e5a2b75e-cb2e-4f03-b1a2-353d6e7b3ac2 · Vilniaus apygardos teismas

Civ                                                                                                           Civilinė byla Nr.2A-1107-619/2014                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06212-2013-6                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.6.1; 44.5.2.16; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, T.

M., T. D. dėl žalos atlyginimo Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , 11 047,39 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-03-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-416/2011 pripažino T.

M. kaltu pagal LR BK 281 straipsnio 4 dalį, nustatęs jog 2010-06-02 T. M., neatsargiai vairuodamas, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., 133 p. reikalavimus, dėl to padarė eismo įvykį. Šio eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio keleivis T. D., kuriam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos T. D. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatė 20 proc. darbingumo lygį laikotarpiu nuo 2010-10-04 iki 2013-10-03.

T. D. už laikotarpį nuo 2010-10-04 iki 2013-02-28 buvo iÅ¡mokėta 11 047,39 Lt netekto darbingumo pensija. Kadangi 2010-06-02 įvykusio eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas T. M. bei jis eismo įvykio metu vairavo automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas pas atsakovÄ , tokiu atveju T. D. neteko darbingumo dėl neteisėtų T. M. veiksmų. Todėl daro iÅ¡vadÄ , kad civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė privalo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro T.

D. iÅ¡mokėta netekto darbingumo pensija. IeÅ¡kovas į atsakovÄ kreipėsi su pretenzijomis, tačiau atsakovas padarytos žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui neatlygino. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog socialinio draudimo įstaigos iÅ¡mokėjusios iÅ¡mokas įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis dėl tokio dydžio sumos, kokiÄ nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalÄ padaręs asmuo, taigi Å¡ios įstaigos negali reikalauti priteisti daugiau, nei nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo padaryta turtinės žalos.

Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie T. D. gautas pajamas iki eismo įvykio, todėl ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas kaip neįrodytas. Teigia, jog vertinant priteistinos sumos dydį, teismas turėtų atsižvelgti į nukentėjusio asmens didelį neatsargumÄ ir Å¡iuo pagrindu mažinti priteisiamÄ sumÄ .Tretieji asmenys T. M. ir T. D. atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , 11 047,39 Lt žalos atlyginimo ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, priteisė iÅ¡ atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , 357,51 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų ir žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ .

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. D. iki 2010-06-02 eismo įvykio, dėl kurio buvo sužalotas, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėn. iki gegužės mėn. nedirbo, negavo jokių pajamų (52, 54, 58, 61 b.l.), turėjo 9.6025 m. trukmės staÅ¾Ä ir draudžiamÄ sias pajamas 1984, 1985, 1986, 1987, 1988, 2003, 2004, 2007 m. (10, 11 b.l.). Padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiam trečiajam asmeniui dėl eismo įvykio metu patirtų sveikatos sužalojimų turtinė žala dėl pajamų sumažėjimo, kaip jo skirtumo, padaryta nebuvo.

Konstatavo, kad nors ir nenustatyta, kad netekto darbingumo pensijos mokėjimo laikotarpiu T. D. pajamos dėl darbingumo sumažėjimo pakito, nes jis jų negavo, tačiau pažymėjo, kad po eismo įvykio T. D. neteko 80 proc. darbingumo, dėl ko tapo nedarbingas (LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 7 d. 1 p.), o jam, buvus darbingo amžiaus asmeniui, gimusiam 1961 m., buvo faktiškai apribota galimybė dalyvauti darbo rinkoje, įsidarbinti ir gauti atitinkamas pajamas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei T.

D. skirtos netekto darbingumo pensijos dydį (382,22 Lt), Å¡ios pensijos iÅ¡mokėjimo laikotarpiu Å¡alyje galiojusį vidutinį ar net minimalų darbo užmokestį, net ir įvertinus aplinkybę, kad, kaip nustatyta įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-08 nuosprendžiu (4-6 b.l.), sunkus sveikatos sutrikdymas T. D. atsirado dėl itin didelio jo paties neatsargumo, ieÅ¡kovas CK 6.290 str. 3 d. pagrindu įgijo reikalavimo teisę į iÅ¡mokėtÄ socialinio draudimo iÅ¡mokÄ . III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-07 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog 2010-06-02 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas T. D.. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl padarytos žalos nukentėjusiam dydžio, t.y. dėl sveikatos sužalojimo negautų pajamų.

Å iuo atveju klausimas nagrinėjamas dėl žalos sveikatai. Atkreipė dėmesį, kad T. D. iki 2010-06-02 eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas, laikotarpiu nuo 2007 metų nedirbo, draudžiamųjų pajamų negavo. O eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėmis, netektos pajamos apskaičiuojamos tik pagal gautÄ darbo užmokestį ar pajamas, gautas vykdant individualiÄ veiklÄ , nors pagal Gyventojų pajamų mokesčių įstatymÄ pajamomis laikoma bet kokia nauda pinigais arba natÅ«ra.

2. Nurodė, jog pagal CK 6.283 str. 2 d. fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi bÅ«ti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi bÅ«ti įrodytas, o įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieÅ¡kovui. Nurodė, jog T. D. sutuoktinė A. D. 2010 metų kovo – 2010 metų gegužės mėnesiais gavo 945 Lt dydžio mėnesines pajamas, kurios vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. 5 p. pripažįstamos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Kadangi socialinę paÅ¡alpÄ iki eismo įvykio gavo tik T. D. sutuoktinė, o pats T. D. asmeniÅ¡kai jokių pajamų negavo, todėl mano, kad sveikatos sužalojimas visiÅ¡kai nesumažino T. D. pajamų. PrieÅ¡ingai – jas padidino, kadangi iki eismo įvykio Å¡eima gaudavo 945 Lt /mėn pajamų, o po eismo įvykio – 1327,22 Lt. Kadangi draudimo iÅ¡moka mokama tik esant visoms trims sÄ lygoms (eismo įvykis, žalos faktas ir dydis), todėl draudimo iÅ¡mokos priteisimas nenustačius žalos fakto ir dydžio prieÅ¡tarautų transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuojantiems teisės aktams.

3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad T. D. neteko 80 proc. darbingumo, dėl ko jam buvo apribota galimybė dalyvauti darbo rinkoje, įsidarbinti ir gauti atitinkamas pajamas. Teismas nesiaiÅ¡kino, ar T. D. siekė dalyvauti darbo rinkoje (ieÅ¡kojo darbo savarankiÅ¡kai, buvo registruotas Darbo biržoje ir pan.), koks jo iÅ¡silavinimas ir kvalifikacija, ar turėjo darbo pasiÅ«lymų ir pan. Nenustačius Å¡ių duomenų, negalima tenkinti ieÅ¡kinio, nes negautos pajamos turi bÅ«ti realios, pagrįstos realiais duomenimis. Atkreipė dėmesį, kad T. D. per savo 50 metų trukmės gyvenimÄ tedirbo mažiau nei 10 metų. NeiÅ¡siaiÅ¡kinęs minėtų aplinkybių ir tenkindamas ieÅ¡kinį, teismas paneigė vienÄ svarbiausių visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ .

4. Pagal CK 6.282 str. 1 d. priteistinos žalos dydis gali būti sumažintas ar visiškai atmestas, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį. Mano, kad didele dalimi dėl sveikatos sužalojimo atsakingas yra ir pats T. D.. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-416/2011 Marijampolės apylinkės teismas konstatavo, jog T. D. prieš eismo įvykį su T. M. vartojo alkoholinius gėrimus, žinodamas, kad vairuotojas vartojęs alkoholinius gėrimus, to nepaisė, sėdo kartu su juo į transporto priemonę ir sutiko būti vežamas transporto priemonėje, be to važiavo neprisisegęs saugos diržų.

Todėl mano kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nemažino priteistinos žalos dydžio dėl didelio nukentėjusio neatsargumo, o nemažindamas priteistinos žalos – to atitinkamai nemotyvavo. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius nesutiko su apelianto apeliaciniu skundu, prašė jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovui 11 047,39 Lt žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo, pažeidė materialines teisės normas, t.y.

LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 4 d., Civilinio kodekso 6.283 str. 2 d., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 8,9,10 punktus. Nurodė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo eismo įvykio metu nukentėjusiam T. D. valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensijÄ , kurios paskirtis yra kompensuoti T. D. negautas pajamas. Tais atvejais, kai žala padaroma asmens sveikatai ir asmuo yra tam tikrÄ laikotarpį nedarbingas, draudimo iÅ¡mokas nukentėjusiam iÅ¡moka atsakinga socialinio draudimo įstaiga.

Teigia, kad toks teisinis reguliavimas nereiÅ¡kia, kad tokiu bÅ«du yra apribojama žalÄ padariusio asmens ar jo draudiko civilinė atsakomybė. Nurodė, jog CK 6.290 str. 3 d. nuostata dėl draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgytos regreso teisės į žalÄ padariusį asmenį, tikslinama TPVCAPD įstatymo 19 str. 10 d.: asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba jei tokio nėra, žalÄ padariusiam asmeniui.

Todėl ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiam T. D. netekto darbingumo pensijÄ , įgijo regreso teisę į trečiojo asmens, dėl kurio veiksmų ieÅ¡kovas patyrė žalÄ , civilinės atsakomybės draudikÄ , t.y. atsakovÄ .

2. Nurodė, kad kai nukentėjusysis neturi jokios specialybės ar kvalifikacijos, negautas pajamas sudaro minimali mėnesio alga. Nukentėjusysis T. D. iki eismo įvykio (2010-06-02) nedirbo ir negavo pajamų. Todėl teigia, jog ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėdamas T. D. netekto darbingumo pensijÄ (382,22 Lt/mėn), atlygino tik dalį jo negautų pajamų. Atsižvelgiant į T. D. skirtos netekto darbingumo pensijos dydį, Å¡ios pensijos iÅ¡mokėjimo laikotarpiu galiojusį vidutinį ar net minimalų darbo užmokestį, ieÅ¡kovas pagrįstai įgijo reikalavimo teisę į iÅ¡mokėtÄ socialinio draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovo nurodytas Taisyklių 9 punktas numato negautų pajamų skaičiavimÄ asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams ir t.t., todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovui 11 047,39 Lt, tinkamai taikė materialinės teisės normas.

3. Teigia, kad T. D. nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, todėl jis pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 7 d. 1 p. asmuo laikomas nedarbingu. Tokiu atveju nedarbingas asmuo negalėjo dalyvauti darbo rinkoje. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog T. D. buvo faktiÅ¡kai apribota galimybė dalyvauti darbo rinkoje, įsidarbinti ir gauti pajamas. Mano, kad teismas pagrįstai nemažino priteistinos žalos dydžio. Tretysis asmuo T. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ nurodė, jog sutinka su apelianto apeliaciniu skundu, prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , atmesti ieÅ¡kinį.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas per mažai dėmesio skyrė aplinkybei, jog eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo prieÅ¡ eismo įvykį vartojo alkoholinius gėrimus kartu su T. M., žinojo, kad T. M. vairuos neblaivus, galėjo numatyti pasekmes. Be to, T. D. važiavo neprisisegęs saugos diržų. Todėl byloje bÅ«tina dar kartÄ svarstyti nukentėjusiojo kaltės laipsnį ir jo gautų iÅ¡mokų teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ .

2. Pirmosios instancijos teismo motyvas, jog T. D. neteko 80 proc. darbingumo ir praktiÅ¡kai neteko galimybės dalyvauti darbo rinkoje, negali bÅ«ti esmine aplinkybe, kurios pagrindu tenkinamas ieÅ¡kinys. Teigia, kad iki įvykio T. D. taip pat nedalyvavo darbo rinkoje ir nesistengė surasti darbÄ . Netektas darbingumas T. D. nepablogino, o pagerino jo finansinę padėtį.

3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė visapusiÅ¡kumo ir objektyvumo principus, įtvirtintus LR CPK 185 str., netaikė ir neiÅ¡aiÅ¡kino LR CK 6.282 str. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl įvykusio eismo įvykio, dėl to, jog vairuotojo eismo įvykio metu vairuotas automobilis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, nėra ginčo dėl T. D. netekto darbingumo lygio. Byloje ginčas kilęs dėl ieškovo nukentėjusiajam T.

D. išmokėtos išmokos dydžio, jo paskaičiavimo pagrįstumo. Ieškovo ieškinys grindžiamas CK 6.290 str. 3 d., 6.263 str., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d.Byloje nustatyta, jog 2010-06-02 tretysis asmuo T. M., neatsargiai vairuodamas, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., 133 p. reikalavimus, dėl to padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas automobilio keleivis T.

D., kuriam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (4-6 b.l.). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos T. D. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatė 20 proc. darbingumo lygį laikotarpiu nuo 2010-10-04 iki 2011-10-03 (7 b.l.), o laikotarpiu nuo 2011-10-03 iki 2013-10-02 pakartotinai nustatytas 20 proc. darbingumo lygis (8 b.l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2011-01-20 sprendimu Nr. 53-183 T. D. nusprendė skirti 382,22 Lt dydžio valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensijÄ nuo 2010-10-04 iki 2011-10-31 (10 b.l.), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2011-10-10 sprendimu Nr. 55-3431 – 382,22 Lt dydžio valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensijÄ nuo 2011-11-01 iki 2013-10-31 (11 b.l.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2013-02-20 pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-10-04 iki 2013-02-28 T. D. buvo priskaičiuota ir sumokėta, su atitinkamomis iÅ¡skaitomis, 11 047,39 Lt netekto darbingumo pensija (12-15 b.l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius 2012-05-15, 2012-08-29 raÅ¡tais kreipėsi į atsakovÄ dėl žalos atlyginimo (17, 189 b.l.), tačiau žala nebuvo atlyginta.Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog byloje T.

D. realios pajamos po eismo įvykio nesumažėjo, o padidėjo (sutuoktinės gaunama paÅ¡alpa, skirta nedarbingumo pensija), o taip pat nesant duomenų, jog nesant sveikatos sužalojimo T. D. bÅ«tų gavęs realių pajamų – pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį paneigė vienÄ svarbiausių, visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ .Su Å¡iais apelianto argumentais kolegija nesutinka. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , jeigu draudimo iÅ¡moka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl visos draudimo iÅ¡mokos (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas).

Kai žalÄ padariusio asmens civilinė atsakomybė yra apdrausta, tokia socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisė nukreipiama žalÄ padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2014), kaip ir yra nagrinėjamos bylos atveju.Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ieÅ¡kovui priteistos žalos dydžio, nurodo, kad byloje nėra duomenų apie nukentėjusio asmens darbo užmokestį prieÅ¡ eismo įvykį, jis nedirbo iki eismo įvykio, dėl ko neįmanoma apskaičiuoti skirtumo tarp iki eismo įvykio ir po jo negautų pajamų – kas ir sudaro negautas pajamas.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo, teigiantis, jog iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos virÅ¡ija nukentėjusiojo realiai patirtÄ Å¾alÄ , turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014). Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovo – socialinio draudimo įstaigos iÅ¡mokėta nukentėjusiam asmeniui netekto darbingumo pensija virÅ¡ija nukentėjusio asmens patirtÄ Å¾alÄ .

Todėl, kolegijos vertinimu, yra pagrindas vadovautis ieÅ¡kovo pateiktais duomenimis apie nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas ir juos pripažinti pagrindžiančiais bei įrodančiais ieÅ¡kovo patirtÄ ir jam atsakovo atlygintinÄ Å¾alÄ . Apeliantas nurodo, jog iki eismo įvykio T. D. asmeniÅ¡kai negavo jokių pajamų, tačiau jo sutuoktinė gavo 945 Lt dydžio mėnesines pajamas, kurios laikytinos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tokiu atveju nukentėjusiojo sveikatos sužalojimas visiÅ¡kai nesumažino jo pajamų, o prieÅ¡ingai – jas padidino.

Kolegija nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais. Nagrinėjamu atveju paskirta ir mokama T. D. netekto darbingumo pensija atlieka socialinės paramos funkcijÄ . Tai yra tam tikra materialinė kompensacija asmeniui, kuomet jis neteko galimybės dėl savo nedarbingumo uždirbti tokių pajamų, kurias galėtų užsidirbti, jeigu nebÅ«tų sužalotas. Tokiu atveju iÅ¡ įstatymo kildinama kompensacinė sistema, sieja iÅ¡mokų mokėjimÄ su asmens socialiniu statusu ir jo nedarbingumu. Todėl tai suponuoja aiÅ¡kinimÄ , kad nedarbingam dėl ligos asmeniui (nes tik tokios socialinės padėties asmuo ir gali pretenduoti jÄ gauti) mokamos netekto darbingumo pensijos paskirtis yra iÅ¡ dalies kompensuoti valstybės iÅ¡ anksto preziumuojamus materialiuosius praradimus.

Todėl tokioje situacijoje sieti T. D. turtinės padėties pasikeitimÄ (kad padidėjo jo pajamos) vien dėl to, jog jis autoįvykio metu nedirbo, nebÅ«tų neteisinga (CK 1.5 str.). Ginčydamas pirmos instancijos teismo sprendimÄ , apeliantas nurodo, jog draudimo iÅ¡moka Å¡iuo atveju apskaičiuotina pagal Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 9 p., kuris numato, jog asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigÅ«nams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Å¡iuo atveju nukentėjusiam asmeniui eismo įvykio metu patirtÄ Å¾alÄ atlygino ne darbdavys, o socialinio draudimo įstaiga, kuri nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtÄ nedarbingumo pensijÄ apskaičiavo pagal specialiÄ , teisės aktuose nustatytÄ tvarkÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡omos priteisti žalos dydį pagrindė į bylÄ pateikdamas pažymÄ apie iÅ¡mokėtÄ nedarbingumo pensijÄ nukentėjusiam už laikotarpį nuo 2010-10-04 iki 2013-02-28 (12-15 b.l.). Tačiau, kaip minėta, apeliantas neįrodė, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų kompensavęs nukentėjusiajam daugiau žalos, nei jis realiai patyrė.Apeliantas teigia, jog didele dalimi dėl sveikatos sužalojimo yra atsakingas ir pats T.

D.. Nurodė, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-416/2011 Marijampolės rajono apylinkės teismas konstatavo, jog T. D. prieš eismo įvykį su T. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Žinodamas, kad vairuotojas vartojęs alkoholinius gėrimus, to nepaisė, sėdo kartu su juo į transporto priemonę ir sutiko būti jo vežamas transporto priemonėje, be to važiavo neprisisegęs saugos diržų. Mano, kad dėl minėtų priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nemažino priteistinos žalos dydžio dėl didelio nukentėjusio neatsargumo, o nemažindamas priteistinos žalos – to atitinkamai nemotyvavo.

Kolegija sutinka su Å¡iais apelianto argumentais, jie laikytini teisiÅ¡kai pagrįstais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad socialinio draudimo įstaiga, iÅ¡mokėjusi socialines iÅ¡mokas nukentėjusiajam, CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgyja subrogacinį reikalavimÄ Å¾alÄ padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2010; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012; kt.).

Vienas iÅ¡ esminių subrogacijos principų yra tas, kad niekas negali perleisti kitam daugiau teisių, negu pats jų turi. Å is principas įtvirtintas ir CK 6.113 straipsnyje, pagal kurį trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Taigi, socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisė nėra absoliuti; jos apimtį lemia deliktu padarytos turtinės žalos dydis. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Å ioje byloje nustatyta, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-416/2011 Marijampolės rajono apylinkės teismas konstatavo itin didelį paties nukentėjusiojo neatsargumÄ , kuriam buvo nustatytas 2,38 promilės girtumas. Teismas taip pat konstatavo, jog nukentėjusysis žinojo, kad automobilio vairuotojas buvo vartojęs alkoholį, to nepaisė, sėdo su juo kartu į transporto priemonę ir sutiko bÅ«ti vežamas neblaivaus vairuotojo. Teismas nustatė, jog automobilyje nukentėjusysis nebuvo prisisegęs saugos diržo.

Kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės lėmė priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog dėl žalos atsiradimo yra nukentėjusiojo T. D. kaltės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino aplinkybę, kad sunkus sveikatos sutrikdymas T. D. atsirado dėl itin didelio jo paties neatsargumo. Tačiau nurodė, jog ieÅ¡kovas CK 6.290 str. 3 d. pagrindu įgijo reikalavimo teisę į iÅ¡mokėtÄ socialinio draudimo iÅ¡mokÄ ir nemotyvavo, dėl kokių priežasčių nemažino priteistinos žalos dydžio.

Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nemažino priteistinos žalos dydžio dėl didelio nukentėjusio neatsargumo, o nemažindamas priteistinos žalos – to atitinkamai nemotyvavo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiajam po eismo įvykio buvo nustatytas 2,38 promilės girtumas, kad jis sutiko bÅ«ti vežamas neblaivaus vairuotojo, o važiuodamas automobiliu nebuvo prisisegęs saugos diržo, kolegijos vertinimu, yra pagrindas patirtÄ Å¾alÄ sumažinti 30 proc. ir atitinkamai sumažinti priteistinos žalos dydį.

Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas priteisė 11 047,39 Lt žalos atlyginimo ieÅ¡kovui, tokiu atveju sumažinus 30 procentų, t.y. 3 314,22 Lt (11 047,39 Lt x 30 proc./100 proc.), priteistina suma sudaro 7 733,17 Lt (11 047,39 Lt-3314,22 Lt). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iÅ¡ dalies netinkamai taikius materialinės teisės normas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Remiantis LR CPK 93 str. 5 d. nuostatomis, iÅ¡ dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , t.y. atmetus dalį ieÅ¡kovo reikalavimų, perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Kadangi ieÅ¡kovo patenkinti reikalavimai sudaro 70 procentų visų pareikÅ¡tų reikalavimų, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina 70 procentų procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų ir žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ . Pirmosios instancijos teismas priteisė 357,51 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų ir žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ , todėl pakeitus teismo sprendimÄ , priteistina suma sudaro 250,26 Lt (357,51 Lt x 70 proc./100 proc.). IÅ¡ dalies patenkinus atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ apeliacinį skundÄ , t.y. jį tenkinus 30 procentų, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 99,30 Lt (331 Lt x 30 proc./100 proc.) už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimÄ pakeisti ir rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:              „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , į. k. 300633222, 7 733,17 Lt (septynis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris litus 17 ct) žalos atlyginimo ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, į. k. 188677622.

             Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , į. k. 300633222, 250,26 Lt (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų 26 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų ir žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ . Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba į sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660.

Mokėjimo kvitÄ reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Priteisti atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , į. k. 300633222 iÅ¡ ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 99,30 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                                       Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                        Rita Kisielienė                                                                                                                           Alvydas Barkauskas