e5ab6ce3-e5d5-4e82-b252-e54c28c64c60 · Vilniaus apygardos teismas

NuoraÅ¡asNuoraÅ¡asAdministracinė byla Nr. ATP-1420-487/2012Teisminio proceso Nr.: 4-03-3-02337-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 50.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. gruodžio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi D. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarimo, kuriuo D. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1887 str. 1 d. 500 Lt bauda, n u s t a t ė :

             D. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1887 str. 1 d. už tai, kad jis 2012 m. gegužės 31 d. apie 12.00 val. S. D. aikÅ¡tėje, Vilniuje, organizavo žmonių susirinkimÄ (protesto akcijÄ - vaikÅ¡tynes prieÅ¡ žodžio laisvę), nesilaikydamas Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 9 straipsnyje numatytų susirinkimų organizatorių ir dalyvių bendrųjų pareigų, t.y. bÅ«damas organizatoriumi, nepateikė praneÅ¡imo apie susirinkimo organizavimÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 darbo dienas iki numatomo susirinkimo vedimo dienos, žmonių susirinkimÄ organizavo, neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovo ar jo įgalioto atstovo iÅ¡duoto nustatytos formos pažymėjimo dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo prie Lietuvos Respublikos PrezidentÅ«ros susirinkimus rengti ne arčiau, kaip 75 metrų atstumu.

D. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-24 nutarimÄ ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ .Nurodo, kad teismas neobjektyviai nustatė tam tikras bylos aplinkybes, kurios lėmė neteisingų iÅ¡vadų apie jo veiksmus padarymÄ . Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į faktÄ , kad 2012 metų gegužės 31 dienÄ prie Lietuvos Respublikos Prezidento rÅ«mų taikiomis piliečių vaikÅ¡tynėmis buvo ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos piliečiams užtikrinta žodžio laisvė, į kuriÄ buvo valdžios brutaliai pasikėsinta.

Teigia, jog teismo nutartyje klaidingai tvirtinama, jog „D. K. pripažino, kad jis organizavo, jo teigimu, eitynes". Pažymi, jog kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo nėra pripažinęs. PrieÅ¡ingai – stengėsi teismui iÅ¡aiÅ¡kinti, kad Lietuvos ir savo laisvę branginantys piliečiai buvo pakviesti ne į gatvės eitynes, o į ramų pasivaikščiojimÄ pietų pertraukos metu - į piliečių vaikÅ¡tynes, kurios ne kartÄ be jokio suderinimo su savivaldybe buvo anksčiau rengiamos toje pačioje vietoje, reiÅ¡kiant nuomonę dėl LEO energetinio projekto bei kitais klausimais.Anot apelianto, piliečių teisių ir laisvių gynimo forma – pilietinės vaikÅ¡tynės nėra apibrėžta Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme. 2012 metų gegužės 31 dienÄ vykęs piliečių pasivaikščiojimas neturėjo nė vienos įstatyme numatytos draudžiamos savybės. Teigia, kad žinomi mokslo ir meno žmonės savo pasivaikščiojimu siekė paskatinti Lietuvos visuomenę įveikti pilietinį abejingumÄ , aktyviau ir drÄ siau rÅ«pintis Respublikos reikalais.

Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į esmines Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Administracinio teisės pažeidimu kodekso nuostatas. Anot apelianto, teismo įvertinti jo ir kitų piliečių veiksmai neturi administracinių teisės pažeidimų kodekse apibrėžto teisės pažeidimo pagrindinių savybių. Teismas nenurodė, kokiÄ konkrečiÄ Å¾alÄ visuomenei, valstybei, vieÅ¡ajam gėriui savo veiksmais padarė jis ir kiti žodžio laisvę nuo valdžios savivalės gynę piliečiai.

Teismas taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos piliečiams suteiktas teises ir laisves, sykiu - ir pilietinę atsakomybę už savo valstybę, jos santvarkÄ ir moralinius pagrindus. Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas nepakankamai atsižvelgė į Lietuvos Respublikoje susiklosčiusiÄ visuomeninio gyvenimo praktikÄ .Jis neįvertino fakto, kad iki Å¡iol pozityvi spontaniÅ¡ka pilietinė raiÅ¡ka Lietuvos Respublikoje nebuvo laikoma įstatymo pažeidimu. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Prevencijos poskyris atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti.Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje buvo tinkamai įvertinti visi įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog D.

K. padarė jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ .D. K. apeliacinis skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad D.

K. padarė jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ .Lietuvos Respublikos ATPK 1887 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimÄ , Å¡i norma yra blanketinio pobÅ«džio. Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 1 straipsnyje numatyta, jog Å¡is įstatymas nustato Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinės teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sÄ lygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, vieÅ¡osios tvarkos, žmonių sveikatos ir dorovės, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarkÄ , organizuojant susirinkimus, bei atsakomybę už Å¡io įstatymo pažeidimus.Pagal Susirinkimų įstatymo 9 straipsnį susirinkimų organizavimo tvarkos bÅ«tinasis elementas yra susirinkimo organizatorių arba jų atstovų raÅ¡tiÅ¡kas praneÅ¡imas apie susirinkimo organizavimÄ , kuris paduodamas ir nagrinėjamas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka.

Susirinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog praneÅ¡imÄ apie susirinkimo organizavimÄ organizatorius arba jų atstovas paduoda ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 darbo dienas iki numatomo susirinkimo vedimo dienos. Å io straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad susirinkimų organizatoriai informuoja apie organizuojamÄ susirinkimÄ savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovÄ ar jo įgaliotÄ atstovÄ raÅ¡tiÅ¡ku praneÅ¡imu (pateikiamas ir jo nuoraÅ¡as), kurį pasiraÅ¡o ne mažiau kaip du asmenys, kad suderintų susirinkimo vietÄ , laikÄ ir sÄ lygas.

Šio straipsnio 3 dalis numato, kad pranešime turi būti nurodyta:

1) susirinkimo forma ir turinys;

2) susirinkimo data, jo pradžios ir pabaigos laikas;

3) susirinkimo vieta, eitynių ar procesijų maršrutai;

4) numatomas dalyvių skaičius;

5) pageidavimai policijai dėl viešosios tvarkos palaikymo;

6) ne mažiau kaip dviejų organizatorių ar jų įgaliotų asmenų vardai, pavardės ir gyvenamosios vietos. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad raÅ¡tiÅ¡kas praneÅ¡imas nėra reikalingas tada, kai susirinkimas organizuojamas savivaldybės tam paskirtoje nuolatinėje vietoje ar patalpoje ir nustatytu laiku, o jo dalyvių skaičius yra ribotas (iki 100 žmonių), tokiu atveju užtenka, kad apie susirinkimo organizavimÄ informuojamas savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas ar jo įgaliotas atstovas.

NebÅ«tina praneÅ¡ti apie piketus, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 10 žmonių. Å io straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas ar jo įgaliotas atstovas iÅ¡duoda nustatytos formos pažymėjimÄ dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos. A. S. įstatymo 9 straipsnį, darytina iÅ¡vada, kad organizuojamiems susirinkimams nereikia iÅ¡ankstinio savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovo ar jo įgalioto atstovo nustatytos formos pažymėjimo dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, kai susirinkimas organizuojamas savivaldybės tam paskirtoje nuolatinėje vietoje ar patalpoje ir nustatytu laiku, o susirinkimo dalyvių skaičius yra iki 100 žmonių; kai piketuose dalyvauja ne daugiau kaip 10 žmonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-976/2006).

Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodžio „organizuoti“ reikÅ¡mė nurodoma kaip kurti, steigti, telkti, rengti, vadovauti (http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/O/organizatorius). Susirinkimų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad susirinkimÄ pradeda, jam vadovauja arba pirmininkauja ir užbaigia jo organizatoriai arba Å¡ių pakviesti asmenys, arba susirinkimo iÅ¡rinkti asmenys. Susirinkimo organizatorius ir vadovas turi teisę:

1) sudrausti susirinkimo dalyvį, kuris pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ar Å¡io įstatymo reikalavimus;

2) reikalauti, kad bÅ«tų paÅ¡alinti iÅ¡ susirinkimo asmenys, keliantys netvarkÄ , nesilaikantys įstatymų, arba praÅ¡yti tai padaryti policijÄ . Ä®vertinus minėtÄ Ä¯statymo normÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad susirinkimo organizavimas apima tokius veiksmus kaip jo rengimas, vadovavimas jam, dalyvių veiksmų koordinavimas ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1501/2010).Visuotinės Žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje įtvirtintos teisės į asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę.

Atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Å i teisė negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , žmonių sveikatÄ ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. IÅ¡Â Å¡ios normos konstrukcijos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teisė į taikius susirinkimus nėra absoliuti, ji tam tikrais atvejais gali bÅ«ti ribojama įstatymu, kurio nuostatos yra privalomos.

Tarptautinės teisės aktai ir nacionalinis teisės aktas Lietuvos Respublikos Konstitucija ne tik garantuoja taikių susirinkimų laisvę, bet ir numato galimybę įstatymu riboti, siekiant užkirsti keliÄ teisės pažeidimams ar nusikaltimams, kai reikia apsaugoti gyventojų sveikatÄ ar dorovę ar kitas asmenų teises ir laisves.Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2000 m. sausio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra pasisakęs, kad susirinkimo organizatoriai gali laisvai pasirinkti susirinkimo vietÄ , laikÄ , tikslÄ ir bÅ«dÄ .

Jei nebÅ«tų Å¡ių teisių, netektų prasmės pati susirinkimų laisvė. Drauge susirinkimų organizatoriai privalo imtis priemonių, kad susirinkimas, kaip nustatyta Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalyje, nepakenktų valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeistų vieÅ¡osios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių. Savo ruožtu institucija ar pareigÅ«nas, priimdamas sprendimÄ dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar susirinkimas nepakenks valstybės arba visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar dorovei, nepažeis vieÅ¡osios tvarkos, kitų asmenų teisių ir laisvių.

Derindami susirinkimo vietÄ , Å¡i institucija ar pareigÅ«nas taip pat turi įvertinti, ar ji yra tinkama pačių susirinkimo dalyvių apsaugai užtikrinti. Žmogaus ir piliečio teisė į taikius susirinkimus nepažeidžiant pamatinių visuomenės vertybių ir kitų asmenų teisių yra įtvirtinta tarptautinės teisės aktuose ir konstatavo, kad Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis neprieÅ¡tarauja Konstitucijai. Kaip matyti iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymų, D.

K. dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo kaltu neprisipažino ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2012 metų gegužės 31 d. S. D. aikÅ¡tėje prie PrezidentÅ«ros kartu su bičiuliais surengė piliečių vaikÅ¡tynes žodžio laisvei ginti. Jis surašė skelbimÄ , kurį iÅ¡siuntinėjo žiniasklaidai ir tiems žmonėms, kuriems, manė, tai atrodys svarbu. SkelbimÄ Ä¯dėjo į internetinę svetainę www.uzteisinguma.lt, pakviesdamas piliečius ateiti ir dalyvauti pilietinėse vaikÅ¡tynėse.

Svarstė, kaip ginti laisvÄ Å¾odį, nepažeidžiant Susirinkimų įstatymo, todėl rengė ne susirinkimÄ , ne mitingÄ , ne piketÄ , o pilietines vaikÅ¡tynes. VaikÅ¡tynes jis supranta, kaip piliečių vaikščiojimÄ , jos gali bÅ«ti paprastos ar turėti tam tikrÄ pobÅ«dį. Galimybės kreiptis į savivaldybę nesvarstė. Dėl Å¡ių savo veiksmų jautė didelę atsakomybę. VaikÅ¡tynės truko apie pusvalandį. AikÅ¡tėje susirinkę žmonės pradėjo rateliu Å¡nekučiuodami vaikščioti.

Apsukę kelis ratus, stabtelėjo ir, tylos minute pagerbę laisvÄ Å¾odį, iÅ¡siskirstė. Jis vaikÅ¡tinėjo kartu su visais ir Å¡nekėjosi. Nieko neÅ¡vankaus nerodė. Gal mostelėjo ranka, kviesdamas aplink stovinčius žmones prisijungti. Nereikėjo rodyti, kÄ daryti, nes jie vaikÅ¡tinėjo. Jo skaičiavimais buvo apie 80 žmonių. Mano, kad susirinkimas yra mitingo ar piketo sinonimas. Susirinkimo įstatymo prasme vaikÅ¡tynėse žmonės nestovi, o vaikÅ¡tinėja. Piketuose žmonės stovi su plakatais, mitinguose – kalba.

Žmonės vaikštynėse susirenka pasivaikščioti. Visi vaikšto ramiai, niekam netrukdydami, taip, kaip vaikšto ekskursijų grupės. Yra įsitikinęs, kad jokio įstatymo nepažeidė, rėmėsi Konstitucijos 3 ir 6 str.Nors D. K. savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepripažino, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.1), policijos pareigūnų A. Z., G. L. tarnybiniais pranešimais (b.l.10 – 13), vaizdo įrašu ir kt. bylos medžiaga.Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, policijos pareigūnas A.

Z., tiek tarnybiniame praneÅ¡ime (b.l.10,11), tiek apklaustas teismo posėdyje liudytoju, nurodė, kad jis, kaip VPK Tarnybos organizavimo skyriaus specialistas, renginių metu užtikrina vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , dokumentuoja vaizdo kameromis. Gegužės 31 dienÄ apie 11.30 val. prie LR PrezidentÅ«ros buvo susirinkimas, kuriame iÅ¡ pradžių buvo apie 15 žmonių, paskui žmonių daugėjo. IÅ¡ viso žmonių buvo apie 80. Jie susirinko prie geležinės tvoros, kuria atskirtas 75 metrų atstumas nuo PrezidentÅ«ros.

Žmonės turėjo plakatus, stovėjo su partijos vėliava, todėl matėsi, kad jie ne praeiviai. Buvo ir praeivių, bet jis matė, kad yra daugiau žmonių, kurie bendrauja. D. K. susirinkusiems žmonėms pasakė „Jau laikas, einam“ ir tada minia vorele, kaip eisena, ėjo ratu S. Daukanto aikšte ir vaikščiojo ratu prie Prezidentūros pastato. Prie D. K. ėjo žmonės. Pavaikščiojo kokių 20 minučių, paskui grižo ten, kur yra grandinės, buvo užrašytas žodis „Tiesos“, jį rašė daug žmonių, jis buvo pagerbtas tylos minute.

Šūkių negirdėjo, kokie buvo plakatai - nepamena. Mano, kad tai buvo protestas prieš įvykius Garliavoje. Jam (A. Z.) buvo pasakyta, kad tai yra meninė akcija, o konkrečiai - kas ir kaip, nebuvo pasakyta. Tai buvo eitynės, nes jos buvo organizuotos, buvo kviečiama, einama, ten buvo daugiau, nei 10 žmonių, jie buvo ir su vėliavom, ir su plakatais. Mano, kad buvo organizuotas piketas ir eitynės. Žmonės vaikščiojo, laisvai mušant būgnelį. Jie vaikštinėjo, o ne žygiavo griežtu ritmu.

Mano, kad kiekvienÄ dienÄ nebÅ«na toks vaikÅ¡tinėjimas, buvo organizuota akcija. VieÅ¡oji tvarka nebuvo pažeista. Kad leidimas negautas - jis sužinojo, pabendravęs su D. K. ir jo pasiteiravęs, ar turi leidimÄ , kokie bus veiksmai vykdomi. Buvo atsakyta, kad tai pilietinė akcija, kad leidimo neturi. Kai žmonių bÅ«na daugiau, nei 10, leidimÄ renginiui iÅ¡duoda Savivaldybė. Jei vykdomas kažkoks tokio masto renginys, tai turi bÅ«ti laikomasi atstumo. Å iuo atveju žmonės buvo susirinkę tikslingai.

Jei žmonės Å¡iaip sau susirinktų, tai bÅ«tų visai kitaip. Buvo pažeistas Susirinkimų įstatymas, nes buvo nesilaikoma atstumo ir nebuvo gautas leidimas renginiui.Policijos pareigÅ«nas G. L. tiek tarnybiniame praneÅ¡ime (b.l.12, 13), tiek teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, nurodė, jog jis, kaip VPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos specialistas, 2012 m. gegužės 31 d. kartu su kolega A. Z. prieÅ¡ 12.00 val. nuvyko prie PrezidentÅ«ros, nes buvo gauta informacija, kad ten gali bÅ«ti renginys. Jie turėjo palaikyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir dokumentuoti renginį.

Aikštėje buvo 15-20 žmonių, kurie protestavo prieš įvykius Garliavoje. Prieš 12.00 val. pradėjo rinktis daugiau žmonių. Kai kurie žmonės buvo su plakatais ir kažkokios partijos vėliava. Jis matė, kaip D. K. bendrauja su susirinkusiais, ranka parodė link Prezidentūros, kad ten vaikščios. Teigia girdėjęs, kad žmonės sakė „Eisim tenai, kad 15 minučių turim vaikščiot“. Vienas iš žmonių pasakė „Dariau, pradedam“. Kai žmonės nuėjo prie Prezidentūros, D.

K. parodė, kaip jiems vaikščioti. IÅ¡ Å¡itų momentų nusprendė, kad D. K. yra renginio organizatorius. Palei PrezidentÅ«ros pastatÄ 15-20 minučių žmonės vaikščiojo ratu su plakatais ir protestavo. Tai buvo kažkokia protesto akcija. Po 15-20 minučių Kuolys davė komandÄ susirinkti prie stiebų iÅ¡kelti vėliavoms. Tylos minute kažkÄ pagerbė ir kažkas pakvietė paraÅ¡yti žodį „Tiesos“. Visi nuėjo prie Daukanto aikÅ¡tės pradžios ir piešė kreidutėmis, rašė žodį „Tiesos“ ant plytelių, aikÅ¡tės grindinio.

Jis ir kolega filmavo daromus veiksmus. Žmonės nebuvo nusiteikę agresyviai, keiksmų nebuvo, vienas asmuo mušė bÅ«gnelį ir dainavo. Paskui žmonės pradėjo skirstytis. Susirinkę asmenys nesilaikė atstumo, žmonių kiekis neatitiko leidžiamo kiekio. Liudytojas buvo prie žmonių priėjęs, bet su jais nebendravo. Susirinkimo organizatorius turi turėti leidimÄ , kurį iÅ¡duota savivaldybės administracija, nustatytos formos pažymėjimÄ dėl susirinkimo laiko, vietos. Liudytojų policijos pareigÅ«nų A.

Z., G. L. nurodytos aplinkybės užfiksuotos pateiktame vaizdo įraÅ¡e.IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad teismo posėdyje liudytoja apklausta D. Å . nurodė, jog gavo tarnybinį praneÅ¡imÄ ir filmuotÄ medžiagÄ dėl mitingo, piketo. Ä®vertinusi medžiagÄ , ji iÅ¡sikvietė D. K. ir surašė jam administracinių teisės pažeidimų protokolÄ dėl Susirinkimų įstatymo pažeidimo, nes jis nesilaikė įstatyme nustatyto atstumo bei mitingÄ , piketÄ surengė be savivaldybės iÅ¡duoto leidimo.

Abejoti policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais nebuvo pagrindo. Susirinkimų įstatymas yra taikomas mitingams, piketams, eitynėms už atstumo nesilaikymÄ . VaikÅ¡tynės, mitingas, piketas niekuo nesiskiria, Å¡itie žodžiai, jos manymu, yra sinonimai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. K. organizavo susirinkimÄ â€“ eitynes, neturėdamas nustatyta tvarka iÅ¡duoto pažymėjimo dėl suderintos susirinkimo (eitynių) vietos, laiko ir formos. Proporcingumas reikalauja iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp tikslų ir laisvės žodžiu, gestu ar net tylėjimu reikÅ¡ti asmenų, susirinkusių gatvėje ar kitose vieÅ¡ose vietose, nuomonės, todėl D.

K., organizuodamas žmonių susirinkimÄ (protesto akcijÄ -vaikÅ¡tynes prieÅ¡ žodžio laisvę), kurios buvo iÅ¡ anksto paskelbtos ir neuždraustos, pasinaudojo savo taikaus susirinkimo laisve. Kaip matyti iÅ¡ D. K. parodymų teismo posėdžio metu, jis patvirtino, jog 2012 m. gegužės 31 d. S. D. aikÅ¡tėje kartu su bičiuliais surengė piliečių vaikÅ¡tynes žodžio laisvei ginti. Å io žmonių susirinkimo tikslas buvo siekis iÅ¡reikÅ¡ti pilietinį protestÄ , pilietinę pozicijÄ tam tikru klausimu, Å¡iam protestui iÅ¡reikÅ¡ti buvo pasitelkta ir tam tikra meninio pobÅ«džio priemonė – vaikÅ¡tynės. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad prie PrezidentÅ«ros žmonės vaikščiojo, kai kurie buvo su plakatais.

Šiame įraše matyti, jog D. K. vadovavo minėtam susirinkimui, koordinavo jo dalyvių veiksmus, savo veiksmais ragino ir skatino susirinkusių žmonių elgesį. Taigi, akivaizdu, kad šis vaikščiojimas buvo organizuotas, žmonėms buvo nurodomas ėjimo vieta ir būdas. Apeliaciniame skunde D. K. nurodo, jog prie Prezidentūros vyko vaikštynės, t.y. susirinkę žmonės tiesiog ramiai vaikščiojo ir tai nėra draudžiama įstatymo. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmos instancijos teismas šiuos įrodymus betarpiškai ištyrė, išanalizavo ir įvertino.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas byloje iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu nustatė, kad D. K. laikytinas eitynių organizatoriumi, jis pats iÅ¡sirinko vietÄ ir laikÄ eitynėms, tai nebuvo savivaldybės tam paskirta nuolatinė vieta ar patalpa ir nustatytas laikas, į jo kvietimÄ atsiliepė ir susirinko maždaug 80 žmonių, eitynes D. K. organizavo prie pat PrezidentÅ«ros pastato, nesilaikydamas reikalaujamo atstumo, todėl jis pažeidė Susirinkimų įstatymo 9 str., 6 str. 4 d. nuostatų reikalavimus.D.

K. apeliaciniame skunde ginčija pirmos instancijos teismo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dviem aspektais - kad jis nepagrįstai teismo buvo pripažintas eitynių, kaip vienos iÅ¡ Susirinkimų įstatyme nustatytų susirinkimo formų, organizatoriumi, tuo tarpu jis tik buvo vienas iÅ¡ pilietinės akcijos - vaikÅ¡tynių organizatoriumi, tokiai akcijai Susirinkimų įstatymo nuostatos netaikytinos. Taip pat jis argumentavo tuo, kad minėtomis vaikÅ¡tynėmis vieÅ¡oji tvarka nebuvo sutrikdyta, niekam jokia žala nebuvo padaryta.

Å ie apelianto argumentai nepagrįsti. PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo D. K., jis teismo posėdžio metu patvirtino (b.l. 17), kad jis buvo 2012 m. gegužės 31 d. 12.00 val. žmonių susirinkimo S.Daukanto aikÅ¡tėje, Vilniuje, organizatorius. Jis surašė skelbimÄ , kurį iÅ¡siuntinėjo žiniasklaidai ir tiems žmonėms, kuriems, manė, kad tai atrodė svarbu, įdėjo į internetinę svetainę www.uzteisinguma.lt, pakviesdamas piliečius ateiti ir dalyvauti pilietinėse vaikÅ¡tynėse, vadovavo susirinkimui, koordinavo jo dalyvių veiksmus, savo veiksmais ragino ir skatino susirinkusių žmonių elgesį (b.l.18,19).

Å io žmonių susirinkimo tikslas, kaip patvirtino ir pats apeliantas, buvo siekis iÅ¡reikÅ¡ti pilietinį protestÄ , pilietinę pozicijÄ tam tikru klausimu. Tai patvirtinta ir vaizdo įraÅ¡u (b.l. 14). Ta aplinkybė, kad Å¡iam protestui iÅ¡reikÅ¡ti buvo pasitelkta ir tam tikra meninio pobÅ«džio priemonė, tai yra žodžio „Tiesos“ pieÅ¡imas ant Å¡aligatvio, nepaneigia Å¡io susirinkimo tikslo ir esmės. Nors D. K. savo suorganizuotÄ pilietinę akcijÄ vadina vaikÅ¡tynėmis, protestuojant prieÅ¡ laisvo žodžio suvaržymÄ , tačiau toks jo sukviestų žmonių susirinkimo su plakatais, vėliavomis įvardijimas nustatytų aplinkybių nepaneigia.

Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodžio „vaikÅ¡tynės“ reikÅ¡mė nurodoma kaip organizuotas pasivaikščiojimas, eitynės, iÅ¡ ko galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie žodžiai turi tokiÄ pačiÄ prasme, yra sinonimai. LR Susirinkimų įstatymo 3 str. nustatytos susirinkimų formos, kur pasakyta, kad pagal šį įstatymÄ organizatoriai gali organizuoti įvairius susirinkimus: mitingus, piketus, demonstracijas, procesijas, įvairias eitynes, kitokius taikius beginklius susirinkimus.

Akivaizdu, kad įstatyme, kalbant apie susirinkimus, neturimi omenyje pavienių asmenų veiksmai, iÅ¡skyrus susirinkimų organizavimÄ . IÅ¡ to daroma iÅ¡vada, kad D. K. prie PrezidentÅ«ros organizavo susirinkimÄ ir jo vietai bei tvarkai palaikyti turėjo vadovautis LR Susirinkimų įstatymu.Kaip jau buvo minėta, LR ATPK 1887 str. 1d. norma, kurios pažeidimas D. K. buvo įkaltintas, yra blanketinė norma, todėl tam, kad bÅ«tų nustatoma Å¡io pažeidimo sudėtis, nebÅ«tina nustatyti, kad atsirado tam tikros pasekmės, pakanka, kad bÅ«tų konstatuojamas atitinkamo įstatymo nuostatų pažeidimas.

Ä®vertinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo 6 str. 4 d. , 9 str. reikalavimus, todėl pirmos instancijos teismo pagrįstai pripažintas savo veiksmais padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1887 straipsnio 1 dalyje. D. K. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, administracinė nuobauda paskirta, nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, ir pagrįstai paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali 500 Lt bauda.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-24 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-24 nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                   (paraÅ¡as)                                               Jolanta Čepukėnienė NuoraÅ¡as tikras:Teisėja                                                                                                                     Jolanta Čepukėnienė