tėvo valdžia sÅ«naus atžvilgiu argumentuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, bylÄ iÅ¡nagrinėjo formaliai tik pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ medžiagÄ , nors, jo manymu, surinkus ir įvertinus visus, įskaitant ir jo bei atstovo praÅ¡ytus iÅ¡reikalauti įrodymus, bÅ«tų buvę galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog ateityje padėtis pasikeis ir jis galės tinkamai įgyvendinti tėvo valdžiÄ , kas reiÅ¡kia, jog byloje nebuvo pagrindo taikyti atsakovui neterminuotÄ tėvo valdžios apribojimÄ . Teisėjų kolegija su apelianto apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir vertina juos nepagrįstais.

17. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikÄ , rÅ«pintis jo sveikata, iÅ¡laikyti, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimÄ suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimÄ laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžiÄ , nustačius bent vienÄ iÅ¡ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Minėtoje nuostatoje numatyti Å¡ie tėvų valdžios apribojimo pagrindai:

1) tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos Å¡ių sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ .

18. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobÅ«dį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikinÄ at neterminuotÄ atsakovų tėvo ir motinos valdžios apribojimÄ , įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių praÅ¡oma apriboti tėvų valdžiÄ , analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės).

Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

19. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į Å¡eimos ryÅ¡ius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartÄ bylose yra pažymėjęs, kad Å¡eimos iÅ¡skyrimas yra labai rimto pobÅ«džio apribojimas. Toks žingsnis turi bÅ«ti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti vieÅ¡ojoje globoje ir tėvų intereso vėl bÅ«ti kartu su vaiku. Sprendžiant Å¡iÄ užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali bÅ«ti virÅ¡esni už tėvų interesus. Tėvams negali bÅ«ti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalÄ vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymÄ pagal Konvencijos 8 straipsnį.

20. Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis, nagrinėjant bylÄ dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobÅ«džio įvertinimÄ .

21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog yra pagrindas atsakovų atžvilgiu taikyti neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ , įvertino tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog atsakovai ketina keisti savo elgesį vaikų atžvilgiu ar siektų juos susigrÄ Å¾inti į Å¡eimÄ , atsakovas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , dėl ko jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, Å¡iuo metu jis vaiku V. J. nesirÅ«pina ir artimiausiu metu negalės rÅ«pintis, o tokia neapibrėžtumo situacija yra žalinga vaikui ir vaikas negali likti be priežiÅ«ros.

22. Apeliantas, siekdamas, kad jo skundas bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėtas ir patenkintas apeliacinėje instancijoje, prašė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos ir (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos iÅ¡reikalauti įrodymus, susijusius su ankstesnio laikotarpio jo ir atsakovės N. L. elgesiu Å¡eimoje ir tinkamu rÅ«pinimusi vaikais, kurie turėtų patvirtinti, jog nėra pagrindo jo, kaip tėvo, valdžiÄ apriboti neterminuotai, nes situacija ateityje gali pasikeisti, ir teisėjų kolegija šį jo praÅ¡ymÄ patenkino. 23. (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 28 d. pateiktoje informacijoje pažymėjo, kad atsakovų Å¡eimai nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. spalio 3 d. buvo teiktos socialinių įgÅ«džių ugdymo ir palaikymo paslaugos, o nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. spalio 3 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas, sudarytas pagalbos planas, kuris nebuvo įgyvendintas, nes Å¡eima iÅ¡vyko gyventi į (duomenys neskelbtini) rajonÄ . (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 30 d. pateikti duomenys rodo, kad: atsakovų Å¡eima buvo įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ ; nuo 2017 m. birželio mėnesio jiems teiktos socialinių įgÅ«džių ugdymo ir palaikymo paslaugos, surastas bÅ«stas; 2017 m. lapkričio 17 d. atsakovas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gaudavo minimalų atlyginimÄ ; atsakovai nežinojo kaip tinkamai prižiÅ«rėti vaikus, negebėjo elgtis su pinigais, tinkamai pasirÅ«pinti bÅ«sto Å¡ildymu ir kita priežiÅ«ra; atsakovų santykiai buvo nestabilÅ«s, N. L. nesijautė saugi, nes vaiko tėvo V.

J. elgesys neprognozuojamas, jis piktnaudžiavo alkoholiu; atsakovai neįstengė savarankiÅ¡kai nuvežti vaikų tirtis sveikatos. 2018 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) Buities ir gyvenimo sÄ lygų patikrinimo akte užfiksuota, jog dėl tėvų socialinių įgÅ«džių stokos vaikai patiria socialinę rizikÄ , dažnai serga, Å¡eima yra ribotų gebėjimų, nemotyvuota spręsti savo problemų. IÅ¡ 2018 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini) Asmens (Å¡eimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo duomenų nustatyta, kad grįžęs iÅ¡ užsienio atsakovas kviečiamas neatvyko į seniÅ«nijÄ aptarti bÅ«sto remonto klausimo, o 2018 m. rugsėjo 21 d. bÅ«damas neblaivus su neadekvataus elgesio neįgaliais asmenimis namuose sukėlė konfliktÄ , reikalavo, kad atsakovė jam atiduotų visus pinigus, maistÄ ir teigė, kad jam nesvarbu, kaip ji su vaikais iÅ¡gyvens savaitgalį, po ko 2018 m. spalio 30 d. buvo priimtas sprendimas atsakovę su vaikais laikinai apgyvendinti krizių centre.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto praÅ¡ymu teismo iÅ¡reikalauti nutarties 23 punkte apraÅ¡yti įrodymai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo neterminuotai apriboti tėvo valdžiÄ atsakovui sÅ«naus atžvilgiu teistumo ir pagrįstumo ir nepatvirtina apelianto argumentų, jog jis iki nuteisimo realia laisvės atėmimo bausme tinkami įgyvendino tėvo valdžiÄ sÅ«naus atžvilgiu, dėl ko ir ateityje bÅ«tų galima tikėtis situacijos pagerėjimo. PrieÅ¡ingai, minėti duomenys tik sustiprina įsitikinimÄ , kad apeliantas ir anksčiau sÅ«numi tinkamai nesirÅ«pino, neužtikrino vaikui saugių ir sveikų gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų pagrindinių vaiko poreikių tenkinimo, dėl ko ir ateityje objektyviai nėra pagrindo tikėtis esminio situacijos pagerėjimo atsakovui įgyvendinant tėvo valdžiÄ sÅ«naus V. J. atžvilgiu.

25. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tėvų valdžia turi bÅ«ti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iÅ¡ tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviÅ¡koms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

26. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad apeliantas atlieka bausmę, nėra objektyvi priežastis, kuria jis gali pateisinti tėvo pareigų nevykdymÄ sÅ«naus atžvilgiu (neteisėtÄ neveikimÄ ), nes jis laisvės neteko dėl savo paties tyčinio, neteisėto veikimo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas nusikaltimu, t. y. dėl subjektyvios, visiÅ¡kai priklausančios nuo paties atsakovo valios priežasties. Atsakovo vengimas atlikti tėvo pareigas vaiko atžvilgiu pasireiÅ¡kia ir tuo, kad jis nepilnamečio sÅ«naus materialiai neiÅ¡laiko.

Tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi bÅ«ti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytÄ tėvų valdžios apribojimo pagrindÄ , bet taip pat turi bÅ«ti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiÅ¡kai, bet teigiami pokyčiai turi bÅ«ti stabilÅ«s ir apimti visas sritis: rÅ«pinimÄ si vaikų sveikata, auklėjimÄ , bendravimÄ su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimÄ , Å¡varios ir tvarkingos namų aplinkos sukÅ«rimÄ ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-378/2020).

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo manyti, kad atsakovo elgesys ateityje galėtų esminiai pasikeisti. Todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , padėtis Å¡eimoje negali pasikeisti, ir tuo pagrindu atsakovo tėvo valdžiÄ apribojo neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

27. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikÄ , ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį, jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiÅ¡kai panaikinti neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ , jis gali bÅ«ti pakeistas laikinu apribojimu.

28. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

29. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė svarbias bylai faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, teismo iÅ¡vados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2022 m. vasario 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė Vygintas Mažuika Laimantas MisiÅ«nas