e5aaecdf-14e4-44df-b0d8-fab74b2795cb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? NuoraÅ¡as Teikimas Nr. TS-69-486/2021 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. spalio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas JeugenijuÅ¡ Jagliski, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. T., gim. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 59-144, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam E. T. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teismas n u s t a t ė : E. T. buvo nuteistas 2014 m. kovo 7 d. Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 284 straipsnio l dalį, 284 straipsnio l dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , paskirta galutine 12 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. liepos 13 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. liepos 13 d. 2/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2019 m. liepos 13 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugsėjo 9 d. (Komisijos posėdžio dienai) – 1 metai 10 mėnesių 3 dienos.

Komisija 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 59-144 atsisakė taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam E. T.Nutarime nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau yra nepakankamas atsparumas subkultÅ«ros veiksniams, darbinės patirties stoka, turimi įsiskolinimai, nuteistasis atsisakė dirbti pataisos namuose, 4 kartus baustus už nenorÄ tvarkyti bendro naudojimo patalpas, nestebima nuosekli ir tvari pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl Komisija nutaria netaikyti nuteistajam E. T. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos (4 prieÅ¡, 1 už) pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu, E. T. pateikė teismui skundÄ , kuriame nurodo, kad priimtas Vilniaus pataisos namų nutarimas yra neobjektyvus, visapusiÅ¡kai neatsižvelgta į iÅ¡dėstytas aplinkybes. Nutarimas iÅ¡dėstytas prieÅ¡taraujančiais motyvais. Skundžiamu nutarimu yra sukurtas ydingas, bendriesiems teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams prieÅ¡taraujantis precedentas, taigi skundžiamas nutarimas privalo bÅ«ti panaikintas. Komisija atsižvelgia tik į jo praeitį, bet nedaro jokių akcentų į dabartinį jo elgesį.

Jis jau kartÄ svarstomas dėl lygtinio paleidimo, tačiau argumentai jo netaikyti visuomet tie patys, nutarimų motyvacija nesiskiria. Jam priekaiÅ¡taujama, kad jis nedengia ieÅ¡kinių, tačiau darbo jam pasiÅ«lyti pataisos namai negali. Komisija priėmė sprendimÄ vadovaudamasi tik jai vienai suprantamais motyvais, kadangi jokio teisinio pagrindo netaikyti skundo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu lygtinio paleidimo nėra. PraÅ¡o atsižvelgti, kad jis nėra kriminalinis elementas, kurio nebÅ«tų galima taisyti neizoliuoto, bet prižiÅ«rimo.

Anksčiau yra teistas tik tÄ vienÄ vienintelį kartÄ , bÅ«damas jauno ir nebrandaus amžiaus. Nuo to laiko jo požiÅ«ris į gyvenimÄ ir vertybes labai pasikeitė. Kriminalinio gyvenimo ateityje gyventi nebesiruoÅ¡ia. Yra įsitikinęs, kad tai pirmas ir paskutinis jo laisvės atėmimas gyvenime. PraÅ¡o atsižvelgti į teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principÄ , humanizmo principÄ , su bausmių atlikimu ir lygtinio paleidimo taikymu susijusius tarptautinius teisės aktus, tarptautinę jų taikymo praktikÄ , Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikÄ , konstitucinius principus.

Priešingai šiai praktikai, Komisijos nutarimas yra visiškai neargumentuotas, iš jo nėra aišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Nemotyvuotas komisijos sprendimas balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, aiškiai deklaruoja savus gyvenimo siekius ir planus, siejamus su darbine veikla. Visiškai prisiima kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, labai dėl jos gailisi ir išgyvena.

Jam nebÅ«dinga savitvardos, emocijų kontrolės praradimas, agresyvus, smurtinis elgesys. Jis taikosi su priežiÅ«ros sÄ lygomis, yra ne tik baustas, bet ir skatintas, neturėjo jokių konfliktų su jį prižiÅ«rinčiais pareigÅ«nais. Å iuo metu stebima ganėtina jo motyvacija iÅ¡vengti nusikalstamo elgesio, kriminalinio ar diskriminacinio elgesio jis neiÅ¡reiÅ¡kia ir nepripažįsta. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja sporto renginiuose ir yra motyvuotas prasmingam užimtumui pataisos namuose.

Darbo siekė norėdamas atlyginti priteistÄ ieÅ¡kinį. IÅ¡leistas į laisvę, įsidarbintų (duomenys neskelbtini) yra skatintas už gerÄ mokymÄ si, dalyvauja programose, vykdo Komisijos rekomendacijas. Nuteistojo skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant asmenys negali bÅ«ti paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai.

Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta. Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad E. T. atitinka formalias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tačiau pažymi, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, jog nuteistÄ jį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali bÅ«ti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieÅ¡tarautų įstatymų leidėjo valiai. BÅ«tent teismui yra suteikta kompetencija, įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes, spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).

IÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, jog jis 2016-09-05 buvo 17 kartų pažeidęs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 15 kartų baustas, pažeidimai fiksuoti dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo (dvylika pažeidimų), administracijos reikalavimų nevykdymo, uždraustų daiktų laikymo (trys pažeidimai), alkoholio vartojimo. Paskatinimų nebuvo. Nuo 2017 m. iki 2018 m. pirmojo pusmečio sekė pakankamai pavyzdingo elgesio laikotarpis, kai nuteistasis nebedarė pažeidimų, mokėsi tiek (duomenys neskelbtini)mokykloje, kurioje baigė (duomenys neskelbtini)-Ä klasę, tiek VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini)centre, kur įgijo dvi specialybes – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jo pasiekimai ir mokslo rezultatai buvo gerai vertinami, jis buvo pradėtas skatinti, gavo 5 paskatinimus, 4 iÅ¡ jų už gerÄ mokymÄ si, iÅ¡nyko nuobaudos.

Nuo 2020 m. rugsėjo ėmė mokytis (duomenys neskelbtini) specialybės. Tačiau 2018 m. paskutiniame ketvirtyje, 2019 metais vėl buvo pradėti daryti nauji, pakankamai Å¡iurkÅ¡tÅ«s vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimai, daugiausiai administracijos reikalavimų nevykdymas, rodantys neigiamÄ požiÅ«rį į taikomÄ priežiÅ«rÄ ir tam tikrÄ nuteistųjų subkultÅ«ros laikymÄ si, nuolat atsisakoma tvarkyti bendro naudojimo patalpas. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, jog nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nedemonstravo aktyvaus prieÅ¡iÅ¡kumo aplinkai, tačiau bausmės atlikimo eigoje ne kartÄ reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ priežiÅ«ros atžvilgiu, labiau rÅ«pinosi savo teisių įgyvendinimu nei nustatytų prievolių ar pareigų atlikimu.

IÅ¡ viso bausmės atlikimo metu jis vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus pažeidė 23 kartus, už juos 20 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Skatintas 7 kartus. Tačiau septyni paskatinimai per beveik deÅ¡imt bausmės atlikimo metų nėra tiek svari ir imponuojanti aplinkybė visų tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių visumoje, kad galėtų nulemti lygtinio paleidimo taikymÄ . Vertindamas Å¡ias aplinkybes teismas konstatuoja, jog nuteistasis turi valios koreguoti savo elgesį teigiama linkme siekdamas naudos (teigiamo sprendimo dėl lygtinio paleidimo), tačiau elgesys nėra visada tinkamas.

Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobÅ«dis, todėl sprendžiant lyginio paleidimo klausimÄ turi bÅ«ti įvertinamas ne tik su nuteistojo elgesiu susijusios charakteristikos, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobÅ«dis, jų pavojingumo laipsnis. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, jo asmens bylos nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodikÄ yra vidutinė, didžiÄ jÄ jos dalį sudaro dinaminiai taÅ¡kai. Jis nuteistas už brutualų ir labai sunkų nusikaltimÄ â€“ nužudymÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, taip pat už du vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus, pasižymėjusius vandaliÅ¡ku ir smurtiniu elgesiu.

Už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ buvo teistas ir iki Å¡io nuosprendžio (2008 m.). Å ių aplinkybių pagrindu socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuojama, jog nuteistajam iki įkalinimo buvo bÅ«dingas nusikalstamo elgesio modelis, pasikartojantis įžūlus, chuliganiÅ¡kas ir nepagarbus elgesys vieÅ¡osiose vietose, iÅ¡ dalies sietinas su savitvardos ir netinkamo savęs identifikavimo problemomis. Nuteistasis E. T. akcentuoja, jog Komisijos nutarimas nepagrįstas ir nemotyvuotas, jokio teisinio pagrindo netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo nėra.

Teismas nesutinka su tokia nuteistojo pozicija. Nuteistasis neabejotinai atitinka vienÄ formaliÄ jÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygÄ , jis yra atlikęs du trečdalius teismo paskirtos bausmės, kas leidžia svarstyti lygtinio paleidimo galimybę. Taip pat nors pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama kaip vidutinė, formaliai bausmės atlikimo metu jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos taÅ¡kai mažėjo. Tačiau vien tik formaliųjų lygtinio paleidimo sÄ lygų konstatavimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , neužtenka.

Spręsdami lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ tiek Komisija, tiek teismas vertina ir materialiÄ jÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygÄ , tai ar nuteistasis bÅ«damas paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam, bÅ«tina įvertinti ir tai, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, likusį atlikti bausmės laikÄ , ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, suteikiančias pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistÄ jį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.

Nagrinėjamu atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, tad nuteistojo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu bÅ«tų priimtas teigiamas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, jo elgesys ir nuostatos bausmės atlikimo metu turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo, jo asmens bylos, socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad jis suvokia savo elgesio pasekmes, tačiau pasekmių vertinimÄ linkęs labiau analizuoti iÅ¡ savo individualių poreikių prizmės, stokoja nusikaltimų pasekmių suvokimo iÅ¡ aukų artimųjų pusės, vertinimo metu gautų duomenų analizė leidžia formuoti prielaidÄ , jog nuteistojo gebėjimas suprasti ar atjausti kitus nėra emociÅ¡kai gilus, stokojama personalizuotos empatijos aplinkiniams ar kaltės jausmo iÅ¡gyvenimo visuomeniniame socialiniame diapazone, nuteistasis gali bÅ«ti lankstus bei priimti kitokiÄ nuomonę ar keisti savo požiÅ«rį tik tam tikru laipsniu.

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ir pats faktas, jog E. T. Komisijos rekomendacijas pradėjo vykdyti tik realiai artėjant pakartotiniam lygtinio paleidimo svarstymui. Ä®vertinant socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , joje iÅ¡dėstyti teiginiai taip pat teismui duoda pagrindo abejoti sėkminga nuteistojo resocializacija laisvėje. Iki įkalinimo nuteistojo netinkamas, socialumo stokojantis gyvenimo bÅ«das, laisvalaikis turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raÅ¡kai. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo darytų pažeidimų pobÅ«dis taip pat rodė, kad jis turėjo sunkumų atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos, prisitaikyti prie pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje akcentuojama, kad nuteistojo praeities elgesys laisvės atėmimo vietoje (alkoholio vartojimas, draudžiamų daiktų turėjimas, tvarkos nesilaikymas vengimas atlikti gerbÅ«vio darbus pagal patvirtintÄ grafikÄ , dienotvarkės pažeidimai bausmės atlikimo metu,) suponuoja prielaidÄ apie nepakankamÄ E. T. gebėjimÄ atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos bei įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes. Nors nuteistasis reiÅ¡kia pritarimÄ visuotinai priimtinoms taisyklėms, suvokia įstatymų ir taisyklių laikymosi svarbÄ , palankiai vertina disciplinÄ , tačiau praeityje turėjo problemų suvaržyti savo elgesį.

Vis dar stebimas polinkis su nusikalstamumu sietinus poreikius vertinti pavirÅ¡utiniÅ¡kai, dalį atsakomybės perkelti iÅ¡oriniams veiksniams ir aplinkai. Nors interviu metu geba analizuoti nusikalstamÄ veikÄ sÄ lygojusias priežastis, priežastinius ryÅ¡ius, prioritetu linkęs kelti savo paties interesus, ar poreikius. E. T. savęs vertinimo ypatumai siejami su netinkamais identiteto kriterijais, praeities orientacija į socialiai nepriimtinÄ elgesį, savitÄ â€žvyriÅ¡kumo“ sÄ vokos įprasminimÄ socialinėje aplinkoje.

Šių aplinkybių kontekste nuteistojo skunde akcentuojami teigiami socialinio tyrimo išvados momentai, kad jis nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, jam nebūdinga savitvardos, emocijų kontrolės praradimas, agresyvus, smurtinis elgesys, nėra pakankamai svarūs suformuoti, teismo manymu, jog mažiau struktūrizuotoje aplinkoje jam pavyks laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti teisės pažeidimų. Nuteistasis nurodo, jog pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, labai dėl jų gailisi.

Tačiau bylos nagrinėjimo metu jis nei pripažino savo kaltės, nei gailėjosi. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodoma, jog kaltę jis tik „linkęs pripažinti“, jis supranta savo nuskalstamo pasekmes, tačiau jas vertindamas stokoja emocinio jautrumo, nors yra pajėgus suprasti kitų žmonių (tarp jų ir nukentėjusių nuo nusikaltimų), tačiau jo empatija nėra gili. Visos bausmės atlikimo metu buvo fiksuojamos tam tikros kriminalinę subkultÅ«rÄ palaikančios nuostatos, kuriomis jis vadovavosi.

Tai, kad nuteistasis nesutinka su Komisijos nutarimo iÅ¡vadomis bei pateikia subjektyvų aplinkybių vertinimÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nuteistasis skunde nurodo praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti posėdžio medžiagÄ , nes galimai jame nenurodyti dalyvavę asmenys, jų balsavimo rezultatai, tačiau Å¡ie priimto sprendimo trÅ«kumai, laikytini formaliais ir savaime nelemiančiais jo neteisėtumo. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo asmens byla, socialinio tyrimo iÅ¡vada buvo įvertinta ne tik Komisijos, bet ir Å¡iuo metu teismo svarstant E. T. netaikyti lygtinio paleidimo.

IÅ¡analizavęs teismui pateiktÄ medžiagÄ , teismas linkęs pritarti Komisijos nutarimo iÅ¡vadoms, kad atsižvelgiant į vidutinę pakartotinio nusižengimo rizikÄ , nusikaltimo sunkumÄ , įvykdytas labai sunkus nusikaltimas, ankstesnius teistumus, įžvalgų apie problemines sritis stokÄ , įžvelgiamÄ impulsyvumÄ , teismas negali sutikti, kad nuteistojo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos bei bausmės tikslai bus pasiekti suÅ¡velninus bausmės atlikimo sÄ lygas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nors nuteistasis skunde nurodė, kad jis įvykdė visas sÄ lygas numatytas individualiame plane, nurodė savo pastangas taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ taip pat yra vertinama, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su Komisijos nutarimo išvada, jog įvertinus visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nėra pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis E. T. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymima ir tai, kad šiuo metu jį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių visumos Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr.59-144, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam E. T. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Atmesti E. T. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 59-144, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, panaikinimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo Å¡ios nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas (paraÅ¡as) NuoraÅ¡as tikras Teisėjas JeugenijuÅ¡ Jaglinski