e5a8bfc6-3142-4b63-9e70-e927d7607227 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"

    Administracinė byla Nr. I-1309-95/2010

(Proceso Nr. 3-61-3-00481-2010-9)

                                                                                       Â

                            Procesinio sprendimo kategorija 1.2;

16.2; 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai BaÅ¡kir, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. G. (M. G.) praÅ¡ymÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos tarnybai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

  n  u  s  t  a  t  ė :

pareiÅ¡kėjas M. G. su praÅ¡ymu (b. l. 2-5) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas solidariai iÅ¡ atsakovų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės priteisti jam 256,37 Lt dydžio darbo užmokesčio nepriemokÄ .

PraÅ¡yme nurodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos valdybos Antrojo skyriaus virÅ¡ininkas. Teigė, kad nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus ir priemokas buvo vadovaujamasis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Ä®statymas) 23 str. 2 d., kurioje nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai. Nuo 2006-03-01 iki 2008-11-01 pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėta 256,37 Lt priedų ir priemokų. Mano, kad atsakovai, apskaičiuodami priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė Ä®statymo 23 str. 2 d., nes tai apsunkina teisės į priemokas ir priedus įgyvendinimo galimybę bei prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Pagal Ä®statymÄ , valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iÅ¡ sudedamųjų dalių yra priemokos ir priedai,

kurių suma negali viršyti 70 proc. pareiginės algos. Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 38 str. 1 d. ir 3

d. reglamentuojama, kad pareigūnams mokamos šios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . PareigÅ«nams mokamų priemokų suma negali virÅ¡yti 60 proc. pareiginės algos. Pagal Statuto 36 str., pareigÅ«nai, kurių profesionalumas vertinamas kvalifikacine kategorija, turi teisę į priedus už kvalifikacinę kategorijÄ ir laipsnį. Tvirtino, kad aiÅ¡kÅ«s kriterijai, kuriais remiantis valstybės tarnautojams nustatomas apmokėjimo už darbÄ dydis (darbo užmokestis), yra esminis kiekvieno piliečio teisės gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ elementas ir turi bÅ«ti nustatomi įstatymu.

Atkreipė dėmesį, kad pagal KonstitucijÄ , negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , už šį darbÄ nebÅ«tų mokama, bÅ«tų mokama nenustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jas remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus. Atsižvelgiant į kiekvieno piliečio teisės gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ sÄ saja su nuosavybės teise, konstatuotina, kad tokia teisinė situacija reikÅ¡tų, jog sudaromos teisinės prielaidos teisės aktais pažeisti ir konstitucinę nuosavybės teisę, taigi ne tik Konstitucijos 48 str. 1 d., bet ir Konstitucijos 23 str.

Teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas nereiÅ¡kia, kad valstybės tarnautojams atlyginimas už darbÄ , kuris mokamas iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, apskritai negali bÅ«ti mažinamas, tačiau tai gali bÅ«ti daroma tik iÅ¡imtinais atvejais ir tik jei tai yra bÅ«tina siekiant apsaugoti Konstitucijoje įvirtintas vertybes. Bet net ir tokiais iÅ¡imtiniais atvejais apmokėjimas už darbÄ negali bÅ«ti mažinamas pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintÄ pusiausvyrÄ tarp asmens ir visuomenės interesų.

Apmokėjimas už darbÄ negali bÅ«ti mažinimas tik atskiroms darbuotojų kategorijoms. Apmokėjimo už darbÄ mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principÄ . Pagal KonstitucijÄ , negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.

Be kita ko, teisingo apmokėjimo už darbÄ principas nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ formas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis. Ä®statymu ir Statutu nustatytas reguliavimas, sudaro prielaidas neiÅ¡mokėti visų priklausančių priemokų už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis bei nakties metu, darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis ar kitomis darbo sÄ lygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo rėžimo, už papildomų užduočių vykdymÄ .

Skirtingai nei Darbo kodeksas, Ä®statymas apriboja galimų priedų ir priemokų sumÄ iki 70 proc. pareiginės algos. Valstybės tarnautojams gali bÅ«ti nustatomas specialus teisinis reglamentavimas, tačiau toks reglamentavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Taigi, atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kaip darbdavio, pareiÅ¡kėjui priklausančio darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimas, dėl kurio susidarė darbo užmokesčio nepriemoka, negali bÅ«ti pripažintas teisėtu.

Pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas 2009-12-11 paskelbė nutarimÄ , kuriame nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str.1 d. nuostatai (kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ) ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Ä® teismo posėdį pareiÅ¡kėjas neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jam buvo praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 72, 78). Be kita ko, pareiÅ¡kėjas teismui pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 71, 77).

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis komisariatas su pateiktu prašymu nesutiko ir prašė pareiškėjo

M. G. praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į praÅ¡ymÄ (b. l. 17-21) nurodė, kad atsakovas, apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, pareiÅ¡kėjui pagrįstai taikė Ä®statymo 23 str. 2 d. Teigė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamas Å¡io teisės akto nekonstitucingumu.

Laiko, kad atsakovas veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Pareiškėjui apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais ir jie turi būti taikomi tol, kol Konstitucinis Teismas nekonstatuos, kad jie prieštarauja Konstitucijai. Taigi, atsakovo veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų ir kaltės. Pažymėjo, kad Lietuvoje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, reiškianti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai.

Teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, tuo tarpu, praeityje susiklosčiusių teisinių santykių Å¡iais nutarimais pakeisti negalima. Ä®vertinus tai, kad atsakovo sprendimai, kuriais pareiÅ¡kėjui buvo taikomas darbo užmokesčio ribojimas, buvo priimti iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie sprendimai atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų (Ä®statymo ir Statuto) nuostatas. Teigė, kad atsakovas pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ nagrinėjamu laikotarpiu mokėjo iÅ¡ tų lėšų, kurias skyrė valstybės įgaliotos institucijos, todėl praÅ¡ymo patenkinimo atveju neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis turi bÅ«ti priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Be kita ko, atkreipė dėmesį, kad 2006 m. pareiÅ¡kėjui 70 proc. ribojimas buvo taikytas kovo mėn. 186,37 Lt ir spalio mėn. – 70 Lt, t. y. iÅ¡ viso 256,37 Lt. 2007-2008 m. pareiÅ¡kėjui 70 proc. ribojimas taikomas nebuvo.

Reikalavimams dėl darbo užmokesčio ar kitų socialinių garantijų iÅ¡mokų priteisimo taikytinas darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis trijų metų senaties terminas. Todėl byla dalyje, kurioje jis paÅ¡o priteisti atskaitytas lėšas 2006 m., nutrauktina, nes pareiÅ¡kėjas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Ä® teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ buvo praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla iÅ¡nagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 74, 79).

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pateiktu praÅ¡ymu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjo M. G. praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į praÅ¡ymÄ (b. l. 12-14) nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus argumentus kaip ir atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas savo atsiliepime. Papildomai nurodė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti teisinę atsakomybę atsakovų atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu į teismÄ kreipėsi po Konstitucinio teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo, atsakovas priėmė sprendimus ir juos vykdė iki Å¡io nutarimo paskelbimo, o pareiÅ¡kėjas Å¡ių atsakovo veiksmų neginčijo. Be to, prašė taikyti trijų metų ieÅ¡kinio senatį, nes pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti dalį lėšų už 2006 m.

Ä® teismo posėdį atsakovės atstovo atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ buvo parneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla iÅ¡nagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 73, 80).

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos valdyba atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo M. G. praÅ¡ymÄ nepateikė.

Ä® teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ buvo praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla iÅ¡nagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 76, 81).

Prašymas netenkintinas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad M. G. ginčijamu laikotarpiu dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos valdybos viršininku (b. l. 24, 65-66).

Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.

Iš byloje esančių Suvestinių atsiskaitymo lapelių (b. l. 6-7, 29-31) matyti, kad nuo 2006-03-01 iki 2008-11-01 pareiškėjui buvo neišmokėta  256,37 Lt priemokų ir priedų.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 proc. pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Valstybės tarnybos 23 str., buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 str. 2 d. nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 str. 1 d. 1 ir 5 p. nustatyti priedai.

Teismas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, kad:

1. Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. o 2 d. (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str.

1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2007-06-07 ; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus

tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas

užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (200-06-07 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str.

1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime nurodė, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 str. 1 d., negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Byloje

konstatuota, kad nei Valstybės tarnybos įstatymo 23 str., nei kituose šio įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“

straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ . Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.

Teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo suformuota pozicija, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra pagrįstas. Vadovaujantis DK 16, 93 str., taip pat įvertinus tai, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, todėl darbo užmokestis priteistinas tiesiogiai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbdavio. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas minėtame nutarime yra pabrėžęs, jog Valstybės tarnybos įstatymo 23 str.

2 d. (2002-04-23 redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad ir vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių

dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę,

bÅ«tų vykdomos paisant Å¡io įstatymo 23 str. 2 d. nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo. Todėl konstatuotina, kad už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir darbo neatitinkantį apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį.

Tačiau teismas, be kita ko, akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėjams turi bÅ«ti priteisiama nesumokėto atlyginimo dalis, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis DK

298 str. (2009-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822–790/2009, 2009-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A756–859/2009). Pagal nurodytÄ Ä¯statymo nuostatÄ , darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Taigi, DK 298 str. imperatyviai apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas trejais kalendoriniais metais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 yra nurodęs, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas DK

27 str. 2 d. nustatytas trejų metų senaties terminas.

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, o taip pat ir iš Suvestinių atsiskaitymo lapelių, jam 70 proc. ribojimas buvo taikytas 2006 m. kovo mėn. – 186,37 Lt ir 2006 m. spalio mėn. – 70 Lt, t. y. iš viso 256,37 Lt. Pareiškėjui 2007-2008 m. 70 proc. ribojimas taikomas nebuvo.

PareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl negautos darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010-02-22 (b. l. 2-5), atsakovai atsiliepimuose prašė taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti 256,37 Lt neiÅ¡mokėtos darbo

užmokesčio nepriemokos taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas ir jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, nes

laikotarpis, už kurį praÅ¡oma priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ virÅ¡ija trejus metus.

PanaÅ¡iÄ praktikÄ nustatant laikotarpį, už kurį priteistina darbo užmokesčio nepriemoka, formuoja ir apeliacinės instancijos teismas (2010-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 57/2010, 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,

                                                                  n u s p r e n d ė :

pareiÅ¡kėjo M. G. (M. G.) praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                      Liuda Arlauskienė