2021-05-19 Nr. AB-10830-3-63-3-01983-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1154-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01983-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 17.3.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karmo“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karmo“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. B., P. R. M. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 21R2-92(AG2-65/16-2019) panaikinimo, administracinio akto, rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Karmo“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 21R2-92(AG2-65/16-2019) (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. A1-755 „Dėl 2019-04-05 statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-33-190405-00052 panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas), 2019 m. birželio 26 d. raštą Nr. (4.23.)-D3-2171 „Dėl statybą leidžiančio dokumento“ (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Administraciją 2019 m. balandžio 5 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-33-190405-00052 (toliau – ir Statybos leidimas) būsenos statusą iš „negaliojantis“ pakeisti į „galiojantis“.

2. Pareiškėjo manymu, Komisija netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, apibrėžiančias statytojo sąvoką ir (ar) teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygas. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. spalio 18 d. Palangos miesto infrastruktūros plėtojimo sutartimi Nr. 63-DP (toliau – ir Sutartis) Bendrovei buvo perleistos gatvės projektavimo ir statytojo teisės, nes pagal šios sutarties nuostatas pareiškėjas įsipareigojo savo lėšomis, jėgomis, medžiagomis, darbo priemonėmis parengti naujos statybos techninį projektą ir tinkamai atliktą darbų rezultatą perduoti atsakovui. Pagal Sutarties 9 ir 13 punktų nuostatas iki statybos užbaigimo akto pasirašymo ir sukurto turto įregistravimo atsakovo vardu nekilnojamojo turto registre statomos gatvės savininku yra pareiškėjas, kuris įsipareigojo nuosavybės teisių į sukurtą turtą neperleisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Pareiškėjo manymu, Bendrovė atitinka statytojo sąvoką, kaip ji yra apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 punkte, o Komisija netinkamai vadovavosi ir taikė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Palangos skyriaus 2018 m. spalio 2 d. sutikimą susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir jiems funkcionuoti būtinų statinių valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, tiesimui. Pareiškėjas pažymėjo, kad Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniuose yra numatytas gatvės ginčo teritorijoje tiesimas. Pareiškėjo manymu, ginčo situacijoje nebuvo pažeista Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, neišlaikant kelio apsaugos zonos 10 m reikalavimo, kadangi planuojama įrengti gatvė yra priskirtina D kategorijos gatvei, kuri pagal aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ atitinka pagalbinės gatvės statusą, ji neturi kelio statuso.

3. Pareiškėjo teigimu, tiek Administracijos Įsakymas, tiek Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes jie nepagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pareiškėjui buvo neaišku, kodėl išduotas statybą leidžiantis dokumentas buvo panaikintas. Pareiškėjas pažymėjo, kad gatvės poreikis yra ne asmeninis, o visuomenės (viešasis) interesas, tačiau, priimdamas ginčijamus aktus, atsakovas privačių asmenų (trečiųjų suinteresuotų asmenų), neteisėtai užėmusių valstybinės žemės sklypą, per kurį turėtų būti nutiesta gatvė, interesus iškėlė aukščiau viešojo intereso.

4. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad Statybos leidime statytoja nurodyta Administracija. Ginčydamas Administracijos vardu išduoto Statybos leidimo panaikinimą, pareiškėjas savo teises kildina iš Sutarties, todėl, esant sutartiniams teisiniams santykiams, jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl sutarties vykdymo, įvertinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.200 straipsnyje įtvirtintus principus ir šalių pareigą bendradarbiauti bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 dalį statybos leidimas gali būti panaikintas statytojo prašymu, statytojo valia jis turi būti panaikintas. Tokiu atveju statytojas neprivalo nurodyti prašymo panaikinti jam išduotą leidimą argumentų. Atsakovas paaiškino, kad Statybos leidimas buvo panaikintas, nes statytojo netenkino projekto sprendiniai, yra pažeistos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Projektiniais sprendiniais leista tiesti gatvę, kai iki trečiųjų suinteresuotų asmenų gyvenamųjų namų nuo numatomo tiesti kelio yra mažiau kaip 10 m. Projekto sprendiniai nebuvo derinami su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nors tiesiamą kelią numatyta prijungti prie bendro trečiajam suinteresuotam asmeniui P. R. M. nuosavybės teise priklausančio ir trečiojo suinteresuoto asmens V. B. nuomos teise valdomo sklypo (duomenys neskelbtini). Atsakovo manymu, pareiškėjas turi teisę susitvarkyti įvažiavimą į sklypą (duomenys neskelbtini) per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), per kurį ir šiuo metu yra patenkama į sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog šiuo atveju netaikytinos Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos.

6. Tretieji suinteresuoti asmenys P. R. M. ir V. B. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tretieji suinteresuoti asmenys tvirtino, kad pareiškėjui ne kartą buvo siūlomi įvairūs įvažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini), variantai, užtikrinantys tiek pareiškėjo, tiek ir jų teisėtus interesus, tačiau jų neinformuodamas ir nederindamas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas susiprojektavo 5,5 m. pločio gatvę (kelią) tiesiog po jų gyvenamųjų namų langais. Suprojektuota gatvė veda tik iki pareiškėjo valdomo sklypo dalies (duomenys neskelbtini), ir baigiasi akligatviu. Pareiškėjo vadovas savavališkai ir neteisėtai išardė jiems nuosavybės teise priklausiusios tvoros dalis, šiuos neteisėtus veiksmus nutraukė policijos pareigūnai.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, o Komisijos Sprendimą pakeitė: Sprendimą dalyje, kurioje skundas dėl Įsakymo panaikinimo ir reikalavimo Administraciją įpareigoti pakeisti Statybos leidimo būseną iš „negaliojantis“ į „galiojantis“, atmestas kaip nepagrįstas, paliko nepakeistu, kitoje dalyje Sprendimą panaikino ir bylą nutraukė.

8. Teismas vadovavosi Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalimi, 3 straipsnio 2, 5 dalimis, 3 straipsniu, CK 5.1 straipsnio 3 dalimi, Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 8 straipsniu ir konstatavo, kad inžinerinis statinys, kaip kelias, įgyja tokį statusą tuomet, kai jis yra suprojektuojamas, pastatomas bei pripažįstamas tinkamu naudoti pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Teismas rėmėsi Kelių įstatymo 3-6 straipsniais, 7 straipsnio 2, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 3.3 punktu, Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalimi, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 1, 4.3 punktais ir darė išvadą, kad statytojas turi teisę pats pasirinkti savo elgesio modelį: pašalinti savavališkos statybos padarinius, koreguoti projektą ir pagal jį gauti statybą leidžiantį dokumentą (įteisinti statybos darbus) arba kreiptis dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo ir jo pažymėjimo negaliojančiu informacinėje sistemoje (toliau – ir IS) „Infostatyba” (Statybos įstatymo 27 str. 23 d. 2 p., STR 1.05.01:2017 49.3 p.).

9. Iš Sutarties turinio teismas nustatė, jog šia sutartimi pareiškėjas įsipareigojo, bendradarbiaudamas su Palangos miesto savivaldybe, savanoriškai ir neatlygintinai pagal galiojančias statybos normas ir reglamentus, vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, parengti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), naujos statybos techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat pagal parengtą projektą atlikti II grupės D2 kategorijos kelio statybos darbus, įrengiant kelią su asfaltbetonio danga atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ribos.

10. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad Sutartimi jam buvo perduotos ne tik ginčo statinio projektavimo darbų atlikimo, bet ir statytojo teisės, teismas pažymėjo, jog Sutartis nėra ginčo dalykas šioje byloje, todėl jos turinys bei tikrieji šalių ketinimai nevertintini. Atsižvelgęs į tai, kad Statybos leidimas buvo išduotas tik 2019 m. balandžio 5 d., teismas darė išvadą, jog Sutarties sudarymo momentu atsakovas neturėjo išduoto statybos leidimo, t. y. neatitiko Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės būti statytoju reikalavimų, taigi tokios teisės negalėjo perleisti kitiems asmenims. Teismas konstatavo, kad Sutartis negali būti laikoma statytojo teisių pareiškėjui perleidimą patvirtinančiu dokumentu.

11. Kadangi Statybos leidimas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, teismas darė išvadą, jog atsakovas turėjo teisę kreiptis dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo bei jo pažymėjimo negaliojančiu IS „Infostatyba” statytojo – Administracijos, prašymu. Toks statybos leidimo panaikinimo pagrindas yra reglamentuotas Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punkte, todėl teismas darė išvadą, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

12. Konstatavęs, jog Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas netenkino išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą pakeisti Statybos leidimo būseną į „galiojantis“.

13. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 19 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas paaiškinti, kokiu pagrindu pakeista Statybos leidimo būsena. Teismas pažymėjo, kad Statybos įstatyme nėra numatyta, jog tuo atveju, kada statybą leidžiantis dokumentas yra panaikinamas statytojo prašymu, privaloma nurodyti statybą leidžiančio dokumento panaikinamo motyvus.

14. Teismas nurodė, kad plačiąja prasme atsakymas į pareiškėjo 2019 m. birželio 19 d. paklausimą yra viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas, tačiau jį atlikus, pareiškėjo teisių apimtis nepasikeitė. Teismo vertinimu, pagal savo turinį Raštas, kuriame pateikta informacija pareiškėjo prašomu klausimu, nėra administracinis aktas, ginčytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Teisinių pasekmių nebuvimas lemia, jog ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko. Konstatavęs, jog Raštas negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, teismas nurodė, kad byla šioje dalyje turėjo būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai (Lietuvos Respublikos ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 str. 2 d. 1 p.).

15. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, teismas nurodė, kad pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III. 16. Pareiškėjas UAB „Karmo“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Įsakymą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

17. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas nurodo, kad Bendrovės ir atsakovo atlikti veiksmai leidžia teigti, jog, vykdydamas Sutartį, pareiškėjas veikė kaip statytojas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas neprieštaravo, jog pareiškėjas veiktų kaip statytojas. Be to, vykdydamas Sutartį, atsakovas, suderinęs gatvės projektą, išdavė statybą leidžiantį dokumentą, t. y., savo veiksmais sutiko / pripažino, kad gatvės statytojas yra būtent pareiškėjas. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad dėl to, jog vietinės reikšmės keliai nuosavybės teise tegali priklausyti savivaldybėms, tik atsakovas gali būti statytojas.

18. Pareiškėjas remiasi Statybos įstatymo 3 straipsniu ir nesutinka su teismo išvada, kad Sutarties sudarymo metu atsakovas negalėjo perleisti pareiškėjui statytojo teisių, nes nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjo nuomone, vertinant, ar buvo perleistos statytojo teisės, buvo būtina pripažinti, kad jos šalys visa apimtimi vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pareiškėjas nurodo, kad Sutarties pagrindu Bendrovė įsipareigojo: parengti kelio statybos projektą; gauti statybą leidžiantį dokumentą; atlikti statybos darbus; gauti statybos užbaigimą patvirtinantį dokumentą.

Atsakovas, sudarydamas Sutartį, sutiko su Sutartyje numatytomis sąlygomis, pareiškėjui tenkančiomis teisėmis ir pareigomis, vykdė šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pareiškėjas remiasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2 punktu, aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 11 punktu ir pažymi, kad šalių atlikti veiksmai leidžia teigti, jog atsakovas sutiko / leido pareiškėjui rengti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos (duomenys neskelbtini), II grupės D2 kategorijos techninį projektą.

Pareiškėjo teigimu, teisinis pagrindas išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra tuomet, kai yra parengtas statinio projektas. Pareiškėjas parengė statinio techninį projektą, kuris buvo suderintas su institucijomis, statytoju nurodytas pareiškėjas. Atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų dėl pareiškėjo kaip statytojo statuso, suderino techninį statinio projektą. Pareiškėjas remiasi Statybos įstatymo 14 straipsniu ir nurodo, kad parengęs statinio techninį projektą, vykdydamas Sutartį (gauti statybą leidžiantį dokumentą), 2019 m. kovo 1 d. pateikė atsakovui prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Pareiškėjas pabrėžia, kad būtent jis, o ne atsakovas teikė prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Pareiškėjas nurodo atlikęs visus reikiamus įstatymo leidėjo numatytus statytojui veiksmus, todėl nesutinka su teismo vertinimu, kad šio ginčo kontekste atsakovas, o ne pareiškėjas yra statytojas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas neįgyvendino Statybos įstatymo 14 straipsnyje numatytų statytojo teisių ir pareigų, todėl negalėjo būti laikomas statytoju ir neturėjo teisinio pagrindo panaikinti Statybos leidimą (Statybos įstatymo 27 str. 23 d. 2 p.).

19. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino, jog atsakovas neginčijo Sutarties ir tik ginčo nagrinėjimo metu pradėjo laikytis pozicijos, kad Sutartis nėra susijusi su statybą leidžiančio dokumento išdavimu ir Sutarties pagrindu pareiškėjui nebuvo suteiktos statytojo teisės. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas sutinka, jog pareiškėjui perleido statytojo teises: rengti statinio projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti statybos darbus ir gauti statybos užbaigimą patvirtinantį dokumentą ir atlikti kitas statytojui priklausančias atlikti funkcijas. Sutarties pagrindu perleistos teisės ir pareigos atitinka Statybos įstatymo 14 straipsnyje numatytas statytojo teises ir pareigas. Todėl ne atsakovas, o pareiškėjas pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes ir vykdant Sutarties sąlygas pripažintinas statytoju. Pareiškėją pripažinus statytoju, priešingai nei nurodyta teismo sprendime, atsakovas neturėjo Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punkte numatytos teisės panaikinti Statybos leidimą. Pareiškėjas remiasi Sutarties 13 punktu ir teigia, kad Palangos savivaldybė nuosavybės teises turės galimybę įregistruoti, kai naujas statinys bus pripažintas kaip naujas statinys (CK 4.47 str. 4 p.).

20. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas pabrėžia, kad pasinaikino ne Bendrovei, bet sau išduotą statybos leidimą, nes statytojo – Administracijos, netenkino statinio sprendiniai. Atsakovo teigimu, pagal Statybos leidimą statytojas yra ne Bendrovė, bet Administracija. Tai yra nurodyta Statybos leidime, kurio pareiškėjas neginčijo. Atsakovo teigimu, pareiškėjas negali užvaldyti valstybinės žemės ir tapti viešojo kelio savininku. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Tarnybos sutikime nenurodyta, jog Tarnyba sutinka, kad valstybinėje žemėje kelią statytų ne Administracija, bet privatus juridinis asmuo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad parengto projekto sprendiniai nebuvo suderinti su kaimynais, nors kelią numatyta nutiesti ir prijungti prie bendro P. R. M. nuosavybės teise priklausančio ir V. B. nuomos teise valdomo sklypo (duomenys neskelbtini). Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-421/2016.

22. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra nepagrįstas, o teiginiai, kad nėra galimybės privažiuoti prie sklypo, nėra teisingi.

23. Tretieji suinteresuoti asmenys P. R. M. ir V. B. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, pareiškėjas siekia įgyvendinti savo neteisėtus interesus, nes suprojektuota gatvė veda tik iki sklypo dalies (duomenys neskelbtini), valdomos Bendrovės, ir baigiasi akligatviu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 21R2-92(AG2-65/16-2019), kuriuo buvo atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundas dėl Administracijos Įsakymo ir Rašto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas paliko nepakeistą Komisijos Sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Administracijos Įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo Administraciją pakeisti Statybos leidimo būseną iš „negaliojantis“ į „galiojantis“, o kitoje dalyje Sprendimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas atmetė pareikėjo skundą konstatavęs, kad Administracija, kaip statytojas, turėjo teisę kreiptis dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo bei jo pažymėjimo negaliojančiu IS „Infostatyba” (Statybos įstatymo 27 str. 23 d. 2 p.). Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

27. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ne visa apimtimi, t. y. pareiškėjas nereiškia jokių argumentų dėl Administracijos Rašto panaikinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šios skundžiamo apygardos administracinio teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nevertins. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų, plačiau pasisakys tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

28. Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje įtvirtinta statytojo (užsakovo) sąvoka, nurodant, kad tai yra Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (Statybos įstatymo 3 str. 2 d.).

29. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d., Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 3 str. 2 d.). Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybės, vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas bei saugaus eismo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 3.3 punkte nustatyta, jog gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa ir nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas atlieka ir jų vertę apskaito savininkai ir (ar) valdytojai.

30. Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas viešojo administravimo subjekto, išdavusio šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu šiais atvejais: jeigu, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, šis subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą; jeigu buvo pakeisti žemės sklypo matmenys jį padalijant į atskirus žemės sklypus, sujungiant žemės sklypus, atlikus žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją) ir dėl to pažeidžiami leidžiami žemės sklypo užstatymo rodikliai ir kiti teisės aktai; statytojo (užsakovo) prašymu. Savivaldybės administracija arba Inspekcija statybą leidžiantį dokumentą IS „Infostatyba“ pažymi negaliojančiu statytojo prašymu (STR 1.05.01:2017 49.3 p.)

31. Iš bylos medžiagos matyti, kad Administracijos Juridinis ir personalo skyrius 2019 m. birželio 5 d. raštu Nr. JPS-17 pateikė prašymą Administracijos direktoriui statytojo prašymu panaikinti Statybos leidimą, išduotą pagal projektą, kurio sprendiniai netenkina statytojo. Administracijos Įsakymu Statybos leidimas pripažintas netekusiu galios. Kaip matyti iš Statybos leidimo, kuriuo suteikiama teisė statyti naują statinį – gatvę, prie duomenų apie statytoją yra nurodyta Administracija, o ne Bendrovė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad Administracija turėjo teisę kreiptis dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo statytojo – Administracijos, prašymu bei jo pažymėjimo negaliojančiu IS „Infostatyba”. Kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai, kad Statybos leidime Administracija statytoju nurodyta tik formaliai. Pažymėtina, kad Statybos leidimo, kuriame statytoju nurodyta Administracija, pareiškėjas neginčijo. Nesant nuginčytam Statybos leidimui, statytojo statuso nustatymui šiuo atveju neturi reikšmės pareiškėjo teiginiai dėl jo nurodymo statytoju statinio techniniame projekte, taip pat aplinkybė, kad Statybos leidimas išduotas pareiškėjo prašymu. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų perduota patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybinę žemę, kurioje gatvės tiesimui buvo išduotas Statybos leidimas.

32. Tai, kad Sutartimi pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo bendradarbiaudamas su Palangos miesto savivaldybe savanoriškai ir neatlygintinai parengti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos (duomenys neskelbtini), naujos statybos techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą bei atlikti statybos darbus, įvertinus naujo statinio pobūdį, taip pat nesudaro pagrindo pareiškėjo laikyti statytoju. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl Administracijos Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo neturi reikšmės pareiškėjo argumentai, susiję su iš Sutarties kylančiais sutartiniais santykiais tarp pareiškėjo ir Administracijos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Sutartis nėra ginčo šioje byloje dalyku, todėl jos turinys bei tikrieji šalių ketinimai nevertintini. Komisija Sprendime taip pat pagrįstai nevertino Sutarties pobūdžio ir iš jos kilusių šalių teisių ar pareigų apimties.

33. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, tinkamai įvertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karmo“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius