e5a2c8f9-7e98-478e-9abc-6d4abe4edcd5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-238-464/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01112-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.9.6.2.; 3.5.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų O.

M. ir R. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3449-275/2016 pagal ieÅ¡kovų O. M. ir R. M. ieÅ¡kinį atsakovams antstoliui I. G. ir V. M. dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto ir iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius.             Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kinyje (t. 1, b. l. 1–9) praÅ¡ydami pripažinti negaliojančiu antstolio I.

G. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių 2015-03-04 aktÄ Nr. 138201503042725/12, iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo 2015-03-04 patvarkymÄ Nr. 158201503042725; taikyti restitucijÄ natÅ«ra, grÄ Å¾inant ieÅ¡kovams turto pardavimo iÅ¡ varžytynių 2015-03-04 aktu Nr. 138201503042725/12 parduoto turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę, o pirkėjai – jos sumokėtÄ kainÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytynių 2015-03-04 aktu antstolis I.

G. pardavė ieÅ¡kovams O. M. ir R. M. priklausantį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 62 558 eurus pirkėjai atsakovei V. M. Turto kaina buvo nustatyta mažesnė už rinkos kainÄ , nes vien masinio vertinimo bÅ«du, VÄ® Registrų centro duomenimis, viso turto vertė – 66 760 eurų. Individualus turto vertinimas, turėjęs įvertinti realius pagerinimus, turto vertę turėjo tik padidinti.

AnalogiÅ¡ko turto pardavimai Å¡ioje teritorijoje turi sudaryti 144 810–159 291 Eur (500 000–550 000 Lt). Be to, UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ 2013 m. nustatyta ginčo turto vertė sudarė 165 083,41 Eur. Vertinimo, kuriuo, parduodant iÅ¡ varžytynių ieÅ¡kovų turtÄ , rėmėsi antstolis nustatytos kainos ir pardavimo metu gautos kainos bei realios kainos skirtumas yra esminis – sudaro net 40–50 proc. IÅ¡ parduoto turto vertės ieÅ¡kovų kreditoriui pervesta 58 845,36 eurai ir Å¡i suma padengia vos ¼ skolos.                                                                                           Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016-07-05 sprendimu (t. 2, b. l. 155–158) ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės O.

M. ir ieÅ¡kovo R. M. po 250 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ trečiajam asmeniui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų O. M. ir ieÅ¡kovo R. M. po 6,72 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų; panaikino laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ajame registre dėl nuosavybės teisės į atsakovės V. M. nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.Teismas nurodė, kad antstoliui paskyrus ekspertizę turto vertei nustatyti, skolininkai ekspertizės akto neskundė, nepateikė ir įrodymų, kad turtas buvo pagerintas.

Aplinkybės, kad du skirtingi vertintojai (UAB „Butas Tau“ ir K. K.) trijų mėnesių laikotarpyje nustatė kainas, kurių skirtumas yra vos 3,5 proc., o teismo paskirto eksperto akte nurodyta, jog turto rinkos kaina varžytynių įvykdymo metu buvo 114 000 Eur, t. y. nežymiai skiriasi nuo antstolio paskirtų ekspertų nustatytos rinkos kainos, leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad varžytynių įvykdymo metu nustatyta turto vertė – 104 263,21 Eur, iÅ¡ esmės atitiko rinkos kainÄ , o ieÅ¡kovai neįrodė jų deklaruojamos 144 810–159 291 Eur (500 000–550 000 Lt) turto vertės. Aktualia pirmosios instancijos teismas pripažino ir tokiÄ aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovams buvo sudaryta galimybė sudaryti taikos sutartį su atsakove, įsigijusia turtÄ varžytynėse.

Tokios sutarties nesudarymas leido teismui spręsti, kad skolininkams nepavyko surasti asmenų, kurie pageidautų turtÄ Ä¯sigyti už didesnę kainÄ , nei jis buvo parduotas varžytynėse, juolab kad į bylÄ nebuvo pateikta kitų įrodymų, patvirtinančių galimybę parduoti šį turtÄ už didesnę kainÄ , nei jis parduotas iÅ¡ varžytynių, ar kad buvo ir yra pirkėjų, norinčių pirkti minėtÄ turtÄ už didesnę kainÄ . Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovai O.

M. ir R. M. apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 1–10) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-07-05 sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Antstolis, nustatydamas iÅ¡ varžytynių parduodamo turto kainÄ , vadovavosi mažiausiÄ turto vertę nurodžiusių ekspertų atliktu vertinimu, kuris beveik sutapo su masinio vertinimo bÅ«du nustatyta kaina ir kuri buvo gerokai mažesnė nei kitų vykdomojoje byloje ankščiau atliktų turto vertinimų metu nustatyta vertė. 2013 m. rugpjūčio mėn. UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ vertintojai tÄ patį ieÅ¡kovų turtÄ buvo įvertinę 165 083,41 Eur (570 000 Lt) rinkos kaina.

Dėl Å«kinio pastato įrengimo specifikos Å¡is pastatas gali bÅ«ti naudojamas atskirai nuo gyvenamojo namo, todėl jis galėjo ir turėjo bÅ«ti parduodamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Teismo ekspertizė buvo atlikta netinkamai. Teismo nutartyje nebuvo nurodyta, kad ekspertas turėjo įvertinti turto, parduodamo kaip kompleksas, vertę, todėl ekspertas privalėjo vertinti visus objektus atskirai, o ne pateikti bendrÄ vertę. Teisės aktuose nėra reikalavimo pardavinėti tame pačiame žemės sklype esančius atskirus savarankiÅ¡kai funkcionuojančius pastatus kaip vienÄ turto objektÄ .

Ekspertas neatsižvelgė, kad Å«kinis pastatas pritaikytas gyvenamajai paskirčiai. Ekspertas, nesant galimybės palyginti analogiÅ¡ko turto rinkos kainos palyginamuoju bÅ«du (tikėtina, nesant panaÅ¡aus turto), Å¡io turto vertę turėjo nustatyti atkuriamuoju (kaÅ¡tų) bÅ«du. Kiti esantys žemės sklypo pagerinimai – iÅ¡klotos trinkelės prie pastatų, iÅ¡kastas tvenkinys, sutvarkyta aplinka, nebuvo įvertinti, t. y. nors ekspertas turėjo individualizuoti Å¡iuos pagerinimus ir atitinkamai koreguoti turto rinkos kainÄ atkuriamuoju (kaÅ¡tų) metodu, tai nebuvo padaryta.

Pats ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad reali palyginamųjų sandorių rinkos kaina buvo gerokai didesnė nei eksperto nustatyta to turto vertė (tÄ patvirtina ekspertizės akto 12 palyginimų lentelė). Palyginamuoju bÅ«du nustatyta ieÅ¡kovų turto vertė turėjo bÅ«ti nustatyta ne mažesnė negu panaÅ¡iausiu metu parduoto 140 kv. m. namo su 0,10 ha žemės sklypu be Å«kinio pastato kaina, prie jos pridėjus Å«kinio pastato kainÄ , t. y. ne mažesnė nei 145 624 Eur.Buvo pažeistos esminės ne tik ieÅ¡kovų, bet ir iÅ¡ieÅ¡kotojo teisės ir teisėti interesai, todėl egzistavo pagrindas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ pripažinti negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

IeÅ¡kovai augina nepilnamečius vaikus. Teismui kitoje byloje patenkinus atsakovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kovų iÅ¡keldinimo, ieÅ¡kovams tektų nuomotis kitÄ bÅ«stÄ , patiriant dideles iÅ¡laidas ir atitinkamai dėl to dar labiau mažėjant ieÅ¡kovų galimybei atsiskaityti su kreditoriumi ir padengti likusiÄ skolos dalį.Sudaryti taikos sutarties nepavyko ne dėl to, kad ieÅ¡kovai nenorėtų sudaryti taikos sutarties. IeÅ¡kovai siekė ir vis dar siekia patys ar žmogaus, kuris sutiktų nupirkti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovams priklausiusį turtÄ , pagalba, iÅ¡pirkti iÅ¡ atsakovės jos įgytÄ varžytynėse turtÄ .

Žmogus, kuris sutiko ir nori iÅ¡ atsakovės nupirkti turtÄ , neturi reikiamos pinigų sumos, todėl jam reikia susitarti dėl paskolos iÅ¡ banko gavimo, o tai yra gana ilgai užtrunkantis procesas.Atsakovė V. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. 3, b. l. 50–52) praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais:Apeliaciniame skunde nepaminėtos tokios svarbios aplinkybės, kad turto įsigijimo iÅ¡ antrųjų varžytynių kaina pagal galiojančiÄ varžytynių tvarkÄ sudarė 60 proc. turto vertintojo nustatytos vertės, taip pat nenurodyta, jog pirmosiose varžytynėse neatsirado nė vieno pirkėjo.

Teismas ieÅ¡kovų praÅ¡ymu paskyrė teismo ekspertizę. IeÅ¡kovai nuÅ¡alinimo teismo ekspertui V. S. nepateikė. IeÅ¡kovų nurodomi nekilnojamojo turto skelbimai nėra tinkamas įrodymas byloje, nes pasiÅ«los kaina subjektyvi, parodo tik pageidaujamÄ gauti kainÄ . IeÅ¡kovų nurodoma 145 624 Eur turto vertė nėra pagrįsta jokiais įrodymais ir grindžiama vien spėjimu. IeÅ¡kovai nėra kvalifikuoti nekilnojamojo turto ekspertai. IeÅ¡kovai siekia kuo ilgiau neatlygintinai naudotis ginčo turtu, t. y. veikia nesÄ Å¾iningai.Atsakovas antstolis I.

G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. 3, b. l. 53–55) praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovai nepateikia jokių įrodymų, kad ginčo turtas galėjo bÅ«ti parduotas už didesnę kainÄ . Ä®keisto turto varžytynės buvo skelbiamos nuo 2013 m., varžytynės neįvyko penkis kartus, neatsiradus pirkėjų. IeÅ¡kovai vykdymo procese neteikė prieÅ¡taravimų dėl teismo eksperto nustatytos kainos. IeÅ¡kovai nepagrįstai teigia, kad ginčo turtas turėjo bÅ«ti pardavinėjamas atskirais turto vienetais, nes vykdomieji dokumentai yra specifiniai, jie nurodo konkretų turtÄ , kuris turi bÅ«ti parduotas.

Ä®statymas antstoliui nesuteikia teisės plėsti savo funkcijas, keisti hipotekos teismo sprendimÄ . Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡yta, kad statiniai yra žemės sklypo priklausiniai. IeÅ¡kovai neįrodė, kad iÅ¡skaidyto turto pardavimas pirkėjams bÅ«tų patrauklesnis. IeÅ¡kovai nedėjo pastangų surasti ginčo turto pirkėjÄ .Teismo ekspertizės aktas iÅ¡samus, aiÅ¡kus, pagrįstas teisės normomis, reglamentuojančiomis turto vertinimÄ , jame nurodyta turto vertinimo metodika. Ūkinio pastato paskirtis yra pagalbinio Å«kio, o ne gyvenamoji.

IeÅ¡kovai nepateikia įrodymų, kad pagalbinio Å«kio paskirčiai pakeisti yra iÅ¡duoti leidimai. Teismo ekspertas nustatė turto vertę pagal esančiÄ situacijÄ , kai Å«kio pastato paskirtis yra pagalbinio Å«kio. IeÅ¡kovai jokiais įrodymai teismo ekspertizės akto iÅ¡vadų nenuneigia.IeÅ¡kovų argumentai dėl esminių teisių pažeidimo taip pat nepagrįsti. Pareiga pasirÅ«pinti vaikais pirmiausiai yra tėvų pareiga. IÅ¡ieÅ¡kotojas turi ir kitÄ interesÄ â€“ galimÄ operatyvesnį sprendimo įvykdymÄ .

IÅ¡ieÅ¡kotojas Å¡iuo atveju prieÅ¡taravimų dėl nustatytos įkeisto turto vertės nepateikė.PareiÅ¡kimas apie potencialų ginčo turto pirkėjÄ yra deklaratyvaus pobÅ«džio. IeÅ¡kovai apie įkeisto turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių žino nuo 2012 metų, todėl norėdami apginti savo interesus turėjo laiko imtis atitinkamų priemonių iki vykdomojo proceso pabaigos.              Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl apeliantams priklausiusio ir iÅ¡ varžytynių parduoto turto netinkamo įkainojimo vykdymo procese ir netinkamai antstolio pasirinkto pardavimo bÅ«do, dėl netinkamo įrodymų, nusakančių ginčo turto tikrÄ jÄ kainÄ , įvertinimo pirmosios instancijos teisme, dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų netinkamo iÅ¡aiÅ¡kinimo ir taikymo.

Dėl to teisėjų kolegija ir pasisako.Dėl pardavimo objekto Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų pozicija, kad ūkinis pastatas galėjo ir turėjo būti parduodamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip (CK 4.40 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atskiras žemės sklypas ūkiniam pastatui nebuvo suformuotas.

Sutartinės hipotekos lakÅ¡tu (su pakeitimais) apeliantai savo prievolių Nordea Bank AB vykdymÄ užtikrino 0,2500 ha žemės sklypo ir jo priklausinių, t. y. gyvenamojo namo (plane pažymėto indeksu 1A1/m), Å«kinio pastato (plane pažymėto indeksu 211/p), įkeitimu (t. 1, b. l. 88-89). Kaip priklausinys, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio Å«kio, šis Å«kinis pastatas įregistruotas ir VÄ® Registrų centre (t. 1, b. l. 155-156). Priklausiniais laikomi savarankiÅ¡ki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniais daiktais, o antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, nebent sutartyje ar įstatyme bÅ«tų nustatyta kitaip (CK 4.14 str. 1 d., 4.19 str.).Nagrinėjamu atveju ginčo turtas buvo įkeistas kreditoriui kaip vienas turtinis kompleksas, bendrai jį įkainojus.

Apeliantams nevykdant įkeitimu užtikrintų savo prievolių bankui, įkeisto hipoteka turto pardavimo tvarka buvo nustatyta teismo, o ne antstolio. Todėl nėra teisinių prielaidų sutikti su skundo argumentais, kad antstolis, neorganizuodamas atskiro Å¡io priklausinio (Å«kinio pastato) pardavimo, pažeidė įstatymus ar kurias nors apeliantų teises.    UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaitoje, kurioje nustatyta turto verte rėmėsi apeliantai, taip pat pateikta turto vertintojo nuomonė, kad vertinamas žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir Å«kiniu pastatu sudaro vientisÄ nekilnojamojo turto kompleksÄ ir atviroje rinkoje turėtų bÅ«ti realizuojami kartu (t. 1, b. l. 110).

Ginčo turtÄ , kaip kompleksÄ , o ne kaip pavienius objektus, vertino ir UAB „Domus optima“ turto vertintojas, konstatavęs, kad vertinamas turtas duoda maksimaliÄ turto rinkos vertę jį naudojant kaip gyvenamÄ jį objektÄ , t. y. žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu gyvenamajai paskirčiai, nurodęs, kad turto objektų rinkos verčių iÅ¡skyrimas yra sÄ lyginis, o vertinamas turtas sudaro užbaigtÄ visumÄ (UAB „Domus optima“ turto vertinimo 2012-12-18 ataskaitos 21, 26, 30 psl.; vykdomosios bylos medžiaga CD laikmenoje, t. 1, b. l. 199).

Teismo eksperto K. K. ekspertizės akte, kuriuo ir buvo vadovautasi iÅ¡ varžytynių parduodant apeliantų turtÄ , nors ir buvo vertinta, kad geras esančių pastatų iÅ¡dėstymas leidžia žemės sklypÄ dalinti į dvi dalis, tačiau padaryta analogiÅ¡ka iÅ¡vada, kad vertinami pastatai – gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, yra žemės sklypo priklausiniai, todėl jų rinkos vertė galutinėse iÅ¡vadose bus nustatyta bendra visam vertinamam objektui. Paprastai nekilnojamojo turto rinkoje tokie objektai parduodami kaip vientisas nedalomas objektas, o VÄ® „Registrų centras“ fiksuotų panaÅ¡ių parduotų objektų duomenyse (žemės sklypų su statiniais) nėra iÅ¡skirtos vertės atskirai ir jų atskyrimas bÅ«tų netikslus (t. 1, b. l. 147, 164).

Taigi apeliantų skundo argumentus dėl Å¡iuo konkrečiu atveju egzistavusios galimybės CPK nustatyta sprendimo priverstino vykdymo tvarka atskirai pardavinėti tame pačiame žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus (pagrindinį daiktÄ ir jo priklausinį) paneigia ne tik įstatyminis reglamentavimas dėl priklausinio likimo ar iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto ypatumai, bet ir specialiųjų žinių turinčių turto vertintojų / ekspertų nuomonė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su turto vertintojų ir ekspertų vieningai iÅ¡sakyta pozicija, kad ginčo objektu tapusį turtÄ tikslingiausia buvo realizuoti bÅ«tent kaip vientisÄ kompleksÄ .

Apeliantų nesutikimas su Å¡ia iÅ¡vada nėra grindžiamas jokiais objektyviais duomenimis, dar daugiau, ginčo turto pardavimas kaip atskirų objektų apskritai vargu ar bÅ«tų įmanomas, neatidalinus žemės sklypo ar nenustačius sklypo dalies, kuriÄ užima nekilnojamasis daiktas, naudojimosi sÄ lygų bei tvarkos, o tokie klausimai priverstinio vykdymo procese nesprendžiami. Pažymėtina, kad apeliantai neturi specialiųjų žinių (to nenurodo), taigi vien jų subjektyvi nuomonė akivaizdžiai nėra pakankama paneigiant ginčo turto pardavimo kaip vientiso komplekso tikslingumÄ .

Apeliantai apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės neginčija vykdymo procese teismo eksperto K. K. parengtos ekspertizės iÅ¡vados, jos atžvilgiu neiÅ¡sako jokios kritikos. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliantų skundo argumentai, kad teismo paskirtas ekspertas turėjo įvertinti visus nekilnojamuosius daiktus atskira verte, o ne tik pateikti jų bendrÄ vertę, atmetami kaip teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai nepagrįsti.Dėl ginčo turto vertės Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areÅ¡tuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iÅ¡ varžytynių turto proceso stadija.

Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ . Nepaisant to, kad Å¡io proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (iÅ¡ieÅ¡kotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek į skolininko interesus. Å ių interesų pusiausvyros iÅ¡laikymas įpareigoja antstolį elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymÄ vykdymo procese areÅ¡tuotas turtas turi bÅ«ti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai.

Net ir nesant skolininko prieÅ¡taravimų, antstolis turi pareigÄ Ä¯kainoti ginčo turtÄ objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-611/2015 ir joje nurodytÄ teismo praktikÄ ).Nagrinėjamu konkrečiu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo turto vertė, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantai, buvo nustatyta tinkamai, atsižvelgus į visas reikÅ¡mingas tokiam vertinimui atlikti aplinkybes, įskaitytinai ir paties vertinamo turto ypatybes.

Teismo ekspertas K. K., vertindamas ginčo turtÄ , atsižvelgė į apeliantų nurodomus ginčo turto privalumus – tai, kad ginčo turto aplinka buvo sutvarkyta, kad yra iÅ¡kasta kÅ«dra, kad yra įrengtas geoterminis Å¡ildymas (t. 1, b. l. 155). Ūkinio pastato vidaus ir iÅ¡orės elementai taip pat buvo iÅ¡samiai aptarti, įskaitant ir tai, kad Å«kinis pastatas vertinimo metu buvo įrenginėjamas kaip gyvenamasis pastatas, kurio baigtumas galėtų bÅ«ti apie 70 proc. (t. 1, b. l. 160). Teismo ekspertas K.

K., nustatydamas ginčo turto vertę lyginamuoju metodu, taikė pataisÄ lyginamiesiems objektams dėl papildomo statinio – Å«kinio pastato, buvimo ginčo žemės sklype, be Å«kinio pastato pataisos taip pat taikė vietos ir fizinės bÅ«klės pataisas (t. 1, b. l. 168). BylÄ nagrinėjant teisme paskirtas teismo ekspertas V. S. taip pat atsižvelgė į individualias Å«kinio pastato savybes (t. 2, b. l. 66), taikė atitinkamÄ objekto pagerinimo pataisÄ (t. 2, b. l. 87–89). Taigi abu ekspertai atsižvelgė į Å¡io pastato esamÄ bÅ«klę ir pagerinimus, pakoreguodami lyginamųjų objektų vertę.

Teismo ekspertizės akte iÅ¡samiai atskleistas vertinimo metodų parinkimas, o apeliantų nesutikimas su parinktu turto vertinimo metodu nėra pagrindžiamas kokiais nors konkretesniais argumentais. Teismo paskirtam ekspertui V. S. nustatant ginčo turto vertę, be objekto pagerinimo dėl Å«kinio pastato pataisos buvo taikomos ir laiko, vietovės, statinių ploto skirtumų, sklypų plotų skirtumų, gyvenamojo namo konstrukcijos pataisos, statinio baigtumÄ Ä¯vertinanti pataisa, kas leidžia teisėjų kolegijai daryti iÅ¡vadÄ apie visapusiÅ¡kÄ ginčo turto ir lyginamųjų objektų skirtumų įvertinimÄ (t. 2, b. l. 89).

Pritaikius minėtas pataisas, koreguojama reali lyginamųjų objektų sandorių vertė, todėl natÅ«ralu, kad eksperto nustatyta vertė buvo skirtinga (mažesnė), nei lyginamų sandorių vertė, tai lėmė objektyvios lyginamųjų objektų savybės, kuriomis, eksperto vertinimu, jie buvo pranaÅ¡esni už vertinamÄ ginčo turtÄ . Apeliantų teiginiai, kad jų turto vertė turėjo bÅ«ti nustatyta ne mažesnė nei panaÅ¡iausiu metu parduoto 140 kv. m. namo su 0,10 ha žemės sklypu kaina, prie jos pridėjus Å«kinio pastato kainÄ (ne mažesnė nei 145 624 Eur), nepagrįsti.

Ginčo turto įvertinimas turto vertinimo lyginamuoju metodu atliktas pagal šį procesÄ reglamentuojančias taisykles, t. y. atrinkus ne mažiau kaip 3 per paskutinius 36 mėnesius analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto sandorius, atlikus atitinkamas vertės pataisas (Finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.1. p.). Todėl vien selektyvus vienintelio palyginamojo objekto pasirinkimas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Å¡ioms turto vertinimÄ reglamentuojančioms taisyklėms, nėra objektyvus ir nepagrįstas specialiosiomis žiniomis.

Dėl tų pačių priežasčių nepagrįstas yra ir apeliantų reikalavimas atsižvelgti į kitus ar papildomus vertinamo turto bei lyginamųjų objektų skirtumus, nes tai priskirtina turto vertinimÄ atliekančio eksperto, kuris turi tokiam įvertinimui reikalingÄ ekspertinę patirtį, diskrecijai. Apeliantai apeliaciniame skunde teismo paskirto eksperto kandidatÅ«ros neginčija ir nenurodo kitų aplinkybių, kurios leistų suabejoti teismo eksperto Å¡aliÅ¡kumu ar jo pateiktos iÅ¡vados, kaip įrodymo, patikimumu.

Teismo ekspertui ekspertizės akte iÅ¡samiai atskleidus vertinimo metodų parinkimÄ , apraÅ¡ius rinkos vertės nustatymo lyginamuoju metodu procesÄ , lyginamųjų objektų atrankos kriterijus ir pateikus iÅ¡samius turto vertės skaičiavimus, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti eksperto nustatyta iÅ¡vada dėl turto vertės. Teismo eksperto iÅ¡vadas, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina ir vykdymo proceso metu antstolio užsakymu UAB „Butas Tau“ ir teismo eksperto K.

K. atlikti turto vertinimai, kurių metu buvo nustatytos tik nežymiai besiskiriančios ginčo turto vertės. Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktÄ teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiÅ¡kia, kad vertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ pripažinti patikimu įrodymu arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis, kaip įrodymais, nesivadovaus.

Taigi ekspertizės aktas turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-611/2015 ir joje nurodytÄ teismo praktikÄ ). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ekspertizės akto iÅ¡vadas įvertino tinkamai, nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių bei nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų.

Apeliantai nepagrįstai remiasi ir nekilnojamojo turto skelbimuose nurodyta siÅ«loma objektų pardavimo kaina, kuri be iÅ¡samaus turto vertinimo negali bÅ«ti prilyginama ginčo turto rinkos vertei. Å iuose skelbimuose nurodoma pardavimo kaina, iki turtas nebus parduotas bÅ«tent už tokiÄ sumÄ konkrečiam pirkėjui, gali patvirtinti tik tiek, kad tokiÄ pinigų sumÄ už savo turtÄ pageidauja gauti jo pardavėjas. PasiÅ«los skelbimuose nurodyta turto pardavimo kaina negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai vadovaujamasi ir dėl to, kad tokiu bÅ«du bÅ«tų neatsižvelgiama į lyginamųjų objektų skirtumus, galinčius turėti esminės reikÅ¡mės vertinant ginčo turtÄ (pavyzdžiui, skirtingus gyvenamųjų namų plotus, privažiavimÄ , gyvenamųjų namų konstrukcijas, įrengimo lygį ir panaudotas medžiagas, namo aplinkÄ ir t. t.).Teisėjų kolegijai nekilo jokių abejonių dėl ginčo turto vertės nustatymo teisingumo atsižvelgus ir į vykdymo procese susiklosčiusiÄ ginčo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių eigÄ .

Vykdomojoje byloje esantys patvarkymai dėl neįvykusių varžytynių, taip pat su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikti antstolio duomenys iÅ¡ antstolių informacinės sistemos akivaizdžiai patvirtina, kad nuo 2013-02-20 iki 2013-02-27 vykdytos pirmosios varžytynės už pradinę turto pardavimo kainÄ 88 044,49 Eur (304 000 Lt); nuo 2013-04-29 iki 2013-05-06 vykdytos antrosios varžytynės už pradinę turto pardavimo kainÄ 66 033,36 Eur (228 000 Lt); nuo 2013-11-05 iki 2013-11-12 vykdytos pirmosios varžytynės už pradinę turto pardavimo kainÄ 132 066,73 Eur (456 000 Lt); nuo 2014-01-09 iki 2014-01-16 vykdytos antrosios varžytynės už pradinę turto pardavimo kainÄ 99 050,05 Eur (342 000 Lt) (vykdomosios bylos CD laikmenoje t. 1, b. l. 170, 138, t. 2, b. l. 152, 109).

Visos minėtos varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Nuo 2014-11-19 iki 2014-12-19 vykdytos pirmosios varžytynės už pradinę turto pardavimo kainÄ 83 410,57 Eur (288 000,02 Lt), t. y. už 80 proc. teismo eksperto K. K. nustatytos turto rinkos vertės (CPK 718 str.). Neįvykus ir Å¡ioms varžytynėms, ginčo turtas parduotas antrosiose varžytynėse už 60 proc. teismo eksperto K. K. nustatytos turto rinkos vertės, kaip tai ir numato įstatymas (CPK 722 str. 1 d.).

Vadinasi, iÅ¡ viso ginčo turtÄ iÅ¡ varžytynių buvo bandoma parduoti net 5 kartus, tačiau norinčių įsigyti ginčo turtÄ už kainÄ , kuri svyravo nuo 66 033,36 Eur iki 132 066,73 Eur, neatsirado. Atsižvelgiant į nurodytÄ , teisėjų kolegija sutinka su antstolio atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateikiamais argumentais, jog tokioje situacijoje tampa aktualÅ«s ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl turto nerealizavimo varžytynėse, kuomet vien turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukÅ¡ta kaina.

Todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali bÅ«ti didesnė arba mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Kadangi ginčo turtas buvo nesėkmingai pardavinėjamas jau daugiau nei dvejus metus, pripažintina, kad jį buvo siekiama parduoti už per aukÅ¡tÄ kainÄ . Å iame kontekste pastebėtina, kad nuo vykdomosios bylos pradėjimo iki Å¡io apeliacinio proceso praėjo net penkeri metai, tačiau pirkėjų ginčo turtui už didesnę kainÄ , nei buvo parduota, neatsirado.

Vadovaujantis CPK 704 straipsnio 1 dalies nuostata, iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areÅ¡tuoto turto pirkėjÄ . Duomenų apie tai, kad apeliantai, turėdami pareigÄ aktyviai domėtis vykdymo eiga, patys bÅ«tų suradę ginčo turto pirkėjÄ , tačiau turtas buvo parduotas ne jų surastam pirkėjui, o kitam asmeniui, nėra (CPK 644 str. 4 p.). Dėl asmenų teisių pažeidimo kaip pagrindo pripažinti varžytynių aktÄ negaliojančiu Teisėjų kolegija kaip teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai nepagrįstus vertina ir apeliacinio skundo argumentus apie galbÅ«t pažeistas esmines ieÅ¡kovų ir iÅ¡ieÅ¡kotojų teises ir teisėtus interesus kaip pagrindÄ ginčijamÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ pripažinti negaliojančiu (CPK 602 str. 1 d. 7 p.).

Apeliantai šį negaliojimo pagrindÄ grindžia iÅ¡ esmės tomis pačiomis, jų įsitikinimu, egzistuojančiomis aplinkybėmis dėl pernelyg mažos turto pardavimo kainos nustatymo, t. y. jokių naujų faktinių aplinkybių, skirtų pagrįsti bÅ«tent Å¡io teisinio pagrindo nustatymui, nenurodo. Nėra pagrindo sutikti su apeliantų akcentuojama aplinkybe, kad ginčijamas aktas pažeidė ir iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nes pats iÅ¡ieÅ¡kotojas nagrinėjamoje byloje savo interesų pažeidimo neįžvelgė, prieÅ¡ingai, atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti (t. 1, b. l. 76–83).

Sutiktina su apeliantais, kad ne tik skolininkas, bet ir iÅ¡ieÅ¡kotojas suinteresuotas, kad turtas bÅ«tų realizuotas už kuo didesnę kainÄ , nes taip bÅ«tų padengta didesnė skolos dalis. Tačiau, kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, iÅ¡ieÅ¡kotojas turi ir kitÄ interesÄ â€“ galimÄ operatyvesnį sprendimo įvykdymÄ , kad galėtų naudotis atgautomis lėšomis. Å is interesas gali bÅ«ti užtikrintas, be kita ko, tik tokiu atveju, jei bus nustatyta reali ginčo turto pardavimo kaina, patraukli galimiems pirkėjams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010).

Nenustatytas ir pagrindas antstolio veiksmus vertinti kaip pažeidusius esmines suinteresuotų asmenų teises, nes antstolis vykdymo procese privalo siekti ne tik realizuoti turtÄ už kuo didesnę kainÄ , tačiau ir turtÄ realizuoti kiek galima operatyviau. Vykdymo procese turi bÅ«ti paisoma visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyros, neiÅ¡keliant nė vieno iÅ¡ jų interesų aukščiau už kitus. Nagrinėjamu atveju gintini ir ginčo turtÄ Ä¯sigijusios pirkėjos, kuri, kaip nurodoma jos atsiliepime į apeliacinį skundÄ , nors ir įgijusi nuosavybės teisę, iki Å¡iol negali naudotis ginčo turtu, interesai, o apeliantai, prieÅ¡ingai, juo naudojasi neatlygintinai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tokiÄ aplinkybę, kad teismas ne kartÄ sudarė galimybę apeliantams derėtis su atsakove V. M., įsigijusia ginčo turtÄ varžytynėse, o atsakovė sutiko, kad bÅ«tų sudaryta galimybė apeliantams gauti ginčo turtui įsigyti reikalingÄ pinigų sumÄ , iÅ¡perkant turtÄ (t. 2, b. l. 144, 148). To pasiekti apeliantams nepavyko. Todėl su tebeegzistuojančia ateityje potencialaus pirkėjo suradimo galimybe susiję deklaratyvÅ«s apeliacinio skundo argumentai kitokio analizuojamos situacijos vertinimo nesuponuoja, ypač atsižvelgus į iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto trukmę (jis vykdomas net nuo 2012 metų).Aptarti ir kiti skundo argumentai neteikia pagrindo skundžiamo teismo sprendimo panaikinimui ar, juo labiau, bylos grÄ Å¾inimui nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, kaip to siekia apeliantai. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoApeliantai už apeliacinį skundÄ sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio (t. 3, b. l. 1).

Vilniaus apygardos teismas 2016-09-02 nutartimi atleido apeliantus nuo 462 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o 878 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ atidėjo iki apeliacinės instancijos teismo nutarties (sprendimo) priėmimo (t. 3, b. l. 43–44). Atsižvelgiant į tai, Å¡ia nutartimi iÅ¡ apeliantų priteistina jiems atidėto 878 Eur žyminio mokesčio dalis, t. y. po 439 Eur iÅ¡ kiekvieno.Duomenų apie kitas dalyvaujančių byloje asmenų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nebuvo pateikta, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti valstybei iÅ¡ R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 439 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis eurus) iÅ¡ kiekvieno žyminio mokesčio, kurio mokėjimas už apeliacinį skundÄ jiems buvo atidėtas.             TeisėjosGoda Ambrasaitė - Balynienė Virginija Čekanauskaitė Dalia Kačinskienė