2019-12-04 Nr. AB-22753-3-63-3-00059-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3425-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00059-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 24.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Vyriausybės atstovų įstaigai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės atstovų įstaigos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Daisana” ir Klaipėdos rajono savivaldybė), dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) įpareigoti Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybą (toliau – ir Tarnyba) priimti potvarkį, įpareigojantį Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją iki gatvių išpirkimo nuomoti iš pareiškėjo nuosavybės teise valdomos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Daisana“ (toliau – ir Bendrovė) gatves ir žemę po šiomis gatvėmis ir jų apsaugos zonomis nurodytais adresais ir unikaliais numeriais; 2) įpareigoti Tarnybą priimti potvarkį, įpareigojantį Klaipėdos rajono savivaldybę įtraukti UAB „Daisana“ iki veiklos sustabdymo aptarnautą teritoriją į viešojo geriamo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo aptarnaujamą teritoriją; 3) priteisti iš atsakovo atstovo 4 770 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. jis yra UAB „Daisana“ savininkas (valdo 100 proc. UAB „Daisana akcijų). Bendrovei priklauso tam tikri žemės sklypai ir statiniai (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje bei (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kuriais ji negali naudotis (vykdyti komercinės ūkinės veiklos ir už tai gauti pajamų), todėl teko sustabdyti Bendrovės veiklą. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba ignoruoja tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybė pažeidžia Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punktą bei Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 4 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnio 4 ir 7 dalis. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba netinkamai vykdo Klaipėdos rajono savivaldybės administracinę priežiūrą, numatytą Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčija Tarnybos neveikimą nekontroliuojant Klaipėdos rajono savivaldybės, nepriimant potvarkių ir nesikreipiant į teismą. Dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų pareiškėjas nurodė patyręs didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo jo pasitikėjimas valstybės institucijų darbu bei pačia valstybe.

3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime Tarnyba teigė, jog pareiškėjas su 2017 m. lapkričio 28 d. raštu „Dėl parengto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekto „Dėl infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo” kreipėsi į Tarnybą nurodydamas, jog, jo vertinimu, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektas „Dėl infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – ir Projektas) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei Kelių įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms asmenų nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus.

Tarnyba 2017 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. (1.15)-S13-264 „Dėl Jūsų kreipimosi“ nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Projektas prieštarauja pareiškėjo kreipimesi nurodytiems teisės aktams. Tarnyboje gautas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK) 2016 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. R2-(V)-2405 „Dėl UAB „Daisana“ rašto persiuntimo“, kuriuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Tarnybai buvo persiųstas nagrinėti UAB „Daisana“ 2016 m. rugsėjo 12 d. prašymas „Dėl įpareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybę inicijuoti infrastruktūros nuomos sutartį“, kuriuo buvo prašoma įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę su UAB „Daisana“ sudaryti infrastruktūros nuomos sutartį bei įpareigoti vykdyti infrastruktūros objektų išpirkimą.

Atsakovų teigimu, UAB „Daisana“ prašyme keliami individualaus pobūdžio, t. y. su konkretaus asmens teisių ar teisėtų interesų galimu pažeidimu susiję klausimai, kurių nagrinėjimas nėra priskirtas Tarnybos kompetencijai. Tarnyba 2016 m. spalio 13 d. raštu Nr. (1.15.)-S13-188 „Dėl 2016 m. rugsėjo 12 d. prašymo“ nurodė, kad Vyriausybės atstovas neturi įgaliojimų imtis UAB „Daisana“ prašymo nagrinėjimo bei priimti sprendimų jame keliamais klausimais. UAB „Daisana“ turėjo galimybę Tarnybos atsakymą skųsti, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Atsakovai pažymėjo, jog nei viename pareiškėjo ar UAB „Daisana“ kreipimesi nebuvo prašoma įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę nuomoti UAB „Daisana“ nuosavybės teise valdomas gatves. Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2018 m. birželio 5 d. raštas Nr. T17-205(40.1) patvirtina, jog šiuo klausimu pareiškėjas į Klaipėdos rajono savivaldybę nesikreipė. Atsakovų teigimu, įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato tvarkos ar procedūrų, pagal kurias savivaldybė galėtų (privalėtų) nuomoti ar išpirkti fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančias gatves ir jų priklausinius.

Nesant imperatyvių teisės aktų reikalavimų, Tarnyba neturi įgaliojimų vertinti bei nurodyti, kokiu būdu, tvarka ar eiliškumu savivaldybė turėtų atlikti jai teisės aktais priskirtas funkcijas ir veiksmus.

5. Tarnyba pažymėjo, jog UAB „Daisana“ 2017 m. gegužės 10 d. raštu „Dėl LR Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje pareigų nevykdymo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, prašydama įvertinti Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje atitikimą užimamoms pareigoms. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas 2017 m. gegužės 16 d. rezoliucija Nr. S-63-1430 pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Personalo bei Viešojo valdymo ir atviros Vyriausybės skyriams atlikti tarnybinį patikrinimą. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2017 m. birželio 15 d. pažymoje Nr. NV-1558 konstatuota, jog Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje veikė vadovaudamasi Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo suteiktais įgaliojimais ir kitų šioje pažymoje nurodytų teisės aktų nuostatomis ir reikalavimais. Atsakovai teigė, jog jokie administraciniai teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir Tarnybos nekilo, nepasikeitė ir nepasibaigė, o Tarnybos atsakymai pareiškėjui teisinių pasekmių nesukėlė. Persiųsdama Klaipėdos rajono savivaldybei nagrinėti UAB „Daisana“ raštus, Tarnyba veikė savo kompetencijos ribose bei įgyvendino jai įstatymu suteiktus įgaliojimus.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Daisana“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundo reikalavimais sutinka ir prašo jį patenkinti. Pažymėjo, jog dėl to, kad Tarnyba neatliko savo pareigų, patyrė turtinę ir neturtinę žalą, pasireiškusią išlaidomis dėl priskaičiuotų delspinigių, žemės mokesčio ir išlaidomis antstolei.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, kad ginčydamas atsakovo neveikimą, pareiškėjas siekia, kad atsakovas atliktų veiksmus, kurie, kaip mano pareiškėjas, turi būti atliekami konstatavus Klaipėdos rajono savivaldybės daromus teisės pažeidimus.

9. Teismas vadovavosi Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 1 dalimi, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 ir 5 straipsniais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 14 dalimi, 14 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje, įstaigoje ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.) ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą ir nurodė, kad Projektas prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, Žemės įstatymo 47 straipsniui, Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktui, 4 straipsnio 3 daliai ir 5 straipsnio 7 daliai. Pareiškėjas manė, jog iki bus išspręstas infrastruktūros objektų perėmimo Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn klausimas, Tarnyba turi įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su gatvių ir jų priklausinių savininkais sudaryti nuomos sutartis.

10. Kadangi 2017 m. lapkričio 28 d. rašte „Dėl infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ nėra nurodyta apie pareiškėjo ar kito asmens teisės ar teisėtų interesų pažeidimą ir neprašoma jų apginti, pareiškėjo 2017 m. lapkričio 28 d. raštą „Dėl infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ teismas laikė prašymu.

11. Pareiškėjui adresuotame Tarnybos atsakyme, įformintame 2017 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (1.15.)-S13-264 „Dėl Jūsų kreipimosi“, pažymėta, jog, įvertinus teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, nėra pagrindo konstatuoti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimas „Dėl infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar kitų pareiškėjo 2017 m. lapkričio 28 d. rašte nurodytų teisės aktų nuostatoms.

12. Kadangi 2017 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (1.15.)-S13-264 „Dėl Jūsų kreipimosi“ Tarnyba atsakė į pareiškėjo 2017 m. lapkričio 29 d. prašymą, teismas vertino, jog Tarnyba veikė savo kompetencijos ribose ir tinkamai įgyvendino jai Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu suteiktus įgaliojimus.

13. Teismas pažymėjo, kad iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi, prašydamas įpareigoti Tarnybą priimti potvarkį, įpareigojantį Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją iki gatvių išpirkimo nuomoti iš pareiškėjo nuosavybės teise valdomos UAB „Daisana“ gatves ir žemę po šiomis gatvėmis ir jų apsaugos zonomis nurodytais adresais ir unikaliais numeriais, bei įpareigoti Tarnybą priimti potvarkį, įpareigojantį Klaipėdos rajono savivaldybę įtraukti UAB „Daisana“ iki veiklos sustabdymo aptarnautą teritoriją į viešojo geriamo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo aptarnaujamą teritoriją. Kadangi byloje nėra duomenų, jog galimas UAB „Daisana“ teisių pažeidimas kaip nors susijęs su atsakovo neveikimu tinkamai įgyvendinant jam Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu suteiktus įgaliojimus, teismas vertino, jog galbūt pažeistos UAB „Daisana“ teisės negali būti apgintos pareiškėjo pasirinktu būdu, todėl ši skundo dalis netenkinta.

14. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodytas Tarnybos veiksmų neteisėtumo faktas, todėl reikalavimas iš atsakovo pareiškėjui priteisti 4 770 Eur neturtinės žalos atlyginimą laikytas nepagrįstu, todėl netenkintas.

III. 15. Pareiškėjas R. L. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į teismą kaip fizinis asmuo, jog būtų apgintas viešasis interesas. Pirmosios instancijos teismas sprendime be pagrindo nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartyje Nr. AS-346-415/2018 nurodytais šiai bylai aktualiais taikytinais teisės aktais ir išaiškinimu, kad ginčas byloje yra dėl Vyriausybės atstovo pareigų neatlikimo ir vilkinimo atlikti veiksmus. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų dėl Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 straipsnio 4 dalies. Teismo sprendimas, anot pareiškėjo, neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimų.

17. Pareiškėjo vertinimu, teismas neteisingai įvertino pareiškėjo 2017 m. lapkričio 28 d. kreipimosi esmę ir jį priskyrė prašymų, o ne skundų kategorijai. Be to, neteisingai nurodė, jog pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, nes pareiškėjas kreipėsi į Vyriausybės atstovą Klaipėdos apskrityje pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, o ne 2 straipsnio 14 dalį. Pareiškėjas nurodo nuo pat pradžių skundęs Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje pareigų neatlikimą ir vilkinimą atlikti veiksmus. Vyriausybės atstovas neužtikrinimo, kad savivaldybės teritorijoje būtų vykdomi įstatymai (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punktas (12 straipsnio 4 dalies 1 punktas), 3 straipsnio 28 punktas bei Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 4 ir 7 dalys). Pareiškėjo vertinimu, Klaipėdos rajono savivaldybės įtraukimas į bylą yra perteklinis ir neatitinkantis bylos esmės.

18. Pareiškėjas akcentuoja, jog teismas nevertino ir nepasisakė dėl VKEKK 2016 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. R2-(V)-2143 siūlymų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia papildomą reikalavimą – prašo įpareigoti Vyriausybės atstovą priimti potvarkį, įpareigojantį savivaldybės administraciją iki tinklų išpirkimo nuomoti paviršinių nuotekų tvarkymo tinklus iš UAB „Daisana“, nes pirmosios instancijos teismas privertė pareiškėją atsisakyti šio reikalavimo.

19. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Tarnyba pažymi, kad pareiškėjo 2017 m. lapkričio 28 d. kreipimasis pagrįstai priskirtas prašymų kategorijai, nes pareiškėjas kreipėsi dėl Projekto teisėtumo, nei pareiškėjo, nei kito konkretaus asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimo klausimas nebuvo keliamas. Be to, vadovaujantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 8 dalimi, Vyriausybės atstovas net neturėtų teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo skundą. Atsakovas 2017 m. gruodžio 22 d. raštu pateikė pareiškėjui argumentuotą bei išsamų atsakymą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Projektas prieštarauja pareiškėjo kreipimesi nurodytiems teisės aktams. Dėl pareiškėjo kreipimesi suformuluoto reikalavimo įpareigoti savivaldybės administraciją sudaryti nuomos sutartį atsakovas pažymi, kad nei Kelių įstatyme, nei jokiame kitame specialiame teisės akte nėra nustatyta atskiros (specialios) tvarkos ar procedūrų, pagal kurias savivaldybė galėtų (privalėtų) nuomoti ar išpirkti fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančias gatves ir jų priklausinius. Todėl Vyriausybės atstovas neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti savivaldybės administraciją sudaryti nuomos sutartį su gatvių ir jų priklausinių savininkais.

21. Tarnyba akcentuoja, kad Vyriausybės atstovas gali imtis įstatymų jam suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo tik nustatytų aukštesnės galios teisės aktų pažeidimų pagrindu. Vien tik asmenų nurodytos aplinkybės, jų nepatikrinus, nėra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Anot atsakovo, teismas pagrįstai nevertino VKEKK 2016 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. R2-(V)-2143, nes jis nesusijęs su pareiškėjo kreipimusi į Vyriausybės atstovą. Atsakovo vertinimu, tiek Tarnyba, tiek Vyriausybės atstovas laikytini tapačiais subjektais, abiejų šių subjektų valia yra lygiavertė. Tarnyba pažymi, jog teismas įvertino visus pareiškėjo skundo reikalavimus, apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 134 str. 6 d.). Naujas pareiškėjo reikalavimas nėra susijęs su jo kreipimusi į Vyriausybės atstovą. Be to, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog teismas privertė atsisakyti papildomo reikalavimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nes jis pareikštas nesilaikant ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Daisana“ pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

23. UAB „Daisana“ pažymi, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, siekdamas apginti viešąjį interesą, ko neatlieka Vyriausybės atstovas. Pareiškėjo 2017 m. lapkričio 28 d. raštas atitinka skundo sąvoką. Be to, pareiškėjas teikė kelis prašymus, todėl atsakovas be pagrindo mini tik 2017 m. lapkričio 28 d. skundą. UAB „Daisana“ akcentuoja, kad teismas nepasisakė dėl VKEKK 2016 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. R2-(V)-2143. UAB „Daisana“ mano, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų pasisakyti ir dėl paviršinių nuotekų infrastruktūros, nes tai turėjo padaryti Klaipėdos rajono savivaldybės kontroliuojama įmonė – licenciją turintis paviršinių nuotekų tvarkytojas.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo jokių naujų motyvų, kurių nebuvo nurodęs skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas R. L. siekia, kad atsakovas Vyriausybės atstovų įstaiga būtų įpareigotas atlikti veiksmus, kurie, pareiškėjo vertinimu, turi būti atliekami konstatavus Klaipėdos rajono savivaldybės daromus teisės pažeidimus. Pareiškėjas taip pat siekia, jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus.

26. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2017 m. lapkričio 28 d. raštu „Dėl parengto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekto“ kreipėsi į atsakovą, manydamas, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektas „Dėl infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo” prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, Žemės įstatymo 47 straipsniui, Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktui, 4 straipsnio 3 daliai ir 5 straipsnio 7 daliai. Pareiškėjas taip manė, kad kol bus sprendžiama dėl Projekto teisėtumo, Vyriausybės atstovas turi įpareigoti savivaldybės administraciją sudaryti nuomos sutartis su gatvių ir jų priklausinių savininkais.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptarto pareiškėjo 2017 m. lapkričio 28 d. kreipimosi turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jame nenurodytas joks pareiškėjo ar kito asmens teisės ar teisėtų interesų pažeidimas ir nėra prašoma jų apginti, todėl pareiškėjo 2017 m. lapkričio 28 d. raštas pagrįstai laikytas prašymu (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 d.), o ne skundu (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 15 d.). Be to, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (2004 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. IX-2264 redakcija) 4 straipsnio 8 dalyje (2010 m. kovo 30 d. įstatymo Nr. XI-710 redakcija) aiškiai nurodyta, kad Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo ar priimtų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarką nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jo kreipimasis į atsakovą turėjo būti vertinamas kaip „skundas“, atmestini kaip nepagrįsti.

30. Pareiškėjui Tarnyba pateikė atsakymą – 2017 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. (1.15.)-S13-264 „Dėl Jūsų kreipimosi“ pažymėjo, jog, įvertinus teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, nėra pagrindo konstatuoti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimas „Dėl infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar kitų pareiškėjo 2017 m. lapkričio 28 d. rašte nurodytų teisės aktų nuostatoms.

31. Įvertinus tai, kad Tarnyba 2017 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (1.15.)-S13-264 „Dėl Jūsų kreipimosi“ atsakė pareiškėjui, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas vilkino atlikti veiksmus, priskirtus Tarnybos kompetencijai. Įvertinus pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui suformuluotus reikalavimus įpareigoti Tarnybą priimti potvarkį, įpareigojantį Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją iki gatvių išpirkimo nuomoti iš pareiškėjo nuosavybės teise valdomos UAB „Daisana“ gatves ir žemę po šiomis gatvėmis ir jų apsaugos zonomis, ir įpareigoti Tarnybą priimti potvarkį, įpareigojantį Klaipėdos rajono savivaldybę įtraukti UAB „Daisana“ iki veiklos sustabdymo aptarnautą teritoriją į viešojo geriamo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo aptarnaujamą teritoriją, konstatuotina, kad jie negali būti tenkinami. Iš tiesų, kaip matyti iš Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 8 dalies, Vyriausybės atstovui nėra priskirta kompetencija, susijusi su individualių asmenų, tokių kaip pareiškėjas, savivaldybės administravimo subjektų neveikimu galbūt pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimu.

32. Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti patirtą neturtinę žalą pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4349-415/2019). Nagrinėjamu atveju, nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad kitų deliktinės atsakomybės sąlygų nagrinėjimas yra netikslingas.

33. Nesutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino ir nepasisakė dėl VKEKK 2016 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. R2-(V)-2143. Minėtas raštas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku.

34. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog šiuo atveju nėra pagrindo nagrinėti papildomą pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą įpareigoti Vyriausybės atstovą priimti potvarkį, įpareigojantį savivaldybės administraciją iki tinklų išpirkimo nuomoti paviršinių nuotekų tvarkymo tinklus iš UAB „Daisana“. Pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Pareiškėjo nagrinėjamu atveju pareikštas reikalavimas nėra neatsiejamai susijęs su jo kreipimusi į atsakovą ir teisme nagrinėjamais skundo reikalavimais. Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas pats atsisakė minėto papildomo reikalavimo, kai jam buvo paaiškinta, kad jis pareikštas nesilaikant ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies nuostatų.

35. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė